2016-09-12 Nr. AB-17401-3-63-3-01861-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2522-502/2016 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01861-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5; 8.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 12 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovei N. V. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja,

Bendrovė) pateikė teismui prašymą, prašydama priteisti iš atsakovės N. V. (toliau – ir atsakovė) 269,09 Eur už komunalinių atliekų

tvarkymą ir surinkimą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio

31 d. Pareiškėja prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu pareiškėjai suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą. Turto objektas – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 293,11 Eur suma. Atsakovė į pareiškėjos sąskaitą įmokėjo 24,02 Eur sumą, todėl liko skolinga 269,09 Eur. Atsakovė N. V. atsiliepimo į prašymą nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su prašymu sutinka. Vietinės rinkliavos nesumokėjo dėl sunkios turtinės padėties. Prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 6 mėnesiams.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės N. V. 243 Eur už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusius laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Teismo sprendimo įvykdymą išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 40,50 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais), teismas pažymėjo, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-79 buvo pritarta koncesijos sutarčiai „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“, kurios

41 punktu pareiškėjai suteikta teisė rinkti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nustatė, kad atsakovei nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas yra 51,81 kv. m, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką tokio pobūdžio bylose, akcentavo, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Vadovaudamasis MAĮ nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose, teismas sprendė, kad pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama nuo 2010 m. sausio 1 d., todėl priteisė pareiškėjai iš atsakovės 243 Eur vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2010 m.

sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Prašymą dalyje dėl 26,08 Eur vietinės rinkliavos priteisimo, susidariusios iki 2010 m. sausio 1 d., atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, atsižvelgęs į Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis apie atsakovės darbo užmokestį,

kuris yra labai mažas ir sudaro 325 Eur per mėnesį, konstatavo, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės turtinė padėtis sunki,

todėl teismo sprendimo įvykdymą išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui.

III.

Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Klaipėdos apygardos

administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjos prašymas priteisti vietinės rinkliavos

skolą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., atmestas, kitą sprendimo dalį palikti galioti. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, kadangi ši nuostata apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Kreipimosi į teismą dieną pareiškėja naujai neapskaičiuoja ir neperskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėja į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi tikslu priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir atitinkamais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą, todėl šios administracinės bylos apimtyje negali

būti taikomas MAĮ 68 straipsnis aiškinant, jog pareiškėjui gali būti priteisiama vietinė rinkliava už kreipimosi į teismą metus

ir penkerius praėjusius metus (2014, 2013, 2012, 2011 ir 2010 metus) vietinė rinkliava. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje byloje Nr. A-309-442/2015 dėl vietinės rinkliavos priteisimo ieškinio senaties netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo 2008 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės, kaip atitinkamo nekilnojamojo turto savininkės, pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio

1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o prašymą dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio

31 d. atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl privalo mokėti vietinę rinkliavą, o vadovaudamasis MAĮ 68 straipsnio nuostatomis, priteisė iš atsakovės pareiškėjai vietinės rinkliavos dalį – 243 Eur, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo sprendimo dalį, kurioje netenkintas prašymas priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., pakeisti. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai taikė MAĮ 68 straipsnio nuostatas, nustatančias, kad priteisiama vietinė rinkliava už kreipimosi į teismą metus ir penkerius praėjusius metus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nesutinka su pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl MAĮ 68 straipsnio nuostatų taikymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme (toliau – Rinkliavų įstatymas), reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. LVAT teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo

33 str.). Teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015 ir kt.). Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. spalio 14 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai iš atsakovės priteisė

243 Eur vietinę rinkliavą už penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. laikotarpiu nuo 2010 sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygų kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė