6de8ddac-15f4-42ec-a28b-d778e2dca07c · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-376/2014Proceso Nr. 1-50-1-00086-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.8; 1.2.4.2.8; 2.1.7.4.(S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos,  sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, gynėjams advokatams Arvydui Aleknai, Ramūnui Vanagui, nuteistiesiems E. A., R.

T., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nukentėjusiųjų M. B. ir L. R. bei nuteistojo E. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:E. A. nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 14 metų;- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 7 metams;- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – areÅ¡tu 60 parų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , subendrintos iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų, Å¡i bausmė, apėmimo bÅ«du, subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Š. T. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų.Š. T. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus ir BK 135 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš E. A. priteista: L. R. 16 760 Lt turtinei ir 150 000 Lt neturtinei žalai bei 2 200 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti; M. B. 4 765,75 Lt turtinei ir 78 000 Lt neturtinei žalai ir 1 800 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti bei Valstybinei ligonių kasai 4 106,40 Lt.

IÅ¡ Å . T. priteista M. B. 2 000 Lt neturtinei žalai ir 200 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti ir L. R. 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės, nukentėjusiųjų M. B. ir L. R. bei nuteistojo E. A. apeliacinius skundus, n u s t a t ė: E. A. ir Å . T. nuteisti už tai, kad 2012 m. kovo 17 d. apie 4.00 val. vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie sporto klubo (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, dėl mažareikÅ¡mės dingsties, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams, Å .

T. papurÅ¡kė pipirinėmis dujomis „Pfeffer KO FO6“ A.R. į veidÄ , taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ akių srityje, o Å¡iam pabėgus, E. A. dÅ«rė peiliu į kaklÄ nukentėjusiajam M. B., kuriam pabėgus, E. A. ir Å . T. užpuolė D. R., kuriam Å . T. sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių rankomis, o E. A. dÅ«rė D. R. peiliu į krÅ«tinę, pilvÄ , juosmens sritį, nugarÄ ir kitas kÅ«no vietas, po to Å . T. ir E. A. ne mažiau kaip po 2 kartus įspyrė kojomis gulinčiam D.

R. ir tęsdami nusikalstamÄ veikÄ E. A. su Å . T. užpuolė prisiartinusį ir siekusį D. R. padėti M. B., jį laikydami ir neleisdami pasiÅ¡alinti – Å . T. sudavė M. B. rankomis nenustatytÄ kiekį smÅ«gių, o E. A. dÅ«rė M. B. peiliu į pilvÄ , nugarÄ , juosmens sritį ir kitas kÅ«no vietas, taip Å . T. padarė M. B. poodinę kraujosruvÄ kairiame žaste, žaizdÄ kairėje ausyje, o E. A. 9 trauminiais poveikiais padarė pjautines žaizdas kairiame žaste, kairiame dilbyje ir kairėje juosmens pusėje, durtines - pjautines žaizdas kakle, pilvo sienos kairiame Å¡one su 12-to Å¡onkaulio, paÅ¡onkaulinės arterijos ir blužnies pažeidimu, taip sunkiai sutrikdydamas M.

B. sveikatÄ , po to abiem sugrįžus prie mirtinai sužaloto gulinčio D. R., Å . T. ir E. A. ne mažiau kaip po 2 kartus D. R. spyrė kojomis, padarydami odos nubrozdinimÄ kaktos kairėje pusėje, o E. A., smogdamas peiliu, 12 trauminių poveikių, padarė D. R. durtines-pjautines žaizdas – pavirÅ¡ines žaizdas krÅ«tinės lÄ stoje, aklas durtines-pjautines žaizdas deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, juosmens nugariniame pavirÅ¡iuje, kairiame sėdmenyje, kairėje Å¡launyje, kiaurymines durtines - pjautines žaizdas pilvo sienoje su kepenų ir taukinės pažeidimais, juosmens kairėje su kairio inksto ir diafragmos pažeidimais, krÅ«tinės lÄ stoje su Å¡irdies pažeidimu, kas komplikavosi iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu bei Å¡irdies tamponada ir nuo kiauryminio durtinio - pjautinio krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo su Å¡irdies pažeidimu, D.

R. mirė, tokiu bÅ«du E. A. tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudė D. R. ir tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė M. B. sveikatÄ , bei E. A. ir Å . T., veikdami bendrininkų grupe, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį. Å . T. buvo kaltinamas dar ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktus ir 135 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktus. Panevėžio apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė, kad Å . T. veika nėra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su D.

R. gyvybės atėmimu bei M. B. sunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl Å . T. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktÄ ir 135 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktÄ iÅ¡teisintino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria Å . T. iÅ¡teisintas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:

Å . T. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 14 metų, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ - laisvės atėmimu 7 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, paskirtas bausmes pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ subendrinti iÅ¡ dalies sudedant, ir Å . T. paskirti subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 15 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Å¡iÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir Å .

T. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 15 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Pakeisti skundžiamo teismo nuosprendžio dalį, kuria E. A. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nurodant, kad Å¡iuos nusikaltimus E. A. padarė su Å . T., veikdami bendrininkų grupe. Å iÄ aplinkybę pripažinti nuteistojo E. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirti jam 16 metų laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , subendrinti iÅ¡ dalies sudedant, ir E. A. paskirti subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 17 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Å¡iÄ bausmę, apėmimo bÅ«du, subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir E. A. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 17 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Pakeisti skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio. Nukentėjusiųjų L. R. ir M. B. bei Valstybinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti solidariai iÅ¡ E. A. ir Å . T. L. R. 16 760 Lt turtinei ir 400 000 Lt neturtinei žalai bei 2 700 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti, M. B. 4 765,75 Lt turtinei ir 150 000 Lt neturtinei žalai bei 2 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti, Valstybinei ligonių kasai - 4106,40 Lt. Apeliantės teigimu, Å . T. nepagrįstai iÅ¡teisintas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , o nuteistajam E. A. nepagrįstai iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarė, veikdamas bendrininkų grupe su Å .

T., ir dėl to jam paskirta neteisinga bausmė. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å . T. ir E. A. atsakomybės klausimÄ , neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å . T. apie peilio panaudojimÄ sužinojo tik po įvykio ir nėra nenuginčijamų duomenų, kad Å . T. žinojo, suvokė ir pritarė E. A. vartojamo smurto mastui. Apeliantės teigimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad įvykio vietoje buvo pakankamas apÅ¡vietimas, netrukdantis Å .

T., pastoviai buvusiam Å¡alia E. A., pamatyti, jog Å¡is naudoja peilį prieÅ¡ D. R. ir prieÅ¡ M. B.. Aplinkybę, kad įvykio metu buvo galimybė matyti įvykio dalyvių veiksmus patvirtino nukentėjusysis A. R. Jis parodė, kad prieÅ¡ dujų papurÅ¡kimÄ jis, bÅ«damas apie 1-2 m atstumu nuo Å . T., pamatė, kad Å¡is iÅ¡sitraukė dujų balionėlį bei matė kaip E. A. iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė blizgantį daiktÄ , kuris, kaip buvo nustatyta byloje, buvo nusikaltimo įrankis - peilis. Liudytojos A.

L. ir R. Å . dėl joms į akis papurkÅ¡tų dujų negalėjo pamatyti kaip buvo suduotas pirmas smÅ«gis M. B. į kaklÄ ir peilio E. A. rankoje, tačiau iki dujų poveikio liudytojos ir nukentėjusysis M. B. matė Å . T. rankoje dujų balionėlį. Tai rodo, kad įvykio vieta buvo pakankamai apÅ¡viesta ir kad iÅ¡ 1-2 m atstumo buvo galima pamatyti maÅ¾Ä daiktÄ . Å . T. regėjimui dujų papurÅ¡kimas įtakos neturėjo, todėl jis, bÅ«damas Å¡alia E. A. pakankamai apÅ¡viestoje vietoje, turėjo galimybę matyti, kaip E. A. peiliu žaloja D.

R. ir M. B., o tai matydamas jis suvokė ir pritarė tokiems E. A. veiksmams. Aplinkybę, kad Å . T. žinojo apie peilio naudojimÄ , patvirtina ir liudytojos F. G. parodymai apie iÅ¡ karto po įvykio pas Å . T. ir E. A. matytus sužalojimus, kas patvirtina, kad Å . T. ir E. A. buvo sužaloti įvykio vietoje. Å ios aplinkybės neneigia Å . T. ir E. A.. Liudytojos A. L. ir R. Å . patvirtino liudytojos F. G. parodymus, kad nuteistieji iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino kartu su F. G. Å ios aplinkybės, kartu su teismo nustatytos aplinkybės, kad peilį turėjo tik E. A., o Å .

T. buvo su juo, abiem naudojant smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius, rodo, kad E. A., suduodamas daugybinius smÅ«gius peiliu D. R. ir M. B., Å¡iems judant, susižalojo pats ir sužalojo Å . T.. Å ios galimybės realumÄ patvirtino ir teisme apklaustas teismo medicinos specialistas N. R., kuris nurodė, kad E. A., mojuodamas peiliu, suduodamas daug smÅ«gių, galėjo ir pats susižaloti. Liudytoja F. G. parodė, jog nusivilkęs striukę ir laikydamasis už sužalotos rankos Å . T. sakė E. A. apie tai, kad gal jų sumuÅ¡tas žmogus merdėja, tačiau E. A. jam liepė nesijaudinti, nes jis penkis kartus įdÅ«rė ne į svarbias vietas ir nieko tokio neatsitiks.

Prokurorės nuomone, aukščiau paminėtos aplinkybės Å¡ių liudytojos F. G. parodymų kontekste įrodo, kad Å . T., sakydamas apie žmogaus merdėjimÄ , matė, kaip E. A. peiliu žalojo nukentėjusiuosius, o Å . T. tylėjimas ir jokių klausimų ar pastabų bei nusistebėjimo neiÅ¡reiÅ¡kimas į E. A. atsakymÄ apie 5 kartų įdÅ«rimÄ peiliu, tai patvirtina. Tai rodo, kad abu kaltininkai matė vienas kito veiksmus. S. T. matė kaip E. A. sudavė peiliu smÅ«gius D. R. ir M. B. į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas ir Å¡iais smÅ«giais buvo akivaizdžiai keliamas pavojus D.

R. gyvybei ir M. B. sveikatai. Š. T. tokiam pavojingam E. A. veikimui pritarė savo veiksmais, t. y. sudavė rankomis smūgius D. R., o kai šis gulėjo sužalotas, dar du kartus abu buvo priėję prie jo ir spardė. Š. T. savo veiksmais pritarė ir pavojingam E. A. veikimui prieš M. B., nes jį laikė, sudavė rankomis smūgius. Nors Š. T. savo konkrečiais veiksmais nepadarė D. R. mirtinų sužalojimų ir nesutrikdė sunkiai M. B. sveikatos, tačiau jis betarpiškai dalyvavo šiuose veiksmuose.

Å . T. yra pakaltinamas, todėl suprato, kad dėl tokių jų bendrų veiksmų gali bÅ«ti ne tik sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, bet gali atsirasti ir pačios sunkiausios pasekmės, ir abu siekė bet kokių padarinių, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl tiek E. A., tiek Å . T., kaip bendravykdytojai, turi atsakyti už D. R. nužudymÄ ir sunkų M. B. sveikatos sutrikdymÄ . Todėl Å . T. turi bÅ«ti pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad Å . T. padarė du labai sunkius nusikaltimus, kad vieno nusikaltimo pasekmės yra nepataisomos, nužudytas jaunas žmogus, nėra lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių, bei įvertinus tai, kad yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalto bendrininkų grupėje ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui, bei atsižvelgiant į jo panaudoto smurto bÅ«dÄ ir mastÄ , į jo asmenybę, kad jis charakterizuojamas teigiamai, dirbo, yra nevedęs, jam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, atitinkančios sankcijose už Å¡iuos nusikaltimus numatytus bausmių vidurkius.

Nustačius, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarė E. A. su Å . T., veikdami bendrininkų grupėje, keistina nuosprendžio dalis, kuria E. A. pripažintas kaltu už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ , nurodant E.A. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, ir dėl to griežtinant jam už Å¡ias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, bei keistina nuosprendžio dalis dėl civilinių ieÅ¡kinių priteisimo, nustatant, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos, jų atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo bei Valstybinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintini visiÅ¡kai ir priteistini iÅ¡ abiejų nuteistųjų solidariai.Nukentėjusysis M.

B. apeliaciniame skunde praÅ¡o nuteisti Å . T. už jo sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir D. R. nužudymÄ ir paskirti jam tokiÄ pačiÄ bausmę kaip ir nuteistajam E. A. bei tenkinti jo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ Å . T. ir E. A. 150 000 Lt neturtinei ir 4 765,75 Lt turtinei žalai atlyginti, nes jam sunkiai sutrikdyta sveikata buvo abiejų nuteistųjų veiksmais, jis buvo pripažintas tik 55 proc. darbingas, dėl sveikatos bÅ«klės jam teko atisakyti vieno iÅ¡ darbų bei papildomų pajamų.Apeliantas mano, kad E. A. be Å .

T. pagalbos negalėjo jo sužaloti ir nužudyti D. R., nes jie dviese su D. R. būtų apsigynę nuo vieno asmens. Apeliantas įsitikinęs, kad E. A. ir Š. T. matė vienas kito veiksmus, tačiau tai neigia, bandydami išvengti griežtos bausmės. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad įvykio vieta buvo mažai apšviesta ir apie peilį Š. T. sužinojo tik eidamas namo. Apeliantas teigia, kad po to, kai jam buvo perdurtas kaklas ir jis pasišalino iš aikštelės, jis matė kaip abu nuteistieji buvo prie D.

R. ir mosavo rankomis bei judėjo. Be to, visi matė Å . T. rankoje dujinį balionėlį, todėl Å . T., bÅ«damas pastoviai Å¡alia E. A., negalėjo nematyti jo rankose peilio. Nukentėjusioji L. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o nuteisti Å . T. už D. R. nužudymÄ ir M. B. sužalojimÄ ir paskirti jam tokiÄ pačiÄ bausmę kaip ir nuteistajam E. A. bei tenkinti jos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti jai iÅ¡ Å . T. ir E. A. 400 000 Lt neturtinei ir 15 740 Lt turtinei žalai atlyginti.Apeliantės įsitikinimu, nuteistieji nesako visos tiesos, nes jų tikslas iÅ¡vengti bausmės. Abu nuteistieji nukentėjusiųjų sužalojimo metu buvo kartu, todėl nors peilį turėjo tik E. A., D.

R. negalėjo bÅ«ti nužudytas be Å . T. pagalbos, todėl Å . T. turi atsakyti už D. R. nužudymÄ ir M. B. sužalojimÄ . Apeliantė įsitikinsi, kad Å . T. matė kaip E. A. smÅ«giuoja peiliu D. R. ir M. B.. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad įvykio vieta buvo mažai apÅ¡viesta. Ä®vykio vietoje buvę asmenys matė Å . T. rankoje dujinį balionėlį, liudytojos A. L. ir R. Å . matė net E. A. akis, todėl Å¡alia E. A. pastoviai buvęs Å . T. negalėjo nematyti jo rankoje peilio.

Apeliantė mano, kad jei Å . T. apie peilį bÅ«tų sužinojęs tik eidamas pas F. G., jis bÅ«tų nustebęs, tačiau to nebuvo.Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendį jo nuteisimo dalyje pakeisti: jo veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 129 straipsnio 1 dalį; iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam minimalias ar artimas minimalioms sankcijose numatytas, arba panaikinti jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, bei pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 ir 10 punktuose, ir Å¡iuo pagrindu sumažinti jam paskirtas bausmes iki minimalių ar artimų minimalioms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais visas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ suėmime nuo 2012-03-17 iki 2014-01-23. Sumažinti iÅ¡ jo priteistus neturtinės žalos dydžius: L. R. nuo 150 000 Lt iki 50 000 Lt, o M. B. nuo 78 000 Lt iki 20 000 Lt.Apeliantas teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis jo nuteisimo dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados dėl jo kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir tiesiogiai neiÅ¡tyrė ir iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai bei teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos įrodymų bei gynybos iÅ¡sakytų apelianto nekaltumÄ patvirtinančių aplinkybių, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-58/2010, 2K-136/2008, 2K-144/2008), 2K-622/2004, 2K-596/2004, 2K-512/2004, 2K-563/2006, 2K-238/2007, 2K-715/2007, 2K-10/2008, 2K-7-228/2008, Senato nutarimas 2003 m. birželio 20 d.

Nr. 40).Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nebuvo sužalotas jo nurodytomis aplinkybėmis, o kad pats tyčia susižalojo po įvykio, siekdamas taip pagrįsti gynybos nuo nukentėjusiųjų versijÄ , ir nepagrįstai nepatikimai įvertino jo parodymus, kad jis buvo užpultas vieno iÅ¡ nukentėjusiųjų. Teismas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , nevertino ir su kitais bylos įrodymais, tame tarpe jo (apelianto) ir Å . T. parodymais, negretino liudytojų A. L. ir R. Å . parodymus, duotais iÅ¡ karto po įvykio, kuriuose jos parodė, kad tarp jų kompanijoje buvusių vaikinų ir atėjusių vaikinų kilo žodinis konfliktas, o po to įvyko susistumdymas, prasidėjo muÅ¡tynės, kas kÄ stÅ«mė buvo sunku atrinkti.

Nukentėjusysis A. R. apklausos teisme metu neigė matęs anksčiau pas brolį D. R. dujų balionėlį, tačiau ikiteisminiame tyrime jis buvo nurodęs prieÅ¡ingai, kad yra matęs pas D. R. dujų balionėlį. Teisme nukentėjusysis A. R. tvirtino nepamenantis, kad kas bÅ«tų prieÅ¡ įvykį Å¡okęs, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad viena mergina su vienu iÅ¡ atėjusių vaikinų Å¡oko atsitraukę toliau, be to, nukentėjusysis iÅ¡ viso neigia buvus konfliktÄ , susistumdymÄ , tačiau minėtos liudytojos parodė prieÅ¡ingai.

Tokie liudytojų A. L. ir R. Å . ir nukentėjusiojo A. R. parodymai rodo jų prieÅ¡taringumÄ , nenuoseklumÄ , todėl teismas jais tikėti ir grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį negalėjo. Be to, teismas neįvertino nukentėjusiųjų apsvaigimo nuo alkoholio laipsnio, kas galėjo turėti įtakos nukentėjusiųjų elgesiui, jų agresyvumui.Apeliantas teigia, kad nukentėję asmenys turi suinteresuotumÄ aiÅ¡kinti įvykio aplinkybes jiems naudinga linkme, t. y. suinteresuoti neigti savo veiksmų neteisėtumÄ , siekdami iÅ¡vengti galimos baudžiamosios atsakomybės už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , smurtavimÄ ir pan.

Liudytojai duoda naudingus nukentėjusiesiems parodymus, nes visi jie yra susiję draugystės ryÅ¡iais, todėl liudytojų parodymai negali bÅ«ti laikomi besÄ lygiÅ¡kai objektyvÅ«s ir juos vertindamas teismas turi taikyti tokius pat kriterijus, kuriuos taiko kaltinamųjų parodymų vertinimui. Apelianto manymu, tik sistemiÅ¡kai iÅ¡analizavus ir įvertinus visų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei juos sugretinus su byloje nustatytomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis, o visus nepaÅ¡alintus bylos nagrinėjimo metu esamus prieÅ¡taravimus ir abejones įvertinus apelianto naudai, bÅ«tų galima teisingai įvertinti jo nurodytas aplinkybes dėl jo užpuolimo ir sužalojimo, jo veiksmų intensyvumo ir adekvatumo susidariusioje situacijoje.

Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ir negretino jo (apelianto) ir Å . T. parodymų su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas R. Ž. kategoriÅ¡kai nepaneigė jo (apelianto) nurodytų sužalojimų padarymo nukentėjusiesiems aplinkybių. Apeliantas teigia, kad jis tiksliai nepamena įvykio metu savo atliktų rankos judesių su peiliu trajektorijų bei krypties, todėl neneigia, kad mosikuodamas peiliu iÅ¡ Å¡ono į Å¡onÄ galėjo daryti mostus ir kryptimi į save bei nuo savęs, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia jo nurodytos įvykio eigos.

Taip pat teismas nevertino ir negretino su kitais byloje esančiais įrodymais teisme duotus teismo medicinos eksperto R. R. paaiÅ¡kinimus, kad pagal apeliantui nustatyto sužalojimo pobÅ«dį jis galėjo bÅ«ti sužalotas apelianto nurodytomis aplinkybėmis, ir kad aÅ¡arinių dujų poveikis praeina kelių valandų eigoje. Apelianto teigimu, šį įrodymÄ sugretinus su jo (apelianto), Å . T. ir liudytojos F. G. parodymais, kad apeliantas plovė aÅ¡arinėmis dujomis nupurkÅ¡tas akis, kad jis iÅ¡ įvykio vietos į butÄ parėjo jau sužalotas ir jam F.

G. teikė medicininę pagalbÄ , kad jo akys buvo raudonos, taip pat su specialisto iÅ¡vada Nr. G360/12 (05), darytina iÅ¡vada, kad jo nurodyta įvykio eiga, ypatingai kiek tai susiję su įvykio/konflikto pradžia, nėra paneigta, o visos nepaÅ¡alintos abejonės ir prieÅ¡taravimai, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, tai turi bÅ«ti vertinami jo naudai.Apeliantas nesutinka su jo nusikalstamų veikų kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Nurodo, jog į aikÅ¡telę jį pakvietė ateiti A.

L., su kuria jis Å¡oko, o tuo metu S. T. bendravo su R. Å . Kadangi merginos paliko be dėmesio nukentėjusiuosius, Å¡ie iÅ¡ pavydo ir pykčio, merginų akivaizdoje, juos pradėjo užgaulioti necenzÅ«riniais žodžiais bei įžeidžiama forma, agresyviai varyti iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, kurioje jis su Å . T. turėjo teisę bÅ«ti ir nukentėjusieji neturėjo teisės jų varyti ar jiems drausti bendrauti su juos pakvietusiomis ir su jais norinčiomis bendrauti merginomis. Toks netinkamas ir prieÅ¡ingas teisei nukentėjusiųjų elgesys sukėlė pradžioje žodinį konfliktÄ , kuris vėliau peraugo į abipusį susistumdymÄ , o po to ir į muÅ¡tynes.

Å ios aplinkybės rodo, kad jo atlikti veiksmai, kurių pasėkoje žuvo žmogus ir buvo sunkiai sužalotas kitas asmuo, buvo nulemti ne chuliganiÅ¡komis paskatomis, o netinkamu, t. y. įžeidžiančiu ir prieÅ¡ingu teisei, nukentėjusiųjų elgesiu. Jo veiksmai buvo sÄ lygoti pykčio dėl netinkamo nukentėjusiųjų elgesio ir buvo atsakas į nukentėjusiųjų netinkamus veiksmus, todėl jo vidinė paskata, lėmusi pasiryžimÄ nusikalsti, buvo pyktis ir kerÅ¡tas, o ne chuliganiÅ¡kos paskatos.

Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinamai taikyto baudžiamojo įstatymo ir jo nusikalstamos veikos perkvalifikuotinos iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 129 straipsnio 1 dalį bei iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 135 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad jo kai kurie veiksmai vertintini kaip įžūlÅ«s, demonstruojantys nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdę visuomenės rimtį ir tvarkÄ , jo veika papildomai galėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes tokia baudžiamosios teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2008, kuri yra iÅ¡ esmės panaÅ¡i į jo baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Be to, kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad smurto veiksmai, nors ir atlikti vieÅ¡oje vietoje ir sutrikdę vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡oje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, chuliganiÅ¡kos paskatos kaip veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-58/2010, 2K-136/2008, 2K-24/2008, 2K-144/2008).Apelianto teigimu, teismas nepagristai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe jo apsvaigimÄ nuo alkoholio.

Apeliantas teigia, kad jo veikos motyvacija buvo nulemta ne jo neblaivumo, o prieÅ¡ingais teisei ir netinkamais nukentėjusiųjų veiksmais.Apeliantas teigia, kad teismas nepagristai nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 ir 10 punktuose numatytas aplinkybes. Apeliantas teigia, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kad jo veikos padarymui turėjo įtakos prieÅ¡ tai nurodytas provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys ir kad veikÄ padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai.

Apeliantas praÅ¡o įvertinti jo nurodytÄ Ä¯vykio versijÄ , jo veikos motyvus ir pripažinti jo nurodytas tris aplinkybes jo atsakomybę lengvinančiomis.Be to, apeliantas mano, kad jam paskirta neteisinga, aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Mano, kad atsižvelgus į visas įvykio aplinkybes, kad jo veiksmai buvo nulemti atsitiktinumo ir susiklosčiusių itin jam nepalankų aplinkybių dėl prieÅ¡ingos teisei, konfliktÄ iÅ¡provokavusių asmenų veikos, taip pat įvertinus jo asmenybę, kad jis neteistas, įvykio metu dirbo, nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, bei pripažinus jo nurodytos tris aplinkybes jo atsakomybę lengvinančiomis bei panaikinus jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę - apsvaigimÄ nuo alkoholio, jam skirtinos minimalios arba artimos minimalioms sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės.Taip pat apeliantas mano, kad jam paskirtos bausmės turėtų bÅ«ti subendrintas vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis.

Jo veikos padarytos esant tai pačiai paskatai (motyvui), vienam nusikalstamam sumanymui (tikslui), padarytos tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, jos sutampa savo pobÅ«džiu ir apimtimi (sutampa laike, erdvėje, jas sieja vieninga tyčia, bendras sumanymas), todėl Å¡ių nusikaltimų sutaptis yra idealioji, todėl už juos paskirtos bausmės turi bÅ«ti subendrintos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.Apelianto teigimu, jam netinkamai taikytos BK 66 straipsnio nuostatos. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad į bausmės laikÄ Ä¯skaitomas laikas tik nuo 2013-03-17, tačiau jis buvo sulaikytas 2012-03-17 ir nuo tada iki Å¡io momento yra laikomas suimtas, todėl į jam paskirtos bausmės laikÄ turi bÅ«ti įskaitytas laikas, jo iÅ¡bÅ«tas sulaikyme ir suėmime nuo 2012-03-17 iki nuosprendžio priėmimo dienos 2014-01-23.Apeliantas nesutinka ir su iÅ¡ jo priteistais neturtinės žalos dydžiais.

Apelianto manymu, atsižvelgus į jo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, į jo sunkiÄ turtinę padėtį ir vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais bei teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, pirmosios instancijos teismo priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai ir nepagrįstai per didelės, todėl mažintinos nukentėjusiajai L. R. iki 50000 Lt, nukentėjusiajam M. B. iki 20 000 Lt dydžio. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė apeliantų:

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nukentėjusiųjų M. B., L. R. apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo E. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliantas nuteistasis E. A. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo E. A. apeliacinį skundÄ , o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis Å . T. ir jo gynėjas prašė prokurorės ir nukentėjusiųjų M. B. bei L. R. apeliacinius skundus atmesti. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nukentėjusiųjų M.

B. ir L. R. bei nuteistojo E. A. apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl prokurorės ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentų Å ioje baudžiamojoje byloje prokurorė ir nukentėjusieji M. B. bei L. R. skundžia pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl Å . T. iÅ¡teisinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir praÅ¡o Å¡iÄ teismo nuosprendžio dalį panaikinti:

Å . T. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Taip pat apeliantai praÅ¡o visiÅ¡kai patenkinti byloje pareikÅ¡tus nukentėjusiųjų M. B. ir L. R. bei Valstybinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius, juos priteisiant solidariai iÅ¡ nuteistųjų E. A. ir Å . T. Be to, prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti nuteistojo E. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarė veikdamas bendrininkų grupe, ir Å¡iuo pagrindu griežtinti jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes.Visi apeliantų praÅ¡ymai atmestini.Apeliantai reiÅ¡kia nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimo rezultatu, kurio pagrindu Å .

T. iÅ¡teisintas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , ir pateikia savo byloje surinktų duomenų vertinimo versijÄ , remiantis kuria praÅ¡o Å . T. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Apeliantai teigia, kad, prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Å . T. matė kaip E. A. sudavė peiliu D. R. ir M. B. į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, suvokė, kad tokiais veiksmais yra keliamas pavojus jų gyvybei ir sveikatai ir savo veiksmais pritarė tokiam pavojingam E. A. veikimui.

Prokurorė savo apeliaciniame skunde teigia, kad kaltinamųjų veiksmai rodo, kad jie abu siekė bet kokių padarinių, jie abu veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jie, kaip bendravykdytojai, turi atsakyti už D. R. nužudymÄ ir sunkų M. B. sveikatos sutrikdymÄ .Tokie apeliantų teiginiai prieÅ¡tarauja bylos medžiagai ir skundžiamo teismo nuosprendžio turiniui, todėl atmetami kaip nepagrįsti.Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys).

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal jÄ teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Proceso dalyviams nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos neteisingomis. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų nenustatė.BÅ«tina sÄ lyga kilti atsakomybei už žmogaus gyvybės atėmimÄ ar sveikatos sutrikdymÄ yra priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties/sveikatos sutrikdymo).

Toks priežastinis ryÅ¡ys yra, kai nustatoma, kad nukentėjusiojo mirtį/sveikatos sutrikdymÄ sukėlė kaltininko padaryta veika, o ne kitos priežastys ar veiksniai. Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, kad sužalojimai, nuo kurių mirė D. R. ir buvo sunkiai sutrikdyta M. B. sveikata, buvo padaryti peiliu ir visus Å¡iuos sužalojimus padarė nuteistasis E. A., t. y. tarp nuteistojo E. A. veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. A., darydamas minėtas nusikalstamas veikas, veikė netiesiogine tyčia.

Å ių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantai neginčija. Nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Nors prokurorė apeliaciniame skunde, įrodinėdama Å . T. bendrininkavimÄ su E. A. nužudant D. R. ir sunkiai sutrikdant M. B. sveikatÄ , nurodo, kad abu kaltininkai veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, tačiau teismo nustatytos nuteistojo E. A. tyčinės kaltės rÅ«Å¡ies - netiesioginės tyčios neginčija ir jos pakeisti į tiesioginę neapibrėžtÄ tyčiÄ nepraÅ¡o.

Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad neapibrėžta tyčia yra tiesioginės tyčios atmaina. Esant neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir numato padarinius, jų nori, tačiau jų nedetalizuoja. Esant netiesioginei tyčiai asmuo padarinių nesiekia, jis abejingas, atsiras padarinių ar ne. Kaltės forma ir rÅ«Å¡is apibÅ«dina nusikalstamos veikos subjektÄ , parodo jo pavojingumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, nesant prokurorės ir nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose praÅ¡ymo pakeisti teismo nustatytÄ nuteistojo E. A. tyčinės kaltės rūšį į pavojingesnę, savo iniciatyva to padaryti negali, nes taip bÅ«tų pabloginta nuteistojo E. A. padėtis, o tai daryti draudžia BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Nenustačius nuteistojo E. A. veiksmuose tiesioginės neapibrėžtos tyčios nužudyti D. R. ir sunkiai sutrikdyti M. B. sveikatÄ , eliminuojama galimybė tokių nusikalstamų veikų bendravykdytoju pripažinti Å . T.Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad nuteistieji E. A. ir Å . T. bÅ«tų turėję iÅ¡ankstinį susitarimÄ naudoti prieÅ¡ nukentėjusiuosius A. R., D. R., M. B. fizinį smurtÄ . Bylos medžiaga patvirtina, kad E. A. ir Å . T. įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini), prie sporto klubo (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje atsirado atsitiktinai.

Nuteistuosius, einančius naktį iÅ¡ klubo, į įvykio vietÄ pakvietė joje su nukentėjusiaisiais buvusios, jų pažįstamos merginos R.Å . ir A. L. IÅ¡ pradžių įvykio vietoje jokio konflikto tarp nukentėjusiųjų ir nuteistųjų nebuvo, nuteistieji kalbėjosi su merginomis, o nukentėjusieji stovėjo Å¡alia. Vėliau tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu nuteistasis Å . T. papurÅ¡kė pipirinėmis dujomis nukentėjusiajam A. R. į veidÄ ir po Å¡io jo veiksmo tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų įvyko susistumdymas, kuris peraugo į muÅ¡tynes.

Bendras kartu į įvykio vietÄ atėjusių nuteistųjų veikimas prieÅ¡ nukentėjusiuosius dėl mažareikÅ¡mės dingsties (žodinio konflikto), naudojant vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje fizinį smurtÄ , rodo nuteistųjų bendro pobÅ«džio susitarimÄ vieÅ¡oje vietoje demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams. Toks nuteistųjų susitarimas apėmė ir fizinio smurto – smÅ«gių sudavimo rankomis ir kojomis pavartojimÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo metu panaudoto fizinio smurto padariniai gali bÅ«ti fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad nuteistieji vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo metu prieÅ¡ nukentėjusiuosius naudojo fizinį smurtÄ . Nuteistojo Å . T. smurtas pasireiÅ¡kė pipirinių dujų panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusiuosius, smÅ«gių rankomis ir kojomis jiems sudavimu. Tokio fizinio smurto padariniai teismo medicinos specialisto iÅ¡vadose įvertinti kaip fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 103-105 b. l.; 184-185 b. l.). Nuteistasis E. A. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo metu vartodamas fizinį smurtÄ , panaudojo peilį, kuriuo nukentėjusiesiems D.

R. ir M. B. buvo padaryti sunkÅ«s ir nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai (1 t. 103-105 b. l.; 184-185 b. l.). VieÅ¡osios tvarkos pažeidimo metu panaudoto fizinio smurto padariniai - fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas atskirai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojami, nes paminėti padariniai patenka į BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtį, o atvejai, kai vieÅ¡oje vietoje be veiksmų, pažeidžiančių vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , padaromas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, teisiÅ¡kai vertinami kaip sutaptis pagal BK 129, 135, 138 straipsnius ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Remiantis Å¡iomis taisyklėmis pirmosios instancijos teismas Å . T. pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o E. A. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai BK 129 ir 135 straipsnius. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikacija yra teisinga, nes byloje nėra duomenų, kad nusikaltimai, numatyti BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, bÅ«tų padaryti nuteistiesiems veikiant bendrininkų grupe. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis).

BÅ«tinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi bÅ«ti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-328/2014).

BK 26 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Todėl sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , svarbu nustatyti kaltininkų susitarimo turinį, iÅ¡ kurio iÅ¡plaukia kaltininko tyčios turinys. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo.

Kaltininkų tyčios turinį rodo ne tik bendrininkų susitarimas, bet ir pritarimas bendrų veiksmų pobÅ«džiui, intensyvumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-60/2013, 2K-248/2013).Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad nuteistieji E. A. ir Å . T. bÅ«tų turėję iÅ¡ankstinį susitarimÄ naudoti prieÅ¡ nukentėjusiuosius A. R., D. R., M. B. fizinį smurtÄ , juos sužaloti ar nužudyti. Taip pat byloje nėra neginčijamų duomenų, kad Å . T. konflikto metu matė E. A. rankose peilį ar žinojo apie jo panaudojamÄ , ir pritarė E. A. naudojamo smurto prieÅ¡ nukentėjusiuosius D.

R. ir M. B. mastui.Prokurorė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad įvykio vietoje buvę asmenys: nukentėjusieji A. R. ir M. B. bei liudytojos A. L. ir R. Š. nematė E. A. rankose peilio ir juo daromų smurtinių veiksmų, tačiau teigia, kad jiems tai pastebėti trukdė pipirinių dujų poveikis. Apeliantės teigimu, Š.T. nuo jo paties panaudotų pipirinių dujų nenukentėjo, todėl būdamas nuolat šalia E. A., esant pakankamam apšvietimui, matė E. A. rankose peilį ir juo suduodamus smūgius nukentėjusiesiems į gyvybiškai svarbias kūno vietas ir tokiems jo veiksmams pritarė.

Tokį teiginį apeliantė argumentuoja nukentėjusiojo A. R. parodymais, kad jis, iki pipirinių dujų panaudojimo, matė kaip E. A. iÅ¡ kiÅ¡enės traukė blizgantį daiktÄ , kuris, jo manymu, buvo peilis; nukentėjusiojo M. B. bei liudytojų A. L. ir R. Å . parodymais, kad jos matė nuteistojo Å . T. rankoje maÅ¾Ä dujų balionėlį ir raudonas nuo įsiūčio akis; liudytojos F. G. parodymais, kad ji iÅ¡ karto po įvykio matė sužalotÄ Å . T., bei Å¡ios liudytojos parodymais apie Å . T., einant iÅ¡ įvykio vietos, E. A. pasakytÄ fraze ,,kas dabar bus, kÄ mes padarėm, gal sumušėm, gal tas žmogus merdėja“, kurioje žodis ,,merdėja“, apeliantės nuomone, įrodo, kad Å .

T. matė kaip E. A. peiliu žalojo nukentėjusiuosius. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kais teiginiais ir argumentais savo apeliacinius skundus grindžia ir nukentėjusieji M. B. bei L. R.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus atskirai ir jų visumÄ , konstatuoja, kad apeliantų skunduose dėstomi teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad Å . T. žinojo, suvokė ir pritarė E. A. vartojamo smurto prieÅ¡ nukentėjusiuosius mastui.

Apeliantų teiginiai, kad Å . T. matė E. A. rankose peilį ir juo suduodamus smÅ«gius nukentėjusiesiems, yra nepagrįsti bylos įrodymais, todėl vertinami kaip prielaidos.Nuteistasis Å . T. neigia įvykio vietoje E. A. rankose matęs peilį ir juo suduodamus smÅ«gius nukentėjusiesiems. Tokie nuteistojo parodymai byloje nepaneigti. Nukentėjusieji A. R. ir M. B. bei tiesioginės įvykių liudytojos A. L. ir R. Å . nenurodė nuteistojo E. A. rankose matę peilį. Prokurorės apeliaciniame skunde nurodomi nukentėjusiojo A.R. parodymai, kad jis dar iki pipirinių dujų prieÅ¡ jį panaudojimÄ matė kaip E. A. iÅ¡ kiÅ¡enės traukė blizgantį daiktÄ , kuris, jo manymu, buvo peilis, neįrodo, kad E. A. peilį iÅ¡sitraukė bÅ«tent Å¡iuo momentu ir kad tai matė nuteistasis Å .

T. Nukentėjusysis A. R. nebuvo įsitikinęs, kad daiktas, kurį E. A. traukė iÅ¡ kiÅ¡enės buvo peilis. Jis pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis matė kaip Å¡alimai buvęs jo E. (A.) kažkÄ traukė iÅ¡ kiÅ¡enės, bet kÄ traukė nematė, jis tik pastebėjo, kad tas daiktas sublizgėjo, todėl pagalvojo, kad tai galėjo bÅ«ti peilis arba dujų balionėlis, tačiau kad tai buvo peilis nematė (5 t. 107-109 b. l.). Å ios aplinkybės nematė ir kiti įvykio vietoje su A. R. buvę asmenys:

M. B., A. L., R. Å ., nors nukentėjusiojo A. R. nurodyta aplinkybė vyko iki pipirinių dujų įvykio vietoje panaudojimo. Byloje nustatyta, kad iki pipirinių dujų panaudojimo visi įvykio dalyviai stovėjo vienoje vietoje 1 - 4 m atstumu, tačiau Å . T. įvykio vietoje papurÅ¡kus pipirinių dujų, įvykių eiga ir tempas staiga pasikeitė. Visi įvykio dalyviai sujudo, įvyko susistumdymas, prasidėjo lakstymas, viskas vyko intensyviai ir dinamiÅ¡kai (nukentėjusieji ir nuteistieji intensyviai judėjo, keitė savo buvimo vietÄ (vieni bėgo, kiti vijosi) ir visa tai truko trumpÄ laikÄ (keletÄ minučių).

Ä®vykiai vyko kovo mėn., tamsiu paros metu - naktį, apie 4.00 val., esant dirbtiniam apÅ¡vietimui. Byloje esanti pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas liudija, kad 2012 m. kovo 17 d. nuo 00.00 iki 4.00 val. buvo vidutinė rÅ«kana, nuo 4.00 – 04.20 silpnas rÅ«kas. Meteorologinio matomumo nuotolis 5 val. buvo 0,2 km (2 t., 47 b. l.). Å iÄ aplinkybę patvirtino ir įvykius betarpiÅ¡kai stebėjusios liudytojos A. L. (ji teisme parodė neprisimenanti kuris kurį pradėjo vytis, nes visi jie nubėgo į tamsÄ , ji tada nieko nematė (5 t., 114-115 b. l.)) ir R.

Å . (ji teisme parodė, kad neprisimena ar D. R. ir M. B. bėgo į vienÄ pusę, bet jie visi bėgo į kortų pusę, paskui toliau buvo tamsa ir nesimatė kas kur galėjo pasukti (5 t. 116-118 b. l.)). Tokie objektyvÅ«s bylos duomenys leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ ir vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, tamsus paros metas, intensyvÅ«s ir dinamiÅ¡ki konflikto dalyvių veiksmai konfliktinėje situacijoje neabejotinai trukdė įvykio dalyviams stebėti ir matyti vieniems kitų atliekamus veiksmus.PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, nepaneigta teismo iÅ¡vada, kad apie peilio panaudojimÄ Ä¯vykio vietoje Å .

T. sužinojo tik po įvykio, einant į namus pas liudytojÄ F. G. Byloje objektyviai nustatyta, kad Å . T. įvykio metu buvo sužalotas, Å¡ios aplinkybės neneigia ir pats Å . T. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad Å . T. bÅ«tų matęs ar supratęs, kad jį įvykio vietoje peiliu sužalojo E. A. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad Å . T. konflikto metu ar iÅ¡ karto po jo bÅ«tų kalbėjęs ar bent užsiminęs apie peilį ar jo panaudojimÄ Ä¯vykio vietoje. Apeliantės skunde cituojama liudytojos F.

G. nurodyta Å . T. po įvykio, einant pas jÄ Ä¯ namus, pasakyta frazė ,,kas dabar bus, kÄ mes padarėm, gal sumušėm, gal tas žmogus merdėja“ ir joje pavartotas žodis ,,merdėja“, teisėjų kolegijos nuomone, negali bÅ«ti Å . T. žinojimo apie peilį ir jo panaudojimÄ Ä¯vykio vietoje patikimu įrodymu. Prokurorės cituojamoje frazėje nusikaltimo įrankis - peilis neminimas, o žodis ,,merdėja“ tiesioginių sÄ sajų su peilio panaudojimu neturi. Be to, prokurorės cituojamoje nuteistojo Å .

T. pasakytoje frazėje yra pavartotas žodis ,,sumušėm“, kuris reiÅ¡kia smÅ«gių sudavimÄ . Liudytoja F. G. parodė, kad po Å . T. pasakymo ,,kas dabar bus, kÄ mes padarėm, gal sumušėm, gal tas žmogus merdėja“ E. A. jam liepė nesijaudinti, nes jis 5 kartus dÅ«rė į nesvarbias vietas ir nieko neatsitiks. Duomenų, kad iki Å¡io momento E. A. bÅ«tų sakęs Å . T. apie peilio panaudojimÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius, byloje nėra. Apeliantų skundų teiginys, kad po E. A. pasakymo apie dÅ«rius peiliu Å .

T. turėjo nustebti, bet nenustebo, atmestinas kaip deklaratyvus, nes apeliantai Å . T. emocijų po įvykio nematė.  Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad nuteistasis Å . T. matė ar žinojo apie įvykio vietoje vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo metu E. A. naudojamÄ peilį. Nenustačius, kad Å . T. matė ar žinojo apie E. A. įvykio metu naudojamÄ Ä¯rankį - peilį, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å . T. suvokė E. A. daromų veiksmų pavojingumÄ ir pritarė tokiam E. A. vartojamo smurto prieÅ¡ nukentėjusiuosius mastui.

Nenustačius, kad abu nuteistieji fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius naudojo turėdami tyčiÄ nužudyti ar sužaloti nukentėjusiuosius, už nužudymÄ ar sunkų sveikatos sužalojimÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties ar sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistojo E. A. padaryti nukentėjusiesiems D. R. ir M. B. kÅ«no sužalojimai peiliu buvo D. R. mirties ir M. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi, todėl jis ir privalo atsakyti už Å¡ias nusikalstamas veikas.

Dėl to, kas iÅ¡dėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å . T. pripažino kaltu tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Vertinti Å . T. veiksmus pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kaip praÅ¡oma prokurorės ir nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.IÅ¡ prokurorės ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantai praÅ¡ymÄ visiÅ¡kai patenkinti byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius sieja su praÅ¡ymu Å .

T. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å . T. iÅ¡teisino pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , atmetamas ir apeliantų praÅ¡ymas dėl visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių patenkinimo ir jų solidaraus priteisimo iÅ¡ abiejų nuteistųjų. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir motyvuotai pasisakė dėl byloje pateiktų civilinių ieÅ¡kinių pagrįstumo ir jų dydžių, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams ir iÅ¡vadoms, jų Å¡ioje teismo nutartyje nekartoja.

Apeliantai savo apeliaciniuose skunduose aplinkybių, kurios bÅ«tų neįvertintos ar neteisingai įvertintos, sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio klausimus, nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai iÅ¡spręsti teisingai, vadovaujantis įstatymais ir teismų praktika.Teisėjų kolegijai nepripažinus, kad BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupe, atmetamas ir prokurorės praÅ¡ymas Å¡iÄ aplinkybę pripažinti nuteistojo E. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir jos pagrindu sugriežtinti jam paskirtÄ bausmę.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti prokurorės ir nukentėjusiųjų M. B. bei L. R. apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl Å¡ie apeliaciniai skundai atmetami. Dėl nuteistojo E. A. apeliacinio skundo argumentų Apeliantas nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde formuluoja du alternatyvius praÅ¡ymus, praÅ¡o: - perkvalifikuoti jo nusikalstamas veikas: iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį bei iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam minimalias arba artimas minimalioms sankcijose numatytas bausmes; arba- panaikinti jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 ir 10 punktuose, ir Å¡iuo pagrindu sumažinti jam paskirtas bausmes iki minimalių ar artimų minimalioms bausmių.Be to, apeliantas praÅ¡o: visas jam paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, apėmimo bÅ«du, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ suėmime nuo 2012-03-17 iki 2014-01-23 bei sumažinti iÅ¡ jo priteistus neturtinės žalos dydžius:

L. R. nuo 150 000 Lt iki 50 000 Lt, M. B. nuo 78 000 Lt iki 20 000 Lt.Visi apelianto praÅ¡ymai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl įrodymų vertinimo ir BPK pažeidimų Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir tiesiogiai neiÅ¡tyrė ir iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai bei teisingai neįvertino visų bylos įrodymų bei gynybos iÅ¡sakytų apelianto nekaltumÄ patvirtinančių aplinkybių, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.

Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti, nes prieÅ¡tarauja bylos medžiagai.Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.Nagrinėjamos bylos teisiamojo posėdžio protokolas liudija, kad teisiamajame posėdyje buvo išsamiai ir nešališkai tiriamos visos su nagrinėjama byla susijusios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ištyrė bylos įrodymus: apklausė kaltinamuosius, nukentėjusiuosius ir liudytojus, išklausė ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, balsu perskaitė protokolus ir kitus bylos dokumentus.

Pirmosios instancijos teismui tiesiogiai tiriant įrodymus visi proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, žinoti duodamus teisme jų parodymus, betarpiškai dalyvauti tiriant kitus įrodymus ir pareikšti dėl atliekamo tyrimo prašymus bei kitaip naudotis jiems numatytomis procesinėmis teisėmis ir jomis pasinaudojo. Todėl pirmosios instancijos teismas BPK 242 straipsnių nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio turinys atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pateikė jų vertinimo analizę ir remiantis ja padarė pagrįstas, bylos faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, ir laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, argumentuotai nurodė konkrečius įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl E. A. kaltumo, ir motyvus, kuriais vadovaujantis teismas atmeta kaltinamojo E. A. parodymus apie įvykio aplinkybes.

Apeliaciniame skunde pateikiama nuteistojo E. A. įvykių versija, kad konfliktÄ iÅ¡provokavo nukentėjusieji savo netinkamu elgesiu, iÅ¡ pradžių užgauliodami juos necenzÅ«riniais žodžiais ir liepdami jiems iÅ¡eiti iÅ¡ įvykio vietos, o po to juos užpuldami ir sužalodami, nėra nauja. AnalogiÅ¡kÄ Ä¯vykių versijÄ apeliantas pateikė ir pirmosios instancijos teisme. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo pateikta įvykio versija nepasitvirtino.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad konfliktas vieÅ¡oje vietoje tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų kilo dėl mažareikÅ¡mės dingsties, nuteistiesiems apsižodžiavus su nukentėjusiaisiais dėl pastarųjų raginimo iÅ¡eiti iÅ¡ įvykio vietos. Teismas nustatė, kad po žodinio konflikto smurtÄ pirmieji pradėjo vartoti nuteistieji: Å . T. papurÅ¡kė A. R. į veidÄ dujomis, Å¡iam pabėgus, kartu su E. A. naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ įvykio vietoje likusius nukentėjusiuosius D.

R. ir M. B. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. A. parodymai, kad jis buvo užpultas vieno iÅ¡ nukentėjusiųjų, kuris jam sudavė smÅ«gį peiliu į kojÄ , ir papurÅ¡kė dujomis Å . T., neatitinka realios situacijos. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistiesiems nebuvo bÅ«tinumo gintis nuo nukentėjusiųjų, prieÅ¡ingai, nukentėjusieji gynėsi nuo kaltinamųjų veiksmų.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nes jos atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios nustatytos remiantis byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, ištyrė visus bylai teisingai išspręsti turinčius reikšmės duomenis: kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, ekspertų ir specialistų išvadas bei jų paaiškinimus, kitus bylos rašytinius dokumentus, ir visus juos vertino tiek atskirai, tiek kitų byloje surinktų įrodymų visumoje, juos sugretino, aiškinosi, kokios įvykio aplinkybės sutampa, kokie yra prieštaravimai ir juos šalino.

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad nukentėjusiųjų A. R. ir M. B. bei liudytojų A. L. ir R. Å . parodymuose yra neatitikimų, kurie rodo jų prieÅ¡taringumÄ , nenuoseklumÄ , todėl jie nepagrįstai pripažinti patikimais. Neatitikimus apeliantas įžvelgia nukentėjusiojo A. R. parodymuose dėl jo brolio D. R. kada nors turėto dujų balionėlio; prieÅ¡taravimus nurodo nukentėjusiojo A. R. ir liudytojų A. L. bei R. Å . parodymuose dėl įvykio vietoje vykusių Å¡okių ir susistumdymo aplinkybių.

Be to, apeliantas teigia, kad teismas nesugretino nuteistųjų ir liudytojų A. L. bei R. Å . parodymų, duotų iÅ¡ karto po įvykio, apie susistumdymo aplinkybes, kurie sutapo su nuteistųjų parodymais, bei neįvertino nukentėjusiųjų apsvaigimo nuo alkoholio laipsnio, kas galėjo turėti įtakos nukentėjusiųjų elgesiui, jų agresyvumui. Apelianto teigimu, nukentėjusieji yra suinteresuoti neigti savo veiksmų neteisėtumÄ , siekdami iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , smurtavimÄ , o liudytojai duoda naudingus nukentėjusiesiems parodymus, nes su jais susiję draugystės ryÅ¡iais, todėl jų parodymai negali bÅ«ti laikomi objektyvÅ«s ir patikimi.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi nukentėjusiųjų A. R. ir M. B. bei liudytojų A. L. ir R. Å . parodymus, palyginusi ir sugretinusi juos tarpusavyje bei su kitais bylos raÅ¡ytiniais įrodymais, jokių esminių prieÅ¡taravimų juose nenustatė. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nukentėjusiųjų A. R. ir M. B. bei liudytojų A. L. ir R. Å . parodymai apie nuteistųjų atėjimo į įvykio vietÄ aplinkybes, konflikto pradžiÄ , jo eigÄ ir pabaigÄ yra iÅ¡samÅ«s, iÅ¡ esmės vienodi ir nuoseklÅ«s, atitinka tarpusavyje ir papildo vieni kitus, juos patvirtina kiti bylos įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos įvertino patikimais ir jais grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apelianto skunde nurodomas nukentėjusiojo A. R. parodymuose esantis neatitikimas dėl jo brolio D. R. turėto dujų balionėlio, Å¡ios bylos kontekste nėra esminis, nes byloje nustatyta, kad įvykio metu D. R. dujų balionėlio neturėjo. Dujų balionėlį įvykio vietoje turėjo tik nuteistasis Å . T. ir bÅ«tent jis panaudojo pipirines dujas prieÅ¡ nukentėjusįjį A. R. Å iÄ aplinkybę nurodė visi įvykio vietoje buvę asmenys, jÄ pripažįsta ir nuteistasis Å . T.. Neteisus apeliantas teigdamas, kad liudytojų A.

L. bei R. Å . parodymai nebuvo sugretinti su nuteistųjų parodymais. IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas sugretino visų įvykio vietoje buvusių ir įvykius mačiusių asmenų duotus parodymus ir patikimais laikė tuos parodymus, kurie buvo logiÅ¡ki, iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi ir kuriuos patvirtino kiti bylos įrodymai. Liudytojos A. L. ir R. Å . nurodė jų matytas konflikto aplinkybes. Vertinant Å¡ių liudytojų parodymus apie nuteistųjų ir nukentėjusiųjų susistumdymÄ , atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustatyta, kad susistumdymas įvyko po pipirinių dujų įvykio vietoje panaudojimo.

Abi liudytojos teisme parodė, kad joms pateko dujų į akis ir jos kurį laikÄ buvo užsimerkusios ir uždengusios rankomis veidus, o atsimerkusios pamatė, kad vaikinai vienoje vietoje stumdėsi, todėl nesuprato, kas kÄ puola. Tokios aplinkybės rodo, kad liudytojos nematė susistumdymo pradžios dėl įvykio vietoje panaudotų pipirinių dujų poveikio jų akims, o ne todėl, kad joms buvo sunku atrinkti, kas kÄ stÅ«mė, kaip teigia apeliantas. Teisėjų kolegija jokių esminių prieÅ¡taravimų nenustatė ir tarp nukentėjusiojo A.

R. bei liudytojų A. L. ir R. Å . parodymų. Vertinant Å¡ių asmenų parodymų atitiktį tarpusavyje, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo A. R. parodymai negali bÅ«ti vienodi su liudytojų A. L. ir R. Å . parodymais, nes konflikto metu jie buvo skirtingose vietose. Kaip minėta, susistumdymas ir muÅ¡tynės įvykio vietoje prasidėjo po pipirinių dujų panaudojimo. Byloje nustatyta, kad po to, kai pipirinės dujos buvo papurkÅ¡tos nukentėjusiajam A. R. į veidÄ , Å¡is iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ir į jÄ grįžo jau pasibaigus konfliktui.

Liudytojos A. L. ir R. Š. iš įvykio vietos pasišalinusios nebuvo, jos nuo konflikto pradžios iki galo buvo įvykio vietoje ir pagal galimybes stebėjo įvykius. Esant tokioms aplinkybėms nukentėjusiojo A. R. ir liudytojų A. L. bei R. Š. parodymai apie šioje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes negali būti identiški. Tai, kad nukentėjusysis A. R. neįsidėmėjo iki konflikto pradžios įvykio vietoje įvykusio trumpo apelianto ir liudytojos R. Š. šokio, nedaro jo parodymų prieštaringais ar nepatikimais.

Apelianto skundo teiginys, kad teismas neįvertino nukentėjusiųjų apsvaigimo nuo alkoholio laipsnio, kas galėjo turėti įtakos nukentėjusiųjų elgesiui, jų agresyvumui, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė visų įvykio vietoje buvusių asmenų (nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį ir šiuos duomenis įvertinęs kitų bylos duomenų kontekste, konstatavo, kad konflikto iniciatoriai buvo nuteistieji, kurie dėl mažareikšmės dingsties - nukentėjusiųjų pasakytų pastabų, viešoje vietoje pasielgė įžūliai, dėl ko buvo ne tik pažeista viešoji tvarka, bet ir sunkiai sužaloti du asmenys, vienas iš jų mirtinai.

Apelianto teiginiai, kad nukentėjusieji yra suinteresuoti neigti savo veiksmų neteisėtumÄ , siekdami iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , o liudytojai duoda naudingus nukentėjusiesiems parodymus, nes yra susiję draugystės ryÅ¡iais, todėl jų parodymai negali bÅ«ti laikomi objektyvÅ«s ir patikimi, yra deklaratyvÅ«s ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų objektyvumo ir patikimumo.Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ , iÅ¡vada dėl asmenų parodymų patikimumo daroma įvertinus jų gavimo Å¡altinį (pirminiai ar iÅ¡vestiniai), gavimo bÅ«dÄ (ar jie duoti gera valia, be paÅ¡alinės įtakos sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinė praktika 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kitose bylose).

Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino visus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kiekvieno liudytojo duotus parodymus, juos palygino tarpusavyje, sugretino su kitais bylos įrodymais. Teismas, nustatinėdamas faktines įvykio aplinkybes, rėmėsi tais asmenų parodymais, kurie sutapo tarpusavyje ir kuriuos patvirtino kiti bylos įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų vertinti kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas.Nepagrįsti yra ir apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir negretino jo (apelianto) ir Š.

T. parodymų su teismo medicinos ekspertų R. Ž. ir N. R. paaiÅ¡kinimais, kurie kategoriÅ¡kai nepaneigė apelianto nurodytų jo sužalojimo ir sužalojimų padarymo nukentėjusiesiems aplinkybių. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, skundžiamo teismo nuosprendžio turinys liudija, kad teismas detaliai ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visas teismo medicinos specialisto iÅ¡vadas (Nr. M 148/12 (05); Nr. G423/12 (05); Nr. G357/12 (05); Nr. G360/12 (05)), teisme duotus teismo medicinos ekspertų R. Ž. ir N. R. paaiÅ¡kinimus dėl nukentėjusiųjų ir nuteistųjų sužalojimų mechanizmo, Å¡iuos įrodymus sugretino su kitais bylos įrodymais (nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadomis Nr. 11-1458 (12), 11-2543 (12), MK 103/12 (01), gautomis atlikus kompleksinį objektų (nuteistųjų ir nukentėjusiųjų drabužių) tyrimÄ , bei kitais raÅ¡ytiniais bylos įrodymais) ir nustatė, kad įvykio metu nukentėjusieji peilio ar kitų žalojančių įrankių neturėjo, įvykio vietoje peilį turėjo ir jį konflikto metu naudojo tik nuteistasis E. A..

Remiantis tokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad visus nukentėjusiesiems ir nuteistiesiems nustatytus kÅ«no sužalojimus peiliu konflikto metu padarė nuteistasis E. A. Å iame kontekste pastebėtina, kad ir pats apeliantas apeliaciniame skunde neneigia, kad mosikuodamas peiliu iÅ¡ Å¡ono į Å¡onÄ galėjo daryti mostus ir kryptimi į save bei nuo savęs. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo iÅ¡vados dėl konflikto tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų aplinkybių (pradžios, eigos ir pabaigos), nuteistųjų atliktų veiksmų pobÅ«džio ir apimties atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, jokių nepaÅ¡alintų abejonių ar prieÅ¡taravimų nagrinėjamoje byloje nėra.Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija spendžia, kad nagrinėjamoje byloje įrodymai buvo iÅ¡tirti iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, o teismo iÅ¡vados pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, iÅ¡tirtų ir patikrintų įrodymų visuma.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje apelianto nurodomų BPK 44 straipsnio 6 dalies (nekaltumo prezumpcijos) ir BPK 242 straipsnio pažeidimų nenustatė.Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymoApeliantas nuteistasis E. A. neginčija, kad jis peiliu sužalojo nukentėjusiuosius D. R. ir M.B., padarydamas nukentėjusiajam D. R. mirtinus sužalojimus, o nukentėjusiajam M. B. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (nužudymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų) ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų).

Apeliantas praÅ¡o Å¡ias jo nusikalstamas veikas kvalifikuoti atitinkamai pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 1 dalį. Toks apelianto praÅ¡ymas nepagrįstas, todėl atmestinas.Å ioje byloje įrodymų visuma nustatyta, kad nuteistieji į įvykio vietÄ (automobilio stovėjimo aikÅ¡telę) atėjo atsitiktinai, pakviesti su nukentėjusiaisiais buvusių pažįstamų merginų A. L. ir R. Å . Žodinis konfliktas tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų prasidėjo po nukentėjusiojo A.

R. pastabos nuteistiesiems, kad Å¡ie juos paliktų ir eitų savais keliais. Tokia pastaba nuteistiesiems nepatiko, todėl tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų įvyko apsižodžiavimas, kuris, nuteistajam Å . T. įvykio vietoje panaudojus pipirines dujas prieÅ¡ A. R., peraugo į susistumdymÄ , o Å¡is į muÅ¡tynes, kurių metu prieÅ¡ nukentėjusiuosius buvo panaudotas fizinis smurtas. TokiÄ situacijÄ pirmosios instancijos teismas įvertino kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kurį bendrais veiksmais padarė abu nuteistieji ir Å¡iÄ kaltinamųjų veikÄ teismas kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Å ios teismo nuosprendžio dalies apeliantas neskundžia. Byloje taip pat nustatyta, kad vieÅ¡oje vietoje be veiksmų, pažeidžiančių vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , E. A. įvykdė D. R. nužudymÄ ir sunkiai sutrikdė M. B. sveikatÄ . Pirmosios instancijos teismas tokius E.A. nusikalstamus veiksmus įvertino kaip padarytus dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Apeliantas nesutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada ir teigia, kad tokius veiksmus jis atliko ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, o iÅ¡ kerÅ¡to ir pykčio nukentėjusiesiems dėl jų netinkamų veiksmų.

Å is apelianto teiginys prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.ChuliganiÅ¡kos paskatos yra nužudymÄ ir sunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojanti aplinkybė, apibÅ«dinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvÄ . Pagal teismų praktikÄ nužudymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų – tai nužudymas, padarytas aiÅ¡kiai negerbiant žmogaus ar visuomenės, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius, kai nužudoma visai be dingsties, arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-441/2003, 2K-187/2008, Nr. 2K-523/2009, 2K-446/2011, 2K-7-156/2010).

Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (kasacinė nutartis Nr. 2K-446/2011). Tais atvejais, kai nužudoma iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (jei nėra kitų šio straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių).

Kadangi aplinkybių, kvalifikuojančių atsakomybę už sunkų sveiktos sutrikdymÄ (BK 135 straipsnio 2 dalis), sÄ raÅ¡as yra identiÅ¡kas nužudymÄ kvalifikuojantiems požymiams, tai ir chuliganiÅ¡kos paskatos sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju reiÅ¡kiasi identiÅ¡kais veiksmais.Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistasis E. A. su nukentėjusiaisiais D. R. ir M. B. anksčiau pažįstami nebuvo, neturėjo jokių asmeninių tarpusavio santykių, jie įvykio vietoje susitiko atsitiktinai. Nuteistasis E. A. naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius vieÅ¡oje vietoje (automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje), matant kitiems žmonėms (liudytojoms A.

L. ir R. Å .), nekreipdamas dėmesio į tai, kad buvo bandoma nutraukti tokius jo veiksmus (liudytojos A. L. ir R. Å . prašė jo nutraukti smurtinius veiksmus ir pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, R. Å . bandė jį sulaikyti). Tokie veiksmai parodo, kad E. A., kaip pretekstÄ panaudodamas mažareikÅ¡mį konfliktÄ - nukentėjusiojo A. R. pasakytÄ pastabÄ , kad nuteistieji įvykio vietoje nėra pageidaujami, ignoruodamas elementarias elgesio normas, peiliu smurtaudamas prieÅ¡ jam nepažįstamus asmenis kitų asmenų akivaizdoje, tai darė siekdamas demonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius ir prieÅ¡pastatyti save visuomeninei tvarkai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius E. A. nusikalstamus veiksmus įvertino kaip padarytus dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir teisingai jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ D. R. kvalifikavo kaip nužudymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas), o jo nusikalstamÄ veikÄ padarytÄ prieÅ¡ M. B. kaip sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ). Kvalifikuoti E. A. nusikalstamas veikas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 1 dalį, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

Apelianto skunde nurodomos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2008, 2K-136/2008, 2K-24/2008, Å¡ioje byloje precedento galios neturi, nes paminėtose baudžiamosiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra konstatavęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas.

             Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių Apeliantas nuteistasis E. A. praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas) ir konstatuoti, kad jo veikos padarymui neturėjo įtakos jo apsvaigimas nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), t. y. paÅ¡alinti Å¡iÄ teismo pripažintÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.Å ie apelianto praÅ¡ymai – nepagrįsti, skunde iÅ¡dėstyti jų tenkinimo argumentai prieÅ¡tarauja bylos medžiagai ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė –prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis – konstatuojama tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai (laisva valia) prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , parodo apie esmines jos aplinkybes ir kartu dėl padaryto nusikaltimo iÅ¡ tiesų nuoÅ¡irdžiai apgailestauja, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan.

Apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ sprendžiama ne vien pagal bendrus kaltininko pareiÅ¡kimus (kurie gali bÅ«ti formalÅ«s) dėl kaltės pripažinimo ar gailėjimosi, o objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumÄ : duotų parodymų (iki nuosprendžio priėmimo) turinį, kitais įrodymais nustatytus faktus, realias kaltininko pastangas bei norÄ suÅ¡velninti dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kilusius padarinius, kritiÅ¡kÄ , adekvatų savo elgesio vertinimÄ ir kt. Nuteistasis E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme dėl jam inkriminuotų nusikaltimų davė nenuoseklius ir prieÅ¡taringus parodymus, kaltę pripažino iÅ¡ dalies (menkino savo kaltę, nepagrįstai kaltindamas dėl savo neteisėtų veiksmų nukentėjusiuosius), t. y. jis nepripažino dalies esminių bylos faktinių aplinkybių, o jo gailestis dėl padarytų nusikaltimų yra tik deklaratyvus.

Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal nustatytus faktus teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti ir nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Pagal teismų praktikÄ provokuojančiu pripažįstamas nukentėjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvÄ ) padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2010).

Nustatydami, ar nukentėjusio asmens elgesys buvo provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymui, ir turi atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieÅ¡taravo moralės ir dorovės normoms, pažeidė žmogaus garbę bei orumÄ ir kaip tai paveikė kaltininkÄ . Pripažįstant Å¡iÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, svarbu nustatyti, ar nukentėjusiojo elgesys buvo tokio pobÅ«džio, kad galėjo paskatinti padaryti labai sunkų nusikaltimÄ .

Jokių taip vertintinų nukentėjusiųjų veiksmų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Nuteistojo E. A. versija, pagal kuriÄ nukentėjusieji jį provokavo savo pasisakymais, reikalavimu iÅ¡eiti iÅ¡ įvykio vietos, nevertintini kaip įžeidimas, galėjęs paskatinti E. A. padaryti du labai sunkius nusikaltimus – nužudymÄ ir sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Teisėjų kolegija taip pat nenustatė byloje aplinkybių, leidžiančių teigti, kad nuteistasis E. A. veikas padarė bÅ«damas labai susijaudinęs BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme.

BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Å i atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali bÅ«ti nustatyta tik tada, kai, viena vertus, kaltininkas buvo labai susijaudinęs, o kita vertus, tokį susijaudinimÄ sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Pažymėtina, kad dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus bÅ«sena, kai iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas.

Fiziologinė afekto bÅ«sena lengvina asmens atsakomybę, nes pripažįstama, kad žmogui esant kritinei situacijai sunku rasti tinkamÄ iÅ¡eitį iÅ¡ susidariusios situacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007). PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų apie tai, kad E. A. veikų padarymo metu buvo labai susijaudinęs, t. y. buvo fiziologinio afekto bÅ«senos. Byloje E. A. buvo atlikta stacionari kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė ir ekspertų komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad 2012-03-17 įvykio metu E. A. nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senoje (5 t., 171 - 174 b. l.).

Å i objektyviai byloje nustatyta aplinkybė eliminuoja galimybę nuteistajam E. A. taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas.Nuteistojo E. A. atsakomybe sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad tyčinį nužudymÄ ir sunkų sveikatos sutrikdymÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos Å¡ių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokia teismo iÅ¡vada pagrįsta bylos duomenimis.Byloje nustatyta, kad E. A. nusikaltimų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam po įvykio nustatytas 1,08 promilių girtumas.

Apeliantas nuteistasis E. A. ir pats neneigia, kad įvykio dienÄ jis vartojo alkoholį. Å iÄ aplinkybę nurodė ir nuteistasis Å . T. bei liudytoja F. G. Tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, rodo nuteistojo E. A. atliktų veiksmų prieÅ¡ beginklius nukentėjusiuosius pobÅ«dis, jų apimtis, kurie leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis dėl savo bÅ«senos (girtumo) veikos padarymo metu nesugebėjo kritiÅ¡kai vertinti savo veiksmų, o jo padarytos veikos pagal savo pobÅ«dį buvo susijusi su tokia jo bÅ«sena.

Taigi teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos E. A. taikytos nepagrįstai.Dėl bausmių griežtumoApelianto praÅ¡ymas paskirti jam Å¡velnesnes bausmes už tyčinį nužudymÄ ir sunkų sveikatos sutrukdymÄ siejamas su jo nusikalstamų veikų perkvalifikavimu į BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 1 dalį bei su BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6, 10 punktuose numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymu bei BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės panaikinimu.

Teisėjų kolegijai atmetus minėtus apelianto praÅ¡ymus, atmetamas ir jo praÅ¡ymas Å¡velninanti jam paskirtas bausmes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. A. bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymÄ , vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi ir jokių baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė. Teismas įvertino, kad E. A. padarė du labai sunkius nusikaltimus dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, nusikaltimai baigti, vieno nusikaltimo – nužudymo - pasekmės yra neatstatomos (nužudytas jauno amžiaus žmogus), kito nusikaltimo pasekmė – sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, dėl ko jauno amžiaus žmogus tapo neįgaliu, jo darbingumas 55 procentai.

E. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta E. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis abu labai sunkius nusikaltimus padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas įvertino ir E. A. charakterizuojančiÄ medžiagÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, iki nusikalstamų veikų padarymo dirbo, gerai charakterizuojamas (4 t., 135, 138 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumÄ , E. A. už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymÄ paskyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymÄ - 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Å ios bausmės atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies ir BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius. Apeliantas skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindas Å¡velninti jam paskirtas bausmes už paminėtus nusikaltimus, nenurodė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam E. A. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymÄ paskirtos bausmės atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir teisingumo, proporcingumo principus, laikyti jas aiÅ¡kiai per griežtomis nėra pagrindo.              Dėl bausmių subendrinimo ir BK 66 straipsnio nuostatų taikymoApelianto teigimu, visos jam paskirtos bausmės turėtų bÅ«ti subendrintas vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, t. y. apėmimo bÅ«du.

Be to, teigia, kad jam netinkamai taikytos BK 66 straipsnio nuostatos, nes skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad į bausmės laikÄ Ä¯skaitomas laikas tik nuo 2013-03-17, nors jis buvo sulaikytas 2012-03-17 ir nuo tada yra laikomas suimtas. Å ie apelianto skundo teiginiai atmestini, nes nepagrįsti.Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam E. A. skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį tinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus (BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 1 punktÄ ) ir paskyrė E. A. teisingÄ galutinę subendrintÄ bausmę.

Apeliantas neteisus teigdamas, kad ir jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ sutaptį, reiÅ¡kia, kad asmuo iÅ¡ esmės padarė vienÄ veikÄ , kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis E. A. tuo pačiu laiku, analogiÅ¡komis aplinkybėmis padarė du nusikaltimus, numatytus skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose, prieÅ¡ du asmenis - nukentėjusiuosius D.

R. ir M. B., todėl tokia veika negali bÅ«ti pripažinta padaryta esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Apelianto skunde nurodomas skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas raÅ¡ybos apsirikimas dėl E. A. suėmimo laiko įskaitymo į bausmės laikÄ buvo iÅ¡taisytas Panevėžio apygardos teismo 2014-01-28 nutartimi, kurioje nurodyta, kad nuteistajam E. A. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, iÅ¡bÅ«tas suėmime nuo 2012-03-17 iki 2014-01-23. (6 t. 58 b. l.).             Dėl neturtinės žalos dydžioApeliantas nesutinka ir su iÅ¡ jo priteistais neturtinės žalos dydžiais nukentėjusiesiems L.

R. iki M. B., teigdamas, kad jiems pirmosios instancijos teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai yra aiÅ¡kiai ir nepagrįstai per dideli, todėl praÅ¡o juos mažinti: nukentėjusiajai L. R. iki 50 000 Lt, nukentėjusiajam M. B. iki 20 000 Lt dydžio.Å is apelianto praÅ¡ymas taip pat atmestinas.Teismas, kiekvienu atveju nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala - į Å¡ios žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Tokių svarbiausių vertybių, kaip tyčiniais nusikaltimais atimta kito žmogaus gyvybė arba sunkiai sužalota sveikata, esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – pasekmės. Jas vertinant atsižvelgiama į nukentėjusio asmens patirtų moralinių, dvasinių praradimų svarbÄ , jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei ir kt. Aplinkybė, kuriÄ akcentuoja ir sureikÅ¡mina apeliantas, t. y. jo turtinė padėtis, nėra žalos dydį lemianti aplinkybė. Nustatant neturtinės žalos dydį visų pirma siekiama kaip įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtÄ Å¾alÄ .Nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai L.

R. - nužudytojo motinai, atsižvelgta į negrįžtamas ir tragiÅ¡kas nusikaltimo pasekmes, jų įtakÄ artimÄ asmenį (sÅ«nų) praradusios nukentėjusiosios gyvenimui; jos patirtus skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus, ilgalaikį emocinį stresÄ . Nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam M. B. atsižvelgta į jam padarytų sužalojimų pobÅ«dį ir mastÄ , liekamuosius reiÅ¡kinius, jo patirtÄ didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kad jis, bÅ«damas jauno amžiaus, tapo neįgaliu, jo darbingumas sudaro tik 55 procentus, dėl nusikalstamos veikos pasekmių jis negali dirbti ankstesnio darbo, vartoja vaistus nuo skausmo, jam padaryti sveikatos sutrikdymo padariniai turės įtakos jo ateičiai.

Taip pat atsižvelgta į nuteistojo kaltės formÄ , jo turtinę padėtį. Taigi visas reikÅ¡mingas žalos dydžio nustatymui aplinkybės, siekiant teisingos prieÅ¡ingų interesų pusiausvyros, pirmosios instancijos teismas įvertintino ir į jas atsižvelgė. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, teismo nustatytos neturtinės žalos dydžiai atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei neprieÅ¡tarauja teismų praktikai analogiÅ¡kose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-244/2011, 2K-641/2012).

Dėl to, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad mažinti priteistus nukentėjusiesiems L. R. ir M. B. neturtinės žalos dydžius nėra teisinio pagrindo. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti nuteistojo E. A. apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl Å¡is apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nukentėjusiųjų M. B. ir L. R. bei nuteistojo E. A. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                    Elena Vainienė Teisėjai                                                                 Violeta Ražinskaitė Linas Šiukšta