6df6147f-1ff6-40b0-989c-86471d556b78 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-120/2012                                                                                        Procesinis bylos Nr. 1-65-1-00246-2010-8                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 1.2.28.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,teisėjų: Albino Bielskio, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,gynėjams advokatams Ryčiui Å imkui, Juozui Å eÅ¡kevičiui, Aleksandrui Palamarčiukui,nuteistiesiems K. T., A. L., M. U.,vertėjai Žanai Tadarovskajai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro, nuteistojo A.

L. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:K. T. (K. T.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;M. U. (M. U.) nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;A. L. (A. L.) nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

K. T., M. U. ir A. L. nuteisti už tai, kad nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ savo ir kito asmens tariamÄ teisę, panaudodami psichinę ir fizinę prievartÄ nukentėjusiajam, tuo padarydami jam didelę žalÄ asmens teisėms, tai yra: 2010-02-27 apie 22.45 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Karmėlavoje, Kauno r., veikdami kaip bendrininkai, nukentėjusįjį S. S. nusivedė ir įsodino į tame kieme stovėjusį M. U. automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nusivežė prie Karmėlavos kapinių, esančių Karmėlavos sen. Kauno r., liepė nukentėjusiajam iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir bendrais veiksmais naudojo fizinį smurtÄ â€“ K. T. sudavė rankomis į krÅ«tinės sritį ir pilvÄ , reikalavo iki 2010-03-01 grÄ Å¾inti nukentėjusiojo broliui V. S. tariamÄ skolÄ 6 000 litų bei perduoti skolÄ 1 000 litų M. U.; A. L. sudavė rankomis į krÅ«tinės sritį ir pilvÄ , spyrė į kojas, reikalavo iki 2010-03-01 grÄ Å¾inti tariamÄ skolÄ 6 000 litų V.

S. bei 1 000 litų M. U.; M. U. sudavė rankomis nukentėjusiajam į krÅ«tinės sritį ir pilvÄ , reikalavo iki 2010-03-01 grÄ Å¾inti tariamÄ 6 000litų skolÄ V. S. bei grÄ Å¾inti 1 000 litų jam už darbÄ ir automobilį. Bendrais nuteistųjų veiksmais nukentėjusiajam S. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, nuteistieji toliau naudodami psichologinę prievartÄ , nuo 2010-03-01 iki 2010-03-03 skambino nukentėjusiajam telefonu, reikalavo grÄ Å¾inti 6 000 litų V.

S. bei 1 000 litų M. U..             Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: K. T. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; A. L. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

M. U. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.             Prokuroras skunde nesutinka su nuteistųjų K. T., A. L., M. U. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Prokuroro įsitikinimu, nuteistųjų veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, požymius. TokiÄ iÅ¡vadÄ prokuroras daro analizuodamas BK 181 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, teismų praktikÄ ir byloje surinktus įrodymus.

Prokuroro nuomone, iÅ¡ byloje surinktų įrodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis buvo verčiamas suteikti neteisėtÄ turtinę naudÄ â€“ perduoti 1000 Lt nuteistiesiems, kurių turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise, reikalavimai perduoti turtÄ neturi jokio pagrindo, o juridinio pagrindo nebuvimas, prokuroro teigimu, yra pagrindinis turto prievartavimo objektyvusis požymis sprendžiant klausimÄ , kokiÄ normÄ â€“ turto prievartavimo ar savavaldžiavimo – taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-99/2010, Nr. 2K-432/2009).

Prokuroro nuomone, netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo. IÅ¡analizavus ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau nagrinėjant bylÄ teisme duotus nukentėjusiojo parodymus, kuriuos prokuroras skunde pacituoja, galima neginčijamai konstatuoti, kad parodymai yra nuoseklÅ«s, juose nuo pat pirmos nukentėjusiojo apklausos yra nurodomi nuteistųjų veiksmai atlikti prieÅ¡ nukentėjusįjį, dėl to pagrindo abejoti jų patikimumu nėra pagrindo. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys: Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G581/10(02), 2010 m. kovo 3 d. garso įrašų darymo protokolas ir stenogramos, dalies apklaustų liudytojų (A.

E. S., V. S., V. S.) parodymai). Teismo iÅ¡vada, kad surinkti duomenys patvirtina tariamos teisės dėl 6000 Lt egzistavimÄ neatitinka bylos aplinkybių. Prokuroro teigimu, pagal teismų praktikÄ tariama teisė siejama tik su pateisinama (sÄ Å¾ininga) asmens klaida. Pateisinama klaida, kai asmuo klaidingai mano, kad vykdo savo ar kito asmens teisę, nors iÅ¡ tikrųjų jokios teisės nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-432/2009). Tuo tarpu V. S. apklausiamas ne kartÄ yra nurodęs, kad brolis Å¡iam nebuvo skolingas bei nieko neprašęs, kad padėtų atgauti kokius nors pinigus (ar turtÄ ) iÅ¡ S. S..

Tai yra nuteistieji reikalavimÄ perduoti turtÄ pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kai ir šį reikalavimÄ tik motyvavo tariama S. S. pareiga paremti vargingiau gyvenantį brolį. Dėl to iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistųjų veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.              Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti dėl jo priimtÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad teismo nuosprendis nepagrįstas.

Jis jokios skolos nereikalavo ir jokio nusikaltimo nepadarė. Teismas rėmėsi tiktai prieÅ¡taringais, nenuosekliais nukentėjusiojo S. S. ir jo Å¡eimos narių liudytojų A. E. S., A. S. parodymais, kurie yra nepatikimi ir jais teismas dėl to negalėjo remtis priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.          Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras praÅ¡o tenkinti prokuroro apeliacinį skundÄ , o nuteistojo A. L. apeliacinį skundÄ atmesti; nuteistasis A. L. ir jo gynėjas praÅ¡o tenkinti nuteistojo A.

L. apeliacinį skundÄ , o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti; nuteistieji K. T., M. U. ir jų gynėjai praÅ¡o atmesti prokuroro apeliacinį skundÄ .          Prokuroro ir nuteistojo A. L. apeliaciniai skundai atmestini.          Prokuroras ginčija veikos kvalifikavimÄ , nesutikdamas su atliktu įrodymų įvertinimu.          K. T., M. U. ir A. L. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nuteisti už savavaliÅ¡kos (tariamos) teisės vykdymÄ , susijusį su fizinės ir psichinės prievartos panaudojimu prieÅ¡ S. S..

IÅ¡ nustatytų veikos aplinkybių matyti, kad iÅ¡ nukentėjusiojo S. S. buvo reikalaujama grÄ Å¾inti tariamÄ 6000 litų skolÄ nukentėjusiojo broliui V. S. ir 1000 litų M. U. už darbÄ ir parduotÄ automobilį. Tačiau pagal prokuroro skundÄ nukentėjusysis buvo verčiamas perduoti 1000 litų nuteistiesiems, kurių turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise, reikalavimas perduoti turtÄ neturi jokio pagrindo, o juridinio pagrindo nebuvimas yra pagrindinis turto prievartavimo subjektyvusis požymis, sprendžiant klausimÄ kokiÄ normÄ â€“ turto prievartavimo ar savavaldžiavimo – taikyti; reikalavimÄ perduoti 6000 litų nukentėjusiojo broliui V.

S. nuteistieji pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kai ir tik motyvavo tariama S. S. pareiga paremti vargingai gyvenantį jo brolį. Teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų veikÄ kaip savavaldžiavimÄ , nuosprendyje nurodė, kad tarp S. S. ir V. S. nebuvo civilinių teisinių santykių, todėl nebuvo ir tokios teisės reikalauti pinigų iÅ¡ nukentėjusiojo S. S. jo brolio V. S. naudai, bet buvo tariama teisė. Kolegija pažymi, kad teorijoje ir teismų praktikoje tariama teisė apibrėžiama kaip objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sÄ monėje egzistuojanti teisė.

Tariama teisė siejama tik su pateisinama (sÄ Å¾ininga) asmens klaida. Todėl, pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktÄ , neleistina pagrindu laikyti vien tik kaltininko subjektyvų gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimÄ , bet ir bÅ«tina nustatyti, kad jis negalėjo arba neturėjo suprasti nesant jokios realiai egzistuojančios teisės (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2008, Nr. 2K-65/2009). Tokios aplinkybės Å¡ioje byloje nustatytos. Tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų yra tikrų ir tariamų teisinių santykių.

Jie tarpusavyje pažįstami. IÅ¡ nuteistųjų, nukentėjusiojo S. S., liudytojų A. E. S., V. S., V. S., S. S. parodymų nustatyta, kad nuteistasis K. T. su nukentėjusiuoju pažįstami apie trejus metus. K. T. gyvena su S. S., turi bendrÄ vaikÄ . V. S. yra S. S. tėvas bei nukentėjusiojo S. S. brolis. Jų motina A. E. S.. Su S. S. taip pat pažįstami, turėjo bendrų reikalų ir kiti nuteistieji M. U. ir A. L.. Jie, K. T., V. S. dirbo pas nukentėjusįjį S. S. įvairius darbus, atstatinėjo po gaisro sudegusį namÄ .

PrieÅ¡ nusikaltimÄ Â S. S. iÅ¡ M. U. pirko automobilį ,,Ford Fiesta“ už 800 litų. Jį iÅ¡ Belgijos atvežė M. U. ir A. L.. Pagal liudytojo V. S. parodymus tarp jo tėvo V. S. ir nukentėjusiojo S. kilo pyktis, kai jo motina paprašė, kad S. S. nupirktų jo tėvui V. S. buities prietaisų, nes jis buvo pardavęs senelių žemę (t. 3, b. l. 66). IÅ¡ Å¡ių ir kitų bylos duomenų matyti, kad V. S., kurio interesais veikė nuteistieji, buvo įsitikinęs, kad dalis naudos už žemę priklausė ir jam, kad broliui ėmus Å¡vaistyti pinigus, buvo prarandama ir jo dalis. 2010 m. kovo 19 d.

V. S. teisme parodė, kad brolis pardavė sklypÄ , tas sklypas priklausė dėdei, jam, ne tik broliui, dėdė pasakė, kad pinigus už tÄ sklypÄ padalintų brolis visiems (t. 1, b. l. 48-49). 2010 m. gegužės 19 d. V. S. parodė, kad kilo gaisras, sudegė namas, motina pardavė žemę. Jis prašė brolio, kad Å¡iek tiek jam padėtų (t. 1, b. l. 50). IÅ¡ nukentėjusiojo S. S., liudytojų A. E. S., A. S. parodymų matyti, kad pinigais už žemę disponavo ir nukentėjusysis S. S. (t. 3, b. l. 115, 116).

A. E. S., be to, parodė, kad V. S. prašė pinigų už žemę. Ji sakė, kai V. S. iÅ¡geria, kalba apie pinigus (t. 3, b. l. 114). Pats V. S. yra parodęs, kad ne visada pamena, kÄ yra kalbėjęs. Jis nuteistiesiems dėl pinigų už parduotÄ sklypÄ nesakė, gal jie girdėjo, kai kalbėjosi su broliu. PrieÅ¡ nuteistųjų sulaikymÄ jis jų prašė, kad nuvažiuotų pas brolį ir paimtų pinigus. Konkrečios sumos neminėjo, sakė kiek duos (t. 1, b. l. 46-49). Taigi bylos duomenys patvirtina egzistuojančias V.

S. turtines pretenzijas broliui S. S., ir jos buvo žinomos K. T. (V. S. žentui). ApibÅ«dintoje situacijoje nuteistasis K. T. ir su juo bendrininkų grupe veikę kiti nuteistieji negalėjo ir neturėjo suprasti nesant jokios realiai egzistuojančios V. S. teisės į materialiÄ dalį už parduotÄ Å¾emę. Šį atvejį teismas pagrįstai pripažino savavaldžiavimu, kadangi nuteistieji vykdė kitam fiziniam asmeniui priklausančiÄ tariamÄ teisę. Vien tai, kad V. S. parodė, kad neprašė atgauti skolÄ , nepaneigia teismo iÅ¡vadų apie buvimÄ savavaldžiavimo sudėties nuteistųjų veiksmuose.

Nuteistasis M. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo nuvažiavę pasikalbėti su S. S. dėl skolos broliui Vitalijui, nes pastarasis K. T. yra sakęs, kad brolis jam skolingas (t. 1, b. l. 31, 32). A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. S. yra sakęs, kad jo brolis S. S. yra jam skolindamas pinigų, sumos neįvardijo. Ta skola atsiradusi, nes V. S. pardavus senelių žemę, buvo pažadėta nupirkti buities prietaisų, tačiau S. S. to nepripažino (t. 3, b. l. 64). Teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis sudavė S. S., reikalavo padėti broliui, V.

S. sakęs, kad S. S. pardavė žemę, turėjo duoti pinigų, nuteistajam sakė, kad turi padėti broliui (t. 3, b. l. 35). Pagal liudytojo V. S. parodymus, jis turi teisę į senelio žemę. Brolis sakė, kad nupirks buitinių prietaisų, ir motina žadėjo. Brolis iÅ¡Å¡vaistė pinigus už sklypÄ , jis juos pragėrė su kaimynais (t. 1, b. l. 49). Pagal nukentėjusiojo S. S. parodymus po įvykio ryte jis kalbėjo su broliu, Å¡is sakė, kad nieko nežinÄ s, bet jis (nukentėjusysis) galvojo, kad brolis yra kartu su jais (nuteistaisiais) (t. 3, b. l. 26).

Å ie duomenys patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji veikė V. S. (nukentėjusiojo brolio) interesais ir jis yra tariamo teisinio santykio subjektas. Å ioje byloje buvo nustatyti visi reikalingi požymiai, atitinkantys BK 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamos veikos sudėtį, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas veikÄ kvalifikavo tinkamai ir baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė teisingai. Prokuroro argumentas dėl netinkamai vertintų nukentėjusiojo parodymų yra atmestinas, nes iÅ¡ teismo nuosprendžio matyti, kad S. S. parodymai buvo vertinami tiek, kiek jie patvirtino kitas bylos aplinkybes.

IÅ¡ nuteistųjų ir liudytojų A. S., A. E. S., V. S., V. S., S. S. parodymų teismas nustatė, kad tarp nuteistųjų K. T., M. U., A. L. bei nukentėjusiojo S. S. buvo darbiniai santykiai. Pastarasis samdė nuteistuosius pagalbiniams darbams prie namo statybos atlikti. Tai pripažino pats nukentėjusysis. Nuteistieji teigia, kad S. S. liko skolingas už darbÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytojai V. S., V. S. bei S. S.. IÅ¡ teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad M. U. nukentėjusiajam pardavė automobilį, už kurį, nuteistojo manymu, S. S. jam liko skolingas.

S. S. pripažįsta faktÄ , kad iÅ¡ M. U. pirko automobilį, tačiau neigia skolÄ . Liudytojai V. S., V. S. patvirtino, kad nuteistasis pardavė automobilį nukentėjusiajam, Å¡is pilnai neatsiskaitė už jį. IÅ¡ Å¡ių duomenų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp M. U. ir nukentėjusiojo S. S. buvo civiliniai sutartiniai santykiai. Vadinasi, skirtingai nei nurodo apeliantas skunde, nukentėjusiajam pareikÅ¡tas reikalavimas grÄ Å¾inti skolÄ â€“ 1000 litų M. U. už darbÄ ir parduotÄ automobilį turėjo įstatyminį pagrindÄ , o tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo reikalavimu buvo įgyvendinama M.

U. teisė, kuri yra ginčijama nukentėjusiojo, teigiant, kad atsiskaitė pilnai ir neliko skolingas. Tačiau M. U. teisės buvimo nepaneigia tai, kad jis negali pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais, nes pats nukentėjusysis sudarydamas sau naudingus žodinius sandorius, elgėsi rizikingai jų tinkamai neįformindamas. IÅ¡ neteisės teisė negimsta.            Pagal byloje nustatytas aplinkybes kolegija neturi pagrindo pritarti prokuroro praÅ¡ymui perkvalifikuoti nuteistųjų veikÄ iÅ¡ savavaldžiavimo į turto prievartavimÄ .

Nustatytas byloje aplinkybes teismas pagrįstai vertino kaip savavaldžiavimÄ , nes susiklosčiusi situacija tarp pažįstamų asmenų: nuteistųjų ir nukentėjusiojo bei pastarojo ir jo brolio V. S., kurio interesais veikė nuteistieji, lėmė jų įsitikinimÄ , kad jie, nors ir neteisėtomis priemonėmis, įgyvendino M. U. ir V. S. priklausančiÄ teisę. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo S. S. parodymus, pagrįstai jų nesuabsoliutino, vertino visų kitų bylos duomenų kontekste ir BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.           Nuteistasis A.

L., nesutikdamas su atliktu įrodymų vertinimu, neigia savo dalyvavimÄ padarant veikÄ . Nors jis teigia, jog jokios skolos nereikalavo ir nusikaltimo nepadarė, tačiau tokie jo teiginiai prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms ir teismo iÅ¡vadoms. IÅ¡ nuteistojo M. U., nukentėjusiojo S. S. parodymų teismas nustatė konkrečius A. L. veiksmus, vykdant savavaldžiavimÄ : sudavė rankomis į krÅ«tinę ir pilvÄ , spyrė į kojas ir reikalavo grÄ Å¾inti tariamÄ skolÄ 6000 litų V. S. bei 1000 litų M. U..

Nuteistojo A. L. ir kitų bendrininkų veiksmai buvo iÅ¡reikÅ¡ti siekiant vieningo tikslo įbauginti S. S. priverčiant jį atiduoti pinigus. A. L. pagrįstai nuteistas už savavaldžiavimÄ , padarytÄ bendrininkų grupe. Esant bendrininkų grupei, kiekvienas bendrininkas atsako už bendrai padarytÄ veikÄ . Byloje nustatyta, kad A. L. dalyvavo nuteistiesiems M. U., K. T. verčiant nukentėjusįjį grÄ Å¾inti tariamÄ skolÄ (pareiÅ¡kiant reikalavimÄ , naudojant smurtÄ , pritarė jų atliekamiems neteisėtiems veiksmams, pats iÅ¡sakė reikalavimÄ atiduoti tariamÄ skolÄ , jį palydėjo fiziniu smurtu, siekdamas reikalavimo patenkinimo), todėl jo, kaip bendravykdytojo, veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.            Tenkinti prokuroro ir nuteistojo A.

L. apeliacinius skundus tiek kiek praÅ¡oma, nėra teisinio pagrindo.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Prokuroro ir nuteistojo A. L. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                     Regina Gaudutienė Teisėjai                                                                 Albinas Bielskis                                                                               Jonas Algimantas Venckus                                         Â