6de2a175-d780-435f-bcac-14ca7cbe19bf · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-289/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 126.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės MilaÅ¡ienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo P. V. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria netenkintas minėto pareiÅ¡kėjo skundas dėl 2011 m. birželio 15 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ateina“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalies pripažinimo negaliojančia, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ateina“ bankroto byloje Nr. B2-1025-153/2011, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartimi UAB „Ateina“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartimi nurodyta įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Bankrutavusios UAB „Ateina“ kreditorių susirinkimo 2011 m. sausio 26 d. posėdyje buvo priimti nutarimai, tarp jų nutarimas Nr. 2 – dėl pradinių atsakovo turto kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo (26-30 b. l.), kuriuo buvo nutarta atsakovo nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (administracinį pastatÄ su priklausiniais ir žemės sklypÄ ), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat dalį ilgalaikio turto, kuris įmontuotas nekilnojamajame turte, parduoti už 3 000 000 Lt, su PVM; turto nepardavus pirmosiose varžytynėse – antrosiose varžytynėse jį parduoti 10% sumažinta kaina, t. y. už 2 700 000 Lt, su PVM.

Pirmosios varžytynės 2011 m. gegužės 9 d. neįvyko, varžytynių dalyviui nepasiÅ«lius pradinės turto pardavimo kainos; antrosios varžytynės 2011 m. birželio 14 d. neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas (40, 58 b. l.).Bankrutavusios UAB „Ateina“ kreditorių susirinkimo 2011 m. birželio 15 d. posėdyje buvo priimti nutarimai, tarp jų nutarimas Nr. 3 – dėl atsakovo neparduoto turto pardavimo kainų sumažinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo (toliau – ginčo nutarimas), kuriuo nutarta atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ ir į jį įmontuotÄ dalį ilgalaikio turto pardavinėti kartu, už bendrÄ 3 000 280 Lt kainÄ , įskaitant 520 709,75 Lt PVM (nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti už 2 986 280 Lt, įskaitant 518 280 Lt PVM, o ilgalaikį turto, kuris įmontuotas į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ už 14 000 Lt, įskaitant 2 429,75 Lt PVM), o turto nepardavus Å¡iose varžytynėse, kitoms varžytynėms nustatyti 10% mažesnę kainÄ (10-25 b. l.).PareiÅ¡kėjas P. V.

J. (BUAB „Ateina“ trečios eilės kreditorius, kurio reikalavimas sudaro apie 0,32 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos) 2011 m. liepos 18 d. kreipėsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo 2011 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkimo ginčo nutarimo Nr. 3 dalį, kuria patvirtinta atsakovo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iÅ¡ varžytynių kaina – 2 986 280 Lt, įskaitant 518 280 Lt PVM, o turto nepardavus, kitose varžytynėse nustatyti 10 proc. mažesnę Å¡io turto kainÄ , bei šį klausimÄ perduoti BUAB „Ateina“ kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo (3-8 b. l.).

Nurodė, kad įmonės ginčo nekilnojamasis turtas (1978 m. statybos administracinis pastatas ir žemės sklypas, kuris nėra skirtas statyboms), pagal PVMÄ® 32 straipsnio 1 dalį PVM neapmokestinamas, tačiau pagal PVMÄ® 32 straipsnio 3 dalį BUAB „Ateina“ kreditorių susirinkimas turi teisę pasirinkti, kad už PVMÄ® neapmokestinamÄ nekilnojamosios prigimties daiktÄ PVM bÅ«tų skaičiuojamas. Pažymėjo, jog 2011 m. sausio 26 d. įvykusiame kreditorių susirinkime patvirtintos bendros nekilnojamojo ir į jį įmontuoto ilgalaikio materialaus turto pardavimo kainos mokėtinas PVM buvo skaičiuojamas tik nuo į jį integruoto ilgalaikio materialaus turto 38 381,63 Lt vertės ir sudarė 8 060 Lt, tuo tarpu 2011 m. birželio 15 d.

įvykusiame bendrovės kreditorių susirinkime nutarta nuo bankrutavusios įmonės nekilnojamojo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kainos skaičiuoti PVM (PVMÄ® 32 str. 3 d.). PareiÅ¡kėjo teigimu, pardavus ginčo turtÄ PVM mokėtojui, iÅ¡ trečiųjų varžytinių gautų 3 000 280 Lt bÅ«tų iÅ¡skaičiuota 520 772,75 Lt PVM, todėl kreditorių reikalavimams tenkinti iÅ¡ viso liktų 2 479 507,25 Lt, o už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ gautos lėšos, atskaičius PVM, sudarytų 2 468 000 Lt; be to, ketvirtųjų varžytynių atveju, iÅ¡skaičiavus pardavimo PVM, įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti iÅ¡ viso liktų 2 231 613,24 Lt.

Pabrėžė, jog visas varžytynėse parduodamas nekilnojamasis turtas yra įkeistas kreditoriaus AB SEB banko naudai, kurio finansinis reikalavimas sudaro 2 367 492,62 Lt, iÅ¡ visų 2 474 007,12 Lt bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. PareiÅ¡kėjo nuomone, kreditorių susirinkimas nustatė nepagrįstai maÅ¾Ä ir neadekvačiÄ kainÄ , nes pardavus įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , bÅ«tų patenkintas įkaito turėtojo AB SEB banko reikalavimas ir administravimo iÅ¡laidos, o likusios sumos nepakaktų kitų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, todėl taip bÅ«tų pažeistos turtinės BUAB „Ateina“ kreditorių teisės ir interesai.

Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ suinteresuotas (trečiasis) asmuo AB SEB bankas prašė jį atmesti (53-56 b. l.). Nurodė, kad ginčo nutarimas buvo priimtas balsų dauguma – už nutarimo projektÄ balsavo kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 95,69 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos; kadangi nekilnojamasis turtas nebuvo parduotas dvejose varžytynėse, įkaito turėtojas AB SEB bankas, laikydamasis Ä®BÄ® 33 straipsnio reikalavimų, pasiÅ«lė suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ ir nustatė 9,14 proc. mažesnę nekilnojamojo turto pardavimo kainÄ , skaičiuojant nuo paskutinių neįvykusių varžytynių kainos.

Pabrėžė, jog BUAB „Ateina“ turėjo teisę pasinaudoti PVMÄ® 32 straipsnio 3 dalyje, 33 ir 96 straipsniuose nustatyta tvarka dėl PVM mokėjimo pareigos perkėlimo turto pirkėjui ir turto pardavimo su PVM. Nesutiko su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad, pardavus turtÄ už ginčo nutarime nustatytÄ turto pardavimo kainÄ , neužteks lėšų patenkinti kitų kreditorių reikalavimus. Nurodė, jog bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 2 474 007,12 Lt, o pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ ir jame įmontuotÄ Ä¯ranga bendros pajamos sudarytų 2 479 570,24 Lt;

Å¡ios sumos užtektų patenkinti visus kreditorių reikalavimus. Teigė, kad pagal pinigų likutį sÄ skaitoje bei papildomai gautinas pajamas iÅ¡ vykdomos komercinės veiklos bendras lėšų likutis, kurį galima nukreipti kreditorių reikalavimams tenkinti, sudaro 36 606,75 Lt.Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ suinteresuotas asmuo atsakovo bankroto administratorius prašė jį atmesti (58-62 b. l.). Nurodė, jog atsakovo kreditorių susirinkimas turto pardavimo kainÄ ir tvarkÄ nustatė, vadovaudamasis teisės aktais.

Nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai, kad už parduotÄ Ä¯keistÄ turtÄ gautų lėšų, padengus įmonės administravimo iÅ¡laidas, likusios sumos nepakaks kitų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas neatsižvelgė, kad atsakovas pagerino parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl, jeigu turtas bÅ«tų parduodamas be PVM, atsakovas, vadovaudamasis PVM įstatymo 67 straipsnio 2 dalimi, privalėtų tikslinti PVM ataskaitÄ ir sumokėti į valstybės biudžetÄ apie 150 000 Lt.

Atsakovo administratoriaus teigimu, dvejos neįvykusios turto varžytynės patvirtina, kad nėra pirkėjų už 2011 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas kainas, taigi tokių turto pardavimo pajamų bendrovė negaus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjo P. V. J. skundo.Teismas nustatė, jog byloje kilo ginčas dėl PVM įskaitymo į parduodamo iš varžytynių turto vertę ir su tuo susijusių turto vertės pokyčių.

Nurodė, jog nekilnojamojo turto pardavimas neturi bÅ«ti apmokestinamas PVM, nes pastatas yra senos statybos (baigtas statyti 1978 m.), o žemės sklypas nėra skirtas statyboms (PVMÄ® 32 str. 1 d. ir 2 d.), tačiau BUAB „Ateina“ yra įregistruotas PVM mokėtoju, todėl turėjo teisę, pasinaudojęs PVM įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pasirinkti, kad už parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ PVM bÅ«tų skaičiuojamas, jeigu nekilnojamasis turtas bÅ«tų parduodamas taip pat PVM mokėtoju įsiregistravusiam asmeniui.

Pažymėjo, jog, remiantis Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr. 831 patvirtinto „Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 7 punkto reikalavimu, sprendimas pasinaudoti PVMĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise skaičiuoti PVM nuo atsakovo parduodamo nekilnojamojo turto kainos priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, todėl teisėtai ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nuspręsta pasinaudoti PVM įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatyta teise.

Teismas nesutiko su pareiÅ¡kėjo skundo argumentu, jog, pardavus turtÄ ir iÅ¡skaičiavus PVM, likusios sumos nepakaktų kitų atsakovo kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pažymėjo, jog bendra visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 2 474 007,12 Lt; pardavus turtÄ varžytynėse už ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytÄ kainÄ , neskaitant PVM, bÅ«tų gauta 2 479 570,24 Lt, kurių pakaktų patenkinti visus kreditorių reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad iki ginčijamo nutarimo priėmimo atsakovo turto nepavyko parduoti dvejose varžytynėse nei už 3 000 000 Lt, nei už 2 700 000 Lt, todėl ginčijamu nutarimu nustatyta parduodamo turto kaina turėjo bÅ«ti mažinama, prieÅ¡ingu atveju turto pardavimas bÅ«tų nepagrįstai apsunkintas.

Konstatavo, jog ginčijamas nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant Ä®BÄ® 24 straipsnyje nustatytos procedÅ«ros. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas P. V. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pripažinti negaliojančiu atsakovo ginčo nutarimo dalį, kuriuo patvirtinta atsakovo neparduoto nekilnojamojo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kaina (2 986 280 Lt, įskaitant 518 280 Lt PVM), o turto nepardavus – mažinti nustatytÄ kainÄ 10 %, ir klausimÄ dėl neparduoto nekilnojamojo turto pardavimo kainos nustatymo perduoti atsakovo kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas, nustatęs, jog, įmonei pardavus turtÄ , liks pakankamai gautų lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , nes neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nevertino, kokiÄ sumÄ sudaro atsakovo administravimo iÅ¡laidos. TurtÄ pardavus iÅ¡ trečiųjų varžytynių, suma, iÅ¡skaičius PVM, sudaro 2 479 507,25 Lt, tuo tarpu bendra finansinių reikalavimų suma – 2 474 007,12 Lt; 2011 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtinta 12 519,01 Lt per mėnesį administravimo iÅ¡laidų suma, o administratoriaus atlyginimas – 5 000 Lt su PVM per mėnesį.Teismas neanalizavo aplinkybių, susijusių su ginčo turto, parduotino iÅ¡ ketvirtųjų varžytynių, kainos pagrįstumu, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nustatyta parduodamo turto kaina yra pakankama visų kreditorių reikalavimams patenkinti.Teismas, konstatavęs, kad turėjo bÅ«ti mažinama turto kaina, nepavykus jo parduoti iÅ¡ antrųjų varžytynių, be pagrindo neatsižvelgė į tai, jog ginčo nutarimu turto pardavimo iÅ¡ trečiųjų ir ketvirtųjų varžytynių kaina su PVM (3 000 280 Lt ir 2 700 252 Lt) yra didesnė nei buvo nustatyta 2011 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkime (3 000 000 Lt ir 2 700 000 Lt).

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo BUAB „Ateina“ administratorius praÅ¡o jį atmesti (91-94 b. l.). Nurodo, jog už ginčo nutarimÄ balsavo kreditoriai, turintys 95,69 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų, o balsavusių prieÅ¡ ginčo nutarimÄ nebuvo, todėl skundžiamas nutarimas atitinka kreditorių interesus; turto pardavimo varžytynėse kaina buvo nustatyta, remiantis UAB „Inreal“ pateikta nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaita, ekspertams padarius iÅ¡vadÄ , kad nekilnojamojo turto vertė 2010 m. gruodžio 8 d. yra 2 910 000 Lt.

Pažymi, jog teisės aktai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainų nustatymo kriterijų, o atsakovo turto pardavimo kaina trečiosiose varžytynėse pagrįstai nustatyta, atsižvelgiant į ekspertų parengtÄ nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaitÄ .Atsiliepimu į skundÄ suinteresuotas (trečiasis) asmuo AB SEB bankas praÅ¡o jį atmesti (97-101 b. l.). Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, jog pardavus turtÄ iÅ¡ varžytynių už ginčijamu nutarimu nustatytÄ kainÄ , gautų lėšų neužteks kreditorių 2 474 007,12 Lt reikalavimams patenkinti.

Nurodo, jog, pardavus turtÄ , bendros pajamos, iÅ¡skaičiavus PVM, sudarytų 2 479 507,25 Lt, tuo tarpu atsakovo bendras lėšų likutis ginčo nutarimo priėmimo dienÄ sudarė 36 606,75 Lt, be to, įmonė nuolat gauna papildomų pajamų, todėl pardavus turtÄ bÅ«tų patenkinti visų kreditorių reikalavimai. Pažymi, jog nepardavus turto antrosiose varžytynėse, kreditorių susirinkimas, nustatydamas turto pardavimo kainÄ , nėra saistomas tikslia turto rinkos verte, prieÅ¡ingu atveju turto pardavimas bÅ«tų nepagrįstai apsunkintas.

Teigia, jog pareiškėjas veikia prieš įmonės ir jos kreditorių interesus, neleidžia operatyviai užbaigti bankroto procedūrų ir patenkinti kreditorių reikalavimų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrįsta ir teisėta teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo P. V. J. skundas dėl BUAB „Ateina“ kreditorių 2011 m. birželio 15 d. susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalies dėl neparduoto nekilnojamojo turto pardavimo kainos sumažinimo. Pagal Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis bei įkeistas turtas, iÅ¡skyrus įstatyme numatytus atvejus, parduodamas iÅ¡ varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kaip teisingai nurodė teismas, ĮBĮ 23 straipsnio 5 dalyje, Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto (pakeisto 2008 m. sausio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr.

60) ApraÅ¡o 7 punkte nurodyta, kad iÅ¡ varžytynių parduodamo turto vertinimo tvarkÄ ir pradinę turto pardavimo kainÄ tvirtina kreditorių susirinkimas. Nei minėtas ApraÅ¡as, nei Ä®BÄ® neįtvirtina bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės privalomos turto pardavimo kainos nustatymo tvarkos ar kriterijų, tačiau pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , įvertinant, ar bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime patvirtinta turto pardavimo kaina atitinka protingumo kriterijus, reikia vadovautis kitų įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms iÅ¡ieÅ¡koti (Ä®BÄ® 1 str. 3 d., 23 str. 5 p.).

CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ yra įtvirtintos teisės normos, reglamentuojančios vykdymo proceso veiksmus, siekiant iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko skolÄ kreditoriaus naudai. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalyje ir 722 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, antrosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina turi sudaryti 60 proc. parduodamo turto rinkos kainos, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimÄ bei į areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones. Taigi bankroto proceso metu organizuojamų bankrutavusios įmonės turto antrųjų varžytynių pradinė kaina bÅ«tų laikoma protinga ir sÄ Å¾ininga tuo atveju, jei ji sudarytų ne mažiau kaip 60 procentų parduodamo turto rinkos vertės, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimÄ (Ä®BÄ® 1 str. 3 d.;

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2065/2011). Šios taisyklės bankroto procese, be kita ko, taikytinos atsižvelgiant ir į tai, kad tokios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, tačiau kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai aukštos parduodamo turto kainos, nes tokiu atveju įmonės turtas gali būti nerealizuotas arba jo realizavimo procesas gali pernelyg užsitęsti, taip užtęsiant bankroto procedūras.

Be to, pažymėtina, kad sprendžiant dėl įmonės turto pardavimo kainos nustatymo, teisės aktai nenumato privalomos turto įvertinimo procedÅ«ros prieÅ¡ tvirtinant pradines turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kainas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2291/2011). Byloje nustatyta, kad 2011 m. sausio 26 d. įvykusiame BUAB „Ateina“ kreditorių susirinkime Nr. 2 95,79 proc. kreditorių balsais buvo nuspręsta nustatyti pradinę pardavimo kainÄ atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir šį turtÄ su į jį įmontuotu ilgalaikiu turtu kaip kompleksÄ pirmosiose varžytynėse parduoti už 3 000 000 Lt su PVM, o antrosiose varžytynėse už 2 700 000 Lt su PVM, t. y. kainÄ sumažinti 10 proc., atsižvelgiant į UAB „Inreal“ atliktÄ Å¡io nekilnojamojo turto įvertinimÄ , t. y.

į tai, kad jo rinkos vertė 2010-12-08 buvo 2 900 000 Lt (31 b. l.). Nors nustatydami pradinę pardavimo kainÄ , kreditoriai nenurodė nei už parduodamÄ turtÄ (nekilnojamÄ jį ar kilnojamÄ jį) mokėtino konkretaus PVM dydžio, nei to, ar yra taikoma įstatyme numatyta iÅ¡imtis įskaičiuoti į nekilnojamÄ jį turtÄ PVM (PVMÄ® 32 str. 3 d.), tačiau už nustatytÄ kainÄ turtas nebuvo parduotas, nes 2011-05-09 ir 2011-06-14 varžytynės neįvyko, o įkaito turėtojas AB SEB bankas atsisakė perimti šį turtÄ (35, 40, 58 b. l.). 2011 m. birželio 15 d.

BUAB „Ateina“ kreditorių susirinkime Nr. 3 buvo priimtas ginčijamas nutarimas dėl neparduoto ginčo turto kainos sumažinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo, kuriame kreditoriai, turintys 95,69 proc. balsų, nutarė tÄ patį turtinį kompleksÄ parduoti už bendrÄ 3 000 280 Lt kainÄ : įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ už 2 986 280 Lt (2 468 000 Lt + 518 280 Lt PVM), o įmontuotÄ kilnojamÄ jį turtÄ â€“ už 14 000 Lt, įskaitant 2 429,75 Lt PVM; nustatė, kad nepardavus Å¡io turtinio komplekso, kitose varžytynėse jis parduotinas už 10 proc. sumažintÄ kainÄ (18-23 b. l.).

Neturi pagrindo pareiÅ¡kėjo skundo motyvas, kad ginčo nutarimu turto vertė buvo nustatyta per maža ir neadekvati kreditorių reikalavimų apimčiai, nutarus į parduodamo nekilnojamojo turto kainÄ Ä¯skaičiuoti PVM. Pirmosios instancijos teisingai teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimas turėjo teisę mažinti iÅ¡ dviejų varžytynių neparduoto ginčo turto kainÄ , kad nutarimas priimtas, nepažeidžiant Ä®BÄ® 24 straipsnyje įtvirtintos tvarkos.Teisėjų kolegijos nuomone, tuo atveju, jei (apelianto teigimu) 2011 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkime patvirtinta ginčo nekilnojamojo turto kaina buvo nurodyta be PVM, ji sudarytų 2 953 558,23 Lt (3 000 000 – 38 381,63 (įmontuotas turtas) – 8 060,14 (PVM), o antrosiose varžytynėse – 2 658 202,41 Lt (be PVM).

Tačiau minėta, kad nepavykus dviejose varžytynėse parduoti ginčo turtÄ už nurodytÄ kainÄ , kreditorių susirinkimas 95,69 proc. balsais ginčijamu nutarimu nekilnojamojo turto kainÄ sumažino iki 2 468 000 Lt (plius PVM). Taigi, lyginant pradinę iÅ¡ pirmųjų varžytynių parduotino 2 953 558,23 Lt, be PVM, nekilnojamojo turto pardavimo kainÄ su ginčijamu nutarimu iki 2 468 000 Lt (be PVM) sumažinta Å¡io turto kaina, ji faktiÅ¡kai sumažėjo 16,44 proc. Be to, pagal minėtas teisės normas ir teismų praktikÄ , apelianto nurodoma tokio turto pradinė 2 953 558,23 Lt kaina antrosiose varžytynėse galėtų sudaryti 60 proc.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant paminėtoms faktinėms aplinkybėms, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nekilnojamojo turto kainos sumažinimas iki 2 468 000 Lt (be PVM) ir jos mažinimo intervalas (10 proc.) nepažeidžia protingumo, sÄ Å¾iningumo principų ir atitinka tiek pačios bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių interesus (ApraÅ¡o 32, 33, 34 p., CPK 772 str. 1 d.). Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, teigdamas, jog ginčijamu nutarimu nustatyta sumažinta turto pardavimo kaina nėra tinkama, nepateikė į bylÄ turto vertinimo ataskaitų, įrodančių turto vertę Å¡iuo metu, ar kitų įrodymų, patvirtinančių teiginius dėl netinkamo parduodamo turto kainos nustatymo (sumažinimo). Taigi, nesant į bylÄ pateiktų įrodymų, jog 2011 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkimo nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo kaina Å¡iuo metu pakitusi, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra nepagrįstas.

Pažymėtina, kad apelianto motyvas, jog, pardavus turtÄ gali likti nepatenkinti visų kreditorių reikalavimai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog turto kaina yra neprotinga, neteisinga ar pažeidžia bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, ir nesudaro pagrindo nustatytas turto pardavimo kainas pripažinti nepagrįstai mažomis. Be to, kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai aukÅ¡tos parduodamo turto kainos, nes, kaip minėta, tokiu atveju įmonės turtas gali bÅ«ti nerealizuotas arba turto realizavimo procesas gali užsitęsti, o tai tik užtęstų bankroto procedÅ«ras, pažeistų tokių procedÅ«rų vykdymo ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo principus.

Juolab kad minėta, jog atsakovo kreditorių susirinkimas 96,59 proc. patvirtino varžytynėse parduodamo turto pardavimo tvarkÄ ir pradinę pardavimo kainÄ . Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad kreditorių susirinkimo nustatyta turto kaina ir pardavimo tvarka turi iÅ¡ esmės atitikti įmonės ir daugumos kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2028/2011). Todėl atsiliepimuose į skundÄ teisingai teigiama, kad turto pardavimo kaina bankroto procese nėra tiesiogiai susieta su patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų apimtimi.

Kita vertus, kaip teisingai nurodė teismas, nustatyta bendra 2 479 570,24 Lt turtinio komplekso pradinė pardavimo kaina virÅ¡ija patvirtintus 2 474 007,12 Lt kreditorių reikalavimus. Taigi, kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta turto pardavimo kaina pažeidžiamos bendrovės arba kreditorių teisės ar nesilaikoma bankroto procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros principo. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui.Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str., 263 str.).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Palikti nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį.

Teisėjai                                                                                                                      Audronė Jarackaitė Danutė MilašienėNijolė Piškinaitė