6e0f85ce-79db-448d-bf65-65bbae94e4ea · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-8917-320/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01756-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN-AK), priteisti 7 500 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN-AK, atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d.

A. B. skunde (b. l. 1-3) nurodė, kad ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose, kuriose iš pareiškėjo dienos metu buvo paimama visa patalynė. Pareiškėjas tvirtino, jog paimama patalynė buvo laikoma su kitų asmenų patalyne, kas yra nepriimtina higienos požiūriu, čiužinių būklė buvo pasibaisėtina, todėl buvo priverstas nuolat miegoti su drabužiais. A. B. teigė, kad Pravieniškių PN-AK netinkamai organizuojamas jo užimtumas, socialinės reabilitacijos programos, trūksta veiklos.

Pareiškėjas skundėsi kamerų plotu, sumažintomis maisto produktų pakuotėmis. Anot A. B., mažesnės produktų pakuotės yra brangesnė, todėl taip netenka galimybės rinktis pigesnę prekę. Be to, pareiškėjas tvirtino, jog Pravieniškių PN-AK maisto kokybė yra prasta, o porcijos – per mažos, iš teikiamo maisto gaunama tik 1 300 kcal, kas, pareiškėjo teigimu, yra per mažai; pataisos namuose neleidžiama įsigyti maisto papildų ir vitaminų, vaisių ir daržovių leidžiama turėti tik 2 kg, produktus galima įsigyti tik stiklinėse bei metalinėse tarose.

A. B. teigimu, tokios kalinimo sÄ lygos yra nežmoniÅ¡kos, sukėlusios jam depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 11-18) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skunde keliamais reikalavimais nesutinka ir prašė šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigė, jog administracinėje byloje Nr. I-2972-583/2019 pareiÅ¡kėjas nurodė kai kurias tapačias aplinkybes ir reiÅ¡kė nusiskundimus, ginčo laikotarpis dubliuojasi su Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo skunde nerodytu laikotarpiu, todėl skundas dalyje turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtas.

Nors pareiškėjas skundėsi gyvenamojo plotų kamerose trūkumu, tačiau minimali vienam kalinamam asmeniui kamerų tipo patalpose tenkanti ploto norma pažeista nebuvo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 220 punktas nustato, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengtas sandėlis su jame esančiomis lentynomis, kur kiekvienas nuteistasis susideda tvarkingai sulankstytus čiužinį ir lovos patalynę. Patalpoje yra varstomas langas, sudaryta galimybė patalpÄ iÅ¡vėdinti. IÅ¡duodama patalynė, esant bÅ«tinumui, gali bÅ«ti dezinfekuojama specialioje kameroje. PareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamo čiužinio į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ nesikreipė. Siekiant pagerinti nuteistųjų gyvenimo sÄ lygas, PravieniÅ¡kių PN-AK nuteistieji periodiÅ¡kai aprÅ«pinami laisvalaikiui skirtu inventoriumi, vykdomos socialinės reabilitacijos programos, kuriose gali dalyvauti ir kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji.

PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengti kompiuteriai su ribota internetine prieiga. PareiÅ¡kėjas su skundais dėl Å¡ios prieigos į pataisos įstaigos administracijÄ nesikreipė. PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose bibliotekos nėra, bendra nuteistųjų biblioteka yra įrengta gyvenamojoje zonoje. Svarbu tai, kad nuobaudų atlikimÄ uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. A. B., žinodamas PravieniÅ¡kių PN-AK vidaus tvarkos taisykles, nesielgė tinkamai, todėl turėjo numatyti iÅ¡ to kilsiančias pasekmes bei leido joms sÄ moningai kilti.

Nuteistajam buvo paskirtas nedirbančiojo maitinimo valgiaraÅ¡tis, o nuo 2019 m. sausio 30 d. – nedirbančiojo vegetaro maitinimas. PareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamo maitinimo nesikreipė. PravieniÅ¡kių PN-AK sudaryta komisija ne rečiau kaip du kartu per mėnesį tikrina parduotuvėse esantį prekių asortimentÄ ir kainas. Nustačius, kad nuteistiesiems įrengtose parduotuvėse maisto produktų ir kitų bÅ«tiniausių reikmenų kaina yra daugiau nei 10 procentų didesnė nei PravieniÅ¡kių k. esančiose parduotuvėje, apie tai informuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pontem“ su reikalavimu mažinti kainas.

Teismo posėdyje A. B., iÅ¡ esmės pakartojęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamasis jame iÅ¡dėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti reikalavimÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ atsakovės atstovui praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl administracinė byla iÅ¡nagrinėta Å¡io asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

Skundas atmetamas. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, patirtÄ PravieniÅ¡kių PN-AK dėl netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, taikymas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose netinkamomis sÄ lygoms 2018 m. lapkričio 24 d. – 2019 m. rugpjūčio 9 d. laikotarpiu. Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«muose 2019 m. gegužės 14 d. iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. I-2972-583/2019 pagal A.

B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių PN-AK, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas skundėsi, jog nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. jam kameroje teko mažiau ploto, nei numato teisės aktų reikalavimai. Minėtu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų sprendimu A. B. skundas buvo atmestas. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju yra priimtas teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, administracinės bylos dalis dėl neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. dėl gyvenamojo ploto kameroje trÅ«kumo, atlyginimo nutraukiama (ABTÄ® 103 straipsnio 2 punktas).

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose jam teko mažesnis kameros plotas, nei numato teisės aktai. Nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. kovo 5 d. galiojusio Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3. punkte buvo nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Nuo 2019 m. kovo 5 d. galiojančio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3. punkte nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m suaugusiam asmeniui.

Atsižvelgus į tai, kad taikomas teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , daroma iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmajame sektoriuje A. B. nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2019 m. vasario 28 d. gyveno kameroje Nr. 13, kurioje įrengtos 3 miegamos vietos, kameros plotas – 16,38 kv. m (vienam asmeniui teko 5,46 kv. m), nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 21 d.

– kameroje Nr. 16, kurioje įrengta 1 miegama vieta, kameros plotas – 8,58 kv. m, nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. liepos 1 d. – kameroje Nr. 11, kurioje įrengta 1 miegama vieta, kameros plotas – 7,61 kv. m, nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. – kameroje Nr. 7, kurioje įrengtos 3 miegamos vietos, kameros plotas – 16,38 kv. m, šioje kameroje buvo laikomi 2 asmenys (vienam asmeniui teko 8,19 kv. m, nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. – kameroje Nr. 5, kurioje įrengta 1 miegama vieta, kameros plotas – 7,61 kv. m (b. l. 21, 22-24).

Atsižvelgęs į tai, kad nurodyti duomenys kitais objektyviais įrodymais nepaneigti, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie kameras, į kurias ginčo laikotarpiu buvo paskirtas pareiÅ¡kėjas, jų plotus ir kartu kalintų asmenų skaičių, todėl spręsdamas apie pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ , vadovaujasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Remiantis nustatytais duomenimis, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė į Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ įtvirtintÄ 3,6 kv. m minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameros ploto normÄ ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų veiksmų 2018 m. lapkričio 24 d. – 2019 m. rugpjūčio 9 d. laikotarpiu paimant iÅ¡ jo čiužinį bei kitÄ patalynę ir iÅ¡duodant jÄ tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, čiužiniai ir visa kita patalynė išduodama dienotvarkėje nustatytam miego laikui, vykdant įsigaliojusius Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 . Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2019 m. vasario 28 d., nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 21 d., nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. liepos 1 d., nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.

A. B. atlikinėjo jam paskirtas nuobaudas – perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas už PravieniÅ¡kių PN-AK administracijos reikalavimų nevykdymÄ (b. l. 21, 41-43). BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, įsigaliojusiu 2018 m. spalio 20 d., pakeitė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, įskaitant ir jų 220 punktÄ . BVK, kurį priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, kaip įstatymų leidėjas, nustato, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tvirtina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (64 straipsnis).

Be to, įstatymų leidėjas BVK įtvirtino nuostatas, pagal kurias Taisyklėse turi bÅ«ti įtvirtintos teisės normos, nustatančios maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sÄ raÅ¡Ä (92 straipsnio 4 dalis); sÄ raÅ¡Ä maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos leidžiama su savimi turėti nuteistiesiems, iÅ¡skyrus BVK 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus (112 straipsnio 4 dalis); nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ masę (112 straipsnio 6 dalis).

Teismas sprendžia, kad teisiniu reguliavimu, įtvirtintu įstatymo galiÄ turinčiu norminiu teisės aktu, t. y. BVK, įstatymų leidėjas delegavo Teisingumo ministerijai tvirtinti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡Ä , nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ masę. Teismas sprendžia, kad Teisingumo ministras, priimdamas 2018 m. spalio 19 d. įsakymÄ Nr. 1R-213, veikė jam suteiktos kompetencijos ribose ir jos nevirÅ¡ijo.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kaip vientisas teisės aktas, ar jų 220 punktas (jo dalis) nustatyta tvarka bÅ«tų pripažinti prieÅ¡taraujančiais aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, konstituciniams principams. Tai reiÅ¡kia, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės yra galiojantis teisės aktas ir privalėjo bÅ«ti vykdomas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, patalynė iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui; pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ .

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų 1 priede nustatyta, kad patalynei priskiriama čiužinys, antklodė, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankÅ¡luostis. Pagal BVK įtvirtintas teisės normas, viena iÅ¡ pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių yra nuteistųjų dienotvarkė (113 straipsnis); nuteistųjų dienotvarkė skirta griežtai reglamentuoti jų elgesį visÄ parÄ ir numatyto darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtÄ laikÄ (117 straipsnio 1 dalis).

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡ nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas atlikti nuobaudų, patalynė surenkama ir iÅ¡duodama dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Teismas sprendžia, kad PravieniÅ¡kių PN-AK galiojančios Å¡ios pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės reglamentuoja nuteistųjų elgesį visÄ parÄ , nustatant poilsiui (nepertraukiamam miegui), laisvalaikiui, buvimui gryname ore (pasivaikščiojimui), įvairioms socialinės reabilitacijos priemonėms, psichologinėms ir medicininėms konsultacijoms ir kitoms priemonėms skirtÄ laikÄ .

Be to, teismas vertina, kad patalynės paėmimas laikytinas priemone, skirta skatinti nuteistuosius aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, užsiimti saviÅ¡vieta, o ne pasyviai leisti laikÄ . Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nai, vykdydami Taisyklių 220 punktÄ (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija), pažeidė jo teises ir sudarė sÄ lygas kankinimui, atmetami kaip nepagrįsti. A. B. nurodė, kad pataisos įstaigoje paimama patalynė yra laikoma antisanitarinėmis sÄ lygomis, čiužiniai yra neÅ¡varÅ«s, todėl taip yra pažeidžiamos tarptautiniuose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose garantuojamos žmogaus teisės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. d.

įsakymu Nr. V- 908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos ir teritorinių Policijos įstaigÄ areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (41 punktas); draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 punktas).

Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas neginčijo aplinkybės, kad jam pirmÄ kartÄ iÅ¡duotas čiužinys buvo dezinfekuotas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės skundėsi, kad čiužinys ir kita patalynė yra laikomi netinkamomis sÄ lygomis. Atsakovės atstovas nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengtas sandėlis su jame esančiomis lentynomis, kur kiekvienas nuteistasis susideda tvarkingai sulankstytus čiužinį ir lovos patalynę. Patalpoje yra varstomas langas, sudaryta galimybė patalpÄ iÅ¡vėdinti.

IÅ¡duodama patalynė, esant bÅ«tinumui, gali bÅ«ti dezinfekuojama specialioje kameroje. PareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamo čiužinio į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimo kopijÄ , Å¡ių aplinkybių neginčijo. Be to, atsakovės atstovas pateikė sutarties, sudarytos su UAB „Kauna skalbykla“, kopijÄ (b. l. 45-49), iÅ¡ kurios matyti, kad Å¡i įmonė teikia PravieniÅ¡kių PN-AK neÅ¡varių skalbinių valymo paslaugas.

Pagal HN 134:2015 43 punktÄ , lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ skundais dėl nekeičiamų lovos skalbinių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui buvo skirtas nedezinfekuotas ir prastos bÅ«klės čiužinys, o iÅ¡ jo paimama patalynė buvo laikoma antisanitarinėmis sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjas skundėsi PravieniÅ¡kių PN-AK jam tiekiamo maisto kokybei bei kiekiu. IÅ¡ atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad A. B. buvo paskirtas nedirbančiojo maitinimo valgiaraÅ¡tis, o nuo 2019 m. sausio 30 d. – nedirbančiojo vegetaro maitinimas. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis). Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas.

Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo.“ Remiantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Maitinimo organizavimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad maistas virtuvėje turi bÅ«ti gaminamas 3 ar 4 kartus per parÄ pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptÅ«ras (3 priedas), panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių. IÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis Å¡ios įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įraÅ¡ytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.

Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ draudžiama (Maitinimo organizavimo taisyklių 20 punktas). Maitinimo organizavimo taisyklių 16 punkte nurodyta, jog kalinimo įstaiga bent kartÄ per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus. Teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, kad PravieniÅ¡kių PN-AK specialiai sudaryta komisija reguliariai tikrina kaliniams patiekiamo maisto kokybę.

PareiÅ¡kėjas, teikdamas skundÄ , privalėjo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. A. B. skunde nurodytų aplinkybių apie jam tiektÄ netinkamos kokybės maistÄ objektyviais įrodymais nepagrindė, nenurodė, kokie įrodymai galėtų patvirtinti jo teiginius, kada galimai jam buvo tiekiamas nekokybiÅ¡kas maistas, koks tai buvo maistas ir pan. Teismas vertina, jog vien abstrakčių pareiÅ¡kėjo skundo teiginių apie netinkamos kokybės ir mažo kaloringumo maistÄ nepakanka įrodant atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ .

Pagal pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovės atstovo veiksmų/neveikimo atitikimÄ teisės aktų reikalavimams, todėl darytina iÅ¡vada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovės atstovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus, todėl A. B. skundo teiginys dėl PravieniÅ¡kių PN-AK jam teikiamo nekokybiÅ¡ko maisto atmetamas kaip nepagrįstas. A. B. nurodė ir tai, kad PravieniÅ¡kių PN-AK yra apribotas įsigyjamų vaisių ir daržovių kiekis, produktų negalima įsigyti metalinėse ar stiklinėse pakuotėse, neleidžiama nusipirkti vitaminų bei maisto papildų, produktai paraduodami sumažintose pakuotėse, kas, anot pareiÅ¡kėjo, yra žmogaus teisių pažeidimas.

Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 pakeitė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių 18 priedas iÅ¡dėstytas nauja redakcija, nustatant, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg vaisių, daržovių; duonos gaminiai, pieno produktai, termiÅ¡kai apdoroti, rÅ«kyti, sÅ«dyti mėsos gaminiai, termiÅ¡kai apdoroti, rÅ«kyti, sÅ«dyti mėsos gaminiai, chalva, Å¡okoladas, Å¡okoladiniai saldainiai, džiovinti vaisiai, rieÅ¡utai, aliejus, margarinas, natÅ«rali arbata, kava, kakava, sultys, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo, prieskoniai, sintetiniai saldikliai, sausi dribsniai, sausa sriuba, sausi antrieji patiekalai, sausas sultinys, kruopos, makaronai (iÅ¡skyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) galimi įsigyti ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (iÅ¡skyrus stiklines ir metalines pakuotes); kečupas, pomidorų padažas, sojų padažas, majonezas, garstyčios, krienai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (iÅ¡skyrus stiklines ir metalines pakuotes); gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotės, nuteistiesiems, gavusiems raÅ¡ytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ ; taip pat įtvirtinta, kad galima įsigyti darbužius ir avalynę, be kita ko, kepures (nedengiančias veido), Å¡alikÄ , pirÅ¡tines (iÅ¡skyrus treniruotėms ir sportui skirtas pirÅ¡tines) ir kt.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad tokie ribojimai yra neteisėti, nepagrįsti, todėl jis patyrė neturtinę žalÄ . BylÄ nagrinėjančiam teismui nekelia abejonių Taisyklių teisėtumas bei pagrįstumas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tvirtina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (BVK 64 straipsnis). Maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 92 straipsnio 4 dalis), nuteistiesiems, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 91 (atvirų kolonijų režimas) ir 152 (nėščiųjų bei motinų su vaikais iki trejų metų režimas) straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės; maisto produktai, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami (BVK 112 straipsnio 4 dalis), nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ masę nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 112 straipsnio 6 dalis).

Vadinasi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pagal pacituotas BVK nuostatas turėjo teisinį pagrindÄ tvirtinti Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡Ä , taip pat jų bendrÄ masę. Teismas neabejoja minėtų BVK, turinčio įstatymo galiÄ , nuostatų konstitucingumu, nes pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų saugumÄ , taip pat higienos sÄ lygas, bÅ«tina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nustatytas teisinis reguliavimas yra proporcingas, nepažeidžiantis nuteistųjų teisių. PareiÅ¡kėjo abejonės dėl perkamų maisto produktų kiekio ribojimo, t. y. kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg vaisių, daržovių; duonos gaminiai, pieno produktai, termiÅ¡kai apdoroti, rÅ«kyti, sÅ«dyti mėsos gaminiai, termiÅ¡kai apdoroti, rÅ«kyti, sÅ«dyti mėsos gaminiai, chalva, Å¡okoladas, Å¡okoladiniai saldainiai, džiovinti vaisiai, rieÅ¡utai, aliejus, margarinas, natÅ«rali arbata, kava, kakava, sultys, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo, prieskoniai, sintetiniai saldikliai, sausi dribsniai, sausa sriuba, sausi antrieji patiekalai, sausas sultinys, kruopos, makaronai (iÅ¡skyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) galimi įsigyti ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (iÅ¡skyrus stiklines ir metalines pakuotes); kečupas, pomidorų padažas, sojų padažas, majonezas, garstyčios, krienai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (iÅ¡skyrus stiklines ir metalines pakuotes), apskritai nepagrįstos, nes visi minėtieji maisto produktai yra perkami papildomai, kadangi nuteistieji ir taip maitinami pataisos įstaigose.

Toks maisto produktų ribojimas yra visiÅ¡kai pateisinamas, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų saugumÄ , taip pat higienos sÄ lygas, o pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl pažeistų teisių nesudarant sÄ lygų sveikai maitintis yra nepagrįstos. Skunde teigiama, kad pareiÅ¡kėjui trÅ«ko užimtumo, socialinės reabilitacijos programos buvo netinkamos. Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerų tipo patalpose yra įrengti veikiantys radijo taÅ¡kai, pataisos įstaiga periodiÅ¡kai aprÅ«pina nuteistuosius laisvalaikiui skirtu inventoriumi, įgyvendinamos Kalėjimų departamento akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ir grupinė psichologinė terapija.

Visose Å¡iose priemonėse gali dalyvauti ir nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pareiÅ¡kęs pageidavimÄ užsiimti kuria nors leistina laisvalaikio veikla, byloje nėra, pats pareiÅ¡kėjas Å¡iÄ aplinkybę nutyli, apsiribodamas tik abstrakčiais teiginiais, jog jam trÅ«ko užimtumo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas aukščiau nurodytomis užimtumo priemonėmis negalėjo naudotis, ar jų naudojimas jam buvo ribojamas, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui gyvenant PravieniÅ¡kių PN-AK buvo sudarytos sÄ lygos naudotis užimtumo priemonėmis, skirtomis iÅ¡ dalies kompensuoti laikymo sÄ lygų pataisos įstaigoje nepatogumus.

Tai, jog jis jomis nesinaudojo, laikytina paties pareiÅ¡kėjo valingu pasirinkimu. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė informacijos, kad ginčo laikotarpiu bÅ«tų domėjęsis ar kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ su praÅ¡ymais dėl vykdomų socialinės reabilitacijos ar kitų užimtumo programų. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su neužtikrintu užimtumu ar socialinės reabilitacijos priemonių stoka PravieniÅ¡kių PN-AK atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovės atstovo PravieniÅ¡kių PN-AK neteisėti veiksmai dėl pareiÅ¡kėjo teisių ribojimo nenustatyti. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ginčo laikotarpiu atsakovės atstovas teisės aktų reikalavimų, skirtų užtikrinti pareiÅ¡kėjo teises į tinkamas bausmės atlikimo sÄ lygas, nepažeidė, t.y. nenustačius PravieniÅ¡kių PN-AK neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, valstybei neatsirado pareiga atlyginti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ neturtinę žalÄ .

Dėl aukščiau nurodytų argumentų pareiškėjo skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl gyvenamojo ploto trūkumo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 24 d. iki gruodžio 31 d., atlyginimo nutraukti.

PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Irena Varžinskienė