2019-02-13 Nr. AB-4247-3-62-3-02906-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-128-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02906-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. T. ir 49-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. T. ir 49-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnijai ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2018 m. gruodžio 10 d. gautas pareiškėjų 49-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir S. T. (toliau – ir pareiškėjai) skundas atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnijai ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnijos 2018 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 13-2-303 „Dėl metalinių garažų (duomenys neskelbtini)“.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjų skundą atsisakė priimti ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjams, o S. T. grąžinti 2018 m. gruodžio 8 d. sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai reiškia reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnijos 2018 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 13-2-303 „Dėl metalinių garažų (duomenys neskelbtini).“, informuojantį pareiškėjus apie tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Petrašiūnų seniūnija, vykdydama Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. T-409, įspėjo Petrašiūnų seniūnijos teritorijoje ant valstybinės žemės pastatytų ir neįteisintų statinių statytojus, kad šiems nenugriovus statinių ir nesutvarkius statybvietės per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos, statiniai bus nugriauti Kauno miesto savivaldybės lėšomis, taip pat nurodoma, jog sprendimai dėl laikinųjų statinių nukėlimo bei informacinių lapelių išklijavimo priimti neradus jokių faktinių duomenų apie laikinuosius statinius, t. y. įspėjimai apie laikinųjų statinių pašalinimą išklijuoti ant neįteisintų metalinių garažų tokiu būdu vykdant minėtą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. T-409, bei informuojama, kad sprendimas dėl laikinųjų statinių nukėlimo nuo valstybinės žemės gali būti stabdomas, jei laikinųjų statinių savininkai pateiks dokumentus, įrodančius statinių teisėtumą. Akivaizdu, jog tai tik informacijos pareiškėjams suteikimas bei paaiškinimas. Skundžiamame rašte pareiškėjams nenustatomos jokios teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjų atžvilgiu, rašte iš esmės paaiškinama dėl kokių priežasčių ant valstybinės žemės pastatytų ir neįteisintų statinių Petrašiūnų seniūnijos darbuotojų buvo išklijuoti įspėjimai ant neįteisintų metalinių garažų su nurodytu Petrašiūnų seniūnijos kontaktiniu telefonu, tačiau nėra nurodyti jokie privalomi veiksmai, kuriuos turėtų atlikti pareiškėjai, t. y. pareiškėjams nenustato jokių pareigų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, todėl reikalavimas dėl minėto rašto panaikinimo nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. T-409 „Dėl įpareigojimų Kauno miesto savivaldybės administracijai“, kuriuo Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigojama atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. įspėti Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų ir neįteisintų statinių statytojus (užsakovus), jog šiems nenugriovus statinių ir nesutvarkius statybvietės per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos statiniai bus nugriauti Kauno miesto savivaldybės lėšomis (1.1 papunktis) bei organizuoti 1.1 papunktyje nurodytų statinių nugriovimą Kauno miesto savivaldybės lėšomis, jeigu jų nenugriaus statytojai (užsakovai) per įspėjime nurodytą terminą, ir išreikalauti, kad statytojai padengtų Kauno miesto savivaldybės patirtas griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas (1.2 papunktis). Taip pat iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Petrašiūnų seniūnija, vykdydama minėtą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą, įspėjimu/ais nurodė metalinio garažo savininkams per vieną mėnesį nuo šio įspėjimo pateikimo dienos nugriauti (pašalinti) neįteisintus statinius – garažus. Taip pat nurodė, jog nustatytu laiku nenusigriovus neteisėtų statinių ir nesutvarkius statybvietės, Kauno miesto savivaldybės administracija šiuos darbus atliks savo lėšomis ir imsis priemonių, kad patirtos išlaidos būtų išieškotos iš pastatų savininko (savininkų). Teismas pažymėjo, jog būtent įspėjimas/ai pareiškėjams sukelia teisines pasekmes, todėl jis/ie turi būti ginčijamas/i teisme. Teismas atkreipė dėmesį, jog tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eAS-755-438/2017), tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eAS-831-492/2017) nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. T-409 negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Teismas sprendė, kad visi veiksmai, susiję su metalinių garažų (duomenys neskelbtini) nukėlimu, atlikti remiantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. T-409, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 ir 36 punktais, 12 straipsnio 1 dalimi ir 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, bei kuriuo nuspręsta, be kita ko, įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją įspėti Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų neįteisintų statinių statytojus, kad šiems nenugriovus statinių ir nesutvarkius statybvietės per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos, statiniai bus nugriauti Kauno miesto savivaldybės lėšomis.

Kauno miesto savivaldybės administracijos, nors ir viešojo administravimo subjekto, atlikti veiksmai yra ne viešojo administravimo srityje, bet įgyvendinant nekilnojamojo turto (valstybinės žemės) valdytojo teises. Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimas nugriauti ant valstybinės žemės savavališkai pastatytus statinius yra tiesiogiai susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėmis, t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio 2 dalis). Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras detalizuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į:

1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta;

2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo įspėti nugriauti jau pastatytus statinius (garažus), todėl, pagal nurodytas teisės normas, tokio ginčo nagrinėjimas nepriskirtinas administraciniam teismui. Dėl ginčų, susijusių su neteisėtos statybos padarinių šalinimu ir įpareigojimu nugriauti laikinus statinius, priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui ne kartą savo nutartyse yra pasisakiusi Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-98/2016; 2012 m. liepos 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-56-12).

Kaip nurodė Specialioji teisėjų kolegija, reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, todėl tokio pobūdžio reikalavimai yra priskirtini bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-117/2017). Dėl nurodytų aplinkybių, teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka bei pasiūlė pareiškėjams kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y.

į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, ginčijant įspėjimą/us.

III. Pareiškėjai 49-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ir S. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. 49-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos metaliniai garažai yra ant valstybinio žemės sklypo, išskirto pačios savivaldybės ir jos sprendimais, ir šie ankstesni sprendimai bei valstybės žemės panaudojimo klausimas (teisės į jį) yra viešojo administravimo objektas. Skundžiamoje nutartyje nurodytos teismingumo nutarčių faktinės aplinkybės nesutampa su šios bylos.

2. Tinkamo įspėjimo parengimas ir įteikimas patenka į viešojo administravimo funkciją. Nepagrįstas teismo teiginys, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos, nors viešojo administravimo subjekto, atlikti veiksmai yra ne viešojo administravimo srityje. Prie garažų rasti popieriniai nepasirašyti pranešimai nebuvo individualūs administraciniai aktai ir įspėjimu laikytinas būtent pasirašytas skundžiamas raštas.

3. Skundžiamas raštas turi būti panaikintas dėl jo neatitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia, kad būtų panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnijos 2018 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 13-2-303 „Dėl metalinių garažų (duomenys neskelbtini)“. Šiuo raštu, atsakant į pareiškėjų 2018 m. spalio 18 d. prašymą, informuojama, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Petrašiūnų seniūnija, vykdydama Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. T-409, įspėjo Petrašiūnų seniūnijos teritorijoje ant valstybinės žemės pastatytų ir neįteisintų statinių statytojus (užsakovus), kad šiems nenugriovus statinių ir nesutvarkius statybvietės per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos, statiniai bus nugriauti Kauno miesto savivaldybės lėšomis, taip pat nurodoma, jog sprendimai dėl laikinųjų statinių nukėlimo bei informacinių lapelių išklijavimo priimti neradus jokių faktinių duomenų apie laikinuosius statinius, t. y. įspėjimai apie laikinųjų statinių pašalinimą išklijuoti ant neįteisintų metalinių garažų tokiu būdu vykdant minėtą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. T-409, bei informuojama, kad sprendimas dėl laikinųjų statinių nukėlimo nuo valstybinės žemės gali būti stabdomas, jei laikinųjų statinių (garažų) savininkai arba juos atstovaujantis asmuo (bendrijos pirmininkas) pateiks dokumentus, įrodančius statinių teisėtumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skundo, atskirojo skundo argumentus, pareiškėjų ginčijamo rašto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad minėtas Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnijos raštas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjams), yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjams kokių nors teisinių pasekmių, todėl jis nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų S. T. ir 49-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė