2013-07-10 Nr. AB-3483-3-61-3-00998-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1519/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00998-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.6. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgoms dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. M. skundu (I t., b. l. 1–2) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2012 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. P-298 (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą Krašto apsaugos ministeriją grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą, į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – ir KASP) Štabo aptarnavimo tarnybos Aprūpinimo grupės tiekėjo pareigas; 3) priteisti iš atsakovo Krašto apsaugos ministerijos už priverstinės pravaikštos laiką vidutinį tarnybinį atlyginimą, butpinigius ir maistpinigius; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Krašto apsaugos ministerijos 19 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P-298, už Kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir KDS, Statutas) 69 straipsnio pažeidimą (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda − atleidimas iš tarnybos. Pareiškėjas 2012 m. kovo 22 d. atleistas iš KASP Štabo aptarnavimo tarnybos Aprūpinimo grupės tiekėjo pareigų, o nuo 2012 m. balandžio 6 d. yra atleistas iš Profesinės karo tarnybos. Pagrindas skirti drausminę nuobaudą – 2012 m. vasario 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-1 (toliau – ir Išvada KTO-1). Su tarnybinio patikrinimo išvada bei skirta drausmine nuobauda pareiškėjas nesutiko. 2012 m. vasario 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. KTO-1 surašęs tyrėjas buvo neobjektyvus (KDS 21 str. 3 d. 4 p.), šališkas, neįvertino visų svarbių aplinkybių, netinkamai atliko tarnybinį patikrinimą, dėl ko netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir pažeidė KDS 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti tiriamo įvykio aplinkybes ir KDS 40 straipsnio 4 dalies 1 punktą.

2011 m. gruodžio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. KTO-5 (toliau – ir Išvada KTO-5) pagrindu KASP vado 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir Nr. P-1236 pareiškėjui buvo paskirtos drausminės nuobaudos. 2012 m. sausio 19 d. KASP vado įsakymu Nr. P-61 nuobaudų įsakymai buvo pripažinti negaliojančiais bei 2012 m. sausio 19 d. KASP vado įsakymu Nr. V-44 tarnybinį patikrinimą atlikusiam tyrėjui buvo įsakyta papildyti pirminę išvadą. 2012 m. vasario 23 d. KASP vadas patvirtino papildytą išvadą. Su ja pareiškėjas nesutiko ir 2012 m. kovo 23 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos generalinei inspekcijai (toliau – ir Generalinė inspekcija). Atsakymo pareiškėjas skundo teismui pateikimo metu nebuvo gavęs.

KDS 40 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad drausminė nuobauda negali būti griežtinama, jeigu nuo jos paskyrimo praėjo daugiau negu 30 dienų. Drausminės nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos KASP vado įsakymais Nr. P-1235 ir Nr. P-1236 2011 m. gruodžio 16 d., jos galiojo 34 dienas, o jas panaikinus ir papildžius tą patį tarnybinį patikrinimą, buvo paskirta žymiai griežtesnė drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Pareiškėjo atleidimas iš tarnybos prieštarauja imperatyviai teisės normai, reglamentuojančiai nuobaudų sugriežtinimo tvarką kariams. Nepaisant to, 2012 m. kovo 20 d. Generalinės inspekcijos atlikto KASP štabo veiklos inspektavimo akte Nr. 3VN-8, pasirinktinai tikrinant KASP nuostatuose numatytų uždavinių ir funkcijų vykdymą, nuspręsta, kad tarnybiniai patikrinimai buvo atliekami laikantis teisės aktuose nustatytų terminų ir procesinių reikalavimų.

Vadovaujantis pareiškėjo tarnybos eigos išrašu, jis turi galiojančią nuobaudą − tarnybinio atlyginimo sumažinimą, kuris buvo paskirtas 2011 m. gruodžio 16 d. KASP vado įsakymu Nr. P-1235. Todėl atleisdamas jį iš tarnybos, atsakovas pažeidė ne tik KDS 40 straipsnio 4 dalies 1 punktą, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, numatantį, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais paskirtų nuobaudų pareiškėjas neginčijo, todėl vadas negalėjo pakartotinai griežtinti atsakomybės. Pareiškėjui nepagrįstai paskirta tokia griežta nuobauda likus 9 mėnesiams iki pensijos. Pažeidimą pareiškėjas padarė, norėdamas padėti savo dukrai, kurios automobilis sugedo kelyje. Dėl avarijos padarytą žalą kompensavo, jokių pretenzijų iš trečiųjų asmenų nesulaukė. Dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos patyrė išgyvenimus, buvo priverstas gerti vaistus, prarado teisę į pensiją, iškilo grėsmė jo gyvenimo sąlygoms, todėl prašė iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Krašto apsaugos ministerijos, ir Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 63–69) su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodė, kad pagal Statuto nuostatas dėl pareiškėjo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2011 m. gruodžio 9 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-5, kurioje nustatyta, jog pareiškėjas padarė KDS 76 straipsnio 1 dalyje (tarnybos pareigų neatlikimas) ir 75 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas tarnyba) numatytus drausmės pažeidimus. Atsižvelgdamas į šią tarnybinio patikrinimo išvadą, KASP vadas 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir Nr. P-1236 skyrė drausmines nuobaudas: už piktnaudžiavimą tarnyba (KDS 75 str. 1 d.) – kario laipsnio pažeminimą iki j. eil., už tarnybos pareigų neatlikimą (KDS 76 str. 1 d.) – 20 % tarnybinio atlyginimo sumažinimą 3 mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis KDS 27 straipsnio 2 dalies ir 28 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bei vykdant Sausumos pajėgų vado 2012 m. sausio 16 d. nurodymą, patikrinimas buvo grąžintas papildyti, 2011 m. gruodžio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-5 ir jos pagrindu priimtais 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir Nr. P-1236 paskirtos drausminės nuobaudos panaikintos. Pareiškėjo statusas tapo toks pat, kaip iki drausminių nuobaudų skyrimo.

Atlikus tarnybinio patikrinimo papildymą, buvo priimta Išvada KTO-1, kurią 2012 m. vasario 23 d. patvirtino KASP vadas. Šios išvados rezoliucinėje dalyje konstatuota, kad pareiškėjas 2011 m. lapkričio 7 d., savavališkai pasišalindamas iš tarnybos, padarė drausmės pažeidimą, numatytą KDS 73 straipsnio 1 dalyje (savavališkas pasišalinimas ar neatvykimas į tarnybą). Tarnybos metu savavališkai naudojo ne tarnybos tikslams jam tarnybinių užduočių vykdymui priskirtą tarnybinę transporto priemonę, ją eismo įvykio metu apgadino. Nei savo tiesioginiams, nei aukštesniems vadams apie tai nepranešė. Priešingai, siekdamas tai nuslėpti, paliko apgadintą transporto priemonę nesaugomoje teritorijoje atrakintą su transporto priemonės dokumentais ir raktais, taip sudarydamas prielaidas prarasti jam patikėtą valstybės turtą ar galimybę neteisėtai jį panaudoti. Tokiais savo veiksmais pažeidė KASOKTĮ 36 straipsnio 7 dalyje numatytus karių tarnybai taikomus apribojimus ir padarė KDS 66 straipsnyje numatytą drausmės pažeidimą. Pareiškėjo elgesys tiek minėtų teisės pažeidimų atlikimo metu, tiek po jų atlikimo, tapo nesuderinamas su duota kario priesaika, profesinės karo tarnybos kariui keliamais reikalavimais, dėl to laikytinas elgesiu, žeminančiu kario vardą.

Atsakovai nurodė, kad vertinant pareiškėjo veiksmus buvo vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A8-281/2007, Nr. A62-2135/2011, Nr. A438-1561/2008, Nr. A662-252/2011). Teisės aktai, reglamentuojantys karo tarnybą, ne tik nustato karių pareigą laikytis įstatymų ir statutų reikalavimų, bet ir laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Kario elgesys, kai padaromas teisės pažeidimas, dėl kurio gali kilti grėsmė kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, laikytinas ne tik teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių, už kurių nesilaikymą numatyta asmens teisinė atsakomybė, pažeidimu, bet ir visuomenėje susiklosčiusių vertybių ignoravimu bei įprastos moralės nuostatų nesilaikymu. Tai, kad karinio vieneto vadas gavo informaciją apie pareiškėjo padarytos veikos įvertinimą, reiškia, kad pareiškėjo veika jau tapo žinoma platesniam asmenų ratui, ir geras kario vardas yra pažemintas, o KASP institucija – diskredituota. Minimų įvykių metu pareiškėjas dėvėjo karinę uniformą, tarnybinis automobilis pažymėtas specialiu valstybiniu numeriu, rodančiu šios transporto priemonės priklausomybę KASP – šios aplinkybės įvykius mačiusiems asmenims leido suprasti, kad veikas atlieka karys, vairuojantis KASP priklausantį tarnybinį automobilį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgos su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t., }b. l. 60-62) palaikė atsakovo Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime pateiktą poziciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu (I t., b. l. 166–173) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė KASP vado 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. V-781 patvirtintų KASP štabo standartinių veiklos procedūrų 9 dalies reikalavimus, taip pat 2010 m. rugpjūčio 20 d. jo pasirašytos Transporto priemonių naudojimo visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. MT 2010-104 1.1.-1.3., 1.6, 1.8. punktų reikalavimus. Teismas pripažino, kad vadovaudamasis KDS 27 straipsnio 2 dalies ir 28 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei vykdydamas Sausumos pajėgų vado 2012 m. sausio 16 d. nurodymą, KASP vadas 2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-44 pagrįstai nurodė tarnybinį patikrinimą atlikusiam karininkui minėtą tarnybinį patikrinimą papildyti bei pašalinti trūkumus, neatskleidus visų tiriamų įvykio aplinkybių, dėl ko galimai netinkamai kvalifikuotos kario padarytos veikos. Grąžinus patikrinimą papildymui, KASP vadas pagrįstai 2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. P-61 panaikino KASP vado 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir Nr. P-1236, priimtais 2011 m. gruodžio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. KTO-5 pagrindu, paskirtas drausmines nuobaudas. Vadovaujantis KASOKTĮ 28 straipsnio 1 ir 3 dalimis KASP vado 2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-44 paskirtas tarnybinio patikrinimo papildymas atliktas nepažeidžiant 1 mėnesio termino nuo šio įsakymo priėmimo dienos – 2012 m. vasario 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-1 2012 m. vasario 23 d. patvirtinta KASP vado.

Teismas konstatavo byloje nustatytas aplinkybes: pareiškėjas 2011 m. lapkričio 7 d., neturėdamas savo vadovybės sutikimo, tarnybos užduotims vykdyti Vilniaus mieste jam skirta tarnybine transporto priemone, asmeniniais tikslais nuvyko į vietovę ties Rumšiškėmis, tokiu būdu savavališkai pasišalindamas iš tarnybos vietos; grįždamas į Vilnių, pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas tarnybinis automobilis; apie eismo įvykį pareiškėjas neinformavo policijos, SP budėtojo ir savo vadovybės, o apgadintą automobilį kartu su rakteliais ir dokumentais viduje paliko neužrakintą nesaugomoje teritorijoje, ir pasišalino. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes 2012 m. vasario 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, numatytą KDS 73 straipsnio 1 dalyje (savavališkas pasišalinimas ar neatvykimas į tarnybą), pažeidė KASOKTĮ 36 straipsnio 7 dalyje numatytus karių tarnybai taikomus apribojimus (profesinės karo tarnybos kariai negali naudoti tarnybos laiko, turto ir tarnybos teikiamų galimybių ne tarnybos tikslais) ir padarė drausmės pažeidimą, numatytą KDS 66 straipsnyje (KASOKTĮ nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimas).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir įstatyminius reikalavimus, padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmai nesuderinami su profesinės karo tarnybos kariui keliamais reikalavimais, todėl toks elgesys laikytinas žeminančiu kario vardą, todėl krašto apsaugos ministrė teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, skundžiamu įsakymu nutraukė su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido jį į atsargą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai dėl tarnybinio tyrimo išvadą surašiusio pareigūno neobjektyvumo ir šališkumo taip pat nepagrįsti. Tarnybinis patikrinimas atliktas ir įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų, nustatytos tvarkos ir terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina įrodymai, surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedūrų nepažeidė. Be to, teismas pripažino, kad KASOKTĮ nenumato teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nes skundo tenkinimo atveju pareiškėjui būtų kompensuojamas visas negautas tarnybinis atlyginimas.

III. Pareiškėjas J. M. pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 178–183), kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

Apeliaciniame skunde nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad pirminę tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. KTO-5, kurią 2011 m. gruodžio 9 d. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Štabo G1 skyriaus personalo administravimo poskyrio viršininkas kpt. V. V. pateikė KASP viršininkui plk. R. M. tvirtinti, tikrino Lietuvos Kariuomenės Teisės departamento vyr. specialistas KASP mjr. A. Č.. Todėl 2012 m. sausio 16 d. rašte Lietuvos Kariuomenės Teisės departamento kpt. J. V. nurodyti neva buvę pirminės išvados trūkumai yra labiau deklaratyvūs, nes minimi neva neanalizuoti duomenys buvo byloje ir jie nebuvo esminiai. Jei tyrimą atlikęs karininkas jį atliko nevisapusiškai ir nenuodugniai bei dėl to surašė netinkamą pirminę išvadą, jo atžvilgiu privalėjo būti pradėtas tarnybinis patikrinimas KDS 56 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovai patvirtino, kad toks tyrimas dėl tarnybinį patikrinimą blogai surašiusio karininko nebuvo vykdomas, o tyrimą papildyti buvo pateikta tam pačiam karininkui. Manytina, kad šis karininkas negalėjo papildyti išvados, nes prieš tai pažeidė pirminės išvados atlikimo tvarką (remiantis 2012 m. sausio 16 d. Lietuvos Kariuomenės Teisės departamento raštu Sausumos pajėgų vadui). Be to, aptariamame rašte kpt. J. V. iš anksto nurodė, kokia turės būti nustatyta atsakomybė pareiškėjui, todėl akivaizdu, kad tyrimą vykdžiusiam karininkui, kuris turėjo atsakyti pagal KDS dėl netinkamos pirminės išvados surašymo, nieko kito neliko kaip tik įvykdyti kpt. J. V. nurodymą, nes priešingu atveju būtų pats patrauktas atsakomybėn KDS nustatyta tvarka. Pagal KDS 29 straipsnio 2 dalį „[v]adų (viršininkų) veiksmus, tiriant drausmės pažeidimus, kontroliuoja Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius. Jis gali duoti nurodymus pašalinti drausmės pažeidimų tyrimo trūkumus“. Taigi tik Generalinė inspekcija galėjo duoti privalomą nurodymą pašalinti drausmės pažeidimų tyrimo trūkumus, o kpt. J. V. 2012 m. sausio 16 d. raštas ir jame teikiami nurodymai yra neteisėti.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad J. V. viršijo savo įgaliojimus, nes jos veika buvo paremta KDS nauja redakcija, kuri pareiškėjo drausmės pažeidimo metu ir drausmės pažeidimo tyrimo metu dar negaliojo, jos raštas prieštaravo aukštesnio karinio rango Lietuvos Kariuomenės Teisės departamento vyr. specialisto mjr. A. Č. išvadai, kad pirminė išvada surašyta tinkamai. Aptariamu atveju KDS nauja redakcija įsigaliojo nuo 2011 m. lapkričio 26 d., todėl tik po to padarytiems drausmės pažeidimams ir tik jų pagrindu pradėtiems tarnybiniams patikrinimams galiojo naujoji redakcija bei neteko galios ankstesnės redakcijos KDS. Grįžtamoji galia gali būti nustatyta tik įstatymo formos aktams. Poįstatyminių teisės aktų galiojimas atgal yra negalimas, nes poįstatyminis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas. Tiek kpt. J. V. 2012 m. sausio 16 d. raštas Sausumos pajėgų vadui, tiek aptariami individualūs teisės aktai – 2012 m. sausio 19 d. KASP vado įsakymas Nr. P-61, 2012 m. sausio 19 d. KASP vado įsakymas Nr. V-44 – prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisės principui lex retro non agit.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai konstatavo, jog iš KASP personalo S-l skyriaus vyresniosios specialistės A. K. gautame tarnybos eigos išraše, ties grafa „nuobauda“ įrašas, jog pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą – tarnybinio atlyginimo sumažinimą, yra techninė klaida. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pareikštas nušalinimas teisėjai, nes buvo kitų aplinkybių, kurios kėlė abejonių dėl jos nešališkumo. Teisėja nenusišalino, o nagrinėdama bylą buvo neobjektyvi, kerštavo, sąmoningai atmetė skundą ir nepasisakė apie aplinkybę dėl drausminės nuobaudos sugriežtinimo tvarkos, kuri numatyta KDS 40 straipsnio 5 dalyje, pažeidimo.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Krašto apsaugos ministerijos, ir Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (I t., b. l. 190–191) prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, kurie jau buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, perrašoma dalis skundo, teikto pirmosios instancijos teismui. Remiamasi teisės doktrinos principais, kurie nėra susiję su šios bylos ginčo objektu. Nenurodomi jokie teisiniai pagrindai, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, turėjo laikytis įstatymo nustatytų reikalavimų, keliamų tokio skundo turiniui. Pareiškėjo apeliacinis skundas nenagrinėtinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos atsiliepime (I t., b. l. 192–195) į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsiliepime nurodoma, kad KASP vadas, 2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. P-61, pripažindamas pareiškėjui 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir P-1236 skirtas drausmines nuobaudas negaliojančiomis, jas nei sugriežtino, nei sušvelnino, anksčiau minėtais įsakymais skirtų drausminių nuobaudų nepakeitė kitomis drausminėmis nuobaudomis, o panaikino jų veikimą, t. y. grąžino pareiškėją į iki šių nuobaudų skyrimo buvusią padėtį ir kompensavo visus su tuo susijusius ir pareiškėjo patirtus praradimus. Skundžiamo Įsakymo priėmimo teisinis pagrindas yra KASOKTĮ nuostatos, t. y. pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos į atsargą išleistas buvo ne skiriant jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš profesinės karo tarnybos, bet KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindais, kurie yra savarankiški profesinės karo tarnybos sutarčių nutraukimo ir išleidimo į atsargą pagrindai ir nėra niekaip siejami su drausminių nuobaudų skyrimu ir taikymu. Kadangi pareiškėjas į atsargą buvo išleistas vadovaujantis KASOKTĮ, o ne KDS nuostatomis, pareiškėjui nebuvo sugriežtintos ir KASP vado 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir P-1236 skirtos drausminės nuobaudos, nes po jų panaikinimo naujos drausminės nuobaudos pareiškėjui nebuvo taikytos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Statuto 29 straipsnio 2 dalis numato, jog vadų (viršininkų) paskirtus drausmės pažeidimų ir skundų tyrimus kontroliuoja aukštesni vadai (viršininkai) ir krašto apsaugos generalinis inspektorius, kurie turi teisę duoti nurodymus pašalinti tarnybinio patikrinimo trūkumus (KDS nuostatos nenumato aukštesnių vadų kontrolės atlikimo konkrečių terminų). KASOKTĮ 11 straipsnio 6 dalis numato, kad Sausumos pajėgų sudedamoji dalis yra krašto apsaugos savanorių pajėgos, taigi KASP vadas yra pavaldus Sausumos pajėgų vadui. KDS 40 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 26 d. iki 2012 m. liepos 12 d.) numatė, jog vadų (viršininkų) sprendimus skirti drausminę nuobaudą kontroliuoja aukštesnysis vadas (viršininkas) ir krašto apsaugos generalinis inspektorius. Aukštesnysis vadas (viršininkas) savo iniciatyva arba krašto apsaugos generalinio inspektoriaus teikimu sugriežtina paskirtą drausminę nuobaudą neviršydamas šio statuto nustatytos sankcijos už padarytą drausmės pažeidimą, jeigu įvertinęs šio straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes, nusprendžia, kad buvo paskirta aiškiai per švelni drausminė nuobauda. Vadas (viršininkas), skirdamas griežtesnę drausminę nuobaudą, atsižvelgia į kariui paskirtą ir įvykdytą drausminę nuobaudą. Drausminė nuobauda negali būti griežtinama, jeigu nuo jos paskyrimo praėjo daugiau negu 30 dienų (KDS 40 str. 4 d. 1 p.). Akivaizdu, kad drausminių nuobaudų skyrimo kontrolę aukštesnysis vadas įgyvendina įvertindamas konkrečios drausminės nuobaudos pagrįstumą ir proporcingumą, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo metu surinktus faktus, bet nevertina paties tarnybinio patikrinimo atlikimo visapusiškumo ir objektyvumo. Šiuo atveju Sausumos pajėgų vadas įvertino ne drausminių nuobaudų, paskirtų pareiškėjui pagrįstumą ir proporcingumą, bet tarnybinio patikrinimo, kurio išvada buvo pagrindas skirti drausmines nuobaudas, atlikimo visapusiškumą ir objektyvumą. Taigi davė nurodymus pašalinti tarnybinio patikrinimo trūkumus, o ne griežtino ar keitė pareiškėjui paskirtas drausmines nuobaudas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad tiek KDS 40 straipsnio 4 dalies, tiek 40 straipsnio 5 dalies nuostatos numato jau paskirtų drausminių nuobaudų reviziją, nevertinant tarnybinio patikrinimo atlikimo visapusiškumo. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Specialistų kariniams vienetams skyriaus vyr. specialistės kpt. J. V. tarnybinis pranešimas, kuriame konstatuoti tarnybinio patikrinimo (kurio išvada buvo pagrindas KASP vadui skirti drausmines nuobaudas pareiškėjui) trūkumai ir pateiktas siūlymas pareiškėjui skirtas drausmines nuobaudas laikyti negaliojančiomis, o Išvadą KTO-5 ir tarnybinio patikrinimo medžiagą grąžinti tyrimui papildyti, 2012 m. sausio 16 d. buvo pateiktas Sausumos pajėgų vadui, kuris tą pačią dieną tarnybiniame pranešime nurodytiems siūlymams pritarė.

Karo tarnybos statuto, patvirtinto Krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163, (toliau – ir KTS) 4.3 punktas numato, kad įsakymu laikomas vado (viršininko) pavedimas (nurodymas), duodamas žodžiu, raštu (įforminant dokumento blanke, užrašant rezoliuciją dokumente arba kita rašytine forma), o vykdant karinę operaciją – ir sutartiniais ženklais ar signalais, kuriais perduodama įpareigojanti informacija. Sausumos pajėgų vadas ant TP 2012 m. sausio 16 d. užrašė rezoliuciją, pritariant pareiškėjui skirtas drausmines nuobaudas laikyti negaliojančiomis, o išvadą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą grąžinti tyrimui papildyti, tuo pačiu įvertindamas, ar tarnybos metu naudojant tarnybinę transporto priemonę ne tarnybos tikslams nebuvo pažeisti KASOKTĮ 36 straipsnio 7 dalyje karių tarnybai nustatyti apribojimai.

Todėl kpt. J. V. tarnybiniame pranešime nurodytas siūlymas grąžinti išvadą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą tyrimui papildyti bei pareiškėjui skirtas drausmines nuobaudas – tarnybinio atlyginimo sumažinimą ir kario laipsnio pažeminimą – laikyti negaliojančiomis įgavo Sausumos pajėgų vado įsakymo galią. Tokiu būdu Sausumos pajėgų vadas pasinaudojo KDS 29 straipsnio 2 dalyje jam suteikta drausmės pažeidimų tyrimo kontrolės, o ne drausminių nuobaudų griežtinimo teise. KDS 40 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata suteikia teisę aukštesniam vadui apskritai panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą nustačius, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant šio statuto ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus (tokiai teisei įgyvendinti KDS nuostatos laiko apribojimų nenumato apskritai).

Sausumos pajėgų vadas nustatė, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada Nr. KTO-5 buvo pagrindas KASP vadui skirti pareiškėjui drausmines nuobaudas, buvo atliktas nevisiškai ištyrus su tiriamu įvykiu susijusias aplinkybes, nevisapusiškai įvertinus surinktus įrodymus. Todėl Sausumos pajėgų vadas turėjo teisę panaikinti KASP vado pareiškėjui skirtas drausmines nuobaudas, taip pat įpareigoti papildyti tarnybinį tyrimą kpt. J. V. tarnybiniame pranešime nurodytais pagrindais, siekiant iš naujo įvertinti pareiškėjo elgesį dėl tarnybinės transporto priemonės naudojimo tarnybos metu asmeniniais tikslais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas neteisingai taiko teisės aktų galiojimo laike pricipus. Įsigaliojusi KDS 29 straipsnio 2 dalis teisę kontroliuoti vadų (viršininkų) paskirtus drausmės pažeidimų ir skundų tyrimus ir duoti nurodymus pašalinti tarnybinio patikrinimo trūkumus suteikė ne tik krašto apsaugos generaliniam inspektoriui, bet ir aukštesniam vadui. Ši teisė yra procesinio pobūdžio ir niekaip nedaro įtakos drausmės pažeidėjo teisėms ir pareigoms, nesunkina jokiu kitu būdu jo teisinio statuso ar atsakomybės, nėra į pareiškėją nukreipta teisinio poveikio priemonė. Visos KDS nuostatos, kuriomis Sausumos pajėgų vadas pasinaudojo įgyvendindamas tarnybinio patikrinimo atlikimo kontrolę (KDS 29 str. 2 d., 40 str. 2 d. 2 p.), įsigaliojo dar 2011 m. lapkričio 26 d., tuo tarpu šiomis nuostatomis Sausumos pajėgų vadas vadovavosi 2012 m. sausio mėnesį. Tai, kad pareiškėjas teisės aktų pažeidimus įvykdė 2011 m. lapkričio 7 d., nepaneigia vadų teisės ir pareigos vadovautis ta KDS redakcija, kuri galioja priimant procedūrinio pobūdžio sprendimus. Aplinkybių, kad KASP ar Sausumos pajėgų vadai, vadovaudamiesi naujos redakcijos KDS nuostatomis, pasunkino pareiškėjo padėtį labiau nei tai būtų galėję padaryti vadovaudamiesi pareiškėjo teisės aktų pažeidimų įvykdymo metu galiojusios KDS redakcijos nuostatomis, pareiškėjas nepateikė.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu (II t., b. l. 2–11) iš dalies patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą. Teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: panaikino Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado 2012 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. P-270 „Dėl eil. J. M. atleidimo iš pareigų“ ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2012 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. P-298 „Dėl eil. J. M. išleidimo į atsargą“; grąžino pareiškėją į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Štabo aptarnavimo tarnybos Aprūpinimo grupės tiekėjų pareigas; bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti atlyginimą už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką bei neturtinės žalos priteisimo grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teismas nustatė, kad bylos ginčas yra dėl atleidimo iš karo tarnybos. Pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2012 m. vasario 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-1, kuri 2012 m. vasario 23 d. buvo patvirtinta KASP vado, nustatė pareiškėjo padaryto drausmės pažeidimo faktines aplinkybes. Pareiškėjas pažeidimo fakto iš esmės neginčijo, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo pažeidimo faktinių aplinkybių vertinti iš naujo, dėl to tikrino tik pareiškėjui paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumą. Teismas nustatė, kad krašto apsaugos ministrės 2012 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. P-298 priimtas remiantis KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Teismas įvertino KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 6 punkto (2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1509 redakcija) ir 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto (2011 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-1637 redakcija) nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo atleidimas iš tarnybos ir profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindai patvirtina, kad pareiškėjas krašto apsaugos ministrės 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P-298 atleistas dėl padarytų drausmės pažeidimų, kurie 2012 m. vasario 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. KTO-1 kvalifikuoti kaip KDS 66 straipsnio pažeidimas, t. y. KASOKTĮ nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimas. Taip pat pareiškėjo elgesys įvertintas kaip žeminantis kario vardą ir nesuderinamas su kario duota priesaika ir profesinės karo tarnybos kariui keliamais reikalavimais. Pastarasis pažeidimas nėra atitinkamai kvalifikuotas tarnybinio patikrinimo išvadoje pagal KDS, tačiau jis atitinka KDS 69 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Teismas, įvertinęs KASP vado 2012 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. P-270 ir krašto apsaugos ministrės 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. P-298 teisėtumą, padarė išvadą, jog šie įsakymai yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. KDS 40 straipsnio 4 dalies 1 punktui, kuriuo nustatyta, kad drausminė nuobauda negali būti griežtinama, jeigu nuo jos paskyrimo praėjo daugiau negu 30 dienų. KASP vadas 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. P-270 paskyrė pareiškėjui nuobaudą – atleidimą iš pareigų, atitinkančią KDS 37 straipsnyje numatytą nuobaudą. Krašto apsaugos ministrė 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P-298 paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą, numatytą KDS 38 straipsnyje, t. y. atleidimą iš tarnybos. Drausminės nuobaudos paskirtos praėjus daugiau nei 30 dienų nuo KASP vado 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir Nr. P-1236 pareiškėjui paskirtų drausminių nuobaudų. Todėl švelnesnės drausminės nuobaudos, paskirtos pareiškėjui 2011 m. gruodžio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. KTO-5 pagrindu, negalėjo būti griežtinamos, nenustačius naujų aplinkybių ir tik pakeitus pažeidimų kvalifikavimą. Atleidimas iš pareigų ir tarnybos pagal KDS VI skirsnyje numatytą drausminių nuobaudų griežtumo hierarchiją yra griežtesnė nuobauda nei KASP vado 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir Nr. P-1236 paskirtos drausminės nuobaudos – tarnybinio atlyginimo sumažinimas ir kario laipsnio pažeminimas.

Teismo vertinimu, pripažinus, kad drausminės nuobaudos paskirtos pažeidžiant nustatytą tvarką, KASP vado 2012 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. P-270 „Dėl eil. J. M. atleidimo iš pareigų“ ir krašto apsaugos ministrės 2012 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. P-298 „Dėl eil. J. M. išleidimo į atsargą“ yra naikintini kaip neteisėti. Teismas, nustatęs absoliutų ginčijamų įsakymų negaliojimo pagrindą dėl jų prieštaravimo KDS 40 straipsnio 4 dalies 1 punktui, kitų įsakymų negaliojimo pagrindų nevertino. Nustatęs, kad pareiškėjas yra atleistas iš savanorių karo tarnybos be įstatyme numatyto pagrindo, jį grąžino į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Štabo aptarnavimo tarnybos Aprūpinimo grupės tiekėjų pareigas. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino visiškai ir bylos dalį dėl atlyginimo priteisimo už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką bei neturtinės žalos priteisimo grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

V. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Krašto apsaugos ministerijos, ir Krašto apsaugos ministerija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-159/2013, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais (II t., b. l. 74–79).

Atsakovai nurodė, kad teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, padarė esminius materialinės teisės normų pažeidimus, turėjusius įtakos priimto procesinio sprendimo teisėtumui (KDS, KASOKTĮ). Be to, apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka suformuotos vienodos administracinių teismų praktikos, aiškinant bei taikant tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-353/2004, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013). Tai, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais, sudaro pagrindą atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-159/2013, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktais (II t., b. l. 29–38).

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas nukrypo nuo prašomoje atnaujinti byloje nagrinėtais klausimais jau suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1548/2010, 2004 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-353/2004, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013, 2007 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-866/2007; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2321-473/2012, 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3263-426/2012), todėl būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.). Taip pat teismas padarė esminių materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, turėjusį įtakos priimant neteisėtą sprendimą (KASOKTĮ 38 str. 1 d. 6 p., 38 str. 2 d. 8 p., KDS 40 str. 4 d. 1 p.), nemotyvavo ir neargumentavo savo sprendimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartimi (II t., b. l. 89–95) atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A261-159/2013 pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgoms dėl įsakymų panaikinimo ir grąžinimo į pareigas bei perdavė bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendime iš esmės konstatavo, jog KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įtvirtinti atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindai dėl padarytų drausmės pažeidimų, t. y. drausminės nuobaudos, ir taikė su drausminių nuobaudų skyrimu susijusias teisines pasekmes – KDS 40 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Kita vertus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-866/2007, 2010 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1548/2010, 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-85/2013, kiek jos susiję su nagrinėjama byla, konstatuota, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalyje (bendrąja prasme) (šiose nutartyse konkrečiai aptarti šios straipsnio dalies 3, 8, 10, 12 punktai) įtvirtinti savarankiški profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir (ar) kario atleidimo iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje pagrindai, o ne drausminės nuobaudos. Toks aiškinimas, sistemiškai vertinant KASOKTĮ 38 straipsnį, kuriame nustatyti profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindai, leidžia teigti, kad ir KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalyje (6 punkte) yra įtvirtinti savarankiški profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir (ar) kario atleidimo iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje pagrindai, nesietini su drausminių nuobaudų taikymu. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galėjo padaryti esminį materialinės teisės normų (KASOKTĮ 38 str. 1 d. 6 p., 38 str. 2 d. 8 p.) pažeidimą, galbūt turėjusį įtakos priimti neteisėtą sprendimą, administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, todėl siekiant unifikuoti teismų praktiką bei užtikrinti konstitucinį imperatyvą, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos vienodai, buvo konstatuota, kad yra pagrindas atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.

Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. Procesą administracinėje byloje atnaujinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tai iš esmės reiškia, kad bylą iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjanti išplėstinė teisėjų kolegija turėtų atlikti visapusišką pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą (ABTĮ 136, 161 str.). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556‑393/2010; 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502‑3034/2011, 2013 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3147/2012). Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartimi atnaujino procesą, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimu buvo pažeista materialiosios teisės norma ir tai galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (pagrindas, numatytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte). Be to, konstatuota, kad administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, todėl procesas atnaujintas ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

VII. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartimi, kuria buvo atnaujintas procesas administracinėje byloje Nr. A261-159/2013, pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendime iš esmės konstatavo, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įtvirtinti atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindai dėl padarytų drausmės pažeidimų, t. y. drausminės nuobaudos, ir taikė su drausminių nuobaudų skyrimu susijusias teisines pasekmes – KDS 40 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Kita vertus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-866/2007, 2010 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1548/2010, 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-85/2013, kiek jos susijusios su nagrinėjama byla, konstatuota, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalyje (bendrąja prasme) (šiose nutartyse konkrečiai aptarti šios straipsnio dalies 3, 8, 10, 12 punktai) įtvirtinti savarankiški profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir (ar) kario atleidimo iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje pagrindai, o ne drausminės nuobaudos. Minėtoje 2013 m. kovo 20 d. nutartyje pažymėta, kad toks aiškinimas, sistemiškai vertinant KASOKTĮ 38 straipsnį, kuriame nustatyti profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindai, leidžia teigti, kad ir KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalyje (6 punkte) yra įtvirtinti savarankiški profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir (ar) kario atleidimo iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje pagrindai, nesietini su drausminių nuobaudų taikymu.

Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, kad nutarties, kuria yra atnaujintas procesas administracinėje byloje motyvai bei pirmiau nurodytas administracinių teismų praktikoje įtvirtintas reikalavimas nagrinėjant bylą po proceso atnaujinimo atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas, apibrėžia ir šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Byloje turi būti nagrinėjamas klausimas dėl Kariuomenės drausmės statuto nuostatos taikymo, atleidžiant karį pagal KASOKTĮ 38 straipsnyje numatytą savarankišką atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindą.

VIII. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A261-159/2013, įvertinęs KASP vado 2012 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. P-270 ir krašto apsaugos ministrės 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. P-298 „Dėl eil. J. M. išleidimo į atsargą“ teisėtumą, padarė išvadą, jog šie įsakymai yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Statuto 40 straipsnio 4 dalies 1 punktui, kuriuo nustatyta, jog drausminė nuobauda negali būti griežtinama, jeigu nuo jos paskyrimo praėjo daugiau negu 30 dienų. Teismas nurodė, kad drausminės nuobaudos paskirtos praėjus daugiau nei 30 dienų nuo KASP vado 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir Nr. P-1236 pareiškėjui paskirtų drausminių nuobaudų. Todėl švelnesnės drausminės nuobaudos, pažymėjo teismas, paskirtos pareiškėjui Išvados KTO-5 pagrindu, negalėjo būti griežtinamos, nenustačius naujų aplinkybių ir tik pakeitus pažeidimų kvalifikavimą, nes atleidimas iš pareigų ir tarnybos pagal KDS VI skirsnyje numatytą drausminių nuobaudų griežtumo hierarchiją yra griežtesnė nuobauda nei KASP vado 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymais Nr. P-1235 ir Nr. P-1236 paskirtos drausminės nuobaudos.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos duomenimis 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. P-270 KASP vadas atleido pareiškėją iš KASP (I t., b. l. 48). 2012 m. balandžio 3 d. krašto apsaugos ministrė įsakymu Nr. P-298 (I t., b. l. 3) nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju. Minėtais įsakymais pareiškėjas atleistas ir su juo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Kariuomenės drausmės statuto 40 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra įtvirtinta nuostata, kuria draudžiama griežtinti drausminę nuobaudą, jei nuo jos paskyrimo praėjo daugiau nei 30 dienų.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnis nustato profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino atvejus, kuriais profesinės karo tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje (38 straipsnio 1 dalies 1–9 punktai), o 2 dalyje išvardytais atvejais suteikė Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybei diskrecijos teisę spręsti (sutartis gali būti nutraukiama ir karys atleidžiamas) dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir atleidimo iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje (38 straipsnio 2 dalies 1–13 punktai) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-3014/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013). Aptariamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisę nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį šiame straipsnyje numatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai ar pareigūnai.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad KASOKTĮ 38 straipsnyje numatyti savarankiški profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties nutraukimo pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013). Kariuomenės drausmės statute įtvirtintos drausminės atsakomybės taikymo sąlygos ir apimtis. Aplinkybė, kad KASOKTĮ 38 straipsnyje įtvirtinti profesinės karo tarnybos atleidimo pagrindai iš dalies sutampa su KDS įtvirtintaisiais (pavyzdžiui, KDS 69 straipsnyje įtvirtintas kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas iš dalies sutampa su KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintu draudimu kariui tarnybos ar ne tarnybos metu padaryti kario vardą žeminančių teisės pažeidimų) nelemia būtinybės KDS numatyto drausmės pažeidimo laikyti sąlyga KASOKTĮ 38 straipsnyje įtvirtintų profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindų konstatavimui ar atvirkščiai. Tai įstatymų leidėjo diskrecija spręsti, kad tam tikri karių pažeidimai yra ypatingi ir jiems taikomas specialus reguliavimas, kuris skiriasi nuo įprastos drausminės atsakomybės taikymo tvarkos. Todėl ir administracinėje byloje, kurioje buvo atnaujintas procesas, Kariuomenės drausmės statuto nuostatų, susijusių su drausminių nuobaudų skyrimu, besąlyginis pritaikymas atleidimui, atliktam pagal KASOKTĮ numatytus pagrindus, nelaikytinas pagrįstu dėl skirtingų atsakomybės formų taikymo galimybių. Tačiau konstatavus galimą materialiosios teisės normų pažeidimą, jas taikant, būtina nustatyti, ar toks pažeidimas galėjo nagrinėjamu atveju turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (žr. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti administracinį procesą turinį). Dėl nurodytos priežasties išplėstinė teisėjų kolegija vertina byloje ginčijamų įsakymų, kuriais atleistas pareiškėjas, teisėtumą.

IX. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. P-270 KASP ir 2012 m. balandžio 3 d. krašto apsaugos ministrės įsakymas Nr. P-298 nebuvo priimti po pirminio tarnybinio patikrinimo. Pirmiausiai KASP buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kuris buvo patvirtintas 2011 m. gruodžio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-5 (I t., b. l. 16–22). Šia išvada rekomenduota pareiškėjui skirti Statute numatytas drausmines nuobaudas: tarnybinio atlyginimo sumažinimą ir kario laipsnio pažeminimą. Tokios nuobaudos buvo skirtos pareiškėjui 2011 m. gruodžio 16 d. KASP vado įsakymu Nr. P-1235 (I t., b. l. 23) ir 2011 m. gruodžio 16 d. KASP vado įsakymu Nr. P-1236 (I t., b. l. 24). Po minėtų drausminių nuobaudų skyrimo 2012 m. sausio 19 d. KASP vado įsakymu Nr. P-61 (I t., b. l. 25) jos buvo pripažintos negaliojančiomis, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Teisės departamento Specialistų kariniams vienetams skyriaus vyr. specialistės kpt. J. V. 2012 m. sausio 16 d. tarnybinį pranešimą (I t., b. l. 129–130). 2012 m. sausio 19 d. KASP vado įsakymu KASP kpt. V. V. buvo įpareigotas papildyti 2011 m. gruodžio 9 d. tarnybinį patikrinimą, atsižvelgdamas į minėtą kpt. J. V. 2012 m. sausio 16 d. tarnybinį pranešimą (I t., b. l. 26). Vėliau KASP buvo atliktas pakartotinis tarnybinis patikrinimas, kuris yra patvirtintinas 2012 m. vasario 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-1 (I t., b. l. 133–144). Šia tarnybinio patikrinimo išvada papildyta pirminė Išvada KTO-5 ir rekomenduojama kreiptis į krašto apsaugos ministrą su siūlymu atleisti pareiškėją. 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. P-270 KASP vadas atleido pareiškėją iš KASP (I t., b. l. 48). 2012 m. balandžio 3 d. krašto apsaugos ministrė įsakymu Nr. P-298 (I t., b. l. 3) nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju.

Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, kad atleidimui iš profesinės karo tarnybos ir profesinės karo sutarties nutraukimo procesui taikytini bendri iš Konstitucijos kylantys ir viešojo administravimo subjektams taikomi privalomi reikalavimai. Tarp jų yra teisės viešpatavimo imperatyvas, kuris reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos būtų nešališkos, nepriklausomos, siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Reikalavimas sprendimus priimti tik teisės pagrindu yra vienas iš esminių teisėtumo principo elementų. Todėl ir nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl pareiškėjo atleidimo iš profesinės karo tarnybos ir profesinės karo sutarties nutraukimo teisėtumo, pirmiausiai vertintina, ar 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. P-270 KASP ir 2012 m. balandžio 3 d. krašto apsaugos ministrės įsakymu Nr. P-298 nebuvo pažeistas iš teisėtumo principo kylantis reikalavimas sprendimus priimti tik teisės pagrindu. Sprendžiant dėl šių įsakymų teisėtumo, reikšmę turi visos procedūros stadijos, iki priimant ginčijamus įsakymus, nes nuo tinkamo jų vykdymo priklauso ir įsakymų turinys: esminę reikšmę šiuo atveju turi būtent tarnybinis patikrinimas, nes tarnybinio patikrinimo išvada konstatuojamos konkrečios faktinės aplinkybės, esančios pagrindu taikyti vieną arba kitą atsakomybės formą.

Taigi 2012 m. sausio 19 d. KASP vado įsakymu Nr. P-61 (I t., b. l. 25) pareiškėjui pirmą kartą skirtos drausminės nuobaudos buvo pripažintos negaliojančiomis, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Teisės departamento Specialistų kariniams vienetams skyriaus vyr. specialistės kpt. J. V. 2012 m. sausio 16 d. tarnybinį pranešimą. Šis įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis KDS 29 straipsnio 2 dalimi. Šioje KDS nuostatoje (taikoma analizuojamų aktų metu galiojusi (nuo 2011 m. lapkričio 26 d.) įstatymo redakcija Nr. 143-6704) įtvirtinta, kad „[v]adų (viršininkų) paskirtus drausmės pažeidimų ir skundų tyrimus kontroliuoja aukštesni vadai (viršininkai) ir krašto apsaugos generalinis inspektorius, kurie turi teisę duoti nurodymus pašalinti tarnybinio patikrinimo trūkumus“. Atsižvelgdama į nurodytos nuostatos turinį, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinis patikrinimas ir drausminės nuobaudos skyrimas yra skirtingi Kariuomenės drausmės statute įtvirtinti institutai. Nagrinėjamu atveju KDS 29 straipsnio 2 dalies nuostata suteikia teisę kontroliuoti drausmės pažeidimus ir skundų tyrimus atliekančių vadų (viršininkų) veiksmus, nurodant pašalinti tarnybinio patikrinimo trūkumus, tačiau 2012 m. sausio 19 d. KASP vado įsakymu Nr. P-61 ši nuostata pritaikyta netinkamai, pripažįstant jau skirtas drausmines nuobaudas negaliojančiomis. Todėl konstatuotina, kad KDS 29 straipsnio 2 dalies nuostata buvo pritaikyta vėlesniame nei leistina administracinės procedūros etape: ne tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tvirtinimo stadijoje, bet drausminės nuobaudos skyrimo stadijoje.

Pabrėžtina, kad pagal Statuto 40 straipsnio 3–4 dalis, drausminės nuobaudos gali būti griežtinamos vado (viršininko) iniciatyva. Tačiau nagrinėjamoje byloje 2012 m. sausio 19 d. KASP vado įsakymu Nr. P-61 (I t., b. l. 25) skirtos drausminės nuobaudos buvo pripažintos negaliojančiomis, o 2012 m. sausio 19 d. KASP vado įsakymu Nr. V-44 (I t., b. l. 26) pirminį tarnybinį patikrinimą (I t., b. l. 16–22) atlikęs pareigūnas buvo įpareigotas papildyti šį tarnybinį patikrinimą, pašalindamas trūkumus, nurodytus Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Teisės departamento Specialistų kariniams vienetams skyriaus vyr. specialistės kpt. J. V. 2012 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime (I t., b. l. 129–130). Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, o jo pagrindu jau buvo paskirtos drausminės nuobaudos, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje po drausminių nuobaudų skyrimo pareiškėjui įstatymuose nebuvo numatyta pagrindo panaikinti skirtas drausmines nuobaudas ir iš naujo atlikti tarnybinį patikrinimą. Statuto 40 straipsnio 4 dalies 2 punkte yra įtvirtinta galimybė panaikinti skirtą drausminę nuobaudą, tačiau šis panaikinimas sietinas su kario skundu dėl skirtos drausminės nuobaudos, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje drausminių nuobaudų panaikinimas buvo įvykdytas ne dėl kario skundo, bet dėl būtinybės pašalinti tarnybinio patikrinimo išvados trūkumus. Toks minėtos KDS nuostatos taikymas yra neteisėtas, nes leidimas pačiam KASP vadui naikinti savo priimtus įsakymus, be aiškiai nurodyto pagrindo, prieštarauja teisėtumo principui, o KASP vadas pripažįstamas plečiamai taikęs aiškią Statuto normą.

Konstatuotina, kad nors byloje, kurioje buvo atnaujintas procesas, buvo padarytas materialiosios teisės pažeidimas, tačiau jis nėra pagrindas panaikinti šį sprendimą, nes byloje konstatuotas kitas KASP vado 2012 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. P-270 ir krašto apsaugos ministrės 2012 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. P-298 neteisėtumo pagrindas – ginčijami įsakymai priimti, pažeidžiant teisėtumo principą, t. y. nesilaikius įstatymuose numatytos jų priėmimo procedūros.

ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, jog ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-715/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 16, 2008). Nagrinėjamu atveju skundžiami įsakymai, kurių pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos, buvo priimti pažeidus numatytą procedūrą, o šis pažeidimas nulėmė tai, kad pareiškėjas patyrė neigiamas teisines pasekmes – remiantis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis jo padaryti pažeidimai, nesilaikant įstatyme numatytos tvarkos, perkvalifikuoti iš drausmės pažeidimų pagal Statutą į KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintus savarankiškus atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindus, remiantis tais pačiais pareiškėjo padarytais veiksmais. Todėl laikytina, kad procedūrų nesilaikymas nulėmė nepagrįstų įsakymų dėl pareiškėjo priėmimą.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis procesas nagrinėjamu atveju taip pat buvo atnaujintas ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Išanalizavus byloje susiklosčiusias aplinkybes, susijusias su pareiškėjo atleidimu iš profesinės karo tarnybos ir profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimu, pažymėtina, kad šioje byloje kilęs klausimas yra susijęs su netinkamu materialiosios teisės normų taikymu (t. y. Kariuomenės drausmės statuto nuostatos taikymo, atleidžiant asmenį KASOKTĮ 38 straipsnyje numatytu pagrindu), tačiau teismų praktika byloje nagrinėjamu aspektu nėra nevienoda. Pabrėžtina, kad šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių specifika nėra analogiška proceso atnaujinimo nutartyje nurodytų administracinių bylų Nr. A17-866/2007, Nr. A143-1548/2010, Nr. A520-85/2013 faktinėms aplinkybėms. Šioje administracinėje byloje susiklostė specifinė situacija, kai asmeniui buvo skirtos drausminės nuobaudos, jos vėliau panaikintos, o dar kartą atlikto tarnybinio patikrinimo pagrindu pritaikyta kita atsakomybės forma nei po pirminio tarnybinio patikrinimo. Tuo tarpu elementas, dėl kurio procesą atnaujinusiai teisėjų kolegijai kilo abejonė, t. y. drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių besąlyginis taikymas KASOKTĮ numatytiems kario atleidimo pagrindams, yra išspręstas, išanalizavus ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto pagrindo taikymo pagrįstumą.

Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A261-159/2013 padarė materialiosios teisės pažeidimą, kuris neturėjo įtakos, priimant neteisėtą sprendimą, konstatavus savarankišką atnaujintoje administracinėje byloje ginčytų įsakymų neteisėtumo pagrindą, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo naikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, ir Krašto apsaugos ministerijos bei trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų prašymus atmesti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-159/2013 palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas Dainius Raižys

Veslava Ruskan Virginija Volskienė