2025-10-06 Nr. BB-5446-1-01-1-27789-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3274/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27789-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo N. A. ir jo gynėjo advokato Dariaus Jurgučio kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 9 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis N. A. ir jo gynėjas advokatas D. Jurgutis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis nepagrįsti ir neteisėti, nes juos priimant padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai. Abiejų instancijų teismai įrodymus ištyrė neišsamiai, šališkai ir juos netinkamai įvertino. Nuosprendyje nėra visų įrodymų analizės, jis grindžiamas prielaidomis, nepatikrintais ir neleistinais įrodymais, todėl išvados apie N. A. kaltę yra nepagrįstos. Taip pat nepagrįsti argumentai, kurais buvo priteista neturtinė žala A. K.. Dėl šių priežasčių buvo iš esmės pažeistos įrodymų rinkimo, tikrinimo ir vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnis), nuosprendžio surašymo taisykles (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 5 dalis), taip pat ir nekaltumo prezumpcijos principas (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

Abiejų instancijų teismai iš esmės netyrė nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų prieštaravimų. Teismai abstrakčiai vertino, kad esmines aplinkybes patvirtino nukentėjusysis ir liudytojai, o pareikšti prieštaravimai nėra esminiai. Tačiau kaltinimas buvo grindžiamas iš esmės nukentėjusiojo ir dalies jam palankių liudytojų parodymais, todėl atidus parodymų patikrinimas buvo būtinas, vertinant parodymų patikimumą. Teismai nevertino ir nemotyvavo, kodėl nukentėjusiojo parodymai yra patikimesni už nuteistojo parodymus arba kodėl nuteistąjį teisinančių liudytojų parodymai yra mažiau patikimi už jį kaltinančius. Toks formalus ir neargumentuotas įrodymų vertinimas yra laikytinas esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu, kartu toks įrodymų vertinimas pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą principą, kad visos abejonės ir neaiškumai, išnaudojus visas įmanomas galimybes ir nepavykus jų pašalinti, turi būti vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.

Teismai nepagrįstai vadovavosi liudytojo I. R. pirminiais parodymais ikiteisminiame tyrime. Jo teisme apklausti nepavyko ir teismas, nustatęs, kad liudytojas yra užsienyje, ignoravo gynybos prašymą tęsti jo paiešką, sprendė, kad pakanka apklausti I. R. apklausą atlikusią tyrėją. Teismas negalėjo vadovautis I. R. pirminiais parodymais, nes jis juos akistatos metu pakeitė, nurodydamas, kad jokių muštynių bute nematė, ir tokius parodymus patvirtino. Kai nėra galimybių abejonių ar neaiškumų pašalinti, vadovaujantis principu in dubio pro reo, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismai turėjo vadovautis tais I. R. parodymais, kuriuos jis patvirtino vėliausiai.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino specialisto išvadą, iš esmės parengtą pagal A. K. pateiktas nuotraukas. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nuotraukose ir pagal jas specialisto išvadoje užfiksuoti A. K. sužalojimai galėjo atsirasti kaltinime nurodomu metu.

Pirmosios instancijos teismas A. K. nepagrįstai priteisė artimą maksimaliai neturtinės žalos dydį už tokio pobūdžio bylose, nes nėra jokių įrodymų, kad jis ją būtų patyręs. A. K. iki bylos nagrinėjimo pabaigos nesikreipė į medikus, nesigydė, tik praėjus 69 dienoms po įvykio nuvyko pas odontologą, kur jam buvo padaryta rentgenograma ir rekomenduota kreiptis į gydytojus. Tačiau A. K. toliau nesirūpina gydymusi, todėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad jis neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, sugaišo laiko, pastangų ir nepatogumų gydymuisi, patyrė kitų nepatogumų, ilgai sirgo, kad liekamieji reiškiniai lems gydymo būtinumą. Neaišku, ar tariamos pasekmės susijusios priežastiniu ryšiu su A. K. sužalojimais.

Byloje liko neaiškios ir tiksliai neatskleistos A. K. sužalojimo aplinkybės, laikas ir mastas. Jo ir liudytojų parodymų prieštaravimai nepašalinti. Įrodymų visuma nepatvirtina, kad N. A. atliko kaltinime nurodytas veikas, nes A. K. galėjo būti sužalotas ir kitomis aplinkybėmis. Dėl minėtų pažeidimų buvo aiškiai suvaržytos kaltinamojo teisės, jie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, nenustatė nė vieno iš BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, be to, nenustatė, kad kasacinis skundas būtų grindžiamas teisiniais argumentais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad yra pateikiamas savas faktinių aplinkybių vertinimas ir kritika abiejų instancijų teismų išvadoms dėl atlikto įrodymų vertinimo. Skunde itin didelis dėmesys skiriamas nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams, juos cituojant ir pateikiant savą vertinimą. Be kita ko, kasacinio skundo turinys yra iš esmės tapatus apeliacinio skundo turiniui. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, atliekanti įrodymų vertinimą ir nustatanti veikos faktines aplinkybes. Be to, BPK nėra įtvirtinta galimybė kasacinės instancijos teisme pakartotinai nagrinėti apeliacinio skundo argumentų, kasatoriams nesutinkant su gynybai nepriimtinu apeliacinės instancijos teismo vertinimu. Į visus argumentus (tiek dėl liudytojų parodymų, tiek dėl specialisto išvados vertinimo) apeliacinės instancijos teismas atsakė. Tai, kad kasatoriams nėra priimtinos abiejų instancijų teismų padarytos išvados, susijusios su nuteistojo N. A. kaltės nustatymu, savaime nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo. Kasatoriai taip pat nepateikia teisinių argumentų, kurie paneigtų teismų išvadas dėl nustatyto neturtinės žalos dydžio. Skunde ginčijamas neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas, taigi nesutikimas su juo, nepateikiant jokių teisiškai svarbių aplinkybių, nėra teisinis argumentas.

Kartu pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas gali priimti tik nutartį, nurodytą BPK 382 straipsnyje. Panaikinti abiejų instancijų teismų baigiamuosius aktus ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui galima tik dviem atvejais: 1) jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba 2) byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles (BPK 382 straipsnio 3 punktas). Kasatoriai nenurodė teisinių argumentų dėl bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo N. A. ir jo gynėjo advokato D. Jurgučio kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo N. A. ir jo gynėjo advokato Dariaus Jurgučio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė