6e0dd089-3df3-4653-b9aa-e891197cb7aa · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2-1542-259/2011(Proceso Nr. 2-56-3-01851-2010-4)Procesinio dokumento kategorija 35.6.1, 99.7, 113.1, 116.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS                                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Ingai MiÅ¡kinienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo bankrutuojančios UAB „Alramsta”, atstovei advokato padėjėjai RÅ«tai Stankaitienei, atsakovo UAB „Infasta“, atstovei advokato padėjėjai Daliai StakvilevičiÅ«tei, atsakovo restruktÅ«rizuojamos UAB „Artapolas“ atstovui advokatui Linui MeÅ¡kiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios UAB „Alramsta” ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Infasta“, restruktÅ«rizuojamai UAB „Artapolas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,             n u s t a t ė :ieÅ¡kovas bankrutuojanti UAB „Alramsta” patikslintu ieÅ¡kiniu (t.3, b.l.55-61) praÅ¡o pripažinti 2009-09-11 Tarpusavio užskaitos aktÄ , bei 2008 05 28 TriÅ¡alę reikalavimų padengimo atsiskaitymo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo UAB „Alramsta“ ir atsakovų UAB „Infasta“ bei UAB „Artapolas“, negaliojančiais nuo jo sudarymo momento, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB „Infasta“ 436 884, 14 Lt sumÄ , 6 % dydžio metines palÅ«kanas nuo 436 884, 14 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir dublike (t.2, b.l.111-114) nurodo, jog 2009-09-11 UAB „Alramsta“ ir atsakovai UAB „Infasta“ bei UAB „Artapolas“ pasirašė Tarpusavio skolų užskaitos aktÄ (toliau - aktas) (t.1, b.l.19), pagal kurį ieÅ¡kovas ir atsakovai susitarė dėl tarpusavio skolinių įsipareigojimų įskaitymo.

UAB „Infasta“ užskaitė 23 884,14 Lt sumÄ , kaip gautÄ atsiskaitymÄ iÅ¡ UAB „Artapolas“, UAB „Artapolas“ užskaitė 23 884,14 Lt sumÄ , kaip gautÄ apmokėjimÄ iÅ¡ UAB „Alramsta“, o UAB „Alramsta“ užskaitė 23 884,14 Lt sumÄ , kaip gautÄ apmokėjimÄ iÅ¡ UAB „Infasta“. Tai yra iki 2009-09-11 akto pasiraÅ¡ymo dienos UAB „Infasta“ buvo skolinga ieÅ¡kovui 23 884,14 Lt, o ieÅ¡kovas tÄ pačiÄ sumÄ buvo skolingas UAB „Artapolas“. Akte sutartys ir sÄ skaitos faktÅ«ros, kurių pagrindu atsirado UAB „Alramsta“, UAB „Infasta“ ir UAB „Artapolas“ tarpusavio skoliniai įsipareigojimai, nurodyti nebuvo.

IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2008 05 28 UAB „Alramsta“ ir atsakovai sudarė TriÅ¡alę reikalavimų padengimo-atsiskaitymo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui UAB „Infasta“ reikalavimo teisę į UAB „Artapolas“. Akte numatoma, kad UAB „Artapolas“ yra neatsikaitęs su UAB „Alramsta“ už atliktus darbus pagal 2007 03 15 statybos rangos sutartį, UAB“ Alramsta yra neatsiskaičiusi su UAB „Infasta“ pagal 2007 04 30 subrangos sutartį.

Aktu susitariama, kad „Artapolas“ sumoka UAB „Infasta“ 440 000 lt ir laikoma, kad UAB „Alramsta“ atsiskaitė su UAB „Infasta“, o UAB „Artapolas„ atsiskaitė su UAB „Alramsta“. Akte sÄ skaitos faktÅ«ros, kurių pagrindu atsirado skoliniai įsipareigojimai, nurodyti nebuvo. IeÅ¡kovas teigia, kad Kauno apygardos teismas 2009-08-26 nutartimi civ. byloje Nr. B2-2520-264/2009 iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui UAB „Alramsta“ bankroto bylÄ , įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Forum regis“ (t.1, b.l.11-13), Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistÄ (t.1, b.l.14-18).

LR įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 str. 3 d. 8 p. įpareigoja bankroto administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Vykdydamas šį Ä®BÄ® įpareigojimÄ , administratorius nustatė, jog yra visos sÄ lygos ginčijamus aktus pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu. Pirma, aktai buvo sudaryti, kai ieÅ¡kovas turėjo kitų kreditorių, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję. Ginčijamų aktų sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo skolingas savo darbuotojams, valstybinei mokesčių inspekcijai ir valstybinei socialinio draudimo fondo vadybai. Didžioji dalis skolų buvo atsiradusios nuo 2008 m. pradžios.

IeÅ¡kovo kreditoriai buvo kreipęsi dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo į teismus. Pirmos eilės kreditorių naudai buvo priimti sprendimai dėl skolos priteisimo ir pradėti vykdymo veiksmai (t.2, b.l.7-24). Kreditoriai AB „Montuotojas“, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Lautra Motos“ ir UAB „Gedimex“ buvo kreipęsi į Kauno apygardos teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui ir Kauno apygardos teismas 2009-08-26 buvo priėmęs nutartį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Alramsta“.

Visas Å¡ias aplinkybes patvirtina kreditorinių įsipareigojimų sÄ raÅ¡as 2009-10-19 dienai (t.1, b.l.20-24), Kauno apygardos teismo 2009-08-26 nutartis (t.1, b.l.11-13), kreditorių pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių, teismų priimtų sprendimų nuoraÅ¡ai (t.1, b.l.25-181). CK 6.130 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inį vienarūšį reikalavimÄ Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikoma. UAB „Infasta“ nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Alramsta“, UAB „Infasta“ ir UAB „Artapolas“ vienas kito atžvilgiu turėjo prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų, kurių terminas buvo suėjęs. LR CK 6.130 - 6.140 straipsniuose reglamentuojami vienaÅ¡alio įskaitymo atvejai, tuo tarpu ieÅ¡kovas ginčija triÅ¡alę sutartį, kuria Å¡alys susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, kas nelaikytina tapačiais sandoriais.

Antra, sutartimis buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Sandorio sudarymo momentu įmonė buvo nemoki, įsiskolinimai kreditoriams jau 2008-12-31 dienai sudarė 8 839 536 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 6 283 418 Lt, tuo tarpu bendrovės balanse turto buvo apskaityta už 6 365 263 Lt (t.1, b.l.182-184). Kauno apygardos teismas 2009-08-26 nutartimi konstatavo, jog 2009-07-31 bendrovė apskaitė turto už 4 506 751 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 5 585 011 Lt (t.1, b.l.11-13).

Jau nuo 2008 m. gegužės pradžios bendrovės turtui buvo pritaikytas areÅ¡tas, o 2009-07-27 nutartimi bankroto byloje UAB „Alramsta“ buvo areÅ¡tuotas visas nekilnojamas, kilnojamas ir kitas ilgalaikis turtas, taip pat piniginės lėšos ir turtinės teisės (t.1, b.l.186-187). IeÅ¡kovas, bÅ«damas nemokus, pasirašė ginčijamus aktus, kuriuo sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimÄ . Aktų pasiraÅ¡ymo momentu ieÅ¡kovas buvo pradelsęs atsiskaityti su kitais kreditoriais, sandoriu buvo suteikta pirmenybė UAB „Artapolas“ prieÅ¡ bendrovės darbuotojus, valstybinę mokesčių inspekcijÄ , socialinio draudimo fondo valdybÄ , kitus kreditorius.

UAB „Artapolas“ pagal iÅ¡ieÅ¡kojimo eiliÅ¡kumÄ yra trečiosios eiles kreditorius, todėl ginčijamais aktais pirmiausia buvo pažeistos pirmos ir antros eilės kreditorių teisės (t.1, b.l.20-24, 188-192, 195-196). Trečia, ginčijamų aktų Å¡alys sudaryti neprivalėjo, kadangi nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris bÅ«tų įpareigojęs atsakovus sudaryti ginčijamÄ aktus (LAT 2008-07-03 Dėl actio Pauliana, netiesioginio ieÅ¡kinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieÅ¡kinio institutų taikymo apžvalga).

RUAB „Artapolas“ argumentai, jog ginčijamas aktas neturėjo lemiamos įtakos ieÅ¡kovo nemokumui, nepagrįstas. IeÅ¡kovas šį actio Pauliana ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė dėl to, kad ginčijamas aktas buvo sudarytas tuo metu, kai įmonė buvo nemoki, ginčijamu aktu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, kadangi sandorio Å¡alys atsakovams suteikė pirmenybės teisę prieÅ¡ kitus kreditorius - darbuotojus, valstybinę mokesčių inspekcijÄ , socialinio fondo valdybÄ , kitus trečios eilės kreditorius.

IeÅ¡kovas, nevykdydamas sprendimo, perleido reikalavimo teisę į skolÄ ir taip sumažino savo įsipareigojimus atsakovo atžvilgiu; Ketvirta, sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. IeÅ¡kovui buvo žinoma aplinkybė, jog ginčijamu aktu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, kadangi jis buvo skolingas kitiems kreditoriams, buvo gavęs ieÅ¡kinius dėl skolų priteisimo, Kauno apygardos teismas buvo priėmęs nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ ieÅ¡kovui.

Apie tai, kad sudarytu sandoriu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, turėjo žinoti ir atsakovai – jie, kaip verslininkai, turėjo protingomis priemonėmis iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bÅ«sima sandorio Å¡alis nėra skolininkė, konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (LAT 2002-06-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-898/2002; LAT 2007-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-168/2007). Jei atsakovai nežinojo apie kitų kreditorių reikalavimo teises ir ieÅ¡kovo nemokumÄ , bÅ«dami verslininkais, kuriems keliami didesni rÅ«pestingumo reikalavimai, turėjo pasidomėti, ar ginčijamu aktu nepažeidžiami kitų kreditorių interesai, pareikalauti ieÅ¡kovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau to nepadarė, todėl jie laikytini nesÄ Å¾ininga sutarties Å¡alimi.

IeÅ¡kovo manymu teismui su dubliku pateiktas ieÅ¡kovo 2007 finansinių metų balansas (t.2, b.l.115-116) patvirtina, jog jau 2007-12-31 duomenimis ieÅ¡kovas buvo nemokus. Finansinės atskaitomybės dokumentai - vieÅ¡a informacija, kuriÄ turi teisę gauti bet kuris suinteresuotas asmuo, todėl atsakovai, sudarydami ginčo sandorį, net tik turėjo teisę pareikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo vadovo informacijos apie įmonės finansinę padėtį, mokumÄ , įsipareigojimus kitiems kreditoriams, bet ir patys Å¡iÄ informacijÄ galėjo gauti, tačiau to nepadarė (ginčijamo akto sudarymo metu 2007 m. ieÅ¡kovo finansinė atskaitomybė Juridinių asmenų registrui jau buvo pateikta, (t.2, b.l.117).

Penkta, nėra suėjęs vienerių metų senaties terminas. Vadovaujantis Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p., laikoma, jog apie ginčo sandorius bankroto administratorius sužinojo nuo dokumentų priėmimo perdavimo dienos. Dokumentus iÅ¡ ieÅ¡kovo buvusio vadovo bankroto administratorius perėmė 2009-12-02, todėl vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nepažeistas (t.2, b.l.4-6). Nagrinėjant bylÄ teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė jame nurodomais motyvais, grindė pridėtais raÅ¡ytiniais įrodymais, patikslino ieÅ¡kinį, atsižvelgdama į byloje pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ (2 t. b.l. 145), prašė priteisti iÅ¡ UAB „Infasta“ ieÅ¡kovui 147108, 48 lt vietoj praÅ¡omos priteisti patikslintu ieÅ¡kiniu 436884, 14 lt sumos.

Atstovė siÅ«lo netenkinti atsakovų praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo reikalavimui, nurodo, kad apie ginčijamÄ sandorį bankroto administratorius sužinojo iÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos, nes kai perėmė bankrutuojančios įmonės dokumentus 2009 12 02, 2008 metų perleidimo sutarties tarp perimtų dokumentų nebuvo. Prašė teismo sandorį pripažinti negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms LR CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes sandorio sudarymo metu galiojo laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apygardos teismo 2009 07 27 nutartimi (3 t,b .l. 63, 64), sutinkamai su LR CPK 675 straipsniu buvo uždrausta disponuoti bendrovės turtu.

Atsakovas restruktÅ«rizuojama UAB „Artapolas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį (t.2, b.l.38-41) ir atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (3 t. b.l.108-114) su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovas praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Alramsta" 2009-12-02 sutarčių bylų perdavimo - priėmimo aktu perdavė sutarčių bylas administratoriui UAB „Forum regis", o administratorius jas priėmė.

Byloje ginčijamos sutartys kilo vykdant 2007-03-15 statybos rangos sutartį, pagal kuriÄ UAB „Alramsta" įsipareigojo atlikti UAB „Artapolas" statybos rangos darbus objekte, taip pat vykdant 2007-04-30 sudarytÄ subrangos sutartį, pagal kuriÄ UAB „Infasta" įsipareigojo objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, atlikti rangovui apdailos darbus. Kadangi Å¡ias sutartis administratorius gavo 2009-12-02 sutarčių bylų perdavimo - priėmimo aktu. Todėl pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl 2008 05 28 TriÅ¡alės reikalavimų padengimo atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia tik 2010 12 03 dienÄ , ieÅ¡kovas praleido 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas BUAB „Alramsta" nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių reikalavimo teisę į atsakovÄ UAB „Infasta", todėl mano, kad ieÅ¡kovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į UAB „Infasta".

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad neegzistuoja viena iÅ¡ bÅ«tinu Actio Pauliana sÄ lygų, kas sudaro pagrindÄ teismui ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad 2008 m. gegužės 28 d. rangovas (UAB „Alramsta"), subrangovas (UAB „Infasta") ir užsakovas (UAB „Artapolas") sudarė TriÅ¡alę reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutarti pagal kuriÄ UAB „Artapolas" įsipareigojo sumokėti UAB „Infasta" už darbus, atliktus UAB „Alramsta" 440 000 Lt sumai.

TriÅ¡ale sutartimi buvo sumažintas UAB „Alramsta" įsiskolinimas UAB „Infasta", perleidžiant atsiskaitymo pareigÄ RUAB „Artapolas". RUAB „Artapolas" atlikus skaičiavimus paaiÅ¡kėjo, kad pastaroji bendrovė prisiėmė didesnę sumÄ nei buvo skolinga UAB „Alramsta", tai yra RUAB „Artapolas" skola UAB „Alramsta" buvo mažesnė 23.884,14 Lt. Tuo tarpu UAB „Alramsta" skola UAB „Infasta" buvo gerokai didesnė nei 440 000 Lt, iÅ¡ kurių dalį ieÅ¡kovas įvykdė sudarius 2008 m. gegužės 28 d. triÅ¡alę sutartį.

Todėl 2009 m. rugsėjo 11 d. Tarpusavio užskaitos akto tikslas buvo susitarti, kad UAB „Alramsta", o ne RUAB „Artapolas" susidariusį 23.884,14 Lt dydžio įsiskolinimÄ sumokės UAB „Infasta". UAB „Infasta" nurodo, kad ji niekada nebuvo skolinga nei UAB „Alramsta", nei RUAB „Artapolas". 2009-10-19 UAB „Alramsta" buvo skolinga UAB „Infasta" 291.429,07 Lt ir RUAB „Artapolas" 23.884,14 Lt sumÄ . PasiraÅ¡ius 2009-09-11 Tarpusavio užskaitos aktÄ 23.884,14 Lt skola RUAB „Artapolas" buvo panaikinta, o UAB „Alramsta" įsipareigojimas atitinkama suma buvo padidintas UAB „Infasta" atžvilgiu, tai yra Å¡alys sugrÄ Å¾intos j pradinę tarpusavio padėtį.

Tai patvirtina Kauno apygardos teismo nutartis c.b. Nr. B2-816-264/2009, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus UAB „Infasta" 315.313,21 Lt reikalavimas (291.429,07Lt + 23.884,14 Lt).Atsakovas nurodo, kad 2008-05-07 Kauno apygardos teisme buvo priimtas ieÅ¡kovo UAB „Alramsta" ieÅ¡kinys atsakovui UAB „Artapolas" dėl skolos, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo. IeÅ¡kovas UAB „Alramsta" prašė priteisti iÅ¡ UAB „Artapolas" 416.116,52 Lt. skolos ir 77.202,21 Lt. delspinigių, 6 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 4.466,59 Lt.

žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2008-06-12 UAB „Alramsta" pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti civilinę bylÄ Nr. 2-1014-259/2008. Å iame praÅ¡yme UAB „Alramsta" rėmėsi 2008-05-28 TriÅ¡ale reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutartimi tarp UAB „Alramsta", UAB „Artapolas" ir UAB „Infasta". IeÅ¡kovas UAB „Alramsta" teigė, kad UAB „Artapolas" su UAB „Alramsta" yra pilnai atsiskaitę. Kauno apygardos teismas 2008-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1014-259/2008 nustatė, kad pateikta 2008-05-28 TriÅ¡alė reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutartis patvirtina, kad UAB „Artapolas" nebėra skolingas UAB „Alramsta", kadangi UAB „Alramsta" savo reikalavimo teisę perleido UAB „Infasta", o UAB „Artapolas" įsipareigojo įsiskolinimÄ sumokėti UAB „Infasta", kÄ Å¡alys sutarė laikyti tinkamu tarpusavio prievolių įvykdymu.

Nustatyta, kad UAB „Alramsta" informavo, kad jam žinomos bylos nutraukimo pasekmės. Taigi, Kauno apygardos teismas priėmė ieÅ¡kovo UAB „Alramsta" atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio ir civilinę bylÄ nutraukė.Atsakovas atsiliepime teigia, kad CK 6. 67 str. įtvirtintas skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo atvejų sÄ raÅ¡as yra baigtinis, todėl, sandorių Å¡alių veiksmams nepatenkant į Å¡iuos atvejus, sandorių Å¡alys laikytinos sÄ Å¾iningomis. Taigi, prezumpcija dėl tarpusavio užskaitos akto ir triÅ¡alės reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutarties, sudarytų tarp UAB „Alramsta" ir atsakovų UAB „Infasta" ir UAB „Artapolas", Å¡alių nesÄ Å¾iningumo negali bÅ«ti taikoma, nes neatitinka CK 6.67 str. nurodytų sÄ lygų.

Be to, įstatyme nepreziumuojamÄ nesÄ Å¾iningumo faktÄ turi įrodyti sandorius actio Pauliana pagrindu ginčijantis ieÅ¡kovas, t.y. BUAB „Alramsta". Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, galima teigti, kad ginčijamų 2008 m. gegužės 28 d. triÅ¡alės reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutarties ir 2009 m. rugsėjo 11 d. Tarpusavio užskaitos akto tarp UAB „Alramsta" ir atsakovų UAB „Infasta" ir UAB „Artapolas" sudarymas negali bÅ«ti vertintinas kaip kreditorių teisių pažeidimas CK 6.66 str. 1 d. prasme, ieÅ¡kovas neįrodė UAB „Artapolas" nesÄ Å¾iningumo, todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas.Atsakovas atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodo, kad kreditorius gali ginčyti tik tokį skolininko sudarytÄ sandorį, kuris pažeidžia kreditoriaus teises.

Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga įtvirtinta LR CK 6.66 str. 1 d. kartu nurodant ir kai kuriuos pavyzdinius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus - sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad pagal 2008 m. balansÄ UAB „Alramsta" įsiskolinimai kreditoriams jau 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 8 839 536 Lt (balanso 61 eilutė), iÅ¡ jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 6 283 418 Lt (balanso 75 eilutė), tuo tarpu bendrovės balanse turto buvo apskaityta už 6 365 263 Lt (balanso eilutė 45) ir kt.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus duomenis bei į tai, kad ginčijamu 2009 m. rugsėjo 11 d. Tarpusavio užskaitos aktu buvo susitarta tik dėl 23 884,14 Lt sumos įskaitymų, akivaizdu, kad Å¡ioje byloje ginčijama 2008 m. gegužės mėn. 28 d. TriÅ¡alė reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutartis ir ginčijamas 2009 m. rugsėjo 11 d. Tarpusavio užskaitos aktas neturėjo lemiamos įtakos UAB „Alramsta" nemokumui.IeÅ¡kovas BUAB „Alramsta" patikslintame ieÅ¡kinyje teigia, kad UAB „Alramsta", pasiraÅ¡ydama tarpusavio užskaitos aktus, sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimÄ , suteikė pirmenybę atsakovui UAB „Infasta" prieÅ¡ kitus kreditorius.

Atsakovas UAB „Artapolas" su tuo nesutinka ir mano, kad Å¡is ieÅ¡kovo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas dėl žemiau nurodytų argumentų. IeÅ¡kovas UAB „Alramsta" teigia, kad tarpusavio užskaitos aktais buvo suteikta pirmenybė atsakovams UAB „Artapolas'" ir UAB „Infasta" prieÅ¡ bendrovės darbuotojus, valstybinę mokesčių inspekcijÄ , socialinio draudimo fondo valdybÄ ir kitus kreditorius, t. y. pažeidė pirmos ir antros eilės kreditorių teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra bÅ«dingos bankroto procesui.

Actio Pauliana negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Toks įstatymo aiÅ¡kinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumÄ , nepasitikėjimÄ finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklÄ bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais iÅ¡vengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be iÅ¡imties iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis.

Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kardais tai gali bÅ«ti vienintelė racionali iÅ¡eitis iÅ¡vengti bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).Atsakovas atkreipia dėmesį į tas aplinkybes, jog nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Alramsta" įsiteisėjo tik 2009 m. spalio 15 d. Taigi UAB „Alramsta" yra laikoma bankrutuojančia įmone tik nuo 2009 m. spalio 15 d. TriÅ¡alė reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutartis pasiraÅ¡yta 2008 m. gegužės 28 d., o Tarpusavio užskaitos aktas -2009 m. rugsėjo 1 d.

Ginčijami sandoriai yra sudaryti iki UAB „Alramsta" bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ginčijami sandoriai jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ .Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad ginčijamus sandorius galima pripažinti negaliojančiais remiantis CK 1.80 str. kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, nes 2008 m gegužės 28 d. buvo įregistruotas laikinas UAB „Alramsta" turto areÅ¡tas. IeÅ¡kovas UAB „Alramsta" konkrečiai nenurodo kokiai imperatyviai teisės normai prieÅ¡tarauja ginčijami sandoriai.

IeÅ¡kovas teigia jog UAB „Alramsta" turto areÅ¡tas buvo įregistruotas laikina bÅ«sena. Pabrėžtina, kad LR turto areÅ¡to aktų registro 11 str., kuris reglamentuoja turto areÅ¡tų laikinÄ Ä¯registravimÄ nėra imperatyvas.Nagrinėjant bylÄ teismo posėdžio metu atsakovo atstovas siÅ«lė ieÅ¡kinį atmesti, palaikė atsakovo pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ pateiktuose teismui procesiniuose dokumentuose, prašė taikyti ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniui ieÅ¡kinio senaties institutÄ , ieÅ¡kinį atmesti ir Å¡iuo teisiniu pagrindu.

Papildomai paaiÅ¡kino, jog byloje yra dokumentai, patvirtinantys, jog ieÅ¡kovo administratoriui 2009 12 02 buvo perduoti įmonės dokumentai, tarp jų ir statybos objekto (duomenys neskelbtini) Alytuje dokumentacija, kurioje yra ginčijamos sutartys (2 t. b.l. 6). Ä®statymų leidėjas yra nustatęs, kad Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo pozicijÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovas neįrodo, kad tarp perduotų dokumentų nebuvo ginčijamos 2008 metu perleidimo sutarties, todėl neįrodo, kad nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino.Atsakovas UAB „Infasta“ atsiliepime į ieÅ¡kinį (t.2, b.l.82-88) ir atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (3 t. b.l. 122-129) su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime atsakovas nurodo, jog 2007-03-15 tarp UAB „Artapolas“ (toliau - užsakovas) ir UAB „Alramsta“ (toliau - rangovas) buvo sudaryta statybos rangos sutartis (toliau - Rangos sutartis), pagal kuriÄ rangovas įsipareigojo atlikti užsakovui statybos rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje. 2007-04-30 tarp rangovo ir UAB „Infasta“ (toliau - subrangovas) buvo sudaryta subrangos sutartis, pagal kuriÄ subrangovas įsipareigojo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, atlikti apdailos darbus.

UAB „Infasta“ nuo 2006 m. atliko įvairius apdailos darbus kaip subrangovas ne tik Å¡iame ieÅ¡kovo objekte, bet ir kituose rangovo statomuose objektuose, už kuriuos su subrangovu dažniausiai bÅ«davo laiku neatsiskaitoma. Vadovaudamiesi LR CK 6.50 str., 2008-05-28 rangovas, subrangovas ir užsakovas pasirašė triÅ¡alę reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutartį (t.2, b.l.89), pagal kuriÄ UAB „Artapolas“ įsipareigojo apmokėti UAB „Infasta“ už darbus, atliktus UAB „Alramsta“, 440 000 Lt sumai, tokį apmokėjimÄ laikant tinkamu rangovo UAB „Alramsta“ prievolės sumokėti subrangovui UAB „Infasta“ už darbus įvykdymu, o taip pat tinkamu užsakovo prievolės sumokėti rangovui atitinkamÄ sumÄ pagal rangos sutartį įvykdymu.

TriÅ¡ale reikalavimų padengimo-atsiskaitymo sutartimi buvo sumažintas rangovo įsiskolinimas subrangovui, perleidžiant atsiskaitymo pareigÄ užsakovui. Tačiau, atsakovo žiniomis, UAB „Artapolas“ atlikus finansinius skaičiavimus, paaiÅ¡kėjo, kad užsakovas UAB „Artapolas“ prisiėmė didesnę sumÄ negu buvo skolingas rangovui, t. y. UAB „Artapolas“ įsipareigojimas sumokėti UAB „Alramsta“ buvo 23 884,14 Lt mažesnis. Tuo tarpu nuo 2006 m. UAB „Infasta“ atliekant įvairius statybos apdailos darbus UAB „Alramsta“ statomuose objektuose, rangovo įsiskolinimas subrangovui buvo gerokai didesnis nei 440 000 Lt, ir rangovas dalį savo įsipareigojimų įvykdė ir po triÅ¡alės reikalavimų padengimo-atsiskaitymo sutarties pasiraÅ¡ymo.

Tačiau sudarant 2008-05-28 triÅ¡alę reikalavimų padengimo-atsiskaitymo sutartį, buvo remiamasi neteisingais finansiniais skaičiavimais, dėl to ir susidarė 23 884,14 Lt skirtumas, kurį rangovas be pagrindo perkėlė užsakovui. Siekiant iÅ¡taisyti susidariusį skaičiavimo netikslumÄ , rangovas, subrangovas ir užsakovas 2009-09-11 pasirašė tarpusavio skolos užskaitos aktÄ , kurio tikslas buvo susitarti, kad rangovas, o ne užsakovas, susidariusį 23 884,14 Lt sumos įsiskolinimÄ sumokės subrangovui.

Taigi, nuo pat Å¡ių triÅ¡alių sutartinių santykių pradžios subrangovas UAB „Infasta“ nebuvo skolingas nei užsakovui, nei rangovui. Vadovaujantis 2009-10-19 sudarytu UAB „Alramsta“ kreditorinių įsipareigojimų sÄ raÅ¡u (t.1, b.l.20-24), matyti, kad rangovas UAB „Alramsta“ buvo skolingas UAB „Infasta“ (291 429,07 Lt sumÄ ) ir UAB „Artapolas“ (23 884, 14 Lt sumÄ ). PasiraÅ¡ius ginčijamÄ aktÄ , 23 884,14 Lt skola UAB „Artapolas“ buvo panaikinta, o UAB „Alramsta“ įsipareigojimas atitinkama suma buvo padidintas UAB „Infasta“ atžvilgiu, t. y.

Å¡alys sugrÄ Å¾intos į pradinę tarpusavio įsipareigojimų padėtį. Visa tai yra patvirtinta Kauno apygardos teismo 2010-04-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-816-264/2010, kuria teismas patvirtino ieÅ¡kovo kreditorius ir jų finansinius įsipareigojimus, tame tarpe ir įsipareigojimÄ UAB „Infasta“ 315 313,21 Lt sumai (291 429,07 Lt + 23 884,14 Lt) (t.1, b.l.188-192). UAB „Artapolas“ nebėra teismo patvirtintas kaip ieÅ¡kovo kreditorius. Atsiliepime UAB „Infasta“ nurodo, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana) tikslas, o tik priemonė atkurti sudarytu sandoriu pažeistÄ skolininko mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ (LAT 2001-02-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-201/2001;

LAT 2006-01-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-17/2006). Atsakovo nuomone, Å¡ioje byloje nėra visų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų (LAT 2008-09-21 apžvalga Nr. 29 dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl acto Pauliana, netiesioginio ieÅ¡kinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieÅ¡kinio institutų taikymo ). Ginčijamu aktu nebuvo pažeistos ieÅ¡kovo kreditorių teisės. Dėl sudaryto akto skolininkas netapo nemokus, kadangi iki ginčijamo akto pasiraÅ¡ymo skolininkas (BUAB „Alramsta“) jau buvo nemokus.

Iš 2008-12-31 ieškovo balanso matyti, kad jau 2008 m. gale ieškovo mokėtinų sumų ir įsipareigojimų vertė buvo 8 839 536 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 6 283 418 Lt. Todėl ginčijamo akto suma - 23 884,14 Lt negalėjo turėti ir neturėjo įtakos skolininko mokumui. LAT 2008-09-21 apžvalgoje pažymėta: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai dėl šio sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti sutartinių įsipareigojimų; arba yra reali grėsmė, kad dėl sudaryto sandorio sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti.

Jei skolininkui sudarius ginčijamÄ sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai lemia iÅ¡vadÄ , kad nėra actio Pauliana taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (LAT 2006-11-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-497/2006). Atsižvelgiant į sudaryto sandorio tikslus ir pobÅ«dį, matyti, kad skolininko turto apimtis nepakito, kadangi turimas skolininko (ieÅ¡kovo BUAB „Alramsta“) įsipareigojimų dydis pakito ne dėl UAB „Infasta“, bet dėl UAB „Artapolas“ ir BUAB „Alramsta“ santykių.

Ginčijamu aktu nebuvo suteikta pirmenybė kitam kreditoriui. LAT 2008-09-21 apžvalgoje pažymėjo, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi nustatyti byloje reikÅ¡mingas aplinkybes, tokias kaip: kokia yra visų kreditorių reikalavimų suma, kokia bÅ«tų turto vertė, jei nebÅ«tų sudarytas ginčijamas sandoris, ar neįvykdžius to sandorio, skolininko turto užtektų kreditorių reikalavimams patenkinti, ar vyksta atsiskaitymai ir svarbiausiai, ar skolininkas, sudarydamas ginčijamÄ sandorį, sumažino kitų kreditorių galimybę susigrÄ Å¾inti skolÄ .

Pagal visas faktines aplinkybes ir triÅ¡alio akto tikslus matyti, kad sudarius ginčijamÄ aktÄ , ieÅ¡kovo turto vertė nepakito. Ar sandoris bÅ«tų ar nebÅ«tų buvęs sudarytas, skolininko turto vis tiek neužtektų kitų kreditorių reikalavimams patenkinti. PasiraÅ¡ius ginčijamÄ aktÄ , likusių kreditorių galimybė susigrÄ Å¾inti skolas nepakito, nes tiek iki ginčijamo akto sudarymo, tiek po jo ieÅ¡kovo prievolė sumokėti 23 884,14 Lt nedingo (pasikeitė tik prievolės Å¡alys). Ginčijamas aktas nepažeidė kreditorių teisių ir kitokiu bÅ«du.

Vadovaujantis LAT 2008-09-21 apžvalgoje išskiriamais atvejais, kuomet yra kitaip pažeidžiamos skolininko likusių kreditorių teisės, ginčijamas aktas negali būti ginčijamas CK 6.66 pagrindu, kadangi juo:

a) nebuvo sumažina turto, kuriuo buvo užtikrinta kitų kreditorių reikalavimo teisės, vertė;

b) iš esmės nebuvo sutrukdyta kitiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš skolininko turto, nes skolininko turimo turto ir įsipareigojimų apimtis nepakito kitų kreditorių atžvilgiu;

c) nebuvo kitaip pažeistos kreditorių teisės. Darytina iÅ¡vada, jog ginčijamas aktas negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 pagrindu, kadangi jis nepažeidė ieÅ¡kovo mokumo, nepakeitė ieÅ¡kovo turtinės padėties, neturėjo jokios įtakos kitiems ieÅ¡kovo kreditoriams ir, net pripažinus ginčijamÄ aktÄ negaliojančiu, kreditorių reikalavimai nebÅ«tų patenkinti. Atsakovo nuomone, neįrodžius ir nenustačius, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, ginčijamas aktas negali bÅ«ti nuginčytas, vadovaujantis acto Pauliana institutu.Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas UAB „Infasta“ nurodo, jog reikalavimų įskaitymas yra vienas iÅ¡ prievolių įvykdymo bÅ«dų.

AiÅ¡kindamas ir taikydamas įskaitymo institutÄ , kasacinis teismas yra suformavęs nuosekliÄ praktikÄ , kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sÄ lygas. IÅ¡ CK 6.130 str. matyti, jog tam, kad bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y.

šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (LAT 2006-12-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-624/2006; LAT 2007-12-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-593/2007; LAT 2009-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-293/2009; LAT 2010-01-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-9/2010;

LAT 2010-02-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-18/2010, LAT 2010-04-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-168/2010, LAT 2010-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-179/2010 ir kt.). Taigi, remiantis teisės aktų normomis ir teismų praktika, įmonių tarpusavio skolos gali bÅ«ti padengiamos sudarant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ , tik jeigu juo Å¡alys aiÅ¡kiai pareiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯skaityti abipuses skolas ir nustato sÄ lygas, pagal kurias turi bÅ«ti sumokamas skolos likutis. Sudarant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ ar kitÄ panašų dokumentÄ , laikoma, jog įmonių tarpusavio skolos pasibaigė įskaitymo bÅ«du.

PasiraÅ¡ydamos ginčijamÄ aktÄ , Å¡alys neturėjo galiojančių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų viena kitai, t. y.: ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ sumokėti tiek UAB „Infasta“, tiek UAB „Artapolas“, atitinkamai 291 429,07 Lt ir 23 884,14 Lt; UAB „Infasta“ nebuvo niekam skolinga, prieÅ¡ingai ji turėjo teisę reikalauti grÄ Å¾inti skolÄ tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo (291 429,07 Lt sumai), tiek iÅ¡ UAB „Artapolas“ pagal 2008-05-28 triÅ¡alę reikalavimų padengimo-atsiskaitymo sutartį.

Taigi, ginčijamo akto sudarymo metu UAB „Infasta“ neturėjo galiojančio įsipareigojimo ieÅ¡kovui, jokių pinigų iÅ¡ nurodytų Å¡alių UAB „Infasta“ negavo, todėl ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį 23 884,14 Lt sumai, nepagrįstai praÅ¡o priteisti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ UAB „Infasta“. AiÅ¡kinant ginčijamÄ aktÄ pagal įstatymus ir teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad ginčijamas aktas neatspindi tikrosios Å¡alių valios ir yra sudarytas neegzistuojant Å¡alių abipusiams reikalavimams.

Tačiau net ir susiklosčius tokioms aplinkybėms, sudaryto akto galutiniai padariniai atitinka iš tikrųjų egzistuojančias aplinkybes, t. y. šiai dienai ieškovo skola UAB „Infastai“ sudaro 315 313,21 Lt, o UAB „Artapolas“ yra 23 884,14 Lt skolingas UAB „Infasta“. LR CK 6.156 str. numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Sutarties laisvės principas yra vienas iš pagrindinių civilinės teisės principų, be kurio neįmanoma privačia iniciatyva grindžiama rinkos ekonomika.

Sutarties laisvė reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių subjektai, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys patys sprendžia jiems sudaryti konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti, o nusprendę sudaryti, patys renkasi su kuo. LR CK 6.193 str. numato, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausiai turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai. Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes.

AiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgėsi po sutarties sudarymo ir papročius. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra jÄ sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valiÄ (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslÄ bei pobÅ«dį (LAT 2010-04-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-148/2010). Å alių tikroji valia, sudarant ginčijamÄ aktÄ , buvo atstatyti tikrÄ jÄ Å¡alių tarpusavio finansinių įsipareigojimų padėtį.

Nors ginčijamas aktas yra sudarytas su formaliais netikslumais, tačiau nepaisant to, tikroji šalių valia buvo įgyvendinta: ieškovo skola UAB „Artalopas“ buvo atstatyta, o skola UAB „Infasta“ atitinkamai padidėjo 23 884,14 Lt suma.Atsakovas UAB „Infasta“ nurodo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu yra susidariusi skola UAB „Infasta“. Todėl, atsakovo nuomone, ieškinio suma jokiais būdais negali būti priteista ieškovui, nes ši suma jam nepriklauso, neatsižvelgiant į tai, ar buvo pasirašytas trišalis skolų užskaitos aktas, kuris yra suformuotas ydingai, t. y. su formaliais trūkumai, nes neatspindi tikrosios šalių valios ir ketinimų.

Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kurie patvirtintų BUAB „Alramsta“ teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ UAB „Infasta“, atsakovas mano, jog ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės į ieÅ¡kinio sumÄ .Atsakovas atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį teigia, kad ieÅ¡kovas praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kiniui dėl 2008-05-28 triÅ¡alės reikalavimų padengimo-atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančiu ir 440 000 Lt sumos priteisimo pareikÅ¡ti. Laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos, kadangi bankroto administratoriui visos UAB „Alramsta" sutartys ir dokumentai buvo perduoti 2009-12-02 pagal sutarčių bylų perdavimo- priėmimo aktÄ (bylos t.2, 1.4-5).

Bylų perdavimo- priėmimo akte 39 punktu yra įvardinami dokumentai, susiję su Prekybos centru (duomenys neskelbtini), Alytuje, su kuriais turėjo būti perduota ir ginčijama sutartis. Taigi laikytina, kad bankroto administratorius apie 2008-05-28 trišalę reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutartį sužinojo 2009-12-02, kuomet buvo perduoti UAB „Alramsta" dokumentai. Vadovaujantis CK 6.66 str., vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl 2008-05-28 sutarties pripažinimo negaliojančia suėjo 2010-12-02.

Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, atsakovas mano, kad ieÅ¡kovas praleido įstatymu nustatyta ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, kuris suėjo 2010-12-02, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ patikslintam ieÅ¡kiniui atmesti (CK 1.131 str.)Sprendžiant dėl 2008-05-28 triÅ¡alės reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutarties teisėtumo ir actio Pauliana pagrindo taikymo, atsakovas nurodo, kad laikytina, kad tiek 2009-09-11, tiek 2008-05-28 aktai buvo sudaryti nepažeidžiant įstatymo normų.

Dėl to, negali būti pripažinti negaliojantys acto Pauliana ieškinio pagrindu, kadangi: UAB „Alramsta" iki 2008-05-28 sutarties pasirašymo ir po jos sistemingai atlikdavo apmokėjimus UAB „Infasta" už atliktus darbus. Apmokėjimo sumos siekė net 150 000 Lt (Žr. Priedas Nr.

1. AB SEB banko pažymÄ apie įplaukas), mokėjimai buvo atliekami kas mėnesį, dėl to UAB „Infasta" neturėjo pagrindo laikyti, kad ieÅ¡kovas tuo metu turėjo finansinių sunkumų ir gali bÅ«ti nemokus. Be to, pažymėtina, kad ieÅ¡kovo teiginys, kad atsakovas žinojo, jog UAB „Alramsta" 2008-05-28 sutarties pasiraÅ¡ymo metu yra nemokus, nepagrįstas įrodymais. Ä®monės veikla nebuvo nutrÅ«kusi, ji vykdė Å«kinę - komercinę veiklÄ , atsiskaitydavo su tiekėjais. Taip pat pažymėtina, kad sandorio sudarymo metu trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai tiekėjams bei darbuotojams buvo mažesni už įmonės turimo turto vertę, kas rodo, kad įmonei dar nebuvo keliamas bankrotas.

Be to, LAT (Žr. LAT 2010-11-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2010) yra pažymėjęs, kad net ir tuo atveju jeigu ieÅ¡kovo bÅ«klė yra bloga ir artima Ä®monių bankroto įstatyme įtvirtintai bankroto bylos iÅ¡kėlimo ribai, nėra pakankama konstatuoti ieÅ¡kovo nemokumÄ kaip acto Pauliana taikymui bÅ«tinÄ aplinkybę.Atsakovas teigia, kad nagrinėjamo ginčo atveju neegzistuoja, visos CK 6.66 straipsniui taikyti bÅ«tinos sÄ lygos, kadangi CK 6.66 straipsniui taikyti nepakanka vien pažeidimo, t.y. nustatytos atsiskaitymo tvarkos, suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, nesilaikymo, konstatavimo.

Pažymėtina, kad taikant CK 6.66 straipsnio sÄ lygas yra svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovas, sudaręs ginčijamÄ 2008-05-23 sandorį, neteko realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti kitų sutartinių įsipareigojimų. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2008-05-23, o bankroto byla ieÅ¡kovo bendrovei iÅ¡kelta tik 2009-08-26 (Pažymėtina, kad 2009-08-26 Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „Alramsta" iÅ¡kėlimo buvo apskųsta atskiruoju skundu.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas buvo priimtas tik 2009-10-15 (civ. byl. Nr. 2-1328/2009). Tad nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Alramsta" įsiteisėjo tik 2009-10-15). Taigi ginčo sandorio sudarymo dienÄ nebuvo jokių kliūčių Å¡iam sandoriui sudaryti ir juo nebuvo pažeisti bendrovės, kuri pripažinta nemokia tik 2009-08-26 kreditorių interesai. Be to, pažymėtina, kad ne dėl ginčo sandorių bendrovė tapo nemoki.Atsakovas atsiliepime teigia, kad jam apie taikomus ieÅ¡kovo turtui areÅ¡tus nebuvo žinoma.

Taip pat ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas turėjo pareigÄ patikrinti turto areÅ¡tų aktų registrÄ . Be to, turto areÅ¡to aktų registro įraÅ¡ai neįrodo, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, taip pat kad atsakovas apie juos privalėjo žinoti. Atsakovas teigia, kad pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieÅ¡taravimu imperatyvioms teisės normoms, t.y. su vienareikÅ¡miÅ¡kai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ Â tvarkÄ .

Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. Privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Todėl sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamu pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t.y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija.

Pripažįstant sandorius negaliojančius pagal komentuojamÄ straipsnį, bÅ«tina nurodyti ir konkrečiÄ imperatyviÄ normÄ kuriai sandoris prieÅ¡tarauja, ko ieÅ¡kovas nenurodė (Žr. LAP 2007-11-27 nutartis civ. byloje Nr. 2A-561/2007). Nagrinėjant bylÄ teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsakovo pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, siÅ«lė ieÅ¡kinį atmesti. Taikyti ieÅ¡kovo reikalavimui ieÅ¡kinio senatį ir to pagrindu atmesti ieÅ¡kinį.IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdžio metu nustatytos tos faktinės aplinkybės, jog 2009-09-11 UAB „Alramsta“ ir atsakovai UAB „Infasta“ bei UAB „Artapolas“ pasirašė Tarpusavio skolų užskaitos aktÄ (toliau - aktas) (t.1, b.l.19), pagal kurį ieÅ¡kovas ir atsakovai susitarė dėl tarpusavio skolinių įsipareigojimų įskaitymo.

UAB „Infasta“ užskaitė 23 884,14 Lt sumÄ , kaip gautÄ atsiskaitymÄ iÅ¡ UAB „Artapolas“, UAB „Artapolas“ užskaitė 23 884,14 Lt sumÄ , kaip gautÄ apmokėjimÄ iÅ¡ UAB „Alramsta“, o UAB „Alramsta“ užskaitė 23 884,14 Lt sumÄ , kaip gautÄ apmokėjimÄ iÅ¡ UAB „Infasta“.2008 05 28 UAB „Alramsta“ ir atsakovai sudarė TriÅ¡alę reikalavimų padengimo-atsiskaitymo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui UAB „Infasta“ reikalavimo teisę į UAB „Artapolas“.

Akte numatoma, kad UAB „Artapolas“ yra neatsikaitęs su UAB „Alramsta“ už atliktus darbus pagal 2007 03 15 statybos rangos sutartį, UAB“ Alramsta yra neatsiskaičiusi su UAB „Infasta“ pagal 2007 04 30 subrangos sutartį. Aktu susitariama, kad „Artapolas“ sumoka UAB „Infasta“ 440 000 lt ir laikoma, kad UAB „Alramsta“ atsiskaitė su UAB „Infasta“, o UAB „Artapolas„ atsiskaitė su UAB „Alramsta“ ( 2 t. b.l.89).IÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme nustatytos tos aplinkybės, jog 2008-05-28 TriÅ¡alė reikalavimų padengimo - atsiskaitymo sutartis sudaryta vadovaujantis tuo, kad tarp UAB „Artapolas" ir UAB „Alramsta" buvo sudaryta 2007-03-15 statybos rangos sutartis, pagal kuriÄ UAB „Alramsta" įsipareigojo atlikti UAB „Artapolas" statybos rangos darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje bei atsižvelgiant į tai, kad tarp UAB „Alramsta" ir UAB „Infasta" 2007-04-30 buvo sudaryta subrangos sutartis, pagal kuriÄ UAB „Infasta" įsipareigojo objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, atlikti rangovui apdailos darbus.

Å ia triÅ¡ale reikalavimų padengimo -atsiskaitymo sutartimi UAB „Alramsta", UAB „Artapolas" ir UAB „Infasta" susitarė, kad remdamiesi CK 6.50 str. UAB „Artapolas" įsipareigoja sumokėti UAB „Infasta" už darbus pagal subrangos sutartį objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, 440.000,- Lt sumai ir tai bus tinkamas tarpusavio prievolių įvykdymas. TriÅ¡ale sutartimi buvo sumažintas UAB „Alramsta" įsiskolinimas UAB „Infasta", perleidžiant atsiskaitymo pareigÄ RUAB „Artapolas".

RUAB „Artapolas" atlikus skaičiavimus paaiÅ¡kėjo, kad pastaroji bendrovė prisiėmė didesnę sumÄ nei buvo skolinga UAB „Alramsta", tai yra RUAB „Artapolas" skola UAB „Alramsta" buvo mažesnė 23.884,14 Lt. Tuo tarpu UAB „Alramsta" skola UAB „Infasta" buvo didesnė nei 440 000 Lt, iÅ¡ kurių dalį ieÅ¡kovas įvykdė sudarius 2008 m. gegužės 28 d. triÅ¡alę sutartį. Todėl 2009 m. rugsėjo 11 d. Tarpusavio užskaitos aktu buvo susitarta, kad UAB „Alramsta", o ne RUAB „Artapolas" susidariusį 23.884,14 Lt dydžio įsiskolinimÄ sumokės UAB „Infasta". 2009-10-19 UAB „Alramsta" buvo skolinga UAB „Infasta" 291.429,07 Lt ir RUAB „Artapolas" 23.884,14 Lt sumÄ .

PasiraÅ¡ius 2009-09-11 Tarpusavio užskaitos aktÄ 23.884,14 Lt skola RUAB „Artapolas" buvo panaikinta, o UAB „Alramsta" įsipareigojimas atitinkama suma buvo padidintas UAB „Infasta" atžvilgiu, tai yra Å¡alys sugrÄ Å¾intos j pradinę tarpusavio padėtį. Tai patvirtina Kauno apygardos teismo nutartis c.b. Nr. B2-816-264/2009, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus UAB „Infasta" 315.313,21 Lt reikalavimas (291.429,07Lt + 23.884,14 Lt).Teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2009-08-26 nutartimi civ. byloje Nr. B2-2520-264/2009 iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui UAB „Alramsta“ bankroto bylÄ , įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Forum regis“ (t.1, b.l.11-13).

Bankrutuojančios UAB „Alramsta“ administratorius patikslintu ieÅ¡kiniu (t.3, b.l.55-61) prašė pripažinti negaliojančiais 2009-09-11 Tarpusavio skolų užskaitos aktÄ ir 2008 05 28 UAB TriÅ¡alę reikalavimų padengimo-atsiskaitymo sutartį, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB „Infasta“ 436 884, 14 Lt sumÄ , 6 % dydžio metines palÅ«kanas nuo 436 884, 14 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, ieÅ¡kinį grindė LR CK 6.66 str. pagrindu (Actio Pauliana) ir tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog sudarydami reikalavimo perleidimo sutartį ir triÅ¡alę reikalavimų padengimo atsiskaitymo sutartį, ieÅ¡kovas ir atsakovai pažeidė kitų ieÅ¡kovo kreditorių turtinius interesus, nes atsakovai įgijo pirmenybę kitų ieÅ¡kovo kreditorių atžvilgiu patenkinti savo finansinį reikalavimÄ , Å¡alys neturėjo pareigos sudaryti ginčijamus sandorį, ginčijamo sandorio sudarymo dienai UAB „Alramsta“ turėjo įsiskolinimų savo darbuotojams, kitiems asmenims, ginčijamo sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, kadangi sandorio sudarymo dienai ieÅ¡kovas turėjo didelės sumos įsipareigojimų tiek savo darbuotojams, tiek kitiems kreditoriams, reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai bendrovės turtas buvo areÅ¡tuotas, todėl sutartis prieÅ¡taravo ir imperatyvios įstatymo nuostatoms, kadangi buvo perleistas areÅ¡tuotas bendrovės turtas (LR CK 1.80 str.).Atsakovai ieÅ¡kinio nepripažino, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo reikalavimui, taip pat įrodinėjo, kad ieÅ¡kinys neįrodytas, todėl nepagrįstas.Teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas nepraleido įstatymo nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino actio Pauliana ieÅ¡kiniui dėl ginčijamų aktų pripažinimo negaliojančiais pareikÅ¡ti.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-08-26 iÅ¡kėlus ieÅ¡kovui bankroto bylÄ , BUAB „Alramsta" 2009-12-02 bylų perdavimo - priėmimo aktu perdavė sutarčių bylas administratoriui UAB „Forum regis", o administratorius jas priėmė (2 t. b.l. 4-6). Å io sutarčių bylų perdavimo - priėmimo akto 39 eilutėje nurodyta, kad buvo perduota Prekybos centro (duomenys neskelbtini), Alytus statybos rangos sutartys, kurių pagrindu atsirado Å¡alių ginčijami aktai.

Todėl laikytina, jog administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ perdavimo dienos (LR CK 6.66 str. 3 d., Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p.). IeÅ¡kovas teigia, kad ginčijamų sandorių tarp perduotų dokumentų nebuvo, tačiau byloje nustačius, kad ieÅ¡kinį dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė 2010 12 03 (1 t. b.l. 4), laikytina, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė per įstatymo leidėjo nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismo posėdyje, iÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, įvertinęs pateiktus Å¡alių raÅ¡ytinius įrodymus ir procesinius dokumentus, sprendžia, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismas pažymi, kad Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditorių galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ . Kreditorius, ar suinteresuotas asmuo (kaip nagrinėjamu atveju), reikÅ¡damas ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu, pirmiausia siekia atkurti bendrovės sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ , sugrÄ Å¾inant tai, kÄ skolininkas nesÄ Å¾iningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims.

Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus (suinteresuoto asmens) ieÅ¡kinį sudarytÄ sandorį negaliojančiu, turtinis reikalavimas nukreipiamas į perduotÄ pagal tÄ sandorį turtÄ ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti sudarytu sandoriu pažeistÄ bendrovės mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti bendrovę į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditoriai galėtų patenkinti savo reikalavimÄ bendrovės bankroto byloje.Teismas pažymi, kad LR CK 6. 66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LiÅ«to vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.).

Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.Teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, įvertinęs Å¡alių pateiktus procesinius dokumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo ginčijamų sandorių negaliojančiu ieÅ¡kinyje nurodomais pagrindais. Teismas atkreipia dėmesį, jog tas faktas, jog sandorį ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytam sandoriui taikyti taisykles, kurios yra bÅ«dingos ir taikytinos įmonei taikant bankroto procedÅ«ras.

Å iuo, nagrinėjamu atveju Actio Pauliana institutas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad sudarytų prielaidas bankroto administratoriui ginčyti sandorį, kuris jo sudarymo metu nebuvo draudžiamas ir atitiko įprastÄ Å«kio subjekto verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jų sudarymo metu UAB „Alramsta“ turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Toks įstatymo aiÅ¡kinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumÄ , nepasitikėjimÄ finansinių problemų turinčiu asmeniu ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklÄ bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais, taip iÅ¡vengiant bankroto ar laikino nemokumo, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be iÅ¡imties iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus bendrovės sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis.IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo nemokus ir ieÅ¡kovas įmonės nemokumui nustatyti rėmėsi Ä®monių bankroto įstatyme nurodyta įmonės nemokumo sÄ voka.

Pagal byloje surinktus įrodymus, UAB „Alramsta“ 2008 m. pabaigoje turėjo 8 839 536 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sumÄ , iÅ¡ kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 6 283 418 Lt. Byloje nustatyta, kad pagal 2007 metų balansÄ Ä¯monė turėjo turto 10563625 Lt sumai. Todėl ginčijamų byloje sandorių suma - 23 884,14 Lt ir 440 000 lt negalėjo turėti ir neturėjo lemiamos įtakos bendrovės mokumui. Byloje nustatyta, kad UAB „Alramsta" iki 2008-05-28 sutarties pasiraÅ¡ymo ir po jos sistemingai atlikdavo apmokėjimus UAB „Infasta" už atliktus darbus pagal rangos sutartį. (3 t. b.l. 130-133), mokėjimai buvo atliekami periodiÅ¡kai, kas mėnesį, dėl to nėra pagrindo laikyti, kad ieÅ¡kovas tuo metu turėjo esminių finansinių sunkumų ir galėjo bÅ«ti nemokus.

Ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonės veikla nebuvo nutrÅ«kusi, ji vykdė Å«kinę - komercinę veiklÄ , atsiskaitydavo su tiekėjais. Taip pat pažymėtina, kad sandorio sudarymo metu trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai tiekėjams bei darbuotojams buvo mažesni už įmonės turimo turto vertę, įmonei dar nebuvo keliamas bankrotas. Kasacinis teismas (LAT 2010-11-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2010) yra pažymėjęs, kad net ir tuo atveju jeigu ieÅ¡kovo bÅ«klė yra bloga ir artima Ä®monių bankroto įstatyme įtvirtintai bankroto bylos iÅ¡kėlimo ribai, nėra pakankama konstatuoti ieÅ¡kovo nemokumÄ kaip acto Pauliana taikymui bÅ«tinÄ aplinkybę.

Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo teiginys, kad sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo nemokus, nepasitvirtino (LR CPK 178 str.). Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ UAB „Infasta". IeÅ¡kovas teismui nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu yra susidariusi skola UAB „Infasta“. Byloje teismas konstatuoja, jog pasiraÅ¡ydamos ginčijamus aktus, Å¡alys neturėjo galiojančių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų viena kitai, t. y.: ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ sumokėti tiek UAB „Infasta“, tiek UAB „Artapolas“, atitinkamai 291 429,07 Lt ir 23 884,14 Lt;

UAB „Infasta“ nebuvo niekam skolinga, prieÅ¡ingai ji turėjo teisę reikalauti grÄ Å¾inti skolÄ tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo (291 429,07 Lt sumai), tiek iÅ¡ UAB „Artapolas“ pagal 2008-05-28 triÅ¡alę reikalavimų padengimo-atsiskaitymo sutartį. Taigi, ginčijamo akto sudarymo metu UAB „Infasta“ neturėjo galiojančio įsipareigojimo ieÅ¡kovui, jokių pinigų iÅ¡ nurodytų Å¡alių UAB „Infasta“ negavo, todėl ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį 23 884,14 Lt sumai, nepagrįstai praÅ¡o priteisti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ UAB „Infasta“.

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad neegzistuoja viena iÅ¡ bÅ«tinu Actio Pauliana sÄ lygų, kas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovas byloje įrodinėjo, jog sandoris prieÅ¡taravo LR CK 1.80 str. nuostatoms, nes „Alramsta“ turtas sandorių sudarymo metu buvo areÅ¡tuotas. Teismo vertinimu ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad sandorių negaliojimÄ lemia ta aplinkybė, jog sudarant sandorius, ieÅ¡kovo turtui teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės-turto areÅ¡tas, kas leistų ieÅ¡kovui teigti, jog ginčo sandoriai yra negaliojantys CK 1.80 str. pagrindu.

Teismas atsižvelgia į tÄ nustatytÄ aplinkybę, jog pagal turto areÅ¡tų registro duomenis, 2008-05-28 sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovo turtui buvo taikomos ribotos laikinosios apsaugos priemonės - apribotas disponavimas bendrovės turtu 21 848, 20 Lt sumai (3 t. b.l;. 68-70), o tai sudarė 0,2 proc. įmonės turto vertės (pagal 2007 metų balansÄ Ä¯monė turėjo turto 10563625 Lt sumai). IeÅ¡kovo argumentus paneigia ir ta aplinkybė, jog sandorių sudarymo metu bendrovei nebuvo uždrausta vykdyti Å«kinę finansinę ir ekonominę veiklÄ , bendrovė dirbo, sudarinėjo sandorius, tame tarpe ir TriÅ¡alę sutartį bei Tarpusavio reikalavimų padengimo-atsiskaitymo užskaitos aktÄ , tai patvirtina ir ta byloje nustatyta aplinkybė, jog UAB „Alramsta" iki 2008 12 23 atsiskaitinėjo su UAB „Infasta" už atliktus darbus pagal rangos sutartį. (3 t. b.l. 130-133).

IeÅ¡kinyje buvo teigiama, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, nes nebuvo tam jokio ekonominio ir finansinio bÅ«tinumo, o jį sudarę asmenys pažeidė kitų asmenų turtinius interesus. Å ios aplinkybės iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme nepasitvirtino. Teismas pažymi, kad sprendžiant ar buvo pažeistos bendrovės kitų kreditorių teisės ginčijamu sandoriu taip nepagrįstai suteikiant pirmenybę atsakovui, reikia įvertinti tÄ aplinkybę, kad kol bendrovei nėra iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių absoliutaus lygybės principo, bÅ«dingo įmonei vykdant bankroto procedÅ«ras, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas ar sudaromos prielaidos jį tenkinti didžiÄ ja apimtimi, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

Tokį asmens sprendimÄ pateisina normali verslo logika, kartais tai gali bÅ«ti vienintelė racionali iÅ¡eitis bendrovei veikti, vykdyti Å«kines finansines operacijas ir tokiu bÅ«du ir priemonėmis iÅ¡vengti bankroto ar laikino nemokumo. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, nagrinėjamų byloje turtinių teisių perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeidė kitų bendrovės „Alramsta„ kreditorių teisių. IeÅ¡kovas taip pat įrodinėjo, kad sandorį sudarę asmenys buvo nesÄ Å¾iningi.

Å is teiginys iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme nepasitvirtino. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. Taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.

Nereikia įrodinėti nesÄ Å¾iningumo sÄ lygų, numatytų CK 6.67 straipsnyje, kadangi Å¡iame įstatyme nurodytais atvejais kreditorių interesus pažeidusių sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas. Byloje nenustačius Å¡alių nesÄ Å¾iningumo sÄ lygų, numatytų CK 6.67 straipsnyje, spręstina ar ieÅ¡kovas įrodė atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ pagal CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalių sÄ lygas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas dėl ginčijamų Susitarimų netapo nemokus, po jų sudarymo toliau vykdė normaliÄ Å«kinę komercinę veiklÄ , o įmonės turto ir įsipareigojimų balansas buvo teigiamas.

Teismo vertinimu, Å«kio subjektams pasiraÅ¡ant sandorius, neprivalu tikrinti viena kitos sandorio Å¡alies finansinius atskaitomybės duomenis. Kita vertus, nepasidomėjimas ieÅ¡kovo finansinės atskaitomybės dokumentais prieÅ¡ sudarant susitarimus dar nereiÅ¡kia, kad atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi. Pats atsiskaitymas pagal ginčijamus triÅ¡alius susitarimus visiÅ¡kai atitiko tiek versle, tiek ir teisėje taikomus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų reikalavimus. Esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys sudarydamos sandorius buvo sÄ Å¾iningos.Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas            n u s p r e n d ž i a :           ieÅ¡kovo BUAB „Alramsta“ ieÅ¡kinį atmesti.           Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                              Arvydas Žibas