6df898f3-a37b-4dce-a22d-e7100447095e · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-862-718/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46188-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, kaltinamajai A. B., mažamečio nukentėjusiojo G. L. atstovams Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiesiems specialistams G.

K., M. M., Teismo vaikų ir paauglių psichiatrei ekspertei S. S., Teismo vaikų ir paauglių psichologei ekspertei A. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiÅ¡kai gyvenanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡tekėjusi, dirbanti pagal individualios veiklos pažymÄ , teista: 1. 2004-06-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; 2. 2010-10-18 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktu 8 metų laisvės atėmimo bausme, 2015-11-20 lygtinai paleista prieÅ¡ terminÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos, bausmę atlikusi, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas n u s t a t ė: kaltinamoji A. B. muÅ¡dama sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui, tai yra: A. B. 2019 metų spalio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tačiau ne vėliau nei spalio 24 dienÄ , bute, adresu (duomenys neskelbtini), suėmė savo mažamečiui sÅ«nui G. L., gim. (duomenys neskelbtini), už marÅ¡kinėlių, jį tampė, vienÄ kartÄ keliu spyrė jam į pilvÄ , ranka vienÄ kartÄ sudavė per pakaušį, tokiu bÅ«du G. L. sukeldama fizinį skausmÄ .

Kaltinamoji A. B. kalta neprisipažino, parodė, kad tiksliai nežino, apie kokiÄ dienÄ kalbama jai pareikÅ¡tame kaltinime. Mano, kad tai galėjo įvykti spalio 21 d., kai sÅ«nus G. L. nenuėjo į mokyklÄ . Tai matyti iÅ¡ vaiko Tamo dienyno. Spalio 20 d. važiavo į kapines, grįžo namo, ji, kaltinamoji, kirpo vaikÄ plaukų kirpimo maÅ¡inėle, maÅ¡inėlė įstrigo ir sulūžo. Buvo vakaras, vaikas liko neapkirptas, buvo iÅ¡kirptas tik vienas plaukų ruožas galvos priekyje. Kirpo apie19.00-20.00 val., tai buvo sekmadienis.

Dėl to sÅ«naus spalio 21 d. neiÅ¡leido į mokyklÄ , nenorėjo, kad bendraklasiai iÅ¡ jo tyčiotųsi. KitÄ dienÄ apkirpo sÅ«nų ir iÅ¡leido į mokyklÄ . KitÄ rytÄ maÅ¡inėlę pati sutvarkė, iÅ¡valė įstrigusius plaukus. Vaikas jautėsi gerai. Teigia, kad fizinio smurto prieÅ¡ sÅ«nų nenaudojo, sÅ«naus nemušė. Kaltinime nurodyto įvykio net nebuvo. Pripažįsta su sÅ«numi kalbėjusi pakeltu tonu. SÅ«nus yra problemiÅ¡kas vaikas, ji yra nuolat kviečiama dėl jo elgesio į mokyklÄ , sÅ«nus ne kartÄ buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje, bet ji, kaltinamoji, jo niekada nemušė.

Be G. L., kuriam Å¡iuo metu 11 metų, dar turi dukrÄ L. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, sÅ«nų G., kuriam (duomenys neskelbtini) metų. L. yra pas globėjus, berniukai yra Å¡eimos gerovės centre. L. jos, kaltinamosios, atsisakė, nenorėjo grįžti namo, nes jos dabartiniam vyrui buvo iÅ¡kelta byla dėl seksualinio priekabiavimo prie L. ir taip susiklostė, kad L. jos, kaltinamosios, atsisakė. Berniukai augo su ja. Pamena, jai paskambino socialinė darbuotoja ir pasakė, kad atvažiuoja vaikų teisių tarnybos darbuotojai paimti G.

Atvažiavo į mokyklÄ , tuo metu į mokyklÄ atvažiavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareigÅ«nai, kalbėjo su G. Ji su G. grįžo namo, o G. jau buvo Å¡eimos gerovės centre. G. atsisakė su ja bendrauti, ir kol jos neapklausė policijoje, ji net nežinojo, kuo ji kaltinama. Jai buvo pasakyta, kad ji neva primušė G., spalio 14 d. neiÅ¡leido jo į mokyklÄ , nors jis tÄ dienÄ buvo mokykloje. Kodėl iÅ¡ jos buvo paimtas G., nežino, taip nusprendė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

IÅ¡ pradžių jai neleido bendrauti tik su G., paskui aplinkybės pasikeitė, nebeleido bendrauti ir su G.. Kaip jai paaiÅ¡kino, kad nedarytų kažkokio spaudimo vaikams. Ji, kaltinamoji, negali bendrauti su G., bet jai nuolat skambina G. auklėtojos, skundžiasi dėl jo elgesio, praÅ¡o su juo pakalbėti, nes jos su G. nesusitvarko. Jos sutuoktinis M. B. yra nuteistas už seksualinį priekabiavimÄ . Ji, kaltinamoji, apie priekabiavimÄ nežinojo, kol mergaitė pati neiÅ¡sikvietė policijos. Teigia, kad G. nemušė.

Nežino, kodėl sÅ«nus jÄ apkalba. Ji, kaltinamoji, nėra priklausima nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio. Vyras M. pavartodavo alkoholį, Å¡iuo metu jis yra įkalinimo įstaigoje. Ji vykdo individualiÄ veiklÄ , lauke prekiauja vaisiais, daržovėmis. Jos pajamos priklauso nuo oro sÄ lygų, nuo dirbtų dienų skaičiaus, apie 400-600 eurų. Su dukra L. ji nebendrauja. G. ir G. su ja, kaltinamÄ ja, bendrauja, paskambina, po pamokų ateina į darbÄ pas jÄ , ji perka jiems reikalingus daiktus, po pamokų ruoÅ¡ia maistÄ .

L. negyvena su ja nuo 2019 m. sausio mėn., antri metai. L. su broliais G. ir G. bendrauja. Buvo gimtadienis, jie kartu ėjo į picerijÄ . L. globėjai gyvena Klaipėdoje. Spalio 24 d. iÅ¡ jos buvo paimtas G., paskui buvo paimtas G.. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieÅ¡ G.. Kai apklausė G. draugÄ , ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigÅ«nai jÄ informavo, kad G. yra Å¡eimos ir vaiko gerovės centre, kadangi jis patvirtino faktÄ , kad ji neva prieÅ¡ jį smurtavo, nes jie gavo kažkokiÄ anoniminę informacijÄ .

Jai yra žinoma, kad vaikas buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Jai skambino tyrėja, įspėjo apie apklausÄ , tačiau ji, kaltinamoji, apklausoje nedalyvavo, nes dirbo. 2015 m. ji išėjo iÅ¡ įkalinimo įstaigos atlikusi laisvės atėmimo bausmę. G. buvo visiÅ¡kai nevaldomas vaikas, turėjo didelių problemų. Su juo dirbo psichologai, lankėsi pas psichiatrÄ . Vaikui jokios neigiamos įtakos ji nedarė, prieÅ¡ingai, vaikÄ â€žprikėlė“. Kai ji ateina į centrÄ , kur yra vaikai, bendrauja su jais, bet Å¡alia sėdi socialinis darbuotojas.

Vaikai nori grįžti namo. Kol buvo įkalinimo įstaigoje, dukra buvo pas močiutę, tėčio mamÄ , o berniukai buvo vaikų namuose. Laisvėje yra 5 metus. Per tuos metus lankė kursus, kaip bendrauti su vaiku. Supranta, kad daug kur klydo, galbÅ«t netinkamai auklėjo, padarė klaidų. G. už marÅ¡kinėlių netampė, jam nesudavė ir nespyrė. Su G. yra geri santykiai. Nežino, kodėl sÅ«nus jÄ apkalba. Mažamečio nukentėjusiojo G. L. atstovas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiasis specialistas M.

M. parodė, kad kaltinamosios šeima tarnybai yra žinoma. Vyresniajai dukrai neterminuotai yra apribota valdžia už tai, kad mergaitė buvo seksualiai išnaudojama. Išaiškėjus faktui dėl seksualinio išnaudojimo, mama stojo ne į dukros pusę, o į savo dabartinio vyro pusę. Kai vyrui buvo pareikšti kaltinimai, kaltinamoji susituokė su dukros tvirkintoju. Tėvų valdžia buvo apribota neterminuotai, šiai dienai yra taip pat ruošiamas neterminuotas valdžios apribojimas berniukų atžvilgiu, kadangi vaikai kelis kartus yra buvę psichiatrinėje ligoninėje.

Abu berniukai matydavo, kaip mamos dabartinis vyras seksualiai iÅ¡naudodavo jų seserį, jie yra psichologiÅ¡kai traumuoti. Abu vaikai yra „sunkÅ«s“, elgiasi neadekvačiai, pamokų metu daro kÄ nori, keikiasi. Skyrius pastebėjo, kad berniukų veiksmai, poelgiai pasikeičia, kai mažiau bendrauja su mama, o daugiau pabendrauja su sese L.. Mergaitė gerai mokosi, yra tvarkinga, po bendravimo su L. berniukų elgesys pagerėja. Tačiau kai tik pabendrauja su mama, vėl viskas pasikeičia - vaikai tampa neadekvatÅ«s, agresyvÅ«s. Vaikai gyvena Å¡eimos ir vaiko gerovės centre, vaikų susitikimai su mama nedraudžiami.

Jie susitinka centre. Mama ateina į centrÄ , gali vaikus iÅ¡sivesti kuriam laikui. Sunku pasakyti, kodėl vaikai pasikeičia po susitikimų su mama, galimai mama nuteikinėja ar panaÅ¡iai. Kai mergaitė buvo tvirkinama, berniukai pradėjo blogai elgtis su sese. Mamos elgesys keistas. Sužinojusi apie tai, kad yra seksualiai iÅ¡naudojama jos dukra, laiko tai norma Å¡eimoje, ir berniukai pradėjo tyčiotis iÅ¡ sesės. Namų aplinka nėra saugi vaikams. Kaltinamoji, žinodama apie tai, kad dukra yra seksualiai iÅ¡naudojama, nieko nedarė.

Berniukai tuos daugkartinius seksualinius veiksmus matė. Kadangi Å¡i aplinkybė iÅ¡aiÅ¡kėjo vėliau, berniukai iÅ¡ kaltinamosios nebuvo paimti iÅ¡ karto. Dėl to, kad jie tai matė, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismÄ dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Liudytoja D. Ž., Klaipėdos m. Å¡eimos ir vaiko gerovės centro pagalbos vaikams padalinio vedėja socialiniams reikalams, parodė, kad jų padalinio viename skyriuje gyvena A. B. vaikai G. B. ir G. L.. G. gyvena nuo spalio 24 d., G. apsigyveno po kelių dienų.

Tiesiogiai su vaikais nedirba, tačiau jai yra žinoma kas vyksta. Matė, kokie vaikai pas juos atvažiavo, kaip jiems sekėsi per tuos metus. Nepavyksta išspręsti šios situacijos metai laiko, taip pat ir dėl pandemijos užsitęsė tyrimas, tas laikas yra vaikams sudėtingas ir tai labai matyti jų elgesyje. Vasario-kovo mėn. vaikai buvo nurimę, stabiliai jautėsi. Prasidėjus karantinui, centras užsidarė, vaikai niekur neišėjo, lankymas buvo ribotas, vaikai jautėsi labai gerai, ramiai, jiems sekėsi mokykloje.

Bendravimo su mama tuo metu nebuvo, todėl stabilumas vaikų elgesyje matėsi. SuÅ¡velnėjus karantino sÄ lygoms, pradėjo vaikus leisti iÅ¡eiti į kiemÄ , atsirado kontaktas su mama. Vaikai slapta susitikdavo su mama. Jie grįždavo pikti, „pasikėlę“. Pirmasis į centrÄ atvažiavo G., jis buvo pasimetęs, susigūžęs, dvi dienas verkė, nenorėjo kalbėtis. Vėliau vaikai „atÅ¡ilo“, atsivėrė, daug kÄ pasipasakojo. G. mielas ir Å¡iltas vaikas, jį gali priglausti, apkabinti, su juo pasiÅ¡nekėti, bet apsisukęs vėl įgauna agresijos, kažkokios drÄ sos.

Jis jautėsi negerai, nes jautėsi iÅ¡davęs mamÄ , gal viduje ir jautėsi teisus, bet atstÅ«mimas aiÅ¡kiai matėsi. Pradžioje mama su vyresniuoju sÅ«numi G. bendravo, su G. ne. G. nupirko batus, kokių jis norėjo, o G. buvo nupirkti mergaitiÅ¡ki, per dideli, su kokiais jam buvo gėda eiti. Lauktuvės iÅ¡ pradžių taip pat buvo neÅ¡amos tik vienam. G. jautėsi blogai, nes G. gali su mama bendrauti, o jis - ne. Ji, liudytoja, įsitikinusi, kad tai buvo kaltinamosios nebylus kerÅ¡tas, moralinis teroras.

Paskui mamai paaiškino, kad ji abiem vaikams yra mama. Pradžioje kardomosios priemonės kaltinamajai buvo paskirtos tik dėl G., mama galėjo ateiti, tas demonstratyvus dėmesio rodymas tik tam, kuriam galima, ta neteisybė žeidė vaikui širdį. Mamai buvo paaiškinta, kad taip negali būti, abiem vaikams ji yra mama ir suaugęs žmogus yra atsakingas už santykį su vaiku. Vaikai bendrauja su sese L., labai džiaugiasi, kai ji ateina. Po karantino vaikų elgesys blogėjo. Po kontaktų su mama vaikai elgiasi agresyviai, įžūliai.

Sakomi darbuotojų atžvilgiu tokie žodžiai: „ pasakysiu mamai ir jums bus Å¡akės, visos lėksit iÅ¡ darbo“. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä matyti, kad vieno susitikimo su G. metu, kaltinamoji spaudė stipriai petį G., vaikas gūžėsi, traukėsi, o pastebėjusi kameras ir supratusi, kad nurodymų duoti negali, perdavė vaikui raÅ¡telį. Tai irgi rodo jos netinkamÄ elgesį. A. B. pateikė kelis skundus dėl centro veiklos, dėl netinkamos vaikų priežiÅ«ros, tačiau visi skundai buvo nepagrįsti.

Mano, kad vaikai nori grįžti pas mamÄ , nes jiems nusibodo taisyklės, nusibodo ruoÅ¡ti pamokas, jų manymu auklėtojos kaltos, kad reikia mokytis, kad yra nuoseklumas. Vaikai yra nežinomybėje. Vaikai klausia, kas bus, kai jų tarnybos neliks, o jiems bus blogai. Ji, liudytoja, su vaikais apie įvykį, kuriuo padarymu kaltinama A. B., nekalbėjo. Jai tik žinoma, kad vaikai buvo atvežti, nes mama juos sumušė. G. pasakojo auklėtojoms, kurios buvo Å¡alia, detaliai apie įvykį. Jis tuo metu buvo pažeidžiamas, subrendęs sakyti tiesÄ , kad sulauktų pagalbos, todėl sakė tiesÄ .

IÅ¡ vaikų elgesio buvo galima spręsti, kad jie patyrė fizinį smurtÄ , G. kÅ«ne buvo mėlynės, dabar mėlynių nėra. Paskutines 3 dienas G. nenueina iki mokyklos, iÅ¡eina iÅ¡ centro, bet nenueina iki jos, G. kartais taip pat nenueina į mokyklÄ . Bet čia paskutinės savaitės atvejai. Abu kategoriÅ¡kai atsisako psichologų konsultacijų. G. vartoja vaistus, G. taip pat gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Å iai dienai nėra durų į kompiuterinę klasę, nes G. įsiūčio metu iÅ¡spyrė, sulaužė duris.

Tai yra agresijos priepuoliai. Liudytoja R. M., Klaipėdos m. Å¡eimos ir vaiko gerovės centro socialinė darbuotoja darbui su vaikais, parodė dirbanti su vaikais tame skyriuje, kuriame gyvena G. su G.. Vasario mėnesį vaikai paprašė pasikalbėti, jie jautėsi labai negerai, jie papasakojo apie smurtÄ Å¡eimoje, kÄ buvo patyrę, kaip matė sesers prievartÄ . Ypač kentėjo G., nes prieÅ¡ jį ir patėvis M. smurtavo, į pilvÄ daužydavo, ir nuo mamos gaudavo per galvÄ . Vaikai pasakojo, kad buvo Panevėžyje pas draugę, mama iÅ¡ pykčio spardė pasiguldžiusi G. galvÄ .

Sakė, kad tie pykčiai, smurtas buvo tada, kai namuose buvo geriama. Pykčio priepuoliai bÅ«davo gana dažnai. Vaikai į centrÄ buvo atvežti po įvykio su jų sese L., ji taip pat gyveno centre. Ji papasakojo, kad buvo patyrusi prievartÄ , iÅ¡sikvietė policijÄ . Vaikai taip pat pasakojo, kad buvo kažkokia Å¡ventė namuose, M. pradėjo priekabiauti prie L. ir ji iÅ¡kvietė policijÄ , nes bijojo. Vaikai suprato, kad kažkas negerai, nes L. dažnai iÅ¡eidavo apsiverkusi tai iÅ¡ vonios kambario, tai iÅ¡ virtuvės, tai iÅ¡ miegamojo.

Paklausus kas yra, sakydavo nesakys, nes nori juos apsaugoti. G. sakė, kad matė, kaip patėvis iÅ¡naudojo L. seksualiai virtuvėje. Vaikai daug pasakojo, buvo didelis minčių kratinys. Vaikai laukia mamos, bendrauja telefonu, per „Messenger“ programÄ . G. per posėdžius sako, kad mama gera. Tačiau G. apie smurtÄ Å¡eimoje yra pasakojęs ne vienai auklėtojai. Mama turi kažkokiÄ Ä¯takÄ vaikams. Vaikai dabar yra sutrikę, elgesys pakitęs į blogÄ pusę, G. pradėjo rÅ«kyti, abiejų elgesys neigiamas mokykloje.

G. labai uždaras, jis viskÄ neÅ¡ioja savyje, pilnas pykčio, nebesusitvarko su savimi, nes per ilgai viskas yra užsitęsę. Jie mato, kad kiti vaikai iÅ¡ centro iÅ¡eina, o jie vis yra. G. elgesys mokykloje labai blogas, jis smurtauja prieÅ¡ vaikus, psichologiÅ¡kai smurtauja prieÅ¡ mokytojus. Turėjo gerÄ rezultatÄ karantino metu, matė gerus pokyčius. Ji, liudytoja, girdėjo, kaip G. pasakojo apie patirtÄ smurtÄ . Vasario 16 d. ji grįžo po nedarbingumo, vaikai priėjo ir pasakė, kad nori su ja pasiÅ¡nekėti.

G. tik atvykęs sakė, kad buvo smurtas, bet detalių nepasakojo. Vaikai tai nori, tai nenori pas mamÄ . Vasario mėnesį vaikai nenorėjo pas mamÄ , klausė kaip atrodo globos namai. Teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė S. S. parodė, kad Å¡. m. liepos 8 d. atliko ekspertizę tiriamajam G. L.. Turėjo įvertinti vaiko sveikatos bÅ«senÄ , nustatyti diagnozę ir atsakyti į pirmÄ jį klausimÄ . Atliekant ekspertizę buvo nagrinėjami medicininiai dokumentai, kurie buvo prijungti prie bylos, ir buvo vertinamas individualus susitikimas su tiriamuoju, kurio metu buvo nustatoma jo bÅ«sena.

Remiantis medicinine dokumentacija, atsižvelgiant į psichiatro vertinimÄ , į psichologinį vertinimÄ ekspertizės metu, G. L. buvo konstatuotas miÅ¡rus elgesio ir emocijų sutrikimas. Sutrikdymo mastas yra nustatomas remiantis trijų ministrų 2003 m. įsakymu atsižvelgiant į sutrikdymo laiko trukmę. Jei iki 10 m. trunka sutrikdymas, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, jei daugiau nei 10 m. trunka, yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Å iuo atveju Å¡is sutrikimas tęsėsi daugiau nei 10 m., jis atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Pagal kaltinamosios A. B. veiksmus, kurie buvo kvalifikuoti pagal BK 140 str. 3 d., iÅ¡vadų dalyje yra apraÅ¡yta Å¡io sutrikimo susiformavimas. Vaiko gyvenimas poreikių neatitinkančioje, smurtinėje aplinkoje, netinkamas vaiko auklėjimas, niekinanti motinos pozicija, ir, kaip matyti, yra ne vienas kaltinamosios netinkamas elgesys. Vien tik su Å¡iuo atveju susieti negalima, yra keletas priežasčių. Tai nustatė pagal byloje esančius duomenis, tiek pagal vaiko pasakojimÄ . IÅ¡ medicininės dokumentacijos matyti, kad nuo 2016 iki 2020 m.

G. tris kartus buvo gydytas psichiatrijos stacionare. PirmÄ kartÄ 2016 m. jam buvo nustatytas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, 2018 m. nustatytas miÅ¡rus elgesio ir emocijų sutrikimas, tai patvirtinta 2020 m. gydant psichiatrijos skyriuje. Å is sutrikimas patvirtinamas ir ekspertizės atlikimo metu. Byloje yra duomenys, kad vaikui išėjus iÅ¡ motinos namų, jo elgesys kito. Ekspertizės metu tai ir konstatavo. Išėjus iÅ¡ motinos namų vaiko bÅ«sena gerėjo. Su G. kalbėjo apie įvairius dalykus ir apie gyvenimÄ Å¡eimoje.

Ekspertizės metu pasakojo, kad yra patyręs fizinį smurtÄ nuo patėvio tiek jis, tiek jo motina, buvo girtaujama, jis labai ilgisi mamos ir nori pas jÄ grįžti. Mama apibudinama daugiau teigiamai, tačiau akivaizdžiai matėsi emocinis sutrikimas kalbant apie tai. Jis stengėsi įtikinti, kad mama jo nemušė. Mano, kad vaiko tokia reakcija ilgintis mamos, norint paneigti tai, kas nutiko. Teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė A. Å . parodė, kad Ekspertizės akte pasisakė nuo 2 iki 6 klausimais.

Su G. tiesiogiai bendravo, tvirtina iÅ¡vadas. KÄ nustatė apie jo iÅ¡sivystymÄ , atitiko ankstesnius duomenis, gautus byloje. Jo intelektas iÅ¡ esmės normalus, jokių pažintinės veiklos sutrikimų, kad bÅ«tų galima abejoti jo gebėjimu bÅ«ti liudytoju, nėra. Padaryta iÅ¡vada, kad negalima netikėti jo parodymais, kurie buvo duoti 2019-11-08. Jis galėjo duoti parodymus, suprato konkrečias pasekmes, nagrinėjamo įvykio aplinkybes, jas galėjo suprasti ir duoti parodymus. Tiesiog tuos smurtinius veiksmus patvirtino faktinės aplinkybės. Jei jis patyrė skausmÄ , netinkamas fizines bausmes, jas apibudinti sutrikimų nenustatė.

Vaiko nekviesti į teismo posėdį pagrindinis argumentas yra jam daromas poveikis. Kalbėdami apie byloje tiriamus įvykius, mamos veiksmus, kaip taisyklė, vaikai jaučia meilę artimiesiems, mamai, nepriklausomai nuo patirties, kurios nagrinėjamos bylose. Ilgainiui prisiminimai akcentuojami teigiami, nuo neigiamų stengiamasi pabėgti. Ekspertizės metu G. neigė mamos veiksmus, buvo pasiilgęs mamos. Tokį elgesį vertina kaip adekvatų elgesį susiklosčiusioms aplinkybėms. Jis buvo paimtas iš namų, natūralu, kad vaikas, nepriklausomai nuo santykių namuose, ilgisi namų, nori į juos grįžti.

Vyksta tarsi saviapgaulė, teigiami jausmai jaučiami, neigiami nuneigiami. Vaikų bÅ«sena, akivaizdi ambivalencija jausmų, vaikai nori gyventi savo Å¡eimoje, vaikų namuose gal patiria patyčias. Vaikai jaučia, kad geriau gyventi Å¡eimoje, nepriklausomai nuo to, kokie santykiai Å¡eimoje. Jie nori turėti prieglobstį, kad atgautų psichologinę pusiausvyrÄ . Ambivalencija jausmų-tai prieÅ¡ingi jausmai: myliu, bet pykstu, bijau, ir panaÅ¡iai. Minėjo, kad vaikui geriausia gyventi savo Å¡eimoje. Jei yra fizinio smurto apraiÅ¡kos Å¡eimoje, jiems tai yra kaip norma, dažnai jie net nesuvokia Å¡ito, laiko tai norma, tai lydi juos visÄ gyvenimÄ .

Vėliau kuria santykius, pasirenka partnerius. Yra ilgalaikės pasekmės, jei vaikas nuolat Å¡eimoje patiria fizinį smurtÄ . Tvirtina ekspertizės akto iÅ¡vadas. A. B. kaltę pagrindžiantys raÅ¡ytiniai bylos duomenys. 2019-10-22 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate gautas praneÅ¡imas iÅ¡ Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie tai, kad neblaivi A. B. laidu mušė G. L. per kojas (1 t., b.l. 23).

Nepilnametis nukentėjusysis G. L., 2019-11-08 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad nežino kodėl yra čia. Dabar gyvena Å eimos ir gerovės centre, beveik dvi savaites. Jį mama pradėjo muÅ¡ti. Jis norėjo pasidaryti valgyti. Kalbėjo mama telefonu su savo drauge, susipyko ir pradėjo nervuotis, jį muÅ¡ti. Paėmė jį už ,,maikės“, pradėjo tampyti, spyrė keliu į pilvÄ , jam pradėjo skaudėti. Trenkė per galvÄ su ranka, per pakaušį, jam labai skaudėjo.

Sakė, kad baigtų, bet ji nieko jam nesakė. Ji rėkė ant jo, sakė ateini čia, kol ji jo neprimušė. Kada tiksliai buvo nepamena, gal prieÅ¡ savaitę, jis dar gyveno namuose. Jis ėjo į mokyklÄ . ViskÄ papasakojo sesei L. B.. Sakė savo sesei, kad mama mušė, rėkė ant jo. Tik kai atvyko į centrÄ , jį apžiÅ«rėjo gydytojas, bet nieko nerado. Tai pirmas toks atvejis. Jis norėjo užsitepti sumuÅ¡tinių ir pavalgyti. Norėjo dar arbatos pasidaryti, bet ji pradėjo rėkti, kad jis jos negerbia.

Rėkė, kad jis ateitų čia, kol ji jo neprimušė. Tada jau nebekalbėjo telefonu. Jis nenorėjo su ja kalbėtis, nes ji rėkė ant jo. Tada ji pradėjo rėkti. Ji tiesiog rėkė ant jo, todėl jis jai nieko nesakė. Ji susipyko su drauge, todėl rėkė. Jis girdėjo, kad ji su teta R. kalbėjo ir paskui pradėjo rėkti, negražiai kalbėti, todėl mano, kad jos susipyko. Jis ėjo tÄ dienÄ Ä¯ mokyklÄ , o paskui kažkuriÄ dienÄ nėjo, nes jį neapkirpo gerai. TÄ pačiÄ dienÄ rėkė ir ant brolio (1 t., b.l. 50-52).

       Nepilnametis liudytojas G. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jis nežino dėl ko yra pakviestas į teismÄ . Jis sutinka duoti parodymus. Supranta, kad reikia sakyti tiesÄ . Buvo gautas praneÅ¡imas, todėl atvyko policija ir paėmė mamÄ . Jis dabar gyvena vaikų gerovės centre. Jis žino, kas yra smurtas. Brolio nemušė mama. Taip, brolis nėjo vienÄ dienÄ Ä¯ mokyklÄ . Mama kirpo brolį, tačiau užstrigo maÅ¡inėlė ir liko neapkirptas, todėl vienÄ dienÄ nėjo į mokyklÄ .

Savo sesę buvo sutikęs prieÅ¡ 3 dienas. Jie nieko nekalbėjo apie tai. Jo sesuo L. B.. Jie kalbėjosi apie tai kÄ Äia veikia, kÄ kieme daro, kalbėjo apie bÅ«relius. Kodėl atsidÅ«rė čia, jie nekalbėjo. Ne, mama jo niekada neprašė nieko nepasakoti kas vyksta namuose. Taip, jis sako tiesÄ , viskas taip ir buvo (1 t., b.l. 60-61).     Liudytoja L. B. parodė, kad jai yra 13 metų. Gyvena su globėjais. Ji lanko Klaipėdos G.. Prisimina, kad 2019-10-14 po pamokų ėjo namo ir einant pro alėjÄ pamatė žaidžiantį brolį G.

Jis priėjo prie jos ir pradėjo bendrauti. Klausė kaip sekasi jam ir broliui G.. Jis pradžioje pasakė, jog viskas gerai, bet paskui pasakė, jog nelabai. Papasakojo, kad mama vakar iÅ¡gėrusi kalbėjo telefonu ir kažko supyko ir tada G. sudavė su laidu. Nesakė kokiu laidu, sakė, kad trenkė, kur pataikė nesakė. Todėl G. į mokyklÄ neišėjo. Apie tai, kad sutiko brolį G., kuris papasakojo, kad mama mušė brolį G., papasakojo savo globėjai. KitÄ dienÄ po pamokų vėl sutiko brolį G., kuris taip pat lanko G..

Vėl bendravo, ir brolis pasakė, kad bijo, kad ji kam nors nepapasakotų, nes tada sužinos mama ir jį sumuÅ¡. Jie nuėjo į picerijÄ , jį pavaiÅ¡ino pica. Praėjus savaitei jai parašė brolis G. SMS žinutę, kad jis yra Å eimos ir gerovės centre ir namo negrįš. Ji atėjo jo aplankyti, G. pasakė, kad mama buvo vėl iÅ¡gėrusi ir vėl pikta ir pasakė jam, kad ,, ji juos užaugino ir užmuš“, todėl po Å¡ių žodžių nebenorėjo grįžti. Apie tai, kad jį mama bÅ«tų muÅ¡usi, nesakė.

Po kelių dienų sužinojo, kad ir brolis G. tame pačiame centre gyvena kaip ir G.. Bendravo su G., kuris nieko jai nepasakojo, kad jį mama bÅ«tų muÅ¡usi. Pati brolio G. ir G. kÅ«ne jokių sužalojimų nepastebėjo. Brolis G. nori grįžti namo, o G. ir nori, ir nenori. G. nori labiau grįžti namo dėl Å¡uns ir telefono (1 t., b.l. 71-72). Biudžetinė įstaiga „Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centras“ pateikė praneÅ¡imÄ dėl G. L., kuriame be vaiko pateiktos charakteristikos nurodoma, kad po to, kai atsirado suvokimas, kad greičiausiai namo negrįš, ėmė atviriau kalbėti apie patirtį namuose, labiau atsiverti darbuotojams, pasakojo apie patirtÄ smurtÄ (1 t., b.l. 116-117).

Klaipėdos G. progimnazija pranešė, kad G. L. grįžus po rudens atostogų (2019 m.), individualaus pokalbio metu, mokinys papasakojo, kad artimoje aplinkoje patyrė smurtÄ iÅ¡ mamos, kai ji bÅ«davo pavartojusi alkoholio (1 t., b.l. 109). Nukentėjusiajam G. L. atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, pateiktas ekspertizės aktas Nr. 103MS-78/2020, kuriame nurodyta, kad G. L. konstatuojami kiti miÅ¡rÅ«s elgesio ir emocijų sutrikimai (F92.8); Å¡io sutrikimo susiformavimÄ lėmė keletas veiksnių: gyvenimas vaiko poreikių neatitinkančioje, smurtinėje aplinkoje, netinkamas vaiko auklėjimas, nepalaikanti, neginanti motinos pozicija, todėl tiesioginiu priežastinių ryÅ¡iu Å¡io sutrikimo susieti tik su byloje tiriamais įtariamosios A.

B. veiksmais (pagal LR BK 140 str. 3 d. ), nėra galimybių. Pažymėtina, kad tokį psichikos sutrikimÄ lemia ilgalaikis netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu. G. L. 2016 metais diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0), 2018 metais pakeista diagnozė, nustatyti kiti miÅ¡rÅ«s elgesio ir emocijų sutrikimai (F92.8), ekspertizės metu G. L. taip pat diagnozuojami kiti miÅ¡rÅ«s elgesio ir emocijų sutrikimai (F92,8). Tiksliau atsakyti nėra galimybių, nes nėra nustatytas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis.

G. L. žodynas atitinka jo protinio iÅ¡sivystymo lygi, turimas žinias ir gyvenimo patirtį-yra gana platus, kalba aiÅ¡kiai, suprantamai. Apklausos metu G. L. iÅ¡gyvenamos emocijos atitinka pasakojimo turinį. G. L., atsižvelgiant į jam bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinio iÅ¡sivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų (fizinio smurto) pobÅ«dį ir reikÅ¡mę, tačiau negalėjo jiems aktyviau prieÅ¡intis dėl savo mažo amžiaus, fizinio silpnumo, emocinės priklausomybė nuo įtariamosios (ji yra mama), įtariamosios baimės, baimės patirti dar stipresnes fizines bausmes bei psichinį smurtÄ .

G. L. duoti parodymai yra realistiÅ¡ki, t.y. atitinkantys jo amžių, vartojamÄ Å¾odynÄ , gyvenimo patirtį, jam bÅ«dingus individualius psichologinius ypatumus, emocinę bÅ«senÄ . Jokių duomenų dėl galimai kitų asmenų daromo poveikio G. L. duodamiems parodymams (jų turiniui) negauta. G. L. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties, mÄ stymo) ir kiti individualÅ«s psichologiniai ypatumai(nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumÄ , padidintÄ fantazavimÄ ), dėl kurių jis negalėtų suprasti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų.

G. L. parodymai yra realistiÅ¡ki, atitinkantys jo amžių, vartojamÄ Å¾odynÄ , gyvenimo patirtį, jam bÅ«dingus individualius psichologinius ypatumus, emocinę bÅ«senÄ . G. L. toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama dėl jam daromo įtariamosios poveikio, santykio su įtariamÄ ja ypatumų (ji yra jo mama, jos atžvilgiu tiriamasis iÅ¡gyvena ambivalentiÅ¡kus jausmus). Rekomenduojama remtis 2019-11-08 duotais parodymais (1 t., b.l. 134-143). Veikos kvalifikavimas Byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamosios A.

B. kaltę. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kianti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Å i veika padaroma tik esant kaltininko tyčiai. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos alternatyvios pasekmės, už kurių padarymÄ kyla baudžiamoji atsakomybė, t. y., ne tik už nežymaus sveikatos sutrikdymÄ , bet ir už fizinio skausmo sukėlimÄ . Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamoji A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kalta neprisipažino ir parodė, kad smurto prieÅ¡ sÅ«nų G. L. nenaudojo. PrieÅ¡ savo vaikus niekada nėra naudojusi fizinio smurto, tik buvo pakėlusi balsÄ . Nors kaltinamoji A. B. neigia nagrinėjamo įvykio metu vartojusi fizinį smurtÄ sÅ«naus atžvilgiu, kategoriÅ¡kai neigia buvus bet kokį fizinį sÄ lytį, tačiau teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai, jų visuma neabejotinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A.

B. kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku iÅ¡ tiesų tyčia suėmė savo mažamečiui sÅ«nui G. L., gim. (duomenys neskelbtini), už marÅ¡kinėlių, jį tampė, vienÄ kartÄ keliu spyrė jam į pilvÄ , ranka vienÄ kartÄ sudavė per pakaušį, taip smurtaudama jam sukėlė fizinį skausmÄ , Å iÄ aplinkybę patvirtina iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s nukentėjusiojo G. L. parodymai. Nukentėjusysis G. L. 2019-11-08 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu parodė, kad įvykio metu norėjęs susitepti sumuÅ¡tinį.

Mama A. B., tuo metu kalbėjusi telefonu su drauge, susinervino, griebė jam už marÅ¡kinėlių, pradėjo jį tampyti, spyrė į pilvÄ kojos keliu, trenkė per galvÄ su ranka, per pakaušį, jam labai skaudėjo. Å ios apklausos metu dalyvavo teismo psichologė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas (1 t., b.l. 50-52).  Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu įvykio vietoje buvo tik nukentėjusysis G. L. ir kaltinamoji A. B., todėl tiesiogiai įvykį mačiusių ir neÅ¡aliÅ¡kai galinčių įvertinti situacijÄ liudytojų byloje nėra.

Teismas kaltinamosios ir nukentėjusiojo G. L. parodymus ir jų patikimumÄ vertina byloje surinktų įrodymų visumos kontekste ir mano, kad bÅ«tent nukentėjusiojo parodymus patvirtina bylos duomenų visetas. Teismas pažymi, kad tokiose bylose svarbiausi įrodymų Å¡altiniai – teismo medicinos specialistų iÅ¡vados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų iÅ¡vados, daiktiniai įrodymai, iÅ¡vestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiuoju, ir, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie patirtÄ fizinį smurtÄ , parodymai.

YpatingÄ reikÅ¡mę Å¡ioje įrodymų grandinėje turi paties mažamečio nukentėjusiojo parodymai, kurių patikimumas neturėtų bÅ«ti vertinamas taip griežtai ir kategoriÅ¡kai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Nepaisant to, mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali bÅ«ti absoliutinami, jie turi bÅ«ti vertinami visų bylos įrodymų kontekste ir negali bÅ«ti vieninteliu ir absoliučiu kaltės įrodymu. Nukentėjusysis G. L., 2019-11-08 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, pakankamai informatyviai nurodė konkrečius veiksmus, kuriuos prieÅ¡ jį atliko kaltinamoji A.

B.. Jis pakankamai nuosekliai ir iÅ¡samiai aptarė įvykio aplinkybes, konkrečiai nurodė įvykio vietÄ , nors tikslios įvykio dienos neprisiminė, tačiau kaip, už kurios vietos jam buvo sugriebta, stumta ir kur buvo suduota, jis nurodė. Nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis G. L. galėjo suprasti ir Å¡iuo metu supranta konkrečias faktines bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei gali duoti apie tai parodymus (ekspertizės aktas Nr. 103MS-78/2020, 1 t., b.l. 134-143). Ekspertizę atlikusių komisijos narių vertinimu, nukentėjusiojo G.

L. duoti parodymai yra realistiÅ¡ki, t.y. atitinkantys jo amžių, vartojamÄ Å¾odynÄ , gyvenimo patirtį, jam bÅ«dingus individualius psichologinius ypatumus, emocinę bÅ«senÄ . Jokių duomenų dėl galimai kitų asmenų daromo poveikio G. L. duodamiems parodymams (jų turiniui) negauta. Teismo posėdyje teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė S. S., psichologė ekspertė A. Å . patvirtino ekspertizės aktÄ ir jame iÅ¡dėstytas aplinkybes. Teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė A.

Å . paaiÅ¡kino, kad praėjus tam tikram laiko tarpui po nagrinėjamo įvykio G. L. pradėjo neigti mamos veiksmus, nes jis buvo pasiilgęs mamos, norėjo grįžti namo. Toks elgesys bÅ«dingas vaikams, teigiami jausmai jaučiami, neigiami jausmai yra nuneigiami. Liudytoja R. M., Klaipėdos m. Å¡eimos ir vaiko gerovės centro socialinė darbuotoja darbui su vaikais, parodė dirbanti su vaikais tame skyriuje, kuriame gyvena G. su G. Vasario mėn. vaikai norėjo pasikalbėti, jie jautėsi labai negerai, papasakojo apie smurtÄ Å¡eimoje, kÄ buvo patyrę, kaip matė sesers seksualinę prievartÄ .

Ji, liudytoja, girdėjo kaip G. pasakojo apie patirtÄ smurtÄ . G. tik atvykęs į centrÄ sakė, kad prieÅ¡ jį namuose naudotas fizinis smurtas, bet detalių nepasakojo. Apie smurtÄ yra pasakojęs ne vienai auklėtojai. Liudytoja D. Ž., Klaipėdos m. Å¡eimos ir vaiko gerovės centro pagalbos vaikams padalinio vedėja socialiniams reikalams, parodė, kad pati su G. L. apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį nekalbėjo, tačiau iÅ¡ centro socialinių darbuotojų jai yra žinoma, kad G. L. pas juos buvo atvežtas, nes mama jį sumušė.

G. auklėtojoms detaliai pasakojo apie įvykį, jis tuo metu buvo pažeidžiamas, subrendęs sakyti tiesÄ , kad sulauktų pagalbos, todėl sakė tiesÄ . IÅ¡ vaikų elgesio suprato, kad jie patyrė fizinį smurtÄ , G. kÅ«ne buvo mėlynės. Å ių liudytojų parodymai vienas kitÄ papildo, netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu minėtos liudytojos davė iÅ¡samius parodymus, jų parodymai viso proceso metu atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes bei tarpusavyje nebuvo prieÅ¡taringi.

Taigi, anksčiau nurodyti įrodymai tarpusavyje logiÅ¡kai ir nuosekliai susiję, neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. IÅ¡analizavus baudžiamosios bylos medžiagÄ , akivaizdu, kad kaltinamosios A. B. deklaratyvÅ«s teiginiai, kuriais ji siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsti. Netikėti nukentėjusiojo G. L. parodymais nėra pagrindo. Teismo psichiatrijos, teismo psichiatrijos ekspertizės aktÄ suraÅ¡iusios ekspertės rekomendavo remtis G.

L. 2019-11-08 duotais parodymais. Byloje surinkti duomenys, tai yra ekspertizės aktas Nr. 103MS-78/2020, eksperčių S. S. ir A. Å ., liudytojų R. M. ir R. M. parodymai leidžia aiÅ¡kiai konstatuoti, kad nukentėjusysis G. L. ilgalaikę emocinę ir fizinę prievartÄ , kurios pasekmės buvo aiÅ¡kiai matomos. Nustatytas ne vienas kaltinamosios netinkamas elgesys G. L. atžvilgiu, tai yra vaiko gyvenimas poreikių neatitinkančioje, smurtinėje aplinkoje, netinkamas vaiko auklėjimas, niekinanti motinos pozicija.

A. B. kaltinama sukėlusi fizinį skausmÄ mažamečiui sÅ«nui G. L., gim. (duomenys neskelbtini), 2019 metų spalio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tačiau ne vėliau nei spalio 24 dienÄ . Nors pagal teismų praktikÄ nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas ir bÅ«das nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodomi visada, tačiau kartu pripažįstama, kad kai nusikalstamos veikos laiko ar kitų svarbių aplinkybių tiksliai nustatyti neįmanoma, Å¡ios aplinkybės nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodomos kaip įmanoma tiksliau.

Tokios kategorijos bylose dažnai dėl jauno nukentėjusiojo amžiaus, o Å¡iuo atveju ir kaltinamajai A. B. kaltę neigiant, sunku itin tiksliai nustatyti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. A. B. kaltinimas suformuotas tinkamai pagal kiek įmanoma objektyviai nustatytÄ nusikalstamos veikos padarymo laikÄ . Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji A. B. padarė jai inkriminuotÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. Bausmės skyrimas BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamosios A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, kad ji jai inkriminuotÄ veikÄ padarė bÅ«dama recidyviste. Kaltinamoji E. B. padarė vienÄ tyčinę smurtinę nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ prie nesunkių nusikaltimų. Anksčiau teista du kartus, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui. Kaltinamoji dirba pagal individualios veiklos pažymÄ , vienÄ kartÄ bausta administracine tvarka. Taip pat atsižvelgiama į nustatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei pagal BK 61 straipsnio 3 dalies reikalavimus apskaičiuotas šios bausmės vidurkis. Ši bausmės rūšis, teismo nuomone, yra teisinga, ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu. Teismo nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad A. B. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajai pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 ir 8 punktais, jai skiriami įpareigojimai: per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinama. Daiktai, dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninės laikmenos (2 vnt.) su garso ir vaizdo įraÅ¡ais, saugomos baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti bylos medžiagoje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298  straipsniais, 301–308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

A. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę- laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigoti A. B. per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ A. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmenines laikmenas (2 vnt.) su garso ir vaizdo įraÅ¡ais, saugomas baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje. Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė