2024-09-30 Nr. BB-4617-1-01-1-19073-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3521/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19073-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. L. kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžio vykdymą, klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - BK 154 straipsnį, bet ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nevertino įrodymų viseto. Nesant kitų objektyvių duomenų ir nevertinant esančių reikšmingų įrodymų, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priimti kasatoriui apkaltinamojo nuosprendžio, o apeliacinės instancijos teismas nors ir pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tačiau taip pat netinkamai įvertino įrodymus. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne nustatytais objektyviais faktais, bet D. L. žiniasklaidos atstovams pasakytais žodžiais ir tariamai D. L. melagingais teiginiais. Kasatorius teigia nepaskleidęs jokios melagingos informacijos, todėl jo pasakyti žodžiai neturi nė vieno šmeižto sudėčiai privalomo požymio. Kasatorius yra įsitikinęs, kad R. B. ne tik reikalavo duoti kyšius už rengiamus koncertus, bet ir paėmė ne tik iš jo, bet ir liudytojo J. ir jo draugo (nenustatyto asmens) 750 Eur. Kasatorius teigia pasakęs tiesą apie nukentėjusįjį R. B., todėl jo atžvilgiu turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes neturėjo jokios tyčios R. B. apšmeižti. Kasatoriaus nuomone, net ir tuo atveju, jeigu jis būtų apšmeižęs R. B., pažeminęs jo garbę bei orumą, jo veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes nukentėjusysis pažeistas teises gali ginti civiline tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, D. L. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, įrodymų pakankamumu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Taigi, kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą D. L. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 154 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis

Rima Ažubalytė