6df8fec7-3149-49bf-8a71-efecd4734f31 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-2531-583/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01718-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.8.2; 1.38; 3.21 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 22 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Neringai KerÅ¡ienei,2015 m. spalio 19 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ atsakovei I.Å . (buvusi pavardė K.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , nustatė: pareiÅ¡kėjas UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi praÅ¡ymu į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Ilonos Å . (buvusios pavardės U., K.) priteisti 139,02 Eur nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti ir 36,30 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Plungės rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2013-06-27 sprendimu Nr. T1-168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ jų turėtojų ir tvarkymÄ nuostatus (toliau - ir Nuostatai), kurių 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje.

Taip pat nurodo, kad remiantis Å¡ių nuostatų 34 punktu minėtos vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Teigia, kad pagal Å¡ių nuostatų 60 punktÄ minėtos vietinės rinkliavos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ vietinės rinkliavos mokėtojų vykdo pareiÅ¡kėjas. PraÅ¡yme nurodoma, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/20 dalis nuosavybės teise valdo I.Å . (buvusios pavardės U., K.).

Likusias 9/20 minėto nekilnojamojo turto dalis valdė R.U., kuris 2012 m. gruodžio 18 d. mirė. Pažymima, jog dėl R.U. palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovė faktiniu valdymu priėmė palikimÄ Ä¯ 9/20 R.U. valdytas nekilnojamojo turto dalis ir remiantis Nuostatų 6 p. ir 34 p. atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, todėl jai kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavÄ už visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .PareiÅ¡kėjo atstovas ir atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimÄ informuoti tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėta bylos Å¡alims nedalyvaujant. Teismas konstatuoja: Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktÄ komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sÄ vartynų įrengimas ir eksploatavimas yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimÄ , organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymÄ ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimÄ . Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.Rinkliavų įstatymas (toliau – ir Ä®statymas) reglamentuoja rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę (Ä®statymo 1 straipsnis).

Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje. Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas ir už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Ä®statymo 12 straipsnio 1-4 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ , tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, nustato vietinės rinkliavos grÄ Å¾inimo atvejus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiÅ«riu.

Toks vietinės rinkliavos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir formuojamÄ praktikÄ kitose LVAT bylose (LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose.

LVAT yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 25, 28 ir 30 straipsniai) (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, Administracinė jurisprudencija. 2010, 19).

Todėl nustatyta vietinė rinkliava iÅ¡ esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimÄ ir nėra vertinama kiek Å¡ioje atliekų Å¡alinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per jÄ yra paÅ¡alinęs atliekų ir pan.Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiÅ¡kia, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Europos Teisingumo Teismas, aiÅ¡kindamas „teršėjas moka“ principÄ , yra nusprendęs, jog kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimÄ , kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iÅ¡ principo visi Å¡ios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už iÅ¡laidas, susijusias su atliekų Å¡alinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formÄ ir bÅ«dus Å¡iam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.).

Å iuo metu galiojančioje Europos SÄ jungos teisėje nėra teisės akto, kuris numatytų valstybėms narėms privalomÄ konkretų komunalinių atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimo metodÄ , todėl Å¡is padengimas gali atitinkamos valstybės narės pasirinkimu bÅ«ti užtikrinamas mokesčiais arba bet kuriuo kitu bÅ«du. Kadangi, kaip yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, dažnai yra sunku arba brangu nustatyti tikslų komunalinių atliekų, kiekvieno atliekų turėtojo perduotų tvarkyti, kiekį, rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotÄ bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti Å¡ių atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes Å¡ie du parametrai daro tiesioginę įtakÄ minėtų iÅ¡laidų sumai.

Å iuo požiÅ«riu Teisingumo Teismas nusprendė, jog nacionalinės teisės nuostata, komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamÄ remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiÅ¡kai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi bÅ«ti laikoma prieÅ¡taraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 48–50 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemÄ buvo perkeltas įgyvendinant Europos SÄ jungos teisės aktus bei sÄ voka „atliekų turėtojas“, kuri visose valstybės narėse aiÅ¡kinama vienodai (Direktyvos 2006/12/EB preambulės 3 p., 1 str. 1 d. c p.), savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavÄ , kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį ir perduotÄ tvarkyti atliekų kiekį, bet byloje aptariamu bÅ«du.Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikÅ¡minga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTÄ® 13 straipsnis).

LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiÅ¡kindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sÄ vokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ . Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio Å¡ios sistemos organizavimo modelio.

Plungės rajono savivaldybės taryba 2013-06-27 sprendimo Nr. T1-168 1 punktu patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 60 punktÄ per nustatytÄ laikotarpį nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ (toliau – ir vietinė rinkliava) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (pagal bendrovės valdybos patvirtintÄ tvarkÄ ) iÅ¡ rinkliavos mokėtojų vykdo UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras.

Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai buvo nustatyta ir Nuostatuose patvirtintuose Tarybos 2008-02-28 sprendimo Nr. T1-47 1 punktu (2.2-2.3 punktai) bei Tarybos 2009-12-23 sprendimo Nr. T1-317 1 punktu (6 punktas).Pagal VÄ® Registrų centro 2014-12-08 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä nustatyta, kad nuosavybės teisė į 11/20 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2007-11-30 įregistruota I.K. vardu. Laikotarpiu nuo 2003-11-25 iki 2007-11-30 minėtas nekilnojamasis turtas buvo valdomas I.K. ir R.U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau 2007-11-15 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1599-517/2007 nutraukus santuokÄ , butas, esantis (duomenys neskelbtini), padalintas natÅ«ra – I.U. priteistos 55/100 dalys, R.U.

– 45/100 dalys. Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai taip pat patvirtina, jog R.U. 2012-12-18 mirė. IÅ¡ skundo turinio bei 2014-11-20 pažymos Nr. R-PL-51 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ mokėjimo“ matyti, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti vietinę rinkliavÄ iÅ¡ I.Å . (buvusios pavardės U., K.) apskaičiuotÄ ne tik už jai nuosavybės teise priklausančias 11/20 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), bet ir už atsakovės buvusio mirusio sutuoktinio valdytas 9/20 minėto nekilnojamojo turto dalis.

Skundo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuotas faktinis palikimo priėmimas. Plungės rajono 2-ojo notarų biuro 2015-07-17 pažyma Nr. 67 patvirtina, jog po R.U. mirties dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į Plungės rajono 2-Ä jį notarų biurÄ niekas nesikreipė. Tuo tarpu aplinkybė, jog I.Å . (buvusios pavardės U., K.) nuo 2003-12-05 yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), yra nepakankamas įrodymas, norint konstatuoti, kad R.U. turtÄ ji yra priėmusi faktiniu valdymu. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-67-438/2015 konstatuota, kad pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas.

Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, kad „Mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemokÄ privalo padengti Å¡io asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį „Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, <...> arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.“             Teismų praktikoje aiÅ¡kinant Å¡ios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolÄ ) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikÅ¡ti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011). Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų įvykdęs Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas.

IÅ¡ bylos taip pat matyti, kad dėl Å¡ios rinkliavos dalies iÅ¡ieÅ¡kojimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ 2015-09-25, t. y. praleidęs trijų mėnesių terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus. Todėl įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už R.U. valdytas 9/20 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė I.Å . (buvusios pavardės U., K.), kaip 11/20 dalių buto, adresu (duomenys neskelbtini), valdytoja, privalo mokėti vietinę rinkliavÄ už jai nuosavybės teise priklausančiÄ nekilnojamojo turto dalį. Už 11/20 nekilnojamojo daikto dalis laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2013-12-31 apskaičiuotina 76,46 Eur (139,02 x 11/20) vietinė rinkliava. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl iÅ¡ jos pareiÅ¡kėjui priteistina 76,46 Eur įsiskolinimo suma. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ dalies tenkintinas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl nesumokėtinos vietinės rinkliavos priteisimo, laikytina, kad sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai.

ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas; atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti ir 36,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å ių iÅ¡laidų pagrindimui pateikiama 2015-09-17 specifikacija Nr. 11347 (23-oji eilutė), 2015-09-18 PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija SGKA Nr. 11347 ir 2015 m. gegužės 13 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 5029.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , už dokumentų parengimÄ (praÅ¡ymo suraÅ¡ymÄ ) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2015 m. II ketv. buvo 713,90 Eur, todėl maksimali priteistina suma už praÅ¡ymo suraÅ¡ymÄ yra 1784,75 Eur (713,90 x 2,5).Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.

Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kokio dydžio iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iÅ¡ esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybÄ .

Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti Å¡alims tinkamai iÅ¡dėstyti ir teisiÅ¡kai pagrįsti savo pozicijÄ , bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso Å¡alys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTÄ® 49 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso Å¡alis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylÄ pati, ar pasitelks atstovÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008.).

Taigi, ABTÄ® neriboja administracinio proceso Å¡alių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatÄ . Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso Å¡alies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad kiekvienos Å¡alies samdant advokatus patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies.Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas priteisti, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, advokato pasitelkimas buvo bÅ«tinas.

Nustatant bylos pobÅ«dį, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumÄ (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , į pareiÅ¡kėjo pozicijos formulavimÄ byloje, į skundo pagrindÄ ir dalykÄ , į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir vieÅ¡ajam interesui. Kaip jau paminėta, nė vienas iÅ¡ Å¡ių kriterijų neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant atstovavimo iÅ¡laidų vieÅ¡ojo administravimo subjektui priteisimo klausimÄ .

PrieÅ¡ingai, bylÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei nutarti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti atstovavimo iÅ¡laidas (žr.: LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015). Nors pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 36,30 Eur suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, į tai, kad skundas tenkintas iÅ¡ dalies, byla yra Å¡abloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumo, inicijuota per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovės priteistinas 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, nusprendžia: pareiÅ¡kėjo UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.IÅ¡ atsakovės I.Å ., a.k. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjui UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras (juridinio asmens kodas 171780190) priteisti 76,46 Eur vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2013-12-31.

Kitoje dalyje UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjui UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras (juridinio asmens kodas 171780190) iÅ¡ atsakovės I.Å ., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 15,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kitoje dalyje praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo netenkinti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                                       Remigijus Arminas