2020-07-08 Nr. AB-13278-3-61-3-02536-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1104-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02536-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. 2018 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. P-383, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, kuriai skundžiamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Nuobauda pareiškėjai paskirta už du tarnybinius pažeidimus. Pirmas pažeidimas – kad kontroliuodama ir organizuodama ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00586-13 ir jam vadovaudama 2018 m. kovo 13 d. priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00586-13, antras – kad neužtikrino, kad nuo 2013 m. atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00586-13 nuo 2017 m. liepos 24 d. vyktų intensyviai ir nebūtų vilkinamas, bei kad būtų imtasi visų įstatymų numatytų priemonių per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką.

3. Nesutikdama su paskirta tarnybine nuobauda, pareiškėja teigė, kad nuobauda jai paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00586-13 paaiškino, kad yra apkaltinta nebūtais dalykais, t. y. pareiškėja tariamai nevertino, kad po UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų D. V., S. V. ir J. V. susigrąžintų paskolų, buvo paskelbtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas. Savo paaiškinime pareiškėja nurodė, kad akcininkai D. V., S. V. bei J. V. tik priėmė sprendimą susigrąžinti bendrovei suteiktas paskolas, tačiau už suteiktas paskolas sau pinigų neišsimokėjo. Tokiu atveju, pareiškėjos teigimu, pagrindo įtarimams nebuvo. Pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga pareiškėjai buvo perduota po 2016 m. gegužės 19 d. ir pareiškėja priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00586-13, pasisakydama dėl visų veikų, taip pat nurodydama, kad tyčinio bankroto požymių nenustatyta. Pareiškėjos priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00586-13 buvo paliktas galioti. Šis ikiteisminis tyrimas buvo jau du kartus nutrauktas kito prokuroro nutarimais, taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja šį ikiteisminį tyrimą vilkino. Pareiškėja teigė, kad visi galimi tyrimo veiksmai atlikti ir sprendimai priimti skubos tvarka. Pareiškėja taip pat nepagrįstai kaltinama dėl neištirtų automobilio pardavimo aplinkybių, nes pareiškėja, vertindama šią aplinkybę, rėmėsi ne tik liudytojo parodymais, bet taip pat buvo užklaustos dėl informacijos UAB „(duomenys neskelbtini)““, VĮ Regitra bei Tarptautinių ryšių valdyba. Nesutiko, kad priimtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra nurodyta nusikalstamos veikos esmė. Manė, kad ji neprivalėjo duoti tyrėjai jokių nurodymų, nes juos davė aukštesnioji prokurorė ir teismai.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad dėl neteisėtai paskirtos tarnybinės nuobaudos ji patyrė neturtinę žalą, nes skundą teismui rašė atostogų metu, taip neturėdama galimybės pailsėti.

5. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad tiek tarnybinio patikrinimo atlikimo, tiek nuobaudos skyrimo procedūros buvo atliktos laikantis teisės aktų nustatytų terminų ir tvarkos. Visi pareiškėjos pateikti skundo argumentai yra identiški argumentams, kurie pateikti pareiškėjos paaiškinime, kurį ji pateikė tarnybinio patikrinimo metu, todėl jie visi jie yra aptarti ir įvertinti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pareiškėja didžiąją dalį savo pastebėjimų ir aplinkybių dėl ikiteisminio tyrimo paaiškina būtent savo pateiktame paaiškinime bei skunde teismui, tačiau jų neaptarė 2018 m. kovo 13 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, ką privalu buvo padaryti. Pareiškėja ne kartą akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvai yra pateikti ne viename dokumente, pati patvirtindama 2018 m. kovo 13 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neišsamumą. Nurodė, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00586-13 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. buvo atlikti tik 3 ikiteisminio tyrimo veiksmai, o 2018 m. vasario mėn. surašytas vienas tyrėjos tarnybinis pranešimas. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo du kartus nutrauktas, nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimą, visi nutarimai (priimti pareiškėjos ir kitų prokurorių) buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais ikiteisminio tyrimo teisėjo.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjai paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda už du tarnybinius pažeidimus. Taigi ji yra adekvati ir proporcinga, paskirta atsižvelgus į pareiškėjos asmenybę bei charakteristiką. Manė, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos R. V. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 17.9-7938 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras buvo informuotas, kad išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-000586-13 medžiagą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)““ direktoriaus K. B. skundą nustatyta, jog organizuojant šį ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai galimai turi tarnybinio pažeidimo požymių. Generalinio prokuroro 2018 m. gegužės 23 d. rezoliucija tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir jį pavesta atlikti Vidaus tyrimų skyriui. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2018 m. gegužės 24 d. rezoliucija pavedė šį tarnybinį patikrinimą atlikti Vidaus tyrimų skyriaus prokurorei O. Z.. 2018 m. liepos 4 d. buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada dėl Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. V. veiksmų (reg. Nr. 17.9.-9962) (toliau – ir Išvada). Išvados rezoliucinėje dalyje generaliniam prokurorui siūlyta pripažinti, kad prokurorė R. V. padarė tarnybinį pažeidimą ir neskirti jai tarnybinės nuobaudos. Generalinis prokuroras, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą su Išvada, kurioje pateiktas nurodytas siūlymas, 2018 m. liepos 12 d. pavedė Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam prokurorui surašyti motyvuotą teikimą. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro teikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (reg. Nr. 17.9.-10254) (toliau – ir teikimas) generaliniam prokurorui buvo pateiktas 2018 m. liepos 13 d. Teikime siūlyta pripažinti, kad prokurorė R. V. padarė tarnybinį pažeidimą ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Generalinis prokuroras 2018 m. liepos 13 d. pritarė teikimui ir pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą ir skundžiamu Įsakymu skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

10. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius šiuo atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (toliau – ir Įstatymas), o tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181 patvirtinti Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

11. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad tarnybinis patikrinimas dėl jos veiksmų buvo pradėtas neteisėtai, nustatęs, kad 2018 m. gegužės 23 d. generaliniam prokurorui buvo pateiktas Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Z. B. tarnybinis pranešimas Nr. 17.9.-7938, kuriuo pranešama, jog išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 20-1-000586-13 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)““ direktoriaus K. B. skundą nustatyta, kad organizuojant šį ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai. Generalinio prokuroro 2018 m. gegužės 23 d. rezoliucija tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir jį pavesta atlikti Vidaus tyrimų skyriui. Šio skyriaus vyriausiasis prokuroras 2018 m. gegužės 24 d. rezoliucija pavedė šį tarnybinį patikrinimą atlikti Vidaus tyrimų skyriaus prokurorei O. Z.. Todėl teismas sutiko su atsakovo išvada, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų buvo pradėtas teisėtai, o pareiškėjos teiginį, kad tarnybinis patikrinimas dėl jos veiksmų buvo pradėtas neteisėtai, atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjos teiginius, kuriais ji ginčija tarnybinius pažeidimus, nustatė, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už du tarnybinius pažeidimus: pirmas tarnybinis pažeidimas yra tas, jog ji, kontroliuodama ir organizuodama ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00586-13 ir jam vadovaudama, 2018 m. kovo 13 d. priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00586-13, o antras – kad pareiškėja neužtikrino, jog nuo 2013 m. atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00586-13 nuo 2017 m. liepos 24 d. vyktų intensyviai ir nebūtų vilkinamas bei būtų imtasi visų įstatymų numatytų priemonių per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką.

13. Teismas, vadovaudamasis Nuostatų 5 punktu, ir pasisakydamas dėl pareiškėjos pirmojo padaryto pažeidimo esmės, pažymėjo, kad šis tarnybinis pažeidimas (2018 m. kovo 13 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neteisėtumas ir nepagrįstumas) suformuluotas kaip nurodyto nutarimo neatitiktis proceso dokumentui keliamiems reikalavimams, t. y. kad šiame nutarime neišdėstyta nusikalstamos veikos esmė ir visos sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės, o apribojama tik nuoroda į negaliojantį 2016 m. spalio 31 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šį trūkumą, t. y. ikiteisminio tyrimo medžiagos analizės ir išvadų nebuvimą, taip pat nurodė ir teismai: Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartyje. Be to, šie trūkumai buvo akcentuoti ir prokurorės V. B. 2017 m. liepos 24 d. nutarime. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja šių trūkumų nepašalino ir 2018 m. kovo 13 d. nutarime visiškai neaptarė aplinkybės, kad po UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų D. V., S. V. ir J. V. susigrąžintų paskolų, buvo paskelbtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas, o apsiribojo konstatavimu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai yra prarasti. Teismas akcentavo, kad pati pareiškėja skunde pripažįsta, jog savo paaiškinime ji nurodė, kad akcininkai D. V., S. V. bei J. V. tik priėmė sprendimą susigrąžinti bendrovei suteiktas paskolas, tačiau už suteiktas paskolas sau pinigų neišsimokėjo. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėja privalėjo šias aplinkybes išsamiai aptarti ir detaliai išanalizuoti ne savo paaiškinimuose ar skunde teismui, o būtent 2018 m. kovo 13 d. nutarime. Todėl teismas pareiškėjos argumentus dėl kai kurių nurodytų faktinių ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00586-13 aplinkybių nevertinimo atmetė kaip nepagrįstus. Be to, pažymėjo, kad teismui pareiškėja pati akcentavo, jog ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys ir šio tyrimo nutraukimo motyvai yra ne viename, o dviejuose jos surašytuose dokumentuose, taigi tokiu būdu pareiškėja iš esmės pripažįsta 2018 m. kovo 13 d. nutarimo neišsamumą, o tuo pačiu jo neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Teismas pabrėžė, kad prokurorui keliami aukšti reikalavimai ir prokuroras gali būti traukiamas atsakomybėn už jam ikiteisminiame tyrime tenkančių pareigų nevykdymą ir / ar netinkamą vykdymą.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjos teiginį, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00586-13 vyksta nuo 2013 m., 2 kartus buvo nutrauktas kitų prokurorų, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja šį ikiteisminį tyrimą vilkino, pažymėjo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, pareiškėjos veiksmai tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinti tik už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2018 m. kovo 13 d., todėl nagrinėjamu atveju nėra aktualu, kokie veiksmai buvo atliekami nuo 2013 m. iki tol, kol pareiškėjai buvo perduotas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00586-13, todėl tuo pagrindu pareiškėjos minėti argumentai teisiškai nėra reikšmingi. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėja, kad ji neprivalėjo duoti tyrėjai nurodymų, nes juos davė aukštesnioji prokurorė ir teismas, pažymėdamas, kad prokuroras pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas yra tyrimo vadovas ir privalo būti aktyvus, nes įstatymas suteikia prokurorui atitinkamus įgaliojimus kontroliuoti bei reaguoti į tyrimo trūkumus (BPK 2 str., 171 str. 2 ir 3 d.), todėl teismas atmetė šiuos pareiškėjos argumentus kaip nepagrįstus.

15. Teismas vertino, kad iš Išvados turinio akivaizdu, jog yra išsamiai aptartos pareiškėjos padarytos veikos ir pareiškėjos veikoje akivaizdžiai buvo jai inkriminuojamų tarnybinių nusižengimų sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Kaip matyti iš Išvados turinio, joje yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjos neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjos veiksmai (ką ji turėjo atlikti būdama prokurore)), kuriais ji pažeidė atitinkamas teisės normas). Teismas sprendė, kad Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nerūpestingumas), konstatuotas atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad jai tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neteisėtas. Teismas nurodė, kad pareiškėja, būdama susipažinusi su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kaip privalo elgtis, o objektyvių aplinkybių, trukdžiusių elgtis tinkamai pagal teisės normų reikalavimus, ji nenurodė. Teismas, vertindamas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjos veikoje yra tarnybinių nusižengimų sudėties požymiai, padaryta veika kvalifikuota teisingai, todėl atsakovas įrodė pareiškėjos veiksmuose tarnybinio pažeidimo sudėtį.

16. Teismas, įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio prokuroro kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, sprendė, kad pareiškėjai paskirta lengviausia tarnybinės nuobaudos rūšis (pastaba) yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui.

17. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti žalos atlyginimą teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo abejoti ginčijamo Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl atmetė pareiškėjos reikalavimą priteisti neturtinę žalą, nes šiuo atveju nebuvo atlikti neteisėti atsakovo veiksmai, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.

III. 18. Pareiškėja R. V. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą patenkinti, pripažinti, kad tarnybinio pažeidimo tiriant ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00586-13 pareiškėja nepadarė ir panaikinti Įsakymą, kuriuo skirta nuobauda – pastaba; priteisti iš atsakovo pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas, jei jas patirs, taip pat priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Pareiškėja pažymi, kad teismo sprendimas yra formalus, paviršutiniškas, priimtas neištyrus ir nesigilinus į dalyko esmę, neatskleistos esminės bylos aplinkybės, dėl kurių jai neteisėtai ir nepagrįstai buvo paskirta nuobauda. Pabrėžia, kad tai buvo jau ketvirtas sprendimas nutraukti ginčo ikiteisminį tyrimą. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės V. S. ir L. B. nutarimais paliko galioti pareiškėjos nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pasisakė, kad visi galimi veiksmai yra atlikti ir šališkumo požymių nenustatyta.

Vilniaus apylinkės teismas Generalinės prokuratūros prokurorės nutarimą panaikino, prokurorės apeliacinis skundas buvo atmestas. Pareiškėja tyrė su tyrėja toliau ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00586-13, atliko Vilniaus apylinkės teismo nutartyje nurodytus veiksmus ir 2018 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, jame nurodydama, kad ir atlikus papildomus tyrimo veiksmus, nenustatyta nusikaltimų požymių. Vertina, kad pareiškėjos nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo visiškai teisėtas ir pagrįstas, motyvuotas bei atitinkantis BPK 216 straipsnio reikalavimus, o 2018 m. gegužės 21 d. nutarimas panaikinti jos 2018 m. kovo 3 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas netikrinus ikiteisminio tyrimo medžiagos, o galimai remiantis vien suinteresuoto bylos baigtimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ K.

B. skundu. Paaiškina, kad gavusi 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą, su kurio motyvais kategoriškai nesutinka, nedelsdama 2018 m. gegužės 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl nepagrįstų kaltinimų, nuo ikiteisminio tyrimo kontrolės nusišalino. Tačiau pareiškėjai neteisėtai buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, ji nepagrįstai kaltinama bylos vilkinimu, nors byla jai kontroliuoti atiduota po kelių metų nuo tyrimo pradžios ir visi galimi tyrimo veiksmai jau atlikti bei sprendimai priimti skubiai, o byla vilkinama yra nepagrįstais nutarimais naikinant nutarimus nutraukti tyrimą.

Teigia, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ji pasisakė visais esminiais klausimais. Pažymi, kad nutarime daryti nuorodą į bet kurio tyrimo dokumento turinį nedraudžia joks įstatymas, be to, joks įstatymas neįpareigoja ketvirtą kartą cituoti liudytojų parodymus. Nebuvo teisinio pagrindo iš naujo vertinti 2016 m. spalio 31 d. nutarime aprašytų aplinkybių, nes buvo atliktas po panaikinimo papildomas tyrimas ir nusikaltimo požymių nenustatyta.

20. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad iš atsakovo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikto atsikirtimo matyti, jog ji buvo nubausta nepagrįstai, nutylėti esminiai faktai, kurių pagrindu prokurorė apkaltinta pažeidimais bei buvo siūlyta skirti ir skirta nuobauda, tokiu būdu iš esmės pripažįstant, kad nuobauda buvo skirta nepagrįstai, tačiau vis tiek siūlyta ją palikti. Pažymi, kad už nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą niekada niekam nuobauda nėra skiriama. Pabrėžia, kad jos nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą atitinka BPK 216 straipsnio reikalavimus – jame yra ir nutarimo esmė, turinys, motyvai ir pagrindai. Nėra jokių pagrindų drausminei nuobaudai skirti, nes nėra jokių pažeidimų sudėties elementų. Teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėja turėjo išsamiai aptarti ir išanalizuoti aplinkybes ne savo paaiškinimuose ar skunde teismui, o būtent savo nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes tokie teismo ir prokurorų motyvai neatitinka faktinių įvykio aplinkybių.

21. Pareiškėja nurodo, kad Įsakymas su tarnybinio patikrinimo medžiaga skirti nuobaudą jai buvo įteikti paskutinę darbo dieną prieš atostogas – 2018 m. liepos 20 d., medžiagą analizavo ir skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui rašė atostogų metu, sugaišo daugiau nei tris paras, taip buvo atimta galimybė pailsėti nuo darbo reikalų, skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taip pat rašė savaitgalį, nes darbo metu turėjo tirti skundus, medžiagą, rašyti kaltinamąjį aktą kontroliuojamoje kitoje byloje ir kt., pareiškėja neturiu padėjėjų. Nepagrįstų nuobaudų skyrimas tiesiogiai atsiliepė pareiškėjos sveikatai, todėl prašo priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nuobauda man buvo paskirta visiškai neteisėtai ir nepagrįstai, todėl prašo ją panaikinti.

22. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovas vertina, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta visapusiškai, išsamiai ir objektyviai; skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas (yra aišku, kuo vadovaudamasis teismas nusprendė atmesti pareiškėjos skundą), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šis teismo sprendimas yra nepagrįstas ar priimtas pažeidus materialiosios ar proceso teisės normas. Taip pat pažymi, kad teismas šioje byloje nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikos, įrodymus vertino laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio reikalavimų, t. y. vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, ištyręs ir išanalizavęs bylai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visetą, tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti ir tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, motyvuotai pasisakė dėl visų esminių skundo pozicijų ir reikalavimų.

24. Atsakovas teigia, kad pareiškėja nenurodė, kuo pasireiškė tariamas tarnybinio patikrinimo neteisėtumas, kokių teisės aktų normos buvo pažeistos, nepagrindė savo teiginių dėl tarnybinio patikrinimo neteisėtumo jokiomis teisės normomis, kurių nebūtų taikęs ar būtų neteisingai pritaikęs pirmosios instancijos teismas, todėl šie teiginiai laikytini deklaratyviais. Teismas skundžiamame sprendime išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius prokurorų tarnybinio patikrinimo procedūrą (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą, Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatus, patvirtintus generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d.

įsakymu Nr. 1-181), ir nenustatė jų pažeidimų. Tarnybinį patikrinimą dėl prokurorės R. V. galimai padarytų baudžiamojo proceso pažeidimų ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00586-13 pradėjo tinkamas subjektas – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gavęs Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo informaciją – motyvuotą tarnybinį pranešimą. Tolesnė tarnybinio patikrinimo procedūra taip pat atitiko teisės aktų reikalavimus: pareiškėjos teisės buvo išaiškintos ir užtikrintos, įteikus jai 2018 m. birželio 14 d. pranešimą Nr. 17.9-9018 apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą (įteiktas 2018 m. birželio 18 d.), R.

V. pasinaudojo savo teise ir pateikė paaiškinimą, kuris buvo analizuojamas ir vertinamas. Todėl pareiškėjos teiginys dėl tarnybinio patikrinimo neteisėtumo yra nepagrįstas. Teigia, kad pareiškėjos teiginys, kad jos tarnybinis pažeidimas buvo konstatuotas Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui nepatikrinus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 20-1-00586-13, neatitinka tikrovės. Šiuo atveju buvo vertinamas ikiteisminio tyrimo išsamumas, 2018 m. kovo 13 d. nutarimo teisėtumas, išsamumas (turinys) ir jo pagrįstumas, o IBPS esančioje ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-000586-13 medžiagoje, 2018 m. kovo 13 d. nutarime ir kt. tarnybinio patikrinimo metu gautuose dokumentuose (taip pat ir prokurorės paaiškinime) buvo nustatyta pakankamai duomenų apie padalytą tarnybinį pažeidimą.

Tarnybinė atsakomybė pareiškėjai buvo pritaikyta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant prokuroro nepriklausomumo principo. Pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai prašo teismo patikrinti ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00586-13 medžiagą, nes administracinių teismų kompetencijai nepriklauso vertinti baudžiamojo proceso tvarka priimtų sprendimų pagrįstumo. Antras tarnybinis pažeidimas susijęs su tuo, kad pareiškėja toleravo ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00586-13 vilkinimą ir neužtikrino, jog ikiteisminis tyrimas nuo 2017 m. liepos 24 d. vyktų intensyviai ir kad būtų imtasi visų įstatymo numatytų priemonių per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką.

Todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji yra nepagrįstai apkaltinta bylos vilkinimu, nes bylą jai buvo pavesta kontroliuoti po kelių metų nuo tyrimo pradžios ir visi galimi tyrimo veiksmai atlikti bei sprendimai priimti skubiai, neatitinka faktinių aplinkybių. Nėra aktualu, kokie veiksmai buvo atliekami nuo 2013 metų iki tol, kol jai buvo perduotas nurodytas ikiteisminis tyrimas, ir tuo pagrindu pareiškėjos minėti argumentai teisiškai nėra reikšmingi. Taip pat bylą išnagrinėjęs teismas pagrįstai nesutiko su pareiškėja, kad ji neprivalėjo duoti tyrėjai nurodymų, nes prokuroras pagal BPK nuostatas yra tyrimo vadovas ir privalo būti aktyvus.

25. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos deklaratyviu teiginiu, kad nebuvo ir nėra jokių pagrindų drausminei nuobaudai skirti, nes nėra jokių pažeidimų sudėties elementų. Pažymi, kad visi tarnybinių pažeidimų sudėties elementai (veiksmai, neveikimas, kaltė, pasekmės, jų priežastinis ryšis) buvo atskleisti tarnybinio patikrinimo išvadoje, teikime ir skundžiamame Įsakyme. Visa tai ištyręs teismas pažymėjo, kad pareiškėjos veikoje akivaizdžiai buvo jai inkriminuojamų tarnybinių nusižengimų sudėtis. Taigi pareiškėjai buvo motyvuotai paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui. Dėl pareiškėjos prašymo priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes ji skundus rašė atostogų metu, be to, pablogėjo jos sveikata, yra aptarti 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsiliepime, be to, šiuo atveju nebuvo atlikti neteisėti atsakovo veiksmai, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.

26. Pareiškėja R. V. taip pat pateikė papildomus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, kuriuose teigia, kad pridėti teismų sprendimai (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartis) įrodo, jog ji buvo be kaltės nubausta.

27. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą dėl naujų įrodymų pateikimo teigia, kad pridėtas nuosprendis šiai bylai nėra teisiškai reikšmingas ir neturi tiesioginio ryšio su įrodinėjimo dalyku ir įrodinėtinomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 28. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

29. Nuobauda – pastaba pareiškėjai paskirta už tai, kad pareiškėja, kontroliuodama ir organizuodama ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00586-13 ir jam vadovaudama, 2018 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00586-13, bei pareiškėja neužtikrino, jog nuo 2013 m. atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00586-13 nuo 2017 m. liepos 24 d. vyktų intensyviai ir nebūtų vilkinamas ir kad būtų imtasi visų įstatymų numatytų priemonių per trumpiausią laiką atlikti tyrimą bei atskleisti nusikalstamą veiką.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą, ginčo šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai taikomą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda – pastaba – pritaikyta pagrįstai, nes pareiškėja jai pavestame atlikti ikiteisminiame tyrime priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00586-13, bei neužtikrino, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas nuo 2017 m. liepos 24 d. vyktų intensyviai ir nebūtų vilkinamas bei būtų imtasi visų įstatymų numatytų priemonių per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką. Teismas, nustatęs visus būtinus tarnybinio nusižengimo elementus pareiškėjos veikoje, atsižvelgęs į reikšmingus kriterijus, kuriuos būtina įvertinti parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį, konstatavo, jog atsakovo parinkta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra adekvati ir proporcinga pritaikyta tarnybinė atsakomybė už padarytą pažeidimą.

31. Pareiškėja su pirmosios instancijos išvadomis nesutinka ir apeliaciniame skunde akcentuoja, jog teismas neatsižvelgė į jos teiktus paaiškinimus apie konkrečius veiksmus ikiteisminiame tyrime, netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo aplinkybes, nepagrįstai konstatavo pareiškėjos kaltę dėl tariamai padarytų pažeidimų, neatsižvelgė, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo Išvadoje nevertino pareiškėjos paaiškinimų ir veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą, taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos veiksmuose buvo visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai.

32. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

34. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ji iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, gi vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir materialiosios teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus išsamiai išanalizavo ir įvertino tinkamai, materialiosios teisės normas aiškino ir taikė tinkamai.

35. Byloje nustatyta, jog Įsakymu (I t., b. l. 7–9) pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – atsakovui konstatavus, kad pareiškėja, būdama Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, organizuodama ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00586-13 ir jam vadovaudama padarė pažeidimus, kurie turi tarnybinio pažeidimo požymių. Generalinio prokuroro 2018 m. gegužės 23 d. rezoliucija tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir jį pavesta atlikti Vidaus tyrimų skyriui. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2018 m. gegužės 24 d. rezoliucija pavedė šį tarnybinį patikrinimą atlikti Vidaus tyrimų skyriaus prokurorei O. Z.. 2018 m. liepos 4 d. buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada dėl Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. V. veiksmų, kurios rezoliucinėje dalyje generaliniam prokurorui siūlyta pripažinti, kad prokurorė R. V. padarė tarnybinį pažeidimą ir neskirti jai tarnybinės nuobaudos. Generalinis prokuroras, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą su Išvada, kurioje pateiktas nurodytas siūlymas, 2018 m. liepos 12 d. pavedė Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam prokurorui surašyti motyvuotą teikimą. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro teikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo generaliniam prokurorui buvo pateiktas 2018 m. liepos 13 d. Teikime siūlyta pripažinti, kad prokurorė R. V. padarė tarnybinį pažeidimą ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Generalinis prokuroras 2018 m. liepos 13 d. pritarė teikimui ir pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą ir skundžiamu Įsakymu skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą (I t., b. l. 6–42). Pareiškėja, teigdama, kad tarnybinis patikrinimas dėl jos veiksmų buvo pradėtas neteisėtai, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, nei ją padarė pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad tarnybinis patikrinimas dėl jos veiksmų buvo pradėtas teisėtai.

36. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes (žr. šios nutarties 35 p.), visiškai sutinka su minėta pozicija, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų buvo pradėtas teisėtai, vadovaujantis Nuostatų 9–10 punktais.

37. Iš pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo matyti, jog ji yra kaltinama tarnybinį nusižengimą padariusi neveikimu, t. y. vilkinusi ikiteisminį tyrimą ir nesiėmusi aktyvių veiksmų jį atlikti nuo 2017 metų, taip pat nepagrįstai nutraukusi ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00586-13 (I t., b. l. 7–9, 8–42).

38. Administracinių teismų praktikoje dėl šios kaltės formos (t. y. neveikimo) yra išaiškinta, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1131/2009 ir kt.). Nustačius, jog valstybės tarnautojas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti jam pavestas užduotis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daroma išvada, kad valstybės tarnautojo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta (šiuo aspektu žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009). Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011).

39. Minėta jurisprudencija reiškia, kad teismas nagrinėdamas tokią bylą turi nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos tarnautojas (pareigūnas) neatliko, o tai nustatyti galima atlikus tarnautojo (pareigūno) veiklą reglamentuojančių teisės norminių aktų, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktų (pareiginių instrukcijų, pareigybės aprašymų ir pan.) analizę, t. y. turi būti konkretizuota tarnautojui (pareigūnui) nustatytos veikti atitinkamu būdu pareigos pobūdis ir jis įvertintas su tais tarnautojo (pareigūno) faktiškai atliktais / neatliktais veiksmais, kurių neatlikimu jis kaltinamas (žr., pvz., LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4038-438/2019).

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog Baudžiamojo proceso kodekso 164 straipsnio, 170–172 straipsnių normos nustato, jog ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą organizuoti, jam vadovauti bei jį kontroliuoti privalo prokuroras. Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: 1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per 3 mėnesius; 2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per 6 mėnesius; 3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per 9 mėnesius (BPK 176 str. 1 d.). Vadovaujantis BPK 176 straipsnio 2 dalimi, dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija.

41. Prokuroras privalo būti aktyvus gindamas valstybės, visuomenės ir asmenų galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus (BPK 2 str., 171 str. 2 ir 3 d.). Apeliaciniame skunde pareiškėja, be kita ko, nurodo motyvus, kuriais nesutinka su tuo, kad ji vilkino ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00586-13, t. y. teigia, kad nors ikiteisminis tyrimas atliekamas nuo 2013 metų, tačiau 2 kartus buvo nutrauktas kitų prokurorų ir pareiškėjai perduotas atlikti minėtas ikiteisminis tyrimas tik 2017 m., tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėja ir apeliaciniame skunde nepateikia jokių objektyvių priežasčių, kodėl minėtame ikiteisminiame tyrime 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. atlikti tik 3 ikiteisminio tyrimo veiksmai, o 2018 m. vasario mėn. surašytas vienas tyrėjos tarnybinis pranešimas. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimą tai, jog šis ikiteisminis tyrimas anksčiau buvo du kartus nutrauktas, nes ginčo tarnybinis patikrinimas apima laikotarpį tik nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2018 m. kovo 13 d. Taigi šiuo atveju minėtuose pareiškėjos veiksmuose yra kaltės forma – neveikimas, pareiškėjai neužtikrinus, jog nuo 2017 m. liepos 24 d. ikiteisminis tyrimas vyktų intensyviai ir nebūtų vilkinamas bei būtų imtasi visų įstatymų numatytų priemonių per trumpiausią laiką atlikti tyrimą bei atskleisti nusikalstamą veiką, tokiu būdu pažeidus, be kita ko, BPK 2 straipsnio, 176 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2 dalies 1 punkto reikalavimus, kas pagrįstai pripažinta kaip tarnybinis pažeidimas.

42. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos veiksmai 2018 m. kovo 13 d. priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (I t., b. l. 47–61) nesuderinami su prokurorui keliamais aukštais reikalavimais ir šis nutarimas teisingai pripažintas kaip neišsamus ir neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, be to, jis prokuroro V. B. 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu panaikintas (I t., b. l. 43–46). Pažymėtina, kad pareiškėjos apeliacinio skundo teiginys, jog ji 2018 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes atlikus papildomus tyrimo veiksmus, nenustatyta nusikaltimų požymių, nepaneigia minėtos išvados dėl šio nutarimo neatitikties proceso dokumentui keliamiems reikalavimams (t. y. BPK 216 str.), t. y. kaip byloje nustatyta ir nepaneigta, šiame nutarime neišdėstyta nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai bei visos sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės, o apribojama tik nuoroda į negaliojantį 2016 m. spalio 31 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (žr. šios nutarties 13 p.). Pabrėžtina svarbi atsakovo konstatuota aplinkybė, kuri byloje liko nepaneigta, kad pareiškėja 2018 m. kovo 13 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmė neįvykdžiusi visų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartyje ir aukštesniosios prokurorės L. B. 2017 m. liepos 24 d. nutarime pateiktų nurodymų (I t., b. l. 7), todėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, jog nutarime daryti nuorodą į bet kurio tyrimo dokumento turinį nedraudžia joks įstatymas, joks įstatymas neįpareigoja ketvirtą kartą cituoti liudytojų parodymus ir nebuvo teisinio pagrindo iš naujo vertinti 2016 m. spalio 31 d. nutarime aprašytų aplinkybių, yra atmestini kaip deklaratyvūs ir nepaneigiantys šioje byloje nustatytos 2018 m. kovo 13 d. nutarimo neatitikties pagal BPK 216 straipsnį proceso dokumentui keliamiems reikalavimams.

43. Teismas, neneigdamas prokuroro diskrecijos pasirinkti ikiteisminio tyrimo eigą, prokuroro teisės pasirinkti procesinių veiksmų atlikimo eiliškumą ir tuo pačiu neneigdamas prokuroro nepriklausomumo, konstatuoja, kad tokia diskrecija ir prokuroro procesinė veikimo laisvė turi būti suderinta su siekiu atskleisti nusikalstamą veiką, išsiaiškinti visas aplinkybes, siekiu pašalinti bet kokias abejones, surinkti ir tinkamai užfiksuoti įrodymus. Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro savarankiškumo principas negali būti interpretuojamas taip, kad prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų ir kitų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A5"2-17/2014).

44. Taigi pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja aptartų pareigų (žr. šios nutarties 42–43 p.) priimdama 2018 m. kovo 13 d. nutarimą neatliko, tuo pažeisdama, be kita ko, BPK 2 straipsnio, 170 straipsnio 5 dalies, 216 straipsnio 1 dalies, Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, todėl buvo teisingai nustatytas kitas tarnybinis pažeidimas – 2018 m. kovo 13 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neteisėtumas ir nepagrįstumas.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjos veiksmuose buvo visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai (t. y. neteisėtas veikimas ar neveikimas ir kaltė (tyčia ar neatsargumas)), atsakovas įrodė pareiškėjos veiksmuose tarnybinio pažeidimo sudėtį ir pareiškėjai ginčijamu Įsakymu paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą už minėtus du tarnybinius pažeidimus yra visiškai adekvati ir proporcinga. Dėl nurodytų aplinkybių netenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti Įsakymą nėra jokio pagrindo vertinti ir tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

46. Pareiškėjos papildomai pateikti ir akcentuojami kaip jos kaltę dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo paneigiantys išteisinamieji nuosprendžiai dėl D. V. (t. y. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartis) šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl tarnybinės atsakomybės pareiškėjai R. V. taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo neturi tiesioginio ryšio su įrodinėjimo dalyku ir įrodinėtinomis aplinkybėmis, nes kaip konstatuota, pareiškėja R. V. ginčijamu Įsakymu nubausta už jos priimto procesinio dokumento trūkumus ir ikiteisminio tyrimo vilkinimą, todėl paaiškėjusi faktinė aplinkybė, kad minėtoje baudžiamojoje byloje D. V. yra išteisinta, nėra teisiškai reikšminga.

47. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ričardas Piličiauskas Dalia Višinskienė