6de8600e-7031-4bb2-a975-70c8e1a3f2eb · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamosios bylos Nr. 1-994-1150/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18843-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS Lietuvos Respublikos vardu 2021 m. rugpjūčio 24 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė, sekretoriaujant Astai Kielytei, dalyvaujant prokurorei Žanai Sokolovskai, kaltinamajai D. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė :

1. D. K. 2021 m. birželio 10 d. apie 16.33 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – L. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan Terrano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija).

2. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte (b. l. 70–72).

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais: 4.1. Liudytojos V. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kino, kad 2021 m. birželio 10 d. apie 17.00 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ smuklės, atvažiavo visureigis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas visiÅ¡kai neblaivus ir mano, kad gali toliau važiuoti.

Liudytojas susiskambino su pranešėju ir sutarė, kad pranešėjas paskambins jiems ir praneÅ¡, kada vėl automobilis važiuos. Tik tokiu bÅ«du buvo galima užkirsti keliÄ pažeidimui, nes pamatęs tarnybinį policijos automobilį, neblaivus asmuo tikėtina nevairuotų. Po kurio laiko pranešėjas perskambino ir pasakė, kad du asmenys sėda į automobilį „Nissan Terrano“ ir tuojau turbÅ«t važiuos. Pokalbio liudytojas su pranešėju nenutraukė. Pranešėjas pasakė, kad automobilis jau pajudėjo, važiuoja link (duomenys neskelbtini) miestelio.

Pranešėjas važiavo iÅ¡ paskos Å¡ių asmenų ir pasakė, kad automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) miestelyje. Vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės, nuėjo į parduotuvę, apsipirko ir vėl sėdo važiuoti. Pranešėjas pasakė, kad automobilis apsisuko ir važiuoja į (duomenys neskelbtini) pusę. Tuomet policija su garso ir Å¡viesos signalais pasivijo iÅ¡ paskos minėtÄ automobilį, kuris pamatęs juos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, užsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir už sankryžos iÅ¡ kart sustojo.

Priėjus prie automobilio, jame sėdėjo du vyriÅ¡kai. Už vairo, kaip nustatyta įvykio vietoje, sėdėjo D. K., o keleivio priekinėje sėdynėje sėdėjo keleivis, kurio vardo ir pavardės nežino, neklausė. Matėsi, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo, eiti tiesiai linija nesugebėjo. PasiÅ«lius pasitikrinti blaivumÄ alkotesteriu, sutiko. Pirmu pÅ«timu D. K. buvo nustatytas 2,14 promilės girtumas, antru pÅ«timu – 2,13 promilės girtumas.

Tai užfiksuota neblaivumo nustatymo akte. Nustačius, kad vairuotojas įpūtė daugiau nei 1,51 promiles, jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, pradėtas ikiteisminis tyrimas, o automobilis nuvežtas į UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 32–34). 4.2. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 10 d. 15.16 val. bendruoju pagalbos centro telefonu pranešta, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ smuklės (prie (duomenys neskelbtini)) stovi „Ford Maveric“, juodos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo visiškai neblaivūs asmenys ir nuėjo į smuklę.

Pranešėjas įtaria, kad jie vėl važiuos (b. l. 5–9). 4.3. Neblaivumo nustatymo aktu kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali (b. l. 10). 4.4. Alkotesterio „Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0418” (patikros sertifikatas galiojantis iki 2021 m. spalio 20 d.) išrašo duomenimis, 2021 m. birželio 10 d. 16.33 val. kaltinamajam pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,14 promilės neblaivumas, antru pūtimu – 2,13 promilės neblaivumas (b. l. 11–13). 4.5.

VÄ® „Regitra“ duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės „Nissan Terrano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra L. K. (b. l. 19). 4.6. VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės „Nissan Terrano“ 2.7 Turbo D, pagaminto 1993 – 1996 m., rinkos kaina yra 910 Eur (su PVM) (b. l. 20). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

6. IÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad D. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 2,13 promilių neblaivumas. Å ias iÅ¡vadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumÄ . Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, paaiÅ¡kino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Tai, kad kaltinamasis bÅ«damas neblaivus, vairavo transporto priemonę patvirtina policijos pareigÅ«no parodymai bei BIRT ataskaitos žiÅ«ryklės duomenys. Nors BIRT ataskaitos žiÅ«ryklės duomenimis pranešėjas nurodė, kad kaltinamasis vairuoja transporto priemonę „Ford Maveric“, tačiau iÅ¡ kitų byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis vairavo „Nissan Terrano“ automobilį. PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina VÄ® „Regitra“ duomenys bei įvykio metu darytos automobilio fotonuotraukos.

Alkoholio kiekio matuoklio rezultatai, neblaivumo nustatymo aktas bei policijos pareigūno tarnybinis pranešimas patvirtina, kad kaltinamajam įvykio metu buvo nustatytas vidutinis girtumas – 2,13 promilės neblaivumas.

7. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, be to, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumÄ , nurodytÄ draudimÄ ignoravo, vairavo automobilį, bÅ«damas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis.

Nors vairuoti automobilį nebuvo jokios bÅ«tinybės, kaltinamasis sÄ moningai vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus. Å ie duomenys pripažįstami įrodymais, vertinami kompleksiÅ¡kai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu bÅ«du kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

8. Pripažinus kaltinamÄ jį D. K. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, toliau turėtų bÅ«ti svarstomas bausmės dydžio klausimas, tačiau, esant praÅ¡ymui kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , visų pirma, svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 9. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Byloje pateiktas praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos L. K. laidavimÄ (b. l. 77–78, 79).

11. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamÄ veikÄ , sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali bÅ«ti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pavyzdžiui, paskiriant bausmę. Vienas iÅ¡ tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali bÅ«ti ir sÄ moningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamosios teisės doktrinoje suprantamas kaip kompetentingos valstybės institucijos (aptariamu atveju – teismo) sÄ lyginis ar besÄ lyginis sprendimas nenubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir kaltininkÄ atleisti nuo pareigos patirti nusikalstamos veikos sukeliamus teisinius padarinius:

įstatymuose numatytus teisių ir laisvių suvaržymus, ribojimus, moralinius ir turtinius praradimus. Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laikytina viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

12. Viena iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡ių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ , su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminÄ nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

13. Tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sÄ lygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021; 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019).

14. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų D. K. baudžiamojoje byloje: 14.1. Nustatyta, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už Å¡iame straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ kaltininkas gali bÅ«ti baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia sankcija reiÅ¡kia, kad minėtas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų grupei (rÅ«Å¡iai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinama viena iÅ¡ BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų, t. y. laidavimas galimas, asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamojo D.

K. tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimÄ . 14.2. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti laiduotojÄ pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ ; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, laiduotojo charakteristikÄ bei kitus duomenis; nustatoma, ar laiduotojas nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019).

Aptariant aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ : 14.2.1. Laiduotoja L. K. yra kaltinamojo mama. Tokia aplinkybė reiÅ¡kia, kad laiduotoja yra vienas iÅ¡ BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčių bÅ«ti laiduotojais – artimas giminaitis (BK 248 straipsnio 1 dalis). 14.2.2. Laiduotoja L. K. dirba (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (b. l. 86); neteista (b. l. 87); duomenų, kad bÅ«tų bausta administracine tvarka, nėra. 14.2.3.

Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. rugpjūčio 24 d., L. K. nurodė, kad nors gyvena atskirai nuo sÅ«naus, jų tarpusavio santykiai geri. Laiduotoja ir kaltinamasis dažnai bendrauja, kaltinamasis pasipasakoja motinai, klauso jos patarimų. Dėl Å¡ių priežasčių laiduotoja mano, kad ji kaltinamajam darys teigiamÄ Ä¯takÄ . Teismas neturi duomenų, kurie keltų abejones dėl L. K. paaiÅ¡kinimų. 14.2.4. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekianti bÅ«ti kaltinamojo D.

K. laiduotoju, sprendžia, kad L. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų negalėjimÄ bÅ«ti laiduotoja. Teismo vertinimu, mamÄ ir kaltinamÄ jį siejantis artimas ryÅ¡is, bendravimas, taip santÅ«ri ir brandi L. K. asmenybė vienareikÅ¡miÅ¡kai darys kaltinamajam D. K. teigiamÄ Ä¯takÄ . Teisiamojo posėdžio metu motina kritiÅ¡kai vertino sÅ«naus padarytÄ veikÄ , iÅ¡reiÅ¡kė nusivylimÄ sÅ«numi, tačiau aiÅ¡kiai ir argumentuotai atsakė į teisėjos ir prokurorės užduotus klausimus, nurodė, kad teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam darys siejančiu, artimu giminystės ryÅ¡iu, patarimais. 14.3.

Nustatyta, kad kaltinamasis D. K. nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l.61–62). 14.4. Kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.

Toks pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020).

Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko nuoÅ¡irdžiai sutrikusio ir dėl nusikaltimo padarymo pergyvenančio asmens įspÅ«dį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali bÅ«ti sÄ lygojama gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiÅ¡kai vertino savo poelgį.

Tad visos aptartos aplinkybės įgalina teismÄ spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sÄ lyga iÅ¡pildyta ne formaliai, o realiai. 14.5. Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu materialinės žalos nepadarė, civilinis ieÅ¡kinys byloje nepateiktas, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sÄ lygos analizė neaktuali. 14.6. Galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sÄ lygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, matyti, kad vertinant Å¡iÄ sÄ lygÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti iÅ¡vadÄ apie atsitiktinį padarytos veikos pobÅ«dį ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai iÅ¡vadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (iÅ¡nykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobÅ«dis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 61-62). Penkerių metų laikotarpyje kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (b. l. 63). Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), turi tris vaikus, vienas iÅ¡ jų nepilnametis (b. l. 82). Darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaltinamÄ jį apibÅ«dina atsakingu, pasižyminčiu strateginiu mÄ stymu bei pagarbiai besielgiančiu su kitais asmenimis. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei iÅ¡klausęs kaltinamojo parodymų, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡ esmės padaryta atsitiktinai.

Nėra duomenų, kurie indikuotų, kad kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. PrieÅ¡ingai – kaltinamojo motyvacija, surinkti raÅ¡ytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų) ir iÅ¡ esmės į nusikaltimų darymÄ nelinkęs.

15. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios Å¡ios bylos kontekste darytų negalimÄ atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismo vertinimu, L. K. asmenybės branda, taip pat kaltinamojo motyvacija bei kritiÅ¡kas požiÅ«ris į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai iÅ¡vengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permÄ stant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamÄ jį D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos L. K. laidavimÄ .

16. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo pajamos yra nedidelės, jis turi tris vaikus, vienas iÅ¡ jų nepilnametis, vertingo turto neturi, tačiau kritiÅ¡kai vertino savo veiksmus, suprato veikos pavojingumÄ , laiduotojos gaunamos pajamos taip pat nedidelės, teismo pasitikėjimas laiduotoja gali bÅ«ti įgyvendinamas, nereikalaujant užstato. Å iuo atveju, vertintina, kad reikalavimas įmokėti užstatÄ iÅ¡ esmės neatliks reikÅ¡mingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimÄ , yra pakankamai stiprÅ«s bei nuoÅ¡irdÅ«s.

17. Baudžiamasis įstatymas numato, kad laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Å ioje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Prokurorė praÅ¡o skirti vienerių metų laidavimo terminÄ . Teismas sprendžia, kad laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti, taikant minimalų laidavimo terminÄ â€“ vienerius metus. Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiÅ¡kai vertina savo poelgį ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokios aplinkybės ir leidžia teismui taikyti minimalų BK 40 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ terminÄ .

18. Visgi, net asmenį ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi prokurorė siÅ«lo kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemones, todėl teismas dėl minėto praÅ¡ymo pasisako atskirai. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo 19. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iÅ¡ esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

Baudžiamojo poveikio priemonės gali bÅ«ti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sÄ raÅ¡e iÅ¡vardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

20. Prokurorė siūlo kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis dvejus metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis);

2) konfiskuoti transporto priemonės „Nissan Terrano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. 910 Eur.

21. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panaÅ¡iai) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

22. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino. Nustatyta, kad kaltinamasis padarė vienÄ pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas 2,13 promilės neblaivumas.

Ä®vertinus visus bylos duomenis bei kaltinamojo asmenybę, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principÄ .

23. Prokurorė kaltinamajam siÅ«lo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui. Su aptartu uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones prokurorės siÅ«lomu terminu kaltinamasis sutiko. Pažymėtina, kad tokios kategorijos bylose, kai nusikalstama veika padaryta esant neblaiviam, draudimas vairuoti transporto priemones skirtinas privalomai, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo charakterizuojančiÄ medžiagÄ , terminas gali bÅ«ti mažinamas. Nors kaltinamasis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu nebaustas bei yra kritiÅ¡kai įvertinęs savo veikÄ , svarbu yra ir tai, kad kaltinamojo padaryta veika yra itin pavojingas KET pažeidimas, kaltinamajam buvo nustatytas 2,13 promilės neblaivumas.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokurorės pasiūlytas draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, todėl kaltinamajam nustatytinas draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.

24. Pažymėtina, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021 m. birželio 10 d. nutarimu (b. l. 56). Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas, skaičiuojamas nuo 2021 m. birželio 10 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

25. Prokurorė kaltinamajam taip pat siÅ«lo skirti ir kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Nissan Terrano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, 910 Eur, konfiskavimÄ . Su tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymu kaltinamasis sutiko. Teisiamajame posėdyje transporto priemonės vertė neginčyta.

26. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

27. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso (BK – teismo pastaba) uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso (BK – teismo pastaba) uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos (nusikalstamos veikos – teismo pastaba) gautas bet kokio pavidalo turtas. Automobilis (transporto priemonė) yra tyčinės automobilio (transporto priemonės) vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas).

28. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrÄ taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė (automobilis) – privalo bÅ«ti konfiskuojama ex lege (pagal įstatymÄ ).

29. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iÅ¡ pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtÄ , remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimÄ dėl konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

30. Nors nagrinėjamu atveju transporto priemonė „Nissan Terrano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruota kaltinamojo motinos L. K. vardu, tačiau kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog motina buvo davusi kaltinamajam naudotis automobiliu. Kaltinamasis transporto priemone naudojasi savo reikmėms bei darbams atlikti – veža malkas, atlieka kitus žemės ūkio darbus. Transporto priemonės savininkė L. K. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad transporto priemonė buvo pirkta sūnui prieš kelis metus.

Patvirtino, kad faktinis transporto priemonės valdytojas yra kaltinamasis, paaiÅ¡kino, kad automobiliu nuolat naudojasi tik sÅ«nus, pati nevairuojanti ir transporto priemone nesinaudoja, nesirÅ«pina transporto priemonės privalomÄ ja technine priežiÅ«ra, draudimu, tai daro sÅ«nus. Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad faktiÅ¡kai minėta transporto priemonė priklauso kaltinamajam, kas yra pagrindu privalomajam turto konfiskavimui pagal BK 72 straipsnio 3 dalį.

31. Nustačius, kad transporto priemonė „Nissan Terrano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta nusikalstamos veikos priemone bei tai, kad ji faktiÅ¡kai priklauso kaltinamajam, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas ir konfiskuoti minėtÄ transporto priemonę. Teismo vertinimu, be kita ko, atsižvelgiant ir į prastÄ kaltinamojo Å¡eimos finansinę padėtį (kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jo pajamos nėra didelės, jis augina nepilnametį vaikÄ , gyvena kartu su sutuoktine, kuri neturi nuolatinių pajamų), turto konfiskavimo taikymas Å¡iuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone.

32. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (b. l. 56), dokumentų (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 54, 55, 58–59, 60) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

33. Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 10 d. 16.35 val. iki 2021 m. birželio 10 d. 19.54 val. (b. l. 39, 57). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, n u s p r e n d ė : Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintÄ kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos L.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimÄ be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – faktiÅ¡kai D. K. priklausantį automobilį „Nissan Terrano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. skirtas kardomÄ sias priemones – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymÄ , dokumentų (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtÄ dokumentÄ â€“ D. K. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ byloje, perduoti saugoti VÄ® „Regitra“. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtÄ dokumentÄ â€“ D. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ byloje, grÄ Å¾inti kaltinamajam. IÅ¡aiÅ¡kinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ D. K. ir laiduotojai L. K. kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus. Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė