2020-10-07 Nr. AB-18544-3-61-3-01476-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-643-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01476-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. (S. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. (S. G.) skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. G. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) sprendimus dėl neteisėto duomenų rinkimo, taip pat Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą ir įpareigoti viešąją įstaigą „Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ (toliau – ir Centras) suteikti pareiškėjui pažymą, būtiną vairuotojo pažymėjimui gauti.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi (b. l. 45–46) priėmė pareiškėjo reikalavimus panaikinti Tarnybos 2020 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. T4-42-(1.34) „Dėl S. G. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ (toliau – ir Įsakymas) (b. l. 40-43), Komisijos 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 21R-281 (AG-131/05-2020) (b. l. 33-36), o reikalavimą įpareigoti viešąją įstaigą „Širvintų rajono priminės sveikatos priežiūros centras“ atlikti veiksmus atsisakė priimti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. rugpjūčio 13 d. gautas pareiškėjo S. G. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. nustatytam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, t. y. pareiškėjas turėjo suformuluoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui reikalavimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalį.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. rugpjūčio 20 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, teiktas šalinant nustatytą apeliacinio skundo trūkumą. Patikslintu apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Tarnybos sprendimą dėl duomenų rinkimų ir asmeninės apklausos ir Centro nepriimtą sprendimą dėl asmeninės apklausos ir duomenų rinkimo, taip pat įpareigoti Centrą išduoti vairuotojo sveikatos pažymą ir nevykdyti apklausos ir duomenų rinkimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą ir patikslintą apeliacinį skundą laikė nepaduotais.

Vertindamas pareiškėjo suformuluotą reikalavimą patikslintame apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas per teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nustatytą terminą teismo nustatyto trūkumo nepašalino, t. y. tinkamai nesuformulavo reikalavimo apeliacinės instancijos teismui.

III. Pareiškėjas S. G. atskiruoju skundu (b. l. 93-94) prašo priimti apeliacinį skundą, kuriuo reikalaujama panaikinti Tarnybos priimtus reikalavimus dėl apklausos ir duomenų rinkimo, įpareigoti Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centrą išduoti vairuotojo sveikatos pažymą ir nevykdyti apklausos ir asmeninių duomenų rinkimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties (b. l. 90-91), kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi pareiškėjo apeliacinį skundą ir patikslintą apeliacinį skundą laikė nepaduotais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą ir patikslintą apeliacinį skundą laikė nepaduotais, nes nustatė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (b. l. 84-85) jam nustatytų atskirojo skundo trūkumo – tinkamai nesuformulavo reikalavimo apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017).

Pagal ABTĮ 138 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi (b. l. 45–46) priėmė pareiškėjo reikalavimus panaikinti Tarnybos 2020 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. T4-42-(1.34) „Dėl S. G. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ (b. l. 40-43) ir Komisijos 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 21R-281 (AG-131/05-2020) (b. l. 33-36), o reikalavimą įpareigoti Centrą atlikti veiksmus atsisakė priimti. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti nustatytą apeliacinio skundo trūkumą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo prašymas suformuluotas neaiškiai, nurodė, kad pareiškėjas turėtų prašyti panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, su kuriuo nesutinka.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. rugpjūčio 20 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, teiktas šalinant nustatytą apeliacinio skundo trūkumą. Patikslintu apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Tarnybos sprendimą dėl duomenų rinkimų ir asmeninės apklausos ir Centro nepriimtą sprendimą dėl asmeninės apklausos ir duomenų rinkimo, taip pat įpareigoti Centrą išduoti vairuotojo sveikatos pažymą ir nevykdyti apklausos ir duomenų rinkimo.

Įvertinus pareiškėjo pateiktus procesinius dokumentus (pradinį ir patikslintą apeliacinį skundą) matyti, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimo, t. y. tinkamai nenurodytas pareiškėjo (apelianto) prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Pažymėtina, kad apeliacinio skundo dalykas turi būti susijęs su ABTĮ 144 straipsnyje nurodytomis apeliacinės instancijos teismo teisėmis (pvz., panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kt.). Pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo siūloma pašalinti apeliacinio skundo trūkumą, kuris trukdė teismui išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, teismas aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjui, koks yra jo apeliacinio skundo trūkumas ir kaip jį reikia pašalinti. Pareiškėjas minėtoje nutartyje nurodyto esminio trūkumo (apeliacinio skundo dalykas turi būti susijęs su ABTĮ 144 straipsnyje nurodytomis apeliacinės instancijos teismo teisėmis, pareiškėjas turėtų prašyti panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, su kuriuo nesutinka) nepašalino, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo apeliacinį skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais.

Akcentuotina, kad ABTĮ 134 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai apeliacinio skundo turiniui yra imperatyvūs, jų neatitinkantis ir (ar) turintis trūkumų apeliacinis skundas, jeigu teismo nustatytu terminu tokie trūkumai nebuvo pašalinti, nepriimamas – laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nurodyti apeliacinio skundo elementai, t. y. apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas, yra esminiai, apibrėžiantys bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (ABTĮ 140 str.). Nesant bent vieno iš jų, laikytina, kad nėra ir paties apeliacinio skundo.

Pagal ABTĮ 138 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnio reikalavimų, nustatomas terminas trūkumams šalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.

Taigi sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, gavęs byloje dalyvaujančio asmens apeliacinį skundą, pirmiausia turi patikrinti, ar šis skundas atitinka imperatyviųjų įstatymo nuostatų šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, tarp jų – ar apeliaciniame skunde tinkamai, aiškiai ir suprantamai suformuluoti ir nurodyti skundo dalykas ir pagrindas. Nustatęs, kad skundas minėtų reikalavimų neatitinka, teismas privalo nutartimi nustatyti byloje dalyvaujančiam asmeniui pakankamą terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo trūkumų šalinimo instituto paskirtis – nesuvaržyti byloje dalyvaujančio asmens teisės į apeliaciją ir ją apsaugoti.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo apeliacinį skundą ir patikslintą apeliacinį skundą laikė nepaduotais. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo kokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad jis pašalino visus apeliacinio skundo trūkumus, todėl jo apeliacinis skundas turėjo būti priimtas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo apeliacinis skundas ir patikslintas apeliacinis skundas laikyti nepaduotais, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. G. (S. G.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė