6e14d17d-e124-4773-81c2-d3a82da5525f · Kauno apygardos teismas

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-115-317/2015Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00362-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui Tomui Dorelaičiui, išteisintajai T.

M., jos gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Dorelaičio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta, nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamasis procesas T.

M. atžvilgiu nutrauktas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : IÅ¡teisintoji T. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinama padarymu nusikaltimų numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje t.y. tuo, kad 2014 m. vasario mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, turėdama teisėtai įgytÄ elektroninę mokėjimo priemonę – elektroninę „Kauno miesto kortelę“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ apmokėti pravažiavimui Kauno miesto visuomeniniu transportu, bei pateikdama jÄ tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad Å¡is jÄ neteisėtai papildytų pinigine suma, o tyrimo metu nenustatytam asmeniui tyrimo metu nenustatytu laiku, priemonėmis ir bÅ«du papildžius šį mokėjimo instrumentÄ 360 Lt suma, ji laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. gegužės 26 d.

Å¡iÄ suklastotÄ elektroninę mokėjimo priemonę neteisėtai laikė ir naudojo įvairiuose visuomeninio transporto marÅ¡rutuose, apmokėdama už pravažiavimus visuomeniniu transportu Kauno mieste iki 2014 m. gegužės 26 d. 7.10 val., kai troleibuso Nr. 1 marÅ¡ruto kontrolės patikrinimo metu buvo sulaikyta saugos tarnybos „Argus“ darbuotojų, tokiu bÅ«du, bendrininkavo suklastojant mokėjimo priemonę, neteisėtai atliko finansines operacijas suklastota elektronine mokėjimo priemone, bei, apgaule iÅ¡vengdama nedidelės vertės turtinės prievolės – mokėti už pravažiavimus visuomeniniu transportu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrÄ 212,04 Lt turtinę žalÄ .Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendį bei priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį:

T. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimas veikas numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai:-už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 214 straipsnio 1 dalyje – 10 MGL dydžio baudÄ ; -už nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 215 straipsnio 1 dalyje – 10 MGL dydžio baudÄ ; -už nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 182 straipsnio 3 dalyje – 7 MGL dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudÄ .Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teigiama, kad nors teismas iÅ¡siaiÅ¡kino kaip iÅ¡teisintoji T. M. įgijo svetimÄ mokėjimo priemonę, tačiau visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, ar elektroninė „Kauno miesto kortelė“ yra elektroninė mokėjimo priemonė, Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino. Teisminio nagrinėjimo metu apklausus visus proceso dalyvius ir paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, kad T. M. neteisėtai įgijo svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę bei prokurorui papraÅ¡ius pertraukos tam, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio tvarka bÅ«tų galima pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ patikslinti kaltinimÄ , teismas neleido pasinaudoti Å¡ia įstatymo suteikta teise.

Prokuroras pažymi, kad tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir atliekant ikiteisminį tyrimÄ , „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. Ž. patvirtino, kad elektroninė „Kauno miesto kortelė“ yra kaip skaitmeninė laikmena, o jÄ papildyti galima paÅ¡to skyriuose, internetu, kioskuose, t. y. ten kur yra įrengtas skaitytuvas, kuris papildymo metu įraÅ¡o informacijÄ , papildo bilietÄ tokia suma, už kokiÄ perkamas papildymas. Skunde akcentuojama, kad elektronine mokėjimo priemone laikytina ir elektroninė „Kauno miesto kortelė“, nes ja galima atsiskaityti kaip elektronine mokėjimo priemone - į jÄ galima įneÅ¡ti negrynus pinigus ir ja atlikti operacijas, vykdyti atsiskaitymus už važiavimÄ visuomeniniu transportu, nors ji ir nėra priskirta konkrečiam asmeniui.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teisminio nagrinėjimo iÅ¡teisintoji T. M. metu parodė, jog jai yra žinoma, kaip galima įsigyti elektroninę „Kauno miesto kortelę“, kaip jÄ pildyti, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju elektroninės „Kauno miesto kortelės“ Nr. (duomenys neskelbtini) ji nepirko, nepildė, jÄ gavo iÅ¡ savo draugo S. B., kuris jai davė gatvėje rastÄ kortelę. Ji Å¡iÄ kortelę priėmė, naudojo iki buvo sulaikyta už netinkamÄ Å¡ios kortelės naudojimÄ .

Atsižvelgiant į tai, prokuroro nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kad 2014 metų vasario mėnesį T. M. iÅ¡ draugo S. B. gavusi žinomai svetimÄ elektroninę „Kauno miesto kortelę“ Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. neteisėtai jÄ Ä¯gijo, neteisėtai laikė ir naudojo Å¡iÄ elektroninę mokėjimo priemonę, apmokėdama už važiavimÄ visuomeniniu transportu Kauno mieste.

Nors nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad elektroninė „Kauno miesto kortelė“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrobta ar užvaldyta neteisėtu bÅ«du, tačiau, prokuroro manymu, akivaizdu, kad elektroninė „Kauno miesto kortelė“ Nr. (duomenys neskelbtini) T. M. buvo naudojama be jÄ Ä¯sigijusio savininko žinios, neturint leidimo ja disponuoti. Taigi, atlikdama finansines operacijas – apmokėdama už važiavimo paslaugas vieÅ¡uoju transportu, ne su savo, o su trečio asmens elektronine mokėjimo priemone - elektronine „Kauno miesto kortele“, iÅ¡teisintoji T.

M. suvokė, kad įgijo, laikė bei panaudojo svetimÄ mokėjimo priemonę ir Å¡ias operacijas ji atliko tyčia, niekieno neverčiama. Be to, anot apelianto, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad T. M. suvokė, kad darydama nusikalstamas veikas, ji sukčiavo naudodama apgaulę svetimam turtui įgyti, t. y. suvokė, kad naudodamasi svetimam asmeniui priklausančia elektronine mokėjimo priemone - „Kauno miesto kortele“ Nr. (duomenys neskelbtini), suprasdama, kad Å¡i kortelė yra papildyta 360 Lt suma, neturėdama Å¡ios elektroninės mokėjimo priemonės savininko sutikimo, net tris mėnesius naudojosi Å¡ia kortele kaip tikrasis Å¡ios kortelės savininkais ir taip apgaule įgijo svetimÄ nedidelės vertės turtÄ .

Nė karto nepapildžiusi kortelės, už važiavimo paslaugas Kauno visuomeniniu transportu, iÅ¡leido 212,04 Lt.Prokuroras, įvertinęs T. M. padarytų nuskalstamų veikų pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį – kad buvo padaryti du apysunkiai nusikaltimai ir vienas nusižengimas, nesant veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinęs asmenybę charakterizuojančius duomenis, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant T. M. su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.Atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintoji praÅ¡o prokuroro skundÄ dėl iÅ¡teisinamojo nuosprendžio atmesti.

Teigia, kad jos draugo duotÄ kortelę ji naudojo tinkamai, bÅ«dama įsitikinusi, kad jis jai davė savo legaliai įsigytÄ kortelę. Pažymi, kad ji buvo sulaikyta ne dėl jos netinkamų veiksmų, bet dėl to, kad ta kortelė praeityje buvo neteisėtai papildyta. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, kad ji apie tai žinojo ar buvo su tuo susijusi. Kita vertus, iÅ¡teisintoji atkreipia teisėjų kolegijos dėmesį į tai, kad prokuroras pirmosios instancijos teisme atsisakė kaltinimų dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, o baigiamojoje kalboje prašė nuteisti tik pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

Tuo tarpu savo apeliaciniame skunde prokuroras vėl praÅ¡o nuteisti jÄ pagal visas tris kaltinamajame akte jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.Kolegija, iÅ¡klausiusi iÅ¡teisintÄ jÄ bei jos gynėjÄ , praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorÄ , praÅ¡iusį skundÄ tenkinti, įvertinusi visas bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.Prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl T.

M. iÅ¡teisinimo, iÅ¡ esmės grindžiami apylinkės teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu.Ä®rodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti.Byloje kaltinimai suformuluoti taip, jog T. M. bendrininkavimas suklastojant mokėjimo priemonę, neteisėtai atliktos finansinės operacijos suklastota elektronine mokėjimo priemone bei apgaulė, iÅ¡vengiant nedidelės vertės turtinės prievolės, pasireiÅ¡kė pateikimu teisėtai įgytos elektroninės mokėjimo priemonės – elektroninės „Kauno miesto kortelės“, skirtos apmokėti pravažiavimÄ Kauno miesto visuomeniniu transportu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad Å¡is jÄ neteisėtai papildytų pinigine suma; tyrimo metu nenustatytam asmeniui papildžius šį mokėjimo instrumentÄ 360 Lt suma, ji, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. gegužės 26 d., Å¡iÄ suklastotÄ elektroninę mokėjimo priemonę neteisėtai laikė ir naudojo įvairiuose visuomeninio transporto marÅ¡rutuose, apmokėdama už pravažiavimus visuomeniniu transportu Kauno mieste.

Tačiau nė viena iÅ¡ kaltinimuose nurodytų sÄ lygų baudžiamajai atsakomybei kilti nepasitvirtino.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas bei aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog T. M. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir dėl Å¡ių veikų pastaroji iÅ¡teisinta pagrįstai.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme prokuroras atsisakė dalies kaltinimo ir prašė iÅ¡teisinti T. M. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, tačiau apeliaciniame skunde nemotyvuotai ir nepagrįstai pakeitė savo pozicijÄ ir prašė jÄ pripažinti kalta padarius ir nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Elektroninė „Kauno miesto kortelė“ laikytina elektronine mokėjimo priemone - elektroniniais pinigais, nes jos atmintyje saugoma informacija apie piniginę vertę, kaip naudotojo reikalavimo kredito įstaigai iÅ¡raiÅ¡kÄ . Å ioje priemonėje yra duomenys, patvirtinantys iÅ¡ anksto sumokėtÄ pinigų sumÄ jÄ iÅ¡davusiai įstaigai už bÅ«simas paslaugas (važiavimÄ vieÅ¡uoju transportu), iÅ¡ anksto įneÅ¡ant pinigines lėšas į jÄ iÅ¡davusios įmonės sÄ skaitÄ , už bÅ«simas paslaugas.

Ja patvirtinama, jog asmuo yra iÅ¡ anksto atsiskaitęs už jam teikiamas paslaugas – važiavimÄ visuomeniniu transportu t.y. elektronine forma vykdomi atsiskaitymai už važiavimÄ tokiu transportu. TokiÄ elektroninę kortelę gali įsigyti bet kuris asmuo, ja suteikiama teisė naudotis visuomeniniu transportu įmonės, kuri Å¡iÄ kortelę jam pardavė. Nors tokia kortelė yra atsiskaitymo priemonė elektronine forma už jam teikiamÄ paslaugÄ , tačiau ji nėra skirta konkrečiam asmeniui, nėra vardinė.

Tokia atsiskaitymo forma gali bÅ«ti prilyginama daugkartinio naudojimo transporto priemone bilietui. Kortelę įsigijęs asmuo gali jÄ atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bet kuriam kitam asmeniui (dovanoti, parduoti, paskolinti ar pan.). Todėl nepagrįsti skundo argumentai, jog T. M., teisėtai gavusi iÅ¡ savo draugo S. B. elektroninę „Kauno miesto kortelę“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ pastarasis rado, neteisėtai jÄ Ä¯gijo, neteisėtai laikė ir neteisėtai naudojo Å¡iÄ elektroninę mokėjimo priemonę, apmokėdama už važiavimÄ visuomeniniu transportu Kauno mieste.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad elektroninė „Kauno miesto kortelė“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrobta ar užvaldyta neteisėtu bÅ«du ir kaltinamoji apie tai žinojo. Byloje nėra duomenų, paneigiančių tiek kaltinamosios, tiek ir S. B. parodymus, kad kortelę jis rado ir, apie nepasakęs T. M., perdavė ja pastarajai teisėtai naudotis. Nors elektroninė „Kauno miesto kortelė“ Nr. (duomenys neskelbtini) T. M. buvo naudojama be jÄ tiesiogiai įsigijusio (pirkusio) asmens žinios, neturint bÅ«tent Å¡io asmens leidimo ja disponuoti, tačiau nagrinėjamu atveju toks kortelės naudojimas negali bÅ«ti vertinamas kaip nusikalstamas.

Kad kortelės naudojimas bÅ«tų laikomas nusikalstamu, atlikdama finansines operacijas – apmokėdama už važiavimo paslaugas vieÅ¡uoju transportu kito asmens įsigyta elektronine mokėjimo priemone - elektronine „Kauno miesto kortele“, T. M. turėjo žinoti, jog jÄ Ä¯gijo, laikė bei panaudojo neteisėtai, turėjo ir norėjo Å¡iÄ mokėjimo priemonę tyčia panaudoti apgaule. Gi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad T. M. nesuvokė, kad ji turi kortelę neteisėtai, nežinojo, jog ji yra neteisėtai papildyta, suklastojus kortelės papildymo piniginėmis lėšomis duomenis.

Taigi nėra byloje duomenų apie tai, kad kaltinamoji sukčiavo, naudodama apgaulę svetimam turtui įgyti.Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das.

Sukčiavimo atveju asmens kaltė reiÅ¡kiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininkÄ praneÅ¡damas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo, kurio žinioje yra turtas, bus suklaidintas ir patirs turtinės žalos, bei norėdamas, siekdamas tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ . Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys jokiu bÅ«du nepaneigia iÅ¡teisintosios teiginių, kad elektroninę „Kauno miesto kortelę“ ji gavo iÅ¡ savo draugo S. B., naudojosi neturėdama jokio teisinio pagrindo domėtis, kokiomis aplinkybėmis jos draugas Å¡iÄ kortelę įsigijo.

AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nėra surinkta duomenų, jog iÅ¡teisintoji įgijo kortelę neteisėtai, kad žinojo, jog kortelė yra papildyta neteisėtu bÅ«du, nes jÄ naudojant t.y. prilietus kortelę transporto priemonėje prie tam skirto įrenginio, užsidegdavo žalia lemputė, rodanti, kad kortelė yra tvarkinga. Raudona lemputė, liudijanti apie suklastotÄ ar sugadintÄ kortelę, niekada nebuvo užsidegusi. Tokį kortelės veikimÄ patvirtino ir liudytojai M.

Ž. bei I. P.. Å ie liudytojai taip pat patvirtino, kad pati kortelė yra tikra, tačiau nurodė, jog ji buvusi papildyta neteisėtu bÅ«du. Tačiau faktinių duomenų, patvirtinančių, jog apie tai, kad kortelės duomenys yra neteisėtai papildyti, žinojo iÅ¡teisintoji, byloje nėra surinkta. Nesant įrodymų, kad T. M. žinojo apie neteisėtÄ kortelės įgijimÄ , jos neteisėtÄ papildymÄ , nėra ir tyčios padaryti inkriminuotÄ veikÄ . Dėl Å¡ios priežasties kaltinamosios veiksmai nesudaro sukčiavimo sudėties.

Atsižvelgiant į tai, T. M. pagrįstai iÅ¡teisinta iÅ¡ kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat siekia, kad T. M. bÅ«tų pripažinta kalta ir dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje t.y. dėl to, kad ji neteisėtai laikė ir naudojo suklastotÄ elektroninę mokėjimo priemonę – „Kauno miesto kortelę“.Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas gamino vienÄ ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių, ar suklastojo vienÄ ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienÄ ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangÄ , programinę įrangÄ ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vienÄ ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vienÄ ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtÄ vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimÄ pripažino teisėtu.

Be objektyviųjų veikos požymių, nustatytų kaltinamajai inkriminuotuose BK 214 ir 215 straipsniuose, būtini ir subjektyvieji – tiesioginė tyčia asmens veikoje. Tokiu atveju kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami minėtų straipsnių dispozicijose aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir norėti juos atlikti. Neteisėto disponavimo elektronine priemone atveju kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė priemonė yra kito asmens, kad ji netikra, kad jis neturi teisės ja naudotis t.y.

Å¡i nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog svetimos elektroninės kortelės įgijimas ir laikymas bei jos panaudojimas yra neteisėtas, ir nori taip veikti.Nagrinėjamoje byloje teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais buvo nustatyta, kad T. M. laikė ir naudojo teisėtai įgytÄ elektroninę mokėjimo priemonę – „Kauno miesto kortelę“, tačiau nėra duomenų apie tai, kad ji žinojo, jog kortelė yra netikra ar neteisėtai papildyta.

Taigi, jos veiksmuose nėra tyčios padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad „Kauno miesto kortelė“ nėra vardinė, ant jos nėra jokių asmeninių kortelės įgijėjo duomenų, nėra nurodyti draudimai jÄ perduoti naudoti kitam asmeniui. Darytina iÅ¡vada, jog Å¡iÄ kortelę įsigijęs asmuo gali bet kada ir bet kam jÄ perduoti naudojimui, o kortelę teisėtai gavusiam asmeniui nėra draudžiama naudoti kortelę pagal paskirtį. Todėl ji negali bÅ«ti laikoma svetima elektronine kortele BK 215 ar 215 straipsnių prasme, negali bÅ«ti prižįstama, jog kortelė buvo įgyta neteisėtai.

Nėra surinkta ir įrodymų, patvirtinančių, kad T. M. pati pateikė jÄ tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad Å¡is jÄ neteisėtai papildytų pinigine suma, o jÄ papildžius, ji apie tai žinojo. Todėl nepagrįstas įrodymais kaltinimas, jog Å¡iÄ suklastotÄ elektroninę mokėjimo priemonę ji neteisėtai laikė ir naudojo įvairiuose visuomeninio transporto marÅ¡rutuose, apmokėdama už pravažiavimus visuomeniniu transportu Kauno mieste. Nesant patikimų duomenų apie tai, kad kaltinamoji bendrininkavo suklastojant mokėjimo priemonę, neteisėtai atliko finansines operacijas suklastota elektronine mokėjimo priemone, bei apgaule iÅ¡vengdama nedidelės vertės turtinės prievolės – mokėti už pravažiavimus visuomeniniu transportu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrÄ 212,04 Lt turtinę žalÄ t.y. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, T. M. pagrįstai iÅ¡teisinta ir dėl paminėtų nusikalstamų veikų.Pagrįsti skundo argumentai, kad pažeidžiant BPK 256 straipsnio reikalavimus prokurorui teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo suteikta teisė raÅ¡tu keisti kaltinimÄ . Tai leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju buvo Å¡aliÅ¡kas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, sutrukdžiusiu pirmos instancijos teismui priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, nes aptarti duomenys patvirtina, jog iÅ¡teisintoji jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė.Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais, įstatyminio pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                                                                          Algirdas Jaliniauskas Teisėjai                                                                                                                         Albinas Antanaitis                                                                                                                            Valdas Vitunskas