6de10752-47a7-49c5-9fdb-779b674b8fee · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr.e2YT-2763-1068/2020 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00645-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 6 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėja Jurgita AliÅ¡auskaitė, sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. T., jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja A. T. kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad ji 1945 m. buvo įtraukta į sÄ raÅ¡us asmenų, numatytų iÅ¡tremti iÅ¡ GrÅ«Å¡laukės kaimo už Lietuvos Tarybų SÄ jungos Respublikos (toliau – TSR) ribų; kad ji, siekiant iÅ¡vengti tremties nuo 1945 m. slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); taip pat, kad Lietuvos Ypatingojo archyvo 2020 m. balandžio 30 d. pažymoje Nr. P2-1000, kurioje nurodyta, kad A.

B., A, g. (duomenys neskelbtini), gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini) buvo 1945-01-27 suimtas vidaus reikalų liaudies komiteto (NKVD) Kretingos aps. Kovos su banditizmu skyriaus kaip „antisovietinis elementas“, kaltintas tėvynės išdavimu, nes pagal [RTFSR] BK 58-1 „a“ str. kalintas laikinojo sulaikymo kameroje, tikrai priklauso A. B., A, kurio gimimo metai nurodyti archyvo pažymoje nesutampa su tikrais A. B., A, gimimo metais, nurodytais (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr.

51. PareiÅ¡kėja nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini) ir kartu su tėvais - tėvu A. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), mama S. B., gimusia (duomenys neskelbtini), seserimis S. R. B., gimusia (duomenys neskelbtini), G.G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir broliu V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini). Tėvas A. B. iki žemės nacionalizacijos valdė 12 ha žemės, kuriÄ Ä¯gijo iÅ¡ P. D.. Rusijai okupavus LietuvÄ , tėvas A. B. reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ tarybų valdžia, priklausė Å aulių sÄ jungai, kovojo prieÅ¡ okupacinės valdžios struktÅ«ras, dalyvavo rezistencinėje veikloje.

Nuo 1944 m. iki 1946 m. pirmos pusės NKVD ir NKGB vykdė bendras represines akcijas, slopindami lietuvių nacionalinį pasiprieÅ¡inimÄ okupantams, t. y. buvo vykdomi masiniai Lietuvos piliečių bei jų Å¡eimos narių trėmimai, represijos. 1945 m. sausio mėnesio pabaigoje tėvas A. B. buvo suimtas kaip „antisovietinis elementas", kaltintas tėvynės iÅ¡davimu pagal RTFSR BK 58-1 "a" straipsnį ir be teismo ir be teismo sprendimo iÅ¡tremtas į Rusijos spec. lagerį. 1947 metais tėvui A. B. su kartu į spec. lagerį iÅ¡siųstu J.

D. pavyko pabėgti iÅ¡ lagerio ir grįžo į LietuvÄ . 2020 m. balandžio 30 d. Lietuvos ypatingasis archyvas iÅ¡davė pažymÄ apie A. B. Nr. P2-1000, kurioje nurodyta, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde Nr. K-l saugomoje LSSR NKVD-NKGB-MVD-MGB nutrauktų ir sunaikintų baudžiamųjų bei operatyvinės įskaitos bylų abėcėlinėje kartotekoje Nr. 109 saugomoje kortelėje Nr.7366 paraÅ¡yta, kad A. B., A., g. (duomenys neskelbtini), gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) suimtas vidaus reikalų liaudies komisariato Kretingos aps.

Kovos su banditizmu skyriaus kaip „antisovietinis elementas", kaltintas tėvynės išdavimu pagal [RTFSR] BK 58-1 „a" str.; kalintas laikinojo sulaikymo kameroje. Kortelėje parašyta, kad baudžiamoji byla nutraukta, kalinys 1945-02-16 išvežtas į spec. lagerį, tačiau archyvo pažymoje neteisingai nurodyti tėvo A. B., A. gimimo metai bei gyvenamoji vieta. Turėtų būti gimimo metai (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Po tėvo A. B. suėmimo, mama S. B. su vaikais S. R., G.

G. bei V. vengė bÅ«ti namuose, pagalbos nakvynei praÅ¡ydavosi pas kaimynus. 1945 m. rudenį spalio mėnesį mama sužinojo, kad Å¡eimÄ ruoÅ¡iasi iÅ¡tremti. Dėl tėvo A. B. rezistencinės veiklos ir jo suėmimo pareiÅ¡kėjos mama S. B. su vaikais dėl politinių motyvų buvo priversta bėgti iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos ir slėptis. Mama S. B. kartu su pareiÅ¡kėja bei jos seserimis S. R. B., G. G. B. bei broliu V. B., 1945 m. spalio mėnesį palikę visÄ turtÄ , išėjo iÅ¡ namų ir pėsčiomis pasiekė Degimų kaimÄ , Kretingos rajone, kur laikinai priėmė ir leido gyventi tėvo sesuo S. Å ., gyvenusi Vaineikių girininkijos miÅ¡ke.

Pas jÄ slėpėsi apie du metus laiko. Po to Å¡eima slėpėsi Dirgalio kaime Kretingos rajone pas J. A.. Po pabėgimo iÅ¡ spec. lagerio, tėvas A. B. negrįžo į savo nuolatinę gyvenamÄ vietÄ , o vengiant suėmimo, apsigyveno kartu su Å¡eima pas J. A.. 1948 metų pradžioje, manydami, kad politinė padėtis pasikeitė, grįžo į savo namus. PareiÅ¡kėja A. T. (ikisantuokinė pavardė - Burbaitė) (duomenys neskelbtini) įregistravo santuokÄ su P. T. ir tapo T. PareiÅ¡kėja siekia, kad jai bÅ«tų pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens(tremtinio) teisinis statusas ir nustatytas faktas, kad 1945 m. ji buvo įtraukta į tremiamųjų sÄ raÅ¡us, siekiant iÅ¡vengti tremties, pabėgo ir slapstėsi, dėl to negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje.

Šis faktas nustatytinas tremtinio teisiniam statusui pripažinti ir pažymėjimui gauti. Suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimuose pareiškimui iš esmės neprieštaravo. Nurodė, kad pareiškimo pagrįstumui stokoja įrodymų, todėl prašė dėl pareiškėjos prašomų juridinę reikšmę faktų spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad prašomiems juridiniams faktams nustatyti bus reikšmingi liudytojų parodymai.

Prašė bylÄ nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė advokatė Virginija Pargaliauskienė pareiÅ¡kimo reikalavimus palaikė pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytais motyvais. Prašė tenkinti praÅ¡ymÄ ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja 1945 metais buvo įtraukta į tremiamų iÅ¡ Lietuvos asmenų sÄ raÅ¡Ä , bijodama tremties slapstėsi, negalėjo gyventi savo gyvenamojoje vietoje ir nustatyti faktÄ , kad Lietuvos ypatingojo archyvo 2020-04-30 pažymoje, kurioje nurodyta, kad A.

B., A., (duomenys neskelbtini) gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini), buvo 1945-01-25 suimtas ir kalintas, nesutampa su tikrais A. B., A., gimimo metais (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos tėvas A. B. buvo suimtas ir be teismo nuosprendžio įkalintas Rusijoje. PareiÅ¡kėjos mama su vaikais buvo priversta slapstytis, nes tikėtina, kad Å¡eima buvo įtraukta į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡us. Archyviniame fonde nėra iÅ¡saugota visų bylų, o po Å¡ių įvykių praėjo ilgas laiko tarpas, todėl sunku prisiminti visas aplinkybes.

Tačiau tuometinė politinė situacija ir vykusios represijos rodo, kad buvo sudaromi sÄ raÅ¡ai, į kuriuos tokiais atvejai buvo įtraukiamos iÅ¡tremtų asmenų narių Å¡eimos nariai. Pažymėjo, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas gauti tremtinio statusÄ . PareiÅ¡kėja A. T. teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad kad 1945 metais po Naujųjų metų jos tėvas A. B. iÅ¡ GrÅ«Å¡laukės kaimo buvo iÅ¡tremtas į SibirÄ , į RusijÄ . Å eimoje buvo keturi vaikai, o penktos - jos, mama laukėsi.

PareiÅ¡kėja gimė 1945 m. rugsėjo mėnesį. Mama bijojo bÅ«ti namuose, kad neiÅ¡tremtų ir jos su vaikais, išėjo į Degimų kaimÄ pas gimines, P. Å .. PareiÅ¡kėja ten gimė ir gyveno apie 1,6 metų. Tėvas priklausė Å aulių sÄ jungai, todėl jį ir iÅ¡trėmė. Ar jis buvo nuteistas, nežino. Kur tėvas buvo suimtas, nežino. Apie tėvo veiklÄ Å aulių sÄ jungoje, jai nieko nežinoma. 1946 metų gale tėvas grįžo, nes pabėgo iÅ¡ lagerio, bet bijojo grįžti į savo namus ir apsigyveno pas J.

A.. Jos tėvai labai mažai apie tai kalbėjo, vengė pasakoti apie tuos įvykius. Kalbėjo su tėvu, kai jai buvo gal 15 metų. Jis sakė, kad lageryje buvo labai sunku, daug kas mirė, nebuvo kÄ valgyti, o kaip pavyko pabėgti, nepasakojo. Tik sakė, kad sunkus kelias buvo grįžti į LietuvÄ . Ji mano, kad buvo įtraukta į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡Ä , nors tų sÄ rašų nematė. Mano, kad sÄ raÅ¡uose yra jos tėvo duomenys, o mama su Å¡eima slapstėsi, kad neiÅ¡tremtų likusios Å¡eimos.

Kai tėvÄ iÅ¡vežė, kažkas mamai sakė, kad reikia slėptis, kad negyventų (duomenys neskelbtini). Tėvas buvo labai uždaras, nemėgo atvirauti. Mano, kad pažymoje nurodytas A. B. gimęs (duomenys neskelbtini) ir gyvenęs (duomenys neskelbtini) yra bÅ«tent jos tėvas, kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Mano, kad tokie duomenys nurodyti, nes tėvas nesakė tiesos tuometinėms tarnyboms. Jos tėvai ir Å¡eimos nariai tremtinio statuso neturėjo ir negavo jokių iÅ¡mokų. Tėvai bei broliai ir seserys mirę, dar yra gyvi brolis ir sesuo, kurie gimė po jos.

Dukterėčia ieÅ¡kojo dokumentų archyvuose, bet nieko nerado, todėl taip ilgai nieko ir nesitvarkė. Liudytojas J. D. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja yra jo dukros uoÅ¡vienė. Po karo, 1945 m. į RusijÄ buvo iÅ¡tremtas jo tėvas V. D., dirbo lageryje prie miÅ¡ko kirtimo. Jo tėvas iÅ¡ lagerio pabėgo kartu su A. B.. Lageryje juos saugojo, jis buvo aptvertas. Jie sumokėjo prižiÅ«rėtojui ir gavo raÅ¡tÄ , kad juos iÅ¡leidžia už lagerio teritorijos, pasakė, kad savaitgalį jų niekas neieÅ¡kos, o po to jau jų reikalas, ar juos sugaus.

Jie traukiniu, pasislėpę anglių vagone, nuvažiavo nemaÅ¾Ä atstumÄ nuo lagerio ir jų nerado. Jie parbėgo į LietuvÄ per dvi savaites. Apie tai jam pasakojo tėvas. TÄ pasakojimÄ jis girdėjo dar bÅ«damas vaiku. Už kÄ A. B. buvo iÅ¡tremtas, nežino. Su A. B. ir jo Å¡eima susipažino, kai pradėjo dirbti GrÅ«Å¡laukėje. Pats A. B. sakė tik tiek, kad džiaugėsi, jog pavyko iÅ¡ lagerio pabėgti. Jis mažai atviravo. Jo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), tremtinio statuso neturėjo.

Liudytoja B. A. Å . teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jie su B. buvo kaimynai, gyveno GrÅ«Å¡laukės kaime. Ji buvo vaikas, prisimena, kad atėjo pas juos verkdama B., pasakė, kad iÅ¡vežė jos vyrÄ . Po to, gal po 2 metų B. grįžo, visi džiaugėsi, jis pats sakė, kad "lagerį atliko". B. slėpėsi, dažnai bÅ«davo pas juos, nes bijojo, kad ir jos su vaikais neiÅ¡vežtų, vienu metu slapstėsi pas gimines. Po to grįžo į GrÅ«Å¡laukę. Dėl ko iÅ¡vežė B., nežino, tada jokios didelės priežasties tam nereikėjo.

Liudytoja E. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad A. T. yra jos pusseserė, o A. B. buvo jos mamos brolis. Ji pati vykusių trėmimų metu buvo dar negimusi. IÅ¡ tėvų pasakojimų žino, kad dėdę, kuris priklausė Å aulių sÄ jungai, už jo veiklÄ iÅ¡trėmė į RusijÄ . Ar jis buvo nuteistas, nežino. S. B. su keturiais vaikais ir dar besilaukianti atbėgo pas juos į Vaineikių miÅ¡kÄ , bijojo, kad ir jos su vaikais neiÅ¡tremtų. Jų Å¡eimos namas buvo miÅ¡ke, nes jos tėvas buvo eigulys.

Tuo metu jų Å¡eima bijodavo bÅ«ti namuose, miegodavo miÅ¡ke, po eglėmis. Jų namuose, Vaineikiuose, B. su vaikais iÅ¡buvo gal dvi savaites, nes jų Å¡eima taip pat buvo didelė. Kur jie po to slapstėsi, nežino. Liudytoja M. A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad B. Å¡eima gyveno (duomenys neskelbtini), o jie (duomenys neskelbtini). Jos tėvas A. P. taip pat buvo iÅ¡vežtas, negrįžo. B. Å¡eimÄ ji pati asmeniÅ¡kai pažinojo, A. T. tėvas buvo A. B., mama- S. B.. Jie turėjo savo parduotuvę, gyveno bažnytkaimyje, visi su gerais žmonėmis norėjo draugauti.

A. B. buvo iÅ¡vežtas apie 1945 m. už tai, kad priklausė Å aulių sÄ jungai, nes tai reiÅ¡kė, kad nepritarė tarybų valdžiai. Pirmas vežimas buvo pagrinde vyrų, moterų nevežė. A. B. žmonos, vaikų nevežė. Ä® RusijÄ iÅ¡vežė ir jos tėvÄ , ir A. B.. Ar A. B. buvo nuteistas, nežino, nes jai tuo metu buvo 10 metų. A. B. žmona liko (duomenys neskelbtini) viena su bÅ«riu vaiku, jai buvo sunku, slapstėsi, nes bijojo, kad ir jos su vaikais neiÅ¡vežtų. Jos Å¡eima taip pat slapstėsi.

A. B. grįžo po poros metų, bet apie tai kur buvo, kaip ten buvo, nieko nepasakojo. Apie tai pradėjo Å¡nekėti tik Lietuvos nepriklausomybės laikais, tarybiniais laikais to Å¡nekėti negalėjo. B. su vaikais kažkiek laiko gyveno pas gimines miÅ¡ke. Kai A. B. grįžo iÅ¡ tremties, jie gyveno pas juos apie pusantrų metų, nes tuo metu sudegė GrÅ«Å¡laukės kaimas. Jos tėvas buvo iÅ¡vežtas taip pat dėl to, kad buvo Å¡aulys. A. B. buvo gimęs (duomenys neskelbtini), jis visÄ laikÄ gyveno (duomenys neskelbtini).

Liudytoja S. A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad A. T. yra jos pažįstama. Žino, kad 1945 metais A. B. iÅ¡vežė į RusijÄ už tai, kad priklausė Å aulių sÄ jungai. Jos seneliai, mamos tėvai- G. ir B. Å¡eima buvo kaimynai, gyveno (duomenys neskelbtini). Ji nuo trijų metų gyveno (duomenys neskelbtini) pas senelius. A. B. pažinojo. Kai iÅ¡vežė A. B., liko jo žmona su vaikais. Kažkuriuo metu B. namuose negyveno, nes bijojo, kad jos pačios su vaikais neiÅ¡vežtų. Kiek laiko jie slapstėsi, kada grįžo kartu su A.

B., nepamena. Apie tai, ar buvo tremiamų asmenų sÄ raÅ¡ai, nežino. Neprisimena kelintų metų gimimo buvo A. B.. G. ji gyveno iki 1952 metų. Kiek metų buvo lageryje A. B. buvo, nežino. Grįžo į (duomenys neskelbtini) A. B. vienas, po to susirado žmonÄ . Ji gyveno (duomenys neskelbtini), pas (duomenys neskelbtini). Teismas konstatuoja: pareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia.

Ä®rodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis ). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-427/2008).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010, 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Ypatingos teisenos bylose teismas turi imtis visų priemonių, kad visapusiškai būtų išaiškintos visos bylos aplinkybės. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. T. (ikisantuokinė pavardė – B.), gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas 78 metų, mama S. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama 72 metų. 2020 m. balandžio 30 d. Lietuvos ypatingojo archyvo pažymoje apie A.

B. Nr. P2-1000 nurodoma, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde Nr. K-l saugomoje LSSR NKVD-NKGB-MVD-MGB nutrauktų ir sunaikintų baudžiamųjų bei operatyvinės įskaitos bylų abėcėlinėje kartotekoje Nr. 109 saugomoje kortelėje Nr. 7366 parašyta, kad A. B., A., g. (duomenys neskelbtini) (taip dokumente), gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini) (taip dokumente), buvo 1945-01-27 suimtas vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kretingos aps. Kovos su banditizmu skyriaus kaip „antisovietinis elementas", kaltintas tėvynės išdavimu pagal [RTFSR] BK 58-1 „a" str.; kalintas laikinojo sulaikymo kameroje.

Kortelėje paraÅ¡yta, kad baudžiamoji byla nutraukta, kalinys 1945-02-16 iÅ¡vežtas į spec.lagerį. Minėtoje pažymoje taip pat nurodoma, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 10-ojo skyriaus archyviniame fonde Nr. K-l5 saugoma byla Nr. 294 „SSRS KGB Uljanovsko srities valdybos aktai dėl LSSR KGB filtracinių bylų sunaikinimo, naikinimui atrinktų bylų sÄ raÅ¡ai.“ Byloje esančiame LTSR KGB 1987-01-16 patvirtintame TSRS KGB Uljanovsko sr. valdybos 10-ojo skyriaus sudarytame sÄ raÅ¡e filtracinio fondo filtracinių bylų, kurios turi bÅ«ti sunaikintos (dokumento sudarymo data nenurodyta) Nr. 130 įraÅ¡ytas A.(taip dokumente) B.

A. (taip dokumente) g. (duomenys neskelbtini) (taip dokumente, kiti duomenys nenurodyti), bylos Nr. 409-Li. Lentelės skiltyje „sprendimas dėl bylos“ įraÅ¡yta „bylos saugojimo laikas iki 80 metų amžiaus“; deÅ¡inėje lapo pusėje įraÅ¡yta: „Kortelės iÅ¡imtos ir sunaikintos, 26.01.87“. TSRS KGB Uljanovsko sr. valdybos 10-ojo skyriaus 1987-03-19 akte paraÅ¡yta, kad LTSR KGB vadovybės 1987-01-16 patvirtinto sÄ raÅ¡o bylos buvo sunaikintos sudeginant kaip neturinčios istorinės ir praktinės vertės. Filtracinėse bylose įraÅ¡ytų asmenų abėcėlinės kortelės iÅ¡imtos ir sunaikintos LTSR KGB 10-ojo skyriaus.

Lietuvos TSR KGB ir vidaus reikalų ministerijos archyviniuose fonduose kitų duomenų apie A. B., A., g. (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini) suėmimÄ ir kalinimÄ , duomenų apie paleidimÄ iÅ¡ įkalinimo ir grįžimo į LietuvÄ , buvimÄ tremtyje vietÄ ir laikotarpį bei dalyvavimÄ rezistencinėje veikloje prieÅ¡ okupacinio režimo struktÅ«ras, taip pat duomenų apie tai, kad A. B. gyveno (duomenys neskelbtini), nerasta. Lietuvos ypatingojo archyvo 2019-11-21 raÅ¡to Nr. P2-2791 duomenimis nustatyta, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nepilnai iÅ¡likusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie A.

B., A., g. (duomenys neskelbtini), įraÅ¡ymÄ Ä¯ sÄ raÅ¡us asmenų, 1945-1958 m. numatytų iÅ¡tremti iÅ¡ Kretingos r., Darbėnų vls., GrÅ«Å¡laukės k., už Lietuvos TSR ribų, nerasta. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. D. ((duomenys neskelbtini) metų gimimo) parodė, kad iÅ¡ tėvo pasakojimų žino, jog jo tėvas su A. B. 1945 m. buvo iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos, į RusijÄ , į lagerį, iÅ¡ kur pabėgo. Liudytoja B. A. Å . ((duomenys neskelbtini) metų gimimo) parodė, kad B. buvo jų kaimynai ir B. buvo pas jų atėjusi verkdama, pranešė, kad vyrÄ iÅ¡vežė.

B. po dviejų metų grįžo, sakė „atliko lagerį“, tÄ laikotarpį B. bijojo, kad neiÅ¡vežtų jos ir vaikų, slapstėsi pas juos, pas gimines. Liudytoja E. P. ((duomenys neskelbtini) metų gimimo) parodė, kad iÅ¡ tėvų pasakojimo žino, kad dėdę A. B. iÅ¡trėmė į RusijÄ už tai, kad jis priklausė Å aulių sÄ jungai. B. su vaikais buvo atbėgusi pas juos į Vaineikių k. miÅ¡kÄ , gyveno, nes bijojo, kad ir jos su vaikais neiÅ¡tremtų. Liudytoja M. A. ((duomenys neskelbtini) metų gimimo), liudytoja S. A. ((duomenys neskelbtini) metų gimimo) parodė, kad A.

B. buvo iÅ¡vežtas į RusijÄ , nes priklausė Å aulių sÄ jungai. B. su vaikais liko (duomenys neskelbtini), slapstėsi, nes bijojo, kad ir jų neiÅ¡vežtų. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (aktuali įstatymo redakcija nuo 2020-01-01) 2 straipsnio 1 punktas numato, kad nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis pripažįstami asmenys, kurie okupacinių režimų buvo įkalinti, iÅ¡tremti, nutremti arba kuriems dėl politinių ar kilmės motyvų kitokiais bÅ«dais buvo atimta laisvė.

Tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iÅ¡ tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu Å¡eima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (5 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusÄ pripažįsta, pažymėjimus iÅ¡duoda ir jų apskaitÄ tvarko Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (9 straipsnio 2 dalis).

Tuo atveju, jei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras konstatuoja, kad nepakanka duomenų, patvirtinančių pagrindÄ asmenį pripažinti nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų, juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustato teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktų archyvinių dokumentų akivaizdu, kad duomenų, patvirtinančių pagrindÄ pareiÅ¡kėjÄ pripažinti nukentėjusia nuo 1939-1990 metų okupacijų, nepakanka, dėl ko ji ir kreipėsi į teismÄ .

Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ .

Tai, kad Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusÄ pripažįsta, pažymėjimus iÅ¡duoda ir jų apskaitÄ tvarko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, dar nereiÅ¡kia, kad asmuo negali kreiptis į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo. Tokio pobÅ«džio bylose, civilinio proceso įstatymai privalomos ikiteisminio minėto klausimo sprendimo tvarkos nenumato, prieÅ¡ingai nei mano suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinius faktus, kad 1945 m. ji buvo įtraukta į sÄ raÅ¡us asmenų, numatytų iÅ¡tremti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Tarybų SÄ jungos Respublikos ribų; taip pat, kad kad ji, siekiant iÅ¡vengti tremties nuo 1945 m. slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir kad Lietuvos Ypatingojo archyvo 2020 m. balandžio 30 d. pažymoje Nr. P2-1000, kurioje nurodyta, kad A.

B., A., g. (duomenys neskelbtini), gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini) buvo 1945-01-27 suimtas vidaus reikalų liaudies komiteto (NKVD) Kretingos aps. Kovos su banditizmu skyriaus kaip „antisovietinis elementas“, kaltintas tėvynės išdavimu, nes pagal [RTFSR] BK 58-1 „a“ str. kalintas laikinojo sulaikymo kameroje, tikrai priklauso A. B., A., kurio gimimo metai nurodyti archyvo pažymoje nesutampa su tikrais A. B., A., gimimo metais, nurodytais (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr.

51. Apie minimÄ numatytų iÅ¡tremti asmenų sÄ raÅ¡Ä pareiÅ¡kėja teismui nepateikė jokių duomenų. Apie tokį sÄ raÅ¡Ä nieko neparodė ir teisme apklausti liudytojai. Lietuvos ypatingasis archyvas taip pat nurodė, kad duomenų apie A. B., A., g. (duomenys neskelbtini), įraÅ¡ymÄ Ä¯ sÄ raÅ¡us asmenų, 1945-1958 m. numatytų iÅ¡tremti iÅ¡ (duomenys neskelbtini), už Lietuvos TSR ribų, nerasta. Nesant jokių įrodymų (pareiÅ¡kėjai neįrodžius Å¡io fakto), teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėja ir/ar jos Å¡eima buvo įtraukta į tokį sÄ raÅ¡Ä , todėl praÅ¡ymÄ dėl tokio juridinio fakto nustatymo atmeta.

Nagrinėjamoje situacijoje spręstinas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kad tėvų ar vieno iÅ¡ jų kalinimo metu Å¡eimos nariai negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. IÅ¡ bylos duomenų, t. y. pareiÅ¡kėjos ir liudytojos parodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos Å¡eima gyveno (duomenys neskelbtini). 1945 metais pareiÅ¡kėjos tėvas buvo suimtas, iÅ¡vežtas į lagerį, iÅ¡ kur grįžo (pabėgo) po dviejų metų. PareiÅ¡kėjos motina tuo metu laukėsi kÅ«dikio (pareiÅ¡kėjos), kuriÄ pagimdė (duomenys neskelbtini).

Po pareiÅ¡kėjos tėvo suėmimo, pareiÅ¡kėjos motina bijojo gyventi savo gyvenamojoje vietoje, dėl ko glaudėsi pas gimines, kaimynus. Liudytojų parodymai ir byloje pateikta Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma, su joje nurodytais duomenimis, leidžia teismui daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad pažymoje galėtų bÅ«ti nurodyti duomenys apie pareiÅ¡kėjos tėvÄ (liudytojų nurodyti duomenys apie pareiÅ¡kėjos tėvo sulaikymÄ , kalinimÄ iÅ¡ esmės sutampa su pažymoje nurodomais faktais apie A.

B. kaip pareiÅ¡kėjos tėvo kalinimÄ ). Kadangi pažymoje įvardinto A. B. byla buvo sunaikinta, detaliau Å¡ių faktų nustatyti iÅ¡ oficialių dokumentų, nėra galimybės. Be to, tiek pažymoje, tiek realiai buvus faktams sutampa pareiÅ¡kėjos tėvo vardas, pavardė ir tėvavardis, nežymiai skiriasi tik gimimo metai ir gyvenamoji vieta. Visgi, Å¡ie duomenys kartu su liudytojų parodymais leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos tėvas buvo sulaikytas ir kalintas (gal ir nenuteistas, nes Å¡ių duomenų liudytojai nežino) kaip politinis kalinys.

Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, taip pat atsižvelgus ir į tuometinę 1944 -1950 metų politinę situacijÄ Lietuvoje, į tai, jog nuo 1944 m. iki 1946 m. pirmos pusės NKVD ir NKGB vykdė bendras represines akcijas slopindami lietuvių nacionalinį pasiprieÅ¡inimÄ okupantams, t.y. buvo vykdomi masiniai Lietuvos piliečių bei jų Å¡eimos narių trėmimai, represijos, konfiskuojamas piliečių turtas ir pan. teismas daro iÅ¡vadÄ , byloje esantys duomenys patvirtina pareiÅ¡kėjos slapstymosi faktÄ , t. y. pareiÅ¡kėjos motina su nepilnamečiais vaikais buvo priversta slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo, t. y. bėgti iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, turint tikslÄ pareiÅ¡kėjÄ pripažinti kaip nuo 1939-1990 m. okupacijų nukentėjusį asmenį. Å is juridinis faktas sukelia teisines pasekmes, kurių pareiÅ¡kėja ir siekia, kreipdamasi į teismÄ , o juridinis faktas atskirai dėl pažymoje nurodytų faktų pripažinimo priklausius jos tėvui tokių pasekmių savarankiÅ¡kai nesukeltų, todėl teismas dėl Å¡io fakto plačiau ir nepasisako.

Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja A. T. tėvo A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), kalinimo metu nuo 1945-09-12 iki 1947 m., negalėjo legaliai gyventi Å¡eimos gyvenamojoje vietoje ir turėjo su mama slapstytis. Å is juridinis faktas nustatomas nuo 1939-1990 m. okupacijų nukentėjusių asmenų teisiniam statusui pripažinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus. Teisėja Jurgita Ališauskaitė