6dffa0fc-b2be-4e36-9742-28c78388b36c · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-386-485/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46218-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei,

kaltinamojo M. D. gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo M. D. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. D. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 2 d.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

1. M. D. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti bei pardavė ar kitaip platino psichotropines medžiagas, o bÅ«tent: 2022 m. rugpjūčio 30 d. ne vėliau kaip 20:24 val., Jonavos mieste iki namo numeris 5, Panerių g., Jonavos mieste, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir taip gauti neteisėtas pajamas, automobiliu VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos, kurio masė ne mažiau nei 233,820 g., kurios sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – amfetamino, masė 2,750 g. ir metamfetamino, masė 45,534 g., kol tÄ pačiÄ dienÄ 20:24 val., prie namo (duomenys neskelbtini), šį didelį psichotropinių medžiagų kiekį neteisėtai iÅ¡platino P. M., tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje.

2. M. D. vadovaujantis BK 140 straipsniu laikinai sulaikytas 2022 m. gruodžio 1 d., 10.05 val. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi M. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, nuo 2022 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 31 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2023 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi kaltinamajam M. D. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 3 mėnesiams nuo 2023 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi kaltinamajam M. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 2 d. iki 2023 m. spalio 2 d.

3. M. D., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi pateikė skundÄ apygardos teismui, kuriame praÅ¡o panaikinti Å¡iÄ nutartį ir paskirti Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

3.1. Skundžiama nutartimi pratęsiant suėmimÄ trims mėnesiams nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos, Lietuvos A. T. praktikos, BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, Konstitucinio teismo nutarimų.

3.2. Teismas nepateikė pakankamų motyvų, kodėl turi bÅ«ti taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Deklaratyviai nurodė, kad jam trÅ«ksta pajamų tenkinant bÅ«tiniausius Å¡eimos narių poreikius, įtariamas sunkaus nusikaltimo numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymu, praeityje teistas. IÅ¡imtinis dėmesys skiriamas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumui bei gresiančiam bausmės griežtumui. Ä®statymo normoje (BPK 122 straipsnio 2 dalyje) nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, tuo tarpu, sprendžiant, ar gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, bÅ«tina atsižvelgti į iÅ¡vardytas aplinkybes, t. y. į Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje. Nusikaltimo sunkumas, numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali bÅ«ti tik tada, kai remiantis Å¡ia aplinkybe galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, t. y. tokiÄ iÅ¡vadÄ turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytos aplinkybės. EŽTT yra nurodęs, jog įtarimai padarius nusikaltimÄ nėra pakankama priežastis skirti suėmimÄ . Suėmimo negalima pagristi vien galimos bausmės griežtumu.

3.3. Teismas nepaisė BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo, į kÄ atsižvelgiant gali bÅ«ti paskirtas suėmimas, manant kad įtariamasis bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo. Ignoravo, jog turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , vedęs, turi mažamečius vaikus. FinansiÅ¡kai padeda sutuoktinės tėvai, gauna valstybės paramÄ . Be jo artimiesiems labai sunku. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad socialiniai ryÅ¡iai su Å¡eima tamprÅ«s, todėl nėra prielaidų iÅ¡vadai, jog bandys bėgti ar slėptis. Å iuo metu buvimas su savo Å¡eima ir pagalba sutuoktinei yra ypatingai reikalingas. SÅ«nus serga, 2023 m. spalio 4 d. paskirta operacija. Minėtos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos. Toks teismo abejingumas parodo, kad suabsoliutinama viena aplinkybė – gręsiančios bausmės griežtumas, kuriai suteikiamas prioritetas visų kitų aplinkybių atžvilgiu. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė tiek BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ imperatyvÄ atsižvelgti į įtariamojo socialinių Å¡eiminių ryÅ¡ių visetÄ , tiek nacionalinių teismų ir EŽTT praktikoje suformuluotas nuostatas, jog gręsiančios bausmės griežtumas nėra pakankama sÄ lyga taikyti suėmimÄ .

3.4. Su Lietuvos Respublika skundo autorių sieja beveik visi įmanomi pozityvūs socialiniai ryšiai. Užsienio valstybėse socialinių ryšių neturi (nei darbo, nei šeiminių, nei pajamų šaltinių, nei turto objektų), o tai , kad buvo teistas Švedijoje, nerodo, kad toje valstybėje turi ryšių.

3.5. Ä®vertinus socialinių Å¡eiminių ryÅ¡ių stiprumÄ bei kitomis kardomosiomis priemonėmis, tokiomis kaip intensyvi priežiÅ«ra, galimus taikyti suvaržymus, Å¡ie socialiniai ryÅ¡iai yra pakankami, kad užtikrinti, jog paleidus iÅ¡ suėmimo nesislėps (nebėgs) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teismo bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Paminėtina, kad asmens nuteisimas praeityje, nekinta visa gyvenimÄ , todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, draudžia Å¡ias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimÄ dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar pratesimo.

3.6. Teismas turėjo tinkamai įvertinti tai, kad po galimai įvykdytos nusikalstamos veikos kelis mėnesius nebuvo suimtas ir nesislapstė, nedarė naujų nusikalstamų veikų. Teismas net nesvarstė galimybės taikyti kitas kardomÄ sias priemones. Nepateikta jokių faktinių aplinkybių ir motyvų, kurie patvirtintų, jog Å¡iuo metu negali bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės kardomosios priemonės.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, M. D. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ pakeisti į Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę. Prokurorė prašė kaltinamojo skundÄ atmesti ir palikti galioti nutartį nepakeistÄ .

Kaltinamojo M. D. skundas atmetamas.

5. Tiek tarptautiniai, tiek ir nacionaliniai teisės aktai, tokie kaip Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, garantuoja kiekvienam asmeniui visuotinai pripažintas teises ir laisves, kurios gali bÅ«ti varžomos tik įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka, be kita ko, taikant BPK įtvirtintas normas. Baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis procesinėmis prievartos priemonėmis, kurios apibrėžiamos BPK III dalyje, tarp jų ir XI skyriuje reglamentuojamomis kardomosiomis priemonėmis, siekiama BPK 1 straipsnyje imperatyviai apibrėžiamo visuomeninio intereso – siekio įgyvendinti valstybės pareigÄ iÅ¡tirti ir atskleisti nusikalstamas veikas. Taigi Å¡iuo siekiu yra pagrindžiamas ir Konvencijos 5 straipsnyje garantuojamos pamatinės teisės į laisvę ir saugumÄ ribojimas, kai asmuo teisėtai sulaikomas ar suimamas 1) pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimÄ ar 2) kai pagrįstai manoma, jog bÅ«tina užkirsti keliÄ padaryti nusikaltimÄ , arba 3) manoma, jog asmuo, padaręs tokį nusikaltimÄ , gali pabėgti. Su Å¡ių Konvencijos nuostatų taikymu tam tikru aspektu siejama ir baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta kardomųjų priemonių paskirtis.

6. BPK 119 straipsnyje numatyta, jog kardomosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Å ios priemonės yra griežčiausios procesinės prievartos priemonės, todėl kiekvienu atveju turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar jas taikyti yra bÅ«tina. Taip pat BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas duomenų (leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas) kardomajai priemonei skirti pakankamumo kriterijus, kuris svarbus svarstant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jos termino pratęsimo klausimÄ . Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys – tarnybiniai praneÅ¡imai, 2022 m. rugsėjo 2 d. slapto sekimo protokolas, kratos protokolai, specialisto iÅ¡vados, elektroniniais tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, bei kiti byloje esantys duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , ar pratęsiant jos taikymo terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį. Pažymėtina, kad svarstant suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimÄ suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, o byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) sÄ lygų ir pagrindų nustatymu.

7. Suėmimo terminas M. D. buvo pratęstas atsižvelgiant į tai, kad jam nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuotas sunkus nusikaltimas, už kurio padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienų metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. laisvės atėmimÄ nuo 8 iki 10 metų) todėl, BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo (taip pat jo termino pratęsimo) sÄ lyga nėra pažeista.

8. Skundžiamoje nutartyje griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas M. D. pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytais pagrindais, todėl patikrinamas jų buvimo pagrįstumas.

9. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kaip jau buvo minėta M. D. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtÄ ir realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Å iuo aspektu analizuojant teismų praktikÄ , pastebėtina, kad bÅ«tent nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai, kuri svarbi griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Ir vis tik, Å¡i aplinkybė, nėra absoliuti sÄ lyga suėmimo skyrimui, jo taikymo termino nustatymui ar pratęsimui.

10. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismas įvertino ir BPK 122 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytas aplinkybes, t. y. M. D. Å¡eiminius ryÅ¡ius, socialinius ryÅ¡ius, ankstesnius teistumus, ryÅ¡ius užsienyje, kad nedirba, ankstesniu teistumus ir bÅ«tent Å¡ių aplinkybių pagrindu nustatė kardomosios priemonės suėmimo pagrindÄ (122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutiktina su skundo argumentais, jog M. D. turi Å¡eimÄ , vaikus, gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau, kaip teisingai pasisakė apylinkės teismas, Å¡ios aplinkybės nėra pakankamos spręsti, kad jis nebėgs ir nesislėps nuo baudžiamojo proceso. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, Å¡ios aplinkybės egzistavo ir iki jam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytos galimai jo vykdytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau galimai jo nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio. Todėl ir pagrindo spręsti, jog jo Å¡eiminiai, socialiniai ryÅ¡iai pakankami užtikrinti jo tinkamÄ dalyvavimÄ procese, nėra.

11. Šios išvados nepaneigia ir skunde akcentuojamos aplinkybės susijusios su kaltinamojo vaiko sveikatos būkle, t. y. teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad vaikas buvo konsultuotas vaikų kardiologo, bei jam gydytojos I. M., kuri viešai internete prieinamais duomenimis yra otorinolaringologė, paskirta planinė hospitalizacija.

12. Sprendžiant dėl suėmimo pratęsimo svarbu įvertinti ir tai, kad M. D. nedirba, taigi darbiniais santykiais nėra saistomas. Be to, pagrįstai ir teisingai apylinkės teismas įvertino ir tai, kad M. D. praeityje teistas tris kartus, taip pat ir Å vedijoje. Nors nagrinėjamu atveju nėra nustatyti konkretÅ«s jo ryÅ¡iai užsienyje, tačiau tai nepaneigia tikimybės, kad jis, suprasdamas galimos griežtos bausmės rizikÄ , gali iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«damas laisvėje M. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad egzistuoja tikimybė, jog bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Å iuo pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu yra duomenų, kad asmuo kaltinamas bent vieno iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad bÅ«damas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimÄ , gali tÄ nusikaltimÄ padaryti. PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti ir informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

14. M. D. anksčiau teistas tris kartus, tarp kurių, kaip jau buvo minėta, vienÄ kartÄ užsienio valstybėje. Nagrinėjamoje byloje jis kaltinamas vieno sunkaus nusikaltimo padarymu, kuris galimai įvykdytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl daroma iÅ¡vada, kad toks kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinis, kas atskleidžia iÅ¡skirtinai neigiamÄ asmens požiÅ«rį į jam taikomus apribojimus bei suvaržymus. Be to, kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas, siejamas su finansinės naudos gavimu, jis nedirba, pajamų iÅ¡ darbo užmokesčio negauna, todėl spręstina apie galimai gautas pajamas pragyvenimui iÅ¡ nusikalstamos veikos. Ypač įvertinus tai, kad turi Å¡eimÄ . Skunde akcentuojamos aplinkybės, kad finansiÅ¡kai padeda sutuoktinės tėvai, gauna valstybės paramÄ buvo motyvuotai atmestos apylinkės teismo nutartyje, aukÅ¡tesnysis teismas su Å¡iais argumentais sutinka ir jų nekartoja. Pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje M. D. ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

15. Nepagrįsti skundo argumentai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis draudžia vertinti ankstesnius teistumus pakartotinai, sprendžiant kardomųjų priemonių klausimÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintas draudimo bausti du kartus už tÄ patį nusižengimÄ (non bis in idem) principas. Nagrinėjant skundÄ dėl kardomosios priemonės taikymo (ar jos termino pratęsimo), tik patikrinamas skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau įtariamojo ar kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Skundžiamoje nutartyje taip pat vertinti tik kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai ir sÄ lygos, o ne spręstas M. D. kaltės klausimas dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos, todėl nėra pagrindo kardomosios priemonės pratęsimo pagrindų vertinti non bis in idem principo kontekste ar teigti, kad jis buvo pažeistas. PrieÅ¡ingai, įstatymo nuostatos numato jog skiriant ar pratęsiant suėmimo terminÄ atsižvelgiama į asmens ankstesnį teistumÄ (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

16. Skundo argumentai, jog M. D., po galimai įvykdytos nusikalstamos veikos kelis mėnesius buvo nesuimtas ir nesislapstė, bei naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nesuteikia pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje nebėgs, nesislėps nuo teismo ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši išvada daroma įvertinus aukščiau aptartus duomenis, kurių pagrindu nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

17. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar suÅ¡velninti kardomÄ jÄ priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumÄ . Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebÅ«tų pasiekti taikant kitÄ Å¡velnesnio pobÅ«džio kardomÄ jÄ priemonę. Å iuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikÅ¡mingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiÅ«riu ir neprieÅ¡tarauja BPK normoms. Aplinkybių, kurių pagrindu kaltinamajam M. D. Å¡iuo metu bÅ«tų galima paskirti Å¡velnesnę ar kelias Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Taip pat pažymėtina, jog Å¡ioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima teigti, jog byla yra vilkinama. Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti Å¡iÄ nutartį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

n u t a r i a :

kaltinamojo M. D. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2023 m. birželio 30 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Indrė Averkienė

Algirdas Remeika

Valdas Vitunskas