Legislator Case Law & Legislation
6deac0a5-3506-4e10-87c8-fa5e711a31ff AI generated

6deac0a5-3506-4e10-87c8-fa5e711a31ff · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 6deac0a5-3506-4e10-87c8-fa5e711a31ff
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ -Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato atstovui R. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį.

Legislator headnote

AI generated

6deac0a5-3506-4e10-87c8-fa5e711a31ff · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad žino, jog nagrinėjama byla dėl teisėtų policijos pareigÅ«no reikalavimų nevykdymo. PaaiÅ¡kino, kad A. K. buvo atvykęs į kito asmens administracinės bylos nagrinėjimÄ . Policijos komisariato patalpų viduje filmavo, kas yra draudžiama pagal taisykles. Jam tai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, bet jis nereagavo, todėl jo atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. A18-1486-827/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01140-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija: 19.10.; 21.9.10

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2021 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,

sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K.,

institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ -Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato atstovui R. R.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. K. 2021-04-07 13.35 val. Vilniaus miesto 2 policijos komisariato patalpose, adresu Algirdo g. 20, Vilniuje filmavo mobilaus ryÅ¡io telefone esančia kamera, nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, toliau filmavo mobilaus ryÅ¡io telefone esančia kamera, tuo pažeisdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2019-04-17 įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vidaus tvarkos Vilniuje, Algirdo g.18, Algirdo g.20, taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų vidaus taisyklių 32 punktÄ bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 506 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teismo posėdyje nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolÄ gavo, kuo kaltinamas supranta, su kaltinimu nesutinka. Nurodė, kad protokolas suraÅ¡ytas ne iÅ¡ jo žodžių, prašė pataisyti. Buvo raÅ¡omas protokolas, kurį liepė pasiraÅ¡yti. Žodžiai buvo perfrazuoti, protokolas suraÅ¡ytas ne iÅ¡ jo žodžių. Jeigu tai jo paaiÅ¡kinimas, tai turi bÅ«ti suraÅ¡yta iÅ¡ jo žodžių. Taip pat nurodė, kad policijos komisariato taisyklės negalioja, jam galioja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas ir VIÄ®). Vaizdo įraÅ¡Ä darė ten, kur yra bendra patalpa. Policijos komisariate iÅ¡kabinti kažkokie lipdukai jam negalioja, nes jis vadovaujasi įstatymais, o ne policijos komisariato vidaus taisyklėmis, kuriomis tegul vadovaujasi jie patys. PaaiÅ¡kino, kad į policijos komisariatÄ atvažiavo kartu su Kipru, nes jam buvo suraÅ¡ytas protokolas dėl kaukės nedėvėjimo. Jis turėjo teisę pasikviesti liudytojų. Jis (A. K.) atvažiavo kartu, kaip liudytojas. Jo tikslas buvo informuoti visuomenę, norėjo parodyti procesÄ . Buvo vieÅ¡oje vietoje, ne kažkokiame ginklų sandėlyje. V. V. informavimo įstatymu Å¡iuo klausimu yra pasikonsultavęs, todėl jo nuomone, netgi draudžiama trukdyti filmuoti.

Atsakydamas į klausimus paaiÅ¡kino, kad su K. (V.) atvažiavo į policijos komisariatÄ Algirdo gatvėje. K. pasakė, kad atvyko, jam liepė laukti, pareigÅ«nas pakvies. Atėjo policijos pareigÅ«nė. R. grubiai pristatė, įvyko ginčas. Prasidėjo nurodymai. R. sakė, kad jo reikalavimai teisėti. Jis paskaitė įstatymÄ , žino, kad įstatymas yra aukščiau taisyklių. PareigÅ«nas Å¡iÄ situacijÄ turėjo spręsti nedelsdamas. Supranta, kad kuriamas precedentas, o pareigÅ«nas yra sistemos įkaitas. Yra piliečio ir pareigÅ«no nuomonės. Gal pareigÅ«nui trÅ«ko kompetencijos, bet galėjo elgtis kitaip. Pirmas pareigÅ«no reikalavimas buvo nustoti filmuoti. Tada jis (A. K.) pacitavo Visuomenės informavimo įstatymÄ , pasakė, kad vykdys tik teisėtus reikalavimus. Reikėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ . Jam buvo grasinta, kad bus baudžiamoji byla, kad jis filmuoja, neklauso policijos pareigÅ«no reikalavimo. Matė, kad jo agresija nesibaigia. FilmavimÄ sustabdė, kai vedė ten, kur yra tarnybinės patalpos. Buvo net sulaikytas be pagrindo. Nusivedė į apklausos kabinetÄ . FilmavimÄ iÅ¡jungė, kai įsivedė jį į tarnybines patalpas. PrieÅ¡ tai filmavo tik save, po to iÅ¡jungė. Pradėjo filmuoti gal lauke, kur galima filmuoti. Patalpose, į kurias iÅ¡ karto pateko, galioja visuomenės informavimo įstatymas. Priėmimo patalpose filmavo pareigÅ«nus, kurie pristatė, taip pat save, K.. Ä® kadrÄ pateko aplinka. Tuo metu patalpoje buvo keletas lankytojų. Nežino, ar jie pateko į kadrÄ . Be R. atėjo pareigÅ«nas, kuris turėjo suraÅ¡yti protokolÄ . R. elgėsi grubiai, neleido jam paaiÅ¡kinti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. parodžius administracinio nusižengimo protokolÄ , jis nurodė, kad čia ne tas protokolas, nes rašė, kad dalyvavo ir kiti asmenys. IÅ¡ viso dalyvavo du pareigÅ«nai. R. uždavinėjo klausimus ir nepasirašė. Vienas apklausinėja, kitas raÅ¡o, klastojami dokumentai. PareiÅ¡kė, kad klastojami dokumentai, protokolas buvo panaikintas. Tikro dokumento nėra, vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ kabineto tai patvirtintų. Jis sakė vienÄ , o surašė kitÄ . Kodėl atsisakė raÅ¡yti iÅ¡ jo žodžių. Girdėtųsi, kad klausinėjo tik R.. Vaizdo medžiaga turėtų įtakos protokolo teisėtumui. Jeigu bÅ«tų suraÅ¡ytas paaiÅ¡kinimas iÅ¡ jo žodžių, gal nebÅ«tų net bylos. Nėra teisininkas, raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus parašė advokatas, paėmė pinigus ir dingo.

Pagarsinus administracinio nusižengimo protokolÄ (b.l. 6) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. nurodė, kad ne visos aplinkybės teisingos. Norėjo paraÅ¡yti plačiau, kur policijos pareigÅ«nas elgėsi neteisėtai, taisyklės negali bÅ«ti aukščiau įstatymo. Ä®raÅ¡e girdėtųsi jo praÅ¡ymai, kurie nebuvo užraÅ¡yti. Nesupranta, kodėl suraÅ¡ant protokolÄ dalyvavo R., kurio nėra net paraÅ¡o. Prašė pareigÅ«no S., kad perraÅ¡ytų protokolÄ , bet jis atsisakė, todėl jis suprato, kad vadovauja R. Jam leido tik tiek priraÅ¡yti. Sakė, kad galės skųsti. Policijos pareigÅ«nei G. M. neturi klausimų, ji su Å¡ia situacija nesusijusi. Visi įraÅ¡ai saugomi vadovaujantis RyÅ¡ių reguliavimo įstatymu. Vaizdo įraÅ¡as paaiÅ¡kintų visus prieÅ¡taravimus ir Teisėjui bÅ«tų aiÅ¡kiau ir lengviau priimti teisingÄ sprendimÄ . PaaiÅ¡kėtų, ar pareigÅ«nai sakė tiesÄ . Buvo ginčas dėl telefono paėmimo. Telefone buvo Ispanijos įmonės prisijungimai, kurie dingo. Tokiu bÅ«du jam padaryta žala. Jo nuomone, protokolas suraÅ¡ytas neteisėtai, nes jis vadovaujasi įstatymu, o pareigÅ«nai taisyklėmis.

Baigiamosiose kalbose A. K. nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tu kaltinimu. IÅ¡ vaizdo medžiagos matyti, kad pareigÅ«nų teiginiai, kad elgėsi neadekvačiai, nepasitvirtino. PareigÅ«nams sakė, kad kai bus pateikt,i dokumentai kad negalima filmuot, įraÅ¡Ä iÅ¡trins, bet nepavyko gauti Å¡io dokumento. Ä® tai pareigÅ«nai net nekreipė dėmesio. Dėvėjo kaukę kaip L., už tai buvo skirta bauda, kurios neskundė. Tiesiog gina savo nuomonę. Nori parodyti, kad žmonės negina savo nuomonės. O jis gina tai, kÄ užtikrina Konstitucija. PareigÅ«nai gal turėjo tokius nurodymus, gal susinervino, nes kalbėjo su juo per sukastus dantis. Toks elgesys diskreditavo policijÄ . Jo tikslai rodyti tiesÄ , tai jo toks hobis. Po skiepo jo vaikai tapo neįgaliais. Nori praÅ¡yti priimti teisingÄ sprendimÄ , prieÅ¡ingu atveju skųs.

Institucijos atstovas R. R. teismo posėdyje nurodė, kad buvo kabinete, kai A. K. buvo raÅ¡omas protokolas, jo paraÅ¡o nėra ant protokolo nėra. PareigÅ«nas V. S. suraÅ¡inėjo A. K. paaiÅ¡kinimÄ , o jis bendravo su kaltininku, nes jis blaÅ¡kė, uždavinėjo klausimus, todėl ir buvo kabinete. Tokia praktika yra įprasta. A. K. pats jį kalbino. PareigÅ«nas V. S. rašė protokolÄ , jis uždavinėjo klausimus A. K., o pastarasis kalbino jį (R. R.), turėjo Å¡imtus klausimų, reikalavo paaiÅ¡kinimų, todėl jis atsakinėjo. Kai buvo suraÅ¡ytas protokolas, paaiÅ¡kinimas, A. K. sakė, kad nepasiraÅ¡ys, nes neteisingai suraÅ¡yta, ne taip jį suprato. Jam buvo pasiÅ«lyta pačiam suraÅ¡yti savo paaiÅ¡kinimÄ savo ranka, bet jam nei vienas variantas netiko. Sakė „Jums reikia, JÅ«s ir darykit“. PareigÅ«nai nėra stenografai, raÅ¡o esmę. A. K. nepatiko didžioji dalis teksto. PaaiÅ¡kinimas buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ A. K. žodžių. A. K. norėjo diktuoti, todėl buvo pasiÅ«lyta suraÅ¡yti pačiam, bet jis nesutiko. Vėliau parašė, kad neteisingai suraÅ¡yta, ne taip pareigÅ«nai suprato. Galėjo suraÅ¡yti pats. Taip pat nurodė, kad jei jo laipsnis aukÅ¡tesnis, tai nieko nereiÅ¡kia. Buvo užduodami klausimai A. K., į kuriuos jis atsakė, o vėliau atsisakė pasiraÅ¡yti. Atspausdinus protokolÄ , galėjo pats priraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ . Taip pat nurodė, kad apklausos metu daromas vaizdo įraÅ¡as, tačiau nežino, kiek laiko jis saugomas. Dėl kaukės nedėvėjimo medžiaga iÅ¡skirta ir iÅ¡siųsta į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatÄ , o jie surašė tik protokolÄ dėl policijos pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymo. Baigiamosiose kalbose nurodė, kad iÅ¡klausius liudytojų parodymus, iÅ¡tyrus raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , pakanka duomenų skirti nuobaudÄ už padarytÄ administracinį nusižengimÄ .

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas institucijos atstovas R. R. parodė, kad kolegė paprašė sudrausminti komisariato lankytojÄ , kuris provokuoja aplinkinius. A. K. atvyko į administracinės bylos nagrinėjimÄ , bet vėliau paaiÅ¡kėjo, kad jo niekas nekvietė. Jis nurodinėjo savo draugui, kÄ Å¡is turėtų daryti. A. K. nesiskaitė su pareigÅ«nais, viskÄ filmavo mobiliojo ryÅ¡io telefonu. Policijos komisariato patalpos padalintos zonomis ir vaizdas yra filmuojamas. A. K. buvimas policijos komisariato patalpose jam buvo nesuprantamas. Jo draugas ėjo ten, kur nagrinėjamos bylos. A. K. reikalavo, kad bÅ«tų apklaustas, filmavo patalpas. Tuo metu patalpoje buvo kitų interesantų. Toks jo elgesys galėjo pakenkti institucijos darbui, kitiems asmenims. Jam nepavyko A. K. nuraminti, jis atsisakė vykdyti teisėtus reikalavimus. Neleido net nieko paaiÅ¡kinti. Instrukcijų daug, norėjo, kad baigtų filmuoti, o tada gautų instrukcijÄ . Klausė A. K., ar supranta, kÄ jis daro, jis atsakė, kad supranta. Buvo aiÅ¡ku, kad nori sumenkinti policijos institucijos garbę, parodyti save. Tai vertina kaip tyčinius veiksmus.

Atsakydamas į klausimus nurodė, kad į komisariatÄ atvyko du asmenys. Tas kitas asmuo buvo kviestas į administracinės bylos nagrinėjimÄ , o A. K., kaip suprato, buvo kaip lydintis asmuo. Jie galėjo įeiti į bendras patalpas, toliau jau yra tarnybinės patalpas, į kurias paÅ¡aliniai asmenys laisvai negali patekti. Vaizdo įraÅ¡as galėjo bÅ«ti iÅ¡platintas vieÅ¡ojoje erdvėje, kas keltų grėsmę saugumui. A. K. policijos komisariate buvo ilgokai. Filmavo budėtojų dalį, praeinančius žmones. IÅ¡ pradžių buvo bendrojoje patalpoje, po to sustojo prie apklausos kambarių. Jo nuomone, A. K., filmuodamas norėjo iÅ¡muÅ¡ti jį iÅ¡ vėžių. Jis atėjo iÅ¡ kito pastato, pamatė konflikto užuomazgas. Tyrėjai paprašė jo nuraminti A. K., kuris bandė iÅ¡provokuoti konfliktÄ . A. K. turėjo du telefonus. Nežino, kuriuo filmavo, gal abiem. Jis filmavo visÄ aplinkÄ . Jis (R. R.) atvyko, kaip vyresnysis pareigÅ«nas, prašė nefilmuoti. Tiek komisariato iÅ¡orėje, tiek viduje yra lipdukai su perbraukta kamera, kas reiÅ¡kia, kad negalima filmuoti. A. K. tai suprato. A. K. pakartojo, kad nefilmuotų, ne vienÄ ir ne du kartus. IÅ¡aiÅ¡kino, kad tai vertins kaip pažeidimÄ , bus suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas. A. K. sakė „raÅ¡ykit“. Matė, kad taip elgdamasis, A. K. jautė malonumÄ . Administracinio nusižengimo protokolÄ A. K. atžvilgiu rašė kitas pareigÅ«nas. Jis, kaip vyresnis pareigÅ«nas dalyvavo suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , atnešė teisės aktÄ , patvirtinantį, kad negalima filmuoti komisariate be leidimo. RaÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , A. K. darė įraÅ¡Ä . Jo telefonas buvo paimtas, apžiÅ«rėtas, iÅ¡trauktas padarytas vaizdo įraÅ¡as ir grÄ Å¾intas A. K.. Kadangi telefonas A. K. buvo reikalingas, buvo priimtas sprendimas jį grÄ Å¾inti. Nežino, ar A. K. filmavo dviem telefonais, nes akivaizdžiai filmavo vienu telefonu, kitÄ turėjo rankoje. Antras asmuo nefilmavo. Vaizdo įraÅ¡e matoma stiklinė pertvara, yra apklausos kambarys. Matyti, kad ten sėdi apklausiami asmenys. Kai jis (R. R.) atėjo, A. K. jau filmavo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. M. parodė, kad žino, jog nagrinėjama byla dėl policijos pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų nevykdymo. PaaiÅ¡kino, kad gavo K. V. bylÄ . Buvo sutarta, kad nagrinėjimas vyks 2021 m. balandžio 7 d. 13 val. Paskambino administratorė, pasakė, kad atvyko K. V.. Jis buvo su kitu asmeniu, kuris filmavo telefonu. Ji pasakė, kad negalima filmuoti. Vyras, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo A. K., atsakė, kad tai netiesa. Tada ji dar kartÄ pasakė, kad negalima filmuoti. Ä® K. V. bylos nagrinėjimÄ jie ėjo dviese, atrodė, kad siekia sukelti konfliktÄ , todėl ji kreipėsi į vyriausiÄ jį tyrėjÄ R. R. pagalbos. R. R. bendravo su A. K., o ji nusivedė K. V. į bylos nagrinėjimÄ . Bylos nagrinėjimas vyko maždaug 40 minučių. K. V. išėjo per Å¡onines duris. A. K. jau nematė.

Atsakydama į klausimus nurodė, kad A. K. rankoje turėjo telefonÄ ir filmavo aplinkÄ . Jam pasakė, kad be leidimo negalima filmuoti. Kolega R. R. taip pat prašė nefilmuoti Vilniaus miesto 2 policijos komisariato patalpų. Jos nuomone, tai buvo teisėtas policijos pareigÅ«no reikalavimas. Ji A. K. nekvietė į bylos nagrinėjimÄ , K. V. pasakė, kad tai jo liudytojas. PrieÅ¡ tai K. V. paskambino, pasakė, kad vėluos, nes laukia liudytojo. Po to prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ , tačiau ji nesutiko. A. K. nėra liudytojas. Ji turėjo dvi bylas pagal ANK 45 straipsnį, A. K. bylÄ iÅ¡nagrinėjo anksčiau, jam nedalyvaujant, skundas nebuvo gautas. Vėliau A. K. atvyko kartu su K. V. į jo bylos nagrinėjimÄ . Ji pas A. K. matė tik vienÄ telefonÄ .

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad žino, jog nagrinėjama byla dėl teisėtų policijos pareigÅ«no reikalavimų nevykdymo. PaaiÅ¡kino, kad A. K. buvo atvykęs į kito asmens administracinės bylos nagrinėjimÄ . Policijos komisariato patalpų viduje filmavo, kas yra draudžiama pagal taisykles. Jam tai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, bet jis nereagavo, todėl jo atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas.

Atsakydamas į klausimus nurodė, kad matė kaip A. K. filmavo. Tiek komisariato pastato viduje, tiek iÅ¡orėje yra ženklai, draudžiantys filmuoti, perbraukta kamera. A. K. žodžiu buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad draudžiama filmuoti. Daugiausiai su juo bendravo kolega R. R., o jis buvo nuoÅ¡alyje, stovėjo už kelių metrų. A. K. buvo atvykęs su kitu asmeniu. PaÅ¡alinių žmonių tuo metu gal nebuvo. Jie galėjo ten ateiti. Įėjus per centrines duris, yra patalpa, į kuriÄ su reikalais gali ateiti interesantai. Tai vadinama budėtojų dalis. A. K. rankoje turėjo telefonÄ , filmavo viskÄ , kas ten yra. Jis surašė administracinio nusižengimo protokolÄ A. K. atžvilgiu, nuėjo į apklausų kambarį. A. K. davė savo paaiÅ¡kinimus. Kartu su juo buvo kolega Vilniaus miesto 2 policijos komisariato atstovas. Protokolo raÅ¡ymo metu A. K. elgėsi provokuojančiai. RaÅ¡ant protokolÄ filmavo. Filmavo net koridorių, kuriuo ėjo iki apklausos kambario. Liovėsi filmuoti, kai iÅ¡ jo buvo paimtas telefonas, kuris po kelių dienų buvo apžiÅ«rėtas ir jam grÄ Å¾intas. TelefonÄ iÅ¡ A. K. paėmė, kai rašė protokolÄ . A. K. pateikė pats telefonÄ , prievartos nereikėjo naudoti.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato (toliau - ir 2 PK) 1-o veikslo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. R. ir tyrėjo V. S. tarnybinio pranešimo dėl A. K. veiksmų tarnybinėse patalpose bei teisėtų reikalavimų nevykdymo nustatyta, kad pareigūnai pranešė minėto komisariato viršininkui E. J., kad 2021-04-07 apie 13.30 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, - hole pastebėjo stovinčius du asmenis, kurie ant veido netaisyklingai dėvėjo medžiagines kaukes, o būtent kaukės dengė tik apatinę veido dalį, pradedant nuo lūpų, tačiau nosis nebuvo uždengta.

Priėjus prie nurodytų asmenų ir pareikalavus pasitaisyti kaukes Å¡ie atsisakė. Vienas iÅ¡ asmenų akivaizdžiai atkiÅ¡o mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir juo filmavo visus patalpoje esančius asmenis, tarp kurių buvo ir atėjusių į policijos įstaigÄ interesantų ir policijos pareigÅ«nų. Nurodyti asmenys stovėjo toje dalyje, kuri yra atskirta nuo bendrų patalpų, Å¡alia įrengto apklausos kambario. PareigÅ«nas R. R. nurodytiems asmenims prisistatė, informavo juos, kad jie privalo vykdyti teisėtus policijos pareigÅ«nų veiksmus, tinkamai dėvėti apsaugines kaukes bei nustoti filmuoti tarnybinėse patalpose, kadangi tai draudžia vidaus taisyklėmis.

O siekiant užtikrinti lankytojų ir pareigÅ«nų saugumÄ tarnybinėse patalpose yra įrengtos garso ir vaizdo kameros. Akivaizdžiai rankose laikydamas mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir viskÄ filmavęs asmuo atsisakė paklusti, atsakė, kad supranta reikalavimÄ jį iÅ¡girdo, tačiau vis tiek atsisakė nutraukti savo veiksmus. Asmeniui iÅ¡aiÅ¡kinus, kad jis daro administracinį nusižengimÄ jis nereagavo, todėl jam buvo paaiÅ¡kinta, kad bus suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas. Vyras su tuo sutiko ir pateikė savo asmens tapatybės kortelę iÅ¡duotÄ A.

K., gim. (duomenys neskelbtini) m. vardu. A. K. savo veiksmus aiškino, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, o taip pat nurodė, kad elgiasi tinkamai, kadangi esamas kaukės dėvėjimo būdas nepatraukus V. L. atsakomybėn yra teisėtas. Tuo metu patalpose susirinko gana didelis būrys pareigūnų bei interesantų, todėl siekiant išvengti bereikalingo kontakto ar pažeisti sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vyriausybės priimtus nutarimus reglamentuojančius elgesį karantino metu, A.

K. pasiÅ«lyta eiti į atskirÄ apklausos kambarį. Tuo tarpu A. K. ir kartu buvęs asmuo visokeriopai vengė vykdyti nurodymus, savo veiksmais kėlė sumaiÅ¡tį, todėl teko sugriežtinti ir pakelti balsÄ . Galiausiai A. K. nuėjo į apklausos kambarį. Kartu jame buvo ir tyrėjas V. S. Nuo pat pirmo kontakto su A. K. iki suraÅ¡ant jam administracinių nusižengimų protokolÄ jis nenutraukė filmavimo, nuolat elgėsi provokuojančiai, bandė iÅ¡provokuoti konfliktÄ , akivaizdžiai neatsakinėjo į užduodamus klausimus, vengė tiesioginio atsakymo, nuolat bandė atitraukti dėmesį nuo aptariamos veikos.

Apklausos kambaryje A. K. pagal ANK 577 str. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės, nurodyta paaiÅ¡kinimo pateikimo tvarka. A. K. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , kad jis bÅ«tų pareigÅ«no apklaustas suraÅ¡ant paaiÅ¡kinimÄ , o vėliau paaiÅ¡kinimas bÅ«tų jam pateiktas susipažinti. Apklausos metu A. K. tiksliai tyčia į tÄ pati klausimÄ atsakinėjo skirtingai, vengė duoti tiesioginius atsakymus, todėl buvo sudrausmintas dėl savo elgesio. A. K. pasisakė, kad turi įgijęs aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , tačiau elgėsi įžeidžiančiai, kalbėjo atmestinai, rodė aiÅ¡kia nepagarbÄ bei paniekÄ pareigÅ«nams.

A. K. pasisakė užuominomis apie tai, kad visi kas jam kenkia sulaukia atpildo tuo pačiu, iÅ¡sakė frazes anglų kalba, kurių iÅ¡versti nepanoro, paminėjo, kad jo buvusiai žmonai dievas atlygino sveikatos sutrikimais. Pareikalavus A. K. pasiaiÅ¡kinti dėl savo pasisakymų, kadangi pareigÅ«nas juos suprato kaip grasinimÄ pakenkti tarnyboje ar susidoroti fiziÅ¡kai. A. K. toliau bendravo su paÅ¡aipa, nuolat be priežasties paÅ¡aipiai atsipraÅ¡inėjo, o baigus jo apklausÄ pareiÅ¡kė, kad su paaiÅ¡kinimo turiniu nesutinka, jame suraÅ¡yti ne jo pateikti atsakymai, tačiau pareikalavo, kad Å¡is paaiÅ¡kinimas bÅ«tų pridėtas prie administracinio nusižengimo bylos.

A. K. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jo filmavimui naudotas mobiliojo ryÅ¡io telefonas kaip daiktas turinti reikÅ¡mės tyrimui bus paimtas suraÅ¡ant daiktų ir dokumentų paėmimo protokolÄ , jis nuolat telefonu konsultavosi su kitais asmenimis, vėliau pamatęs, kad pareigÅ«nai nejuokauja pareiÅ¡kė, kad iÅ¡ jo atimamas darbo įrankis bei dalį duomenų kažkam persiuntė. Pateikdamas telefonÄ A. K. jį iÅ¡jungė, nuolat aiÅ¡kino, kad pareigÅ«nai neturi teisės jo konfiskuoti, neklausė argumentų, nuolat kėlė sumaiÅ¡tį, provokavo bereikalingiems pokalbiams, savo elgesiu rodė nepagarbÄ .

Pateikus protokolÄ A. K. jį perskaitė ir jame pasirašė, tačiau iÅ¡lydėtas iÅ¡ patalpų visokeriopai bandė sukelti sumaiÅ¡tį, provokavo konfliktus, nereagavo į pastabas, kad bÅ«damas patalpose ir nereaguodamas į pareigÅ«nų pastabas iÅ¡eiti iÅ¡ tarnybinių patalpų rodo nepagarbÄ ir kitiems atėjusiems asmenims, iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ patalpų metražu, kuris jo manymu neatitiko jose esančių asmenų leistino bÅ«ti skaičiaus. Taip pat nustatyta, kad kartu su A. K. buvęs asmuo yra K.

V., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b.l. 2-3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1-o veikslo skyriaus vyriausioji tyrėja G. M. 2021-04-07 tarnybiniame praneÅ¡ime komisariato virÅ¡ininkui E. J. pranešė, kad jos žinioje yra K. V. administracinio nusižengimo nusižengi­mo byla ROIK: 21128570930, kurios nagrinėjimas turėjo įvykti 2021-04-07 apie 13.00 val. Ad­ministracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo telefonu nurodė, kad vyksta iÅ¡ Kauno ir į nagrinėjimÄ vėluos. 2020-04-07 apie 13.20 val. administratorė pranešė, kad į Vilniaus m. 2 PK atvyko K.

V.. Nuėjus į komisariato laukiamÄ jį jÄ pasitiko du asmenys, iÅ¡ kurių vienas buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Jai tik atėjus į priimamÄ jį, vienas iÅ¡ vyriÅ¡kių, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo A. K. rankoje laikė telefonÄ ir filmavo. Ji iÅ¡ karto asmeniui pasa­kė, kad filmuoti komisariato patalpoje uždrausta pagal patvirtintas Vilniaus m. 2PK vidaus tvarkos taisykles. Jai buvo pasakyta neÅ¡nekėti netiesos. Dar kartÄ paminėjo, kad patalpose filmuoti negalima. Ä® kÄ buvo atsakyta, kad nesvarbu ir pagal Visuomenės informavimo įstatymÄ jis gali filmuoti ir paklausė kas yra aukščiau- Komisariato taisyklės ar įstatymas? Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasakė eiti su ja į kitÄ patalpÄ kur įrengta kompiuterinė darbo vieta.

K. V. ir su juo buvęs K. K. ketino eiti kartu. Paklausė, kas jis bus. Jai buvo atsakyta, kad jis yra liudininkas. Pasakė jam, kad jis bus pakviestas vėliau. Tuomet iÅ¡ raÅ¡tinės išėjęs vyriausiasis tyrėjas Z. R. dar kartÄ asmenims pasakė, kad jie yra įspėti, kad fil­muoti negalima. A. K. toliau ginčijosi, kad gali filmuoti. Paprašė K. V. pa­laukti, kol paruoÅ¡ kompiuterinę darbo vietÄ , kurioje galės vykdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimÄ . Išėjusi iÅ¡ laukiamojo patalpos, nuėjo pas 2 PK virÅ¡ininkÄ ir in­formavo apie asmenis, kurie komisariato patalpose filmuoja be leidimo.

VirÅ¡ininkas nurodė suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ , jeigu asmenys nevykdys reikalavimo nutraukti filmavimÄ . Išėjusi iÅ¡ virÅ¡ininko kabineto paskambino vyriausiajam tyrėjui R. R.. Jam paaiÅ¡ki­no susiklosčiusiÄ situacijÄ ir paprašė pagalbos bendraujant su asmenimis, nes matė, kad asmenys linkę į konfliktÄ ir dėl jai neaiÅ¡kių priežasčių filmavo komisariato patalpose. Atėjus vyriausiajam ty­rėjui R. R. ir tyrėjui V. S. komisariate buvęs A. K. toliau filmavo ir nevykdė teisėto vyriausiojo tyrėjo R.

R. nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Vyriausiasis tyrėjas R. R. prisistatė ir paprašė nutraukti filmavimÄ ir nurodė, kad 2021-04-07 13.36 val. bus už­fiksuotas pažeidimas ir bus suraÅ¡ytas protokolas. PareigÅ«nas paprašė vykdyti jo teisėtÄ kaip policijos pareigÅ«no nurodymÄ nustoti filmuoti. A. K. su vyriausiuoju tyrėju R. R. nesutiko ir sakė, kad jis nori filmuoti, tačiau ne karto nepaaiÅ¡kino, tokio savo noro priežasčių. Jai einant su A. V. į apklausos kambarį A. K. jam liepė filmuoti savo telefonu.

IÅ¡sivedus A. V. iÅ¡ laukiamojo patalpų, vyriausiasis tyrėjas R. R. ir A. K. liko patalpo­je (b.l. 4-5).

IÅ¡ apklausos protokolo nustatyta, kad 2021-04-07 nuo 14.18 val. iki 14.38 val. pareigÅ«nas V. S. vykdė A. K. apklausÄ , kurios metu asmuo atsakydamas į užduotus klausimus nurodė, kad 2021-04-07 atvyko į Vilniaus miesto antrÄ jį policijos komisariatÄ paliudyti jo draugo K. V. administracinėje byloje. Ä® nagrinėjimÄ atvyko savo draugo praÅ¡omas, policijos pareigÅ«nai jo nei Å¡aukimu, telefoniniu skambučiu nekvietė. Ä® nagrinėjimÄ vyko siekdamas palengvinti pareigÅ«nų darbÄ . Jam esant policijos komisariate policijos pareigÅ«nė nurodė, kad pirma apklaus jo draugÄ , o paskui apklaus jį. Atvykęs į policijos komisariatÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu viskÄ pradėjo filmuoti asmeniniu mobilaus ryÅ¡io telefonu „Iphone“. Jam filmuojant mobilaus ryÅ¡io telefonu policijos pareigÅ«nai jo paprašė nefilmuoti policijos komisariato patalpose, kadangi tai prieÅ¡tarauja vidaus tvarkos taisyklėms. Jis atsisakė baigti filmavimÄ , kadangi tai prieÅ¡tarauja visuomenės informavimo įstatymui, o įstatymas yra aukščiau vidaus tvarkos taisyklių. Priėjęs policijos pareigÅ«nas jam nurodė, kad jo veiksmai yra neteisėti, tačiau jis pareikalavo jam parodyti dokumentus, draudžiančius filmuoti policijos komisariate. Savo mobiliuoju telefonu filmavo iki tol, kol pateko į patalpas, kuriose buvo suformuotas administracinio nusižengimo protokolas. Jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kas yra įrodymai administracinio nusižengimo procese. Taip pat jam yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jo mobilaus ryÅ¡io telefonas bus pridėtas prie administracinio nusižengimo bylos, kaip tyrimui turintis reikÅ¡mės objektas. Mobilaus ryÅ¡io telefono paėmimui jis prieÅ¡tarauja, kadangi nufilmuotÄ medžiagÄ galėtų persiųsti jam nurodytu elektroniniu paÅ¡tu. Jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės ir pareigos. Minėtame apklausos protokole yra ranka padarytas A. K. prieraÅ¡as, kad minėtas paaiÅ¡kinimas yra suraÅ¡ytas ne iÅ¡ jo žodžių. Taipogi apklausoje dalyvavo pareigÅ«nas R. R. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiraÅ¡yta – A. K. (b.l. 6).

Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu 2021-04-07 14.01 val. iš A. K. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Iphone“ (b.l. 7).

2021-04-14 nutarimu iÅ¡spręstas A. K. advokato praÅ¡ymas dėl paimto daikto grÄ Å¾inimo, nutarta dalyvaujant A. K. apžiÅ«rėti 2021-04-07 iÅ¡ A. K. paimtÄ telefonÄ , telefone esančius garso ir vaizdo įraÅ¡us iÅ¡kelti į tarnybinį kompiuterį bei pridėti prie administracinio nusižengimo bylos, ir atlikus anksčiau nurodytus veiksmus, grÄ Å¾inti MRT A. K. (b.l. 24-26).

2021-04-19 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas telefonas „Iphone 12 PRO“, ir telefono galerijoje matomi 5 vaizdo įraÅ¡ai, daryti 2021-04-07 Å¡alia komisariato ir komisariate (b.l. 27, 28-40). 2021-04-19 pakvitavimu telefonas grÄ Å¾intas A. K. (b.l. 41)

2021-04-21 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėta Algirdo g. 20, Vilniuje. Protokole nurodyta, kad į įvykio vietÄ patenkama per pagrindinį įėjimÄ , esantį iÅ¡ gatvės pusės, virÅ¡ įėjimo yra pakabintos vėliavos, virÅ¡ durų yra užraÅ¡as „Policija“. Ant durų užklijuoti lipdukai, ant vieno lipduko yra užbrauktas fotoaparatas, ant kito lipduko – raudonai užbraukta video kamera. Įėjus per pagrindinį įėjimÄ tiesiai yra laiptai, o kairėje pusėje durys, pro kurias patenkama į patalpÄ . Patalpoje yra keli stalai ir kelios kėdės. Ant stiklinės sienos, virÅ¡ plakato aiÅ¡kiai matomoje vietoje yra užklijuoti lipdukai, ant vieno lipduko yra užbrauktas fotoaparatas, ant kito lipduko- raudonai užbraukta video kamera (b.l. 44, 45-51).

2021-04-22 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ Algirdo g. 20, Vilniaus miesto 2 PK priimamojo. ApžiÅ«rimi trys Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato patalpų priimamojo vaizdo įraÅ¡ai pateikti administracinėje medžiagoje. ApžiÅ«rimame pirmame vaizdo įraÅ¡e kurio trukmė 54 min. 01 sek. matyti kaip 7 min. 15 sek. į Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato patalpų priimamÄ jį įeina du vyriÅ¡kiai apie 30-35 metų amžiaus vienas iÅ¡ jų tamsių plaukų trumpiau kirptų, vidutinio kÅ«no sudėjimo, melsvos spalvos striuke su gaubtuvu galvai, ant deÅ¡inio peties tamsios spalvos kuprinė, melsvi džinsai tamsios spalvos bateliai, dėvintis netvarkingai apsauginę kaukę kuri dengia tik burnÄ , nosis neuždengta, rankoje laiko kažkokius A4 formato popierius (toliau apraÅ¡yme asmuo Nr. 1- pirmasis), antrasis tamsių plaukų, su akiniais dėvintis netvarkingai apsauginę kaukę, kuri dengia tik burnos sritį, nosis neuždengta, striukė mėlynos spalvos, melsvi džinsai, deÅ¡inėje rankoje laiko mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir viskÄ filmuoja (toliau apraÅ¡yme asmuo Nr. 2-antrasis).

17 min. 18 sek. pirmasis asmuo bendrauju su budinčia pareigÅ«ne, o antrasis asmuo viskÄ mobilaus ryÅ¡io telefonu filmuoja, kartu atėjusį draugÄ , darbo vietoje budinčiÄ pareigÅ«nę bei policijos komisariato priimamojo patalpas, bei atėjusius interesantus.

21 min. 43 sek. pirmasis ir antrasis vyriÅ¡kiai prieina prie atėjusios į priimamÄ jį policijos pareigÅ«nės, bendrauja su ja, antrasis toliau filmavimÄ tęsia, filmuoja atėjusiÄ policijos pareigÅ«nę, apsauginių veido kaukių ir toliau nei pirmasis nei antrasis asmuo tvarkingai neužsideda kaukės uždėtos tik ant burnos, iÅ¡einant policijos pareigÅ«nei antrasis mobilaus ryÅ¡io telefonÄ kuriuo viskÄ filmuoja perduoda pirmajam vyriÅ¡kiui.

27 min. 25 sek. pirmasis ir antrasis vyriÅ¡kiai stovi dviese tarpusavyje bendrauja antrasis vėl laiko deÅ¡inėje rankoje mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir filmavimÄ tęsia toliau veido apsauginių kaukių tiek pirmasis tiek antrasis taisyklingai neužsideda.

25 min. 30 sek. prie pirmojo ir antrojo asmens prieina du policijos pareigÅ«nai ir pradeda bendravimÄ su jais, tačiau tiek pirmasis vyriÅ¡kis tiek antrasis veido apsauginių kaukių taisyklingai nedėvi, uždengta tik burna, antrasis viskÄ toliau mobilaus ryÅ¡io telefonu filmuoja tiek policijos pareigÅ«nus prie jų atėjusius, tiek priimamojo patalpas kuriose yra interesantai atėję į policijos komisariatÄ , vyksta bendravimas su prie jų priėjusiais policijos pareigÅ«nais, pirmasis policijos pareigÅ«nei pateikia savo dokumentÄ LR pasÄ .

26 min. 50 sek. pirmasis vyriÅ¡kis nueina į Å¡onÄ toliau bendrauti su pareigÅ«ne, o antrasis bendrauja su kitu policijos pareigÅ«nu ir toliau tęsia filmavimÄ mobilaus ryÅ¡io telefonu ir prieina pirmasis vyriÅ¡kis prie antrojo vyksta tolimesnis bendravimas su policijos pareigÅ«nu.

38 min. 44 sek. pirmasis vyriÅ¡kis nueina kartu su policijos pareigÅ«nę kuri buvo prie jų priėjusi, o antrasis lieku su policijos pareigÅ«nu toliau bendrauja ir toliau tęsia filmavimÄ mobilaus ryÅ¡io telefonu.

41 min. 12 sek. sek. antrasis vyriÅ¡kis pasitaiso veido kaukę dėvi jÄ tvarkingai kad dengtų nosį ir bumÄ ir nueina kartu su policijos pareigÅ«nu kuris su juo bendravo.

Toliau vaizdo įraše reikšmingos informacijos nematyti ir įrašas 54 min. 01 sek. nutrunka. Antrojo ir trečiojo vaizdo įrašų apžiūrinėti yra netikslinga kadangi juose tiriamam įvykiui reikšmingos informacijos nėra. Minėti vaizdo įrašai pridėti prie bylos (b.l. 52,53,54).

2021-05-27 teismui pateikti administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai bei praÅ¡ymas. PaaiÅ¡kinimuose nurodo, kad jis, 2021-04-07 atvykęs į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpas kaip liudytojas kito asmens administracinio nusižengimo byloje bei filmuodamas mobiliojo ryÅ¡io telefonu „Iphone 12 PRO“ Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpose, nepadarė administracinio nusižengimo, kadangi filmavo ne pačias patalpas, o tik save, siekiantį įgyvendinti liudytojo, kaip procesinės figÅ«ros administracinėje teisenoje, teises ir pareigas kito asmens administracinio nusižengimo byloje. Jam filmuojant Vilniaus AVPK Vilniaus m. antrojo policijos komisariato patalpose nebuvo pažeista ANK 506 str. 4 d., kadangi papraÅ¡ius policijos pareigÅ«no R. R. paaiÅ¡kinti priežastis bei nurodyti teisinį pagrindÄ , kuriais remiantis bÅ«tų galima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog policijos komisariato patalpose draudžiama filmuoti ar kitokiu bÅ«du vizualiai fiksuoti patalpose vykstančius įvykius, policijos pareigÅ«nas nurodė tik abstraktų pagrindÄ - tai, jog policijos komisariato patalpos yra įtrauktos į padidinto saugumo režimo patalpų, kuriose draudžiama filmuoti ar kitu bÅ«du vizualiai fiksuoti vaizdÄ , sÄ raÅ¡Ä . Kur toks sÄ raÅ¡as yra paskelbtas, kokiame teisės akte įtvirtintas tokio saugumo režimo lygis, paaiÅ¡kinti negalėjo. Remiantis tuo mano, jog nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 506 str. 4 d., kadangi nesant expressis verbis įstatyminiu lygmeniu įtvirtintam draudimui filmuoti policijos komisariato patalpose nėra pagrindo teigti, jog nebuvo vykdomas teisėtas policijos pareigÅ«no nurodymas.

Taip pat nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole Nr. 13-ANR-P_-2464-2021 yra nurodyta, jog jis, A. K., pažeidė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2019 m. balandžio 17 d. įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vidaus tvarkos Vilniuje, Algirdo g. 18, Algirdo g. 20, taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių 32 - Ä jį punktÄ , t. y. draudimÄ filmuoti policijos komisariato patalpose. Tokios situacijos, kuomet teisėsaugos institucijos vidaus tvarkos taisyklės apriboja asmens teisę filmuoti, fotografuoti ar kitokiu bÅ«du įraÅ¡yti vaizdinę informacijÄ , susidarymas vertintinas kaip ydingos praktikos, inter alia, pasireiÅ¡kiančios policijos komisariato vidaus teisės akto prieÅ¡taravimu įstatymui, todėl bÅ«tina pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , ar poįstatyminis teisės aktas neprieÅ¡tarauja įstatymui kaip aukÅ¡tesnę teisinę galiÄ turinčiam teisės aktui.

Nurodo, kad LR visuomenės informavimo įstatymo 4 str. 1 d. įtvirtinta teisės norma, suteikianti teisę kiekvienam asmeniui laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra bÅ«tina apsaugoti konstitucinę santvarkÄ , žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ , dorovę, užsiraÅ¡inėti, fotografuoti, filmuotų naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais bÅ«dais fiksuoti informacijÄ . Taip pat Å¡io- įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. garantuojama asmens teisė užsiraÅ¡inėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais bÅ«dais fiksuoti informacijÄ . Taip pat įstatymo 13 str. 2 d. įtvirtina iÅ¡imtį iÅ¡ draudimų rinkti ir vieÅ¡ai skelbti informacijÄ , jei tai daroma fiksuojant teisės pažeidimus. Pažymi, kad jis, 2021-04-07 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariate buvo iÅ¡kviestas kaip liudytojas, todėl naudojimasis mobiliojo ryÅ¡io telefonu, kaip priemone fiksuoti ir skelbti informacijÄ , susijusiÄ su administracinio nusižengimo byla, nėra nesuderinamas su minėta iÅ¡imtimi. Savo paaiÅ¡kinimuose A. K. cituoja tiek Konstitucinio Teismo nutarimus, tiek Konstitucijos 25 straipsnį dėl informacijos laisvės. Taip pat teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas kreiptis Vilniaus apygardos administracini teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2019-04-17 įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vidaus tvarkos Vilniuje, Algirdo g. 18, Algirdo g. 20, taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių 32 - asis punktas, draudžiantis filmuoti policijos komisariato patalpose, neprieÅ¡tarauja Visuomenės informavimo įstatymo 4 str., 5 str., informacijos laisvės imperatyvui. Taip pat nurodė nuorodÄ , kuri patvirtina jo iÅ¡dėstytas aplinkybes. (b.l. 55-57).

Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pagal teismo reikalavimÄ buvo pateiktos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2019-04-17 įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vidaus tvarkos Vilniuje, Algirdo g. 18, Algirdo g. 20, taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų vidaus tvarkos taisyklės (b.l. 64, 65-71, 72,73).

Taip pat Institucija teismui pateikė atsakymÄ Ä¯ teismo paklausimÄ (b.l. 77), kuriame nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2019-04-17 įsakymas „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vidaus tvarkos Vilniuje, Algirdo g. 18, Algirdo g. 20, taisyklių patvirtinimo“ buvo parengtas atsižvelgiant į įstaigos veikimo specifikÄ , teikiamas paslaugas bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 105-3019; 2004, Nr. 4-29) 30 str. 1 dalimi, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2014-11-27 įsakymu Nr. 10-V-1495 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatų komplekso ir jam priskirtos teritorijos fizinės apsaugos bei patekimo į juos kontrolės instrukcijos patvirtinimo“, 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 39 p, 40 p., 1 str., 2 str., 5 str. 1 d. f p., 5 str. 2 d., 24 str. 1 d., 32 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo (2018-06-30 Nr. XIII-1426) 4 str., Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2006-07-11, Nr. X-752) 2 str. 61 d., 2 str. 67 d., 3 str. 2 d., 4 str.

Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 nurodyta, kad:

<...> (39) bet kuris asmens duomenų tvarkymas turėtų bÅ«ti teisėtas ir sÄ Å¾iningas. Taikant skaidrumo principÄ , fiziniams asmenims turėtų bÅ«ti aiÅ¡ku, kaip su jais susiję asmens duomenys yra renkami, naudojami, su jais susipažįstama arba jie yra kitaip tvarkomi, taip pat kokiu mastu tie asmens duomenys yra ar bus tvarkomi. Pagal skaidrumo principÄ informacija ir praneÅ¡imai, susiję su tų asmens duomenų tvarkymu, turi bÅ«ti lengvai prieinami ir suprantami, pateikiami aiÅ¡kia ir paprasta kalba. Tas principas visų pirma susijęs su duomenų subjektų informavimu apie duomenų valdytojo tapatybę ir duomenų tvarkymo tikslus, taip pat su tolesniu informavimu, kad bÅ«tų užtikrintas sÄ Å¾iningas ir skaidrus duomenų tvarkymas atitinkamų fizinių asmenų atžvilgiu, jų teise gauti patvirtinimÄ dėl su jais susijusių asmens duomenų tvarkymo ir teise tuos duomenis gauti. Fiziniai asmenys turėtų bÅ«ti informuoti apie su asmens duomenų tvarkymu susijusius pavojus, taisykles, apsaugos priemones bei teises ir apie tai, kaip naudotis savo teisėmis tokio asmens duomenų tvarkymo srityje. Visų pirma konkretÅ«s tikslai, kuriais tvarkomi asmens duomenys, turėtų bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, teisėti ir nustatyti duomenų rinkimo metu. Asmens duomenys turėtų bÅ«ti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra bÅ«tina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia užtikrinti, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis bÅ«tų tikrai minimalus. Asmens duomenys turėtų bÅ«ti tvarkomi tik tuomet, jei asmens duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Siekiant užtikrinti, kad duomenys nebÅ«tų laikomi ilgiau nei bÅ«tina, duomenų valdytojas turėtų nustatyti duomenų iÅ¡trynimo arba periodinės peržiÅ«ros terminus. Reikėtų imtis visų pagrįstų priemonių, siekiant užtikrinti, kad netikslÅ«s asmens duomenys bÅ«tų iÅ¡taisyti arba iÅ¡trinti. Asmens duomenys turėtų bÅ«ti tvarkomi taip, kad bÅ«tų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas ir konfidencialumas, be kita ko, užkertant keliÄ neteisėtai prieigai prie asmens duomenų ir jų tvarkymui skirtos įrangos ar neteisėtam jų naudojimui;

(40) kad duomenų tvarkymas bÅ«tų teisėtas, asmens duomenys turėtų bÅ«ti tvarkomi gavus atitinkamo duomenų subjekto sutikimÄ arba remiantis kitu teisėtu teisiniu pagrindu, nustatytu Å¡iame reglamente arba – kai Å¡iame reglamente nurodoma – kitame SÄ jungos teisės akte ar valstybės narės teisėje, įskaitant bÅ«tinybę, kad duomenų valdytojas vykdytų jam tenkančiÄ teisinę prievolę, arba bÅ«tinybę vykdyti sutartį, kurios Å¡alis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis priemonių duomenų subjekto praÅ¡ymu prieÅ¡ sudarant sutartį;

<...>

Remiantis Å¡iomis nuostatomis galima teigti, kad policijos įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad jo pavaldume esančioje teritorijoje nebÅ«tų pažeisti Å¡io Reglamento reikalavimai, kad joks asmuo, kuris nėra gavęs įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo leidimo, nerinktų duomenų apie kitus asmenis, Å¡iuo atveju, apie policijos pareigÅ«nus ir kitus nestatutinius darbuotojus. Taigi, į policijos komisariatÄ iÅ¡kviestas (pristatytas) asmuo, filmuodamas ar fotografuodamas neturėdamas tam leidimo, renka duomenis ne tik apie save, bet ir apie policijos pareigÅ«nÄ (-us) ar darbuotojÄ (-us) kuris(-ie) su juo atlieka procesinius veiksmus ne vieÅ¡oje vietoje, o uždarose (policijos įstaigos) patalpose (darbo ar apklausos kabinete). Policijos pareigÅ«nas ar darbuotojas yra ne tik vieÅ¡as asmuo, bet ir fizinis asmuo, todėl, vykdydamas jam pavestas darbines (pareigines) funkcijas, taigi, veikdamas teisėtai, turi teisę į savo asmens duomenų apsaugÄ (savo atvaizdo, savo balso, savo darbo aplinkos ir pan.). Policijos komisariate esantis asmuo, jeigu jam yra suteikta teisė filmuoti ir daryti garso įraÅ¡Ä , arba, jei tuos įraÅ¡us padaro slapta (negavęs atitinkamo leidimo), bet kuriuo atveju pats tampa kito asmens (asmenų) duomenų turėtoju, jų tvarkytoju, todėl įstaigos vadovas ir įvertina, kas yra asmuo, kuris praÅ¡o leisti jam daryti įraÅ¡us, kokiais tikslais jis ketina rinkti duomenis apie kitÄ asmenį (asmenis), kaip ketina tvarkyti gausimus duomenis, kiek yra patikimas, kad duomenis tvarkys tinkamai ir pan.

Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo (2018-06-30 Nr. XIII-1426) 4 straipsnyje nurodyta, kad „kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatÅ«rinės saviraiÅ¡kos tikslais, netaikomi Reglamento (ES) 2016/679 8, 12–23, 25, 30, 33–39, 41–50, 88–91 straipsniai“, tačiau darytina iÅ¡vada, kad asmuo, kuris nori policijos komisariate be leidimo įraÅ¡yti savo apklausÄ , to nedaro žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatÅ«rinės saviraiÅ¡kos tikslais, todėl jo reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2006-07-11, Nr. X-752) 5 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informacijÄ ir jÄ skelbti visuomenės informavimo priemonėse“, taigi, policijos veiksmus skundžiantis asmuo turi teisę rinkti informacijÄ ir jÄ skelbti visuomenės informavimo priemonėse, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ioje vietoje įstatymų leidėjas nesukonkretino, kokiÄ informacijÄ asmuo turi teisę rinkti, nes nėra nurodyta, kad toji informacija privalo bÅ«ti vieÅ¡oji. Å io įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje tėra iÅ¡aiÅ¡kinta, kas yra vieÅ¡oji informacija – informacija, skirta vieÅ¡ai skleisti, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 39 dalyje nurodytÄ informacijÄ , taip pat informacijÄ , kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali bÅ«ti vieÅ¡ai skleidžiama. Å io įstatymo 2 straipsnio 67 dalyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad visuomenės informavimo priemonė – laikraÅ¡tis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria vieÅ¡ai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymÄ visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai, tuo tarpu su juo policijos įstaigoje atliekamus veiksmus norintis fiksuoti be leidimo asmuo nori filmuoti, kaip jo atžvilgiu policija atlieka oficialų administracinį procesÄ , pildo oficialius tarnybinius dokumentus, kuriems, savo ruožtu, taikomi juose esančių duomenų apsaugos reikalavimai, taigi, jie negali bÅ«ti vieÅ¡ai skleidžiami be jų savininko (policijos) sutikimo, leidimo.

Pažymėtina, kad jeigu asmuo skųsdamasis policija remiasi LR Visuomenės informavimo įstatymu, jam taikytini pastarojo įstatymo reikalavimai. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta:

„VieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kÅ«rybos, religijos ir sÄ Å¾inės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratijÄ , visuomenės atvirumÄ , skatina visuomenės pilietiÅ¡kumÄ ir valstybės pažangÄ , stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbÄ , tautinę kultÅ«rÄ ir dorovę“. Å io įstatymo 4 straipsnyje nurodyta: <...> Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra bÅ«tina apsaugoti konstitucinę santvarkÄ , žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ , dorovę“. Taigi, asmuo turi vadovautis ir įstatymais, vadinasi, privalo vadovautis (paklusti, nenusižengti) ir LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimams, todėl LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas gali riboti asmens laisvę rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ .

Taip pat minėtame raÅ¡te atkreipiamas dėmesys į tai, kad ES Teisingumo Teismo (ESTT) paskelbė prejudicinį sprendimÄ dėl 1995-10-24 E. P. ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo taikymo srities, tačiau sprendimas svarbus ir taikant BendrÄ jį duomenų apsaugos reglamentÄ (BDAR). Paminėtinas atvejis, kuomet bÅ«damas policijos nuovados patalpose Latvijos Respublikos pilietis S. B. nufilmavo, kaip iÅ¡ jo buvo imami parodymai administracinio nusižengimo byloje.

Taip parengtÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame nufilmuoti policijos darbuotojai ir tai, kÄ jie veikia nuovadoje, pilietis paskelbė interneto svetainėje Youtube. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija konstatavo, kad S. B. pažeidė Latvijos Duomenų apsaugos įstatymÄ , nes policijos darbuotojams, kaip duomenų subjektams, nepateikė Å¡ioje teisės nuostatoje nurodytos informacijos apie numatytÄ jų asmens duomenų tvarkymo tikslÄ . Informacijos apie aptariamo vaizdo įraÅ¡o sukÅ«rimo ir įkėlimo į interneto svetainę tikslÄ S. B. nepateikė ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai;

Å¡i informacija galėtų įrodyti, kad siekiamas tikslas atitiko Duomenų apsaugos įstatymÄ . Todėl Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pareikalavo iÅ¡ S. B. užtikrinti, kad Å¡is vaizdo įraÅ¡as bÅ«tų paÅ¡alintas. ESTT iÅ¡aiÅ¡kino, kad policijos nuovadoje parodymus imančių policijos darbuotojų filmavimas ir taip parengto vaizdo įraÅ¡o paskelbimas interneto svetainėje, kurioje naudotojai gali įkelti, žiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡us ir jais dalytis, patenka į Å¡ios direktyvos taikymo sritį.

Policijos nuovadoje parodymus imančių policijos darbuotojų filmavimÄ ir taip parengto vaizdo įraÅ¡o paskelbimÄ interneto svetainėje, kurioje naudotojai gali įkelti, žiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡us ir jais dalytis, galima laikyti asmens duomenų tvarkymu tik žurnalistiniais sumetimais, kaip tai suprantama pagal direktyvÄ , jei iÅ¡ minėto vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡ku, kad vienintelis jo parengimo ir paskelbimo tikslas – atskleisti visuomenei informacijÄ , nuomones arba idėjas, o tai patikrinti turi praÅ¡ymÄ priimti prejudicinį sprendimÄ pateikęs teismas.

Taigi, negalima teigti, kad bet kokia internete paskelbta informacija, kurioje yra asmens duomenų, patenka į sÄ vokÄ â€žÅ¾urnalistikos veikla“ ir todėl jai taikomos iÅ¡imtys ir nukrypti leidžiančios nuostatos, numatytos Direktyvos 95/46 9 straipsnyje. PraÅ¡ymÄ priimti prejudicinį sprendimÄ pateikęs teismas turi patikrinti, ar iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad jis parengtas ir paskelbtas siekiant vienintelio tikslo: skleisti visuomenei informacijÄ , nuomones ar idėjas.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , Institucija mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė filmuoti tik save, kaip liudytojÄ , nėra absoliuti atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį (b.l. 78-82).

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti tiek 2021-04-07 daryti vaizdo įrašai iš Vilniaus miesto 2 PK priimamojo (apžiūrėti 2021-04-22 protokolu), tiek A. K. telefonu daryti vaizdo įrašai (b.l. 54), kurie buvo perkelti į jo telefono.

A. K. mobilaus ryÅ¡io telefone esančia kamera užfiksuota: (vaizdo įraÅ¡o trukmė 02.36 min), kad A. K. filmuoja save prie Vilniaus miesto 2 policijos komisariato pastato, pristato tiek save, tiek K. V., aiÅ¡kina situacijÄ dėl ko atvyko į komisariatÄ , kad į policijÄ atvyko kaip liudytojas ir eis į komisariatÄ .

Kitame vaizdo įraÅ¡e faile, kurio trukmė 01.27 min, matyti, kad K. V. priimamajame prisistato kaip atvykęs į bylos nagrinėjimÄ , nurodo, kad taip pat atvyko liudytojas A. K.. Minėtame vaizdo įraÅ¡e matoma tiek sėdint pareigÅ«nė, tiek pareigÅ«nė, su kuria bendraujama, tiek kitas patalpoje esantis asmuo. Užfiksuota, kad pareigÅ«nė taip pat įspėja, kad užsidėtų kaukę.

Vaizdo įraÅ¡e, kurio trukmė 02.04 min, matyti, kad filmuojama atvykusi pareigÅ«nė G. M., kuri įspėja, kad filmuoti negalima pagal 2 PK vidaus taisykles, į kÄ jai atsakoma neÅ¡nekėti nesÄ monių, nes pagal visuomenės informavimo įstatymÄ galima filmuoti, ir kad elgsis pagal įstatymÄ . PareigÅ«nė liepia palaukti, nurodo, kad apklaus pirmÄ kviestÄ asmenį, po to liudytojÄ , eina į link kitos patalpos, iÅ¡ kurios ateina kitas pareigÅ«nas (R. R.), kuris nurodo, kad buvo įspėti, kad filmuoti negalima, tačiau jam atsakoma, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymÄ filmuoti galima, net draudžiama trukdyti filmuoti. PareigÅ«nei išėjus, matyti, kad filmuojama patalpa, joje esantys žmonės, pareigÅ«nai, tiek A. K. filmuoja tiek save, tiek K. V..

Vaizdo įraše, kurio trukmė 13.19 min, užfiksuota, kad A. K. filmuoja save, pareigūnas R. R. prisistato, prašo nefilmuoti ir išklausyti iki galo, tuo metu filmuojamas pareigūnas. Pareigūnas įspėja, kad bus fiksuotas pažeidimas dėl filmavimo komisariato patalpose, mini, kad reikia vykdyti jo teisėtus kaip policijos pareigūno nurodymus, nustoti filmuoti. Pareigūnas mini, kad tai režimo patalpos, kad filmuoti negalima. A. K. nurodo, kad tai vieša vieta, jis filmuoti gali. Pareigūnui sakant, kad A.

K. atsisako vykdyti teisėtus policijos pareigÅ«no reikalavimus, A. K. nurodo, kad jis nemano, kad jie teisėti. PareigÅ«nas nurodė, kad pažeidimo laikas užfiksuotas, kad A. K. telefonas yra pažeidimo įrankis todėl jis bus pridėtas prie administracinės bylos. A. K. praÅ¡o nurodyti pagrindÄ , kodėl jis negali visko fiksuoti, tuo metu filmuojamas tiek pareigÅ«nas, tiek K. V., tiek kitas patalpose esantis interesantas. PareigÅ«nas nurodo, kad patalpos yra filmuojamos ir daromas garso įraÅ¡as. PareigÅ«nas įspėja A.

K., kad taip, kaip jis dėvi kaukę ir elgiasi komisariate, padarė pažeidimÄ . Vyksta diskusija tarp pareigÅ«no ir A. K., pareigÅ«nas aiÅ¡kina dėl karantino sÄ lygų, priimtų nutarimų. VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį yra filmuojama. A. K. sako, kad jam duotų kitÄ pareigÅ«nÄ , kuris suraÅ¡ys protokolÄ , o jis turi klausimų pareigÅ«nui R. R., pareigÅ«nas sako, kad neprovokuoti. PareigÅ«nas nurodo, kad pažeidimas tiek dėl netinkamos kaukės dėvėjimo, tiek dėl filmavimo, pareigÅ«no reikalavimo nevykdymo, nurodo, kad reikės eiti į apklausų kambarį.

Po ko A. K. užsideda tinkamai kaukę. PareigÅ«nas nurodo A. K. eiti į kitÄ patalpÄ , mini, kad Å¡ioje patalpoje negali bÅ«ti daugiau nei 3 asmenys. PareigÅ«nas įspėja, kad patalpų filmuoti negali, A. K. sako, kad jis filmuoja tik save. Nuo to laiko A. K. filmuoja tik save. A. K. praÅ¡o pateikti dokumentÄ , kodėl jis negali filmuoti, į kÄ pareigÅ«nas atsako, kad tai padidinto saugumo režimo patalpos, kad taip atskleidžiami patalpų duomenys vieÅ¡oje erdvėje. A. K. nurodo, kad nustos filmuoti, kai jam pateiks dokumentÄ kodėl negali filmuoti.

Pareigūnas cituoja ANK straipsnį dėl įrodymų, dėl teisių ir pareigų, po ko su jais susipažįsta A. K.. Pareigūnas įspėja, kad A. K. bus surašytas protokolas dėl kaukės netinkamo dėvėjimo, bei filmavimo komisariato patalpose, pažeidžiant komisariato vidaus taisykles, už pareigūno teisėtų reikalavimo nevykdymo. Pareigūnas sako, kad yra ne tik įstatymai, bet ir kiti norminiai aktai.

Paskutiniame vaizdo įraše, kurio trukmė 01.32 min. A. K. fiksuoja tik save, ir minėtas įrašas su nagrinėjama byla nėra susijęs.

Nutarimo motyvuojamoji dalis

ANK 506 str. 4 d. numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ .

Šioje byloje A. K. kaltinimas pareikštas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje padarymo, t. y. dėl to, kad jis nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų.

Byloje yra nustatyta, kad A. K. 2021-04-07 apie 13 val. 35 min. buvo atvykęs į Vilniaus miesto AntrÄ jį policijos komisariatÄ , esantį Algirdo g. 20, Vilniuje, kur savo mobiliojo ryÅ¡io telefone esančia kamera filmavo komisariato patalpas. IÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad A. K. pradėjo filmuoti prie komisariato įėjimo lauke, taip pat toliau tęsė filmavimÄ patekęs į pastato vidų bendrose patalpose (priimamajame), į kurias gali patekti bet kuris policijos įstaigos lankytojas, taip pat joje dirbantys policijos pareigÅ«nai. Vėliau filmavo eidamas į atskirÄ apklausos kambarį, bei bÅ«damas jame ir bendraudamas su policijos pareigÅ«nais. BÅ«damas bendrose patalpose, policijos įstaigos paimamajame, ten kur gali patekti ir bÅ«ti bet kuris policijos įstaigos lankytojas, A. K. filmavo patalpÄ , policijos pareigÅ«nus, su kuriais bendravo, save, taip pat su juo buvusį asmenį K. V., į filmavimo laukÄ pateko ne tik policijos įstaigos priimamasis, jo aplinka, bet ir jame esantys kiti lankytojai. Vedamas į apklausų kambarį, bei bÅ«damas jame A. K. filmavimo kamerÄ laikė atsuktÄ Ä¯ save, įraÅ¡e buvo fiksuojamas jis pats, patalpų aplinka mažai matėsi, kartais į filmavimo laukÄ patekdavo policijos pareigÅ«nas, kadangi buvo įraÅ¡omas garsas, taigi ir A. K. bendravimas su policijos pareigÅ«nu.

Tai, kad policijos komisariate negalima filmuoti A. K. suvokė, nes tiek patenkant į pastatÄ jo iÅ¡orėje, tiek patalpos viduje buvo matomoje vietoje iÅ¡kabinti tai draudžiantys lipdukai. Taip pat, kad negalima filmuoti policijos komisariato patalpose pagal patvirtintas vidaus tvarkos taisykles A. K. buvo įspėtas ne vienÄ kartÄ ir ne vieno policijos pareigÅ«no bei buvo praÅ¡oma nebefilmuoti. Šį faktÄ patvirtina teisme liudytojais apklausti pareigÅ«nai G. M., R. R. ir V. S.. A. K. ignoravo įspėjimÄ ir praÅ¡ymÄ nefilmuoti, motyvuodamas, kad turi tokiÄ teisę pagal Visuomenės informavimo įstatymÄ . Taigi, A. K. sÄ moningai ignoravo draudimÄ filmuoti policijos įstaigos patalpose ir tiek tuo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu teigė, jog tokie jo veiksmai nieko nepažeidžia, nes jis filmavo tik save ir tik siekdamas įgyvendinti liudytojo, kaip procesinės figÅ«ros administracinėje teisenoje, teises ir pareigas.

RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose A. K. teigė, kad į policijos komisariatÄ buvo iÅ¡kviestas kaip liudytojas, ir jo naudojimasis mobiliojo ryÅ¡io telefonu kaip priemone rinkti ir skelbti informacijÄ , susijusiÄ su administracinio nusižengimo byla, patenka į Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį. Teisme A. K. jau teigė, kad į policijos komisariatÄ jis nebuvo kviečiamas, o atvyko savanoriÅ¡kai, norėdamas liudyti savo draugo administracinės bylos nagrinėjime. IÅ¡ liudytojų R. R., V. S. ir G. M. parodymų matyti, kad A. K. nebuvo kviečiamas į policijos įstaigÄ Ä¯ administracinės bylos nagrinėjimÄ , neturėjo liudytojo statuso administracinėje teisenoje, o į policijos įstaigÄ atvyko savo iniciatyva. Taigi, jis neturėjo jokio procesinio statuso K. V. administracinėje byloje ir jokių procesinių teisių bei pareigų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2019 m. balandžio 17 d. įsakymu (numeris nenurodytas) patvirtintų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 32 punktas numato (b.l. 69), kad asmenys, atvykę filmuoti, fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įraÅ¡us Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpose ir tarnybiniame kieme, kuris pagal Nacionalinės žemės tarnybos panaudos sutartį Nr. 49SUN- (14.49.58)-30 priklauso Vilniaus apskrities VPK, gali tik komisariato virÅ¡ininkui ar jį pavaduojančiam pareigÅ«nui leidus; ant pastato A, B, C, D ir E įėjimo durų, gerai matomoje vietoje esanti iÅ¡kaba informuoja įeinančius lankytojus, kad filmuoti, fotografuoti, daryti vaizdo įraÅ¡us Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpose ir teritorijoje draudžiama. IÅ¡ tokio reglamentavimo seka, kad filmuoti, fotografuoti ar kitaip fiksuoti vaizdÄ ir garsÄ komisariato patalpose iÅ¡ tiesų galima tik gavus komisariato virÅ¡ininko leidimÄ , ir toks draudimas galioja tiek patalpose, tiek komisariato teritorijoje. Dėl Å¡ios priežasties teigtina, kad A. K. pagrįstai kaltinamas vykdęs neteisėtÄ komisariato patalpų filmavimÄ . Kaip jau buvo minėta, byloje pateikti duomenys, kad ant komisariato pastato ir komisariato patalpose yra filmavimÄ draudžiantys ženklai, kaip tai numatyta Antrojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklėse (b.l. 44-51).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teigia, jis pažeidimo nepadarė, nes vadovavosi aukÅ¡tesnę teisinę galiÄ turinčiu teisės aktu (Visuomenės informavimo įstatymu, Konstitucija). A. K. nurodo, jog jis remiasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 ir 5 straipsniais, numatančiais informacijos laisvę ir bei teisė rinkti ir skelbti informacijÄ . VIÄ® 4 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra bÅ«tina apsaugoti konstitucinę santvarkÄ , žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ , dorovę. Å io įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę: 1) rinkti informacijÄ ir jÄ skelbti visuomenės informavimo priemonėse; 2) neleisti skelbti savo parengtos informacijos, jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu buvo iÅ¡kreiptas; 3) užsiraÅ¡inėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais bÅ«dais fiksuoti informacijÄ , iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus; 4) publikacijas ar programas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiÅ¡kai. VIÄ® 13 straipsnis numato draudimus renkant ir skelbiant informacijÄ , kuriais siekiama nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumÄ .

Taigi, teisė rinkti informacijÄ , užraÅ¡inėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais bÅ«dais fiksuoti informacijÄ , nėra absoliuti. Ji yra ir gali bÅ«ti ribojama įstatymu, jeigu yra bÅ«tina apsaugoti konstitucinę santvarkÄ , žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ , dorovę.

Vilniaus miesto AVPK Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog minėtos Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklės buvo parengtas atsižvelgiant į įstaigos veikimo specifikÄ , teikiamas paslaugas bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2014-11-27 įsakymu Nr. 10-V-1495 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatų komplekso ir jam priskirtos teritorijos fizinės apsaugos bei patekimo į juos kontrolės instrukcijos patvirtinimo“, 2016-04-27 E. P. ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 39 p, 40 p., 1 str., 2 str., 5 str. 1 d. f p., 5 str. 2 d., 24 str. 1 d., 32 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo (2018-06-30 Nr. XIII-1426) 4 str., bei Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2006-07-11, Nr. X-752) 2 str. 61 d., 2 str. 67 d., 3 str. 2 d., 4 str.

Remiantis Å¡iais teisės aktais, policijos įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad jo pavaldume esančioje teritorijoje nebÅ«tų pažeisti aukščiau paminėtų teisės aktų bei reglamento reikalavimai, kad joks asmuo, kuris nėra gavęs įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo leidimo, nerinktų duomenų apie kitus asmenis, Å¡iuo atveju, apie policijos pareigÅ«nus ir kitus nestatutinius darbuotojus bei interesantus. Asmuo, policijos komisariate filmuodamas ar fotografuodamas, darydamas garso įraÅ¡Ä renka duomenis ne tik apie save, bet ir apie policijos pareigÅ«nus ar darbuotojus, kurie su juo atlieka procesinius veiksmus ne vieÅ¡oje vietoje, o uždarose (policijos įstaigos) patalpose (darbo ar apklausos kabinete).

Be to, policijos įstaigos specifika sÄ lygoja ir tai, kad bendrojo naudojimo policijos įstaigos patalpose, Å¡iuo atveju priimamajame, gali bÅ«ti asmenų, kurių filmavimas tokioje įstaigoje bei tokios informacijos nekontroliuojamas naudojimas, vieÅ¡as paskelbimas, gali padaryti žalos ne tik Å¡iems asmenims (policijos atliekamų tyrimų dalyviams – liudytojams, nukentėjusiesiems, įtariamiesiems ir kt.), bet ir pakenti policijos įstaigos veiklai, padaryti žalos konkretiems tyrimams.

Europos Parlamento ir Tarybos reglaments (ES) 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) reikalauja, kad bet kuris asmens duomenų tvarkymas turėtų bÅ«ti teisėtas ir sÄ Å¾iningas. Fiziniams asmenims turėtų bÅ«ti aiÅ¡ku, kaip su jais susiję asmens duomenys yra renkami, naudojami, su jais susipažįstama arba jie yra kitaip tvarkomi, taip pat kokiu mastu tie asmens duomenys yra ar bus tvarkomi. Pagal skaidrumo principÄ informacija ir praneÅ¡imai, susiję su tų asmens duomenų tvarkymu, turi bÅ«ti lengvai prieinami ir suprantami, pateikiami aiÅ¡kia ir paprasta kalba.

Å is principas visų pirma susijęs su duomenų subjekto informavimu apie duomenų valdytojo tapatybę ir duomenų tvarkymo tikslus, taip pat su tolesniu informavimu, kad bÅ«tų užtikrintas sÄ Å¾iningas ir skaidrus duomenų tvarkymas atitinkamų fizinių asmenų atžvilgiu, jų teise gauti patvirtinimÄ dėl su jais susijusių asmens duomenų tvarkymo ir teise tuos duomenis gauti. Fiziniai asmenys turėtų bÅ«ti informuoti apie su asmens duomenų tvarkymu susijusius pavojus, taisykles, apsaugos priemones bei teises ir apie tai, kaip naudotis savo teisėmis tokio asmens duomenų tvarkymo srityje.

Visų pirma konkretūs tikslai, kuriais tvarkomi asmens duomenys, turėtų būti aiškūs, teisėti ir nustatyti duomenų rinkimo metu. Asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia užtikrinti, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis būtų tikrai minimalus. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik tuomet, jei asmens duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Siekiant užtikrinti, kad duomenys nebÅ«tų laikomi ilgiau nei bÅ«tina, duomenų valdytojas turėtų nustatyti duomenų iÅ¡trynimo arba periodinės peržiÅ«ros terminus. Reikėtų imtis visų pagrįstų priemonių, siekiant užtikrinti, kad netikslÅ«s asmens duomenys bÅ«tų iÅ¡taisyti arba iÅ¡trinti. Asmens duomenys turėtų bÅ«ti tvarkomi taip, kad bÅ«tų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas ir konfidencialumas, be kita ko, užkertant keliÄ neteisėtai prieigai prie asmens duomenų ir jų tvarkymui skirtos įrangos ar neteisėtam jų naudojimui.

Taigi, Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato taisyklės, dėl kurių kyla ginčas Å¡ioje byloje, nedraudžia filmuoti, fotografuoti policijos įstaigos patalpose, jos tik nustato tvarkÄ , kokiu bÅ«du tai galima daryti, t. y. gavus policijos įstaigos, Å¡iuo atveju Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato virÅ¡ininko ar jį pavaduojančio pareigÅ«no leidimÄ . Toks reikalavimas, numatytas policijos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse yra pagrįstas ir atitinka jau aukščiau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , susijusį su įstaigos veiklos specifika. Duodamas leidimÄ Ä¯staigos vadovas ar jį pavaduojantis asmuo užtikrina ir asmens duomenų tvarkymo teisėtumÄ , skaidrumÄ , sÄ Å¾iningumÄ . Ä®staigos vadovas įvertina, kas yra asmuo, kuris praÅ¡o leisti jam daryti įraÅ¡us, kokiais tikslais jis ketina rinkti duomenis apie kitÄ asmenį (asmenis), kaip ketina tvarkyti gausimus duomenis, kiek yra patikima, kad duomenis tvarkys tinkamai ir pan.

Vertinant policijos pareigÅ«nų reikalavimų teisėtumÄ pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigÅ«nas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar prieÅ¡inasi, panaudoti prievartÄ . PareigÅ«no reikalavimai ir nurodymai turi bÅ«ti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigÅ«nų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, Å¡ių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už Å¡ių reikalavimų ar nurodymų nevykdymÄ asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pagal minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, policijos pareigÅ«nas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę, be kita ko, įtardamas, kad yra padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusių asmenų, dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiÅ«rai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, praneÅ¡imams suraÅ¡yti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.

Å iuo atveju iÅ¡ byloje esančių tarnybinių praneÅ¡imų bei teismo posėdyje apklaustų policijos pareigÅ«nų R. R., V. S., G. M. parodymų matyti, kad atvykęs į policijos komisariatÄ ir filmuodamas tiek policijos pareigÅ«nus, tiek kitus asmenis esančius komisariato patalpoje, A. K. buvo ne kartÄ Ä¯spėtas, kad negalima filmuoti pagal vidaus taisykles, kad tai padidinto saugumo režimo patalpos, buvo praÅ¡oma nutraukti neteisėtus veiksmus, buvo įspėtas kad nevykdo teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų, tačiau A. K. tai ignoravo iki tol, kol nebuvo įspėtas, kad jo atžvilgiu bus suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir nurodyta eiti į kitÄ patalpÄ , ir tik tada A. K. pradėjo filmuoti tik save. Nepaisant to, kad A. K. vėliau filmavo tik save, tačiau buvo daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as, taigi, jis ir toliau be leidimo rinko duomenis apie policijos pareigÅ«nus, t. y. įraÅ¡inėjo jų balsÄ , kalbÄ . Atsižvelgiant į nustatytÄ reglamentavimÄ dėl filmavimo policijos komisariato patalpose, laikytina, kad policijos pareigÅ«nų reikalavimai nutraukti filmavimÄ neturint leidimo buvo teisėti.

A. K. pasirinkta pozicija nepaisyti policijos pareigÅ«nų reikalavimų nefilmuoti policijos įstaigos patalpose deklaratyviai teigiant, kad jis vadovaujasi Visuomenės informavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurie jam užtikrina teisę laisvai rinkti informacijÄ , o policijos įstaigos taisyklės, kuriomis vadovaujasi policijos pareigÅ«nai, yra neteisėtos, yra nepagrįsta ir neteisėta, prieÅ¡taraujanti teisinės valstybės ir demokratijos principams. Tokiu atveju bet kokiu pretekstu užginčijus policijos pareigÅ«no reikalavimo teisėtumÄ , galima bÅ«ti nevykdyti bet kurio pareigÅ«no bet kokio reikalavimo, tiesiog deklaratyviai teigiant, kad jis asmens įsitikinimu yra neteisėtas.

Byloje surinktų minėtų įrodymų visuma visiÅ¡kai patvirtina, kad A. K. nevykdė teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, nes bÅ«damas įspėtas ir pareigÅ«nams reikalaujant nutraukti filmavimÄ policijos komisariato patalpose, neturėdamas reikiamo leidimo filmavo mobiliuoju telefonu, nors tai daryti policijos komisariato patalpose draudžiama ir taip padarė administracinius nusižengimÄ , numatytÄ (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, todėl jam skirtina nuobauda.

Skirdamas nuobaudÄ teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobÅ«dį, į pažeidėjo asmenybę, kuris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedęs, nedirbantis, slaugo (duomenys neskelbtini) vaikÄ , baustas administracine tvarka, teistas. A. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. baudÄ , numatytÄ 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 115 € (Å¡imto penkiolikos eurų) dydžio baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Å iaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 21131373769.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Inga Štuopienė