2024-09-25 Nr. AB-13818-3-61-3-02522-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-444-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02522-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „FORMA“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „FORMA“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Timis“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „FORMA“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. pranešimą – sprendimą, kad nepritariama „Viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimas ir vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas“ projekto sprendiniams; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio 2024 m. balandžio 26 d. pranešimą – sprendimą, kad nepritariama „Viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimas ir vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas“ projekto sprendiniams.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyrius 2024 m. balandžio 26 d. pastaba nepritarė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas) techniniam projektui, konkrečiai – medžių šalinimui ties paradiniu įėjimu į pastatą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyris 2024 m. balandžio 26 d. pastaba nepritarė Objekto techniniam projektui, jį motyvuodama poreikiu gauti žemės sklypo bendrasavininkių sutikimą dėl statybos darbų vykdymo.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. nepritarimą „Viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimas ir vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas“ projekto sprendiniams; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio 2024 m. balandžio 26 d. nepritarimą „Viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimas ir vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas“ projekto sprendiniams.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti nepritarimai yra sudėtinė statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso dalis, todėl laikytini tarpiniais dokumentais, kurie negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį ir UAB „FORMA“ skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundžiami aktai nėra atsakovo atsisakymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba nelemia tokių pasekmių. Pareiškėjas cituodamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 13 ir 15 dalis, teigia, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimą pagrindžia ne atskiras administracinis sprendimas, o pats statybą leidžiantis dokumentas (jis pats yra tokiu sprendimu), kurio duomenys yra paskelbti cituojamos teisės normos nustatyta tvarka.

Pareiškėjo nuomone, teismo nutarties pagrįstumo vertinimui yra reikšminga išsiaiškinti statybą leidžiančio dokumento neišdavimo procedūrą, su tikslu atsakyti, kas yra laikoma baigiamuoju administraciniu aktu, kuriuo yra atsisakoma išduoti subjektui statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjas pabrėžia, jog tokio dokumento teisės aktai nenumato. Priešingai, juridiniai faktai (rašytiniai aktai), kuriais užkertamas kelias statytojui gauti statybą leidžiantį dokumentą, yra būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirų padalinių išdėstyti nepritarimai atskiriems Techninio projekto sprendiniams, dėl kurių administracinę bylą ir iniciavo pareiškėjas.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalis paliudija, jog statybą leidžiantis dokumentas subjektui neišduodamas, apie tai subjektą informuojant per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“), nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Taigi, būtent statinio projektą tikrinančių subjektų nepritarimai projektui (būtent „nepritarimu“ įstatyme yra įvardijamas sprendimas, kuriuo įforminamas tikrinančio subjekto nesutikimas su techninio projekto sprendiniais) yra statybą leidžiančio dokumento neišdavimą nulemiantis dokumentas.

Tokius nepritarimus administracinėje byloje ir skundžia pareiškėjas. Pareiškėjas pažymi, kad iš esmės analogiškai statybą leidžiančio dokumento išdavimo bei neišdavimo procedūrą reglamentuoja Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Tiek Statybos įstatymas, tiek STR 1.05.01:2017, nenumato jokios papildomos tarpinės procedūros tarp nepritarimų statinio projektui įforminimo (pačių nepritarimų surašymo) ir statybą leidžiančio dokumento neišdavimo, kadangi nepritarimai ir yra tikrinančio subjekto atsisakymo išduoti statybą leidžianti dokumentą motyvus įforminantis dokumentas – baigiamasis dokumentas – aktas, kuriuo įforminamas statybą leidžiančio dokumento neišdavimas.

Pareiškėjo teigimu, tikrinančių subjektų (šiuo atveju – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyrių / padalinių) išdėstyti nepritarimai statinio projektui būtent ir yra statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros baigiamieji dokumentai, kuriais užkertamas kelias pareiškėjui statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Jokie papildomi administraciniai aktai ar sprendimai šiuo atveju nėra priimami, išleidžiami ar išduodami. Pareiškėjas pabrėžia, kad šiuo atveju teisės aktai nenumato jokio kito dokumento, kuriame būtų išdėstytas atsisakymas išduoti statytojui statybą leidžiantį dokumentą ir kuris galėtų būti pareiškėjo skundžiamas.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas vertina, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjo skundžiami nepritarimai yra tik tarpiniai statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros dokumentai, yra nepagrįsta ir neatitinkanti proceso teisinio reglamentavimo. Dėl šios priežasties, administracinio teismo atsisakymas priimti pareiškėjo skundą dėl to, jog jis esą skundžia tik tarpinius, o ne baigiamuosius statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros dokumentus, iš esmės reikštų neįmanomos pareigos nustatymą pareiškėjui (lot.

Lex non cogit adimpossibilia). Kitaip tariant – tai reikštų, jog administracinė teisena dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo subjektams apskritai yra neįmanoma ir neprieinama, o tai savo ruožtu, pažeistų vieną iš esminių teisinės valstybės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kur yra nustatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-634-502/2019 sprendė teisiniu požiūriu analogišką klausimą. Minėtoje administracinėje byloje suformuota teismine praktika pareiškėjas reikšmingai rėmėsi Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams pateiktame skunde. Šiuo atveju tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-634-502/2019, tiek šioje byloje, vertinamas klausimas iš esmės yra identiškas – galimybė pareiškėjui skųsti savivaldybės administracijos nepritarimus statybą leidžiančiam dokumentui gauti, o vienas iš tokio skundo teisinių pagrindų – nepritarimų neatitiktis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms individualiam administraciniam aktui (pagal ankstesnę Viešojo administravimo įstatymo redakciją) bei administraciniam sprendimui (pagal aktualią Viešojo administravimo įstatymo redakciją) keliamiems reikalavimams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas precedentas, kuriuo remiasi pareiškėjas, patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirų padalinių priimti nepritarimai pareiškėjo parengtam projektui gali būti administracinio ginčo dalyku, o tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nurodyti teisminės praktikos atvejai yra suformuoti visiškai skirtingų ratio decidendi bylose, todėl neturėtų būti taikomi.

Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl skundžiamų sprendimų įtakos būtent pareiškėjo teisėms ir interesams. Skundžiamų sprendimų įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms akivaizdžiai nusako Statybos įstatymo ir STR 1.05.01:2017 nuostatos. Pasekmių kildinimo pagrindas yra šių skundžiamų sprendimų (nepritarimų) teisinė galia, kadangi vien šiais nepritarimais (kaip jie bebūtų pavadinti: nepritarimai, sprendimai, aktai, atsisakymai, kt.) yra užkertamas kelias statybą leidžiančiam dokumentui pagal pareiškėjo parengtus Techninio projekto sprendinius gauti. Skundžiamais sprendimais yra aiškiai pabloginama pareiškėjo, kaip besiskundžiančios šalies, materialinė teisinė padėtis: pareiškėjas tampa atsakingu prieš projektavimo darbų užsakovą dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo, atsakovui nustačius pareiškėjo parengto Objekto techninio projekto trūkumus. Tokia grėsmė nėra formali – jos kilimą pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pagrindė pridėdamas trečiojo asmens pretenziją dėl Projektavimo sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo reikalavimo reiškimo ateityje. Pareiškėjo įsitikinimu, tiek skunde, tiek atskirajame skunde išvardinti teisiniai pagrindai neleidžia abejoti skundžiamų sprendimų teisine galia, pasekmėmis ir tiesiogine įtaka pareiškėjo interesams.

Pareiškėjas mano, kad svarbu atriboti pareiškėjo skundžiamų nepritarimų pripažinimą administraciniams sprendimams, kurie gali būti skundžiami administraciniams teismams, nuo skundžiamų sprendimų panaikinimo pagrindų. Aplinkybė, kad pareiškėjas savo skundu prašo administracinio teismo panaikinti atsakovo priimtus nepritarimus, be kitų ir tuo pagrindu, jog jie neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniu nustatytų reikalavimų administraciniam aktui, nereiškia, jog patys skundžiami sprendimai negali būti administracinio ginčo dalyku. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamų sprendimų turinio neatitikimas Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems administracinio sprendimo reikalavimams būtent ir yra vienas iš pareiškėjo įrodinėjamų skundžiamų sprendimų panaikinimo pagrindų. Pareiškėjas pabrėžia, jog skundžiami sprendimai pareiškėjui turi administracinio akto galią – baigiamojo dokumento, nulemiančio konkrečius teisinius padarinius, teises ir pareigas pareiškėjui, tačiau jie yra naikintini dėl jų pagrįstumo ir motyvuotumo trūkumų. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas spręsdamas skundo administracinėje byloje priėmimo klausimą, skundžiamus sprendimus turėtų vertinti ne jų turinio, tačiau pasekmių ir įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms aspektu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo nurodyti nepritarimai yra sudėtinė statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso dalis, todėl laikytini tarpiniais dokumentais, kurie negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros teisinį reglamentavimą ir dėl to padarė skubotą bei nepagrįstą išvadą dėl tariamai tarpinių sprendimų galią turinčių skundžiamų sprendimų. Pareiškėjo nuomone, teismas taip pat nepagrįstai nelaikė skundžiamų sprendimų juridiniais aktais, kurie be jokių papildomų ir lydimųjų dokumentų užkerta kelią objekto statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir liko neįvertinta, jog neapskundus skundžiamų sprendimų teismui (teismui nepriėmus pareiškėjo skundo), pareiškėjas netenka galimybių ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo išduoti Objektui statybą leidžiantį dokumentą, kadangi jokie papildomi tokį atsisakymą įtvirtinantys dokumentai neegzistuoja.

ABTĮ 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.)

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais (2 p.); leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius;

įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti (5 p.).

Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduodamas statyti ir (ar) rekonstruoti valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo savivaldybė, statybą leidžiančiame dokumente turi būti įrašytas savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius (Statybos įstatymo 27 str. 2 d.).

Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso metu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai priimtus administracinius sprendimus administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas (Statybos įstatymo 27 str. 28 d.).

Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per IS „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią IS „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.

Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 16 punkte nustatyta, kad statinio projektą tikrinantis asmuo ne vėliau kaip iki Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nurodyto statinio projekto patikrinimo termino pabaigos IS „Infostatyba“ paskelbia pritarimą ar nepritarimą statinio projektui. Nepritarus statinio projektui, IS „Infostatyba“ paskelbiami motyvai nurodant konkrečius Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus. Prašymo pateikėjas informaciją apie kiekvieną nepritarimą statinio projektui ir jo motyvus gauna per IS „Infostatyba“ iškart po jo paskelbimo IS „Infostatyba“.

Jei per statinio projekto patikrinimo terminą statinio projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik tuo atveju, jei nepritaręs statinio projektui subjektas IS „Infostatyba“ nurodė savo nepritarimo motyvus (STR 1.05.01:2017 19 p.). Jei statinio projektui nepritariama, apie tai, pridėdamas visus nepritarimo motyvus, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas paskelbia IS „Infostatyba“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po statinio projekto patikrinimo termino pabaigos, arba iki šio termino pabaigos, jei gauti visų statinio projektą privalėjusių patikrinti subjektų sprendimai dėl statinio projekto derinimo ir jei bent vienas subjektas statinio projektui nepritarė (STR 1.05.01:2017 20 p.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas per IS „Infostatyba“ pateikė techninį projektą „Viešbučio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas“ (toliau – ir Projektas), kurio tikslai – atlikti projekto ekspertizę, gauti statybą leidžiantį dokumentą, parinkti statybos rangovą, parengti darbo projektą, parinkti statybos produktus, įrenginius ir pagal pateiktas technines specifikacijas, vadovaujantis darbo projektu, atlikti statybos darbus, įvertinti (pagal techninių specifikacijų reikalavimus) statybos darbų ir pastatyto statinio normatyvinę kokybę; užbaigus statinį, Statybos įstatyme nustatytais atvejais gauti išduodamą statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, techninio projekto technines specifikacijas pažymint žyma „Taip pastatyta“. Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktu skundu yra prašoma panaikinti IS „Infostatyba“ patalpintus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. pranešimą – sprendimą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio 2024 m. balandžio 26 d. pranešimą – sprendimą, kuriais nepritariama Projekto sprendiniams.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyrius 2024 m. balandžio 26 d. pranešimu be kita ko informavo pareiškėją, kad negali pritarti Projekto sprendiniams, kuriais numatoma šalinti liepas sklypo vidiniame kieme. Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo koreguoti Projekto sprendinius išsaugant liepas – atsisakyti panduso ir patalpų išplėtimo rūsio aukšte bei nagrinėti galimybę neįgaliųjų patekimą į cokolį užtikrinti prie įėjimo centrinėje ašyje projektuojamų laiptų įrengiant vertikalų keltuvą ar laiptų keltuvą pagal STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ reikalavimus, bei nurodo, kad keičiant Projekto esminius sprendinius (pastato išorės matmenis (taip pat rūsio) daugiau nei per 1 m) turi įvertinti Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies reikalavimus dėl visuomenės informavimo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio 2024 m. balandžio 26 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini)tvarka. Įregistravimo pagrindas – 2018 m. birželio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-4250 (toliau – ir Pirkimo-pardavimo sutartis) ir 2007 m. kovo 7 d. sutartis Nr. 652 (toliau – ir Sutartis). Minėtame pranešime pastebima, kad Pirkimo-pardavimo sutartyje ir Sutartyje nėra aptartos sąlygos dėl statytojo teisės įgyvendinimo ir atkreiptas dėmesys, kad Sutartyje nurodyta, jog UAB „Domus perfecta“ ir Lietuvos Respublika atskirai naudosis žemės sklypo dalimis, o Pirkimo-pardavimo sutartyje (8.2.1 p.) papildyta, kad bendraturčiai atskirai nuo kitų bendraturčių valdo, naudojasi ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka disponuoja žemės sklypo dalimis, o tai suponuoja, kad siekiant įgyvendinti statytojo teisę turi būti gauti visų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių sutikimai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo pareiškėją, kad dėl Lietuvos Respublikai priklausančios sklypo dalies patikėtinio sutikimo turi kreiptis atskiru prašymu, pridėdamas Lietuvos Respublikai priklausančioje dalyje esančio garažo savininko (sklypo dalies naudotojo) sutikimą.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad IS „Infostatyba“ nurodyti nepritarimai negali būti laikomi administraciniu sprendimu ABTĮ prasme ir vien jų nuginčijimas teisme pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukeltų: šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. nepritarimas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio 2024 m. balandžio 26 d. nepritarimas, kuriais nepritariama Projekto sprendiniams, laikytini administraciniais aktais, kurie sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi paskelbtos išvados „Nepritarta“ su pastabomis, pareiškėjui užkerta kelią gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina, kad tokia ginčo santykiams taikytinų teisės normų turinio aiškinimo praktika pateikiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-740-624/2021 ir 2021 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-129-415/2021.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „FORMA“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius