2026-05-27 Nr. AB-11021-3-61-3-06975-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-749-821/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06975-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos administracinių ginčų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, atsakovas) 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21RE (AG-1019/01-2025) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, įpareigoti LAGK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. lapkričio 24 d. skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2025 m. spalio 22 d. rašto Nr. BR6-5123 (toliau – ir Raštas).

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamus reikalavimus, 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 7 kalendorinių dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį bei pateikti žyminio mokesčio kvitą arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat patikslinti ginčo šalis.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta tą pačią dieną (2025 m. gruodžio 15 d.) per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), nes skundas buvo pateiktas naudojantis EPP.

Teismas iš EPP duomenų nustatė, kad pareiškėjas paskutinį kartą prie sistemos buvo prisijungęs 2025 m. gruodžio 17 d., todėl teismas darė išvadą, kad 2025 m. gruodžio 15 d. teismo nutartis pareiškėjui buvo įteikta tinkamai ir pareiškėjas su šia nutartimi susipažino. Kadangi pareiškėjui buvo nustatytas septynių kalendorinių dienų terminas trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas per šį terminą trūkumų nepašalino, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad laiku kreipėsi į teismą, aiškiai suformulavo reikalavimus ir ginčo esmę, o pirmosios instancijos teismas skundą laikė nepaduotu dėl formalių, ištaisomų trūkumų, kurie neatitinka administracinio proceso paskirties.

Pareiškėjas pripažįsta, jog skunde netiksliai nurodė atsakovą, nes ABTĮ 28 straipsnio 3 dalies norma nėra aiškiai suprantama asmeniui, neturinčiam specialių teisinių žinių, todėl tokia klaida laikytina pateisinama ir prognozuojama. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad neteisingas atsakovo nurodymas yra ištaisomas procesinis trūkumas, o ne pagrindas eliminuoti skundą iš teisminio nagrinėjimo.

Pareiškėjas teigimu, skundo trūkumai galėjo būti pašalinti taikant mažiau ribojančias priemones, nes teismo pozicija (skundą laikyti nepaduotu), pareiškėjo vertinimu, faktiškai apribojo jo galimybę pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Pareiškėjas nurodo, jog vien tik prisijungimo prie EPP sistemos faktas savaime neįrodo, kad jis realiai ir aiškiai susipažino su 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties turiniu ir jos procesinėmis pasekmėmis, ypač kai nustatytas itin trumpas terminas trūkumams pašalinti. Esant abejonėms dėl realaus susipažinimo su procesiniu dokumentu, jos turėtų būti aiškinamos asmens naudai, o ne taikant griežčiausią procesinę sankciją, nes EPP sistema nuolat stringa ir pareiškėjas prisijungęs prie EPP nematė jokio įkelto naujo dokumento.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 6 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, konstatuodamas, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų – patikslinti ginčo šalis ir sumokėti žyminį mokestį.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog nustatyti trūkumai galėjo būti pašalinti, tačiau nebuvo būtina skundo laikyti nepaduotu, nes šiuo atveju pirmosios instancijos teismas suvaržė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo (jo dalies) trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą (jo dalį) laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į LAGK, prašydamas panaikinti NMA Raštą. Nesutikdamas su LAGK sprendimu, kuriuo atsisakyta priimti jo skundą, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti minėtą LAGK sprendimą. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas atsakovu nurodė LAGK, o NMA įvardijo trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti NMA Raštą yra pagrindinis skundo reikalavimas, o reikalavimas panaikinti LAGK Sprendimą – išvestinis skundo reikalavimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje yra išaiškinta, jog esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020). Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016 ir kt.).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2025 m. gruodžio 15 d. teismo nutarties turiniu, taip pat akcentuoja, kad ne bet kokie skundo trūkumai sudaro prielaidas teismui skundą (prašymą, pareiškimą) laikyti nepaduotu, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, o tik esminiai trūkumai, kurie sudaro procesines kliūtis teismui priimti skundą. Kita vertus, teismui, sprendžiančiam skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, nėra draudžiama nutartyje, kuria nustatomas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlyti pašalinti ne tik esminius skundo trūkumus, bet ir kitus skundo trūkumus.

Pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. ABTĮ 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pareiškėjo skundas nepatenka į ABTĮ 36 straipsnyje nurodytas išimtis ir informavo apie pareigą sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinantį dokumentą, bei išaiškino, kad ABTĮ suteikia galimybę prašyti teismo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, toks prašymas turi būti motyvuotas, pagrįstas konkrečiais įrodymais dėl pareiškėjo sunkios finansinės padėties. Bylos duomenimis, pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepateikė nei duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, nei prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, nustatęs, jog skunde buvo netiksliai nurodytos ginčo šalys ir nebuvo sumokėtas žyminis mokestis. Nors netinkamas ginčo šalių įvardijimas savaime nėra aplinkybė, dėl kurios skundas laikomas nepaduotu, tačiau žyminio mokesčio nesumokėjimas yra esminis trūkumas, trukdantis pradėti administracinę teiseną.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; kt.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatė esminius skundo trūkumus (t. y. prie skundo nepridėtas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio, netiksliai nurodytos ginčo šalys) ir terminą šiems trūkumams pašalinti, o, pareiškėjui per nustatytą terminą nepašalinus šių skundo trūkumų, nutarė jo skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Dalia Višinskienė