2025-10-08 Nr. AB-16314-3-62-3-03249-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-76-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03249-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. SN-23-2192 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 2S-2506 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis su 2023 m. rugsėjo 1 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininką dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo, tačiau Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Sprendimu pareiškėjo prašymas buvo netenkintas motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nėra atlikęs nustatytos minimalios dviejų metų laisvės atėmimo bausmės dalies, o Tarnybos sprendimu Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Sprendimas paliktas nepakeistas motyvuojant tuo, kad pareiškėjo bausmės atlikimo įstaigoje pradžia yra skaičiuojama nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, todėl dviejų metų laisvės atėmimo bausmės dalis, leisianti pretenduoti į trumpalaikės išvykos į namus suteikimą, sueis 2024 m. spalio 6 d.

Pareiškėjas teigė, kad jis atitinka visus kriterijus, kurie nustatyti asmenims, siekiantiems trumpalaikės išvykos į namus suteikimo, prašymo pateikimo metu jis jau buvo atlikęs nustatytą minimalią dviejų metų laisvės atėmimo bausmės dalį, jog jam būtų suteikta teisė į trumpalaikę išvyką. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę faktiškai pradėjo atlikti dar 2018 m. rugpjūčio 29 d., kai buvo suimtas ikiteisminio tyrimo metu, todėl prašymo pateikimo metu jau buvo atlikęs daugiau kaip penkis metus jam paskirtos 12 metų laisvės atėmimo bausmės. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas, o tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, 2A-4-699/2016, 2K-263-689/2018, 2K-207-788/2021).

Pareiškėjas teigė, kad net ir tuo atveju, jei laisvės atėmimo bausmės pradžia turėtų būti skaičiuojama ne nuo faktinio nuteistojo suėmimo momento, o nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, laisvės atėmimo bausmės pradžia turėtų būti skaičiuojama ne nuo apeliacinės instancijos, o nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 30 d. Pareiškėjo vertinimu, atsisakymą tenkinti jo prašymą atsakovas grindė klaidingu teisės normų interpretavimu, kuris prieštarauja teismų praktikai, o Tarnyba iš esmės tik perrašė Sprendimo motyvus ir nepateikė savarankiškų argumentų.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 68 straipsnio 1 dalį, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, jeigu jie, be kita ko, yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra dveji metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Atsakovo teigimu, pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės termino pradžia skaičiuojama nuo 2022 m. spalio 5 d., kaip nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 336 straipsnio 3 dalis, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo bausmę vykdyti anksčiau, kaip numatyta BPK 315 straipsnio 2 dalyje (nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo R. B. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 1 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. SN-23-2192 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (Sprendimas) pareiškėjo prašymas buvo netenkintas motyvuojant tuo, kad pareiškėjui teismo nuosprendžiu buvo skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią laisvės atėmimo vietoje pareiškėjas pradėjo atlikti 2022 m. lapkričio 11 d., t. y. prašymo pateikimo metu pareiškėjas nebuvo atlikęs nustatytos minimalios (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmės dalies. Teismas nurodė, kad nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas 2023 m. spalio 3 d. skundu kreipėsi į Tarnybą, kuri 2023 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 2S-2506 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (Tarnybos sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir konstatavo, jog pareiškėjas nuteistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė, pareiškėjas nebuvo pateikęs BPK 315 straipsnyje numatyto prašymo pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka, jo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžia skaičiuojama nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, todėl dviejų metų laisvės atėmimo bausmės dalis, leisianti pretenduoti į trumpalaikės išvykos į namus suteikimą, sueis 2024 m. spalio 6 d.

7. Teismas, įvertinęs BVK 68 straipsnio nuostatas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, ar pareiškėjas atitinka kitas, BVK 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dėl teisės išvykti iš bausmės atlikimo vietos suteikimo, o nesutikimą su ginčijamais sprendimais pareiškėjas motyvuoja tuo, jog pareiškėjas prašymo pateikimo metu buvo atlikęs minimalią dviejų metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl atsakovo sprendimas nesuteikti trumpalaikės išvykos į namus nepagrįstas.

8. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų ir Tarnybos 2023 m. rugsėjo 14 d. pažymos apie pareiškėjo atliekamą bausmę nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-813/2021 pareiškėjui buvo paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-658/2022 nusikalstama veika buvo perkvalifikuota ir pareiškėjui paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas nurodė, kad Sprendime pažymėta, jog bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 5 d. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog teismas į bausmės laiką įskaitė laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2022 m. spalio 5 d., nesudaro pagrindo kitaip vertinti bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžią, nei nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nuosprendyje. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo bausmės atlikimo įkalinimo įstaigoje pradžią skaičiavo nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2022 m. spalio 5 d.

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal BVK 68 straipsnio 2 dalies 3 punktą minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžios), kurią atlikus nuteistiesiems suteikiama trumpalaikė išvyka į namus, yra dveji metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, sutiko su atsakovo pozicija, kad minimali dviejų metų laisvės atėmimo bausmės dalis, leisianti pareiškėjui pretenduoti į trumpalaikės išvykos į namus suteikimą, sueis 2024 m. spalio 6 d. Kadangi pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 1 d. teikiant prašymą dėl trumpalaikės išvykos suteikimo BVK 68 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas minimalus 2 metų terminas nebuvo suėjęs, teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl trumpalaikės išvykos suteikimo.

10. Teismas pastebėjo, kad Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sprendime pareiškėjo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžia nurodoma 2022 m. lapkričio 11 d., t. y., kai pareiškėjas faktiškai įkalinimo įstaigoje pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pažymėjo, kad bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžia, nepriklausomai nuo to, kokioje bausmės atlikimo vietos įstaigoje pareiškėjas yra laikomas, laikytina Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-658/2022 nurodyta nuosprendžio paskelbimo data – 2022 m. spalio 5 d. Teismas nurodė, kad valstybės institucijos, kurių žinioje yra laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo, privalo laiku keistis turima informacija ir savo veiksmus derinti taip, kad tai netaptų kliūtimi asmens teisių (pavyzdžiui, teisei į trumpalaikę išvyką) realizavimui, kita vertus, Sprendime nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžia – 2022 m. lapkričio 11 d., šiuo atveju nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovo Sprendimą dėl trumpalaikės išvykos nesuteikimo.

11. Teismas sprendė, kad ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pagrindo juos panaikinti nėra, todėl atitinkamai atmetė ir pareiškėjo išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo.

III. 12. Pareiškėjas R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti.

13. Pareiškėjas pažymi, kad skunde ginčijo Sprendimo ir Tarnybos sprendimo išvadas, jog pareiškėjas neva neatitinka BVK 68 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos trumpalaikės išvykos į namus suteikimui, nes dar nėra atlikęs 2 metų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies. Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės normų taikymu ir teigia, kad teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir argumentų, rodančių, jog pareiškėjas yra atlikęs įstatymo reikalaujamą 2 metų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį trumpalaikės išvykos į namus suteikimui, teismo sprendimas formalus, o tokie veiksmai nesuderinami su konstitucinių teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio saugumo principų užtikrinimu, teismas bylą nagrinėjo šališkai, pirmenybę suteikė atsakovo paaiškinimams.

14. Pareiškėjas pažymi, kad su skundu teismui buvo pateikta Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. rugsėjo 14 d. pažyma apie atliekamą bausmę, kurios turinys įrodo, jog pareiškėjas faktiškai pradėjo atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę dar 2018 m. rugpjūčio 29 d., kai buvo suimtas ikiteisminio tyrimo metu, todėl pareiškėjas jau yra atlikęs beveik pusę iš jam paskirtos 12 metų laisvės atėmimo bausmės, taigi neabejotinai atliko reikalaujamą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Pareiškėjas teigia, kad teismas dėl šios pažymos nepasisakė, t. y. šių skundo argumentų nenagrinėjo ir tokiu būdu padarė esminį proceso teisės pažeidimą ir priėmė sprendimą išsamiai neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

15. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamuose atsakovo sprendimuose pateiktu laisvės atėmimo bausmės pradžios laiko nustatymo aiškinimu ir teigia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, 2A-4-699/2016, 2K-263-689/2018, 2K-207-788/2021). Pareiškėjo teigimu, jis nuo 2018 metų pradėjo realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nes šis laikas yra įskaičiuojamas į bausmės atlikimo laiką.

16. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, jog vieniems nuteistiesiems, kuriems teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir kuriems iki nuosprendžio priėmimo buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o tiems, kuriems suėmimas nebuvo taikomas, savaime neleidžia skirtingai vertinti tokių nuteistųjų teisinę padėtį BVK 68 straipsnio nuostatų kontekste, kadangi tai priklauso ne nuo nuteistojo, o nuo baudžiamojo proceso subjektų. Pareiškėjo nuomone, jam nesuteikiant teisės išvykti be palydos į Lietuvos Respublikoje esančius namus, jis nepagrįstai diskriminuojamas, pažeidžiami jo teisėti lūkesčiai ir lygiateisiškumo principo suteiktos garantijos.

17. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžia laikytina Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-658/2022 nurodyta nuosprendžio paskelbimo data – 2022 m. spalio 5 d. Pareiškėjo vertinimu, jei vadovautis pozicija, jog laisvės atėmimo bausmės pradžia turėtų būti skaičiuojama ne nuo faktinio nuteistojo suėmimo momento, o nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tokiu atveju, pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės pradžia turėtų būti skaičiuojama ne nuo apeliacinės instancijos, o nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 30 d. ir tokiu atveju 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalis, leidžianti pareiškėjui pretenduoti į trumpalaikės išvykos į namus suteikimą, suėjo dar 2023 m. liepos 1 d. Pareiškėjas pažymi, kad nėra pateikta jokių aplinkybių, kurios galėtų paneigti jo teisę išvykti iš bausmės atlikimo vietos, jam neabejotinai atitinkant visas BVK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas sąlygas, todėl Sprendimu pareiškėjo padėtis laisvės atėmimo vietų įstaigoje pabloginta nepagrįstai ir neteisėtai.

18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Tarnyba nurodo, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pažymoje pateikta informacija apie pareiškėjo kalinimą Tarnyboje apima ir jo suėmimą; pažymoje nurodyta pareiškėjo kalinimo pradžia t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir bausmės, kuri perkvalifikuota ir subendrinta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, ir įsiteisėjo nuo 2022 m. spalio 5 d., atlikimo pabaiga. Todėl Tarnyba nesutinka, kad pareiškėjui numatytas minimalus atliktas laisvės atėmimo bausmės terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d., nes nėra jo prašymo, kaip tai numatyta BPK 315 straipsnio 2 dalyje (nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka). Tarnyba sutinka su teismo motyvais ir vertina, kad teismo sprendimo pareiškėjo apeliaciniame nurodytais argumentais naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje kilo ginčas dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus dėl to, kad prašymo pateikimo metu pareiškėjas nebuvo atlikęs nustatytos minimalios (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmės dalies (BVK 68 str. 2 d. 3 p.) bei Tarnybos sprendimo, kuriuo Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl minėto Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Sprendimo, skundą atmetė, bei įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo bausmės atlikimo įkalinimo įstaigoje pradžią skaičiavo nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2022 m. spalio 5 d., o kadangi pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 1 d. teikiant prašymą dėl trumpalaikės išvykos suteikimo BVK 68 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas minimalus 2 metų terminas nebuvo suėjęs, teismas sprendė, kad Tarnyba pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl trumpalaikės išvykos suteikimo.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės normų taikymu, pažymi, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. rugsėjo 14 d. pažyma apie atliekamą bausmę įrodo, jog pareiškėjas faktiškai pradėjo atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę dar 2018 m. rugpjūčio 29 d., kai buvo suimtas ikiteisminio tyrimo metu, todėl pareiškėjas jau yra atlikęs beveik pusę iš jam paskirtos 12 metų laisvės atėmimo bausmės ir atitiko BVK 68 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose ir nesutinka su teismo išvada, kad bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžia laikytina Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-658/2022 nurodyta nuosprendžio paskelbimo data – 2022 m. spalio 5 d. Pareiškėjo vertinimu, jei laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti ne nuo faktinio jo suėmimo momento, o nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tokiu atveju, jo laisvės atėmimo bausmės pradžia turėtų būti skaičiuojama ne nuo apeliacinės instancijos, o nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 30 d., ir tuomet pareiškėjas būtų atitikęs BVK 68 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus.

23. BVK 68 straipsnio 1 dalis (2022 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1771 redakcija) nustatė, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir yra nustatyta pažanga ją mažinant; 2) yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; 3) neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių; 4) užsiima pasiūlyta darbine veikla (savarankiškai dirba ne bausmės atlikimo vietoje) šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius (ši sąlyga netaikoma nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems).

24. Pagal BVK 68 straipsnio 2 dalies 3 punktą minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžios), kurią atlikus nuteistiesiems suteikiama trumpalaikė išvyka į namus, yra dveji metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo.

25. BK 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Pagal šio straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

26. BVK 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina bausmių vykdymo teisėtumo principą, kurio esmė ta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnyje nustatytu atveju – neįsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis, o Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais bausmės vykdymo pagrindas yra užsienio valstybės teismo arba tarptautinės teisminės institucijos įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (sprendimas). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos (BPK 336 str. 3 d.).

27. BPK 315 straipsnis nustato, kad jei yra paduotas apeliacinis skundas, nuosprendis nepradedamas vykdyti (1 d.); nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (2 d.).

28. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkui prašymą suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus pateikė 2023 m. rugsėjo 1 d.

29. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-658/2022 nuspręsta: 1) Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų R. B., <...> pripažinimo kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį; 2) nuteistojo R. B. (pareiškėjo) nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktų į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, pripažinti jį kaltu dėl jos padarymo ir paskirti jam 12 metų laisvės atėmimo bausmę; 3) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, t. y. griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes arešto bausmes, ir R. B. paskirti subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę; 4) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, t. y. griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, ir R. B. paskirti galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę; 5) bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 5 d.; 6) vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2022 m. spalio 5 d.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas teisės aktų nuostatas, pažymi, kad BVK 68 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata negali būti aiškinama taip, jog bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžios momentas būtų siejamas su momentu, kai asmuo suimamas ar laikinai sulaikomas, nepaisant to, kad vėliau įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitomas į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pradedama vykdyti laisvės atėmimo bausmė, kuria siekiama įstatyme nustatytų jos paskirties ir tikslų, o asmens suėmimo ar laikino sulaikymo tikslai ir paskirtis baudžiamajame procese, asmens teisinis statusas, yra visiškai skirtingi nuo bausmės vykdymo pagal BVK nuostatas tikslų bei nuteistojo asmens teisinio statuso. Todėl bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietoje įstaigoje pradžia turi būti pradedama skaičiuoti būtent nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, išskyrus BPK 315 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį (nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą bei į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-658/2022 rezoliucinę dalį, pažymi, kad minėtame įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 5 d. Taigi nagrinėjamu atveju minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžios) BVK 68 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo prasme pagal šį nuosprendį negali būti aiškinama kitaip nei nuo 2022 m. spalio 5 d., kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas. Kadangi pareiškėjo prašymo suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus pateikimo metu dar nebuvo suėjęs BVK 68 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos minimalios atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies (nuo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžios) terminas – dveji metai, pareiškėjas nebuvo BPK 315 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka raštu pareiškęs noro pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka, Sprendimu pagrįstai buvo atsisakyta suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus, ir, atitinkamai, pagrįstai Tarnybos sprendimu pareiškėjo skundas dėl Sprendimo buvo atmestas.

32. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 str. 1 d. 1 p.).

33. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis