Legislator Case Law & Legislation
6de0133e-fe4b-4a13-bdd4-51a4e2847665 AI generated

6de0133e-fe4b-4a13-bdd4-51a4e2847665 · Kauno apygardos teismas

Case Number 6de0133e-fe4b-4a13-bdd4-51a4e2847665
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. Å . nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d., apie 14.18 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia pakiÅ¡o kojÄ A. K. už blauzdos ir rankomis nukentėjusįjį stÅ«mė, dėl ko A. K. nugriuvo ant žemės, gulinčiam nukentėjusiajam ant žemės, sugriebė už jo bliuzono gaubtuvo, traukė jį atgal taip nukentėjusįjį smaugdamas, po to, nukentėjusiajam atsistojus, tyčia su jėga vertė jį per savo petį, dėl ko nukentėjusiajam krentant jo deÅ¡inė koja su jėga trenkėsi į žemę, tokiais veiksmais nukentėjusiajam padarė sužalojimus – poodines kraujosruvas deÅ¡iniame dilbyje, odos nubrozdinimus deÅ¡inio juosmens srityje, deÅ¡inės blauzdos Å¡eivikaulio vidurinio trečdalio skeveldrinį lūžį, deÅ¡inės medialinės kulkÅ¡nies ir blauzdikaulio užpakalinio kraÅ¡to lūžį su pėdos panirimu bei deÅ¡inės iÅ¡orinės kulkÅ¡nies apatinio kraÅ¡to lūžį, t. y. dėl blauzdos kaulų lūžimų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A.

Legislator headnote

AI generated

6de0133e-fe4b-4a13-bdd4-51a4e2847665 · Kauno apygardos teismas: Pastebėjus, kad nukentėjusiajam galbÅ«t lūžo koja prie čiurnos, buvo iÅ¡kviesta Greitoji medicinos pagalba, jis (A. Å .) kartu laukė medikų, padėjo įkelti nukentėjusįjį į automobilį, laukė policijos, važiavo į policijÄ ir kitÄ dienÄ parašė pareiÅ¡kimÄ apie įvykį. 2.4. Skunde nuteistasis A. Å . teigia, kad asmens gynyba atitiko A. K. pavojingÄ kėsinimÄ si, kėsinimasis buvo prasidėjęs, realiai vyko ir tęsėsi, nebuvo pasibaigęs. Nuo A. K. staigaus puolimo ir fizinio smurto jis buvo ir dideliame sumiÅ¡ime, patyrė nedidelių sužalojimų, apsaugodamas savo sveikatÄ pagal situacijÄ gynėsi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-240-238/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37139-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Arūno Paštuolio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Česaitienei, nuteistajam A.

Å ., jo gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui, nukentėjusiajam A. K., jo atstovei advokatei Kristinai Raulinaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2021 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti darbÄ bei per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam 108,46 Eur padarytÄ turtinę žalÄ .

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš A. Š. priteista 1806,30 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai šeši eurai 30 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš A. Š. priteista 108,46 Eur (vienas šimtas aštuoni eurai 46 ct) turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam A. K.. Iš A. Š. priteista 495 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt penki eurai) proceso išlaidų nukentėjusiajam A.

K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. Å . nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d., apie 14.18 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia pakiÅ¡o kojÄ A. K. už blauzdos ir rankomis nukentėjusįjį stÅ«mė, dėl ko A. K. nugriuvo ant žemės, gulinčiam nukentėjusiajam ant žemės, sugriebė už jo bliuzono gaubtuvo, traukė jį atgal taip nukentėjusįjį smaugdamas, po to, nukentėjusiajam atsistojus, tyčia su jėga vertė jį per savo petį, dėl ko nukentėjusiajam krentant jo deÅ¡inė koja su jėga trenkėsi į žemę, tokiais veiksmais nukentėjusiajam padarė sužalojimus – poodines kraujosruvas deÅ¡iniame dilbyje, odos nubrozdinimus deÅ¡inio juosmens srityje, deÅ¡inės blauzdos Å¡eivikaulio vidurinio trečdalio skeveldrinį lūžį, deÅ¡inės medialinės kulkÅ¡nies ir blauzdikaulio užpakalinio kraÅ¡to lūžį su pėdos panirimu bei deÅ¡inės iÅ¡orinės kulkÅ¡nies apatinio kraÅ¡to lūžį, t. y. dėl blauzdos kaulų lūžimų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A.

K. sveikatÄ .

2. Apeliaciniame skunde (toliau - skundas) nuteistasis A. Å . praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2021 m. sausio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba, pripažinus bÅ«tinosios ginties BK 28 straipsnio 1 dalies aplinkybes, bylÄ nutraukti, o civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus. 2.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas vertino įrodymus neteisingai, nepagrįstai suteikė prioritetÄ jo (A.

Š.) buvusios sutuoktinės R. G. ir jos dabartinio gyvenimo draugo A. K. parodymams. Buvusi sutuoktinė, su kuria santuoka nutraukta 2016 m. balandžio 27 d., nuolat reiškia pretenzijas ir priekaištus dėl jų vaiko R. auklėjimo, priežiūros, bendravimo. Todėl jos, kaip liudytojos parodymus/paaiškinimus, šioje byloje privalu vertinti itin dėmesingai, kadangi ji nėra neutrali liudytoja, ji pastoviai kenkia jam (A. Š.). R. G. yra buvusi jo (A. Š.) treniruotėse, varžybose ir yra mačiusi įvairius imtynių veiksmus, todėl prisiminusi anksčiau matytus vaizdus stengėsi tai pritaikyti šiam ginčytinam įvykiui.

Apylinkės teismas nepagrįstai netikėjo jo (A. Š.) ir liudytojo (A. Š.) parodymais, kuris įvykį matė nuo pradžios iki pabaigos. 2.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo A. Š. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo teisėjui, tariamai vaikas suinteresuotas padėti tėvui. Liudytojo A. Š. paaiškinimai/parodymai aiškūs, nuoseklūs, neišgalvoti. Atitinkamai U. A. apklausos kambaryje iškart pasakė, kad jei reikia padėti mamai, jis tai paaiškins, t. y. akivaizdu, kad paauglys buvo patartas mamos R.

G. paaiÅ¡kinti taip, kaip apie įvykį teigia ji. Net ikiteisminio tyrimo metu teismo posėdžio protokole nebuvo įraÅ¡o apie šį svarbų pasakymÄ (kaip iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ), tai matyti tik iÅ¡ apklausos vaizdo įraÅ¡o. Vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip gyvenimiÅ¡kai ir jautriai paaiÅ¡kina apie aplinkybes A. Å . ir kaip U. A.. Pastarasis (U. A.) iÅ¡vis per daug nereaguoja į specialistės klausimus, aiÅ¡kina iÅ¡moktas frazes, elgiasi tarsi namie, krausto stalčius, abejingu familiarumu slepiamas jaudinimasis. 2.3.

Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai, neteisėtai suteikė prioritetÄ byloje pripažinto nukentėjusiuoju A. K. parodymams, nes bÅ«tent pas jį buvo konstatuoti sunkesni sužalojimai nei pas jį (A. Å .). Teigia, kad jis nuosekliai aiÅ¡kino, jog A. K. tyčia stumtelėjo jį į nugarÄ , kai jis turėjo rankose R.. Nuteistasis nurodo, kad pripažįsta, jog nėra ginčo dėl sužalojimų, tačiau specialistas sužalojimų mechanizmÄ nurodė tik po to, kai prieÅ¡ tai susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, perskaitė R.

G. ir A. K. paaiškinimus. Teismas visiškai nepasisakė ir neįvertino to, kad jam (A. Š.) buvo nustatyti sužalojimai 2019 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje, kurie atsirado ginantis nuo A. K. puolimo. Nepagrįstai sumenkinti jo patirti sužalojimai nuo A. K. tiesiogine tyčia atliktų smurtinių poveikių, kuomet jis pirmasis puolė kumščiais mušti jį (A. Š.). Pas A. K. kaklo odos pažeidimas galėjo atsirasti tuomet, kai po jo (A. K.) išpuolio jis (A. Š.) griuvo užsikabindamas už nukentėjusiojo viršutinio drabužio, tačiau tikrai jo nesmaugė.

Pastebėjus, kad nukentėjusiajam galbÅ«t lūžo koja prie čiurnos, buvo iÅ¡kviesta Greitoji medicinos pagalba, jis (A. Å .) kartu laukė medikų, padėjo įkelti nukentėjusįjį į automobilį, laukė policijos, važiavo į policijÄ ir kitÄ dienÄ parašė pareiÅ¡kimÄ apie įvykį. 2.4. Skunde nuteistasis A. Å . teigia, kad asmens gynyba atitiko A. K. pavojingÄ kėsinimÄ si, kėsinimasis buvo prasidėjęs, realiai vyko ir tęsėsi, nebuvo pasibaigęs. Nuo A. K. staigaus puolimo ir fizinio smurto jis buvo ir dideliame sumiÅ¡ime, patyrė nedidelių sužalojimų, apsaugodamas savo sveikatÄ pagal situacijÄ gynėsi.

Taip pat teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog jis buvo A. K. namų valdos kieme, buvo svetimas toje teritorijoje, todėl bÅ«tent A. K. turėjo psichologinį suinteresuotumÄ jaustis teritorijos Å¡eimininku, todėl bÅ«tent jis (A. K.) pirmasis puolė kumščiais.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis A. K. praÅ¡o atmesti nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. nuosprendžio ir iÅ¡ nuteistojo A. Å . priteisti nukentėjusiojo naudai patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (iÅ¡laidas advokatės pagalbai apmokėti).

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. Å . ir jo gynėjas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nukentėjusysis A. K., jo atstovė advokatė Kristina Raulinaitienė ir prokurorė Aistė Česaitienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo A. Å . apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Kolegija pažymi, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamosios kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.

9. Anksčiau iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste, įvertinus bylos medžiagÄ , apylinkės teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas A. Å . inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus.

Jame ne tik iÅ¡samiai apraÅ¡ytas byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinys, bet taip pat pakankamai aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Teismas iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistojo kaltės padarė įvertinęs kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ , kartu patikrinęs įrodymų patikimumÄ , todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais apie atsietÄ , formalų ar nevisapusiÅ¡kÄ Ä¯rodymų vertinimÄ . Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant A.

Å . kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

10. Analizuojant nuteistojo apeliacinio skundo turinį matyti, kad A. Š. nesutinka su jo nuteisimu ir veiksmų kvalifikavimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad teismo priimtame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikė nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos R. G. parodymams, kuri, anot apelianto, pastoviai reiškia pretenzijas ir priekaištus dėl jų vaiko R. auklėjimo, priežiūros, bendravimo, todėl jos negalima laikyti neutralia liudytoja, kadangi ji pastoviai kenkia jam (nuteistajam A. Š.). Be to, skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai vertino liudytojų A. Š., U. A. ir jo (nuteistojo A. Š.) parodymus.

11. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia bÅ«ti iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, arba kad bÅ«tų pripažinta bÅ«tinoji gintis, yra nepagrįsti ir atmetami. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo A. Å . kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.

12. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai A. Å . pripažino kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes byloje surinkti įrodymai patvirtina faktÄ , kad jis tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.

13. BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

14. Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija savo kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam A. K. ir nurodo, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties principu, nes nukentėjusysis pirmas puolė jį (nuteistÄ jį A. Å .) ir jis tik gynėsi. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, paneigtas bylos duomenimis, todėl atmestinas.

15. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu A. Å . savo kaltės nepripažino visiÅ¡kai, tačiau byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad A. Å . sužalojo nukentėjusįjį A. K. ir taip jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å ie įrodymai yra nukentėjusiojo A. K., liudytojos R. G. parodymai, specialisto iÅ¡vados ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kurių visuma patvirtina, kad A. Å . sužalojo nukentėjusįjį A. K. ir taip jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

16. Nuteistasis A. Å . viso proceso metu neigė savo kaltę ir nurodė, jog nukentėjusįjį pažįsta ir juos abu sieja, tai, kad jis turi mažametį sÅ«nų R., kurio gyvenamoji vieta yra nustatyta su jo buvusia sutuoktine R. G., o nukentėjusysis yra Å¡ios sugyventinis. Atvykus į nukentėjusiojo ir R. G. gyvenamosios vietos kiemÄ , perduoti sÅ«nų R., kieme sutiko nukentėjusįjį, kuris pakvietė R. G.. Kadangi sÅ«nus R. verkė, nenorėjo pas motinÄ , jis paėmęs sÅ«nų ant rankų jį ramino, sakė, kad jį tuoj vėl pasiims, tuomet nukentėjusysis pasakė, kad vaiko neduos, vaikas vėl pradėjo verkti, jis vėl paėmė R. ant rankų, ėjo link savo automobilio.

Tuomet nukentėjusysis sakė, kad jis turėjo laiko atsisveikinti su vaiku, jį, laikant vaikÄ ant rankų, stÅ«mė, jis vos iÅ¡silaikė ant kojų. Tuomet kieme be jo (A. Å .) buvo nukentėjusysis A. K., R. G. ir jo kitas sÅ«nus A., kuris buvo su juo atvažiavęs. Tuomet sÅ«nų R. jis perdavė R. G., kuri su vaiku nuėjo namo. A. Å . tvirtino, kad jis buvo nukentėjusiojo užpultas, todėl gynėsi, tačiau neatliko jokių kovinių veiksmų, jokių metimų, jokių smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė, o jam pačiam buvo suduotas smÅ«gis į galvÄ , dėl ko jis visÄ mėnesį jautėsi prastai, į gydytojus nesikreipė.

Nuteistasis pripažino ir neneigė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinį kontaktÄ . Aplinkybės, kad nukentėjusiajam sužalojimas buvo padarytas jų kontakto metu A. Å . neneigia, tačiau, jo nuomone, nukentėjusiojo koja galėjo iÅ¡nirti pradinėje stadijoje, kai pats nukentėjusysis jį puolė ,,bokso“ stiliumi. Nuteistasis A. Å . kaltės nepripažino ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu.

17. Nukentėjusysis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog iki įvykio jo ir nuteistojo santykiai nebuvo konfliktiÅ¡ki, juos sieja tik vaiko perdavimas. 2019 m. rugpjūčio 29 d. A. Å . atvažiavo į jo namų kiemÄ , atvežė sÅ«nų R. kad perduotų motinai R. G., kuri yra jo sugyventinė. Jis tuo metu buvo kieme, matė, kad R. verkia, nuėjo pakviesti R. G.. A. Å . nemokėjo greitai su vaiku atsisveikinti, ceremonija užtruko ilgai. R. G., pasiėmusi vaikÄ , ėjo link namų, tuomet nuteistasis iÅ¡ Å¡ios iÅ¡plėšė vaikÄ ir jam kažkÄ sakė.

A. Å . jis sakė, kad atiduotų vaikÄ R. G., tačiau A. Å . neragavo, todėl jis (nukentėjusysis) pasakė, kad jie gali eiti iÅ¡siaiÅ¡kinti, bet ne prie vaikų. R. G. perdavė sÅ«nų R. kitam sÅ«nui U., o pati liko kieme. PrieÅ¡ perduodant sÅ«nų R. R. G., jis palietė A. Å . ranka už peties. Jiedu ėjo Å¡alia vienas kito, Å¡alia ėjo ir nuteistojo sÅ«nus A., kurį įsodino į automobilį. Jie abu sustojo vienas prieÅ¡ kitÄ , nuteistasis keikėsi, liepė jam nesikiÅ¡ti ir jis (A.

Å .) jį liesdamas pakiÅ¡o jam kojÄ ir parvertė jį ant žemės. Jis nukrito ant nugaros, o ant jo užkrito ir pats nuteistasis, Å¡io veidas buvo prieÅ¡ jo veidÄ . Jis bandė nuo savęs nustumti, tuomet A. Å . jį apsuko, suėmė už bliuzono gaubtuvo ir jį smaugė, jam trÅ«ko oro, jį paleido ir vėl priėjęs pasakė, ar dar tau negana ir tuomet jį permetė per save. Šį veiksmÄ padarė fizinio kontakto metu, paėmus jį (nukentėjusįjį A. K.) už virÅ¡utinės dalies.

Po Å¡io veiksmo, jis visu kÅ«nu nukrito ant žemės. Dėl to jam buvo sulaužyta koja. Jis Å¡liaužė link namų, paprašė, kad sÅ«nus U. atneÅ¡tų gerti. Patvirtino, kad viskÄ matė R. G.. Jis nesudavė jokių smÅ«gių A. Å ..

18. Kaip teisingai ir pagrįstai nurodė apylinkės teismas, kad tarp A. Å . ir nukentėjusiojo A. K. įvyko konfliktas, be nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų, patvirtina ir liudytojos R. G. duoti parodymai. Ji nurodė, kad paėmusi sÅ«nų R. perdavė jį sÅ«nui U., kuris R. nusivedė į namus, o ji pati liko kieme, norėdama įsitikinti, kad buvęs jos sutuoktinis A. Å . iÅ¡važiuos, nes situacija buvo nemaloni, jautėsi įtampa. Nurodė, kad jiedu (A. Å . ir A. K.) nuo jos buvo pakankamai toli, ji negirdėjo, kÄ jie kalbėjo, tačiau abu kalbėjo pakeltu tonu.

Teigė, jog matė, kaip nuteistasis stÅ«mė nukentėjusįjį už pečių ir koja kirto per Å¡io kojÄ ir nukentėjusįjį parvertė ant žemės ir pats nuteistasis nugriuvo ant nukentėjusiojo. Tuomet ji pribėgo arčiau. Nukentėjusysis ranka bandė atsistumti A. Å . nuo savęs. Nurodė, jog nuteistasis atlikinėjo imtynių veiksmus, bandė nukentėjusįjį smaugti. Nuteistasis nukentėjusįjį persuko ant pilvo, naudojo dziudo veiksmus. Nuteistasis, paėmęs už nukentėjusiojo bliuzono gobtuvo, užsuko rankÄ , traukdamas bliuzonÄ , nukentėjusįjį smaugė.

Ji (R. G.) prašė paleisti nukentėjusįjį, nuteistasis neklausė, smaugė toliau. Ji pradėjo Å¡aukti, kad kvies policijÄ , tuomet A. Å . paleido nukentėjusįjį. Vyrai abu atsistojo, tuomet nukentėjusiojo kojos buvo sveikos. Po to A. Å . pasakė ,,dar tau negana“ ir griebė nukentėjusįjį už rankos, jis (nuteistasis) lengvai pritÅ«pė, sukdamasis metė nukentėjusįjį per klubÄ ant peties ir metė ant žemės, nukentėjusysis deÅ¡ine kÅ«no puse krito ant žemės, nukentėjusiojo koja trenkėsi į žemę ir lūžo.

19. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas tikėti nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos R. G. parodymais, nes jų parodymus patvirtino specialistų iÅ¡vados. 20. 2019 m. rugsėjo 2 d. Specialisto iÅ¡vadoje (t. 1., b. l. 32-33) konstatuota, kad poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame dilbyje, odos nubrozdinimas deÅ¡inio juosmens srityje, deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžimai A. K. padaryti kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais dėl ne mažiau keturių trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobÅ«dis ir medicininių dokumentų duomenys neprieÅ¡tarauja tam, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. rugpjūčio 29 d.

Sužalojimai dėl blauzdos kaulų lūžimų vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. 21. 2020 m. sausio 17 d. Specialisto iÅ¡vadoje (t. 1., b. l. 39-40) konstatuota, kad atlikus pakartotinį A. K. deÅ¡inės blauzdos ir čiurnos rentgeno nuotraukų vertinimÄ . nustatyta, kad A. K. buvo padaryta Å¡eivikaulio vidurinio trečdalio skeveldrinis lūžis, deÅ¡inės medialinės kulkÅ¡nies ir blauzdikaulio užpakalinio kraÅ¡to lūžis su pėdos panirimu bei deÅ¡inės iÅ¡orinės kulkÅ¡nies apatinio kraÅ¡to lūžis.

Nustatyti sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti nugriuvus ant kieto pavirÅ¡iaus ar panaÅ¡iomis aplinkybėmis. Neatmetama galimybė, kad minėti sužalojimai galėjo gautis A. K. deÅ¡inei kojai su didele jėga trenkiantis į kietÄ pavirÅ¡ių galimai po atlikto kovinio veiksmo.

22. Ä®vertinus specialisto iÅ¡vadas, nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos R. G. parodymus, daroma iÅ¡vada, kad Å¡ie duomenys paneigia apelianto A. Å . aiÅ¡kinimÄ ir pateiktÄ argumentÄ , kad A. K. susižalojo pats griÅ«damas. PrieÅ¡ingai, yra pagrindas tvirtinti, kad A. K. buvo sužalotas A. Å . atliktais veiksmais, o bÅ«tent, sužalojimai galėjo atsirasti A. K. deÅ¡inei kojai su didele jėga trenkiantis į kietÄ pavirÅ¡ių, galimai, po atlikto kovinio veiksmo.

23. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog nukentėjusiojo parodymų patikimumÄ patvirtina specialisto iÅ¡vadose jam nustatyti sužalojimai, jų padarymo mechanizmas. Nukentėjusysis nurodė, kad kai jis su A. Å . stovėjo vienas prieÅ¡ kitÄ , nuteistasis pakiÅ¡o jam kojÄ ir pervertė jį ant žemės, jis nugriuvo ant nugaros, o ant jo užgriuvo ir nuteistasis. Jis bandė A. Å . nustumti nuo savęs, tuomet Å¡is jį (nukentėjusįjį) apsuko, ir suėmęs už bliuzono gaubtuvo jį smaugė.

Po to, kai paleido, A. Å . fizinio kontakto metu, paėmė jį už virÅ¡utinės dalies ir atliko kovinį veiksmÄ t. y. jį permetė, jis nukrito ant žemės, dėl to lūžo jo koja. Å ias aplinkybes patvirtina ir liudytojos R. G. parodymai. Liudytoja patvirtino, kad matė, kaip A. Å . stÅ«mė nukentėjusįjį už pečių, koja kirto per nukentėjusiojo kojÄ ir šį parvertė ant žemės ir pats užgriuvo ant nukentėjusiojo, po to persuko nukentėjusįjį ant pilvo, suėmęs ir traukdamas už nukentėjusiojo bliuzono gobtuvo, jį smaugė.

Kai ji pasakė, kad kvies policijÄ , tuomet nuteistasis paleido nukentėjusįjį, jie abu atsistojo, nukentėjusiojo kojos buvo sveikos. Vėliau, nuteistasis atliko dziudo imtynių veiksmÄ , griebė nukentėjusiajam už rankos, sukdamasis metė nukentėjusįjį per klubÄ ant peties ir metė ant žemės, nukentėjusysis deÅ¡ine kÅ«no puse nukrito ant žemės, koja trenkėsi į žemę ir lūžo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek nukentėjusiojo A. K., tiek liudytojos R. G. parodymai yra nuoseklÅ«s ir vienas kitÄ papildantys.

Taip pat nurodomos aplinkybės atitinka ir specialisto išvadose nurodytam sužalojimo padarymo mechanizmui, todėl daroma išvada, kad A. Š. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

24. Apelianto keliama versija, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs ar netaisyklingai pastatęs kojÄ smÅ«giuodamas nuteistajam, tačiau Å¡i versija yra laikytina tik niekuo nepagrįsta prielaida ir spėjimu, kadangi jos nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

25. Pažymėtina, jog A. Å . kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, t. y. specialisto iÅ¡vada Nr. G2363/2019(02), kurioje nurodyta, kad poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame dilbyje, odos nubrozdinimas deÅ¡inio juosmens srityje, deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžimai A. K. padaryti kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais dėl ne mažiau keturių trauminių poveikių (kontaktų. Sužalojimų pobÅ«dis ir medicininių dokumentų duomenys neprieÅ¡tarauja tam, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. bÅ«tent 2019 m. rugpjūčio 29 d.

Sužalojimai dėl blauzdos kaulų lūžimų vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat A. Å . kaltę patvirtina ir kita specialisto iÅ¡vada Nr. pG 213/2020(02), kurioje nurodyta, kad atlikus pakartotinį A. K. deÅ¡inės blauzdos ir čiurnos rentgeno nuotraukų vertinimÄ , nustatyta, kad A. K. buvo padaryta Å¡eivikaulio vidurinio trečdalio skeveldrinis lūžis, deÅ¡inės medialinės kulkÅ¡nies ir blauzdikaulio užpakalinio kraÅ¡to lūžis su pėdos panirimu bei deÅ¡inės iÅ¡orinės kulkÅ¡nies apatinio kraÅ¡to lūžis.

Nustatyti sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti nugriuvus ant kieto pavirÅ¡iaus ar panaÅ¡iomis aplinkybėmis. Neatmetama galimybė, kad minėti sužalojimai galėjo gautis A. K. deÅ¡inei kojai su didele jėga trenkiantis į kietÄ pavirÅ¡ių galimai po atlikto kovinio veiksmo.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju, nekyla ginčo, kad tarp A. Å . ir A. K. įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinį kontaktÄ . Visos iÅ¡vardytos ir nustatytos aplinkybės, t. y. nukentėjusiojo A. K., liudytojos R. G. parodymai, specialisto iÅ¡vados, patvirtina, kad nukentėjusiajam A. K. sužalojimas buvo padarytas kontakto su nuteistuoju A. Å . metu, ir sužalojimai dėl blauzdos kaulų lūžimų vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

27. Nors viso baudžiamojo proceso metu apeliantas savo kaltės nepripažino ir teigė, kad A. K. jokių smÅ«gių nesudavė, jokių metimų neatliko, o koja galėjo iÅ¡nirti pradinėje stadijoje, kai jį puolė, yra nepagrįsta, todėl atmestina. Traumos A. K. padarymo mechanizmÄ , kurį nurodė nukentėjusysis, patvirtina minėtos specialisto iÅ¡vados, kuriose nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam A. K. negalėjo bÅ«ti padaryti nugriuvus ant kieto pavirÅ¡iaus ar panaÅ¡iomis aplinkybėmis, taip pat neatmetama galimybė, kad minėti sužalojimai galėjo gautis A.

K. deÅ¡inei kojai su didele jėga trenkiantis į kietÄ pavirÅ¡ių galimai po atlikto kovinio veiksmo. Å ias aplinkybes ir iÅ¡vadas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir apklaustas specialistas D. T., kuris nurodė, kad lūžiai A. K. negalėjo gautis paprastai nukritus, o tam, kad įvyktų toks lūžis, turi arba čiurna pakrypti, arba čiurna turi bÅ«ti sukama apie savo ašį, Å¡iuo konkrečiu atveju lūžo du kaulai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas D. T. patvirtino savo iÅ¡vadas ir nurodė, kad nustatyti sužalojimai negalėjo gautis paprastai susikibus ir nugriuvus.

Konstatuota, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas būtent specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis.

28. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apylinkės teismas teisingai įvertino ir R. G. parodymus ir ryšį su nuteistuoju, ji yra buvusi A. Š. sutuoktinė ir yra dabartinė nukentėjusiojo A. K. sugyventinė. Apylinkės teismas nurodė, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Tačiau daroma išvada, kad nėra pagrindo nesiremti liudytojos R. G. parodymais, kadangi iš esmės jos parodymai neprieštarauja nuteistojo A. Š. ir nukentėjusiojo A. K. parodymams dėl to, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas.

Be to, liudytojos R. G. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys: specialisto iÅ¡vados, specialisto paaiÅ¡kinimai dėl sužalojimo mechanizmo, ir liudytojo policijos pareigÅ«no V. R. parodymai apie tai, kad atvykus į įvykio vietÄ R. G. nurodė, jog buvęs vyras užpuolė dabartinį vyrÄ , metė jį per petį ant žemės ir dėl to jam lūžo koja. Be to, nustatyta, kad įvykio dienÄ skambindama į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , R. G. nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes. Taip pat įvertinama ta aplinkybė, kad viso baudžiamojo proceso metu ikiteisminiame tyrime ir teisme liudytojos R.

G. parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams ir duomenims.

29. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra A. Š. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, yra teisinga ir pagrįsta. Kaip nurodė apylinkės teismas, jog tarp atsiradusių pasekmių ir A. Š. neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad nuteistasis smurtinius veiksmus atliko intensyviai, pavojingo veiksmo atlikimas t. y. nukentėjusiojo metimas per petį, patvirtina A.

Å . siekį, sužaloti nukentėjusįjį, panaudojant fizinę jėgÄ , todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, kad tokie padariniai labai tikėtini, realÅ«s ar net neiÅ¡vengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo pastangų iÅ¡vengti padarinių, jų norėjo, taip sÄ moningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Remiantis paminėtu, A. Å . nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl A. Å . kaltės įrodytumo klausimo, t. y. pagrįstai nustatė, kad bÅ«tent jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatÄ , tai yra tyčia, pakiÅ¡o kojÄ A. K. už blauzdos ir rankomis nukentėjusįjį stÅ«mė, dėl ko A. K. nugriuvo ant žemės, gulinčiam nukentėjusiajam ant žemės, sugriebė už jo bliuzono gaubtuvo, traukė jį atgal taip nukentėjusįjį smaugdamas, po to, nukentėjusiajam atsistojus, tyčia su jėga vertė jį per savo petį, dėl ko nukentėjusiajam krentant jo deÅ¡inė koja su jėga trenkėsi į žemę, tokiais veiksmais nukentėjusiajam padarė sužalojimus – poodines kraujosruvas deÅ¡iniame dilbyje, odos nubrozdinimus deÅ¡inio juosmens srityje, deÅ¡inės blauzdos Å¡eivikaulio vidurinio trečdalio skeveldrinį lūžį, deÅ¡inės medialinės kulkÅ¡nies ir blauzdikaulio užpakalinio kraÅ¡to lūžį su pėdos panirimu bei deÅ¡inės iÅ¡orinės kulkÅ¡nies apatinio kraÅ¡to lūžį.

31. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, surinktus įrodymus vertino selektyviai ir tendencingai, nevertino visos buvusios konfliktinės situacijos įvykio metu, nevertino visų įrodymų viseto, o esamus įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nuosprendis, kad nepagrįstai nesivadovavo jo sūnaus A. Š. parodymais.

32. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad liudytojas A. Å . yra nuteistojo A. Å . sÅ«nus, jo parodymai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl pagrįstai laikė, kad jo parodymai nepatikimi ir teismas jais pagrįstai nesirėmė. Apylinkės teismas analogiÅ¡kas aplinkybes nustatė ir dėl nepilnamečio liudytojo U. A. duotų parodymų. AukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų A. Å . ir U. A. parodymais, kadangi jie laikytini nepatikimais. Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas atidžiai tyrė visus byloje surinktus duomenis ir priėmė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nepilnamečių liudytojų parodymų nepatikimumo.

33. Apeliantas skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepasisakė ir nevertino to, kad jam (A. Š.) buvo nustatyti sužalojimai 2019 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje, kurie atsirado ginantis nuo A. K. puolimo. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Prienai) prokurorės 2020 m. birželio 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38944-19 nutrauktas, nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo naujai vertinti sužalojimus, kuriuos patyrė nuteistasis A. Š., todėl šis skundo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

34. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad jo veiksmai turėtų būti priskiriami būtinajai ginčiai (BK 28 straipsnis), kadangi pirmasis puolė nukentėjusysis A. K..

35. Kolegija pažymi, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ , be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

36. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

37. Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kurios patvirtintų A. Å . nurodomÄ faktÄ , jog jis gynėsi nuo agresyvių veiksmų ir puolimo. Byloje iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina tokios nuteistojo A. Å . iÅ¡sakytos pozicijos.

38. Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vertindamas visus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, padarė vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog puolančius, agresyvius veiksmus toje konfliktinėje situacijoje atliko tik A. Å ..

39. AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su Å¡ia apylinkės teismo iÅ¡vada. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis A. K. sudavė smÅ«gius, todėl aukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos įrodymų visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusysis neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti laikomi akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi į nuteistÄ jį A.

Å .. Apylinkės teismas, įvertinęs nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus, Å¡eivikaulio vidurinio trečdalio skeveldrinio lūžio, deÅ¡inės medialinės kulkÅ¡nies ir blauzdikaulio užpakalinio kraÅ¡to lūžio su pėdos panirimu bei deÅ¡inės iÅ¡orinės kulkÅ¡nies apatinio kraÅ¡to lūžio, padarymo mechanizmÄ , padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad A. Å . veiksmai buvo ne gynybinio, bet puolamojo pobÅ«džio. Todėl nagrinėjamu atveju nenustatytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės – bÅ«tinosios ginties, numatytos BK 28 straipsnyje, sÄ lygos.

40. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, argumentai, iÅ¡vados dėl nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra teisingos ir paremtos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos, o įrodymai suformuoti prielaidų pagrindu ir jų nepatikrinus. Pažymėtina, kad įrodymus teismas vertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų ir juos patikrinęs baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais.

41. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir pagrįstai A. Å . skyrė laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimÄ vidurkiui. Apeliaciniame skunde bausmės Å¡velninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.

42. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Å . nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai tenkino civilinius ieÅ¡kinius. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija taip pat negali sutikti, kadangi jie nėra pagrįsti, todėl tenkinti nuteistojo skundÄ ir keisti nuosprendį Å¡iuo klausimu, nėra teisinio pagrindo.

43. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

44. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu iÅ¡ dalies tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisdamas nukentėjusiajam A. Å . 3000 eurų sumÄ neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimÄ yra atsakingas nusikaltimÄ padaręs asmuo. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, nukentėjusysis A. K. savo ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos dydžio iÅ¡ esmės grindė patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, patirtu stresu, o dėl kojos lūžių buvo atliktos dvi operacijos ir ateityje reikės dar vienos, kad bÅ«tų paÅ¡alinta iÅ¡ kojos likusi plokÅ¡telė.

Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas sumažino nukentėjusiojo norimÄ neturtinės žalos dydį, nustatydamas, kad 4500 eurų dydžio neturtinė žala akivaizdžiai prieÅ¡tarautų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis A. Å . savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl Å¡eivikaulio vidurinio trečdalio skeveldrinis lūžio, deÅ¡inės medialinės kulkÅ¡nies ir blauzdikaulio užpakalinio kraÅ¡to lūžio su pėdos panirimu bei deÅ¡inės iÅ¡orinės kulkÅ¡nies apatinio kraÅ¡to lūžio.

Nors nukentėjusysis teigia, kad reikės atlikti dar vienÄ operacijÄ , dėl ko jis patirs nepatogumų, tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų bÅ«tų padarytas negrįžtamas sveikatos pakenkimas, kad bÅ«tų nustatytas nedarbingumo lygis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡analizavo ir įvertino visus reikÅ¡mingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, jų visumos reikÅ¡mę bei įtakÄ sprendžiant apie teisingÄ piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimÄ dydį, visapusiÅ¡kai vertino nagrinėjamÄ situacijÄ ir teismo priimtas sprendimas, iÅ¡ nuteistojo A.

Å . priteisti A. K. 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, atitinka įstatymo reikalavimus, protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose.

45. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu visiÅ¡kai patenkino nukentėjusiojo A. K. civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, į tai, kad turtinės žalos dydis susideda iÅ¡: iÅ¡laidų kurui ir medicininių priemonių įsigijimo, pagrįstai tenkino civilinio ieÅ¡kinio dalį. Kaip nurodė apylinkės teismas, žala ieÅ¡kovui kilo dėl tyčinių nusikalstamų A. Å . veiksmų, todėl jis privalo visiÅ¡kai atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ .

46. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. sausio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

47. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gautas nukentėjusiojo A. K. atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ nuteistojo patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusiojo A. K. atstovė advokatė Kristina Raulinaitienė pateikė pinigų priėmimo kvitÄ apie nukentėjusiojo atstovei sumokėtus 550 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ (t. 3, b. l. 107-108). PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos sietinos su nukentėjusiojo atstovavimu apeliacinės instancijos teismo procese.

48. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, taip pat teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylÄ nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas Å¡ioje byloje vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuris buvo atmestas. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iÅ¡ nuteistojo turi bÅ«ti priteistos nukentėjusiojo atstovavimo turėtos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti nukentėjusiajam A. K. iÅ¡ A. Å . 550 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) – nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovė apeliacinės instancijos teisme, paslaugoms apmokėti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Kęstutis Dargužis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Danguolė Å iugždinytė