6e033f23-efc2-487e-8648-810c0784f3be · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4303-505/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00924-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 37.3; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio14 d.Kaunas              Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. J., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. J. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 13 140 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde, procesiniame dokumente „Atsikirtimas“ (b. l. 13-12, 100-104) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki dabar (skundas teismui iÅ¡siųstas 2018 m. gegužės 8 d.) buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, 2-ojo sektoriaus, 12-o bÅ«rio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 64 kv. m. ir iki 2016 m. liepos 1 d. buvo apgyvendinti 24 žmonės, todėl vienam asmeniui teko 2,6 kv. m. asmeninės erdvės (grindų) ploto. Nuo 2016 m. liepos 1 d. gyveno 21 žmogus, todėl iki 2018 m. gegužės mėnesio teko 3,04 kv. m. gyvenamojo ploto. Jam tekęs plotas realiai buvo mažesnis, nes dalį jo užėmė baldai, kurių pagal teisės aktus taip pat trūko (nebuvo termometro, rūbų ir batų džiovyklos). Baldai seni, lovoms trūko detalių (strypų galuose), klibėjo, girgždėjo, buvo įdubę, todėl buvo nepatogu miegoti, girgždesys pažadindavo.

Vienos spintos tokiam kiekiui žmonių buvo per maža, spintele dalijosi 3-4 žmonės. Gyvenamosios patalpos niekada nedezinfekuojamos, pilna dulkių, nuo sienų byra tinkas. Patalpose pilna blakių ir tarakonų, vasarÄ musių, uodų, Å¡irÅ¡ių. Buvo naikinamos tik blakės ir tarakonai, bet retai ir neefektyviai. Administracija nedavė Å¡luosčių ir cheminių priemonių patalpoms valyti, todėl buvo naudojami seni rÅ«bai ir patalynė. Budėtojai už netinkamÄ patalpų valymÄ nėra baudžiami.

Būryje nebuvo jokio poilsio kambario, kuriame būtų galima žaisti stalo žaidimus, kalbėtis, patalpos batams ir rūbams džiovintis, tik kieme buvo tam skirta virvė. Skalbimo mašina atsirado tik 2017 m. gruodžio mėnesį. Nemokamai asmeniniai rūbai niekada nebuvo skalbiami. Iki 2016 m. liepos 1 d. būryje buvo 94 žmonės, vėliau 70 žmonių, kurie naudojosi 8-iomis kriauklėmis, 4-iomis kojų plautuvėmis, 4-iais pisuarais ir 6-iais unitazais. Duše buvo per mažas kiekis dušo purkštukų, neveikė vandens maišytuvai, prieš du metus nebuvo normalios srovės (spaudimo), grindys slidžios, nebuvo guminių kilimėlių, skysto muilo ar kūno prausiklio, dezodoranto.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė papildomus nepatogumus, diskomfortÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, kančiÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , privatumo trÅ«kumÄ , orumo pažeminimÄ , psichinį prievartavimÄ , tyčiojimÄ si, asmenybės sumenkinimÄ , tapo dirglus, nervingas, nepasitikintis, įžeidus. NeigiamÄ Ä¯takÄ jo sveikatai įrodo Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažymoje nurodytas adaptacijos sutrikimas. Su atsakovo atstovo pateiktu atsiliepimu nesutiko, nes jame nurodytos aplinkybės nepagįstos Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, atsakovas atsiliepimuose į kitų asmenų skundus tos pačios patalpos plotÄ nurodė 64,37 kv. m. arba 66,72 kv. m., dabar nurodo 65,72 kv. m., skirtingai nurodomas ir gyvenamojoje patalpoje apgyvendintas asmenų skaičius, todėl nesutiko su atsiliepime paskaičiuota jam tekusio ploto norma, taip pat aplinkybe, kad duÅ¡uose buvo guminiai kilimėliai, sumontuoti skysto muilo dozatoriai.

Prašė atsiliepimÄ atmesti, iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad pagal jo nurodytas aplinkybes, atsakovui jų nepaneigus, yra pagrindas priteisti neturtinę žalÄ . Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovas – PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas, ir PravieniÅ¡kių PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 16-24) nurodė bÅ«rius ir brigadas, į kuriuos buvo paskirtas pareiÅ¡kėjas, gyvenamųjų patalpų plotus, miegamųjų vietų skaičių bei vienam asmeniui tekusį plotÄ gyvenamosiose patalpose.

Akcentavo, kad teisės aktai nenumato, jog baldų, inventoriaus, esančio patalpoje, užimamas plotas turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ bendro gyvenamosios patalpos ploto. Ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Darė iÅ¡vadÄ , kad minimaliai tenkančio vienam asmeniui gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Nuteistieji nustatytu laiku gali vaikščioti savo bÅ«rio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t.

PareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios nerakinamos. Nurodė teisės aktus, pagal kuriuos įkalinimo įstaigose gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Valymo komplektus ir valymo priemones iÅ¡ sandėlio paima Socialinės reabilitacijos skyrių bÅ«rių virÅ¡ininkai ir iÅ¡duoda jas nuteistiesiems. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, kad įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytų pareigų. Ä®staiga neturi pareigos kaupti bei saugoti informacijÄ apie patalpų bÅ«klę, todėl negali pateikti duomenų, kokie baldai ir inventorius buvo patalpoje nuo 2014 m. gruodžio 4 d.

Ä®staigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Poilsio kambariai 2-ame sektoriuje nėra įrengti. 2-o sektoriaus 12-o bÅ«rio sanitarinėse patalpose yra 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės ir 4 kojų plautuvės, bendroje duÅ¡inėje yra 15 duÅ¡o purkÅ¡tukų. Ä® duÅ¡inę karÅ¡tas vanduo yra tiekiamas nuolat, prausyklose buvo sumontuoti elektriniai vandens Å¡ildytuvai, todėl karÅ¡tas vanduo buvo ir bÅ«rių prausyklose. Nuteistųjų skundų dėl netinkamų patalpų įrengimo Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius negavo ir nenagrinėjo. 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

Savo rÅ«bus nuteistieji gali skalbti kartÄ per savaitę dienotvarkėje nustatytu bÅ«rio maudymosi laiku. BÅ«rių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu asmeninių drabužių džiovinimui. Atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo maÅ¡inos. Kenkėjų kontrolės paslaugos atliekamos pagal sutartis du kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Uodai ir musės specialiai nėra naikinami. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrÄ ar pataisos namų administracijÄ dėl kalinimo sÄ lygų ar patikrinimų patalpose, kuriose gyveno, todėl jo gyvenamosios patalpos ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos.

Atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių PN į Psichologinės tarnybos specialistus dėl nežmoniÅ¡kų, orumÄ Å¾eminančių, prilygstančių kankinimui, psichiniam prievartavimui, tyčiojimuisi gyvenimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas nesikreipė. Duomenų, kad jo asmens sveikatos istorijoje nurodytus sveikatos sutrikimus galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, nėra. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalÄ , todėl jo skundas yra nepagrįstas.

Prašė skundÄ atmesti ir pareikÅ¡tiems reikalavimams taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki skundo padavimo dienos (skundas teismui iÅ¡siųstas 2018 m. gegužės 8 d.; b. l. 13), jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino. Atsakovas praÅ¡o teismÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 5 d.).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio ir atsakovo į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad E. J. praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. gegužės 8 d.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų į atsakovÄ arba teismÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ .

PareiÅ¡kėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimÄ nuo jo patalpinimo į PravieniÅ¡kių PN dienos, į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. gegužės 8 d. skundu, t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos, nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju, atsakovo praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. Dėl privalomų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas, be kita ko, kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto normos trÅ«kumo, nurodo, kad skaičiuojant vienam asmeniui tekusį plotÄ , turi bÅ«ti įvertinamas gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas.Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotÄ , kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas: 12-o bÅ«rio 3-oje brigadoje (gyvenamojoje patalpoje), kurios plotas 32,63 kv. m., joje buvo 10 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,27 kv. m.; 1-oje brigadoje (gyvenamojoje patalpoje), kurios plotas 65,72 kv. m., joje buvo 21 miegamoji vieta, vienam asmeniui teko 3,13 kv. m. ploto (b. l. 29, 30-32).

PareiÅ¡kėjas su atsakovo pateiktais duomenimis nesutiko, nurodė, kad 12-o bÅ«rio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas apie 64 kv. m. iki 2016 m. liepos 1 d. buvo apgyvendinti 24 žmonės, nuo 2016 m. liepos 1 d. gyveno 21 žmogus. Akcentavo, kad atsakovas atsiliepimuose į kitų asmenų skundus tos pačios patalpos plotÄ nurodė ir 64,37 kv. m., ir 66,72 kv. m. taip pat skirtingÄ apgyvendintų asmenų skaičių. PareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių bylų, kuriose teikdamas atsiliepimus atsakovas pateikė kitokius duomenis apie 12-o bÅ«rio 1-os gyvenamosios patalpos plotÄ ir joje apgyvendintų asmenų skaičių, todėl nurodyta aplinkybė laikytina abstrakčia.

Kita vertus, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose yra konstatuota, jog PravieniÅ¡kių PN 2-o sektoriaus 12-o bÅ«rio 1 brigados gyvenamasis plotas yra 65,72 kv. m., kurioje laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. ir laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. buvo įrengta 21 miegamoji vieta (žr. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-1840-505/2017, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ Nr. I-3069-423/2017).

Minėtos kitose administracinėse bylose nustatytos aplinkybės atitinka atsakovo šioje byloje pateikus duomenis, todėl teismas negali pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes dėl gyvenamųjų patalpų ploto ir jose iki 2016 m. liepos 1 d. apgyvendintų asmenų skaičiaus laikyti patikimomis. Atsakovo pateikti oficialūs dokumentai – Pravieniškių PN 2-o sektoriaus 2018 m. gegužės 28 d, pažyma Nr. 62-2611 (b. l.

29) ir Ūkio skyriaus 2018 m. birželio 7 d. pažyma (b. l. 30-32), laikytini patikimais įrodymais, atitinkančiais įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytas aplinkybes kitose administracinėse bylose, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl vertina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 12-o bÅ«rio 3-ioje ir 1-oje brigadose (gyvenamosiose patalpose) vienam asmeniui teko nuo 3,13 iki 3,27 kv. m. gyvenamojo ploto. Teismas negali nesutikti su pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius atitinkamai mažino gyvenamųjų patalpų erdvę, tačiau galiojantys teisės aktai nenumato, jog į minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ turi bÅ«ti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas.

Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m., nustatyta Vidaus tvarkos taisyklių 111.1. p.) ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo. Dėl sanitarinių patalpų, dušų įrengimo. Pareiškėjas nurodė, kad jo būrys, kuriame buvo 94 žmonės, vėliau 70 žmonių naudojosi 8-iomis kriauklėmis, 4-iomis kojų plautuvėmis, 4-iais pisuarais ir 6-iais unitazais, duše buvo per mažas kiekis dušo purkštukų, neveikė vandens maišytuvai, prieš du metus nebuvo normalios srovės (spaudimo), grindys slidžios, nebuvo guminių kilimėlių, skysto muilo ar kūno prausiklio, dezodoranto.Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d.

Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau - ir Normos) nurodyta, kad tualete turi bÅ«ti įrengta – po klozetÄ arba unitazÄ 12-ai asmenų ir po pisuarÄ 12-ai asmenų, prausykloje praustuvė – 1 vnt. deÅ¡imčiai asmenų, duÅ¡o sieteliai – 1 vnt. 15-ai asmenų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Galiojančios normos), nurodoma, kad klozetas (gali bÅ«ti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; duÅ¡o čiaupai (galvutės) 1 vnt. vienam besiprausiančiam asmeniui.Atsakovas atsiliepime nenurodė, kiek 12-ame bÅ«ryje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nuteistųjų, tačiau nurodė tÄ patį įrengimų kiekį prausykloje bei sanitariniame mazge, taip pat nurodė, kad duÅ¡inėje buvo 15 duÅ¡o purkÅ¡tukų.

Pagal pareiÅ¡kėjo pateiktÄ bÅ«ryje buvusį nuteistųjų skaičių (iki 2016 m. liepos 1 d. – 94 žmonės, vėliau 70 žmonių), 12-o bÅ«rio sanitariniame mazge, galiojant Normoms, turėjo bÅ«ti nuo 8 iki 6 klozetų ir pisuarų, nuo 10 iki 7 praustuvių, duÅ¡o patalpoje nuo 7 iki 5 duÅ¡o sietelių; galiojant Galiojančioms normoms, turėjo bÅ«ti nuo 7 iki 5 klozetų arba pisuarų ir nuo 7 iki 5 praustuvių. Taigi, pagal pareiÅ¡kėjo ir atsakovo pateiktus duomenis, 12-ame bÅ«ryje esant pareiÅ¡kėjo nurodytam nuteistųjų skaičiui, atsakovui nuteistųjų skaičiaus 12-ame bÅ«ryje nenurodžius, Normos buvo pažeistos dėl per mažo kiekio pisuarų.PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, jog dėl neveikiančių vandens maiÅ¡ytuvų, nesančios normalios srovės (spaudimo), slidžių grindų ar nesančių guminių kilimėlių jis kreipėsi į atsakovÄ , tada, kai minėtus nepatogumus patyrė ir atsakovas į tai nereagavo.

Pareiškėjui nenurodžius, kada konkrečiai minėtus nepatogumus jis galėjo patirti, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui taikomas ieškinio senaties terminas, vertintina, kad vien deklaratyvių pareiškėjo teiginių nepakanka atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.Galiojantys teisės aktai nenumato, jog nuteistajam einančiam praustis duše turi būti išduodamas skystas muilas ar kūno prausiklis, dezodorantas. Kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, dušo patalpose gali būti įrengiami tik esant poreikiui (Galiojančių normų 13.7 p.).

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neiÅ¡duodamo skysto muilo ar kÅ«no prausiklio bei dezodoranto vertintini kritiÅ¡kai ir atmestini kaip nepagrįsti. Dėl nesančių patalpų. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad bÅ«ryje nebuvo poilsio kambario, patalpos batams ir rÅ«bams džiovinti. nemokamai asmeniniai rÅ«bai niekada nebuvo skalbiami. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktÄ pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų - ir laisvalaikio kambarys (kiekvienam bÅ«riui;

Taisyklių 5.8. p.), drabužių bei avalynės džiovykla (kiekvienam bÅ«riui; Taisyklių 5.9 p.). Atsakovas pripažino, kad 2-ame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, todėl Å¡is pažeidimas laikytinas nustatytu. Atsakovo į bylÄ pateiktoje Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 30-32) nurodoma, kad įstaigos 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Savo nuosavus rÅ«bus nuteistieji gali skalbti ir iÅ¡sidžiovinti kartÄ per savaitę – dienotvarkėje nustatytu bÅ«rio maudymosi laiku.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kieme yra virvė skalbiniams džiauti.PareiÅ¡kėjas nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su galimu jo teisių pažeidimu, nesuteikiant galimybės skalbti ir džiovinti rÅ«bus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN pareigÅ«nus ar administracijÄ dėl minėtos paslaugos suteikimo nemokamai, o Å¡i jo praÅ¡ymo netenkino. Todėl nurodytos aplinkybės dėl jam nesudarytų sÄ lygų naudotis drabužių skalbimo ar džiovinimo paslaugomis laikytinos abstrakčiomis, įrodymais nepagrįstomis, kurių pagrindu negalimas atsakovo neteisėtų veiksmų, nesudarant sÄ lygų asmeniniams drabužiams skalbti ar džiovinti, konstatavimas.

Dėl gyvenamųjų patalpų aprūpinimo baldais. Pareiškėjas nurodė, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo termometro, rūbų ir batų džiovyklos, buvo tik viena spinta, per mažas kiekis spintelių, kad baldai buvo seni, lovoms trūko detalių (strypų galuose), klibėjo, girgždėjo, buvo įdubę.Tiek Normose, tiek Galiojančiose normose nurodoma, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti viena spinta, spintelė - 1 vnt. vienam asmeniui. Būtino termometro, rūbų ir batų džiovyklų gyvenamosiose patalpose minėti teisės aktai nenumato, todėl pareiškėjo argumentai dėl šio inventoriaus trūkumo atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovo pateiktoje Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 30-32) nurodoma, kad spinta ir reikiamas kiekis spintelių gyvenamojoje patalpoje buvo. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ dėl lovos pakeitimo kita, dėl spintelių trÅ«kumo, o Å¡is bÅ«tų atsisakęs tokį jo praÅ¡ymÄ tenkinti. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos namų administracija, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus (pareiÅ¡kėjo patiriamus nepatogumus), ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti.

Teismo vertinimu, nesant tokių duomenų, atsakovui Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 30-32) atsakovui pateikus pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes paneigiančius duomenis, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl baldų trÅ«kumo atmestini kaip nepagrįsti. Pagal bylos duomenis ir pareiÅ¡kėjo abstrakčius teiginius, teismas neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, dėl gyvenamųjų patalpų aprÅ«pinimo baldais. Dėl tvarkos gyvenamosiose patalpose. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamosios patalpos niekada nedezinfekuojamos, pilna dulkių, nuo sienų byra tinkas, nebuvo iÅ¡duodamos patalpų valymo priemonės, budėtojai už netinkamÄ patalpų valymÄ nėra baudžiami.PravieniÅ¡kių PN Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus veiklos plano ataskaitos (b. l. 72-74, 75-76, 77-79) patvirtina, kad patalpų remontai įstaigoje yra atliekami, gyvenamosiose patalpose dažomos sienos, lubos, tvarkoma grindų danga, elektros instaliacija, darbai atliekami Å«kio bÅ«du.

Teismas pritaria atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad nuteistieji turi prievolę tvarkytis patalpas patys ir tai yra reglamentuota LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 58 punkte, bei LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 37 punkte.

PareiÅ¡kėjo pateiktame PravieniÅ¡kių PN direktoriaus įsakymu patvirtintame Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡e (b. l. 97-98) nurodoma, jog gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ patalpos budėjimo tvarkaraÅ¡tį (4 p.), kad sanitariniai techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ . Juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai.

Socialinės reabilitacijos skyrių bÅ«rių virÅ¡ininkai paima iÅ¡ sandėlio valymui skirtÄ inventorių, medžiagas ir iÅ¡duoda jas nuteistiesiems (9 p.), kad už grubius ir piktybiÅ¡kus pagrindinių gyvenamųjų patalpų valymo vykdymo tvarkos pažeidimus suimtieji ir nuteistieji gali bÅ«ti baudžiami drausmine tvarka (13 p.). Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios. PareiÅ¡kėjas nenurodė, jog informavo PravieniÅ¡kių PN administracijÄ , jog kiti nuteistieji netinkamai iÅ¡valė patalpas ar nebuvo iÅ¡duotas reikiamas inventoriaus patalpoms valyti, nenurodė, kada konkrečiai tokie veiksmai vyko, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neiÅ¡duodamo inventoriaus patalpoms valyti, blogo patalpų valymo atmestini, kaip deklaratyvÅ«s, neindividualizuoti ir nepagrįsti.

Teismas neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Dėl kenkėjų (tarakonų) naikinimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad patalpose pilna blakių, tarakonų, vasarÄ musių, uodų, Å¡irÅ¡ių.Laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (Higienos normos HN 76:2010 60 p.; Higienos normos HN 134:2015 20 p.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 33-36). Kenkėjus naikinančios bendrovės atliko kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) taip pat graužikų kontrolės ir naikinimo, dezinfekcijos darbus, kuriuos registruodavo Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (b. l. 38-61).

Tokios paslaugos buvo teikiamos reguliariai ir pagal poreikį. Tačiau tarakonai buvo vėl pastebimi ir vėl naikinami. Tarakonai, blakės, blusos buvo pastebimi ir 12-ame bÅ«ryje, t. y. bÅ«ryje, kuriame buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas. Pagal bylos duomenis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vykdomas nepakankamai, todėl atsakovui pažeidus Higienos normos HN 76:2010 60 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, gyvenamosiose patalpose esant buitiniams parazitams, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus.

Dėl neturtinės žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė papildomus nepatogumus, diskomfortÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, kančiÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , privatumo trÅ«kumÄ , orumo pažeminimÄ , psichinį prievartavimÄ , tyčiojimÄ si, asmenybės sumenkinimÄ , tapo dirglus, nervingas, nepasitikintis, įžeidus ir, kad neigiamÄ Ä¯takÄ jo sveikatai įrodo Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažymoje nurodytas adaptacijos sutrikimas.

Atsakovo pateiktame Pravieniškių PN 2018 m. gegužės 31 d. Medicininiame pažymėjime (b. l.

27) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo konsultuotas psichiatro (adaptacijos sutrikimas). Taip pat nurodoma, kad duomenų, jog sveikatos pablogėjimÄ galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos nėra. 2018 m. gegužės 29 d. Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

28) nurodoma, kad dėl nežmoniÅ¡kų, orumÄ Å¾eminančių, prilygstančių kankinimui, psichiniam prievartavimui, tyčiojimuisi gyvenimo sÄ lygų, dėl privatumo, asmenybės sumenkinimo, pažeminimo, įtampos, į psichologus nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjo akcentuojamas adaptacijos sutrikimas pasireiÅ¡kia ir laisvėje gyvenantiems asmenims, todėl jis negali bÅ«ti siejamas iÅ¡imtinai tik su kalinimo sÄ lygomis. Administracinėje byloje nesant jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad kalinimo sÄ lygos galėjo įtakoti pareiÅ¡kėjo nurodytus sveikatos ar psichinės bÅ«klės sutrikimus (ABTÄ® 56 str.).Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 13 140 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.), bet CK 1.138 straipsnio 8 punktas taip pat numato, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Tiek EŽTT (pvz. 2000 m. spalio 10 d. EŽTT sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . IÅ¡ to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das (ABTÄ® 13 str., 20 str.).

Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. LVAT, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A-2147-624/2017, Nr. A-667-602/2017 nusprendė, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui kalintam pažeidžiant Taisyklių 5.8 punkto, Higienos normos HN 76:2010 60 punkto, Higienos normos HN 134:2015 20 punkto ir Normų reikalavimus (bÅ«ryje nesant laisvalaikio kambario, atsakovui nepakankamai vykdant tarakonų ir kitų vabzdžių naikinimÄ (kontrolę) ir nepaneigus aplinkybių, kad sanitarinėse patalpose įrengimų kiekis atitiko Normas), tačiau byloje nesant įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis bei, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata, atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, į tai, kad pareiÅ¡kėjo patalpinimÄ Ä¯ PravieniÅ¡kių PN sÄ lygojo sÄ moningi paties pareiÅ¡kėjo veiksmai – jis padarė nusikaltimÄ , ir jam turėjo bÅ«ti akivaizdu, kad dėl to kils neigiamos pasekmės, bei į tai, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme, byloje nustatytos aplinkybės dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams laikytinos mažareikÅ¡mėmis ir Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista E. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjo E. J. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja                                                                                                                              Daina Kukalienė