2025-11-26 Nr. AB-20867-3-61-3-08954-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1296-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08954-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 12.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas L. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. RNA-28370 „Dėl pateikto prašymo / L. K.“ (toliau – ir Raštas) dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo L. K.; 2) panaikinti VMI 2023 m. spalio 10 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-209177 (toliau – ir Nurodymas); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Ginčijamų sprendimų pagrindu buvo pradėtas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš pareiškėjo pagal kitos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybės narės – Vokietijos Federacinės Respublikos – mokesčių administratoriaus prašymą bei lėšų nurašymas iš pareiškėjo banko sąskaitų, taip pat atmestas pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašymas nepradėti tokių veiksmų vykdymo.

2.2. Sprendimai yra priimti pažeidžiant teisės aktuose nustatytus mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties naikinamuosius terminus, nepagrįsti, nustato netinkamą priverstinės mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarką.

2.3. Pareiškėjas neginčija Vokietijos Federacijos Respublikos kompetentingo mokesčių administratoriaus muitinės įstaigų Hauptozollamt Itzehoe (Icehojės muitinės) sprendimų (t. y. 2011 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. SLO-2020-013810-02-2011-6150 bei vėlesnio 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo), taip pat kitų aktų, kuriais apskaičiuota mokesčių skola Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

2.4. Tačiau bet koks pagal kitos ES valstybės narės mokesčių administratoriaus prašymą vykdomoje kitoje ES valstybėje narėje atsiradusios mokestinės nepriemokos išieškojimas Lietuvos Respublikoje yra siejamas su tam tikrais naikinamojo pobūdžio išieškojimo senaties terminais, kurie taikomi bendradarbiaujant su kitomis ES valstybėmis narėmis pagal 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvą 2010/24 ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (toliau – ir Direktyva).

2.5. Pagal Direktyvos 18 straipsnio 2 dalies nuostatas (jos įgyvendinamos nacionalinėje teisėje (žr. Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 str.)) institucija, į kurią kreipiamasi, neprivalo teikti 5, 7–16 straipsniuose numatytos pagalbos, jeigu pirminis prašymas suteikti pagalbą, pateiktas remiantis 5, 7, 8, 10 arba 16 straipsniu, yra susijęs su daugiau kaip penkerių metų senumo reikalavimais, šį terminą skaičiuojant nuo vykdytino reikalavimo datos prašančiojoje valstybėje narėje iki pirminio prašymo suteikti pagalbą pateikimo datos. Tais atvejais institucija, į kurią kreipiamasi, neprivalo suteikti pagalbos dėl reikalavimų, kurie yra senesni kaip dešimties metų, šį terminą skaičiuojant nuo vykdytino reikalavimo datos prašančioje valstybėje.

2.6. Minėti mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo senaties terminai (ir penkerių, ir dešimties metų) yra suėję. VMI šiuos terminus ignoravo, pradėdama mokestinės nepriemokos išieškojimą, kas reiškia, kad ginčijami sprendimai yra naikintini.

2.7. Mokestinė nepriemoka pareiškėjui buvo apskaičiuota (registruota) daugiau kaip prieš dešimt metų ir tai aiškiai išdėstyta pačiame Vokietijos Federacinės Respublikos mokesčių administratoriaus prašyme – Suvienodintame dokumente, leidžiančiame vykdyti išieškojimą Nr. DE_21101982021_20211229_UIPE_1 (toliau – ir Suvienodintas dokumentas). Ginčijamais sprendimais priverstinai vykdomi Vokietijos Federacinės Respublikos mokesčių administratoriaus reikalavimai dėl mokestinių nepriemokų išieškojimo yra daugiau kaip penkerių metų senumo ir šiuo metu atsakovas iš pareiškėjo išieško mokestinę nepriemoką, kuri Vokietijos Federacinėje Respublikoje atsirado prieš trylika metų, nepateikdamas šiuo klausimu (dėl išieškojimo senaties) jokio teisinio pagrindimo.

2.8. Jeigu VMI vertina, kad nagrinėjamu atveju penkerių metų išieškojimo senaties terminas netaikytinas, kadangi pareiškėjas jam apskaičiuotą mokestinę nepriemoką Vokietijos Federacinėje Respublikoje ginčijo ir šis ginčas neva baigėsi 2023 m metais (tokia data minima VMI 2023 m. rugsėjo 14 d. rašte DODVS laikinas Nr. 101619211) ar 2021 metais (žr. Suvienodinto dokumento 6 langelį), bet kuriuo atveju yra akivaizdu, kad yra suėjęs galutinis naikinamasis bei maksimalus nepriemokos išieškojimo senaties terminas – dešimt metų, kuris nesiejamas su tuo, ar dėl mokestinės nepriemokos vyko ginčas ar ne, bet su pačiu mokestinės nepriemokos atsiradimo pirminiu momentu.

2.9. Direktyvos 18 straipsnio 2 dalies 4 pastraipoje įtvirtintas naikinamasis senatis terminas turi būti suprantamas kaip galutinis, kadangi pagal jį iš esmės jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti inicijuojamas ir vykdomas išieškojimas kitose ES valstybėse narėse pagal reikalavimus, kurie senesni nei dešimties metų.

2.10. VMI nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo Direktyvos nuostatas, susijusias su mokestinės nepriemokos, registruotos pagal Vokietijos Federacines Respublikos mokesčių administratoriaus 2011 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. SL0-2020-013810-02-2011-6150, išieškojimu kitoje ES valstybėje narėje.

2.11. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad VMI sprendimuose pateikiama informacija apie išieškotiną iš pareiškėjo mokestinės nepriemokos dydį yra prieštaringa, netiksli bei nepagrįsta, o atsakovas patikslinti šių duomenų Vokietijos Federacinės Respublikos mokesčių administratoriaus neprašė, kas iš esmės reiškia, jog atsakovo sprendimai dėl iš pareiškėjo išieškotinos mokestinės nepriemokos dydžio yra tinkamai nemotyvuoti.

2.12. Nėra aiškus konkretus išieškomos mokestines nepriemokos dydis ir kodėl buvo pradėta išieškoti tokio dydžio mokestine nepriemoka, kuri nurodyta ginčijamuose VMI sprendimuose – 102 777,78 Eur, nes ji skiriasi nuo anksčiau išieškojimui iš pareiškėjo perduotų mokestines nepriemokos dydžių pagal tos pačios užsienio valstybės institucijos prašymus ir tuo pačiu reikalavimo pagrindu.

2.13. Pareiškėjas (tiesiogiai ar per savo atstovą) yra gavęs net kelis įvairaus pobūdžio sprendimus, kuriuose visuose minimos skirtingos iš jo išieškotinos sumos, siekiančios tai 65 734 Eur, tai 50 015,54 Eur ir galiausiai net 102 277,78 Eur (įskaitant mokesčius ir delspinigius). Tačiau kažkodėl atsakovas nusprendė išieškoti 104 984,30 Eur sumą, kuri jokiais pareiškėjui žinomais pirminiais sprendimais nėra pagrįsta. Be to, Nurodymu iš pareiškėjo nuspręsta išieškoti ir 2 369,84 Eur delspinigius, apskaičiuotus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, kurių nebuvo ir jokiuose Vokietijos Federacines Respublikos mokesčių administratoriaus prašymuose ir nesuprantama, kokiu pagrindu jie apskritai galėjo būti apskaičiuoti.

2.14. Atsakovui žinoma, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas iš pareiškėjo pagal Vokietijos Federacinės Respublikos mokesčių administratoriaus prašymą šiuo metu yra perduotas vykdyti VMI ir Lietuvos Respublikos muitinei, t. y. tos pačios nepriemokos sumos galbūt yra išieškomos kelis kartus.

2.15. Pareiškėjas dar 2021 metais gavo Kauno teritorinės muitinės atitinkamus pranešimus dėl mokestinės nepriemokos (pagal tuos pačius Vokietijos Federacinės Respublikos mokesčių administratoriaus sprendimus) išieškojimo, o vėliau, 2023 metais, gavo naują Kauno teritorines muitines reikalavimą (raginimą) sumokėti 13 141,76 Eur pagal tą patį sprendimą. Tai reiškia, kad iš pareiškėjo šiuo metu yra siekiama išieškoti net ne 102 277,78 Eur ar 104 984,30 Eur, minimus ginčijamame VMI Nurodyme, tačiau sumą, viršijančią 115 000 Eur, kuri niekada nebuvo nurodyta jokiame Vokietijos Federacines Respublikos mokesčių administratoriaus prašyme.

2.16. Pažymėtina, kad mokestinė nepriemoka, kurią nurodyta išieškoti, yra susijusi su muitinės administruojamais importo mokesčiais, todėl už tokių mokesčių išieškojimą atsakinga ne VMI, o kompetentingos muitinės įstaigos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 15 str. 2 d.), tačiau VMI nesiaiškino, ar yra kompetentinga atlikti išieškojimą.

2.17. VMI nepagrįstai teigia (žr. 2023 m. rugsėjo 14 d. raštą), kad pareiškėjo skundai, pateikti Vokietijos Federacinėje Respublikoje dėl mokestines nepriemokos apskaičiavimo yra atmesti, todėl turi būti tęsiamas (vykdomas) priverstinis mokestines nepriemokos išieškojimas. Pareiškėjas dar 2023 m. rugpjūčio 18 d. kompetentingai Vokietijos mokesčių administravimo institucijai (Icehojės muitinei (Hauptzollamt Itzehoe)), kurios prašymą dėl nepriemokos išieškojimo vykdo VMI, yra pateikęs skundą dėl jos reikalavimų, dėl šio skundo pareiškėjas nėra gavęs jokio atsakymo. VMI pareiškėjui taip pat nėra atkleidusi 2023 m. rugsėjo 14 d. rašte minimų dokumentų (informacijos), kuriuos Vokietijos muitinė siuntė VMI.

2.18. Nurodytų aplinkybių, kiek tai susiję su išieškomos sumos nustatymu bei VMI teisės ją išieškoti pagrindimu, VMI papildomai netyrė, nevertino bei nemotyvavo, todėl Sprendimas ir Nurodymas nėra tinkamai pagrįsti.

2.19. Nurodymas neatitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 736 straipsnio reikalavimų, kadangi VMI nurodė išieškoti bet kokias į pareiškėjo banko sąskaitas patenkančias pinigines sumas, kol jos nepasieks 104 984,30 Eur. VMI privalėjo įvertinti aplinkybes apie pareiškėjo gaunamą darbo užmokesčio dydį bei nustatyti tinkamą, Nurodymo vykdymo tvarką, apibrėžiant periodiškai išieškotinu sumų dydžius.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. VMI atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. VMI 2011 m. gruodžio 7 d. gavo Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo tarnybos prašymą išieškoti iš pareiškėjo 16 444,11 Eur nesumokėtų mokesčių ir delspinigių skolą. Įsiskolinimui pagal šį prašymą vykdyti buvo 2012 m. sausio 3 d. priimtas sprendimas Nr. (23.25-08)-328-703 išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą (toliau – ir 2012 m. sausio 3 d. sprendimas), kuris pareiškėjui buvo įteiktas pasirašytinai.

4.2. Nesumokėjus mokestinės nepriemokos, sprendimas 2012 m. gegužės 2 d. perduotas vykdyti antstolei. Išieškotos sumos yra pervestos užsienio valstybei. Pagal užsienio valstybės gautą informaciją, skola sumažinta dėl bendraskolininko atliktų mokėjimų. Antstolei pateiktas vykdymui 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 491-299 pakeisti sprendimą (keičiamas ir 2012 m. sausio 3 d. sprendimas išieškoti 65,56 Eur) ir pagal sprendimą likusi išieškoti suma sudaro 65,56 Eur.

4.3. VMI 2022 m. sausio 3 d. gavo Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos prašymą išieškoti iš pareiškėjo 102 777,78 Eur nesumokėtų mokesčių ir delspinigių skolą. Suvienodintas dokumentas pateiktas vadovaujantis Direktyvos 10 straipsniu dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis. Remiantis teisiniu reguliavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, VMI, gavusi užsienio valstybės prašymą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, neturi teisės nevykdyti išieškojimo ar reikalauti kokių nors papildomų reikalavimo pagrįstumą įrodančių dokumentų.

4.4. VMI priimdama prašymą patikrino Suvienodinto dokumento atitiktį savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio reikalavimams ir nenustačius trūkumų, priėmė suvienodintą dokumentą vykdymui.

4.5. Dėl pareiškėjo pozicijos, kad yra suėję senaties terminai, pažymima, kad, priešingai nei teigiama skunde, nei vienas iš nurodytų terminų nėra suėjęs. Remiantis Direktyvos ir Įstatymo nuostatomis, senaties terminas skaičiuojamas ne nuo datos, kai mokestis pagal prašančiosios valstybės narės teisę turėjo būti deklaruotas ir sumokėtas, o nuo datos, kuomet reikalavimo vykdymas tapo galimas prašančioje valstybinėje narėje. Kaip nurodyta Suvienodintame dokumente, išieškojimo vykdymas yra galimas nuo 2021 m. spalio 4 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su institucijos nurodyta data, turėtų ginčyti Suvienodintą dokumentą Vokietijoje, tačiau kaip nurodo pats pareiškėjas, suvienodinto dokumento jis neginčija.

4.6. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad VMI nėra pagrindusi, kokiu pagrindu tęsia išieškojimą, kadangi pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu buvo informuotas, kad VMI yra gavusi institucijos prašymą tęsti išieškojimo veiksmus. Kaip jau buvo nurodyta, VMI neturi teisės atsisakyti vykdyti išieškojimo.

4.7. Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsniu, nuo užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašomų išieškoti mokesčių MAĮ nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo prašymo išieškoti gavimo dienos.

4.8. Skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad tos pačios mokestinės nepriemokos sumos tikėtina išieškomos skirtingų valstybės institucijų – VMI ir Kauno teritorinės muitinės. Pareiškėjui turi būti žinoma, kad VMI ir Kauno teritorinė muitinė išieško skirtingus mokesčius. Kauno teritorinė muitinė išieško muitus, o VMI – akcizo mokestį ir šio mokesčio delspinigius. VMI kreipėsi į Vokietijos instituciją dėl išieškomos sumos patikslinimo ir gavo informaciją, kad sumos yra nurodytos teisingai.

4.9. Dėl Nurodyme nedetalizuotos neišieškomos sumos VMI pažymi, kad išieškant per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (toliau – ir PLAIS) neišieškomos sumos dydis nustatomas automatiškai. Jis yra nustatytas ir vykdant išieškojimą ir iš pareiškėjo bei sudaro 354 Eur, todėl skundo argumentai dėl Nurodymo prieštaravimo CPK 736 straipsnio reikalavimams yra nepagrįstas.

4.10. Be to, pareiškėjo skundžiamu Raštu nebuvo priimtas joks sprendimas, kuris galėtų būti skundžiamas kaip sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi Raštas yra tik informacinio pobūdžio. Skundžiamu Raštu VMI informavo pareiškėją apie išieškomą sumą ir tai, kad VMI išieškojimo stabdymą atšaukia ir tęs išieškojimo veiksmus.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjo mokestinė nepriemoka yra 104 984,30 Eur, dėl kurios išieškojimo yra priimtas ginčijamas Nurodymas bei perduotas vykdyti bankams. Teismas taip pat nurodė, jog Vokietijos mokesčių surinkimo tarnybos buvo patvirtina, kad prašymas išieškoti atitinka Vokietijos teisinius ir administracinius reikalavimus bei visi teisiniai reikalavimai mokestinei skolai išieškoti yra įvykdyti. Vokietijos mokesčių administratoriaus prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis Vokietijos įstatymais, pateikiant skundą tiesiogiai Vokietijos mokesčių administratoriui.

7. Pasisakydamas dėl VMI teisės priverstinai išieškoti mokestinę neprimoką, teismas vadovavosi Įstatymo 10 ir 15 straipsniais, pažymėdamas, kad ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, jog Suvienodintas dokumentas turi trūkumų, todėl darė išvadą, kad Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, privalo jį vykdyti. Teismas pažymėjo, kad suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą – remiantis suformuota teismų praktika Lietuvos Respublikos institucija neturi nei pareigos, nei teisės kaip nors pripažinti, papildyti ar pakeisti suvienodintą dokumentą; Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, negali vertinti suvienodinto dokumento pagrįstumo, reikalauti pateikti papildomus dokumentus, kurie pagal Direktyvą tik gali būti pridedami prie prašymo vykdyti reikalavimą, tačiau neprivalo būti pridedami.

9. Dėl pareiškėjo pozicijos, kad atsakovas išieško mokestinę nepriemoką, kuri atsirado Vokietijos Federacinėje Respublikoje prieš trylika metų, tuo atveju yra suėjęs naikinamasis senaties terminas, teismas atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju ginčo dėl skolos dydžio nėra, mokestinė nepriemoka nuo 2012 m. sausio 3 d. yra išieškoma antstolės. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju terminai nustatomi pagal Direktyvos 18 straipsnio 2 dalį ir Įstatymo 16–17 straipsniuose nustatytas taisykles.

10. Teismas nustatė, kad Nurodymas priimtas vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nustatyta bendra mokestinės nepriemokos suma, kuri susideda iš 102 777,78 Eur mokesčio ir priskaičiuotų 2 369,84 delspinigių.

11. Teismas pažymėjo, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo tarnyba savo prašyme VMI patvirtino, jog pareiškėjo reikalavimas dėl skolos išnagrinėtas, teisėtas ir galiojantis, todėl nebeliko kliūčių vykdyti išieškojimą, t. y. priimti Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Teismo vertinimu, teisinės pasekmės pareiškėjui kilo mokesčių administratoriui priėmus 2012 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-703 išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą.

12. Apžvelgęs MAĮ įtvirtintas atleidimo nuo delspinigių sąlygas, teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo.

13. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad mokesčių administratoriui egzistavo MAĮ 105 ir 106 straipsniuose nustatytos teisinės prielaidos ir sąlygos, leidžiančios priimti skundžiamus sprendimus, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 14. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimo – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, jame padaryta esminių teisės taikymo klaidų, neatsakyta į pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus.

15.2. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad Vokietijoje visi teisiniai reikalavimai mokestinei skolai išieškoti yra įvykdyti, ką pareiškėjas supranta kaip teismo poziciją, kad jis neturėjo teisės pateikti skundą teismui dėl VMI Rašto ir Nurodymo. Pareiškėjo inicijuotas ginčas neabejotinai nagrinėtinas Lietuvos Respublikos kompetentingoje institucijoje (pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia Vokietijos Federacines Respublikos teismo sprendimą, kadangi tik skundą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad šiam teismui kyla abejonių dėl pareiškėjo skundo teismingumo). Vien jau ši aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

15.3. Dėl teismo vertinimo, kad pareiškėjas nenurodė Suvienodinto dokumento trūkumų, apeliantas pažymi, kad ši aplinkybė nereikšminga, kadangi skunde keliamas klausimas ne dėl Suvienodinto dokumento turinio, bet dėl pagalbos išieškant mokestines nepriemokas pagal kitos ES valstybės narės mokesčių administratoriaus prašymą teikimo terminų, numatytų Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, kurioje imperatyviai nustatyta, jog pagalba išieškant mokestines nepriemokas pagal kitos ES valstybės narės prašymą neteikiama, jei reikalavimai yra susiję su senesniu kaip dešimties metų laikotarpiu.

15.4. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas teismui teikė įrodymus, kad mokestinė neprimoka susidarė dar 2010–2011 metais, o ją išieškoti Vokietijos mokesčių administratorius buvo pradėjęs iš karto (žr. pareiškėjo 2024 m. balandžio 17 d. teismui pateiktą prašymą dėl papildomų įrodymų teikimo).

15.5. Atsakovo ginčijami sprendimai buvo priimti 2023 metais ir yra visiškai akivaizdu, kad jie pažeidžia Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytus tarnybinės pagalbos išieškant mokestines nepriemokas terminus, yra neteisėti šiuo aspektu, nepriklausomai nuo to, kaip buvo užpildytas Suvienodintas dokumentas ir koks yra jo turinys. VMI pradėdama išieškojimą pažeidė šiuos terminus, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo panaikinti ginčijamus aktus, tačiau šios grupės skundo argumentų ir aplinkybių nenagrinėjo.

15.6. Pareiškėjui nesuprantami teismo sprendime nurodyti teiginiai, kad teisinės pasekmės pareiškėjui kilo mokesčiui administratoriui priėmus 2012 m. sausio 3 d. sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą, kadangi jie niekaip nepatvirtina (priešingai – paneigia) VMI sprendimų teisėtumo. Nuo 2012 iki 2023 metų (kai VMI priėmė ginčijamus sprendimus) mokestinės nepriemokos išieškojimo procesas jau vyko (ilgiau kaip dešimt metų) ir maksimalus leistinas išieškojimo senaties terminas atsakovo ginčijamų sprendimų priėmimo metu jau akivaizdžiai buvo suėjęs, o VMI ir pirmosios instancijos teismas tai ignoruoja.

15.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, jame nepasisakyta dėl esminių skundo argumentų, todėl naikintinas. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados neatitinka bylos medžiagos (pvz. dėl atleidimo nuo delspinigių). Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui argumentavo, kad išieškomos mokestinės nepriemokos dydis visą laiką kito, teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad po ginčijamų sprendimų priėmimo VMI be jokio motyvavimo išieškomą sumą padidino iki 225 000 Eur, o vėliau ją sumažino.

15.8. Dėl šios priežasties teisiniu požiūriu yra nesuprantama, kodėl atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiškėjas Vokietijos mokesčių administratoriui yra skolingas 102 777,78 Eur mokesčio ir priskaičiuotų 2 369,84 delspinigių, jei pats Vokietijos mokesčių administratorius jam siuntė pranešimus su visiškai kitomis išieškotinomis sumomis, o atsakovas (ir pirmosios instancijos teismas) jų dydžių nepatikslino ir net neišsiaiškino bei nenustatė, kokia yra tikroji pareiškėjo skolos (nepriemokos) suma ir kuria būtina vadovautis. Visa tai reiškia, jog ginčijami VMI sprendimai, kiek tai yra susiję su išieškomos mokestines nepriemokos skolos dydžio nustatymu, yra neobjektyvūs, pagrįsti prielaidomis ir spėjimais.

15.9. Pareiškėjas byloje neginčija fakto, jog dėl padarytų pažeidimų Vokietijos muitine jam 2010–2011 metais apskaičiavo mokestinę nepriemoką. Tačiau padarytų pažeidimų teisinės pasekmės nėra taikomos neribotą laiko tarpą, jos turi aiškius senaties terminus.

15.10. Visiškai akivaizdu, kad aplinkybių, susijusių su mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties termino skaičiavimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir į tai net nesigilino, nors tai sudarė pareiškėjo skundo pagrindą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas ir VMI sprendimai turi būti panaikinti.

16. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir pabrėžia, kad:

16.1. VMI, vykdydama išieškojimą, remiasi būtent suvienodintu dokumentu, kuriame pateikiama visa išieškojimo vykdymui reikšminga informacija ir tik nustačius, kad suvienodintame dokumente esantys duomenys nėra teisingi ar suvienodintame dokumente yra kitų trūkumų, pagalba pagal užsienio valstybės prašymą nėra teikiama.

16.2. Priešingai nei teigia apeliantas, nei vienas iš Įstatyme ir Direktyvoje nurodytų senaties terminų nėra suėjęs. Senaties terminas skaičiuojamas ne nuo datos, kai mokestis turėjo būti deklaruotas ir sumokėtas, o nuo datos, kuomet reikalavimo vykdymas tapo galimas prašančioje valstybinėje narėje. Kaip nurodyta Suvienodintame dokumente, išieškojimo vykdymas yra galimas nuo 2021 m. spalio 4 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vokietijos institucijos nurodyta data, turėtų ginčyti Suvienodintą dokumentą Vokietijoje.

16.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad šioje byloje aktualus reikalavimas yra vykdomas nuo 2011 metų. 2011 m. gruodžio 7 d. gautame prašyme yra nurodomos kitos sumos, nei 2022 m. sausio 3 d. gautame prašyme. 2011 m. gruodžio 7 d. prašyme nurodyta, kad reikalavimo nustatymo data 2010 m. rugsėjo 10 d. Suvienodintame dokumente nurodyta reikalavimo nustatymo data – 2011 m. vasario 10 d. Pareiškėjas yra pateikęs dokumentus, iš kurių matoma, kad pareiškėjas buvo inicijavęs mokestinį ginčą dėl apskaičiuotų sumų, kuris baigėsi Iceholės centrinės muitinės tarnybos 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu, kuriam įsiteisėjus ir tapo galimas 3 323,78 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 41 790 Eur akcizo mokesčio ir šių mokesčių delspinigių išieškojimas.

16.4. VMI neturėjo imtis jokių papildomų veiksmų aiškinantis, ar Suvienodintame dokumente yra teisingai nurodyta data, nuo kurios leidžiamas vykdyti išieškojimas, tuo labiau, kai pačiam pareiškėjui, inicijavusiam mokestinį ginčą Vokietijoje, neabejotinai yra žinoma, kad Suvienodintame dokumente nurodytos datos yra teisingos, dėl ko savo skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde jų nepaneigia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Rašto ir Nurodymo panaikinimo.

18. Pareiškėjas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, prašo panaikinti VMI 2023 m. spalio 10 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-209177 nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų.

19. VMI 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-99394 nusprendė pripažinti netekusiu dalios VMI 2023 m. spalio 10 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-209177 nurašyti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).

20. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021).

21. Atsakovui pripažinus netekusiu galios ginčijamą Nurodymą išnyko ginčo dalykas. Todėl tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Nurodymo panaikinimo nėra pagrindo.

22. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VMI 2023 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. RNA-28370 „Dėl pateikto prašymo“. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo atstovo kreipimąsi, Raštu informavo, kad VMI kreipėsi į Vokietijos mokesčių administratorių dėl pareiškėjo skolos, prašydama patikslinti išieškotiną sumą; pagal Vokietijos mokesčių administratoriaus gautą informaciją išieškoti prašoma 102 777,78 Eur mokesčio, taip pat priskaičiuota 2 369,84 delspinigių; paaiškino, kad VMI sustabdymą atšaukia ir tęsia išieškojimo veiksmus.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ginčijamo Rašto turinį, sprendžia, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas. Rašte pateikta bendro pobūdžio informacija apie kreipimąsi į Vokietijos mokesčių administratorių dėl išieškomos sumos patikslinimo. Bendro pobūdžio paaiškinimas dėl išieškojimo veiksmų tęsimo negali būti vertinamas, kaip administracinis sprendimas.

24. Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma: 1) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; 5) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

25. Taigi Rašte nėra suformuluota jokių privalomo pobūdžio patvarkymų taikyti, kurį nors mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdą, numatytą Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje, t. y. Rašte nėra jokių privalomų pobūdžio patvarkymų, tiesiogiai darančių įtaką pareiškėjo teisiniam statusui ir sukeliančių jam teisines pasekmes mokesčių išieškojimo srityje.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, prieina prie išvados, kad atsakovas Raštu atsakė į esminius pareiškėjo atstovo 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašymo Nr. GVLEX/2023-59 dėl informacijos, susijusios su pareiškėjo mokestinės nepriemokos išieškojimu, klausimus. Todėl naikinti ginčijamą Raštą nėra pagrindo.

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis