6e159dae-ddde-41fe-bc4d-db73f48f2b8b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-913/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko, Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo praÅ¡ymas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „Elektromarktas“ (Å¡iuo metu pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Valbis“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Elmoslita“ ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“, tretysis asmuo V. S. , dėl vienaÅ¡alio kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir kredito sutarčių sÄ lygų pakeitimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

IeÅ¡kovai UAB „Elektromarktas“ ir UAB „Elmoslita“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ praÅ¡ydami taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio padavimo, nurodydami, kad yra ruoÅ¡iamas ieÅ¡kinys atsakovui AB „Swedbank“ dėl ieÅ¡kovų UAB „Elektromarktas“ ir UAB „Elmoslita“ ir atsakovo AB „Swedbank“ sudarytų Kredito sutarčių vienaÅ¡alio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, sudarytų Kredito sutarčių sÄ lygų pakeitimo. IeÅ¡kovai prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui AB „Swedbank“ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ieÅ¡kovams priklausantį turtÄ , kuris Kredito sutarčių užtikrinimui yra įkeistas atsakovui AB „Swedbank“, o taip pat uždrausti įgyvendinti Laidavimo sutartis.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi šį praÅ¡ymÄ tenkino ir uždraudė atsakovui AB „Swedbank“, nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ nuosavybės teise ieÅ¡kovui UAB „Elektromarktas“ priklausančias visas apyvartoje esančias prekių atsargas, kurių minimali balansinė vertė yra 7 385 000 EUR, įrengimus, kurių vertė yra 4 500 000 Lt, įrangÄ , kurios minimali vertė yra 1 000 000 Lt, ir žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), taip pat į ieÅ¡kovui UAB „Elmoslita“ priklausančius prekybos sandėlį, sargybos postÄ , statinius (duomenys neskelbtini), parduotuves (duomenys neskelbtini), ir Å¡ių objektų nuomos teises, taip pat butÄ (duomenys neskelbtini), poilsio apartamentus su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat uždraudė atsakovui įgyvendinti 2009 m. birželio 18 d. Laidavimo sutartis su V. S. , UAB „Elmoslita“, uždraudė nuraÅ¡yti lėšas, esančias pas atsakovÄ ar kituose bankuose bei nustatė ieÅ¡kinio pateikimo terminÄ iki 2010 m. gegužės 3 d.

IeÅ¡kovai UAB ,,Elektromarktas“ ir UAB „Elmoslita“ 2010 m. balandžio 28 d. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atsakovo AB „Swedbank“ ir ieÅ¡kovo UAB „Elektromarktas“ 2002 m. gegužės 2 d. sudarytos Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovo AB „Swedbank“ ir ieÅ¡kovo UAB „Elmoslita“ 2004 m. rugsėjo 17 d. sudarytos Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), vienaÅ¡alį nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ pripažinti negaliojančiu bei pakeisti Å¡ių kredito sutarčių sÄ lygas.

Atsakovas AB „Swedbank“, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, ir prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ UAB „Elektromarktas“ ir/arba ieÅ¡kovÄ UAB „Elmoslita“ pateikti 8 000 000 Lt banko garantijÄ arba įmokėti Å¡ias lėšas į teismo depozitinę sÄ skaitÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi šį praÅ¡ymÄ atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios apygardos teismo nutarties, 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paliko galioti 2010 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį.

2010 m. gruodžio 14 d. atsakovas AB „Swedbank“ pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ UAB „Elektromarktas“ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , pateikiant banko garantijÄ 5 000 000 Lt sumai, arba įmokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ .

Â

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Skundžiamoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad jau ankstesne 2010 m. gegužės

28 d. nutartimi konstatuota, jog atsakovo naudai įkeistos visos ieÅ¡kovo UAB „Elektromarktas“ apyvartoje esančios prekių atsargos yra trumpalaikis turtas, skirtas realizuoti, perparduoti, o ieÅ¡kovas UAB „Elektromarktas“ neneigia ir neginčija, kad yra įsipareigojęs nesumažinti prekių atsargų vertės, o ne pačių prekių vertės. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje konstatavo, kad pagal 2002 m. gegužės 2 d. Kredito sutartį, atsakovas nepagrįstai teigia, jog sustabdžius iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeistų prekių bankas gali patirti nuostolių, nes bankui yra įkeistos ne konkrečios prekės, o tam tikras prekių atsargų kiekis. Todėl apygardos teismas sprendė, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi yra konstatuota, kad atsakovas dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nuostolių patirti negali.

Apygardos teismo manymu, atsakovas nepagrįstai remiasi nauja faktine aplinkybe, kad ieškovas UAB „Elektromarktas“ piktybiškai vengia leisti patikrinti atsakovui įkeisto turto būklę. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas UAB „Elektromarktas“ teikė atsakovui motyvuotus atsisakymus leisti patikrinti įkeisto turto būklę, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad toks ieškovo atsisakymas yra piktybiškas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas AB „Swedbank“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti AB „Swedbank“ praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. IeÅ¡kovas UAB „Elektromarktas“ atsisako įkaito gavėjui atsakovui AB „Swedbank“ leisti patikrinti įkeistų prekių atsargų bÅ«klę bylinėjimosi laikotarpiu, nors tokiÄ pareigÄ Ä¯kaito davėjui numato tiek CK 4.208 straipsnis, tiek tarp Å¡ių Å¡alių pasiraÅ¡yta 2002 m. gegužės 2 d. Kredito sutartis, dėl kurios nutraukimo nagrinėjamoje byloje ir kilo ginčas. Tai patvirtina UAB „Elektromarktas“ 2010 m. rugsėjo 2 d. ir 2010 m spalio 15 d. raÅ¡tai bei antstolio G. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Dėl Å¡ios aplinkybės, yra grėsmė, kad pasibaigus civilinei bylai įkeisto turto nebebus ir į jį nebus galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , todėl yra pagrindas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ (CPK 147 str.).

2. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl UAB „Elektromarktas“ atsisakymų leisti patikrinti įkeistas prekes motyvų, taip pat dėl antstolio G. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, iÅ¡ kurio matyti, kad perkant prekes, UAB „Elektromarktas“ logotipu pažymėtoje parduotuvėje, kuri nurodyta, kaip Å¡ios bendrovės atsakovui įkeistų prekių atsargų saugojimo vieta, prekės parduodamos kitos bendrovės (UAB „Mediashop“) vardu. Taigi, kitos įmonės vardu prekiaujant prekėmis, analogiÅ¡komis įkeistoms prekėms (galimai tomis pačiomis), kyla grėsmė įkaito gavėjo AB „Swedbank“ interesams, todėl yra pagrindas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ (CPK 147 str.).

3. Apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugpjūčio

19 d. įsiteisėjusia nutartimi konstatavo, jog atsakovas dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių negali patirti nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas Å¡ia nutartimi tik nustatė bÅ«tinÄ prielaidÄ , užkertančiÄ kelia galimiems atsakovo nuostoliams atsirasti, t. y. galimybę kontroliuoti įkeistų prekių atsargų kiekį. Tačiau aplinkybė, kad atsakovui nesuteikiama reali galimybė kontroliuoti įkeistų prekių atsargų bÅ«klę, leidžia spręsti apie ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, kartu atsiranda reali grėsmė atsakovo interesams.

4. Teismų praktikoje, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuostoliai gali atsirasti ir nuostolių atlyginimas gali pasunkėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-556/2010). Aplinkybę, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nuostoliai gali atsirasti, patvirtina bylos raÅ¡ytiniai įrodymai, tame tarpe ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tuo tarpu faktÄ , kad nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas, patvirtina ieÅ¡kovų praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodyta aplinkybė, kad jų finansinė bÅ«klė yra bloga ir įmonės nepajėgios vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

5. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimÄ , pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebÅ«tina pagrįsti konkretaus nuostolio dydžio. Visgi, dėl įkeistų prekių atsargų galimo perleidimo, Å¡ių prekių kiekis gali sumažėti 1/5 dalimi įkeistų prekių vertės, t. y. 5 000 000 Lt.

6. Nepritaikius nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, bÅ«tų pažeistas teisingumo principas, kuris reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyrÄ .

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovai UAB „Elektromarktas“ (Å¡iuo metu pavadinimas UAB „Valbis“) ir UAB „Elmoslita“ praÅ¡o skundÄ atmesti, o apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog skundžiama nutartis nemotyvuota ir nepagrįsta, nes apygardos teismas, nors ir neiÅ¡samiai, tačiau pasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų. Be to, pagal teismų praktikÄ , motyvų nedetalumas negali bÅ«ti pripažintas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-462/2010).

2. AB „Swedbank“ atskiruoju skundu skųsdamas ieškovo veiksmus dėl tam tikrų raštų pateikimo, taip pat teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pateikto rašytinio įrodymo – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei remdamasis kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš esmės ginčija materialinės teisės klausimus, kylančius iš ieškovo ir atsakovo 2002 m. gegužės 2 d. Kredito sutarties. Tačiau, šie klausimai nesusiję su nuostoliais, kurie gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes nėra priežastiniame ryšyje su jomis.

3. Atsakovas klaidingai kildina galimus nuostolius iÅ¡ ieÅ¡kovo parduotuvės, adresu Parodų g. 1, Vilniuje, uždarymo, bei iÅ¡ to, kad ieÅ¡kovas atsakovui įkeistas prekes tariamai realizuoja per kitÄ Ä¯monę. Pirmiausia, atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas įkeistas prekes perleido ar perleis jas ateityje tretiesiems asmenims. Antra, Å¡ie klausimai taip pat susiję tik su Kredito sutarties vykdymu, tačiau neturi sÄ sajų su apygardos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Kadangi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių esmė yra draudimas vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, todėl bÅ«tent iÅ¡ Å¡io draudimo atsakovas turėtų kildinti galimus nuostolius.

4. Atsakovo argumentai dėl tariamai neteisingo Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarties interpretavimo, neturi teisinio ryšio su skundžiama nutartimi bei taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tokiu būdu atsakovas kvestionuoja apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį, kuria atmestas atsakovo pirmasis prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Tačiau šiuo klausimu jau pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje.

5. IeÅ¡kovo tariamas nesÄ Å¾iningumas neleidžiant patikrinti įkeistų prekių bÅ«klę, negali bÅ«ti pagrindu taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimÄ . Be to, atsakovas, tariamÄ ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ taip pat kildina ne iÅ¡ apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bet iÅ¡ Kredito sutarties vykdymo.

6. Atsakovas neįrodė nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, realumo. Pirmiausia, Å¡iuos nuostolius atsakovas kildina iÅ¡ ieÅ¡kovų elgesio ir faktinių aplinkybių, kurios nesusijusios su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Antra, vien atsakovo teiginiai, kad jis patirs nuostolių, nepaaiÅ¡kinant, kokiu bÅ«du ir kokio dydžio nuostoliai atsiras bÅ«tent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. dėl uždraudimo vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, nesudaro pagrindo taikyti CPK 147 straipsnio nuostatas.

7. Atsakovas netinkamai interpretuoja ieškovų procesinius dokumentus, kuriuose jie nurodė, kad jų finansinė padėtis yra sunki. Šie sunkumai buvo 2009 m. antrame pusmetyje, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas tvirtinti, kad jie yra ir šiuo metu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovo AB „Swedbank“ praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas atskirajame skunde, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.,

338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK

329 str., 338 str.).

Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojamas nuostolių atsiradimas ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas, t. y. ieÅ¡kovas yra finansiÅ¡kai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m.

birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-415/2008, apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta

civilinėje byloje Nr. 2-556/2010). Taigi, nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymui yra bÅ«tinos dvi sÄ lygos – nuostoliai gali atsirasti ir nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas.

Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas AB „Swedbank“, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi šį praÅ¡ymÄ atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios apygardos teismo nutarties, 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paliko galioti 2010 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį. Taigi, tiek pirmosios instancijos teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi, tiek apeliacinės instancijos teismas 2010 m. rugpjūčio

19 d. nutartimi, kurios yra įsiteisėjusios ir Å¡iuo metu galiojančios, iÅ¡ esmės jau pasisakė dėl atsakovo praÅ¡ymo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ . Å iais procesiniais sprendimais konstatuota, kad nėra pagrindo, atsakovo AB „Swedbank“ praÅ¡ymu taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ . Todėl atsakovas, pakartotinai kreipdamasis į pirmosios instancijos teismÄ su analogiÅ¡ku praÅ¡ymu, taip pat apskųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria Å¡is jo praÅ¡ymas atmestas, turėjo teismams pateikti naujus įrodymus arba nurodyti naujas ar naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, pagrindžiančias Å¡io procesinio instituto taikymo bÅ«tinybę. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, atsakovo atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai bei nurodomos faktinės aplinkybės, nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti pagrindu naikinti skundžiamÄ apygardos teismo nutartį ir taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ .

Viena iÅ¡ naujų aplinkybių, kuria atsakovas rėmėsi paduodamas praÅ¡ymÄ dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pirmosios instancijos teismui, taip pat, kuria jis grindžia savo atskirÄ jį skundÄ , yra ta, kad jo manymu, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui gali atsirasti nuostoliai, nes ieÅ¡kovas UAB „Elektromarktas“ atsisako įkaito gavėjui atsakovui AB „Swedbank“ leisti patikrinti įkeistų prekių atsargų bÅ«klę bylinėjimosi laikotarpiu, nors tokiÄ pareigÄ Ä¯kaito davėjui numato tiek CK 4.208 straipsnis, tiek tarp Å¡ių Å¡alių pasiraÅ¡yta 2002 m. gegužės 2 d.

Kredito sutartis, dėl kurios pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje ir kilo ginčas. Dėl Å¡ios aplinkybės apeliantas mano, kad yra grėsmė, jog pasibaigus civilinei bylai įkeisto turto nebebus ir į jį nebus galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl yra pagrindas taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ . Teisėjų kolegija sutinka, kad tiek CK 4.208 straipsnis, tiek tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo pasiraÅ¡yta 2002 m. gegužės 2 d. Kredito sutartis, numato pareigÄ ieÅ¡kovui UAB „Elektromarktas“ (įkaito davėjui) leisti patikrinti įkeistų prekių atsargų bÅ«klę.

IeÅ¡kovas, bÅ«damas sÄ Å¾iningas ir pateiktu ieÅ¡kiniu siekdamas atkurti sutartinius santykius su atsakovu AB „Swedbank“ turėtų elgtis geranoriÅ¡kai ir atsakovui, kaip įkaito gavėjui pagal 2002 m. gegužės 2 d. Kredito sutartį, turėtų leisti patikrinti įkeistų prekių atsargų bÅ«klę, nežiÅ«rint į tai, kad dėl Å¡ios Kredito sutarties nutraukimo kilo ginčas. Tačiau, vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas UAB „Elektromarktas“ neleidžia patikrinti įkeistų prekių atsargų bÅ«klę, pati savaime nelaikytina pagrindu spręsti, kad dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui gali atsirasti nuostoliai ir bÅ«tina taikyti Å¡ių nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ .

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovo UAB „Elektromarktas“ atsakovui AB „Swedbank“ įkeistų prekių atsargų vertė bÅ«tų sumažėjusi, kas iÅ¡ties leistų spręsti, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti nuostoliai atsakovui. IeÅ¡kovas UAB „Elektromarktas“ atsiliepime į atsakovo atskirÄ jį skundÄ taip pat tvirtina, kad pagal minėtÄ Kredito sutartį įkeistų prekių vertė nėra sumažėjusi. Pastarosios aplinkybės nepaneigia ir atsakovo atskirajame skunde nurodyti ieÅ¡kovo raÅ¡tai,

kuriais atsisakyta leisti patikrinti įkeistų prekių būklę, bei antstolio G. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Šie

įrodymai leidžia daryti tam tikras iÅ¡vadas tik dėl ieÅ¡kovo UAB „Elektromarktas“ sÄ Å¾iningumo, tačiau negali bÅ«ti pagrindu spręsti dėl įkeistų prekių atsargų vertės sumažėjimo. Atitinkamai, esminės reikÅ¡mės neturi ir antstolio G.

B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas UAB „Elektromarktas“ atsakovui AB „Swedbank“ įkeistas prekes galimai parduoda kitos bendrovės UAB „Mediashop“ vardu. Visų pirma, iÅ¡ pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kad UAB „Mediashop“ vardu parduodamos prekės bÅ«tent iÅ¡ atsakovui įkeistų prekių atsargų, tokiu bÅ«du Å¡ias prekių atsargas perleidžiant tretiesiems asmenims ir taip sumažinant įkeistų prekių atsargų vertę. Antra, pastebėtina, kad pagal aukščiau minėtÄ Kredito sutartį, ieÅ¡kovas atsakovui įkeitė ne konkrečias prekes, o tam tikros vertės prekių atsargas, taigi natÅ«ralu, kad tam tikra dalis prekių yra apyvartoje. Todėl, kolegija mano, kad svarbu, jog nebÅ«tų sumažėjusi

įkeistų prekių atsargų vertė, tačiau tokių įrodymų atsakovas AB „Swedbank“, nei

pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡reikalauti prekių atsargų sÄ raÅ¡Ä 2011 m. sausio 21 d. bei ataskaitÄ apie visų ieÅ¡kovo parduotuvių pajamas, sÄ naudas, pelnÄ ir nuostolius per 2010 m. gruodžio mėnesį. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, vadovaudamasis CPK 198 ir 199 straipsniuose numatyta tvarka, pirmosios instancijos teismui bÅ«tų pateikęs praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus, atitinkamai, byloje kolegija nenustatė CPK 314 straipsnyje numatytų iÅ¡imčių, t. y. kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų atsisakęs priimti (iÅ¡reikalauti) naujus įrodymus. Juolab, kad iÅ¡ atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikto praÅ¡ymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateiktų ieÅ¡kovo raÅ¡tų, kuriais atsisakyta leisti patikrinti įkeistų prekių atsargų bÅ«klę bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo akivaizdu, kad bÅ«tinybė tokius įrodymus iÅ¡kilo dar iki praÅ¡ymo pirmosios instancijos teismui padavimo. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo reikalauti papildomus įrodymus, kuriuos iÅ¡reikalauti atsakovas galėjo praÅ¡yti pirmosios instancijos teismo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Å¡is apeliacinės instancijos teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovui pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ su praÅ¡ymu taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , kartu nurodant naujas aplinkybes bei praÅ¡ant iÅ¡reikalauti papildomus, Å¡iam klausimui spręsti reikÅ¡mingus įrodymus.

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas gali bÅ«ti įpareigojamas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių atlyginimÄ tik tuomet, jei teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba nuostolių jau atsirado, o dėl kokių nors aplinkybių ar ieÅ¡kovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas arba pasidarys neįmanomas. Taikant nuostolių atlyginimo institutÄ turi bÅ«ti abiejų sÄ lygų visuma.

Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad net ir esant aplinkybei patvirtinančiai, jog nuostoliai realiai gali atsirasti arba jau atsirado, tačiau nustačius, kad ieškovas yra ir bus pajėgus juos atlyginti, arba didelių nuostolių neatsiras, o ieškovas bus pajėgus juos kompensuoti, netaikomas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1063/2010). Nagrinėjamu atveju, kolegija mano, kad net jei spręsti, jog tam tikri nuostoliai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti, byloje nėra įrodymų, kad tokie nuostoliai bus dideli ir ieškovas UAB „Elektromarktas“ vengs ar bus nepajėgus juos kompensuoti.

Å ios aplinkybės nepaneigia atsakovo atskirajame skunde iÅ¡dėstyti galimų nuostolių paskaičiavimai bei nurodoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pats nurodė, jog jo sunki finansinė padėtis. Pirma, atsakovas AB „Swedbank“ nepateikė objektyvių įrodymų, kad ieÅ¡kovo finansinė padėtis yra bloga (CPK 178 str.). Vien ieÅ¡kovo UAB „Elektromarktas“ pirmosios instancijos teismui paduoto praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones teiginys apie jo blogÄ finansinę bÅ«klę Å¡io praÅ¡ymo padavimo laikotarpiu negali bÅ«ti pagrindu spręsti, kad ieÅ¡kovo finansinė padėtis bloga ir Å¡iuo metu.

Juolab, kad ieÅ¡kovas atsiliepime į atsakovo atskirÄ jį skundÄ Å¡iÄ aplinkybę paneigė nurodydamas, kad finansiniai sunkumai jam buvo kilę tik 2009 m. antrame pusmetyje, ir jis niekada neteigė, jog Å¡i aplinkybė egzistuoja ir Å¡iuo metu. Antra, atskirajame skunde nurodyti galimų nuostolių paskaičiavimai iÅ¡ esmės susieti su ieÅ¡kovo UAB „Elektromarktas“ pradelstais įsipareigojimais pagal 2002 m. gegužės 2 d. Kredito sutartį bei pagal Å¡iÄ sutartį įkeistų prekių verte.

Toks galimų nuostolių paskaičiavimas bÅ«tų iÅ¡ esmės reikÅ¡mingas jei bÅ«tų nustatyta, kad įkeistų prekių atsargų vertė iÅ¡ties bent kažkiek sumažėjusi ir yra pagrindas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , įvertinus įkeistų prekių atsargų vertės sumažėjimo mastÄ per atitinkamÄ laikotarpį. Visgi, aukščiau konstatavus, kad atsakovas neįrodė, kad nagrinėjamu atveju tokie nuostoliai gali atsirasti, nėra esminiai atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl galimų nuostolių dydžio.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra pagrįstas ir teisėtas. Toks apygardos teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant teisingumo principo, reikalaujančio užtikrinti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ , reikalavimų. Atsakovo atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai bei įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų (CPK 185 str.).

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                    Artūras

Driukas

                                                                                                                         Kazys

Kailiūnas

                                                                                                                          Egidijus

Žironas