Legislator Case Law & Legislation
6de85cc7-0ee2-46fd-b24e-426b237d82b3 AI generated

6de85cc7-0ee2-46fd-b24e-426b237d82b3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 6de85cc7-0ee2-46fd-b24e-426b237d82b3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudž (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, sekretoriaujant Rasai Glovickytei-Liobienei, Anastasijai Česonieniei, dalyvaujant kaltinamajam V. S., prokurorei M. J., nukentėjusiajai I. S., vieÅ¡uose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Legislator headnote

AI generated

6de85cc7-0ee2-46fd-b24e-426b237d82b3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Motina pirma pradėjo jį muÅ¡ti- sudavė jam į veidÄ ir į nugarÄ . Tada jis mamÄ sugriebė už kaklo ir Å¡iÄ pastÅ«mė ant kambaryje esančios lovos, po ko savo ranka užčiaupė mamos burnÄ , kad mama nerėktų. Jokio draugo „V.“ namuose nebuvo. Po to jis išėjo į savo kambarį miegoti. Netrukus atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie jį sulaikė. Dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio įvykio detalių jis neatsimena (b. l. 28-29, 68, 102). Teisiamojo posėdžio metu I. S. parodė, kad V.

Keywords

AI generated
disposition mortis causa substantial deterioration in health traumatic hand injury reduction of child maintenance homicide at request of victim loss of financial support
AI generated
79a7f384-2a3c-4495-98e8-b95116b42c3c
?45242141440,88,887/778889632710795535626Baudžiamoji byla Nr.
e03ea34b-9f9b-4276-b4b8-338964fb169a
Baudžiamoji byla Nr.1-850-827/2017 Proceso Nr.
23f45cc9-d127-4576-b43a-1198fbc5298a
?Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, plano schemos nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra gargždų mBaudžiamoji byla Nr.
3ca762da-f11a-4787-90db-70734c67ba5d
Baudžiamoji byla Nr. 1-451-224/2012(Proceso Nr. 1-52-1-00809-2012-1)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2.; (S) 2.10.1.3;              2.10.1.4 ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 8 d. Alytus              Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Malinauskas, iÅ¡nagrinėjęs Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos, kurioje S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1) 2002-01-25 pagal LR BK 271 str. 2 d., 2) 2004-04-27 pagal LR BK 178 str. 2 d., 3) 2004-09-17 pagal LR BK 178 str. 2 d., atlikęs bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., medžiaga, n u s t a t ė: kaltinamasis S. V. 2012 m. liepos mėn. 12 d., apie 20.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, namo kambaryje, iÅ¡vertė iÅ¡ lovos ant grindų savo sutuoktinę L.
5bab234b-aff1-42af-a708-49b7bad1bee5
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudž (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, sekretoriaujant Rasai Glovickytei-Liobienei, Anastasijai Česonieniei, dalyvaujant kaltinamajam V. S., prokurorei M. J., nukentėjusiajai I. S., vieÅ¡uose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės 2018 m. birželio 25 d. apie 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. S., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,14 promilių girtumas), vienÄ kartÄ kumščiu sudavė savo motinai I. S. į kairįjį Å¡onÄ ir ne mažiau kaip vienÄ kartÄ sudavė I. S. delnais per abu skruostus, kelis kartus į veido sritį, tokiu bÅ«du V. S. sukėlė I. S. fizinį skausmÄ . 2018 m. birželio 29 d. apie 22.28 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V.

S., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,57 promilių girtumas), žodinio konflikto metu ne mažiau kaip vienÄ kartÄ sudavė delnais savo motinai I. S. į veido sritį ir vienÄ kartÄ kumščiu sudavė I. S. į nugaros sritį, po ko sugriebęs I. S. už plaukų ėmė Å¡iÄ tampyti, tokiu bÅ«du V. S. sukėlė I. S. fizinį skausmÄ . 2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 11.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. S., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,25 promilių girtumas), griebė lovoje gulėjusiai savo motinai I.

S. už gerklės, delnu stipriai užspaudė I. S. burnÄ bei rankos pirÅ¡tais suspaudė I. S. tarpuakį, po ko I. S. iÅ¡ virÅ¡utinės lupos pradėjo tekėti kraujas, tokiu bÅ«du V. S. sukėlė I. S. fizinį skausmÄ . II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, kad kaltinimÄ jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. BÅ«davo taip, kad jo motina I. S. iÅ¡gėrusi alkoholio puldavo jį muÅ¡ti. Kai jis bÅ«na iÅ¡gėręs alkoholio jis nieko neatsimena. 2018 m. birželio 25 d.

įvykio jis tiksliai neatsimena, nes tuo metu jis buvo iÅ¡gėręs. Jis atsimena, kad tÄ dienÄ jis ir jo motina buvo kartu iÅ¡gėrę alkoholio. Jis su mama susibarė, po ko jo mama sudavė jam su Å¡luota. Gindamasis jis trenkė mamai delnu į rankÄ , taip pat įgnybo į rankÄ . Jis neatsimena, ar minėto įvykio metu jis motinai sudavė delnais į veido sritį. Esant broliui jis mamos nemušė. Atvažiavęs brolis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Jis buvo namuose ir laukė policijos pareigÅ«nų. 2018 m. birželio 29 d.

įvykio jis tiksliai neatsimena, nes tuo metu jis buvo iÅ¡gėręs. Visais atvejais jis su mama buvo iÅ¡gėrę alkoholio. Jis tik gynėsi nuo mamos. Mama norėjo jam suduoti su Å¡luota, o paskui- ir rankomis. Nebuvo taip, kad jis mamai suduotų delnais į veido sritį. Jis gal ir tampė mamÄ už plaukų, nes jis gynėsi. Policijai jis neskambino ir pareiÅ¡kimų jis nerašė. 2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykio jis neatsimena, nes tuo metu jis buvo iÅ¡gėręs. Su mama jis pykosi dėl alkoholio.

Å iuo metu jis dirba statybose nelegaliai- apdailÄ daro kartu su kitu žmogumi, kuris turi patentÄ . Jis uždirba apie 700 eurų per mėnesį. Å iuo metu jis gyvena su mergina GrigiÅ¡kėse. Jis registruotas Užimtumo tarnyboje. Nuo 2019 m. sausio 1 d. jis pradės dirbti UAB „Eika“. Jis ir anksčiau iÅ¡gėręs alkoholio smurtaudavo prieÅ¡ mamÄ . Å iuo metu jis užsirašė į „Gerosios vilties klubÄ â€œ, kurį lankys sekmadieniais vakare. Jis sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Ikiteisminio tyrimo metu V.

S. parodė, kad kaltės dėl 2018 m. birželio 25 d. įvykio jis nepripažįsta. Jis gyvena trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su motina I. S.. Jis neigia prieÅ¡ motinÄ smurtavęs, nebent pati motina pradeda konfliktus, tada jis gali motinÄ pastumti. 2018 m. birželio 25 d. visÄ dienÄ jis buvo namuose, neišėjo į darbÄ , kadangi blogai jautėsi. Pas jį buvo atėję draugai, su kuriais jis gėrė alkoholinius gėrimus. Tuo metu jo mama buvo darbe. Netrukus draugai išėjo, iÅ¡ darbo grįžo jo motina.

Pastaroji buvo iÅ¡gėrusi alkoholio. Motina pradėjo be priežasties Å¡aukti ant jo. Jis nemušė motinos, o tiesiog atstÅ«mė pastarÄ jÄ nuo savęs. Tada motina paskambino jo broliui R. S.. Pastarasis netrukus atvažiavo ir pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl to, kad jis iÅ¡gėręs alkoholio. Brolis dėl to iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Prie brolio mamos jis nemušė. Atvykę policijos pareigÅ«nai jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatÄ . 2018 m. birželio 25 d. motinos jis nemušė.

Savo kaltės dėl 2018 m. birželio 29 d. įvykio jis nepripažįsta. Oficialiai jis nedirba, tačiau kartais jis padirba neoficialiai. 2018 m. birželio 29 d. dienos metu po darbo jis susitiko su savo motina senamiestyje ir su Å¡ia miÅ¡kelyje netoli Reformatų stotelės gėrė stiprų alų. Vėliau jie grįžo namo ir bute dviese toliau gėrė alų. Jis ir mama iÅ¡gėrė 3- 4 litrus alaus. Apie 22.00 val. jis paskambino draugei D., kuriÄ jis pakvietė ateiti. Jo motinai D. labai nepatinka, taigi pamačiusi, kad atėjo D., jo motina supyko ir D. iÅ¡varė iÅ¡ buto, o po to sugriebė Å¡luotÄ ir pastarÄ ja pradėjo jį muÅ¡ti.

Jis bandė gintis, todėl sugriebė už Å¡luotos ir motinai už rankos. Jis negali nurodyti, už kurios rankos jis sugriebė. Atėmęs iÅ¡ motinos Å¡luotÄ jis nuėjo į savo kambarį. Jo draugės tuo metu nebuvo. Netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai ir bute jį sulaikė. Jis nežino, kas kvietė policijos pareigÅ«nus. Ä®vykio metu jis buvo neblaivus, motina- taip pat. Jo motina dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, iÅ¡gėrusi dažnai ieÅ¡ko įvairių priekabių. Jis motinos nemušė, tiesiog bandė gintis nuo jos užpuolimo.

Jokio tikslo muÅ¡ti motinÄ jis neturėjo. Savo kaltę dėl 2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykio jis pripažįsta. Minėtos dienos ryte, tikslaus laiko jis neatsimena, namuose kartu su motina jis gėrė alkoholinius gėrimus. Jis neatsimena, kiek jis su mama iÅ¡gėrė alkoholio. IÅ¡gertuvių metu tarp jo ir mamos prasidėjo žodinis konfliktas todėl, kad motinai nepatinka jo panelė, nepatinka, kad jis bendrauja su savo panele. Žodinis konfliktas įvyko bute esančioje virtuvėje, o muÅ¡tynės- buto kambaryje.

Motina pirma pradėjo jį muÅ¡ti- sudavė jam į veidÄ ir į nugarÄ . Tada jis mamÄ sugriebė už kaklo ir Å¡iÄ pastÅ«mė ant kambaryje esančios lovos, po ko savo ranka užčiaupė mamos burnÄ , kad mama nerėktų. Jokio draugo „V.“ namuose nebuvo. Po to jis išėjo į savo kambarį miegoti. Netrukus atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie jį sulaikė. Dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio įvykio detalių jis neatsimena (b. l. 28-29, 68, 102). Teisiamojo posėdžio metu I. S. parodė, kad V.

S. yra jos sÅ«nus. Ji sutinka duoti parodymus. BÅ«damas iÅ¡gėręs Valdemaras pastoviai pyksta ant jos dėl to, kad jai nepatinka jo merginos. Kai negeria alkoholio, sÅ«nus bÅ«na geras. Kai iÅ¡geria alkoholio sÅ«nui reikia bÅ«tinai jÄ patampyti už plaukų. 2018 m. birželio 25 d. sÅ«nus atėjo iÅ¡gėręs alkoholio. Ji irgi buvo iÅ¡gėrusi. Su sÅ«numi sėdėdami virtuvėje jie pradėjo ginčytis. Susinervinusi ir supykusi ant sÅ«naus ji pasiėmė Å¡luotÄ ir norėjo Å¡ia sÅ«nui suduoti, tačiau sÅ«nus atėmė iÅ¡ jos Å¡luotÄ ir kumščiu sudavė jai į kairę rankÄ aukščiau alkÅ«nės. Paskui sÅ«nus suėmė jÄ už plaukų.

Kambaryje sÅ«nus du kartus sudavė jai delnais per veidÄ . Atvažiavus kitam jos sÅ«nui R. V. dar kartÄ sudavė jai per veidÄ , po ko R. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. SÅ«nus laukė policijos pareigÅ«nų, niekur neišėjo. Ji neatsimena, kur sÅ«nus tiksliai jai sudavė- ar į Å¡onÄ , ar į rankÄ . 2018 m. birželio 29 d. įvykio aplinkybių ji tiksliai neatsimena. Ji prisimena, kad V. jÄ tampė už plaukų. Visada viskas vyksta vienodai- ji iÅ¡gėrusi alkoholio, sÅ«nus iÅ¡gėręs alkoholio.

Ji neatsimena, ar ji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, ar sÅ«nus R.. 2018 m. rugpjūčio 1 d. ji žiÅ«rėjo televizorių. IÅ¡girdusi, kad sÅ«nus ateina, ji iÅ¡jungė televizorių ir apsimetė mieganti. Valdemaras jÄ suėmė už plaukų, suspaudė burnÄ , kad ji nerėktų, spaudė jai akis. Valdemaras niekada nesako, už kÄ jÄ muÅ¡a. Jai skaudėjo. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus I. S. parodymus, duotus 2018 m. rugpjūčio 2 d. apklausos metu (b. l. 15-16), I. S. parodė, kad Valdemaras mėgsta iÅ¡gerti alkoholio.

Nagrinėjamų įvykių metu V. alkoholį gėrė tris- keturis kartus per mėnesį. BÅ«damas iÅ¡gėręs V. lenda muÅ¡tis. Minėtos apklausos metu apie Å¡luotÄ ji nesakė, bet minėto įvykio metu ji bandė suduoti sÅ«nui Å¡luota. Po įvykio į medikus ji nesikreipė, nes nebuvo reikalo. Ji susipainiojo tarp įvykių. 2018 m. rugpjūčio 2 d. apklausos metu ji geriau prisiminė aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus I.

S. parodymus, duotus 2018 m. rugpjūčio 2 d. apklausos metu (b. l. 51-52), I. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus I. S. parodymus, duotus 2018 m. rugpjūčio 2 d. apklausos metu (b. l. 90-91), I. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi V. S.. Pastarasis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, išgėręs tampa agresyvus.

Pastaruoju metu sÅ«nus pradėjo smurtauti prieÅ¡ jÄ . 2018 m. birželio 25 d. apie 18.00 val. jai bÅ«nant namuose grįžo sÅ«nus. Pastarasis grįžo ne vienas, o su drauge. Pastaroji jai nepatinka, todėl ji paprašė sÅ«naus draugę iÅ¡eiti iÅ¡ namų. SÅ«nui tai nepatiko, todėl pastarasis priėjęs prie jos kambaryje sudavė jai kumščiu į kairį Å¡onÄ ir keletÄ kartų, kiek tiksliai- atsiminti ji negali, sudavė jai į skruostus. Po to ji paskambino savo vyresniajam sÅ«nui R.

S. ir pastarojo paprašė atvažiuoti, nurodydama, kad jaunesnysis sÅ«nus prieÅ¡ jÄ smurtauja. Atvažiavus vyresniajam sÅ«nui, jaunesniojo sÅ«naus draugė buvo išėjusi. R. S. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. V. S. ginčijosi su R. S. ir pastarojo akivaizdoje trenkė jai porÄ kartų į veido sritį. Savo veiksmais sÅ«nus sukėlė jai fizinį skausmÄ , tačiau į medikus ji nesikreipė (b. l. 15-16). Ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad 2018 m. birželio 29 d. sÅ«nus V. S. buvo neseniai grįžęs iÅ¡ areÅ¡tinės. SÅ«nus atėjo su drauge namo.

Ji pradėjo priekaiÅ¡tauti, dėl ko sÅ«nus sudavė jai per veidÄ (ji neatsimena, kiek kartų), taip pat sÅ«nus kumščiu sudavė jai vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ . Ji iÅ¡ karto paskambino policijos pareigÅ«nams. Pastarieji atvažiavo, paklausė, ar ji raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Jai atsakius, kad pareiÅ¡kimo ji neraÅ¡ys, policijos pareigÅ«nai iÅ¡važiavo. Netrukus sÅ«nus vėl pradėjo prieÅ¡ jÄ smurtauti- tampė jÄ už plaukų. Tada ji paskambino vyresniajam sÅ«nui R. S., kuris iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

V. S. savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ , tačiau į medikus ji nesikreipė (b. l. 51-52). Ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad jos sÅ«nus smurtauja prieÅ¡ jÄ ne pirmÄ kartÄ . Dėl sÅ«naus smurtavimo ji prarado darbo vietÄ , kadangi sÅ«nus jÄ sumušė, po ko dėl sumuÅ¡to veido ji nepasirodė darbe. 2018 m. rugpjūčio 1 d. ryte ji gulėjo kambaryje ir žiÅ«rėjo televizorių. SÅ«nus kartu su draugu V. sėdėjo virtuvėje ir gėrė alų. IÅ¡gėręs sÅ«nus pradėjo jai priekaiÅ¡tauti, kad ji Å¡iam gadina gyvenimÄ , neleidžia draugauti su panelėmis.

SÅ«nus priėjo prie jos gulinčios ir griebė jÄ už gerklės. Ji pradėjo Å¡aukti. Tada sÅ«nus delnu suspaudė jos burnÄ , kad ji nerėktų- suspaudė taip stipriai, kad iÅ¡ virÅ¡utinės lÅ«pos pradėjo tekėti kraujas. SÅ«naus draugas pradėjo raminti sÅ«nų, tačiau sÅ«nus toliau tęsė savo veiksmus- suspaudė vietÄ tarp akių, norėdamas apdraskyti. Po to sÅ«nus apsiramino ir nuėjo atgal į virtuvę. Ji paskambino vyresniajam sÅ«nui R. S., kad Å¡is atvažiuotų ir jai padėtų.

Atvažiavęs vyresnysis sÅ«nus iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Medikų jai neprireikė. SÅ«nus smurtauja prieÅ¡ jÄ jau ne pirmÄ kartÄ , gadina bute baldus, duris. SÅ«nus puola muÅ¡tis be priežasties (b. l. 90-91). Teisiamojo posėdžio metu I. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiÄ ja patrule. Ji prisimena tiek nukentėjusiÄ jÄ , tiek kaltinamÄ jį. Policijos pareigÅ«nams skambino gal nukentėjusioji, o gal Å¡ios sÅ«nus. Pas kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ ji važiavo du kartus.

PirmÄ kartÄ buto durys buvo uždarytos, rakto nukentėjusioji neturėjo. Ji nukentėjusiajai pasakė, kad jei kaltinamasis pradės vėl konfliktuoti, tegul ji skambina pakartotinai. PirmÄ kartÄ atvykusi su nukentėjusiÄ ja ji bendravo pro duris. Jis neatsimena, kÄ tiksliai ji kalbėjo su nukentėjusiÄ ja. AntrÄ kartÄ atvykus buvo nukentėjusiosios sÅ«nus, pastarojo draugė ir nukentėjusioji. Pastaroji papasakojo, kad sÅ«nus dažnai prieÅ¡ Å¡iÄ pakelia rankÄ . Ant nukentėjusiosios kÅ«no, rankų matėsi mėlynės. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus I.

B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 46-48), I. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu I. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiÄ ja patrule. 2018 m. birželio 29 d. apie 22.30 val. patruliavimo metu buvo gautas praneÅ¡imas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pranešėjo brolis muÅ¡a motinÄ . Atvykus į įvykio vietÄ pranešėjo nebuvo, buto durys buvo užrakintos. Pro duris pavyko pabendrauti su pranešėjo motina, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo- I.

S., kuri paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nus V. S. konfliktavo su ja ir iÅ¡eidamas jÄ užrakino. Pabendravusi su I. S. pastarÄ jÄ ji perspėjo, kad jeigu sÅ«nus grįš namo, ji paskambintų bendruoju pagalbos telefonu. IÅ¡važiavus netrukus vėl buvo gautas praneÅ¡imas, kad sÅ«nus grįžo namo. Atvykusi ji iÅ¡siaiÅ¡kino, kad tarp I. S. ir pastarosios sÅ«naus V. S. įvyko žodinis konfliktas dėl merginos. Konflikto metu sÅ«nus stipriai suspaudė I. S. rankÄ , taip sukeldamas Å¡iai fizinį skausmÄ .

Ant deÅ¡inės I. S. rankos ji matė kraujosruvÄ . SÅ«nus keikė motinÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Moteris buvo susijaudinusi, verkė. Valdemaras ir I. S. buvo akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų. Ä®vykio vietoje buvo suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje. V. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto antrÄ jį policijos komisariatÄ . Medikų pagalbos I. S. atsisakė. I. S. paaiÅ¡kino, kad konflikto metu jai buvo sužalotas pirÅ¡tas, todėl iÅ¡ pirÅ¡to bėgo kraujas (b. l. 46-48).

Teisiamojo posėdžio metu M. B. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju. Kaltinamasis ir nukentėjusioji jam matyti. Jis atsimena, kad šie abu buvo neblaivūs, neadekvačiai elgėsi. Ant nukentėjusiosios kaklo, krūtinės bei veido srityje matėsi mėlynės. Taip pat įvykio vietoje buvo kaltinamojo brolis, kuris sakė, kad čia jau ne pirmas konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu gėrė, dėl kažko susipyko ir sukonfliktavo.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus M. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 87-88), M. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) tyrėju. 2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 11.05 val. patruliavimo metu buvo gautas praneÅ¡imas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus brolis muÅ¡a motinÄ . Atvykus į įvykio vietÄ jį pasitiko pranešėjas, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo- R. S., kuris paaiÅ¡kino, kad brolis V.

S. smurtauja prieÅ¡ motinÄ I. S.. Pranešėjas paaiÅ¡kino, kad smurtas kartojasi. V. S. ir I. S. akivaizdžiai buvo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, bute mėtėsi buteliai nuo alaus. Ant I. S. kÅ«no- rankų ir nugaros matėsi mėlynės. Jis negali pasakyti, ar sužalojimai buvo padaryti tÄ pačiÄ dienÄ ; moteris to paaiÅ¡kinti irgi negalėjo. Moteris paaiÅ¡kino, kad Å¡iandien sÅ«nus V. S. mušė jÄ - prakirto jai lÅ«pÄ . I. S. stovėjo su skuduru, ant kurio matėsi kraujo žymės. I.

S. lÅ«pa buvo Å¡iek tiek patinusi, ji buvo susijaudinusi, verkė. V. S. sėdėjo vietoje ir jo atžvilgiu keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, grasino savo broliui R. S. susidorojimu, elgėsi agresyviai. V. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto antrÄ jį policijos komisariatÄ (b. l. 87-88). Teisiamojo posėdžio metu R. S. parodė, kad V. S. yra jo brolis, o I. S.- jo motina. Jis tris kartus kvietė policijos pareigÅ«nus. Visais atvejais jam paskambindavo mama, kuri praneÅ¡davo, kad tarp jos ir brolio vyksta konfliktai.

Jam atvažiavus mama ir brolis bÅ«davo iÅ¡gėrę alkoholio. Pastoviai vykdavo konfliktai ir bÅ«davo kviečiami policijos pareigÅ«nai. 2018 m. birželio 25 d. jam eilinį kartÄ paskambino mama ir pranešė, kad brolis atsivedė kažkokiÄ moterį, o mama nenori, kad minėta moteris bÅ«tų namuose. Mama bandė moterį iÅ¡varyti, tačiau brolis, gindamas moterį, ranka primušė mamÄ . Jam atvažiavus pas mamÄ minėta moteris jau buvo išėjusi. Jis broliui pasakė, kad Å¡is arba iÅ¡eitų, arba jis kvies policijos pareigÅ«nus.

Brolis neišėjo, todėl jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Tada brolis iÅ¡sigando ir išėjo, tačiau policijos pareigÅ«nai šį pasivijo. Akivaizdžių sužeidimų ant mamos kÅ«no nesimatė. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus R. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 12-13), R. S. parodė, kad mama pakelė rÅ«bus ir parodė mėlynes, kraujosruvas. Matėsi, kad mama buvo sumuÅ¡ta. Brolis smurtavo prieÅ¡ mamÄ ir jo vaikų akivaizdoje- brolis delnu porÄ kartu trenkė mamai- vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ kaklÄ , po ko jo vaikai pradėjo Å¡aukti.

Tuo metu jis jau buvo paskambinęs policijos pareigÅ«nams. Brolis pradėjo atsipraÅ¡inėti ir išėjo. Smurtaudamas brolis neva taip mamÄ ramina. Mama paprastai Å¡aukia, kad jos nemuÅ¡tų. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus R. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 43-44), R. S. parodė, kad jis Å¡io įvykio nelabai atsimena. PrieÅ¡ tai brolis mušė mamÄ , tada išėjo atsivesti merginos. Mama užsirakino. Tada brolis grįžo su mergina.

Jam mama nepasakojo, kaip brolis jÄ mušė. Atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir viskÄ užfiksavo. Dar policijos pareigÅ«nų akivaizdoje jo brolis surakintas bandė iÅ¡ pykčio mamÄ spardyti, bet nepavyko. Brolis buvo trenkęs mamai dar iki jam atvažiuojant. Jo akivaizdoje brolis mamai nieko nedarė. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus R. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 85), R. S. parodė, kad šį įvykį jis atsimena gerai. Mamai buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ ir praskelta lÅ«pa.

Buvo daug kraujo. Jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Po Å¡io įvykio broliui buvo uždrausta artintis prie mamos, brolis pas mamÄ negyveno. Mamai pagerėjo, ji pradėjo mažiau gerti, pradėjo dirbti. Jis motinÄ iÅ¡laiko, nes iÅ¡ mamos viskÄ iÅ¡skaičiuoja antstoliai. Po Å¡io įvykio brolis taisosi į gerÄ jÄ pusę, apsigyveno pas moterį. Brolis alkoholio iÅ¡geria ir dabar, tačiau minėta moteris brolį prilaiko. Brolis ruoÅ¡iasi pradėti dirbti ir atidavinėti skolas. Jeigu draudimas gyventi kartu bus pratęstas, jis mano, kad tai bus į naudÄ ir mamai, ir broliui.

Jis su broliu nebendrauja. Mama nebesiskundžia broliu. Kiek jis žino, mama broliui atleido. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad V. S. yra jo brolis ir gyvena kartu su jų motina I. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis gyvena su savo Å¡eima atskirai. Konfliktai tarp brolio ir mamos vyksta nuolat, kadangi brolis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. BÅ«damas girtas brolis kabinėjasi prie motinos, dažnai kelia rankas prieÅ¡ mamÄ . 2018 m. birželio 25 d. vakare, tikslaus laiko jis neatsimena, jam telefonu paskambino motina ir pranešė, kad brolis prieÅ¡ jÄ smurtauja.

Jis tuo metu važiavo su savo nepilnamečiais vaikais iÅ¡ parduotuvės, esančios GrigiÅ¡kėse, ir iÅ¡ karto nuvažiavo pas motinÄ . Atvykęs jis pastebėjo, kad brolis ir motina buvo apsvaigę nuo alkoholio. Motina jam paaiÅ¡kino, kad brolis smurtavo prieÅ¡ jÄ , parodė ant savo rankų, nugaros mėlynes ir nubrozdinimus. Jie pradėjo kalbėtis. Pokalbių metu mama pradėjo reikÅ¡ti pastabas broliui, kad jai nepatinka, kad Å¡is atsiveda į namus draugus. Tada supykęs brolis jo ir jo nepilnamečių vaikų akivaizdoje trenkė mamai vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ .

Jo vaikai pradėjo Å¡aukti, tada brolis apsiramino. Jis tuo metu buvo iÅ¡kvietęs policijos pareigÅ«nus. Supratęs, kad yra iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, brolis pradėjo ruoÅ¡tis iÅ¡ namų- susidėjo į kuprinę alų ir kitus daiktus. Jis pasižiÅ«rėjo, kÄ brolis susidėjo į kuprinę, norėjo įsitikinti, kad Å¡is nepaėmė mamos pinigų. Tada brolis pradėjo Å¡okinėti ant jo. Jis broliui pasakė, kad Å¡is prie vaikų elgtųsi padoriai. Tada brolis apsiramino ir išėjo iÅ¡ namų, tačiau netrukus atvažiavusios policijos pareigÅ«nės spėjo brolį sulaikyti.

Policijos pareigÅ«nės atėmė iÅ¡ brolio mamai priklausantį telefonÄ , kurį brolis buvo pasiėmęs. Medikai kviesti nebuvo. Brolis buvo sulaikytas ir iÅ¡vežtas į policijos komisariatÄ (b. l. 12-13). Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad 2018 m. birželio 29 d. vakare, tikslaus laiko jis neatsimena, jam telefonu paskambino motina ir pranešė, kad brolis prieÅ¡ jÄ smurtauja ir laužiasi į duris, atėjęs su kažkokia, kaip motina iÅ¡sireiÅ¡kė- „šalava“. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Jis pas motinÄ nevyko (b. l. 43-44). Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 10.40 val. jam paskambino mama I. S., kuri norėjo pakalbėti, bet nespėjo. Jis girdėjo riksmÄ , verkimÄ , mama kvietė pagalbÄ . Jis iÅ¡ darbo atvažiavo pas mamÄ . Pakeliui jis paskambino policijos pareigÅ«nams. Atvažiavęs jis pastebėjo, kad mamai praskelta lÅ«pa, ant stalo gulėjo kruvinas skuduras. Taip pat akivaizdžiai matėsi, kad mama yra girta. Mama jam sakė gėrusi kartu su jo broliu, kuris vėliau mamÄ sumušė (b. l. 85).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiÅ«rėjus Bendrojo pagalbos centro pateiktÄ 2018 m. birželio 25 d. garso įraÅ¡Ä užfiksuota, kad tai yra pokalbis, kurio metu R. S. pranešė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jo brolis sumušė mamÄ . Mamai medikų pagalba nereikalinga, nes mama ir brolis yra girti. Jis bijo palikti mamÄ su broliu, nes brolis neadekvačiai elgiasi. Bute yra jo nepilnamečiai vaikai. Tame pačiame garso įraÅ¡e užfiksuotas pokalbis, iÅ¡ kurio matyti, kad R. S. atÅ¡aukia policijos pareigÅ«nų atvykimÄ , nes brolis išėjo.

Bendrojo pagalbos centro darbuotoja paaiÅ¡kino, kad praneÅ¡imas negali bÅ«ti atÅ¡aukiamas (b. l. 21-22). Ikiteisminio tyrimo metu apžiÅ«rėjus Bendrojo pagalbos centro pateiktÄ 2018 m. birželio 29 d. garso įraÅ¡Ä užfiksuota, kad tai yra pokalbis, kurio metu R. S. pranešė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jo brolis „buÅ¡avoja“, girtas iÅ¡laužė duris. Jis nežino, ar reikalingi medikai. Antrame garso įraÅ¡e užfiksuotas R. S. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja, kuriame R.

S. pranešė, kad buvo atvažiavę policijos pareigÅ«nai, tačiau brolis buvo pabėgęs. Brolis vėl grįžo ir jis girdi, kad brolis muÅ¡a motinÄ . Trečiame garso įraÅ¡e užfiksuotas I. S. pokalbis, kurio metu I. S. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodo, kad ji trečiÄ kartÄ kviečia policijos pareigÅ«nus, jai uždarė duris, jos rankos kraujuotos, medikai jai nereikalingi. Jos sÅ«nus koridoriuje laužo duris (b. l. 59-60). Ikiteisminio tyrimo metu apžiÅ«rėjus du vaizdo įraÅ¡us užfiksuota, kad tai yra pokalbis tarp policijos pareigÅ«nės ir moters.

Moteris pokalbio metu pasakė, kad jai trenkė per veidÄ , už plaukų traukė. Ji paskambino vyresniajam sÅ«nui, kad Å¡is atvažiuotų. PrieÅ¡ jÄ smurtaujama ne pirmÄ kartÄ . PareiÅ¡kimų ji nerašė, nes gailėjo sÅ«naus. Šį kartÄ gal raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Antro pokalbio metu moteris policijos pareigÅ«nei sako „pažiÅ«rėkit, kÄ jis padarė, duris sulaužė. Tos „sukos“, bjaurybė, kad net neužeitų į butÄ , „suka“. Va čia pažiÅ«rėkit mėlynės“.

Po Å¡ių žodžių moteris nurodo į deÅ¡inę rankÄ , kurioje matosi paraudimas. Kairės rankos vidurinis pirÅ¡tas kraujuoja (b. l. 61-63). Ikiteisminio tyrimo metu apžiÅ«rėjus Bendrojo pagalbos centro pateiktÄ 2018 m. rugpjūčio 1 d. garso įraÅ¡Ä užfiksuota, kad tai yra pokalbis, kurio metu R. S. kviečia policijos pareigÅ«nus į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nes brolis muÅ¡a mamÄ . Mama jam paskambino ir jis iÅ¡girdo, kad brolis ir mama abu girti, brolis vėl muÅ¡asi. Jis važiuoja pas mamÄ .

Brolis eilinį kartÄ muÅ¡asi. Mama ir brolis yra geriantys. Brolis, kai iÅ¡geria alkoholio, pastoviai kabinėjasi prie mamos, muÅ¡a jÄ (b. l. 97). 2018 m. rugpjūčio 1 d. buto esančio (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu užfiksuota kambaryje ant stalo gulinti žalios spalvos Å¡luostė su raudonos spalvos dėmėmis. Prie įėjimo durų guli tuÅ¡ti alaus buteliai (b. l. 80-82). Alkotesterio Å¡aknelėje nurodyta, kad 2018 m. birželio 25 d. 21.37 val. V. S. iÅ¡kvepiamame ore rasta 2,14 promilės alkoholio (b. l. 124).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. birželio 29 d. 23.18 val. V. S. iškvepiamame ore rasta 2,57 promilės alkoholio (b. l. 125). Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. 12.37 val. V. S. iškvepiamame ore rasta 3,25 promilės alkoholio (b. l. 126). Teismas pažymi, kad V. S., I. S., R. S., I. B., M. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- V. S., I. S., R. S., I. B., M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, apžiūrų protokolai, alkotesterio šaknelės- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais.

Pagrindo netikėti Å¡iais įrodymais nėra, jie yra neprieÅ¡taringi, papildo vieni kitus. Å ių įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad 2018 m. birželio 25 d. apie 20.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), V. S., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,14 promilių girtumas), vienÄ kartÄ kumščiu sudavė savo motinai I. S. į kairįjį Å¡onÄ ir ne mažiau kaip vienÄ kartÄ sudavė I. S. delnais per abu skruostus, kelis kartus į veido sritį, tokiu bÅ«du V. S. sukėlė I. S. fizinį skausmÄ .

Taip pat Å¡ių įrodymų užtenka iÅ¡vadai, kad 2018 m. birželio 29 d. apie 22.28 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. S., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,57 promilių girtumas), žodinio konflikto metu ne mažiau kaip vienÄ kartÄ sudavė delnais savo motinai I. S. į veido sritį ir vienÄ kartÄ kumščiu sudavė I. S. į nugaros sritį, po ko sugriebęs I. S. už plaukų ėmė Å¡iÄ tampyti, tokiu bÅ«du V. S. sukėlė I. S. fizinį skausmÄ . Taip pat Å¡ių įrodymų užtenka iÅ¡vadai, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 11.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V.

S., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,25 promilių girtumas), griebė lovoje gulėjusiai savo motinai I. S. už gerklės, delnu stipriai užspaudė I. S. burnÄ bei rankos pirÅ¡tais suspaudė I. S. tarpuakį, po ko I. S. iÅ¡ virÅ¡utinės lupos pradėjo tekėti kraujas, tokiu bÅ«du V. S. sukėlė I. S. fizinį skausmÄ . III. Veikų kvalifikavimo motyvai Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 248 straipsnio 1 dalis.

1. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. 2018 m. birželio 25 d. V. S. muÅ¡damas I. S. sukėlė jai fizinį skausmÄ . I. S. yra V. S. motina, t. y. jo Å¡eimos narė, taigi V. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. 2018 m. birželio 29 d. V. S. muÅ¡damas I. S. sukėlė jai fizinį skausmÄ . I. S. yra V. S. motina, t. y. jo Å¡eimos narė, taigi V. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. 2018 m. rugpjūčio 1 d. V. S. muÅ¡damas I. S. sukėlė jai fizinį skausmÄ . I. S. yra V. S. motina, t. y. jo Å¡eimos narė, taigi V. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. IV. Bausmių skyrimo motyvai Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . BK 55 straipsnis. Asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

9) veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. BK 63 straipsnio 1-4 dalys.

1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti.

2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

3. Kai bausmės visiÅ¡kai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos Å¡velnesnės bausmės.

4. Kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iÅ¡ pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali bÅ«ti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, iÅ¡skyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtÄ bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtÄ bausmę įskaitomas pagal Å¡io kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo ar areÅ¡to parai, dviejų MGL dydžio baudai, Å¡eÅ¡ioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms. Spręsdamas dėl V. S. skirtinų bausmių rūšių bei dydžių teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. S. tyčia padarė tris nusikalstamas veikas, prisiskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai.

V. S. prisipažino padaręs jam įkaltinamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. V. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas V. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. V. S. yra neteistas, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, V. S. laisvės atėmimo bausmės neskirtinos. Teismas įvertina ir tai, kad V. S. niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio V.

S. smurtauja prieÅ¡ mamÄ , taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. S. skyrus laisvės apribojimo bausmę, įgalinančiÄ teismÄ nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei Å¡ių įpareigojimų vykdymo kontrole: už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 25 d. įvykis), padarymÄ V. S. skirtina Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. S. visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V.

S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo; už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 29 d. įvykis), padarymÄ V. S. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. S. visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V.

S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo; už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugpjūčio 1 d.), padarymÄ V. S. skirtina deÅ¡imties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. S. visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V.

S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo. Å ios bausmės bendrintinos jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios- deÅ¡imties mėnesių laisvės apribojimo bausmės, V. S. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugpjūčio 1 d.

įvykis), padarymÄ pridedant dalį- tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, V. S. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 25 d. įvykis), padarymÄ bei dalį- penkis mėnesius laisvės apribojimo bausmės, V. S. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 29 d. įvykis), padarymÄ ir V. S. skirtina galutinė subendrinta vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. S. visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V.

S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo. V. S. nuo 2018 m. birželio 25 d. 20.45 val. iki 2018 m. birželio 26 d. 15.01 val., nuo 2018 m. birželio 29 d. 22.50 val. iki 2018 m. birželio 30 d. 12.48 val. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. 11.10 val. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. 08.08 val., t. y. keturias paras buvo laikinai sulaikytas (b. l. 24, 25, 32, 64, 70, 99, 105), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis V.

S. laikinai sulaikytam iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į jam skirtinÄ bausmę, vienÄ dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BK 42 straipsnio 6 dalis.

6. Padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui kartu su bausme, remiantis Å¡io kodekso 67, 68, 681, 682, 72, 721, 722 ir 723 straipsniais, gali bÅ«ti skiriamos viena arba daugiau Å¡ių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas. BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

3. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas gali bÅ«ti skiriami kartu su bausme. BK 722 straipsnis. Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

Å is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per teismo nustatytÄ terminÄ . V. S. nusikalstamos veikos pasireiÅ¡kė smurtinio pobÅ«džio veiksmais prieÅ¡ Å¡eimos narį- mamÄ . Pažymėtina, kad V. S. smurtinio pobÅ«džio veiksmai prieÅ¡ mamÄ I. S. kartojosi ir anksčiau- tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino tiek I. S., tiek R. S., dėl ko teismas mano esant tikslinga V. S. skirti BK 722 straipsnyje įtvirtintÄ baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo.

VI. Procesinės prievartos priemonės Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar Å¡velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. KardomÄ jÄ priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymÄ . Ikiteisminio tyrimo metu V. S. skirtos kardomosios priemonės- raÅ¡ytiniai pasižadėjimai neiÅ¡vykti (b. l. 30-31, 69, 103-104), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ - naikintinos. VII. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms nagrinėti Å iai bylai reikÅ¡mingos teisės normos: BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ , daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡sprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys Å¡io Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų praÅ¡ymu; laikmenos su informacija, gauta Å¡io Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptÄ sekimÄ , grÄ Å¾inamos jų lydimuosius dokumentus suraÅ¡iusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų praÅ¡ymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grÄ Å¾inami teisėtiems savininkams, o jeigu Å¡ie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl Å¡ių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Å io straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimÄ , vėlesnėse proceso stadijose – bylÄ nagrinėjantis teismas. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu rasta ir paimta žalios spalvos Å¡luostė su raudonos spalvos dėmėmis, saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (b. l. 80-82, 147-148), yra menkavertė ir negali bÅ«ti sunaudota, taigi Å¡is daiktas nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Kompaktinė plokštelė su vaizdo, garso įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 66, 722 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 2 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 25 d. įvykis), ir skirti jam Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. S. visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo.

Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 29 d. įvykis), ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. S. visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo.

Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykis), ir skirti jam deÅ¡imties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. S. visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo.

Å ias bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios- deÅ¡imties mėnesių laisvės apribojimo bausmės, V. S. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykis), padarymÄ pridedant dalį- tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, V. S. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 25 d. įvykis), padarymÄ bei dalį- penkis mėnesius laisvės apribojimo bausmės, V.

S. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 29 d. įvykis), padarymÄ ir V. S. skirti galutinę subendrintÄ vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. S. visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo.

Ä® V. S. skirtÄ bausmę įskaityti V. S. laikinai sulaikytam iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ - keturias paras, kas atitinka aÅ¡tuonias laisvės apribojimo dienas. Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Skirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. S. skirtas kardomÄ sias priemones- raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ - panaikinti. Žalios spalvos Å¡luostę su raudonos spalvos dėmėmis, saugomÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Kompaktinę plokÅ¡telę su garso, vaizdo įraÅ¡ais palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ .

Išaiškinti V. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Mindaugas Ražanskas