2018-11-28 Nr. AB-21649-3-61-3-02589-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1367-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02589-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. Z., A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. Z., A. Z. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjos S. Z. ir A. Z. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) viršininko 2016 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-130974 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 322-10616 nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška; 3) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 322-10617 nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška; 4) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08) RNA-38276; 5) įpareigoti atsakovę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išspręsti pareiškėjos A. Z. 2016 m. kovo 3 d. prašymą mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška arba, jeigu antrą kartą iš naujo spręsti prašymą netikslinga, pareiškėjos S. Z. visą paveldėtą mokestinę nepriemoką ir pareiškėjos A. Z. visą paveldėtą mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiškomis ir įsiskolinimus panaikinti.

2. Pareiškėjos nurodė, kad VMI 2016 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-130974 nusprendė išieškoti 3 059,84 Eur mokestinę nepriemoką iš nepilnametės A. Z. turto. VMI 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 322-10616 nusprendė nepripažinti S. Z. 1 007,94 Eur mokestinės nepriemokos beviltiška. VMI 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 322-10617 nusprendė nepripažinti A. Z. 3 059,84 Eur mokestinės nepriemokos beviltiška.

3. Pareiškėjos paaiškino, kad pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus Nr. M-6936 ir Nr. M-6937 bei pagal 2014 m. rugpjūčio 19 d. paveldimo turto apyrašą Nr. 3.5.-14-2973 pareiškėja paveldėjo 1/4 ir jos nepilnametė duktė A. Z. paveldėjo ¾ (duomenys neskelbtini) mirusio V. Z. (V. Z.) turto ir turtinių prievolių. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (6.5)-10 dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir / ar palūkanų pareiškėja ir jos nepilnametė duktė A. Z. buvo atleistos nuo 823,01 Eur delspinigių mokėjimo. Pagal šį sprendimą atleidus nuo delspinigių mokėjimo pareiškėjos ir jos nepilnametės dukters visa paveldėtų turtinių prievolių suma sudarė 4 078,14 Eur mokesčių nepriemokų.

4. Pareiškėja teigė, kad ji pateikė atsakovui 2016 m. kovo 3 d. ir 2016 m. kovo 24 d. prašymus pripažinti beviltiška visą pareiškėjos ir jos nepilnametės dukters A. Z. paveldėtą 4 078,14 Eur mokestinę nepriemoką. S. Z. 2016 m. kovo 3 d. prašymas, be kita ko, motyvuotas dar neįvykdytais ypač dideliais kreditiniais įsipareigojimais bankams už nekilnojamąjį turtą. Paveldėtos skolos bankams yra tik pusė šių skolų, kita pusė yra tapusi asmenine S. Z. skola po sutuoktinio mirties. Šios aplinkybės, kaip įrodančios pareiškėjų sunkią ekonominę padėtį, liko atsakovo nenagrinėtos. Taip pat nenagrinėta, ar iš paveldėto turto realu išieškoti visą pareiškėjų paveldėtą mokestinę nepriemoką, t. y. ar jis yra likvidus.

5. Pareiškėjos nurodė, kad atsakovas nevertino Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-92 (toliau – ir Taisyklės) 11.1 ir 11.2 punktuose nustatytų sąlygų, ar pareiškėjų ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki, taip pat nevertino, ar turtas, į kurį turėtų būti nukreiptas išieškojimas, nėra vienintelis S. Z. ir / ar mažametės A. Z. būstas. S. Z. nuo 2016 m. gegužės 1 d. niekur nedirba, t. y. faktiškai yra bedarbė, kas atitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Taisyklių 11 punkte numatytas sąlygas pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška. Pareiškėjų pajamos, skaičiuojant vienam šeimos nariui, neviršija 80 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio. Atsakovo reikalavimai ar pasiūlymai sumokėti paveldėtą mokestinę nepriemoką arba pateikti prašymą dėl šios nepriemokos sumokėjimo dalimis iš asmeninio pareiškėjų turto yra teisiškai nepagrįsti.

6. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

7. VMI paaiškino, kad pareiškėjos S. Z. 2016 m. kovo 3 d. ir kovo 24 d. prašymai pripažinti beviltiška paveldėtą mokestinę nepriemoką pateikti tik pareiškėjos vardu, prašymuose nėra nurodyta, kad ji prašo pripažinti beviltiška ir savo nepilnametės dukters A. Z. mokestinę nepriemoką. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenimis, 2016 m. liepos 25 d. A. Z. mokestinė nepriemoka buvo 3 059,84 Eur. Pareiškėjai nesikreipus dėl savo nepilnametės dukters mokestinės nepriemokos beviltiška bei jos nesumokėjus, VMI pagrįstai priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. VMI, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, sustabdė VMI viršininko 2016 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-130974 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą. Nesutiko, kad VMI neatsižvelgė į tai, jog paveldėtas nekilnojamais turtas yra nelikvidus, nes kredito grąžinimui turtui įregistruota hipoteka. VMI, vertindama ar yra MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindai, atsižvelgė į tai, kad dalis paveldėto turto apsunkinta hipoteka, tačiau kreditorinis įsiskolinimas įkaito turėtojui yra mažesnis už paveldėto įkeisto nekilnojamojo turto vertę.

8. Atsakovas pažymėjo, kad V. Z. palikimą sudarė ne tik paveldėtas turtas, bet ir palikėjo skoliniai įsipareigojimai. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Tai, kad pareiškėjos dalį paveldėtų jau yra išleidę, nepaneigia kreditoriaus VMI teisės reikalauti atsakyti už palikėjo skolas viso paveldėto turto verte. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja S. Z. net nebando pasinaudoti galimybe išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, nors kaip matyti iš pateikto skundo, vykdo prievoles kitiems kreditoriais (bankams). VMI pagrįstai nevertino pareiškėjų ekonominės (socialinės) padėties ir priėmė sprendimus vadovaujantis MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjų S. Z. ir A. Z. skundą patenkino iš dalies, panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-130974 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kitą skundo dalį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymus pripažinti paveldėtą mokestinę nepriemoką beviltiška, sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš A. Z. turto teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas taip pat nustatė, kad 2016 m. kovo 3 d. pareiškėja A. Z. VMI pateikė prašymą pripažinti 4 078,14 Eur paveldėtą mokestinę nepriemoką beviltiška. VMI viršininkas, vadovaudamasis MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Taisyklių 7.3 punktu, 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 322-693 nepripažino 1 007,94 Eur S. Z. mokestinės nepriemokos beviltiška. VMI 2016 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-130974 nusprendė išieškoti 3 059,84 Eur mokestinę nepriemoką iš nepilnametės A. Z. turto. VMI, vadovaudamasi MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi, 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-148058 sustabdė VMI 2016 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-130974 vykdymą. VMI 2016 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (23.4-08 E) RNA-33711 informavo teismą, kad pakartotinai nagrinėja S. Z. prašymą dėl paveldėtos mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, taip pat nagrinėjamas S. Z. prašymas dėl jos dukros A. Z. paveldėtos 3 059,84 Eur mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, o atsakovo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 322-693 nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška yra laikomas negaliojančiu. VMI 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 322-10616, vadovaudamasi MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Taisyklių 8 punktu, 2016 m. gruodžio 13 d. išvada Nr. (23.31-08)-326-7052 dėl paveldėtos mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, nusprendė nepripažinti S. Z. 1 007,94 Eur mokestinės nepriemokos beviltiška. VMI 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 322-10617, vadovaudamasi MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Taisyklių 8 punktu, 2016 m. gruodžio 13 d. išvada Nr. (23.31-08)-326-7054 dėl paveldėtos mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, nusprendė nepripažinti A. Z. 3 059,84 Eur mokestinės nepriemokos beviltiška. VMI 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (23.31-08) RNA-38276 S. Z. informavo apie VMI 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 322-10616 ir 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 322-10617.

11. Teismas, vertindamas reikalavimus dėl VMI 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 322-10616, 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 322-10617 ir reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, pažymėjo, kad sprendžiant dėl paveldėtos mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška neturi būti vertinama paveldėtojo ekonominė padėtis. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog kreditų grąžinimo užtikrinimui turtui įregistruota hipoteka, nereiškia, kad turtas tampa nelikvidus. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad šiuo atveju turtas negali būti pripažįstamas nelikvidžiu, nes kreditorinis įsiskolinimas įkaito turėtojui yra mažesnis už paveldėto įkeisto nekilnojamojo turto vertę. Teismas sprendė, kad mokesčių administratorius neturėjo pagrindo išvadai daryti, kad turtas yra nelikvidus.

12. Teismas padarė išvadą, kad paveldėto turto dalies praradimas (automobilio pardavimas, piniginių lėšų išleidimas) nepanaikina atsakovo teisės siekti, kad būtų padengta mokestinė nepriemoka iš mirusio asmens palikimo. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjos nepateikė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių, todėl atsakovas neturėjo galimybės įvertinti realios turto pirkimo–pardavimo kainos. Teismas kritiškai vertino argumentą, kad tam, jog pareiškėjos sumokėtų mokestinę nepriemoką, joms reikės parduoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą – vienintelį jų gyvenamąjį būstą. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai netaikė MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto, dėl to teismas nevertino ir skundo argumentų dėl mokesčių administratoriaus pareigos vadovautis Taisyklių 11 punktu.

13. Teismas, įvertinęs reikalavimą dėl VMI viršininko 2016 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-130974 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, ir bylos aplinkybes, sprendė, kad atsakovas tinkamai nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nenurodė konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis priėmė sprendimą priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, t. y. skundžiamo sprendimo nepagrindė teisės aktų normomis, nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad atsakovas turėjo pareigą pateikti pareiškėjoms raginimą geruoju sumokėti mokesčius iki nustatyto termino, o pareiškėjoms atsisakius mokėti mokesčius, priimti sprendimą išieškoti mokesčius iš pareiškėjų turto. Todėl VMI viršininko 2016 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-130974 teismas panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

14. Teismas, įvertinęs reikalavimą dėl VMI 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. (23.31-08) RNA-38276 panaikinimo, ginčijamo rašto turinį, padarė išvadą, kad juo nėra keičiama pareiškėjų teisių ir (ar) pareigų apimtis, t. y. jie pareiškėjoms nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme skųstinu aktu.

III. 15. Pareiškėjos S. Z. ir A. Z. pateikė apeliacinį skundą, prašydamos panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuriame buvo netenkinti pareiškėjų reikalavimai panaikinti VMI viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimus Nr. (23.31-08) 322-10616 ir Nr. (23.31-08) 322-10617 ir įpareigoti VMI iš naujo išspręsti pareiškėjos S. Z. 2016 m. kovo 3 d. prašymą mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška; arba, jeigu antrą kartą iš naujo spręsti prašymą netikslinga, pareiškėjos S. Z. visą paveldėtą mokestinę nepriemoką ir pareiškėjos A. Z. visą paveldėtą mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiškomis ir įsiskolinimus panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą dėl šios dalies tenkinti; panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą dalį, kurioje atmestas pareiškėjų prašymas panaikinti 2016 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. (23.1-08) RNA-38276 „Dėl S. Z. prašymo“ ir šioje dalyje bylą nutraukti.

16. Pareiškėjos nesutinka su teismo motyvu, kad sprendžiant dėl paveldėtos mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška neturi būti vertinama paveldėtojo ekonominė padėtis. Pareiškėjų įsitikinimu, tiek vieniša mama, tiek (duomenys neskelbtini) metų našlaitė priklauso socialiai pažeidžiamai asmenų grupei. Atėmus iš jų paveldėtus 520,63 Eur būtų socialiai neteisinga. Kaip ir kiti mokesčių mokėtojai pareiškėjos turi teisę, kad būtų vertinamos mokestinės nepriemokos išieškojimo galimybės ekonominio ir socialinio tikslingumo požiūriu, nes objektyvios priežastys tam yra (pareiškėja S. Z. yra bedarbė, ji vykdo ne tik savo ir dukters paveldėtus kredito grąžinimo Nordea Bank Finland PLC ir AB „Citadelė“ bankui įsipareigojimus, bet ir savo įsipareigojimus šiems bankams).

17. Pareiškėjos nurodo, kad paveldėtas nekilnojamais turtas yra nelikvidus, nes kredito grąžinimui turtui įregistruota hipoteka. Didžioji dalis paveldėto turto yra nekilnojamieji daiktai, todėl ši aplinkybė apsunkina mokestinės nepriemokos išieškojimą arba net daro jį neįmanomu. Pareiškėjos teigia, kad abejotina, jog bankas, kuriam įkeistas paveldėtas nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, duos sutikimą parduoti šį turtą. Net, jeigu bus areštuotas šis turtas, jo parduoti iš varžytynių nebus įmanoma be banko sutikimo. Turtas bus įkeistas bankui tol, kol pareiškėja S. Z. negrąžins bankui kreditą, t. y. turtas bus įkeistas dar daugiau kaip 12 metų. Šios duomenys pakankamai įrodo, kad turtą yra sunku ar net neįmanoma realizuoti. Pažymi, kad bankui įkeistas turtas yra bendrosios dalinės nuosavybės teise su giminystės ryšių su pareiškėjomis neturinčiais asmenimis valdomi statiniai ir žemes sklypas.

18. Pareiškėjos nurodo, kad mokestinės paskolos sutartis neatitiks vaiko interesų, nes sutarties įvykdymui VMI gali pareikalauti užtikrinimo įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija; be to, paskolos sutartyje būtų numatytos palūkanos.

19. Pareiškėjos nurodo, kad teismas nepagrįstai pareiškėjų skundo dalį dėl atsakovo 2016 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. (23.31-08) RNA- 38276 panaikinimo atmetė, konstatavęs, kad šis raštas pareiškėjoms nesukelia teisinių pasekmių.

20. Atsakovas VMI atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas teigia, kad jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.53 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, priimdamas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimus, vertino koks yra pareiškėjos ir jos dukters paveldėto turto ir paveldėtos skolos santykis, t. y. vertintas tik paveldėtas turtas ir paveldėtos lėšos, iš kurių būtų galima išieškoti paveldėtą mokestinę nepriemoką. Išvadose aiškiai nurodyta, kad sprendimai nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška priimti įvertinus jų paveldėto turto vertę bei atsižvelgiant į tai, kad kreditorinis įsiskolinimas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui pagal kredito sutartį Nr. BK04/12/36L yra mažesnis už paveldėto įkeisto nekilnojamojo turto vertę. Taigi VMI turės galimybę atgauti dalį pareiškėjų paveldėtos skolos. Todėl VMI pagrįstai atsisakė pripažinti beviltiška S. Z. ir A. Z. mokestinę nepriemoką.

22. Atsakovas nurodo, kad jis, vertindamas, ar yra MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindai, atsižvelgė į tai, kad dalis paveldėto turto apsunkinta hipoteka, tačiau kreditorinis įsiskolinimas įkaito turėtojui yra mažesnis už paveldėto įkeisto nekilnojamojo turto vertę.

23. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja S. Z. nėra pateikusi Taisyklėse numatyto prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, todėl skunde nurodyti teiginiai, kad mokestinės paskolos sutartis neatitiks vaiko interesų, neturi būti vertinami. Pareiškėja S. Z., savo ir dukters vardu priimdama V. Z. palikimą, žinojo, kad turės atsakyti už palikėjo prievoles paveldėto turto verte, ji 2015 m. gruodžio 10 d. prašymu prašė paveldėtą mokestinę nepriemoką perkelti jos vardu, nes ketino prašyti atidėti arba išdėstyti paveldėtos mokestinės nepriemokos sumokėjimą (prašymo kopija pridedama), tačiau šuo metu ji net nebando pasinaudoti galimybe išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Atsakovas pažymi, kad tik mokesčių mokėtojui pateikus prašymą ir visus prašymui nagrinėti reikiamus dokumentus, mokesčių administratorius priima sprendimą atidėti ir / ar išdėstyti mokestinę nepriemoką arba netenkina mokesčių mokėtojo prašymo. Mokesčių administratorius savo iniciatyva nepriima sprendimo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

24. Atsakovas teigia, kad jis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo neskundė, todėl VMI viršininko 2016 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-130974 išieškoti mokestinę nepriemoką iš A. Z. turto yra pripažintas netekusiu galios.

25. Atsakovas nurodo, kad nei 2014 m. rugsėjo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimuose Nr. M-6937 ir Nr. M-6936, nei antstolio G. J. surašytame 2014 m. rugpjūčio 19 d. paveldėjimo turto apyraše Nr. 3.53-14-2973 nėra nurodyta paveldėto turto vertė. VMI, vykdydama įstatymo numatytas funkcijas, gali naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, pavyzdžiui, registrų nustatytomis vertėmis, spaudos skelbimais, katalogais, informacijos suvestinėmis, interneto tinklalapiais ir pan. Pareiškėjos kartu su skundu pateiktų pirkimo–pardavimo sutarčių VMI nevertino, nes jos nebuvo pateiktos kartu su 2016 m. kovo 3 d. prašymu pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška. Atsižvelgiant į tai, kad paveldėto turto kainos nebuvo nurodytos paveldėjimo teisės liudijimuose, VMI pagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centro nustatytomis paveldėto turto kainomis.

26. Pareiškėjos S. Z. ir A. Z. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjos S. Z. 2015 m. gruodžio 10 d. rašyto prašymo kopiją. Nurodo, kad atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nepridėjo S. Z. 2015 m. gruodžio 10 d. prašymo kopijos, nors nurodė, jog prideda. Šio prašymo kopijos S. Z. neturi, nes vienintelį egzempliorių surašė atsakovo darbuotojui diktuojant, ką reikėjo rašyti, atsakovo Klaipėdos skyriuje adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigia, kad kai buvo forminamas palikimo priėmimas, klausimas dėl būtinybės atlikti turto vertinimą nebuvo iškilęs, nei notaras, nei antstolis nenurodė, kad tai padaryti šiuo atveju būtina. Bet kokiu atveju turto vertinimas pareiškėjoms būtų didelė piniginė našta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta bendra taisyklė, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 d.). Teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (2 d.). Šio ginčo atveju peržengti apeliacinio skundo ribas nėra pagrindo, todėl tikrinamas sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas pateikto apeliacinio skundo ribose.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, įvertinęs reikalavimą dėl VMI viršininko 2016 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-130974 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir bylos aplinkybes, bei nusprendęs, kad VMI nesilaikė VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nenurodė konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi priėmė sprendimą priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, be to, atsakovas turėjo pareigą pateikti pareiškėjoms raginimą geruoju sumokėti mokesčius iki nustatyto termino. Pareiškėjų kita skundo dalis dėl skolos pripažinimo beviltiška buvo atmesta (dėl šio sprendimo 11, 12, 14 punktuose nurodytų aplinkybių).

29. Šioje byloje apeliacine tvarka iš esmės keliamas ginčas dėl to, ar VMI pagrįstai nepripažino pareiškėjų skolos beviltiška.

30. Primintina, kad VMI 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 322-10616, vadovaudamasi MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Taisyklių 8 punktu, 2016 m. gruodžio 13 d. išvada Nr. (23.31-08)-326-7052 dėl paveldėtos mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, nusprendė nepripažinti S. Z. 1 007,94 Eur mokestinės nepriemokos beviltiška; VMI 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 322-10617, vadovaudamasi MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Taisyklių 8 punktu, 2016 m. gruodžio 13 d. išvada Nr. (23.31-08)-326-7054 dėl paveldėtos mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, nusprendė nepripažinti A. Z. 3 059,84 Eur mokestinės nepriemokos beviltiška.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindus bei tvarką reglamentuoja MAĮ (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1897 redakcija) 113 straipsnis bei minėtos Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo ir apskaitos taisyklės. MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); taip pat kai priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką (113 str. 1 d. 2 p.;); netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis (113 str. 1 d. 3 p.).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, VMI, atsižvelgdama į CK 5.53 straipsnio 1 dalį, pagal kurią įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, priimdamas ginčijamus 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimus, vertino pareiškėjų paveldėto turto ir paveldėtos skolos santykį, t. y. paveldėtą turtą ir paveldėtas lėšas, iš kurių būtų galima išieškoti paveldėtą mokestinę nepriemoką, t. y. atsakovo parengtose Išvadose yra nurodyta, kad sprendimai nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška priimti įvertinus jų paveldėto turto vertę bei atsižvelgiant į tai, kad kreditorinis įsiskolinimas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui pagal kredito sutartį Nr. BK04/12/36L yra mažesnis už paveldėto įkeisto nekilnojamojo turto vertę.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų VMI 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 322-10616, kuriuo nutarta nepripažinti S. Z. 1 007,94 Eur mokestinės nepriemokos beviltiška, vertinimu ir jų nekartoja. Pažymėtina, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėja disponuoja ne vienu nekilnojamojo turto objektu ir jos turimi kreditoriniai įsiskolinimai kitiems asmenims neviršija jos šeimos turimo turto bei lėšų. Tokia pareiškėjos S. Z. ekonominė padėtis, nepaisant jos nedarbingumo šiuo metu, nesudaro teisinio pagrindo turimą mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška.

Nors pareiškėja S. Z. motyvuoja, kad gaunamos pajamos yra labai mažos, šiuo metu ji yra bedarbė, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta ir pareiškėjų neginčijama aplinkybė, jog pareiškėjos S. Z. vardu yra registruota ir daugiau nekilnojamojo turto (be būsto, kuriame pareiškėjos gyvena) (I t., b. l. 113–122), be to, pareiškėja S. Z. yra darbingo amžiaus asmuo. Kita vertus, atsakovas yra teikęs siūlymą pareiškėjai S. Z. sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Atmestini pareiškėjos teiginiai, kad atsakovas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjų turtas yra įkeistas hipoteka, nes, priešingai, matyti, kad atsakovas, vertindamas, ar yra MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindai, atsižvelgė į tai, kad dalis paveldėto turto apsunkinta hipoteka, tačiau padarė pagrįstą išvadą, jog kreditorinis įsiskolinimas įkaito turėtojui yra mažesnis už paveldėto įkeisto nekilnojamojo turto vertę.

Todėl šiuo atveju darytina išvada, kad VMI 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 322-10616, kuriuo nutarta nepripažinti S. Z. 1 007,94 Eur mokestinės nepriemokos beviltiška, yra iš esmės pagrįstas.

33. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad VMI 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 322-10617, kuriuo nuspręsta nepripažinti A. Z. 3 059,84 Eur mokestinės nepriemokos beviltiška, turėjo būti paliktas galioti.

34. Visų pirma, sprendžiant dėl paveldėtos mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju vis dėlto turėjo būti vertinama paveldėtojo ekonominė padėtis dėl Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardintų aplinkybių egzistavimo.

35. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja A. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), galbūt atitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto kriterijų, kuriame nurodyta, jog beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu. Juk A. Z. yra nepilnametis asmuo, negeneruojantis savarankiškai jokių pajamų. Bylos duomenimis nustatyta, kad ji per mėnesį gauna 720 SEK (apie 70,39 Eur) našlaičio paramą iš Švedijos ir 81–86 Eur našlaičio išmoką Lietuvoje (I t., b. l. 59–61, 66–67).

36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovas nepagrįstai nevertino VMI 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 322-10617 pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl skundžiamas teismo sprendimas aptariamoje dalyje naikintinas priimant naują sprendimą – panaikinant VMI 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą „Nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška“ Nr. (23.31-08) 322-10617 ir įpareigojant atsakovą VMI iš naujo išspręsti pareiškėjos A. Z. 2016 m. kovo 3 d. prašymą mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška.

37. Dėl 2006 m. gruodžio 15 d. rašto (žr. šio sprendimo 19 p.) apeliacinės instancijos teismas tvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą tais pačiais nebekartotinais motyvais (žr. šio sprendimo 14 p.).

38. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų S. Z. ir A. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas „Nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška“ Nr. (23.31-08) 322-10617 paliktas galioti, panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą „Nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška“ Nr. (23.31-08) 322-10617 ir įpareigoti atsakovą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos A. Z. 2016 m. kovo 3 d. prašymą mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė