2025-09-17 Nr. AB-14559-3-61-3-04209-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1062-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04209-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(N)

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis I. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 25S168275 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjas taip pat skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas įpareigojamas išvykti (išsiunčiamas), vykdymą iki bus priimtas galutis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu atsakovas nusprendė: 1) nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvoje; 2) įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) jeigu pareiškėjas savanoriškai neišvyko iš Lietuvos per šiame sprendime nurodytą savarankiško išvykimo terminą: 3.1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos į kilmės valstybę; 3.2.) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu asmuo išvyko iš Šengeno acquis teritorijos nevykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 3.3) įvesti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos nevykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

Būtinybę užtikrinti reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, jog Sprendimo apskundimas jo vykdymo nestabdo pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 139 straipsnio nuostatas, o Sprendimo dalis dėl išsiuntimo yra vykdoma nedelsiant (Įstatymo 127 str. 2 d.) todėl nesustabdžius Sprendimo vykdymo, bus vykdomas pareiškėjo išsiuntimo procesas ir pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjo įsitikinimu, neatitaisoma žala pasireiškia tuo, kad pareiškėjas, dar prieš teismui išanalizuojant jo situaciją dėl jam kylančios grėsmės kilmės valstybėje, būtų išsiųstas į kilmės valstybę, kur susidurtų su grėsme savo gyvybei ir sveikatai (kur jam kyla grėsmė patirti persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas nesukurtų neproporcingos naštos valstybei, nes prieglobsčio nesuteikimo teisminė patikra užtrunka iki 6 mėnesių.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš pareiškėjo būtų atimta teisė įgyvendinti savo teisę į gynybą, kadangi pareiškėjui nesant Lietuvoje, jis netektų galimybės pasinaudoti ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato pagalba teismo posėdyje, kadangi asmeniui nesant Lietuvoje, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugos neužsakomos (žr. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-939 patvirtinto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo užsieniečiams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 179 p.).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartimi, be kitų procesinių klausimų išsprendimo, priėmė pareiškėjo skundą ir nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas įpareigojamas išvykti iš Lietuvos respublikos į kilmės valstybę, vykdymą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, nurodė, kad, atsižvelgiant į skundo argumentus ir atlikus preliminarų reikalavimo pagrįstumo vertinimą, nebuvo akivaizdžių skundo reikalavimo nepagrįstumo požymių. Todėl, teismo vertinimu, nenustačius, ar pareiškėjo skundas pagrįstas, nėra paneigta, kad kilmės šalyje jam gresia pavojus. Teismas nurodė, kad išsiųsti pareiškėjo į kilmės šalį negalima, o nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, tikėtina, kad pareiškėjas dar bylos nagrinėjimo metu bus išsiųstas į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)), kur pareiškėjui kyla rizika patirti persekiojimo veiksmus.

Teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones sieja su galbūt neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didele žala. Teismas analizavo byloje ginčijamu Sprendimu nustatytų nurodymų (įpareigojimų) pareiškėjui esmę. Kadangi pareiškėjas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo grindė aplinkybėmis, jog byloje sprendžiamas pavojaus pareiškėjui kilmės šalyje klausimas, todėl pripažino, kad laikinai nesustabdžius skundžiamo Sprendimo vykdymo dalyje dėl pareiškėjo išsiuntimo, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas pritarė pareiškėjo pozicijai, kad nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, iš apreiškėjo iš esmės būtų atimta teisė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, kadangi pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, atitinkamam administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.

Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, formuojamą sprendžiant tokio pobūdžio klausimus (ABTĮ 15 str.), į tai, kad pareiškėjo išsiuntimas į kilmės valstybę yra realus, o tai be abejonės darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo procesines teises, o šiuo atveju nebuvo pagrindo teigti, kad laikinai sustabdžius skundžiamo Sprendimo vykdymą bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai, teismas darė išvadą, jog šiuo individualiu atveju yra būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, byloje pritaikant pareiškėjo prašomą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti skundžiamo Sprendimo vykdymą dalyje dėl įpareigojimo pareiškėjui išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę.

III. Atsakovas Migracijos departamentas (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsakovas teigia, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkina pirmosios ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies sąlygos, t. y. asmuo savo skundu tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą. Atsakovo nustatytos aplinkybės, pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodyti motyvai bei tai, kad, kaip nustatė Migracijos departamentas, pareiškėjas su persekiojimu kilmės valstybėje nebuvo susidūręs, negalima daryti išvados, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.

Migracijos departamentas akcentuoja, kad spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Atsakovas tvirtina, kad nei pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nei pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokia tiksliai jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjo argumentai, kad jis bus išsiųstas į kilmės šalį, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Aptariami pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais. Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymo 221 straipsnio 2 dalį prieglobsčio prašytojai turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo. Be to, byloje nepateikta įrodymų, kad yra pradėta pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį procedūra.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad neužtikrinus reikalavimo, bus pažeista jo teisė į teisminę gynybą, apeliantas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Aprašo nuostatas, yra nurodęs, jog tais atvejais, kai antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama įvykdžius sprendimą išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę, toks pagalbos teikimas nesiejamas su privalomu užsieniečio buvimu Lietuvos Respublikoje. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju būtų pagrįsta laikytis analogiškose bylose formuojamos teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-472-629/2025).

Pareiškėjas atsiliepime į Migracijos departamento atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti.

Dėl apelianto pozicijos, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo, pareiškėjas pažymi, kad, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas atliko preliminarų skundo reikalavimo pagrįstumo vertinimą. Apeliantas atskirajame skunde teikia argumentus dėl klausimo nagrinėjimo iš esmės, tačiau nepaneigė šioje bylos stadijoje teismo teisingai pritaikyto prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) principo.

Pareiškėjo teigimu, neatitinka tikrovės atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas ir teismas nenurodė, kokia tiksliai pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Pareiškėjas pažymi, jog Sprendime dėl prieglobsčio nesuteikimo aiškiai nurodoma, kad jei pareiškėjas neišvyko per Sprendime nurodytą terminą, jis bus išsiunčiamas iš Lietuvos priverstinai. Joks papildomas administracinis aktas šiuo klausimu nebus priimamas ir negalės būti skundžiamas, todėl pats skundžiamas Sprendimas ir yra vienintelis ir svarbiausias įrodymas, kad jau pradėta teisinė pareiškėjo išsiuntimo procedūra; ji gali būti sustabdyta tik teismo nutartimi. Pareiškėjas pastebi, kad pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdomų išsiuntimų praktiką pasieniečiai prieš kelias dienas telefonu įspėja užsienietį apie būsimą išsiuntimą arba atvyksta išsiuntimo dieną į namus bei išsiveža užsienietį. Net ir sužinojus apie būsimą išsiuntimą, tą pačią dieną padavus prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti išsiuntimą), teismas nespės šio klausimo išnagrinėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovo Migracijos departamento atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikyta pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, t. y. sustabdytas Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, vykdymas iki kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje – pagrįstumas ir teisėtumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie, reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, kilusio ginčo pobūdį, padarė išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog egzistuoja ABTĮ 70 straipsnyje nustatytos sąlygos taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimu, be kita ko, buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui tarptautinės apsaugos, įpareigoti pareiškėją išvykti per 14 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos, o pareiškėjui savanoriškai neišvykus per Sprendimu nustatytą terminą, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.

Pasisakydama dėl apelianto pozicijos, kad pareiškėjas tikėtinai (prima facie) nepagrindė savo reikalavimo pagrįstumo, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; kt.). Todėl teiginiai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties (skundžiamos dalies) neteisėtumas, analizuojami bylą nagrinėjant iš esmės ir savaime nesudaro teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kuri atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu, kad pareiškėjo skundas atitinka ABTĮ nustatytus ir tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus ir kad nėra pagrindo tvirtinti, jog atlikus preliminarų įvertinimą, nėra objektyviai tikėtina, kad skundo reikalavimas negali būti patenkintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-433-629/2025; kt.).

Konstatavus, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Minėta, kad prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (laikinai sustabdyti Sprendimo dalies dėl įpareigojimo išvykti vykdymą) pareiškėjas iš esmės argumentavo tuo, kad pareiškėjas dar prieš teismui įvertinus jo situaciją dėl jam kylančios grėsmės kilmės valstybėje, būtų išsiųstas į kilmės valstybę, kur susidurtų su grėsme savo gyvybei ir sveikatai (kur jam kyla grėsmė patirti persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų suvaržyta jo teisė į teisminę gynybą.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iš esmės savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindė tuo, jog dėl priklausymo (duomenys neskelbtini), kuri nepripažįstama (duomenys neskelbtini), jis yra diskriminuojamas, persekiojamas, negali (duomenys neskelbtini).

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.).

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl antrosios sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos) egzistavimo, pažymi, kad pareiškėjas siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (jis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 str. 20 d. taikymo prasme). Kadangi dėl pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo netenkinimo vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija, įvertinusi skunde dėstomus argumentus dėl galbūt kylančios grėsmės pareiškėjui, ginčijamo Sprendimo turinį (be kita ko, ir jame nurodytą informaciją apie kilmės valstybę, iš kurios spręstina, kad kilmės valstybėje egzistuoja (duomenys neskelbtini), kuriai, kaip teigiama, priklauso pareiškėjas, persekiojimas, įstatymuose įtvirtintas (duomenys neskelbtini) kriminalizavimas, (duomenys neskelbtini) ir pan.), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje negalima neabejotinai konstatuoti, kad, grąžinus (išsiuntus) pareiškėją į kilmės valstybę, jis nepatirtų neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos rizikos, todėl apelianto teiginiai, kad neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo sąlyga neįrodyta, atmetami.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumos kontekste Migracijos departamento Sprendimu, kuriuo pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos, pareiškėjui sukeliamus teisinius padarinius bei tai, kad pareiškėjas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, taip pat atsižvelgusi į tai, kad administracinė byla dėl Sprendimo bus nagrinėjama 2025 m. rugsėjo 17 d. (paskirtas teismo posėdis), nesant duomenų, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, o kartu ir sudarytos kliūtys efektyviai įgyvendinti vieną iš pamatinių žmogaus teisių į teisminę gynybą administracinėje byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas pareiškėjo teisinės padėties klausimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas atskirajame skunde nėra nurodęs aplinkybių, kurios sudarytų faktinį ir teisinį pagrindus naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį.

Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė