6df7bb87-db86-4e10-94c4-a67e649f5fce · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-322-422/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01696-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2.; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 15 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. M. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 17 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (1 t., b. l. 2–16), skundo papildyme (1 t., b. l. 144–148) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. sausio 23 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) 343, 153, 168, 340, 326, 212 ir 334 kamerose, pažeidžiant reglamentuotÄ vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ .

Tvirtino, kad, skaičiuojant nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , iÅ¡ bendro kameros ploto turėjo bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas baldų, sanitarinio mazgo užimamas plotas. Tvirtino, kad 343 kameroje buvo 6 miegamosios vietos, 153 kameroje – 4 miegamosios vietos, 168 kameroje – 6 miegamosios vietos, 340 kameroje – 4 miegamosios vietos, 326 kameroje – 7 miegamosios vietos, 212 kameroje – 6 miegamosios vietos, 334 kameroje – 4 miegamosios vietos. Atsakovės atstovas teismui pateikia tik vidutinį kamerose kalėjusių asmenų skaičių, kalinamų asmenų skaičiuotė kamerose vyko kiekvienÄ dienÄ ryte 8.00 val. ir vakare 21.00 val., tačiau darbo dienomis visÄ dienÄ , kartais ir naktimis, atliekamas reguliarus ir nenutrÅ«kstamas kalinamųjų judėjimas/perkėlimas iÅ¡ vienos kameros į kitÄ , maksimaliai užpildant visas kamerose esančias miegamÄ sias vietas, o prieÅ¡ vakarinę skaičiuotę kalinamieji buvo perkeliami į kitas kameras.

Sutinko, kad patikrinimų metu buvo atsakovės atstovo nurodytas asmenų skaičius ginčo kamerose, tačiau tvirtino, kad gyvenamojo ploto norma buvo pažeista kintant nuteistųjų skaičiui tarp patikrinimų metu. Dėl kamerų perpildymo buvo ribota pareiÅ¡kėjo galimybė judėti, buvo žeminamas jo orumas, dažnai valgydavo stovėdamas, nes nepakako vietos prie stalo, negalėjo tinkamai susidėti asmeninių daiktų, jautė asmeninės erdvės pažeidimÄ ir pan. Tvirtino, kad kamerose nebuvo laikomasi higienos reikalavimų. 212 ir 326 kamerose trÅ«ko remonto, vizualiai matėsi pelėsis, luposi sienų dažai ir tinkas.

Kamerose vėdinimas per langus buvo nepakankamas. 340, 334, 343 kamerose langai neatsidarė. 334 kameroje rekuperacinės vėdinimo sistemos mechanizmas kėlė didelį triukÅ¡mÄ , dėl to atsirado pareiÅ¡kėjui didelių nepatogumų, nemiga, susierzinimas, tai sukėlė nuotaikų kaitÄ , galvos skausmus, nuovargį, slogiÄ nuotaikÄ , nervingumÄ ir pan. Tik įkėlus jį 334 kamerÄ , dėl ventiliacijos sistemos skleidžiamos triukÅ¡mo reiÅ¡kė pretenzijas Kauno TI administracijai, tačiau į jo žodinius nusiskundimus nebuvo reaguojama.

Kameras tvarkėsi iÅ¡ savo asmeninių lėšų pirkdamas valymo priemones, naudodamas savo asmeninius drabužius kaip valymo skudurus, nes atsakovas valymo priemonių neduodavo arba jų reikdavo ilgai laukti. Nurodė, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas gyvenamojoje patalpoje, iki lubų nebuvo atitvertas, jame esanti vėdinimo sistema nebuvo pajėgi valyti orÄ kameroje, todėl turėjo gyventi, miegoti, valgyti kameroje tvyrant nepakeliamai smarvei, t. y. neturėjo galimybės privačiai pasinaudoti tualetu, nežeminant jo garbės ir orumo.

Ä® duÅ¡Ä buvo vedamas vienÄ kartÄ per savaitę, pažeidžiant tarptautinių aktų nuostatas, nustatančias teisę ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę nusiprausti po duÅ¡u, todėl pareiÅ¡kėjas jautė didelių nepatogumų, diskomfortÄ , negalėjo tinkamai rÅ«pintis savo asmens higiena, nuolat jautėsi neÅ¡varus, nuo jo sklido nemalonus kvapas, perÅ¡tėjo kÅ«nÄ ir pan. Kalėjimo Kauno TI metu jam nebuvo sudarytos jokios elgesio pataisos programos, socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, nesuteikta pagalba sprendžiant asmenines ir socialines problemas, nebuvo atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, t. y. pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės gauti tinkamos pagalbos integruotis į visuomenę ir užimtumo už kameros ribų.

Kalėdamas tokios sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė didelių sunkumų, baimę, nepasitikėjimÄ savimi, nežinomybę dėl tolesnio gyvenimo laisvėje, pasunkėjo bendravimas su aplinkiniais. Jam padarytÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas vertino 17 300 Eur, kuriÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime į skundÄ (1 t., b. l. 42–47), papildomuose paaiÅ¡kinimuose (1 t., b. l. 151–154, 170–171) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar kitų įrenginių įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl, skaičiuojant vienam asmeniui tekusį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Pažymėjo, kad asmeniui tenkantis plotas kameroje nėra siejamas su lovų skaičiumi, nes asmenų skaičius, pagal Kauno TI pareigÅ«nų veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, kameroje tikrinamas du kartus per parÄ ir žymimas asmenų skaičiaus patikrinimo registracijos žurnaluose, kurių duomenimis remiamasi teikiant pažymÄ apie kalinčių asmenų skaičių kamerose.

Toks asmenų skaičiaus kamerose nustatymo būdas yra reglamentuotas, objektyvus, tikslus ir aiškus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint 168 kameroje labai nežymiai ir trumpai buvo pažeista reglamentuota vienam asmeniui tenkanti 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma, kitose kamerose pareiškėjui nurodyta gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Kauno TI sanitariniai mazgai yra vienodo dydžio (1,553 kv. m), įrengti pagal galiojančių teisės aktų normų reikalavimus. Kauno TI kamerose sanitariniai mazgai atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis, kurios lengvai valomos, atsparios drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms.

Visose kamerose veikia centralizuota mechaninė vėdinimo sistema, kamerų langai yra dviejų rÅ«Å¡ių – pilnai atidaromi ir su įrengta orlaide. Trečiame aukÅ¡te, kuriame yra 334, 340, 343 kameros, langai yra su orlaidėmis, taip pat veikia mechaninė oro ventiliavimo sistema. Kauno TI yra tikrinamas kompetentingų institucijų specialistų, kurie pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų dėl oro kamerose trÅ«kumo, drėgmės, neužfiksavo. Pagal tardymo izoliatoriams taikomus teisės aktus, asmenims pasinaudoti duÅ¡u ar pirtimi turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Kad pareiÅ¡kėjui tokia galimybė buvo suteikta, jis neginčijo. Kauno TI kamerų einamas remontas atliekamas reguliariai. Asmenys pagal teisės aktų reikalavimus privalo patys tvarkyti kameras, apie pastebėtus trÅ«kumus, sugadintÄ inventorių informuoti atsakingus įstaigos pareigÅ«nus. PareiÅ¡kėjas pripažino, kad dėl to į Kauno TI nesikreipė. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas suimtojo teisėmis. BVK 137 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja nuteistiesiems, todėl individualios socialinės reabilitacijos planas jam neturėjo bÅ«ti sudarytas.

Kauno TI Socialinės reabilitacijos skyrius organizuoja suimtųjų įraukimÄ Ä¯ darbÄ , vadovaudamasis Suimtųjų įtraukimo į darbÄ Kauno tardymo izoliatoriuje tvarkos apraÅ¡u. Suimtųjų ir laikinai atvežtų asmenų užimtumas ir socialinės reabilitacija užtikrinama Socialinės reabilitacijos skyriui vykdant priemones, nustatytas Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programoje. Pažymėjo, kad visos suimtiesiems taikomos socialinės reabilitacijos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik pačiam suimtajam iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ jose dalyvauti, tačiau tokių praÅ¡ymų nebuvo gauta.

PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų Kauno TI pareigÅ«nų veiksmų, jais pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei kilti. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų, galiojantį teisinį reglamentavimÄ pažeidžiančių kalinimo sÄ lygų Kauno TI laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. sausio 23 d. jį kalinant Kauno TI higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, pažeidžiant reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, nesudarant sÄ lygų dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse ir pan.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Kauno TI kalėjo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. sausio 23 d. 343, 153, 168, 340, 326, 212, 334 kamerose. Atsakovės atstovas pateikė teismui įrodymus (1 t., b. l. 197–208), patvirtinančius, kad gyvenamojo ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. kovo 22 d. kalint 168 kameroje, kurioje jam teko 3,59 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjui kalint 343, 153, 340, 326, 212, 334 kamerose reglamentuota vienam kalinamajam tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

Kauno TI nurodė, kad teismui pateikta pažyma buvo parengta apibendrinus duomenis iÅ¡ Kauno TI suimtųjų/nuteistųjų patikrinimo kamerose registracijos žurnalų. Pateiktoje lentelėje duomenys gaunami tikrinant kamerose esančių asmenų skaičių kiekvienÄ rytÄ (8.00 val.) rytinio patikrinimo metu ir kiekvienÄ vakarÄ (20.00 val.) vakarinio patikrinimo metu (1 t., b. l. 197–208). PareiÅ¡kėjas sutiko su Kauno TI pateiktais duomenimis apie rytinio ir vakarinio patikrinimų metu ginčo kamerose buvusių nuteistųjų skaičių, tačiau tvirtino, kad tarp minėtų patikrinimų kalinamų asmenų skaičius dėl jų rotacijos keitėsi, todėl kameros buvo perpildytos, taip pažeidžiant nustatytÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ .

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose įrodinėjimo pareiga nustatyta kalinimo įstaigai, tačiau pareiÅ¡kėjui taip pat yra įtvirtintas reikalavimas pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiÅ¡kėjo tvirtinimo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Å iuo atveju, pareiÅ¡kėjas nenurodė, konkrečių gyvenamojo ploto normos pažeidimo atvejų, t. y. kokioje konkrečioje kameroje, kada, kokiomis valandomis ir kiek asmenų buvo apgyvendinta, nepateikė jokių objektyvių konkrečių ginčo kamerų perpildymo faktÄ galinčių patvirtinti įrodymų (kartu kalėjusių asmenų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, neprašė jų kvieti liudytojais ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 113.3. punktÄ , suimtųjų (nuteistųjų) patikrinimai –skaičiuotės kamerose atliekami priežiÅ«ros postų keitimosi metu, kurie Kauno TI duomenimis vyksta 8.00 val. ir 20.00 val., reikalavimo dažniau fiksuoti nuteistųjų skaičių minėtame teisės akte nėra įtvirtinta, todėl atsižvelgiant į pakankamai ilgÄ vertinamÄ jį laikotarpį byloje, pareiÅ¡kėjui nenurodžius konkrečių gyvenamojo ploto normos pažeidimo atvejų, teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenis apie kamerose fiksuotÄ buvusių nuteistųjų skaičių ginčui aktualiu metu, todėl jais vadovaujamasi byloje, vertinant pareiÅ¡kėjui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ .

Atsakovės atstovo duomenimis nustatyta, kad gyvenamojo ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. kovo 22 d. kalint 168 kameroje, kurioje jam teko 3,59 kv. m gyvenamojo ploto, todėl šiame kontekste yra pagrindas atsakovės atsakomybei kilti. Pareiškėjas skunde tvirtino, jog kamerų sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jame buvusi ventiliacijos sistema nepakankama, todėl kamerose tvyrojo nemalonus kvapas, naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, žmogiškasis orumas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-8176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti: sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad Kauno TI kamerose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukÅ¡ta siena (2,10 m.), jie uždari (yra durys, sienos), sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai (praustuvai, klozetai), veidrodžiai, taip pat atskira oro Å¡alinimo sistema, sanitarinės patalpos padengtos plytelėmis - lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (1 t., b. l. 27–28, 54, 55), tai atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. punkto reikalavimus, todėl, teismo vertinimu, Kauno TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas nežemino pareiÅ¡kėjo, nepažeidė jo garbės ir orumo, o tuo pačiu buvo užtikrintas jo privatumas.

PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl nepakankamo vėdinimo kamerose, tvirtino, kad 340, 334 ir 343 kamerose langai nesidarinėjo. Taip pat savo teisių pažeidimÄ siejo su 334 kameroje garsiai veikusiu vėdinimo sistemos mechanizmu. Tvirtino, kad reiÅ¡kė pretenzijas pareigÅ«nams, tačiau į jo žodinius nusiskundimus nebuvo reaguojama. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad visose kamerose veikia centralizuota mechaninė ventiliacijos sistema, o kamerų langai yra dviejų rūšių – pilnai atidaromi ir su įrengta atsidarančia orlaide. Trečiame aukšte, kuriame yra 334, 340 ir 343 kameros, jose įrengti langai su orlaidėmis bei veikia mechaninė oro ventiliavimo sistema (1 t., b. l. 151 –154).

Šį tvirtinimÄ pagrindė nuotraukomis (1 t., b. l. 155–156). Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl oro trÅ«kumo, neatsidarančių langų, ventiliacinės sistemos keliamo triukÅ¡mo pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI pareigÅ«nus, administracijÄ , todėl, nesant tokių duomenų, nėra jokio teisinio pagrindo tikėti pareiÅ¡kėjo abstrakčiais argumentais dėl neatsidarančių langų 334, 340 ir 343 bei techniÅ¡kai netvarkingos ventiliacijos sistemos 343 kameroje pareiÅ¡kėjo buvimo joje metu.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose nebuvo laikomasi higienos reikalavimų. 212 ir 326 kamerose buvo bÅ«tinas remontas, vizualiai matėsi pelėsis, luposi sienų dažai ir tinkas. Kameras tvarkė už savo asmeninėmis lėšomis nupirktas valymo priemones, tam naudojo savo asmeninius drabužius, nes atsakovas valymo priemonių neduodavo arba jų reikdavo ilgai laukti. Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktÄ , laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 35 p.). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normos HN 134:2015 37 p.).

Ä® bylÄ Kauno TI pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo aktus, priimtus ginčo laikotarpiu atlikus patikrinimus konkrečiose Kauno TI gyvenamosiose ar bendrojo naudojimo patalpose (1 t., b. l. 71–137), tačiau Å¡iuose patikrinimo aktuose duomenų apie atliktus patikrinimus ginčui aktualiose kamerose pareiÅ¡kėjo kalėjimo jose metu nėra. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad į bylÄ atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo pretenzijas dėl techniÅ¡kai netvarkingos sienų bÅ«klės, pelėsio 212 ir 326 kamerose jo kalėjimo Å¡iose kamerose metu, todėl Å¡ie argumentai lieka nepaneigti.

PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kuo pasireiÅ¡kė kitų ginčo kamerų neatitiktis higienos normų reikalavimams, nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimo atvejų, susijusių su valymo priemonių neiÅ¡davimu, į bylÄ nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo reikÅ¡tas pretenzijas dėl higienos reikalavimų neatitinkančių kamerų, jam neiÅ¡duodamų valymo priemonių, todėl deklaratyvių, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstų pareiÅ¡kėjo teiginių pagrindu negali bÅ«ti nustatyti neteisti atsakovės atstovo veiksmai.

PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ galimybės dažniau nei kartÄ per savaitę maudytis po Å¡iltu duÅ¡u nesudarymo. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas neginčijo, jog jam buvo užtikrinta galimybė iÅ¡simaudyti vienÄ kartÄ per savaitę, tačiau tvirtino, jog pagal tarptautinius teisės aktus, turi bÅ«ti suteikiama galimybė iÅ¡simaudyti ne mažiau nei du kartus per savaitę.

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).

Byloje nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis duÅ¡u dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartÄ per savaitę), kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymais kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , o Å¡i bÅ«tų rekomendavusi Kauno TI administracijai suteikti pareiÅ¡kėjui galimybę dažiau naudotis duÅ¡u, pareiÅ¡kėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, sprendžiama, kad Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamas higienos sÄ lygas naudotis duÅ¡u nepažeistos (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018).

PareiÅ¡kėjas teigė, jog Kauno TI nebuvo vykdoma jo reabilitacija. Suimtųjų socialinę reabilitacijÄ , kuriÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija, reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo IV skirsnio normos. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Kauno TI yra organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais. Kauno TI suimtieji į darbÄ Ä¯traukiami vadovaujantis Suimtųjų įtraukimo į darbÄ Kauno tardymo izoliatoriuje tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. liepos 21 d.

įsakymu Nr. V-188 (1 t., b. l. 63–66). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas kalėdamas Kauno TI buvo įtrauktas į darbÄ (1 t., b. l. 172–176). Suimtųjų ir laikinai atvežtų asmenų užimtumas ir socialinė reabilitacija vykdoma pagal priemones, nustatytas Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programoje, patvirtintoje Kauno TI direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-280 (1 t., b. l. 56–62), pagal kurios 6 punktÄ , Kauno TI suimtieji ir laikinai atvežti nuteistieji gali naudotis biblioteka, skaitykla, žiÅ«rėti per vietinę televizijÄ meninius, dokumentinius ir Å¡vietėjiÅ¡kus filmus, per radijo taÅ¡kÄ jiems skaitomos audio knygos, informaciniai praneÅ¡imai, paskaitos, vykta anglų kalbos pamokos, gali užsiimti dvasiniu ugdymu Kauno TI veikiančioje koplyčioje, užsiimti sportine veikla (pasivaikščioti kiemuose su sportiniais treniruokliais, teniso žaidimo kambaryje, laisvalaikio užimtumo centre, užsiimti meniniu ugdymu (dalyvauti muzikos, dailės, siuvimo, nėrimo, tapybos užsiėmimuose), dalyvauti komandinio darbo ir loginio mÄ stymo ugdymo renginiuose ir t. t.

Kadangi suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, byloje nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjas aukščiau nurodytomis priemonėmis negalėjo naudotis, ar jų naudojimas jam buvo ribojamas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui gyvenant Kauno TI buvo sudarytos sÄ lygos naudotis nustatytomis užimtumo priemonėmis. Pažymėtina, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas naudojosi Kauno TI teikiamomis psichologinės pagalbos paslaugomis.

Byloje esančioje Kauno TI Psichologinės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. pažymoje Nr. 74-65 nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui buvo atliktas pirminis psichologinis vertinimas, jis buvo supažindintas su psichologo pagalbos galimybėmis bei kreipimosi tvarka, ginčo metu 4 kartus pareiÅ¡kėjas buvo konsultuotas, 3 kartus dėl asmeninio pobÅ«džio problemų ir vienÄ kartÄ â€“ interviu dėl įdarbinimo (1 t., b. l. 51). Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui kalint Kauno TI jam buvo sudarytos sÄ lygos naudotis socialinės reabilitacijos priemonėmis, todėl jo argumentai dėl Å¡io tariamo pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Kauno TI pažeidžiant nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tuo aspektu, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. kovo 22 d. buvo kalinamas 168 kameroje pažeidžiant reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ , taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d. gyveno techniÅ¡kai netvarkingose (apsilupę sienos, pelėsis) 212 ir 326 kamerose. Ä® bylÄ pateiktame 2018 m. gruodžio 13 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime bei Kauno TI Psichologinės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. pažymoje Nr. 74-65 (1 t., b. l. 51, 165), nėra jokių duomenų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų Kauno TI sukeltus pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus, todėl darytina iÅ¡vada, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nustatytų pažeidimų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei, kuris galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A-1625-556/2008 ir Nr. A-2441-438/2018 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Ä®vertinęs tai, kad gyvenamojo ploto norma buvo pažeista labai nežymiai (pareiÅ¡kėjui teko 3,59 kv. m gyvenamojo ploto), Å¡is pažeidimas truko tik 19 dienų, byloje nustačius Higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimus, tačiau nesant duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas skundais ar praÅ¡ymais kreipėsi į atsakovės atstovÄ ar kitas kompetentingas institucijas, taip pat nesant įrodymų apie Å¡ių pažeidimų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, teismas sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pinigais, todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. kovo 22 d. ir nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kėjui kalint Kauno TI jo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti, kad laikotarpiais nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. kovo 22 d. ir nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo M. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Janina Vitunskienė