2018-05-09 Nr. AB-9161-3-63-3-00375-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2414-858/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00375-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atskirais laikotarpiais nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 23 d. ir nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. kovo 17 d. buvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Kameros Nr. 3, 4, 7, kuriose jis buvo laikomas, buvo perpildytos, vienam asmeniui teko mažiau kameros ploto, nei nustatyta teisės aktuose. Kamerų langai buvo iš stiklo blokelių, į jas nepatekdavo dienos šviesa, visą parą degė 45 vatų stiprumo lemputė. Kamerose vietoje tualeto įrengta tik skylė grindyse, sanitarinio mazgo zona neatitverta nuo kameros durų. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma prižiūrėtojų yra moterys, tai sukėlė jam nepatogumų ir pažeidė jo privatumą. Kamerose neįrengtos tualeto reikmenų spintelės, veidrodis, neįrengta ištraukiamoji ventiliacija, iš tualetų sklido smarvė. Kameros buvo drėgnos, veisėsi pelėsis, tarakonai, blakės, pelės. Nė vienoje iš kamerų, kuriose jis laikytas, neatlikta dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija. Duše neįrengti purkštukai, praustis buvo galima tik prijungus guminę žarną, nebuvo pertvarų, todėl neužtikrintas jo privatumas. Dėl netinkamų laikymo areštinėje sąlygų patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, (duomenys neskelbtini), blogai miegojo, jį kankino (duomenys neskelbtini), pablogėjo sveikata. Papildomų nepatogumų patyrė dėl parazitų gausos, nes dažnai reikėdavo išmesti maistą, be to, tekdavo valgyti šalia smirdančio tualeto. Pareiškėjas prašė priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, iš šios sumos – 500 Eur už jo laikymą netinkamomis higienos sąlygomis ir 500 Eur – už minimalaus ploto reikalavimo pažeidimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, jog pareiškėjo laikymo Tauragės AVPK areštinėje sąlygos atitiko higienos normų reikalavimus, pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų nesiskundė. Pareiškėjas areštinės kamerose Nr. 2 ir Nr. 5 atskirais laikotarpiais laikytas iš viso 27 paras. Areštinėje nuolat atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos ir Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, jeigu randami trūkumai – jie nedelsiant pašalinami. Areštinėje yra įrengtos skaidraus stiklo atsidarančios orlaidės, sanitariniai mazgai įrengti pagal higienos normų reikalavimus, 100 x 142 cm ploto, atskirti nuo gyvenamosios patalpos 120–130 cm aukščio pertvara. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte nenurodyta jokių apšvietimo neatitikimų. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per dieną nuolat kinta, pasivaikščiojimo, medicininių apžiūrų, prausimosi duše metu asmenys kamerose nebūna, taip pat jie konvojuojami, vežami į ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismus, todėl kamerose likusiems asmenims tenka daugiau ploto. Kenkėjų naikinimą ir patalpų dezinfekciją bei deratizaciją nuo 2015 m. kovo 19 d. atlieka UAB „Dezinfa“, o pagal graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalą 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. vasario 25 d. ir 2016 m. kovo 15 d. kenkėjų bei parazitų nepastebėta. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas areštinėje laikytas trumpą laiką, jam negalėjo kilti tokių išgyvenimų ir nepatogumų, kad būtų galima konstatuoti pažeidimus. Pareiškėjas neteikia jokių tariamai patirtos žalos įrodymų, o dėsto bendro pobūdžio abstrakčius teiginius, kurių neužtenka neturtinės žalos konstatavimui.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 40 Eur neturtinės žalos atlyginimui, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte nustatyta, jog asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Iš Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus Areštinės viršininko tarnybinio pranešimo duomenų matyti, jog pareiškėjas areštinėje laikytas: kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,77 kv. m, nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2016 m. vasario 5 d. vienas; kameroje Nr. 7, kurios plotas 6,74 kv. m, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. vasario 9 d. su vienu asmeniu; kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m, nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2016 m. vasario 23 d. su vienu asmeniu; kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv. m, nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. kovo 15 d. su vienu asmeniu. Iš šių duomenų matyti, jog pareiškėjas Tauragės AVPK areštinėje laikytas 4 paras, pažeidžiant nustatytą 5 kv. m minimalaus ploto reikalavimą, nes vienam kameroje laikomam asmeniui, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą 1,42 kv. m, teko 2,66 kv. m kameros ploto. Nors atsakovo atstovo teigimu, kameroje esančių asmenų skaičius nuolat kinta, jie vedami pasivaikščioti, vežami į teismus ir ikiteisminio tyrimo įstaigas, tačiau šios aplinkybės nepašalina pažeidimo minimalaus ploto aspektu.

7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju sanitarinių mazgų įrengimas kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus, nuo gyvenamosios paskirties kameros dalies jie atskirti pertvaromis, kaip buvo reikalaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009), be to, ginčas byloje dėl šios aplinkybės nekyla. Tačiau net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės aktų reikalavimus, turi būti įvertinta, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, įrengtu taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Iš bylos duomenų matyti, jog sanitarinio mazgo erdvė nėra visiškai atitverta nuo likusios kameros dalies. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2017 m. kovo 28 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-20 taip pat konstatuota, jog Tauragės AVPK areštinių kamerose sanitariniai mazgai atskirti viena ištisine 160–180 cm aukščio nesiekiančia pertvara, nebuvo įrengtų varstomų durų, sanitarinio mazgo erdvė buvo matoma per kameros durų stebėjimo langelį, todėl neužtikrinamas laikomų asmenų privatumas. Atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, jog buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu, kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog tualetai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengti taip, kad pareiškėjas galėtų privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl mažo kamerų apšvietimo, nepatenkančio oro ir šviesos, drėgmės, netinkamos ventiliacijos, iš pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12) nustatė, kad kamerose Nr. 4 ir 8, kuriose laikytas pareiškėjas, asmenys patys negali atsidaryti orlaidžių ir vėdinti patalpų, o tai neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkto reikalavimų, tačiau jį planuojama pašalinti atlikus rekonstrukciją, kuri numatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1078. Teismas pažymėjo, kad Higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, todėl nustatytas neatitikimas nelaikytinas pažeidimu, tačiau vertinamas visų galimai pareiškėjo patirtų nepatogumų kontekste. Be to, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2017 m. kovo 28 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-20 taip pat konstatuota, kad Tauragės AVPK areštinės kamerose nėra tinkamo apšvietimo.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl dušo, rėmėsi Higienos normos HN 134:2015 44 punktu, kuriame įtvirtinta, jog laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neneigė, jog jam buvo sudaryta galimybė nusiprausti, tačiau jam teigiant, kad dušuose neįrengti purkštukai, nusiprausti galima tik prijungus guminę žarną, dušuose nebuvo pertvarų, o atsakovo atstovui neteikiant duomenų, be kita ko, paneigiančių ir pareiškėjo teiginius dėl ventiliacijos, šviesos trūkumo, teismas visas abejones vertino pareiškėjo naudai.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjo teiginius, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo atliekama dezinfekcija ir kenkėjų kontrolė, paneigė byloje esantys duomenys. Kenkėjų naikinimą, patalpų dezinfekciją ir deratizaciją nuo 2015 m. kovo 19 d. atlieka UAB „Dezinfa“. Pagal graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalo 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. vasario 25 d. ir 2016 m. kovo 15 d. išrašus matyti, jog kenkėjų, parazitų, graužikų nepastebėta, taip pat, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra užfiksuota, jog kontrolė vykdyta visose areštinės patalpose. Taip pat teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo teiginius dėl kenkėjų buvimo maiste, nes, nors byloje ir nėra duomenų, tačiau iš kitų Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtų bylų duomenų matyti, jog maistas ruošiamas ne areštinėje, o laikomiems asmenims tiekiamas jau paruoštas pagal su UAB „Girupis“ sudarytą sutartį tris kartus per parą.

11. Teismas nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinęs nurodyto pažeidimo trukmę (4 paras pareiškėjas laikytas areštinėje neužtikrinant minimalaus ploto reikalavimo), galimai patirtus nepatogumus naudojantis kameroje įrengtu tualetu, kitus galimus neatitikimus ir patirtus nepatogumus, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, teismo prerogatyvą įvertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiškėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o pareiškėjas būtų kreipęsis medicininės ar psichologinės pagalbos dėl netinkamų jo laikymo areštinėje sąlygų, nenustatęs kitų pažeidimų, tai, jog pareiškėjas laikytas areštinėje trumpą laiką, atsižvelgęs į pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju įvertinus pažeidimo dėl minimalaus ploto (įvertinus sanitarinio mazgo užimamą plotą) neužtikrinimo mastą ir trukmę, pareiškėjo galimai patirtus nepatogumus, tačiau jų neindividualizuojant, o dėstant tik bendro pobūdžio teiginius ir perrašant teismų praktiką, nesant teisinio pagrindo konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju yra 40 Eur.

III. 12. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

13. Pažymi, kad sanitarinių mazgų zonos iš tiesų buvo įrengtos pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, nes nebuvo užtikrintas šioje zonoje esančio asmens privatumas. Šis pažeidimas nebuvo vienkartinis, o tęsėsi ilgą laikotarpį.

14. Nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas ir teisingai pripažino, jog jis buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis (drėgmė, šviesos ir gryno oro trūkumas, netinkama ventiliacija), tačiau šiuos pažeidimus įvertino tik bendrame kontekste ir nepagrįstai už šiuos pažeidimus jam nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

15. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatytus pažeidimus dėl naudojimosi dušu (per mažos patalpos, prausimasis keturiese, neužtikrintas privatumas, pertvarų nebuvimas, prausimasis su žarna, šaltu vandeniu), turėjo įvertinti kaip ir pažeidimus dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio kameros ploto.

16. Akcentuoja, kad atsakovo atstovas nepaneigė, jog kameros yra apleistos, jose veisiasi pelėsis bei grybelis, todėl šios aplinkybės turėjo būti įvertintos jo naudai.

17. Atsakovo atstovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai dėl dušo yra visiškai nepagrįsti. Asmenys buvo vedami praustis po vieną, šiltu vandeniu.

19. Teigia, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų jo patirtą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Tauragės AVPK areštinėje 2016 m. vasario 3–23 d. ir kovo 8–15 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Iš pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo argumentų matyti, jog jis iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuotais jo teisių pažeidimais, tačiau nesutinka su minėto teismo nustatyta jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo suma (40 Eur). Pareiškėjo nuomone, jo patirta neturtinė žala turėtų būti įvertinta 1 000 Eur dydžio suma.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas Tauragės AVPK areštinėje buvo laikomas šiais laikotarpiais: 2016 m. vasario 3–23 d. ir kovo 8–15 d. (iš viso 27 paras). Pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas arba dar su vienu asmeniu. 2016 m. vasario 5–9 d. (4 paras) buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą, numatytą Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte (žr. šios Nutarties 6 p.). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat buvo pripažinta, kad ginčo laikotarpiais buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu (žr. šios Nutarties 7 p.), taip pat nustatyti tam tikri higienos normų pažeidimai ar neatitikimai (žr. šios Nutarties 8–9 p.).

24. Nustačius visus prieš tai nurodytus pareiškėjo teisių į teisės aktais reglamentuotas kalinimo sąlygas pažeidimus, konstatuotini valstybės valdžios institucijos (atsakovo atstovo ar jo pareigūnų) neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme.

25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šios Nutarties 15 punkte nurodytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad nėra jokio pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytus pažeidimus, susijusius su naudojimusi dušu, papildomai įvertinti kaip pažeidimus dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio kameros ploto. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte, be kita ko, aiškiai nurodyta, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Areštinių dušai nėra gyvenamosios patalpos, todėl jiems netaikomi gyvenamosioms patalpoms keliami reikalavimai. Dėl šios priežasties analizuojami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami taip nepagrįsti.

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šios Nutarties 16 punkte nurodytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nustatė, kad Higienos normos HN 134:2015 39 punkte įtvirtinta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Tos pačios higienos normos 37 punkte nurodyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 9.2 punkte įtvirtinta, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose (policijos pareigūnų nurodymu eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymą asmuo). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad už kamerų švarą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ginčo laikotarpiais ir pareiškėjas. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad jam nebuvo išduotos priemonės kameros švarai ir tvarkai palaikyti, tokių duomenų byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti valstybės valdžios institucijos (atsakovo atstovo ar jo pareigūnų) neteisėtų veiksmų analizuojamu aspektu.

27. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui 4 paras teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose, pareiškėjo laikymo Tauragės AVPK areštinėje laikotarpiais nebuvo laikomasi higienos normų reikalavimų, buvo pažeistas jo privatumas naudojantis tualetu, atitinkamai nagrinėjamu aspektu buvo konstatuoti atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, taip pat į tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar detalizuotų paaiškinimų, patvirtinančių būtent dėl nustatytų pažeidimų atsiradusią neturinę žalą, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat į pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes šiuo aspektu (žr. Nutarties 11 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 40 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė