2021-06-09 Nr. AB-12431-3-62-3-02171-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-348-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02171-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 25 d. užbaigus jo gydymą LAVL, jis turėjo būti planiniu konvojumi tiesiogiai etapuotas tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN), tačiau dėl nesuprantamų priežasčių jis buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K), kur buvo laikomas 4 paras, kol buvo grąžintas į Alytaus PN. Atsakovas turi pareigą užtikrinti, kad nuteistasis bausmę atliktų jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje, tačiau šiuo atveju atsakovas nepagrįstai neužtikrino tiesioginio konvojavimo į Alytaus PN. Lukiškių TI-K buvo apribotos jo tam tikros teisės – negalėjo žiūrėti televizoriaus, atsirado papildomos kratos. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47VC-498 (toliau – ir Įsakymas) patvirtinti planiniai konvojų maršrutai. Pagal Įsakymo 1.1.1.4 papunktį sulaikytųjų ir nuteistųjų konvojavimas maršrutu iš LAVL į Alytaus PN turėjo vykti tiesiogiai. Atsakovui teko pareiga pareiškėją tiesiogiai iš LAVL konvojuoti į Alytaus PN, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas buvo etapuotas per Lukiškių TI-K. Dėl neteisėtų LAVL administracijos veiksmų pareiškėjas patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų konvojuotas tiesiogiai į Alytaus PN. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė nepatogumus, psichologinį sukrėtimą, orumo pažeminimą, pablogėjo jo savijauta.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 patvirtinta Įskaitos tarnybų darbo instrukcija (toliau – ir Instrukcija), suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo į tardymo izoliatorius tvarką ir procesinius pagrindus nustato suėmimo vykdymą reglamentuojantys teisės aktai (7 p.). Tranzitiniai suimtieji ir nuteistieji, perkeliami iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą, tardymo izoliatoriuje laikomi ne ilgiau nei 10 parų (108 p.).

Pagal Konvojavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) nustatytą bendrą tvarką į LAVL atvykstančių nuteistųjų ir iš įstaigos išvykstančių atgal į savo pataisos namus konvojavimą planiniu konvojumi (iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku) vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba). Asmens konvojavimo organizacinis pagrindas yra konvojuojamųjų apsaugos planas, kurį, be kita ko, sudaro konvojavimo maršrutų schema bei lydėjimo tvarkaraštis.

Konvojuojamųjų apsaugos planą tvirtina atitinkamos institucijos ar įstaigos vadovybė tik jai pavaldiems konvojams. Pagal LAVL vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LAVL direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 (toliau – ir LAVL vidaus tvarkos taisyklės), 33.2 papunktį pacientas išrašomas iš LAVL, kai paciento tolesnis buvimas LAVL nėra mediciniškai pagrįstas, kai toliau nėra teisinio pagrindo nuteistųjų (suimtųjų) laikyti LAVL, nes šie asmenys nėra pacientai. Išrašytų pacientų grąžinimas į laisvės atėmimo vietas organizuojamas artimiausiu maršrutu pagal Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymu patvirtintus konvojavimo maršrutus.

Vadovaujantis Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymu patvirtintais maršrutais, planinis tiesioginis maršrutas LAVL – Alytaus PN vykdomas trečiadieniais. Kadangi LAVL prioritetinė veikla yra teikti medicinos paslaugas, kurioje atvykstančių ir išvykstančių pacientų kaita yra didelė, todėl, siekiant užtikrinti visiems atvykstantiems medicinos paslaugas ir tai, kad pareiškėjo laikyti ilgiau LAVL nebuvo teisinio pagrindo, vadovaujantis aukščiau nurodytais pagrindais, buvo organizuojamas pareiškėjo išrašymas iš LAVL ir konvojavimas į įkalinimo įstaigą.

Pareiškėjo teisinė padėtis dėl grąžinimo į pataisos įstaigą tranzitu per Lukiškių TI-K nesikeitė. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir reikalaujama priteisti neturtinės žalos suma.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais LAVL veiksmais pristatant pareiškėją iš LAVL į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą (Alytaus PN) per Lukiškių TI-K, kuriame pareiškėjui teko praleisti 4 paras sugriežtintomis kalinimo sąlygomis.

7. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. Pasibaigus pareiškėjo gydymui LAVL, 2017 m. lapkričio 24 d. Viešojo saugumo tarnybos planiniu konvojumi pareiškėjas buvo grąžintas (išvežtas) į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – Alytaus PN – per Lukiškių TI-K.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1109 patvirtinto Nuteistųjų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pristatymo į bausmės atlikimo vietą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5–6, 8 ir 14 punktais, Konvojavimo taisyklių 4, 20 ir 95 punktais, Įsakymo 1.1.1.4 ir 1.1.1.6 papunkčiais, nustatė, kad planinis konvojus į Alytaus PN vykdomas tik trečiadieniais, o kitomis savaitės dienomis planinis konvojus vyksta į kitus paskirties punktus. Kadangi pareiškėjo išvykimo iš LAVL dieną (penktadienį) planinis tiesioginis maršrutas iš LAVL į Alytaus PN nebuvo vykdomas, pareiškėjo argumentai, kad jis iš LAVL turėjo būti vežamas tiesiogiai į Alytaus PN, nepagrįsti.

9. Teismas pažymėjo, kad LAVL paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 55 punktą į LAVL planinio konvojaus pristatyti nuteistieji priimami pateikus medicininį siuntimą, Asmens sveikatos istoriją ir pan. Taigi nuteistojo laikymo LAVL pagrindas – medicininės indikacijos, todėl, asmeniui gydymą baigus, nelieka pagrindo jį toliau laikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui gydymą baigus, atsakovo atstovas neturėjo pagrindo jį toliau laikyti sveikatos priežiūros įstaigoje. Nesant kitų ypatingų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti skirtas neplaninis konvojus, atsakovo atstovas pagrįstai organizavo pareiškėjo išvykimą (išvežimą) į bausmės atlikimo vietą (Alytaus PN) artimiausiu planiniu konvojumi. Nesant galimybės pareiškėjo grąžinti į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą penktadienį tiesioginiu maršrutu, pareiškėjo vykimas į paskirties punktą buvo organizuojamas tranzitu per Lukiškių TI-K.

10. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) 9.3 papunktį kaip vienas iš suimtųjų (nuteistųjų) priėmimo į tardymo izoliatorių pagrindų yra įtvirtintas suimtųjų (nuteistųjų) vykimas tranzitu į paskirties punktus. Be to, pagal Instrukcijos 108 punktą tranzitiniai suimtieji ir nuteistieji, perkeliami iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą, tardymo izoliatoriuje laikomi ne ilgiau kaip 10 parų. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo būti vežamas į Alytaus PN per Lukiškių TI-K, atmestini.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teisinė padėtis dėl grąžinimo į pataisos įstaigą tranzitu per Lukiškių TI-K nesikeitė, t. y. nuteistųjų subjektyvių teisių, laisvių ir pareigų apimtis priklauso ne nuo jų laikymo Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose, tačiau nuo to, kokios grupės sąlygomis nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmę savo įkalinimo įstaigoje, o pats faktas, kad pareiškėjas buvo tranzitu vežtas per Lukiškių TI-K, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjo teisinė padėtis keitėsi ar jam buvo taikomas griežtesnis režimas. Teismas nekonstatavo šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimo.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

13. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (LAVL) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

III. 14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 2 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir priimtas neatsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus. Neturtinę žalą kildino iš to, kad į Alytaus PN buvo konvojuotas per Lukiškių TI-K ir dėl to, kad jam buvo skirti vaistai, kurie jam netiko, todėl blogai jautėsi. LAVL turėjo būti stebimas dėl šių vaistų poveikio, tačiau tai nebuvo padaryta ir penktadienio konvojumi jį buvo nuspręsta konvojuoti į Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K negavo dietinio maitinimo, kurį gaudavo Alytaus PN ir LAVL. Lukiškių TI-K buvo laikomas nežmoniškomis ir žiauriomis, žmogaus orumą žeminančiomis kalinimo sąlygomis. Pareiškėjas pažymi, kad neįgaliųjų teisę į aplinkos prieinamumą ir draudimą kankinti įtvirtina tiek nacionalinis, tiek tarptautinis teisinis reglamentavimas.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovo atstovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, akcentuoja, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo ir nepateikia naujų motyvų, apeliacinis skundas grindžiamas analogiškais pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais. Pareiškėjas aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir nurodytos žalos. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Kankinimo sąvoka neapima skausmo ar kančios, kuriuos sukelia teisinės sankcijos ir kurie neatskiriami nuo šių sankcijų. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas. Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, turi aiškiai nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes ir nurodyti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su teisės aktų nuostatų neatitinkančiais LAVL veiksmais, organizuojant jo pervežimą (etapavimą) iš LAVL į laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietą – Alytaus PN, dėl ko jis 4 paras buvo patalpintas į Lukiškių TI-K, kur patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis negalėjo būti vežamas į Alytaus PN per Lukiškių TI-K, ginčo situacijoje yra nepagrįsti, taip pat kad pareiškėjo teisinė padėtis dėl grąžinimo į pataisos įstaigą tranzitu per Lukiškių TI-K nesikeičia, t. y. nuteistųjų subjektyvių teisių, laisvių ir pareigų apimtis priklauso ne nuo jų laikymo Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose, tačiau nuo to, kokios grupės sąlygomis nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmę savo įkalinimo įstaigoje, be to, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjui, dėl ko teismas neturi pagrindo teigti, jog šiuo aspektu buvo pažeistos jo teisės, 2020 m. sausio 2 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir laikosi pozicijos, kad LAVL neturėjo pagrindo organizuoti jo etapavimo per Lukiškių TI-K, kur jis 4 paras buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.

21. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl LAVL veiksmų, neužtikrinant pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, teisėtumo: šiame kontekste pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-802-414/2018, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis bei taikytinu teisiniu reguliavimu yra itin panaši į nagrinėjamą (pareiškėjas prašomos atlyginti neturinės žalos atsiradimą siejo su, be kita ko, aplinkybe, kad užbaigus gydymą LAVL, tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti buvo etapuotas ne tiesiogiai į Alytaus PN, kur yra jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo vieta, o per Lukiškių TI-K, kur buvo laikomas žmogaus orumą pažeidžiančiomis sąlygomis), be kita ko, nurodė, kad atsakovas turi pareigą užtikrinti, kad nuteistasis bausmę atliktų jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje, t. y. nepažeidžiant BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo ir atsakovo išdėstytus argumentus ir bylos duomenis, padarė išvadą, kad nors tiesioginis planinis konvojaus maršrutas iš LAVL į Alytaus PN buvo numatytas, atsakovas neužtikrino pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į jam teismo paskirtą bausmės atlikimo vietą, dėl to buvo pažeistos BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatos. Dėl neteisėtų LAVL administracijos veiksmų pareiškėjas 4 paras patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų iš LAVL konvojuotas tiesiogiai į Alytaus PN. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šią bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1239-756/2019, pritarė šiai pirmosios instancijos teismo išvadai (nutarties motyvuojamosios dalies 6 p.).

22. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Aptartu aspektu nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės analogiška, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo aptartos (šios nutarties 21 p.) BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimo praktikos.

23. Kadangi nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nors tiesioginis planinis konvojaus maršrutas iš LAVL į Alytaus PN buvo numatytas, LAVL, neužtikrinusi pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, pažeidė BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kitoks aiškinimas prieštarautų BVK 67 straipsnio ir Lietuvos Respublikos suėmimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, reglamentuojančioms nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat tardymo izoliatoriuose laikomus asmenis.

24. Taigi, bylos duomenys patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis 4 paras buvo laikomas tardymo izoliatoriuje, kuriame laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos skiriasi nuo esančių pataisos namuose, dėl ko jis galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų, tam tikrą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu LAVL būtų užtikrinusi pareiškėjo tiesioginį konvojavimą į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą.

25. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

26. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

27. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

28. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

29. Pažymėtina, kad paprastai esant tik nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptarto pažeidimo (laikymo 4 paras tardymo izoliatoriuje) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl patirtų nepatogumų yra iš esmės bendro pobūdžio (pvz., patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, pažemintas orumas, patyrė psichologinį sukrėtimą, pablogėjo savijauta, atsirado papildomos kratos, negalėjimas žiūrėti televizoriaus). Byloje nėra duomenų apie 4 parų trukmės laikymo Lukiškių TI-K poveikį pareiškėjo sveikatai.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naują aplinkybę, kad jo teisės Lukiškių TI-K buvo pažeistos tuo aspektu, kad jam nebuvo užtikrintas dietinis maitinimas. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde cituoja teisinį reglamentavimą, kuris gina neįgaliųjų asmenų teises, nors skunde pirmosios instancijos teismui savo teisių pažeidimo šiuo aspektu negrindė. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-525/2021; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-47-968/2021). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme nevertinamos.

32. Atsižvelgiant į tai, kad pakankamai trumpas laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams objektyviai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, dėl ko pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 2 d. sprendimas keičiamas, pripažįstant pareiškėjo teisės pažeidimą pakankama ir teisinga satisfakcija.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 2 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti pareiškėjo M. S. teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimą, Laisvės atėmimo vietų ligoninei neužtikrinus pareiškėjo M. S. tiesioginio konvojavimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė