6defa67f-ffc9-4f67-8f67-9affe6586857 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-60-1100/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05113-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. kovo 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Ramintai Braškienei, Gražinai Puškarovaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui C. P., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo inspekcija) Vilniaus skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui G.

Z., vieÅ¡uose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje C. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis Å v(duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 2 dalį. Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės C. P., bÅ«damas individualios veiklos vykdytoju (nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), esant darbo sutarties požymiams, S. G. leido C.

P. naudai vykdyti apartamentų valymo funkcijas objekte (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. spalio 30 d. 11.30 val. iki 13 val., objektuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. spalio 31 d. 9.30 val. iki 13.30 val., nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties ir teisės aktų tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ ne vėliau kaip vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios, taip nelegaliai įdarbino S. G.. C. P. Å¡iais savo veiksmais pakartotinai (kai nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UÄ®) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 95 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai C. P. teismo posėdžio metu nepripažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir parodė, kad analogiÅ¡ka byla nagrinėjama ne pirmÄ kartÄ , nes Darbo inspekcija diskriminuoja jį ir jo Å¡alį. Jis pats skambino paklausti, kaip suteikiamas darbas valytojoms. PirmÄ kartÄ (prieÅ¡ kelis mėnesius) buvo jo kaltė, nes nežinojo sistemos. IÅ¡ pradžių dirbo viena darbuotoja dvi savaites, paskui C. P. pradėjo įdarbinti visus žmones ir turėjo 7 darbuotojus. Nors visi darbuotojai buvo įdarbinti, tačiau Darbo inspekcija skyrė 11000–12000 Eur baudÄ , nes sužinojo, kad vienas žmogus atėjo dirbti keletÄ dienų anksčiau, negu buvo sudaryta darbo sutartis.

Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nemato jokios problemos. Jo patirtis rodo, kad Lietuvoje neįmanoma užsiimti verslu. Jis turėjo vienÄ darbuotojÄ , kuri neatėjo į darbÄ mėnesį laiko, nes gėrė ir prastai jautėsi, tačiau laukė jos ir neatleido iÅ¡ darbo. Vėliau nusprendė atleisti, tačiau moteris kreipėsi į Darbo inspekcijÄ ir kaltino C. P., kad jÄ atleido be priežasties. Po to, pas C. P. visi žmonės dirbo su savo patentais. IÅ¡ jo pusės niekada nebuvo tikslo neįdarbinti žmogaus.

Nėra kaltas, kad žmogus nežinojo, jog atėjo dirbti pagal individualiÄ veiklÄ . Su S. G. jis nesusipažino, jam kiekvienÄ dienÄ skambina žmonės, todėl kuriÄ dienÄ ji skambino, neatsimena. Ji norėjo darbo, domėjosi sÄ lygomis, jai buvo nurodyta, kad reiks ateiti keletÄ dienų pasižiÅ«rėti, kaip vyksta darbai. Kai žmogus neturi patirties, turi suprasti, kaip reikia tvarkyti. S. G. atėjo keletÄ kartų pažiÅ«rėti, kaip vyksta darbas, po to, pati nusprendė nedirbti. Ji turėjo tvarkyti apartamentus, kurie priklausė ne C.

P., o jų savininkams. Jis nuomoja apartamentus iÅ¡ skirtingų žmonių ir juos pernuomoja, teikia valymo paslaugas. Darbuotojoms nurodydavo, kur eiti, duodavo kontaktus moters, kuri jau dirbo, kad viskÄ suderintų. S. G. darbas jam patiko, sakė jai, kaip turi bÅ«ti sutvarkytas butas. VienÄ kartÄ S. G. buvo nurodyta netvarkyti buto, todėl ji klaidingai nusprendė, kad C. P. netinka jos darbas ir nusprendė nedirbti. Su S. G. ne kartÄ buvo susiraÅ¡inėjama, ji siuntė savo asmens dokumento kopijÄ , tačiau neatėjo pasiraÅ¡yti dokumentų. 2019 m. birželio 30 d.

S. G. atsiuntė savo dokumentus, o tų pačių metų birželio 31 d. C. P. atsiuntė jai sutartį, tačiau moteris neatėjo pasiraÅ¡yti, todėl tai jos atsakomybė. 2019 m. lapkričio 1 d. moteris dar kartÄ buvo informuota, kad reikia pasiraÅ¡yti sutartį, tačiau ji pareiÅ¡kė, kad pas C. P. nedirbs. Anksčiau darbo skelbimas, kuris galioja tris mėnesius, buvo įdėtas į tinklapį www.skelbiu.lt. Jame buvo nurodyti kontaktai, kuriais galima susisiekti dėl detalesnės informacijos apie darbÄ .

Darbas ir atlygis nėra pastovÅ«s, priklauso nuo sezono, butų kvadratÅ«ros, nuo užsakymų skaičiaus. Matomos sutartys dėl paslaugų teikimo. Kai reikdavo tvarkyti, praneÅ¡davo darbuotojoms. U. D. dirba nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, kiekvienÄ mėnesį su ja pasiraÅ¡omos sutartys. Liudytoja S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad C. P. neįdarbina žmonių ir jiems nemoka atlyginimo. Ji rado skelbimÄ tinklapyje www.skelbiu.lt, kad ieÅ¡koma kambarių tvarkytoja. Skelbime buvo nurodytas elektroninis paÅ¡tas bei tai, kad darbas laisvu grafiku nuo 9 val. iki 16 val., mokamas 700 Eur darbo užmokestis, bus tvarkomi penki butai.

C. P. vardas skelbime nebuvo minimas. Jis iÅ¡ viso turi 15 butų Viliaus senamiestyje, centre ir už Žaliojo tilto, o samdo tris valytojas. S. G. nebendravo telefonu su C. P., jis tik parašė, kad kitÄ dienÄ eitų dirbti. Ä®prastai jis atsiųsdavo nuotraukas, kaip įeiti į butÄ , kur yra buto raktai, kodus bei kada galima pradėti valyti butÄ . S. G. pirmÄ dienÄ dirbo su U. D., o kitÄ dienÄ tvarkė didelį butÄ . Moteris atidirbo ir tada C. P. atvyko įvertinti jos darbo, teigė, kad jam viskas tinka. Ji tvarkė butus, esančius už Žaliojo tilto, Å¡alia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Å¡alia stoties.

TÄ darė rudenį, galbÅ«t spalio pabaigoje. Moteris domėjosi, kur yra biuras ir kaip viskas bus įforminta, antrÄ darbo dienÄ prašė, kad C. P. sudarytų darbo sutartį. C. P. nurodė, kad jokio biuro nėra, sudarys sutartį, kuriÄ reiks pasiraÅ¡yti ir mokės kiekvienÄ dienÄ . Liudytoja atidirbo keturias dienas, tačiau jokių sutarčių negavo, todėl nusprendė nedirbti nelegaliai. Nors jÄ tenkino skelbime nurodytos darbo sÄ lygos, 2019 m. lapkričio 1 d. pranešė apie išėjimÄ iÅ¡ darbo C.

P., kuris pasakė, kad nemokės pinigų, nes nėra už kÄ . Tada moteris kreipėsi į Darbo inspekcijÄ , kad bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koti pinigai. Darbo užmokestis buvo nemokamas ir kitoms moterims. U. D. informavo, kad žmonės dirbo mėnesį laiko, tačiau C. P. jiems nesumokėdavo pinigų. PirmÄ kartÄ sutiko C. P., jis sunkiai kalbėjo lietuviÅ¡kai ir nemaloniai bendravo su žmonėmis. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad jeigu bÅ«tų sudaryta darbo sutartis, bÅ«tų dirbusi ir toliau. Nebuvo taip, kad ji pati neatėjo pasiraÅ¡yti sutarties, tiesiog tÄ dienÄ negalėjo laukti C.

P. kelias valandas. Nežinojo, kad sutartys sudaromos kas mėnesį. Bendravo su U. D. dėl buto tvarkymo, tačiau visus nurodymus duodavo C. P.. Å is neminėjo, kad reikia iÅ¡siimti verslo liudijimÄ . Jis sakė, kad reikės pasiraÅ¡yti sutartį, tačiau neįvardijo, kad bÅ«tent darbo sutartį, taip pat minėjo, kad reiks mokėti kažkokį procentÄ valstybei. S. G. norėjo įsidarbinti pas žmogų, bet ne pagal verslo liudijimÄ . Ji teigė, kad nori turėti tik vienÄ darbÄ ir iÅ¡eiti iÅ¡ savo senojo.

Liudytojai kilo įtarimas, nes C. P. kontaktavo ne telefonu, o žinutėmis. Ji nurodė, kad kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ ir buvo priimtas sprendimas sudaryti taikos sutartį, pagal kuriÄ U. D. C. P. pavedimu sumokėjo už iÅ¡dirbtas dienas 50 Eur. Liudytoja U. D. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta S. G. ir C. P., su Å¡iais asmenimis siejo darbiniai santykiai. Neatsimena tikslios datos, kada susipažino su S. G., tačiau kartu dirbo maždaug savaitę. C. P. davė S. G. kontaktus, liepė su ja susitikti, apmokyti jÄ , kad galėtų dirbti savarankiÅ¡kai.

Apmokymai vyko bendrabutyje, esančiame Vilniuje, Trakų g. Su C. P. dirbo nuo 2019 m. rugsėjo pradžios iki tų pačių metų sausio ar gruodžio pabaigos. Rugsėjo mėnesio dokumentai buvo pasirašyti gal tik lapkritį. Prieš išeinant, C. P. sakė ateiti pasirašyti, kad dirbo. Kai pasakė, kad nenori dirbti, bijojo ateiti, nes nežinojo ko laukti, bet pasirašė, jis buvo labai nelaimingas. Liudytoja pasirašė paslaugų teikimo sutartį. Su C. P. bendraudavo per „WatsApp“, per kurį gaudavo užsakymus, jame būdavo kalendoriai su žmonių išvykimo laiku.

VienÄ diena su S. G. tvarkė tris butus, kitÄ dienÄ gal penkis ar Å¡eÅ¡is. Å iuos kartus dirbo nuo 9 val. iki 16 val., bet įprastai dirbama nuo 10 val. iki 15 val., nes nustatytos darbo valandos. Su S. G. nebuvo sudaryta sutartis, žino, kad ir Å¡iuo metu dirba žmonės be jokių sutarčių. C. P. nesugeba nieko paaiÅ¡kinti, nes pats nieko tiksliai nežino. Atėjus dirbti, nebuvo kalbos apie naujas sutartis kiekvienÄ mėnesį. Tuo metu dirbo viena mergina, bet greitai išėjo, ji nebuvo oficialiai įdarbinta.

C. P. vienas atsakingas už viskÄ , dabar gal yra kažkas dar. Dirbant nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 10 val. iki 15 val., atlyginimas turėjo bÅ«ti 600 Eur, dirbant daugiau, primokama. Ji gaudavo 700 Eur, bet C. P. už blogai atliktÄ darbÄ skirdavo baudas. Žmogus atidirba, o jis nesumoka pinigų. Kiek žino, viena moteris dirbo po 12 val., tačiau jai nebuvo sumokėta. U. D. nežino, pagal kÄ dirbo, nes jai nebuvo tiksliai paaiÅ¡kinta, todėl darbus nutraukė. Mano, kad S. G. dirbo taip pat, kaip ir ji. Daugelio priimtų moterų alga skyrėsi, čia buvo susitarimo reikalas.

U. D. tikėjosi bÅ«ti įdarbinama pagal darbo sutartį, nes skelbime buvo paraÅ¡yta, kad 700 Eur „į rankas“ mokama, todėl darbdavys turėjo mokesčius mokėti. C. P. po dviejų mėnesių pasakė, kad ji turi iÅ¡siimti verslo liudijimÄ . U. D. bandė viskÄ susitvarkyti, tačiau jis nesugebėjo surasti, kaip vadinasi veikla, niekas nesuteikė informacijos. C. P. padavė kažkokius popierius, tačiau juos pasirašė po poros mėnesių. Pas jÄ C. P. atėjo pačiÄ pirmÄ dienÄ , davė butų kodus, su kitomis darbuotojomis to nebuvo.

Direktorė su jomis nekontaktavo, bet turėjo jos kontaktus, todėl bendravo minimaliai. Bendravimas su ja buvo dėl butų nuomos paslaugų, nes ten klientai mokėjo už valymo paslaugas. C. P. jaučiasi įskaudintas, nes S. G. išėjo paskutinę dienÄ . Žino apie taikos sutartį, ji sumokėjo S. G., nes C. P. neturėjo grynų pinigų, paskui pinigus jis pervedė. C. P. tikriausiai pasirašė taikos sutartį, pati jos neskaitė. Jeigu su darbuotoja bÅ«na kažkas negerai, jis sako „kodėl turiu mokėti“.

Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1090-0199 užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 14 d. darbo inspektoriai atliko neplaninį patikrinimÄ UAB (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad S. G. minėtoje įmonėje dirbo valytoja nuo 2019 m. spalio 19 d. iki tų pačių metų lapkričio 2 d. Ji nebuvo pasiraÅ¡ius darbo sutarties ir negavo darbo užmokesčio. Darbo sÄ lygos ir darbo užmokestis 700 Eur per mėnesį buvo aptarti žodžiu su C. P.. S. G. paaiÅ¡kino, kad darbÄ rado skelbimų portale „Skelbiu LT“, parašė elektroninį laiÅ¡kÄ ir, jai paskambinęs, vyras pranešė, kad gali ateiti pasibandyti.

Vėliau buvo raÅ¡omos trumposios SMS žinutės arba pokalbis vykdavo per „WhatsApp“. Darbo sutartį C. P. žadėjo pateikti vėliau, tačiau ji taip ir nebuvo paruoÅ¡ta. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinę sistemÄ , nustatyta, kad S. G. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbinta. Juridinių asmenų registre nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) registruota 2019 m. gegužės 3 d., įmonės vadovas – C. P.. S. G. pateikė susiraÅ¡inėjimo su C.

P. iÅ¡klotinę, iÅ¡ kurios matyti, kad ji tikrai valė apartamentus. C. P. paaiÅ¡kino, kad jis rašė darbo skelbimÄ internete, kur ieÅ¡koma kambarinės. Sutartis buvo parengta 2019 m. spalio 31 d., tačiau S. G. neatėjo jos pasiraÅ¡yti. U. D. nurodė, kad nuo 2019 m. rudens pradėjo dirbti valytoja pagal paslaugų teikimo sutartį su C. P.. Gauna 600 Eur per mėnesį. Nuo sutarties sudarymo pradžios suprato, kad dirbs pagal individualiÄ veiklÄ ir darbo santykiai su C. P. nesieja. S. G. 2019 m. spalio 29 d. buvo atėjusi apžiÅ«rėti apartamentų ir sužinoti daugiau apie darbÄ , o tų pačių metų spalio 31 d. nuo 9 val. pradėjo kartu dirbti iki 15.45 val.

Vadovaujantis surinkta medžiaga ir asmenų paaiÅ¡kinimais, buvo nustatyta, kad Å¡alis siejo darbo santykiai, tačiau S. G. nebuvo įdarbinta įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 3–5). C. P. 2019 m. gruodžio 2 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad jis, kaip fizinis asmuo dirbantis pagal individualiÄ veiklÄ , parašė darbo skelbimÄ internete, pagal kurį ieÅ¡koma kambarinė. S. G. 2019 m. spalio 31 d. tvarkė vienÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o kartu su U. D. tvarkė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Buvo sutarta, kad moteris iÅ¡valys dar du butus, tačiau po apžiÅ«ros C. P. teko tÄ daryti pačiam. Jis kvietė S. G. pasiraÅ¡yti sutarties, tačiau ji pati atsisakė. Sutartis buvo paruoÅ¡ta 2019 m. spalio 31 d., nes tik tada buvo gauti S. G. dokumentai. 2019 m. spalio 30 d. nuo 11.30 val. iki 13 val., o 2019 m. spalio 31 d. nuo 9.30 val. iki 13.30 val. ji dirbo be sutarties. Žada atsiskaityti už S. G. atliktÄ darbÄ . U. D. ir D. L. dirbo pagal sutartį. Su D. L. susitarė, kad ji iÅ¡eis iÅ¡ darbo savo noru ir atidirbs 2 savaites, nebent C.

P. ras kitÄ kambarinę (b. l. 7). S. G. 2019 m. lapkričio 27 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad rado darbÄ skelbimų portale „Skelbiu LT“. Parašė elektroninį laiÅ¡kÄ nurodytu adresu ir jai paskambino C. P., kuris nurodė, kad gali ateiti pasibandyti dirbt. Jokių sutarčių ar pokalbių nebuvo. Vėliau su C. P. bendravo žinutėmis ir per „WhatsApp, per kurį jis siuntė nuotraukas butų, kuriuos reiks valyti, garso įraÅ¡us su nurodymais. 2019 m. spalio 30 d. ji susitiko su C.

P. bute, kurį tvarkė adresu (duomenys neskelbtini), kur jis nurodė, kad sutartis bus pateikta vėliau. Savo paso kopijÄ moteris iÅ¡siuntė per „WhatsApp“. Darbo užmokesčio jai nesumokėjo, nes neva ji pati išėjo iÅ¡ darbo. S. G. nesutiko daugiau dirbti, nes nebuvo sudaryta oficiali darbo sutartis ir iÅ¡ kitų valytojų sužinojo, kad jos dirbo nelegaliai. U. D. sakė, kad dirba be sutarties (b. l. 8). U. D. 2019 m. gruodžio 3 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad nuo 2019 m. rudens dirba valytoja ir apmoko naujas darbuotojas pagal paslaugų teikimo sutartį su C.

P., kuris moka atlyginimÄ už suteiktas paslaugas į jos nurodytÄ banko sÄ skaitÄ . Gaudavo 600 Eur per mėnesį, Å¡i suma nepriklausydavo nuo iÅ¡dirbtų valandų. Nuo sutarties sudarymo pradžios jai buvo aiÅ¡ku, kad dirbs pagal individualiÄ veiklÄ , darbo santykiai jų nesiejo. Å iuo metu vykdyti tokiai veiklai verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos neturi, nes nėra dirbusi Lietuvoje ir nespėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du vykdyti veiklÄ . S. G. 2019 m. spalio 29 d. buvo atėjusi apžiÅ«rėti apartamentų ir sužinoti daugiau apie darbÄ . 2019 m. spalio 31 d. nuo 9 val. iki 15.45 dirbo kartu.

Nežino dėl kokių darbo sÄ lygų buvo tartasi su S. G.. Ä®kainiai, pagal kuriuos C. P. mokėjo darbo užmokestį, nėra nustatyti nei už butÄ , nei už kvadratÅ«rÄ . Darbo užmokestį gaudavo kiekvieno mėnesio 5 dienÄ , dirbdavo nuo pirmadienio iki penktadienio. Darbo priemones suteikė C. P. (b. l. 9). VSDFV informacinės sistemos duomenimis, C. P. vykdo individualiÄ veiklÄ nuo 2009 m. (b. l. 10). S. G. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau apie įdarbinimÄ C. P. įmonėje duomenų nėra (b. l. 11).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad C. P. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (b. l. 13). IÅ¡ 2019 m. lapkričio 1 d. paslaugų teikimo sutarties matyti, kad tarp U. D. ir C. P. buvo sudaryta sutartis dėl penkių butų valymo pagal suderintÄ grafikÄ . Sutartas mokestis už suteiktas paslaugas – 600 Eur (b. l. 14). IÅ¡ 2019 m. lapkričio 10 d. paslaugų teikimo sutarties matyti, kad tarp D. L. ir C. P. buvo sudaryta sutartis dėl penkių butų valymo pagal suderintÄ grafikÄ .

Sutartas mokestis už suteiktas paslaugas – 700 Eur (b. l. 15–16). 2019 m. spalio 25 d. D. L. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru ir nurodė, kad atidirbs 2 savaites (b. l. 17). IÅ¡ byloje esančio susiraÅ¡inėjimo tarp S. G. ir C. P. iÅ¡klotinės matyti, kad 2019 m. spalio 29 d. moteris atvyko pasibandyti dirbti. 2019 m. spalio 30 d. buvo susitarta, kad S. G. tvarkys du apartamentus, o 2019 m. spalio 31 d. dirbs kartu su U. D.. Å iÄ dienÄ susitiks dėl sutarties ir darbo grafiko. 2019 m. lapkričio 1 d.

C. P. siÅ«lė S. G. susitikti dėl sutarties, tačiau ji atsisakė atvykti. 2019 m. lapkričio 6 d. S. G. kreipėsi dėl darbo užmokesčio už iÅ¡dirbtas dienas, tačiau C. P. atsisakė mokėti, nes ji pati nusprendė neateiti į darbÄ . Taip pat matyti C. P. siųstos nuotraukos, kuriose užfiksuoti tvarkytini butai (b. l. 18–23). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Teismas visų pirma pažymi, kad Å¡i administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta C.

P. nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atvyko į 2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdį ir davė paaiÅ¡kinimus, tačiau teismo posėdis buvo nutrauktas dėl teisme paskelbtos evakuacijos (b. l. 41–43). Teismas nustatė kito posėdžio laikÄ 2020 m. sausio 8 d. C. P. elektroniniu laiÅ¡ku informavo, kad jis negalės atvyko į minėtos dienos teismo posėdį, nes tuo metu nebus Lietuvoje. Taip pat prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ Ä¯ 2020 m. kovo mėn. (b. l. 49).

Atkreiptinas dėmesys, kad C. P. atsiuntė tik padarytÄ telefono nuotraukÄ , kad jis iÅ¡vyksta 2019 m. gruodžio 24 d. iÅ¡ Vilniaus į MilanÄ (b. l. 50), tačiau jokio dokumento, patvirtinančio, jog jo nebus Lietuvoje ir 2020 m. sausio 8 d., nepateikė. Nepaisant to, teismas padarė pertraukÄ byloje ir nustatė kito teismo posėdžio datÄ 2020 m. kovo 2 d., kaip pageidavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Teismo Å¡aukimai, siųsti C. P. gyvenamųjų vietų adresais, kurie nurodyti byloje ((duomenys neskelbtini)), nebuvo įteikti (b. l. 76–80).

C. P. 2020 m. vasario 13 d. skambinta telefonu, jis informuotas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , tačiau paaiÅ¡kino, kad negali nurodyti, ar atvyks į teismo posėdį, nes gali bÅ«ti iÅ¡vykęs (b. l. 81). Taigi C. P. nepatvirtino, kad jis tikrai bus iÅ¡vykęs 2020 m. kovo 2 d., be to, jis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių apie jo iÅ¡vykimÄ . Teismas, matydamas susidariusiÄ situacijÄ , ėmėsi priemonių atvesdinti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį (b. l. 82), tačiau to nepavyko padaryti (b. l. 87, 89).

C. P. 2020 m. vasario 28 d. paskambino į teismÄ ir informavo, kad jis negalės atvykti į teismo posėdį, nes Å¡iuo metu yra Italijoje ir negali keliauti į LietuvÄ dėl korona viruso. Nurodė, kad galėtų atvykti į teismo posėdį 2020 m. balandžio antroje savaitėje (b. l. 85). Teismas pažymi, kad C. P. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog jis 2020 m. vasario 28 d. buvo Italijoje ir negali grįžti į LietuvÄ . Be to, net ir pateikus tokius dokumentus, teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių, kodėl C.

P. privalėjo vykti į ItalijÄ , žinodamas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ . Å iuo atveju darytina iÅ¡vada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats nesidomi jo bylos nagrinėjimu, piktnaudžiauja savo procesine teise dalyvauti bylÄ nagrinėjant teisme, todėl pripažintina, kad pakartotinis pertraukos darymas byloje bÅ«tų nepateisinamas. Todėl byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant C. P. (ANK 629 straipsnio 1 dalis). ANK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį nelegalų darbÄ .

UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ . DK 42 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Å is reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbÄ pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Å¡iam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Teismas, iÅ¡tyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai ir įrodymų visumÄ , bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad C. P. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ . Nors C. P. teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis nepadarė jokio administracinio nusižengimo, tačiau tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija prieÅ¡tarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Pirma, liudytoja S. G., apklausta teismo posėdžio metu, patvirtino, kad ji praėjusių metų rudenį kelias dienas dirbo apartamentų (butų) kambarių tvarkytoja.

C. P. per susiraÅ¡inėjimo programėlę paprastai atsiųsdavo nuotraukas, kaip įeiti į butÄ , kur yra buto raktai, kodus bei informacijÄ , kada galima pradėti valyti butÄ . Liudytoja tvarkė butus Å¡alia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei stoties. PirmÄ dienÄ tai darė su U. D.. S. G. domėjosi dėl darbo sutarties pasiraÅ¡ymo, C. P. žadėjo sudaryti sutartį, tačiau to nepadarė. Todėl liudytoja nutarė nebedirbti tokio darbo ir vėliau kreipėsi į Darbo inspekcijÄ . S. G. 2019 m. lapkričio 27 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime užfiksuotos iÅ¡ esmės tokios pačios aplinkybės (b. l. 8).

Antra, kita byloje apklausta liudytoja U. D. bylÄ nagrinėjant teisme patvirtino, kad ji su S. G. tvarkė butus. Susipažino su S. G., kai C. P. davė Å¡ios kontaktus, liepė susitikti su ja, apmokyti, kad galėtų dirbti savarankiÅ¡kai. Žino, kad su S. G. nebuvo sudaryta darbo sutartis. U. D. 2019 m. gruodžio 3 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime iÅ¡ esmės nurodytos tos pačios aplinkybės (b. l. 9). Trečia, byloje yra objektyvus įrodymas – susiraÅ¡inėjimas tarp S. G. ir C. P. per mobiliojo ryÅ¡io telefono programėlę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, 2019 m. spalio 28 d. susiraÅ¡inėdamas su S. G., nurodė, kad jis sprendžia, ar liudytoja gali dirbti pas jį, kitÄ dienÄ ji turės sutvarkyti du apartamentus. C. P. 2019 m. spalio 29 d. norėjo patikrinti, kaip S. G. dirbo. Jis 2019 m. spalio 30 d. parašė, kad tvarkymo objektas yra (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad liudytojai siuntė nuotraukas dėl durų kodo. C. P. vėliau (2019 m. spalio 31 d.) taip pat parašė, kiek butų reikės tvarkyti ir kitÄ su tuo susijusiÄ informacijÄ .

Prie susiraÅ¡inėjimo yra pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuota, kur reikia įeiti norint patekti į tvarkomus butus, butų adresai, taip pat įėjimo kodai (b. l. 18–21). Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad S. G. realiai atliko darbÄ â€“ tvarkė butus. To iÅ¡ esmės neneigė ir pats C. P. teismo posėdžio metu. S. G. susitarė atlikti butų tvarkymo darbus su C. P., ji tai darė su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žinia ir jo nurodymais, t. y. kokius butus reikės tvarkyti, kokiu laiku ten nuvykti ir kt.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikdavo liudytojai informacijÄ , reikalingÄ , kad S. G. galėtų tinkamai tvarkyti butus (nurodydavo durų kodus, kaip patekti į tvarkymo objektus). Taigi nėra abejonių, kad C. P. veikė kaip darbdavys, nes S. G. veikė jo naudai ir buvo pavaldi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. S. G., negaudama C. P. nurodymų ir jo pateiktos informacijos, apskritai negalėtų tvarkyti butų. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad tarp C. P. ir S. G. buvo darbo santykiai.

Teigti, kad liudytoja dirbo pagal individualiÄ veiklÄ , nėra pagrindo. Pagal UÄ® 6 straipsnio 1 dalį, individuali veikla yra savarankiÅ¡ka fizinio asmens veikla, kuri apibrėžta Å¡io straipsnio 1 dalyje. Taigi fizinis asmuo, vykdydamas individualiÄ veiklÄ , yra savarankiÅ¡kas, jo santykiuose su kita sandorio puse nėra bÅ«dingų darbo santykiams požymių (susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės, atostogų ir pan.), fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo iÅ¡laidas, susijusias su veiklos vykdymu ir kt.

Å iuo atveju S. G. pati savaime tiesiogiai negalėjo gauti pajamų už atliekamÄ darbÄ , ji vykdė savo funkcijas pagal C. P. nurodymus. Nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens priklausė darbo apmokėjimas. Visa tai leidžia pripažinti, kad C. P., teigdamas, kad butų valymo paslaugos atliktos pagal individualios veiklos pažymÄ , tik siekia pateisinti S. G. darbÄ . TokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir į bylos medžiagÄ pateiktos paslaugų teikimo sutartys (b. l. 14–16), juolab byloje nenustatyta, kad kokia nors sutartis buvo sudaryta apskritai su S. G..

Nors tarp C. P. ir S. G. susiklostė darbo santykiai, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesudarė su ja raÅ¡ytinės darbo sutarties, taip pat teisės aktų tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ ne vėliau kaip vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Atkreiptinas dėmesys, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo 2019 m. gruodžio 2 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad S. G. 2019 m. spalio 30 ir 31 d. dirbo be darbo sutarties (b. l. 7).

Taigi, pripažintina, kad S. G. nelegaliai dirbo pas C. P.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu teigė, kad S. G. neatvyko pasirašyti sutarties, todėl toks dokumentas nebuvo sudarytas su liudytoja. Kita vertus, S. G. teismo posėdžio metu paneigė tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus teigdama, kad sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl C. P. neveikimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad esant darbo sutarties santykiams apskritai draudžiama dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties.

Todėl dar prieÅ¡ pradedant S. G. tvarkyti butus, C. P. turėjo su ja sudaryti darbo sutartį. Kita vertus, jis nepadarė to. ReikÅ¡minga ir tai, kad pagal kodifikuotÄ darbo įstatymÄ jokie iÅ¡bandymai (pavyzdžiui, kaip darbuotojas dirba, ar jo darbas tinka darbdaviui) be darbo sutarties nėra galimi, nes DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties Å¡alys gali sulygti dėl iÅ¡bandymo.

Ä®vertinus visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra abejonių, kad C. P. suvokė, jog S. G. dirbo su juo sutartÄ darbÄ , kai nebuvo sudaryta darbo sutartis ir nepraneÅ¡ta apie įdarbinimÄ â€žSodros“ teritoriniam padaliniui, ir norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Taigi byloje įrodyta, kad C. P., bÅ«damas individualios veiklos vykdytoju (nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), esant darbo sutarties požymiams, S. G. leido C. P. naudai vykdyti apartamentų valymo funkcijas objekte (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. spalio 30 d. 11.30 val. iki 13 val., objektuose (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. spalio 31 d. 9.30 val. iki 13.30 val., nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties ir teisės aktų tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ ne vėliau kaip vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios, taip nelegaliai įdarbino S. G..

C. P. Å¡iais savo veiksmais pakartotinai (kai nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas) pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 dalies bei 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 95 straipsnio 2 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, daro iÅ¡vadÄ , kad C. P. veiksmuose yra visi nelegalaus darbo, padaryto pakartotinai, požymiai. C. P. teismo posėdžio metu teigė, kad Darbo inspekcija diskriminuoja jį ir jo Å¡alį, tačiau vien tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra užsienio valstybės pilietis, savaime nereiÅ¡kia, kad jam nepagrįstai suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas.

PrieÅ¡ingai, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad C. P. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ . IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių tÅ«kstančių iki Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių eurų. Baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

C. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas C. P. administracinę nuobaudÄ , atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbu ir socialinėmis teisėmis, Å¡iuo atveju nelegaliai dirbo vienas asmuo dvi dienas), kaltės formÄ (administracinis nusižengimas padarytas tyčia), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į jo asmenybę.

C. P. dirba, ne kartÄ baustas administracine tvarka už greičio virÅ¡ijimÄ ir analogiÅ¡kų administracinių nusižengimų padarymÄ , baudos nesumokėtos (b. l. 33–35), duomenų apie jo teistumÄ nėra. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad C. P. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymÄ baustas du kartus (b. l. 24–31), o nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, t. y. nepraėjus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui. Taigi akivaizdu, kad C.

P. nedaro jokių teigiamų iÅ¡vadų ir piktybiÅ¡kai nesilaiko teisės aktų nuostatų bei visuomenėje priimtinų taisyklių. Å iuo atveju jo neteisėti veiksmai nelaikytini atsitiktinio pobÅ«džio. Esant minėtoms aplinkybėms, teismo vertinimu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ , negu nustatyta įstatyme. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta C.

P. paskyrus ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytÄ administracinę nuobaudÄ â€“ baudÄ , kurios dydis yra lygus vidurkiui (5500 Eur). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : C. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 5500 Eur (penkių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 19108579384. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis). IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis