2022-02-23 Nr. AB-4223-3-61-3-04013-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1274-602-2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04013-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. C. (toliau – ir užsienietis) padavė teismui skundą, prašydamas tenkinti jo skundą ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21S32800 (toliau – Sprendimas) bei Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 6K-1219 (toliau – Komisijos sprendimas), taip pat įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Užsieniečio teigimu, jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Kilmės valstybėje dėl aktyvaus dalyvavimo politinėje veikloje jis buvo persekiojamas, egzistuoja reali grėsmė jo gyvybei, saugumui, sveikatai ar laisvei dėl beatodairiško smurto.

3. Užsienietis skunde nurodė, jog Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.

4. Užsienietis skundą grindė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsniu, reglamentuojančiu pabėgėlio statuso suteikimą, bei 87 straipsniu, nustatančiu papildomos apsaugos suteikimą. Pareiškėjas teigė, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti įrodymus dėl savo prašymo suteikti prieglobstį, o valstybės pareiga yra juos patvirtinti arba paneigti. EŽTT praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog prašymo suteikti prieglobstį tyrimas bei įrodymų vertinimas turi būti kruopštus. Pareiškėjo vertinimu, Departamentas tik subjektyvių prielaidų pagrindu konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, kad prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, nevertino asmeninių užsieniečio savybių, santykio su žinoma informacija visumos, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

5. Užsienietis skunde nurodė, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi tuo, kad prieglobsčio prašytojas jam tariamai kylančios grėsmės nesieja su savo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, dėl to jo pasakojimas nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo. Be to, atsakovas nurodė, kad užsieniečio paaiškinimas dėl pasitraukimo iš kilmės valstybės buvo nenuoseklus. Akcentuotina, jog užsienietis yra paprastas žmogus, itin jauno amžiaus, be to, užaugęs neeuropietiškoje kultūroje, todėl teisinių kategorijų valdymas ir Įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka Departamentui, kurio specialistai yra kvalifikuoti ir apmokyti.

6. Pareiškėjas nurodė, kad dėl aktyvios politinės veiklos kilmės valstybėje negali jaustis saugiai. Dėl Departamento argumento, jog užsieniečio pasakojimas nebuvo itin išsamus ar nuoseklus, pareiškėjas nurodė, jog apklausos metu dalyvavo vertėjai ir jis buvo raginamas kalbėti trumpais sakiniais, todėl laikytina, kad Departamentas nesąžiningai manipuliuoja procesu. Pareiškėjo nurodyti duomenys apie politines partijas yra pakankamai lengvai patikrinami, tačiau net ir tokių veiksmų Departamentas neatliko.

7. Užsienietis, vadovaudamasis Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo (toliau – ir Vadovas) 82 ir 83 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat nurodė, jog sprendžiant ar suteikti pabėgėlio statusą dėl politinių įsitikinimų yra svarbu nustatyti, ar galima laisvai juos reikšti. Departamentas turėjo nustatyti ar užsienietis ir jo šeimos nariai laisvai gali reikšti nuomonę apie (duomenys neskelbtini) vyriausybę.

8. Tuo atveju, jei Departamento Sprendimo dalis dėl prieglobsčio nesuteikimo bus pripažinta teisėta, pareiškėjas nurodė atsižvelgti į Sprendimo dalį dėl papildomos apsaugos nesuteikimo. Pareiškėjo teigimu, pagal Vadovo 165 punktą užsienio invazija ar okupacija visoje šalyje ar jos dalyje gali sukelti persekiojimą dėl priežasčių, išvardintų Jungtinių Tautų 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija). Pagal minėtos konvencijos nuostatas asmenys, priversti palikti savo kilmės valstybę dėl tarptautinių ar nacionalinių ginkluotų konfliktų, nėra laikomi pabėgėliais, tačiau turi apsaugą, numatytą kituose tarptautiniuose dokumentuose. Taigi, klausimas dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo yra spręstinas.

9. Užsieniečio vertinimu, Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, yra išvestinė, todėl panaikinus Sprendimo dalis dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, yra naikintina kaip praradusi teisinį pagrindą.

10. Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

11. Departamentas paaiškino, jog Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, jog užsienietis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio a dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jis priklauso organizacijai (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) yra uždrausta ir dėl to jam gresia smurtas ir mirtis. Departamentas nurodė, jog Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, kad neturi duomenų, kad pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

12. Departamentas vertino, jog užsieniečio pasakojimai yra nepakankamai išsamūs, nenuoseklūs. Pareiškėjas nurodė abstrakčią informaciją dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) mitinguose, neįvardino konkrečių datų, vietovės, pateikė neteisingą informaciją apie organizacijos būstinę, prieštaraujančius paaiškinimus dėl jo paskelbtos paieškos valstybėje. Tyrimo metu nenustatyta, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui grėstų individualus persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių pažiūrų. Departamento teigimu, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, pareiškėjo gyvenamojoje vietoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien buvimo toje teritorijoje atveju asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei grėstų pavojus, todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Atsakovo vertinimu, Departamentas, tirdamas tarptautinės apsaugos pareiškėjui poreikį, atsižvelgė į visas tiek jo nurodytas aplinkybes, tiek ir surinktą kilmės valstybės informaciją ir savo išvadas padarė visų aplinkybių vertinimo kontekste. Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas deklaratyviai formuluoja tariamus Departamento sprendimų trūkumus, nekonkretizuojant kokios pareiškėjo asmeninės savybės liko neįvertintos ir kokias pareiškėjo atveju priimtas išvadas jos paneigia, todėl vien tik nesutikimas su Departamento sprendimais nedaro jų nepagrįstais ir negaliojančiais. Be to, iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjui buvo užduodami klausimai apie jo faktinę patirtį, o Departamentas pateiktus duomenis vertino ir kvalifikavo.

14. Departamentas taip pat pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) organizacijos oficialus narys, tačiau paprašius nurodyti jos tikslus, pareiškėjas sugebėjo įvardinti tik susitikimų su žmonėmis organizavimą su tikslu paaiškinti prieš ką ir kodėl jie kovoja, pareiškėjas negebėjo praplėsti organizacijos veiklos srities ir įvardinti tokių tikslų kaip kova dėl prastų investicijų, politinio susvetimėjimo, neteisingų išteklių paskirstymo, etninės atskirties, neteisminių žudynių pietryčių, pietų ir centriniuose šalies regionuose, galimybės balsuoti už nepriklausomybę. Departamento vertinimu, asmuo, būdamas oficialiu organizacijos nariu, tuo labiau, prisistatantis kaip mitingų oratorius, turėtų šiuos tikslus žinoti, nes organizacija būtent juos viešai ir transliuoja paprastiems žmonėms, stengdamasi pagrįsti savo egzistavimą, pritraukti visuomenę ir įrodyti (duomenys neskelbtini) valdžios politikos trūkumus.

15. Pasak atsakovo, Departamentas atliko detalią pareiškėjo apklausą (jis buvo apklaustas kelis kartus), sudarė jam sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jo paties nurodytus teiginius, pareiškėjo apklausos metu dalyvavęs vertėjas užtikrino, kad pareiškėjui būtų suprantamas tiek apklausos tikslas, tiek ir būtų tinkamai išverstos visos jo nurodytos reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu yra atliekamas jo prašymo pagrįstumo vertinimas.

16. Departamento vertinimu, pareiškėjas neįrodinėjo, kad jis buvo aktyvus politinės nuomonės apie (duomenys neskelbtini) valdžios trūkumus skleidėjas, jis, kaip šalyje pripažintos teroristinės organizacijos narys, nurodė tik buvimą oratoriumi dviejuose mitinguose. Pažymėtina, kad jo pasakojimas net ir dėl tokios ribotos veiklos buvo laikomas nepatikimu, todėl nėra pagrindo pareiškėjo laikyti tokiu valdžios kritiku, kuris iš valdžios institucijų už tai sulauktų priemonių, kurios dėl savo pobūdžio būtų pagrindu suteikti tarptautinę apsaugą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Nagrinėjamu atveju užsieniečio nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrįstos išvados, jog jam kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, bei pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

17. Atsakovas taip pat nurodė, kad kiekvienas prašymas suteikti prieglobstį yra individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį metu buvo vertinamas jo nurodytų išvykimo iš kilmės valstybės priežasčių ir tarptautinės apsaugos suteikimo pagrįstumas. Tyrimo metu buvo ištirtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bei konstatuota, jog užsienietis narystės šioje organizacijoje fakto neįrodė.

18. Departamentas papildomai pažymėjo, jog, jei pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, jis gali kreiptis į Departamentą ar VSAT, t. y. pateikti prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

19. Dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką Departamentas pažymėjo, jog pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Be to, pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Taip pat vertinant pareiškėją kaip asmenį, kuris sąžiningai naudotųsi tarptautinės apsaugos procedūromis, pastebėtina, kad pareiškėjas legaliai gyveno Baltarusijos Respublikoje, turėjo mokymuisi išduotą vizą, tačiau šioje šalyje prieglobsčio nesiprašė, o tą padarė nelegaliai atvykęs į Lietuvos Respubliką. Departamento pareiškėjui nustatyti maksimalūs penkerių metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei trejų metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes terminai yra pagrįsti ir proporcingi.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

21. Teismas nustatė, jog užsienietis buvo sulaikytas VSAT pareigūnų, kai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos užsienio sieną. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, paaiškindamas, jog (duomenys neskelbtini) jam nesaugu gyventi, jeigu būtų grąžintas, nežino kas tokiu atveju grėstų. Apklausos metu užsienietis nurodė esąs (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs minėtoje valstybėje esančiame(duomenys neskelbtini) kaime, krikščionis, nevedęs. Asmens dokumentų užsienietis neturi, nes jo pasas buvo atimtas Baltarusijos Respublikoje. Pareiškėjo teigimu, jis nuo 2020 m. birželio priklauso (duomenys neskelbtini), nurodė, jog minėtos organizacijos tikslas – organizuoti susitikimus ir pasakoti žmonėms, kodėl ir prieš ką jie kovoja. Pareiškėjas, jo teigimu, buvo (duomenys neskelbtini) organizuojamų mitingų oratorius, dalyvavo dviejuose taikiuose mitinguose (2020 m. rugsėjį ir 2020 m. lapkritį). Pareiškėjas teigė antrojo mitingo metu buvęs užpultas jėgos struktūrų, tačiau jam pavyko pabėgti. Pareiškėjo teigimu, gubernatorius už jo galvą paskelbė 10 milijonų vietinių pinigų sumą. 2020 m. gruodį, slapstydamasis jis per tris dienas pasiekė (duomenys neskelbtini) sostinę (duomenys neskelbtini) ir iš ten išskrido lėktuvu į Baltarusijos Respubliką. Užsienietis teigė nesikreipęs į policiją Baltarusijos Respublikoje, nes nežinojęs kaip ten veikia sistema. Užsieniečio vertinimu, Lietuvos Respublikoje žmogaus teisės yra gerbiamos, būtent dėl to jis ir pasiprašė prieglobsčio šioje valstybėje.

22. Teismas pažymėjo, jog Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 21S32800 nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, uždraudė penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką, priėmė sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę bei įvedė į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas.

23. Teismas vertino, jog Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą būtiną su pareiškėju susijusią individualią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Pateikta medžiaga aiškiai patvirtina, kad nėra nei tikėtino persekiotojo, nei tikėtinų argumentų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje, bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais. Teismo posėdyje pareiškėjas taip pat nepagrindė individualios persekiojimo rizikos dėl jo individualių savybių. Iš pareiškėjo 2021 m. spalio 14 d. apklausos protokolo matyti, kad pareiškėjas asmeniškai jokio smurto nepatyrė. Pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš kilmės valstybės yra bendro pobūdžio, neišsamus. Pasakodamas apie oficialios paieškos paskelbimą, užsienietis painiojasi, iš pradžių nurodydamas, kad paieška buvo paskelbta valstybiniu lygmeniu, vėliau, kad tik vietiniu lygmeniu. Duomenų apie tuo metu vykusius (duomenys neskelbtini) protestus nėra, pareiškėjas įvardino jam žinomas savo kilmės šalies aktualijas. Pareiškėjas galimai dalyvavo protestuose, tačiau nebuvo aktyvus jų dalyvis. Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat nepateikė jokių duomenų ar paaiškinimų, kad grįžus į kilmės šalį jis bus kankinamas, su juo bus nežmoniškai elgiamasi ar žeminamas jo orumas, ar jis kitaip bus baudžiamas, kad jam gresia mirties bausmė ar egzekucija. Teismas pritarė atsakovo vertinimui, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjui negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.

24. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, todėl užsienietis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

25. Teismas, vadovaudamasis EŽTT praktika, nenustatė pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl sprendė, kad užsienietis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Teismo vertinimu, Departamentas surinko bei įvertino aktualią bei naujausią kilmės valstybės informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Teismo vertinimu, tai, kad, anot pareiškėjo, Nigerijos Federacinėje Respublikoje nėra saugu gyventi, pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, savaime nesudaro teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą.

26. Teismo vertinimu, pareiškėjas vengdamas grąžinimo gali pasislėpti, nes neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nebuvo nustatyta, pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl jo atžvilgiu pagrįstai buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

27. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų, todėl šių aplinkybių visuma leidžia jo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje, vadinasi, draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus yra proporcinga ir pateisinama priemonė. Be to, draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

28. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus, apibendrindamas nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį ne norėdamas apsisaugoti nuo kilmės šalyje vykdomo persekiojimo, ne bijodamas individualios persekiojimo grėsmės dėl savo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų), o dėl ekonominių priežasčių. Teismo vertinimu, Sprendimas ir Komisijos sprendimas buvo priimti iš esmės teisingai taikant teisės normas, išsamiai išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes, dėl to yra pagrįsti ir teisėti. Konstatavus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, teismas nematė pagrindo įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. 29. Užsienietis apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi.

30. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, konstatuodamas, jog užsieniečiui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytų aplinkybių, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Be to, surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, taip pat neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

31. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

32. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, pabrėždamas, jog pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į Baltarusiją ir pakankamai ilgą laiką legaliai gyveno Baltarusijoje, turėjo mokymuisi išduotą vizą, tačiau šioje šalyje prieglobsčio nesiprašė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą.

33. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą informuoja teismą, jog dėl padidėjusio darbo krūvio nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą laiku bei prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21S32800 sprendimo, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) piliečiui, nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), teisėtumo.

35. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Pažymėtina, jog teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, atsižvelgia į atsakovo pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą, nors šis procesinis dokumentas pateiktas pasibaigus terminui. ABTĮ 139 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas keturiolikos dienų terminas, per kurį turėtų būti pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą, tačiau šis straipsnis nenustato šio termino praleidimo pasekmių, be to tai yra procesinis dokumentas, kuriame yra išdėstoma byloje dalyvaujančio asmens pozicija, kuri gali būti reikšminga nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, taigi teisingumo ir protingumo kriterijus atitinka šio procesinio dokumento priėmimas į bylą, nors šis dokumentas ir buvo pateiktas praleidus procesinį terminą.

37. Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė konstatavęs, kad užsienietis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio a dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog Sprendimas ir Komisijos sprendimas buvo priimti iš esmės teisingai taikant teisės normas, išsamiai išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes, dėl to yra pagrįsti ir teisėti. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį ne norėdamas apsisaugoti nuo kilmės šalyje vykdomo persekiojimo, ne bijodamas individualios persekiojimo grėsmės dėl savo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų), o dėl ekonominių priežasčių.

V. 39. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

40. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

41. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

42. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

43. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

VI. 44. Nagrinėjamu atveju užsienietis savo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė grėsme jo gyvybei kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), kylančia dėl jo įsitraukimo į (duomenys neskelbtini) organizacijos, kuri jo kilmės valstybės vyriausybės yra paskelbta teroristine, veiklą, dalyvavimo dviejuose mitinguose. Pareiškėjas nurodo viename iš mitingų susidūręs su jėgos struktūromis, taip pat, kad po šio įvykio paskelbta piniginė premija už jo galvą. Pažymėtina, jog pasakodamas apie oficialios paieškos paskelbimą, pareiškėjas painiojasi, pradžioje nurodydamas, kad paieška buvo paskelbta valstybiniu lygmeniu, o vėliau, kad tik vietiniu lygmeniu. Duomenų apie pareiškėjo nurodytu metu vykusius (duomenys neskelbtini) protestus nėra, todėl konstatuotina, jog pareiškėjas vardija jam žinomas savo kilmės šalies aktualijas. Byloje nėra jokių duomenų, suponuojančių, kad užsienietis, grįžęs į kilmės šalį, bus kankinamas, su juo bus nežmoniškai elgiamasi ar žeminamas jo orumas, ar jis kitaip bus baudžiamas, kad jam gresia mirties bausmė ar egzekucija.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti Departamento, Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos bei pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, išvardintų šios nutarties 44 punkte, tikrumu.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino ją pareiškėjo paaiškinimų kontekste. Atsižvelgiant į tai ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti Departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados.

47. Pareiškėjas jokiais faktiniais duomenimis nepagrindė baimės grįžti, todėl ji vertintina, kaip subjektyvi, hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

48. Dėl pareiškėjo argumento, kad jis negalėjęs pats tinkamai kvalifikuoti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui svarbių aplinkybių pasisakytina, jog Departamentas nereikalavo, kad pareiškėjas nurodytų teisinius motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį. Departamentas įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir pats pateikė teisinį faktų vertinimą, būtent padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta viena ar kelios Ženevos konvencijoje nustatytos aplinkybės (persekiojimo priežastys), su kuriomis siejamas pabėgėlio statuso suteikimas (baimė būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų).

49. Departamentas, atlikdamas tyrimą, pagrįstai įvertino pareiškėjo teiginius dėl jam kylančios grėsmės, susijusios su politiniais įsitikinimais, kaip nepatvirtinamus.

50. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

51. Kadangi pareiškėjas papildomų motyvų dėl būtinumo suteikti papildomą apsaugą nenurodė, sprendžiant, ar užsieniečiui gali būti suteikiama papildoma apsauga, vertintinos tos pačios aplinkybės kaip ir svarstant dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Byloje nenustatyta individualių persekiojimo aplinkybių dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, nėra pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasekmės, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

52. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės, aiškiai ir detaliai yra aprašyti Sprendime (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų), todėl draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus yra proporcinga ir pateisinama priemonė.

53. Kadangi bylą išnagrinėjęs teismas nenustatė pagrindų tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo ir panaikinti Sprendimo ir Komisijos sprendimo, išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo yra atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan