Legislator Case Law & Legislation
6e06eea2-9948-4f8f-b014-22a46fcc578e AI generated

6e06eea2-9948-4f8f-b014-22a46fcc578e · Kauno apygardos teismas

Case Number 6e06eea2-9948-4f8f-b014-22a46fcc578e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-245-317/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07234-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimo R.

Legislator headnote

AI generated

6e06eea2-9948-4f8f-b014-22a46fcc578e · Kauno apygardos teismas: Ä®gyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naujÄ jį ANK, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). Å io įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ ANK straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 3 punktas, be kita ko, numato, kad perkvalifikuojant veikÄ pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, Å¡velnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytÄ veikÄ ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu 10 eurų mažesnis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-245-317/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07234-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimo R.

K. administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas n u s t a t ė : R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas dėl to, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriui vykdant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 19 d. pavedimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. rugpjūčio 17 d. atlikus valstybinės žemės plotų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimÄ vietoje, buvo suraÅ¡ytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas (duomenys neskelbtini) ir patikrinimo metu nustatyta, kad schemoje nurodytus valstybinės žemės plotus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, esančius (duomenys neskelbtini), naudoja R.

K.. Kauno rajono skyrius leidimo laikinai naudotis valstybinės žemės plotais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, esančiais (duomenys neskelbtini), žemės Å«kio veiklai nėra iÅ¡davęs. Tuo R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalį ir padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimu administracinių nusižengimų teisena R.

K. atžvilgiu pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje – paskirti R. K. nuobaudÄ , numatytÄ ATPK 45 straipsnio 1 dalyje. Institucijos manymu, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas, pažeidžiant administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesines normas, susijusias su įrodymų vertinimu, todėl yra naikintinas.Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimÄ , neiÅ¡tyrė svarbių bylai aplinkybių, tai yra nevertino liudytojo R.

G. nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę faktinių aplinkybių, nepaneigė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų dėl to, kad nurodytais žemės sklypais jis nesinaudoja, kadangi galimai juos naudoja R. G.. Institucijos teigimu, apylinkės teismas, spręsdamas subjekto tinkamumo klausimÄ , turėjo remtis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, kuriame pateiktas žemės naudotojo apibrėžimas, pagal kurį žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismų sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodydamas, jog nesijaučia kaltas dėl savavaliÅ¡kos valstybinės žemės naudojimo, kadangi jis, R. G. praÅ¡omas ir įgaliotas, padėjo pastarajam jÄ prižiÅ«rėti, naudodamas savo brangų laikÄ , kurÄ ir žemės Å«kio technikÄ neatlygintinai, suprato, kad R. G. nėra naudojamos žemės savininkas, todėl valstybinę žemę prižiÅ«rėjo be teisėto pagrindo. Todėl, institucijos manymu, skundžiamÄ nutarimÄ priėmęs teismas neteisingai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus.

Pažymima, jog Žemės įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad žemės Å«kio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės Å«kio produktų gamybai. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip jis pats nurodo, prižiÅ«rėdamas žemės sklypus, tai yra žemės plote Nr. 1 pasodindamas bulves, Nr. 2 užveisdamas sodÄ , Nr. 3 Å¡ienaudamas pievÄ , savavaliÅ¡kai naudojosi valstybiniais žemės sklypais.

Institucijos atstovo teigimu, byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai įrodo savavaliÅ¡kÄ Å¾emės plotų užėmimÄ ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė tyčia, nes žemės naudojimo teisinio pagrindo nėra. Taigi apylinkės teismo iÅ¡vada, kad R. K. kaltė, jam naudojantis valstybinės žemės sklypais be Kauno rajono skyriaus leidimo laikinai jais naudotis, nenustatyta, yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir neteisinga. R. K. atsiliepime į institucijos apeliacinį skundÄ nurodo, jog su skundu nesutinka, praÅ¡o palikti skundžiamÄ Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimÄ nepakeistÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Institucijos apeliacinis skundas atmetamas. ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Vertinant skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutarimÄ procesinių normų taikymo kontekste, visų pirma pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Ä®gyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naujÄ jį ANK, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). Å io įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ ANK straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 3 punktas, be kita ko, numato, kad perkvalifikuojant veikÄ pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, Å¡velnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytÄ veikÄ ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu 10 eurų mažesnis.

ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas („SavavaliÅ¡kas žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grÄ Å¾inti“) pagal dispozicijos sudėties požymius atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ („SavavaliÅ¡kas žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grÄ Å¾inti“). Vertinant, ar ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, kuris padarytas iki naujojo ANK įsigaliojimo, turi bÅ«ti perkvalifikuojamas į administracinį nusižengimÄ pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, atsižvelgtina į tai, kad minėto ANK straipsnio sankcijoje asmenims, padariusiems šį administracinį nusižengimÄ , numatyta nuobauda – bauda nuo 300 Eur iki 560 Eur.

ATPK 45 straipsnio 1 dalis už pažeidimÄ , dėl kurio padarymo R. K. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, numatė baudÄ nuo 289 Eur iki 579 Eur. Kaip matyti, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties, ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio prasme, neÅ¡velnina (minimalios ir maksimalios nuobaudų vidurkiai nesiskiria daugiau kaip deÅ¡imtimi eurų), todėl jo padarytas pažeidimas neperkvalifikuotinas, ir tiek byla pirmoje instancijoje, tiek apeliacinis skundas, vadovaujantis ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėtini pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK teisenÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, R. K. bylÄ iÅ¡nagrinėjo taikydamas ANK teisenÄ , aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡iuo atveju apylinkės teismas pažeidė įstatymo nuostatas.Nors institucija apeliaciniame skunde kelia klausimus dėl tinkamo subjekto administracinei atsakomybei kilti nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, taip pat tyčios asmens veiksmuose buvimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmens, traukiamo atsakomybėn, veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip atitinkantys objektyviuosius ATPK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Nagrinėjamu atveju R. K. pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį buvo kaltintas savavaliÅ¡ku valstybinės žemės naudojimu. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla, jei jis 1) savavaliÅ¡kai užima privačios nuosavybės teise priklausančiÄ arba valstybinę žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinius arba 2) savavaliÅ¡kai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius. Asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y.

įstatyme numatytų požymių, apibÅ«dinančių prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Å iuo atveju, R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas už tai, kad jis naudojo valstybinės žemės plotus, neturėdamas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus leidimo laikinai jais naudotis. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tik už savavaliÅ¡kÄ privačios nuosavybės teise priklausančios, valstybinės žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimÄ , o pažeidimas, susijęs su neteisėtu iÅ¡teklių naudojimu, galimas tik savavaliÅ¡kai naudojus privačius ar valstybinius vandens telkinius, darytina iÅ¡vada, jog atsakomybė už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ R.

K. negalima – jo atlikti veiksmai neatitinka inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2013). Pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį asmuo negali bÅ«ti baudžiamas už užimtos žemės naudojimÄ ar nustatytų pažeidimų nepaÅ¡alinimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-442-2997-09).Nagrinėjamu atveju analizuojant, kokie asmens veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip valstybinės žemės plotų užėmimas, pažymėtina, jog teismų praktikoje savavaliÅ¡ku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į jÄ nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2789-09).

Be to, žemės užėmimu laikomas ir toks atvejis, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-575-459-12).Aptariamoje byloje yra nustatyta, jog valstybinės žemės sklype Nr. 1 pažeidimo nustatymo laiku buvo pasodintos bulvės, sklype Nr. 2 – augo vaismedžiai, vaiskrūmiai, plote Nr. 3 šienauta, o plote Nr. 4 – buvo ganykla.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ginčydamas savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, nurodė, jog jis tik prižiÅ«rėjo R. G. priskirtÄ ir atmatuotÄ Å¾emės plotÄ , nes pats R. G. gyvena kitame rajone, be to, pagal notarinį įgaliojimÄ , padėjo pastarajam tvarkyti žemės nuosavybės atkÅ«rimo dokumentus. Jis taip pat nurodė, jog tik padėdamas R. G., pastarojo praÅ¡ymu, prižiÅ«rėti atmatuotus sklypus (juos nuÅ¡ienauti, saugoti), jokios naudos iÅ¡ ginčo žemės sklypų neturėjęs - bulves, kitas daržovės atmatuotuose sklypuose, kurie buvo numatyti grÄ Å¾inti R.

G., pasisodino pats R. G.. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. G. patvirtino R. K. nurodytas aplinkybes - žemės sklypais naudojosi jis pats apie trejus metus, sodindavo ten daržoves, o netoliese gyvenantieji jo giminaičiai padėdavo žemę prižiūrėti, šienauti, ravėti. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nuosekliais ir išsamiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojo parodymais, kadangi jie nėra paneigti objektyviais duomenimis.

Byloje nėra duomenų, kad valstybei priklausančius žemės sklypus R. K. naudojo ūkio reikalams ir siekdamas sau naudos. Akivaizdu tai, jog statiniais jų neužstatė ir neaptvėrė taip, kad kiti asmenys nebūtų galėję vaikščioti per minėtus valstybei priklausančius žemės sklypus. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, net ir nepasitvirtinus R. K. teiginiams, jog jis tik padėjo prižiūrėti žemę R. G., pievos šienavimas, galvijų ganymas, keleto vaismedžių ir vaiskrūmių pasodinimas (juolab, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog juos pasodino būtent R.

K.) ar nenustatyto, tačiau ne didesnio kaip 0,0704 ha žemės ploto užsodinimas bulvėmis, negali bÅ«ti vertinamas kaip savavaliÅ¡kas valstybinės žemės užėmimas, tai yra kaip žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad R. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), tad priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Kadangi Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmetamas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš 2016 m. rugsėjo 8 d. dėl šio pažeidimo surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad fiksuoto pažeidimo padarymo data – 2016 m. rugpjūčio 17 d., tačiau, vertinant šio pažeidimo esmę ir pobūdį, akivaizdu, jog padarytas trunkamojo pobūdžio pažeidimas. ATPK 35 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda už jį gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (ATPK 35 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiÅ¡kėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiÅ¡kėjimo metu, tai terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo paaiÅ¡kėjimo dienos. Kadangi Å¡iuo atveju administracinio teisės pažeidimo byla buvo iÅ¡kelta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 19 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus valstybinės žemės naudojimo teisėtumo patikrinimÄ , 2016 m. rugpjūčio 17 d. suraÅ¡ius Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyti galimi valstybinės žemės plotų naudojimo pažeidimai, todėl sprendžiama, jog pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena yra 2016 m. rugpjūčio 17 d. (akto suraÅ¡ymo diena).

Å iuo atveju terminas nuobaudai paskirti, jo ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka nepratęsus, pasibaigė 2017 m. vasario 18 d. Nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d., kada Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos įgaliotiems atstovams tapo žinoma apie galimai neteisėtai naudojamus valstybinės žemės plotus, iki skundžiamo nutarimo priėmimo, praėjo mažiau kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai. Tačiau iki tame pačiame nutarime nurodyto ir įstatyme numatyto nutarimo apskundimo termino pabaigos (20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos), o tuo pačiu ir iki administracinio teisės pažeidimo bylos iÅ¡siuntimo su apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui (2017 m. kovo 2 d.), nuobaudos skyrimo terminas jau buvo pasibaigęs. Vis tik Å¡iame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarimu pripažino, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 327 straipsnio 1 punktas (2007 m. birželio 28 d. redakcija) tiek, kiek pagal jį apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir nutraukia bylÄ , jeigu yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, teismui neiÅ¡sprendus, ar iÅ¡teisintasis pagrįstai iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Å¡io kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , į tai, kad Konstituciniam Teismui nutarimu pripažinus teisės aktÄ prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, jis negali bÅ«ti taikomas nuo nutarimo priėmimo dienos, taikant baudžiamojo proceso analogijÄ administracinėje teisenoje nagrinėjamoje byloje, taip pat įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog R.

K. veiksmuose nėra ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, jo byla Å¡iuo pagrindu pirmosios instancijos teismo nutarimu nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Todėl administracinės nuobaudos skyrimo termino jam pasibaigimo klausimas atskirai nevertintinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :              Nacionalinės žemės tarnybos              prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimo atmesti.              Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas                                                                                                           Algirdas Jaliniauskas