6ddd98a4-d138-47ca-8eef-0e6296e271ce · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas L                                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-449/2015                                                                                                        Proceso Nr. 1-20-1-00837-2007-1                                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                     1.2.14.5.2., 1.2.14.6.2., 1.2.14.7.2. (S)                                                                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų:

Violetos Ražinskaitės, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Ugniui Vyčinui,gynėjams Gyčiui Kaminskui, Kęstučiui OžiÅ«nui,iÅ¡teisintiesiems A. J., M. D.,nukentėjusiajam A. G. Z.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Romui Aikevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir nukentėjusiojo A. G. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo              A.

J. pagal BK 25 str. 2 d., 183 str. 2 d. iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių,             M. D. pagal BK 25 str. 2 d., 183 str. 2 d. iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             Nukentėjusiojo A. G. Z. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : Å ioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu M.

D. ir A. J. buvo įtariami tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 str. 2 d., 182 str. 2 d. Kaltinamajame akte apraÅ¡ant jų padarytas nusikalstamas veikas, buvo nurodyta, kad:M. D. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kaip bendravykdytojas bendrininkų grupėje su A. J., turėdamas tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , 2006 metų pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, pasiÅ«lė A.

G. Z. naftos verslo planÄ ir 2006 m. vasario-kovo mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kavinėse „SV“, adresu (duomenys neskelbtini), arba „KK“, adresu (duomenys neskelbtini), supažindinęs A. G. Z. su A. J., jis kartu su A. J. apgaule pasiÅ«lė lygiomis dalimis iÅ¡pirkti A. J. priklausančios įmonės „TA“ akcijas ir privatizuoti Å¡ios įmonės neva nuomojamÄ nekilnojamÄ turtÄ , esantį „P“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, R.

F. bei minėtoje teritorijoje įrengti naftos perdirbimo fabrikÄ , kuriame pagamintus naftos produktus įsigytų ir realizuotų A. G. Z. įmonė, įtikindamas A. G. Z. investuoti 70 000 USD (197 617 Lt) į šį verslÄ , ir A. J. pateikus siÅ«lomo privatizuoti nekilnojamo turto planÄ , 2006 m. balandžio mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iÅ¡ A. G. Z. paėmė 2000 rublių (205,77 litus pagal LB nustatytÄ kursÄ ) už įmonės „TA“ akcijų pirkimÄ , ir 2006 m. balandžio-gegužės mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kavinėje „SV“, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ A.

G. Z. paėmė 70 000 USD (197 617 litus pagal LB nustatytÄ kursÄ ) nurodydamas jam, kad Å¡ie pinigai reikalingi sumokėti už A. J. priklausančios įmonės „TA“ neva nuomojamo nekilnojamo turto, esančio „P“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, R. F., privatizavimÄ , tuo apgaule savo ir A. J. naudai įgydamas didelės vertės svetimÄ turtÄ - A. G. Z. priklausančius 70 000 USD (197 617 Lt) ir 2000 rb. (205,77 Lt), tačiau sutartų įsipareigojimų neįvykdė, pinigų A.

G. Z. negražino, padarydamas nukentėjusiajam A. G. Z. 197 822, 77 Lt turtinę žalÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 str.2 d. 182 str. 2 d.A. J. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kaip bendravykdytojas bendrininkų grupėje su M. D., turėdamas tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , 2006 m. vasario-kovo mėnesiais, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, M. D. supažindinus jį su A. G. Z., kavinėse „SV“, adresu (duomenys neskelbtini), arba „ KK“, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su M.

D. A. G. Z. apgaule pasiÅ«lė užsiimti naftos verslu, lygiomis dalimis iÅ¡perkant neva jam priklausančios įmonės „TA“ akcijas ir melagingai nurodė galimybę privatizuoti Å¡ios įmonės nuomojamÄ nekilnojamÄ turtÄ , esantį „P“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, R. F. bei minėtoje teritorijoje įrengti naftos perdirbimo fabrikÄ , kuriame pagamintus naftos produktus įsigytų ir realizuotų A. G. Z. įmonė, bei pateikė A. G. Z. siÅ«lomo privatizuoti nekilnojamo turto planÄ , įtikindamas A.

G. Z. investuoti 70 000 USD (197 617 Lt) į šį verslÄ , ir apgaule įgijęs A. G. Z. pasitikėjimÄ , 2006 m. balandžio mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, paėmė iÅ¡ A. G. Z. 2000 rublių (205,77 litus pagal LB nustatytÄ kursÄ ) nurodydamas pastarajam, kad Å¡ie pinigai skirti pirkti įmonės „TA“ akcijoms, bei 2006 m. balandžio-gegužės mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminis tyrimo metu nenustatytas, kavinėje „SV“, adresu (duomenys neskelbtini), M.

D. iÅ¡ A. G. Z. paėmus 70 000 USD (197 617 litų pagal LB nustatytÄ kursÄ ), nurodant A. G. Z., kad Å¡ie pinigai yra reikalingi sumokėti už jam priklausančios įmonės „TA“ nuomojamo nekilnojamojo turto, esančio „P“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, R. F., privatizavimÄ , nors realiai jokia nekilnojamojo turto nuomos sutartis sudaryta nebuvo,- tokiu bÅ«du apgaule savo ir M. D. naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ - A. G. Z. priklausančius 70 000 USD (197 617 Lt) ir 2000 rb. (205,77 Lt), tačiau sutartų įsipareigojimų neįvykdė, pinigų A.

G. Z. negražino, padarydamas nukentėjusiajam A. G. Z. 197 822, 77 Lt turtinę žalÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 str. 2 d.,182 str. 2 d.BylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje, prokurorui pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , kaltinimai M. D. ir A. J. BPK 256 str. tvarka buvo pakeisti į kaltinimus pagal BK 25 str. 2 d., 183 str. 2 d. dėl jiems pateikto didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. M. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kaip bendravykdytojas bendrininkų grupėje su A.

J., 2006 metų pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, pasiÅ«lė A. G. Z. naftos verslo planÄ ir 2006 m. vasario-kovo mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kavinėse „SV“ adresu (duomenys neskelbtini), arba „KK“ adresu (duomenys neskelbtini), supažindinęs A.G. Z. su A. J., jis kartu su A. J. pasiÅ«lė lygiomis dalimis iÅ¡pirkti A. J. priklausančios įmonės „TA“ akcijas ir privatizuoti Å¡ios įmonės nuomojamÄ nekilnojamÄ turtÄ , esantį „P“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, R.

F. bei minėtoje teritorijoje įrengti naftos perdirbimo fabrikÄ , kuriame pagamintus naftos produktus įsigytų ir realizuotų A. G. Z. įmonė, ir A. J. pateikus siÅ«lomo privatizuoti nekilnojamojo turto planÄ , 2006 m. balandžio mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iÅ¡ A. G. Z. paėmė 2000 rublių (205,77 litus pagal LB nustatytÄ kursÄ ) už įmonės „TA“ akcijų pirkimÄ , Å¡iuos pinigus kartu su A. J. pasisavino ir tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2006 m. balandžio-gegužės mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kavinėje ,,SV“ adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ A.

G. Z. gavo 70 000 USD (197 617 litus pagal LB nustatytÄ kursÄ ) A.G. Z. nurodė, kad Å¡ie pinigai reikalingi sumokėti už A. J. priklausančios įmonės „TA“ neva nuomojamo nekilnojamo turto, esančio „P“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, R. F., privatizavimÄ , tačiau A. J. sutartų įsipareigojimų neįvykdžius, pinigų A.G. Z. negražino, o gautus jam ir A. J. patikėtus pinigus bendrai veikdamas su A. J. pasisavino, padarydamas nukentėjusiajam A.

G. Z. 197 822, 77 Lt turtinę žalÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 str. 2 d., 183 str. 2 d.A. J. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kaip bendravykdytojas bendrininkų grupėje su M. D., 2006 m. vasario-kovo mėnesiais, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, M. D. supažindinus jį su A. G. Z., kavinėse „SV“ adresu (duomenys neskelbtini), arba „KK“ adresu (duomenys neskelbtini), kartu su M. D. A. G. Z. pasiÅ«lė užsiimti naftos verslu, lygiomis dalimis iÅ¡perkant jam priklausančios įmonės „TA“ akcijas, nurodydamas galimybę privatizuoti Å¡ios įmonės nuomojamÄ nekilnojamÄ turtÄ , esantį „P“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, R.

F. bei minėtoje teritorijoje įrengti naftos perdirbimo fabrikÄ , kuriame pagamintus naftos produktus įsigytų ir realizuotų A. G. Z. įmonė, bei pateikė A. G. Z. siÅ«lomo privatizuoti nekilnojamo turto planÄ , 2006 m. balandžio mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gavo iÅ¡ A. G. Z. 2000 rublių (205,77 litus pagal LB nustatytÄ kursÄ ) nurodydamas pastarajam, kad Å¡ie pinigai skirti pirkti įmonės „TA“ akcijoms, Å¡iuos pinigus kartu su M.

D. pasisavino ir tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ Â 2006 m. balandžio-gegužės mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminis tyrimo metu nenustatytas, kavinėje ,,SV“ adresu (duomenys neskelbtini), M. D. iÅ¡ A. G. Z. paėmus 70 000 USD (197 617 litų pagal LB nustatytÄ kursÄ ), nurodant A. G. Z., kad Å¡ie pinigai yra reikalingi sumokėti už jam priklausančios įmonės „TA“ nuomojamo nekilnojamojo turto, esančio „P“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, R.

F., privatizavimÄ , sutartų įsipareigojimų neįvykdė, pinigų A.G. Z. negražino, o gautus jam ir M. D. patikėtus pinigus bendrai veiksamas su M. D. pasisavino, padarydamas nukentėjusiajam A. G. Z. 197 822, 77 Lt turtinę žalÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 str. 2 d., 183 str. 2 d. Kauno apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡teisino A. J. ir M. D. pagal BK 25 str. 2 d. ir 183 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad bylos aplinkybės pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie civilinę kaltinamųjų ir nukentėjusiojo konflikto prigimtį. Teismas pažymėjo, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių, tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms. Å ios sÄ lygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena Å¡alių sÄ moningai neteisėtais veiksmais užkerta keliÄ vykdyti sutartį.

Tarp A. J. ir M. D. bei nukentėjusiojo A.G. Z. buvo sudarytas žodinis susitarimas vykdyti bendrÄ suskystintų dujų verslÄ , investuojant visiems trims po 70000 JAV dolerių pirkimui bazės suskystintų dujų laikymui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å¡io susitarimo metu nei vienas iÅ¡ susitarime dalyvavusių asmenų neturėjo tikslo užvaldyti apgaule, iÅ¡Å¡vaistyti ar pasisavinti kito asmens turtÄ . Teismas nuosprendyje nurodė, kad iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog pagal kaltinamųjų susitarimÄ su nukentėjusiuoju, A.G.

Z. perdavė M. D., o Å¡is gavo 70000 JAV dolerių pinigų sumÄ bazės pirkimui, tačiau Å¡i pinigų suma nebuvo panaudota bÅ«tent jų nurodytam tikslui, o panaudota kitiems tikslams-galimai ir M. D. nurodytam dujų pirkimui. Pagal kaltinamųjų ir nukentėjusiojo A.G. Z. susitarimo turinį, galima laikyti, jog tarp jų ir A.G. Z. susiklostė civilinėje teisėje numatytos pavedimo sutarties sÄ lygos. Pagal pavedimo sutarties sampratÄ , pavedimo sutartimi viena Å¡alis ( įgaliotinis) įsipareigoja kitos Å¡alies ( įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis.

Pagal Å¡iÄ sutartį, kaltinamųjų veiksmai – pinigų panaudojimas ne pagal susitarimÄ ir jų negrÄ Å¾inimas dėl objektyvių priežasčių, neatima galimybės nukentėjusiajam atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. Å ia teise, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, net nebuvo bandyta pasinaudota. Teismas nurodė, kad kaltinamųjų elgesys gali bÅ«ti pripažintas ne turto pasisavinimu, jo užvaldymu apgaule ar iÅ¡Å¡vaistymu, o tik netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymu.

Nukentėjusiajam pareiškus materialines pretenzijas, šiuo atveju, gali kilti ne baudžiamoji, o tik civilinė atsakomybė. Įvertinęs visas aplinkybes teismas pagal BK 25 str. 2 d. ir 183 str. 2 d. išteisino A. J. ir M. D., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, todėl nuosprendis turi būti panaikintas ir išteisintieji A.

J. ir M. D. pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 2 d. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nustatyta, kad A.G. Z. buvo patikėjęs savo turtÄ - pinigus, sudarant žodinį sandorį, ir pinigai pagal žodinį susitarimÄ buvo perduoti konkrečiam tikslui, mazuto bazės (duomenys neskelbtini) srityje įgijimui. Tai patvirtino nukentėjusysis A.G. Z., kaltinamasis M. D., bei tai yra patvirtinta nukentėjusiojo tyrimui pateiktais kaltinamųjų M. D. ir A. J. suraÅ¡ytais raÅ¡teliais, kuriuose yra nurodytos aplinkybės dėl pinigų perdavimo fakto ir pinigų perdavimo tikslo.

Kadangi A.G. Z. patikėti pinigai, patekę kaltininkų žinion, buvo neteisėtai, neatlygintinai paversti jų turtu nieko apie tai nežinant nukentėjusiajam, todėl tokių kaltininkų ir nukentėjusiojo santykių negalima laikyti civiliniais santykiais, kaip neteisingai konstatavo teismas suraÅ¡ydamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Be to, iÅ¡ surinktų duomenų matyti, kad Å¡ie neteisėti veiksmai buvo atlikti aktyviais veiksmais, pinigus paimant iÅ¡ nukentėjusiojo ir juos pervedant į kaltinamųjų sÄ skaitas, o vėliau jais sumokant už prekes, kurias įgijo kaltinamieji.

Objektyvioji Å¡ios nusikalstamos veikos pusė pasireiÅ¡kė kaltininkų jiems patikėto svetimo turto pasisavinimu, neteisėtai pasinaudojant jiems suteiktais įgaliojimais pinigų atžvilgiu. Esminis Å¡io baudžiamojo nusikaltimo požymis yra pinigų pavertimas savo nuosavybe, o tai yra įrodyta surinktų duomenų pagrindu, kadangi kaltinamieji gautus pinigus panaudojo visai kitiems tikslams, nei kad jie tarėsi su nukentėjusiuoju, sudarydami su juo žodinę sutartį, kuriÄ patvirtino vėliau paraÅ¡yti raÅ¡teliai, bei iÅ¡ dalies ir patys kaltinamieji.

Kadangi iÅ¡ byloje surinktų duomenų aiÅ¡kiai matyti, kad kaltinamasis A. J. ne tik kad nesudarė bÅ«tinų sutarčių mazuto bazės įgijimui, bet gautus nukentėjusiojo pinigus panaudojo visai ne tuo tikslu kokiu jie buvo duoti, todėl yra neabejotinai nustatyta, kad jis juos tokiu bÅ«du pasisavino. Nors kaltinamasis M. D. ir neigė, kad jis žinojo kur panaudos pinigus A. J., tačiau to nepatvirtino kitas kaltinamasis A. J., bei esantys byloje duomenys neduoda pagrindo atmesti M. D. bendrininkavimÄ kartu su A.

J. pasisavinant nukentėjusiojo A.G. Z. pinigus, kadangi pinigai buvo perduoti M. D. ir Å¡is pagal susitarimÄ su A. J. juos pavedimu persiuntė A. J. vadovaujamai įmonei, nurodydamas kitÄ paskirtį, po ko pinigai ir buvo panaudoti ne pagal paskirtį. Todėl objektyvioji Å¡ios nusikalstamos veikos pusė bÅ«tent ir pasireiÅ¡kė kaltininkų jiems patikėto svetimo turto pasisavinimu, neteisėtai pasinaudojant jiems suteiktais įgaliojimais pinigų atžvilgiu. Gautų pinigų negrÄ Å¾inimas tam tikrÄ laikÄ neduoda pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad patikėtas turtas buvo pasisavintas, tačiau pagal BK 183 str. 2 d. turto pasisavinimas – tai svetimo, bet kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pavertimas savo nuosavybe, kÄ ir padarė kaltinamieji, panaudodami gautus pinigus visai kitiems tikslams nei kad Å¡ie pinigai buvo skirti pagal žodinę sutartį, kas atitinka veiksmų, atitinkančių esminius Å¡io nusikaltimo požymius, padarymÄ .

Be to, tarp veikos ir kilusių padarinių – žalos padarymo nukentėjusiajam yra priežastinis ryÅ¡ys. Å is nusikaltimas yra baigtas, kadangi neteisėtai ir neatlygintinai savinasi – naudoja svetimus pinigus, pažeisdami pinigų savininko interesus, daro jam žalÄ , žodinės sutarties pagrindu perduotus jiems visai kitiems tikslams. Pasisavintu laikomas tik toks turto trÅ«kumas, kuris atsiranda del to, kad kaltininkas tyčia jį paėmė ir neteisėtai juo disponuoja arba sÄ moningai perdavė jį tretiesiems asmenims.

BÅ«tent taip su nukentėjusiojo pinigais ir buvo pasielgta, kadangi nei tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad nukentėjusiojo pinigai bÅ«tų buvę pavogti, pamesti ar paskolinti bei kad A. J. gautus pinigus bÅ«tų bandęs tikslingai panaudoti pagal sudarytÄ Å¾odinę sutartį, t.y sudarinėjęs realias sutartis su trečiaisiais asmenimis ar atlikęs kitus veiksmus kaip buvo numatyta žodinėje sutartyje. Teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad yra bÅ«tina surinkti duomenis, kad iÅ¡ anksto buvo susitarimas tarp kaltinamųjų užvaldyti apgaule ar pasisavinti jiems patikėtus A.

G. Z. pinigus. IÅ¡ankstinis susitarimas nėra nei užvaldymo apgaule, nei pasisavinimo bÅ«tinasis požymis. Kaltinamųjų padaryti veiksmai iÅ¡ civilinių santykių peraugo į baudžiamuosius nuo to momento, kai jie gautus pagal žodinį susitarimÄ pinigus konkrečiam tikslui, mazuto bazės įgijimui panaudojo ne pagal paskirtį, t.y. pavertė savo turtu apmokėdami jais pagal sandorius už dujas ir tokiu bÅ«du įgydami už juos sau prekes, tai padarė tikslingai – tiesiogine tyčia, suvokdami, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi – naudoja svetimus pinigus, pažeisdami pinigų savininko interesus, bei daro jam žalÄ , ir nesiruoÅ¡ia jos atlyginti.

Todėl teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nepagrįstai iÅ¡teisindamas kaltinamuosius. PraÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendį panaikinti ir:M. D. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 str. 2 d. ir 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams ir 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.A. J. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 str. 2 d. ir 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams ir 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Nukentėjusiojo A.

G. Z. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti ir iÅ¡ abiejų kaltinamųjų solidariai priteisti padarytÄ Å¾alÄ .Nukentėjusysis A. G. Z. apeliaciniams skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu abu kaltinamieji kaltinti pagal BK 25 str. 2 d., 183 str. 2 d.-jiems patikėto, svetimo didelės vertės turto pasisavinimu, veikiant bendravykdytojams bendrininkų grupėje. Tai yra netiesa, nes ikiteisminio tyrimo metu M. D. ir A. J. įtarimai buvo pareikÅ¡ti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jie buvo atiduoti teismui, tik bebaigiant tirti įrodymus teisiamajame posėdyje, t.y. 2012 m. lapkričio 22 d., nors jokio raÅ¡ytinio praÅ¡ymo nei iÅ¡ prokuroro, nei iÅ¡ nukentėjusiojo pusės, kaip numato BPK 256 str. 2 d., nebuvo, teisėjas A.

J. pareiÅ¡kė, kad jis mato pagrindÄ manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ , t.y. pagal BK 183 str.2 d. Ä® tai tuoj pat sureagavo prokuroras O. V. (susidarė įspÅ«dis, jog toks teisėjo elgesys iÅ¡ anksto buvo aptartas su prokuroru ir kaltinamųjų advokatais, o prokuroras jau iÅ¡ anksto buvo pasiruošęs praÅ¡ymÄ , tik suvaidino, jog dar eina raÅ¡yti) ir paprašė 1,5 val. pertraukos, o kaltinamųjų advokatai tam neprieÅ¡taravo.

Po 1,5 val. teismo posėdis buvo tęsiamas, o prokuroras pateikė teisėjui praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimus iÅ¡dėstytus kaltinamajame akte ir kaltinamųjų M. D. ir A. J. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 25 str. 2 d.,183 str. 2 d.Nukentėjusysis ir jo atstovas neprieÅ¡taravo, nes žinojo, kad BPK 256 str. 2 d. taip pat numatyta, kad iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ kaltinamasis gali bÅ«ti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu, todėl tikėjosi, kad kaltinamieji bus nuteisti, jeigu ne pagal pakeistÄ nusikalstamos veikos kvalifikacijÄ , tai pagal kaltinamajame akte pateiktÄ veikos kvalifikavimÄ .Tik susipažinęs su teismo nuosprendžiu, nukentėjusysis suprato, kad naujas kaltinimas, nors ir sunkesnis, M.

D. ir A. J. buvo pareikÅ¡tas tikslu, kad bÅ«tų galima juos lengviau iÅ¡teisinti.sOMano, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme patikrinti įrodymai nekelia abejonių, kad iÅ¡teisintieji M. D. ir A. J., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ - A.G. Z. priklausančius 70000 USD (197617 Lt) ir 2000 rublių (205,77 Lt), tačiau sutartų įsipareigojimų neįvykdė, pinigų A.G. Z. negrÄ Å¾ino, padarydami nukentėjusiajam A.G. Z. 197822,77 Lt turtinę žalÄ , t.y. padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 str. 2 d., 182 str. 2 d.

Kad M. D. ir A. J. apgaule iÅ¡viliojo iÅ¡ nukentėjusiojo 70000 USD (197617 Lt) ir 2000 rublių (205,77 Lt) patvirtina jo nuo pat pradžių ikiteisminio tyrimo, kuris prasidėjo 2007 metais, metu bei teisiamajame posėdyje duoti parodymai, iÅ¡teisintųjų parodymai, jų valdomų įmonių neaiÅ¡ki ir neskaidri veikla bei visos, byloje kitais įrodymais nustatytos, aplinkybės. Å ie įrodymai buvo tiriami viso teismo proceso metu ir nebuvo kalbos apie nukentėjusiųjų pinigų, investuotų į bendrÄ verslÄ , pasisavinimÄ , to aiÅ¡ku nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme patikrinti įrodymai, o be to ir kaltinamasis M.

D. per visÄ teismo procesÄ teigė, kad jis pripažįsta, jog iÅ¡ nukentėjusiojo paėmė 70000 USD, tačiau A. J. ir jį apgavo dėl bazės pirkimo (kodėl jis nesikreipė į teisėsaugos organus paaiÅ¡kinti negalėjo). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visiÅ¡kai neanalizuoti ir nepalyginti nukentėjusiojo, iÅ¡teisintųjų M. D. bei A. J. parodymai, kurie iÅ¡ pagrindų skyrėsi, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuriais parodymais teismas patikėjo, o kuriais ne (akivaizdus BPK 305 str. reikalavimų nesilaikymas).IÅ¡teisintasis M.

D. patvirtino nukentėjusiojo duotus parodymus, kad jam, kaip fiziniam asmeniui, M. D. ir A. J. pasiÅ«lė bendrai įsigyti A. J. valdomos įmonės „TA", esančios (duomenys neskelbtini), akcijas lygiomis dalimis ir privatizuoti Å¡ios įmonės nuomojamÄ bazę, esančiÄ â€žP" kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, (duomenys neskelbtini). Už įmonės „TA" akcijas sutarė sudėti po 2000 rublių, o bazės pirkimui po 70000 USD. M. D. pripažino, kad iÅ¡ nukentėjusiojo gavo 70000 USD ir teigia, kad Å¡iuos pinigus per du kartus pervedė į A.

J. valdomos įmonės „TA" sÄ skaitÄ . A. J. neigė, kad tarp jo, nukentėjusiojo ir M. D. buvo kalba apie minėtos bazės pirkimÄ , nes jis Å¡ios bazės nenuomavo ir pinigų Å¡ios bazės pirkimui iÅ¡ M. D. negavo, o 2005 metais nuomavo kitÄ bazę „B", esančiÄ taip pat (duomenys neskelbtini) srityje. Kad tai įrodytų, A. J. teismo buvo iÅ¡leistas iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur atsivežė liudytojÄ S.G., kuris parodė, kad bÅ«damas advokatu 2005 metais teikė A. J. teisinę pagalbÄ kaip fiziniam asmeniui autoavarijos byloje.

Su įmone „TA" teisinių paslaugų sutarties nebuvo sudaręs, tačiau, A. J. praÅ¡ant, 2005 metais patikrino parengtos sutarties tarp įmonės „TA" ir įmonės „B", esančios (duomenys neskelbtini) srityje, dėl Å¡iai įmonei priklausančios bazės nuomos ir valdymo. Liudytojas taip pat teigė, kad A. J. jam patikėjo saugoti Å¡iÄ sutartį ir todėl jis į teismÄ atvežė Å¡ios sutarties originalus. Be to, jis paaiÅ¡kino, jog įmonė „TA" iÅ¡ „P" kombinato, taip pat esančio (duomenys neskelbtini) srityje, maždaug 60 km atstumu nuo įmonės „B", nuomavo patalpas ofisui.

IÅ¡analizavus pastatų ir įrangos nuomos sutartį Nr.527, sudarytÄ 2005 m. lapkričio 11d. tarp įmonės „TA" ir BAB „B", kyla klausimas, kodėl A. J. nuo 200 7m., vykstant ikiteisminiam tyrimui bei pradėjus bylÄ nagrinėti teisme, nieko apie Å¡iÄ sutartį nekalbėjo, o tik 2012 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje pateikė Å¡iÄ sutartį ir paprašė apklausti liudytojÄ S.G. Apie Å¡iÄ sutartį nieko nebuvo girdėjęs nei nukentėjusysis, nei M. D.. M. D. patvirtino tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, kad pinigus gavo iÅ¡ nukentėjusiojo pirkti įmonės „TA" nuomojamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€žP" kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, R.

F., šį teiginį savo ranka patvirtino ir A. J.Atkreiptinas dėmesys į minėtos sutarties nuomininko rekvizitus: RAB „TA" 214022 (duomenys neskelbtini) srities gyvenvietė „430 km", kombinatas „P" ir nuosprendžio 8 puslapyje 6 pastraipoje nurodytus liudytojo A.M.D. parodymus, kuriuose nurodyta, kad jokios veiklos kombinatas FGUK „P-R" su RAB „TA" nevykdė, nekilnojamojo turto nuomos sutarčių nesudarinėjo, o įmonės įstatai ir R. F. įstatymai draudžia vykdyti tokios rÅ«Å¡ies veiklÄ su nevalstybinėmis komercinėmis organizacijomis.

Pirmiausia sutarties nuomininko rekvizituose nurodytas nepilnas kombinato pavadinimas (nurodyta „P", o pilnas pavadinimas-FGUK „P-R "), antra, dėl ofiso nuomos taip pat turėjo bÅ«ti sudaryta sutartis su Å¡iuo kombinatu, kurios, kaip matosi iÅ¡ liudytojo - kombinato direktoriaus A.M. D. parodymų, nebuvo ir negalėjo bÅ«ti.Visa tai įvertinus, galima teigti, jog A. J. 2012 m. rugpjūčio mėn., nuvykęs į (duomenys neskelbtini) sritį, padedant advokatui S.G., suklastojo 2005 m. lapkričio 11 d. nuomos sutartį Nr. 527 ir jÄ pateikė teismui, kuris ja patikėjo ir priėmė kaip įrodymÄ , jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje jokios apgaulės nebuvo.Skunde atkreipiamas dėmesys į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apraÅ¡ytus nukentėjusiojo, kaltinamųjų M.

D. ir A. J., liudytojo V. K. parodymus. Å iuose parodymuose niekur neįvardintas bazės, kuriÄ M. D. ir A. J. siÅ«lė nukentėjusiajam bendrai pirkti, konkretus adresas, o nurodyta, kad esančios (duomenys neskelbtini) srityje, nors tÄ adresÄ Ä¯vardino tiek nukentėjusysis, tiek M. D. bei liudytojas V. K. (pastarasis nurodė, kad kombinatas, iÅ¡ kurio buvo nuomojama bazė, vadinosi „P"). Tuo tarpu A. J. parodymuose (nuosprendžio 4 lapas 3 pastraipa) nurodyta: „jog dar iki pažinties su A. Z., tarp jo ir M.

D. buvo pokalbis apie tai, kad bendram jų verslui bÅ«tų gerai iÅ¡pirkti iÅ¡ B spirito ir likerio gamyklos jo vadovaujamos „T" įmonės nuomojamÄ mazuto bazę. Kuomet buvo deramasi su A. Z. ir M. D. dėl bendro verslo, jie vėl kalbėjosi visi trys apie tos nuomojamos bazės iÅ¡pirkimÄ ". Visa tai dar kartÄ akivaizdžiai parodo, jog teismas sÄ moningai aukščiau minėtų asmenų parodymuose neįvardino bazės, apie kurios privatizavimÄ vyko kalba, konkrečios buvimo vietos bei įmonės, kuriai priklausė bazė, pavadinimo, kad galima bÅ«tų pateisinti kaltinamuosius, jog jie neturėjo tikslo nukentėjusiojo apgauti, nes kalba ėjo apie nuomojamÄ bazę, kuri priklausė B spirito ir likerio gamyklai (nuomos sutartyje nurodytas pavadinimas „S akcinė bendrovė „B" stipriųjų gėrimų gamintojas").

Tai dar kartÄ kyla klausimas, kodėl apie Å¡iÄ Ä¯monę nebuvo kalbama 5 metus, o pradėta kalbėti tik teismo posėdyje, kuris įvyko 2012 m. rugpjūčio 30 d.Teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į nukentėjusiojo ir kaltinamojo M. D. parodymus, kad A. J. ne kartÄ prašė M. D. grynų pinigų kuro bazės, įmonės „TA" nuomojamos iÅ¡ kombinato „P", esančio (duomenys neskelbtini) srityje gyvenvietėje(duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui ir M. D. nukentėjusiojo akivaizdoje 3-4 kartus A.

J. yra davęs po 8000 JAV dolerių. Ir tai tęsėsi iki to laiko, kol jis pradėjo reikalauti bazę privatizuoti arba grÄ Å¾inti pinigus, tada ir buvo paruoÅ¡tas triÅ¡alės sutarties projektas. Å ie parodymai teismo nuosprendyje net neužfiksuoti. Jo nuomone, M. D. ir A. J. tokiu bÅ«du nukentėjusiojo duotus pinigus pasidalino ir toliau bandė jį apgaudinėti sudarant triÅ¡alę pinigų gražinimo sutartį, kuri dėl įvairių kliūčių ir nebuvo pasiraÅ¡yta.Nuosprendžio 3 lape 2 pastraipoje, kur apraÅ¡yti M.

D. parodymai, nurodyta daug netikslumų. Ten nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) srityje mazuto bazę buvo numatyta pirkti suskystintų dujų laikymui (apie suskystintų dujų laikymÄ nebuvo kalbos) ir kad nukentėjusysis turėjo bendrovę „Z" bei laisvų piniginių lėšų, todėl jis su M. D. susitiko su A. J.. Visi kabėjosi apie steigimÄ bendros įmonės, kuri verstųsi nuotekų valymu, kÅ«rė bendrus verslo planus. Taip pat nurodyta, kad G. Z. turėjo B iÅ¡sinuomotÄ teritorijÄ , į kuriÄ suplanavo vežti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir perdirbti joje dujų kondensatÄ bei naftos atliekas.

IÅ¡ tikrųjų (duomenys neskelbtini) srityje buvo numatyta pirkti mazuto bazę ir joje statyti fabrikÄ dujų kondensato perdirbimui bei gautų produktų realizavimui (duomenys neskelbtini) ir tai nukentėjusysis darė kaip fizinis asmuo, nes tuo metu bendrovė „Z" dar nebuvo įkurta. B, A. J. pasiÅ«lymu, teritorijÄ iÅ¡sinuomavo 2006m.spalio mėn. UAB „Z" tikslu prekiauti bitumu, kurį žadėjo tiekti A. J. įmonė „TA". Tačiau bitumas nebuvo teikiamas ir nuomos sutartis buvo nutraukta.Nukentėjusysis nurodo, jog 70000 USD davė kaip fizinis asmuo ir tame biznyje, kurį jam siÅ«lė M.

D. ir A. J., jis bÅ«tų dalyvavęs kaip fizinis asmuo, nes tuo metu UAB „Z" dar nebuvo įkurta (UAB „Z" įregistruota 2006 m. balandžio 27d.) ir ji įkurta visiÅ¡kai kitam tikslui.Teismas nuosprendyje (nuosprendžio 7 lapas, 5 ir 6 pastraipos) kaip įrodymus, nurodė, jog iÅ¡ 2009-09-24 dokumentų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2007-07-09 A. J. raÅ¡tu patvirtino, kad 2006m. balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini) esančioje vyninėje matė, kad M. D. gavo iÅ¡ A.G. Z. 70000 USD, kuriuos turėjo pervesti į “TA“ sÄ skaitÄ mazuto bazės, esančios (duomenys neskelbtini) srityje pirkimui.

Skundžiamu nuosprendžiu, siekiant įtvirtinti M. D. ir A. J. nekaltumÄ , kaip įrodymu pasinaudota Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamÄ ja byla Nr. 1-331-311/2013, kurioje M. D. ir A. J. kaltinami apgaule užvaldę ir pasisavinę UAB „Z" ir UAB „JDC" didelės vertės turtÄ . Å i byla buvo iÅ¡reikalauta iÅ¡ Kauno apylinkės teismo ir apžiÅ«rėta. Nukentėjusiojo supratimu tai reiÅ¡kia, jog aukÅ¡tesnis teismas pasakė savo nuomonę dėl A. J. ir M. D. nekaltumo ir Å¡ioje byloje.

Ar tai nėra įtakos darymas žemesniam teismui.Nuosprendyje (10 lapas 3 pastraipa) nurodyta, jog A. J. nepaneigė, jog M. D. siuntė jo vadovaujamai bendrovei pinigines lėšas, tame tarpe galėjo persiųsti ir A.G. Z. jam perduotus 70000 JAV dolerių, tačiau nurodo, jog tie pinigai buvo siunčiami ne bazės pirkimui, o dujų pirkimui pagal „S" ir „TA" susitarimÄ . Tai rodo, jog M. D. ir A. J. iÅ¡ anksto buvo numatę nukentėjusįjį apgauti ir iÅ¡ jo gautus pinigus panaudoti savo biznio reikalams, tačiau teismas to neįžvelgė, o prieÅ¡ingai, įvertino kaip M.

D. ir A. J. teisinantį įrodymÄ .Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pateisinti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, remiasi Lietuvos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. ir 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodydamas kasacines nutartis Nr. 2K- 409/2011 ir 2K-P-267/2011. Tiek Lietuvos Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kalba apie veikas, kurias ne visada galima pripažinti nusikaltimu, nes jas pagal surinktus įrodymus sunku įvertinti artai yra nusikaltimas, artai administracinės teisės pažeidimas, o gal civiliniai santykiai ir tai gali liesti tik nesunkius nusikaltimus, kuriems pilnai pagrįsti trÅ«ksta svarių įrodymų, kaip nurodyta nuosprendyje nurodytose kasacinėse nutartyse.

Tuo tarpu kaltinamieji M. D. ir A. J. teismui atiduoti kaltinant sunkiais nusikaltimais ir jų nusikalstama veika pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais įrodymais, tai ar galima teigti, jog nagrinėjamos bylos aplinkybės pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie civilinę kaltinamųjų ir nukentėjusiojo konflikto prigimtį (nuosprendžio 9 lapas paskutinioji pastraipa).Nuosprendžio 10 lape pirmoje pastraipoje nurodyta: „Visi trys kaltinamieji bei nukentėjusysis patvirtina, jog kartu tarėsi įsigyti (duomenys neskelbtini) srityje teritorijÄ -bazę, kurioje bÅ«tų patogu perdirbti ir saugoti suskystintas dujas bei kitus produktus iki jų tolimesnio realizavimo.

Å io tikslo įgyvendinimui buvo rengiami ir raÅ¡ytiniai susitarimai, kurie, pagal visų trijų sandorio dalyvių parodymus, net buvo pasiraÅ¡yti, tik neįregistruoti teisinėse ir valstybinėse institucijose." Tai juk patvirtina, jog nukentėjusiajam A.G. Z. buvo pasiÅ«lyta investuoti į (duomenys neskelbtini) srityje esančios bazės įsigijimÄ , o jis tuo tikslu ir davė 70000 JAV dolerių M. D.. Buvo nurodytas konkretus bazės adresas, kuriÄ neva nuomavo A. J. ir siÅ«lė privatizuoti, tačiau paaiÅ¡kėjo, jog A.

J. Å¡ios bazės nenuomavo ir A.G. Z. pasiÅ«lė privatizuoti bazę, su kuria neturi nieko bendro.Nukentėjusiojo manymu, teismo pateikti argumentai, teisinantys A. J. ir M. D., atvirkščiai, įrodo jų nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d., dėl kurios padarymo jie ir buvo atiduoti teismui. Kad M. D. ir A. J. kažkokiu bÅ«du darė įtakÄ teisėsaugos organams, nukentėjusysis suprato nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nes ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, vienu momentu prieÅ¡ A. J. net nutrauktas, ir tik nukentėjusiojo atkaklumo dėka, įsikiÅ¡us Generalinei prokuratÅ«rai, Å¡i byla atsidÅ«rė Kauno apygardos prokuratÅ«roje ir teisme (ikiteisminis tyrimas truko 5 metus).

Kauno apygardos teismo teisėjas A. J., gavęs bylÄ , 2012 m.kovo 23d. priėmė nutartį bylÄ atiduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, įvyko du teismo posėdžiai, tačiau dėl kaltinamųjų kaltės byla nagrinėti iÅ¡ esmės nebuvo pradėta, o trečiajame 2012 m. gegužės 2 d. įvykusiame teismo posėdyje nedalyvavo kaltinamojo M. D. advokatas K.OžiÅ«nas, todėl bylos nagrinėti iÅ¡ esmės vėl nebuvo galima, tačiau prokurorui O. V. papraÅ¡ius, teismas, vadovaudamasis BPK 228 str. priėmė nutartį baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti pagal teismingumÄ ir teritorinį priklausomumÄ Kauno miesto apylinkės teismui.

Nukentėjusysis 2012 m. gegužės 4 d. parašė skundÄ Lietuvos apeliaciniam teismui, motyvuodamas, jog 2012 m. kovo 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Å¡i byla jau perduota nagrinėti teismo posėdyje, du posėdžiai jau įvyko, todėl klaidingas teismo teiginys, kad byla dar nepradėta nagrinėti teismo posėdyje, ir, esant tokioms aplinkybėms, BPK 228 str. 3 d. draudžia jÄ perduoti apylinkės teismui. 2012m. birželio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Kauno apygardos teismo nutartis bylÄ perduoti Kauno miesto apylinkės teismui buvo panaikinta.

Nukentėjusiajam iÅ¡ karto kilo klausimas, kaip jis, nebÅ«damas teisininku, suprato, jog Kauno apygardos teismas, priimdamas minėtÄ nutartį, pažeidė BPK 228 str. 3 d., o to nesuprato nei prokuroras, nei teisėjas. Dar labiau apeliantÄ nustebino, kai teisėjas, pamatęs jį baudžiamųjų bylų raÅ¡tinėje, ėmė teigti, kad man neverta raÅ¡yti skundo, nes vis tiek nieko nelaimės, o, išėjus iÅ¡ raÅ¡tinės, sutiktas prokuroras O. V. tiesiog prašė neskųsti minėtos Kauno apygardos teismo nutarties, žadėdamas man visokeriopÄ pagalbÄ bylÄ nagrinėjant Kauno miesto apylinkės teisme.

Tai nukentėjusiajam dar labiau sustiprino įtarimÄ , kad teisėjas ir prokuroras derina savo veiksmus ir veikia kaltinamųjų naudai. Kitas teismo posėdis įvyko 2012 m. birželio 29 d., kuriame byla buvo pradėta nagrinėti iÅ¡ esmės, buvo tenkinami visi kaltinamojo A. J. ir jo gynėjo praÅ¡ymai (prijungiami įvairÅ«s dokumentai, nieko bendro neturintys su byla) visiÅ¡kai neatsižvelgiant į mano ir kito kaltinamojo M. D. prieÅ¡taravimus, pasijuto, kad jo, kaip nukentėjusiojo, teisių niekas negina, todėl susirado advokatÄ ir į kitÄ teismo posėdį atėjo su savo atstovu advokatu Romu Aikevičiumi, tačiau iÅ¡ kaltinamųjų ir jų gynėjų elgesio matė, kad jie yra labai ramÅ«s, kaltę verčia vienas kitam ir vaidina susipykusius, tai apeliantui kėlė nerimÄ , tačiau vėlesnis griežtas teisėjo elgesys kaltinamųjų atžvilgiu, juos apklausiant, nukentėjusįjį ir jo atstovÄ buvo Å¡iek tiek apraminęs ir Å¡iek tiek leido tikėti, kad bus priimtas teisingas nuosprendis, tačiau, pradėjus atidėlioti nuosprendžio skelbimÄ (pirmÄ kartÄ nuosprendis turėjo bÅ«ti skelbiamas 2013 m. vasario 22 d., bet buvo atidėtas kovo 8 d., o Å¡iÄ dienÄ buvo pasakyta susirinkti visiems proceso dalyviams kovo 27 d., kur buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir apžiÅ«rėta baudžiamoji byla, nagrinėjama Kauno apylinkės teisme (buvo ieÅ¡koma kažkokių dokumentų, kuriuos nurodė kaltinamasis M.

D., bet jie nebuvo surasti) po to nuosprendis turėjo bÅ«ti skelbiamas gegužės 8 d., tačiau teismo posėdžio sekretorė iÅ¡ ryto pranešė mano atstovui, kad nuosprendis bus skelbiamas gegužės 10 d.) pasidarė aiÅ¡ku, kad teisėjas kažko laukia ir nežino kokį nuosprendį priimti. Taip elgdamasis teismas pažeidė BPK 308 str. 1 d. reikalavimus. Teismas be jokio pagrindo M. D. ir A. J. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavo iÅ¡ BK 182 str. 2 d. į 183 str. 2 d., nes visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme patikrinti įrodymai patvirtina, jog kaltinamieji pinigus iÅ¡ nukentėjusiojo gavo apgaulės bÅ«du, kad tarp jo ir kaltinamųjų nebuvo susiklostę civilinio pobÅ«džio teisiniai santykiai, o jų veika nuo pat mano pinigų užvaldymo buvo nusikalstama.

Teisėjas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios teisme buvo Å¡aliÅ¡kas ir veikė kaltinamųjų naudai, tuo pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Be to, teisėjas be jokio pagrindo iÅ¡reikalavo baudžiamÄ jÄ bylÄ , nagrinėjamÄ Kauno apylinkės teisme (mano, kad tik dėl to, kad vilkinti nuosprendžio paskelbimÄ ), ir nuosprendyje pareiÅ¡kė savo nuomonę apie M. D. ir A. J. kaltę Å¡ioje byloje, kurios nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme taip pat visokiais bÅ«dais vilkinamas. PraÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendį panaikinti.

A. J. ir M. D. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir juos nuteisti pagal BK 182 str. 2 d. paskiriant laisvės atėmimo bausmę, artimÄ sankcijoje numatytam vidurkiui. Patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ A. J. ir M. D. solidariai priteisti nukentėjusiojo naudai 197 822,77 Lt turtinei žalai atlyginti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. J. ir M. D. nukentėjusiajam jo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismo posėdyje prokuroras praÅ¡o patenkinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti, M.

D. ir A. J. pripažinti kaltais pagal BK 183 str. 2 d. ir paskirti jiems prokuroro skunde nurodomas bausmes, taip pat patenkinti nukentėjusiojo A. G. Z. civilinį ieÅ¡kinį ir jam padarytÄ Å¾alÄ priteisti solidariai iÅ¡ abiejų nuteistųjų. Nukentėjusysis A. G. Z. ir jo atstovas praÅ¡o patenkinti nukentėjusiojo A. G. Z. apeliacinį skundÄ , M. D. ir A. J. nuteisti pagal BK 182 str. 2 d., taip pat patenkinti civilinį ieÅ¡kinį. IÅ¡teisintieji A. J., M. D. ir jų gynėjai praÅ¡o prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti, palikti galioti priimtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniai skundai atmetami.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad priimtas skundžiamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir A. J. bei M. D. pagrįstai išteisino pagal BK 25 str. 2 d., 183 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Išteisinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nepažeidžiant BPK 305 str. 3 d. reikalavimų, joje išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai, taip pat ir išsamiai motyvuotos teismo išvados dėl kaltinamųjų išteisinimo.

Naikinti šį nuosprendį ir priimti naujÄ , apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažinti A. J. ir M. D. kaltais pagal BK 183 str. 2 d., kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo pripažinti iÅ¡teisintuosius kaltais padarius ir kitas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. arba BK 184 str. 2 d.IÅ¡ bylos matosi, kad iÅ¡teisintieji A. J. ir M. D. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje kaltais neprisipažino. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad kaltinimas jiems grindžiamas nukentėjusiojo A.

G. Z. ir liudytojų V. K. bei V. S. parodymais, taip pat bylos dokumentais – dokumentų apžiūros protokolais, taip pat bylos duomenimis, gautais iš (duomenys neskelbtini) remiantis Lietuvos Respublikos ir R. F. sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Iš byloje esančių teisiamojo posėdžio protokolų ir skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai išnagrinėjo ne tik kaltinamajame akte išdėstytus, tačiau ir papildomus bylos duomenis.

Teisme buvo apklausti abu kaltinamieji, nukentėjusysis, liudytojai, taip pat iÅ¡nagrinėti ir raÅ¡ytiniai duomenys – bylos dokumentai. Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis M. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su A. J. pažįstamas seniai, nes abu turėjo bendrÄ verslÄ . Jo atstovaujama įmonė „S C E PB“ vertėsi suskystintų dujų pirkimu per įmonę „T“ (duomenys neskelbtini) ir jų perpardavimu Lietuvoje. Ä®monė „S“, A. J. pasiÅ«lymu, sudarė paskolos sutartį su R.

įmone „T“, kuriai atstovavo ir vadovavo A. J.. Pagal sutartį įmonė „S C E PB“ tariamai paskolino įmonei „T“ 300 000 JAV dolerių. Pagal Å¡iÄ sutartį buvo sistemingai pervedamos įvairios pinigų sumos įmonei „T“, kurios vardu A. J. nupirkdavo suskystintas dujas. Jis suskystintas dujas gan pigiai parduodavo B. įmonėms „O“ arba „BXX“. IÅ¡ Å¡ių įmonių dujas gan pigiai nupirkdavo ir Lietuvoje perparduodavo ta pati jo atstovaujama įmonė „S“ bei vėliau įkurta ir taip pat jo atstovaujama bendrovė „C B L““.

Å iÄ bendrovę, kuri buvo įregistruota A., jis įsteigė A. J. pasiÅ«lymu. Jis pasiÅ«lė jam pačiam užsiimti dujų verslu, jis sutiko, užstatė savo pažįstamam A. G. savo namÄ , o A. J. iÅ¡ A. G. gavo 170 000 Lt paskolÄ . Å ie pinigai taip pat buvo investuoti į dujų verslÄ su įmone „T“. Jis, atstovaudamas „C B L“, A. J. iÅ¡ R. nupirktas ir B. įmonei „O“ perparduotas suskystintas dujas, nupirkdavo iÅ¡ B. įmonės „C B L“ vardu ir brangiau jas parduodavo L. ir L. firmoms.

Tam, kad palengvinti dujų pirkimÄ ir jų transportavimÄ , A. J. 2006 m. pasiÅ«lė kartu pirkti (duomenys neskelbtini) srityje mazuto bazę, kurioje bÅ«tų galima laikyti joje suskystintas dujas. A. J. minėjo, kad bazė gali kainuoti apie 200 000 JAV dolerių, todėl jis pasiÅ«lė tame versle dalyvauti ir UAB „JDC“ vadovui V. K., tačiau jis atsisakė. Tuo metu jis susitiko su jam iÅ¡ anksčiau pažįstamu A. G. Z., papasakojo jam apie savo verslÄ . Jis turėjo bendrovę „Z“ ir laisvų piniginių lėšų bei taip pat norėjo investuoti pinigus, todėl jie susitiko su A.

J.. Visi ėmė kalbėtis apie bendros įmonės, kuri verstųsi nuotekų valymu, steigimÄ , kÅ«rė bendrus dujų verslo planus. G. Z. turėjo B. iÅ¡sinuomotÄ teritorijÄ , todėl jie suplanavo vežti iÅ¡ R. ir perdirbti joje dujų kondensatÄ bei naftos atliekas. Kad galima bÅ«tų palengvinti darbÄ , A. J. pasiÅ«lė pirkti jo įmonės nuomojamÄ naftos bazę (duomenys neskelbtini) srityje ir joje laikyti dujų kondensato bei naftos atliekas, vėliau jas įvežant į L. perdirbimui. Pagal A.

J. pasiÅ«lymÄ , jie trise turėjo tapti „TA“ akcininkais, už akcijas sumokėdami po 70 000 USD, už kuriuos bÅ«tų nupirkta bazė. Jie vieni kitais pasitikėjo, todėl jokių raÅ¡ytinių sutarčių oficialiai surašę nebuvo, tačiau susitarė žodžiu, kad sudėję po 70000 JAV dolerių, visi trys dalyvaus bendrame versle, pasidalins savo atstovaujamų įmonių akcijomis. Pagal susitarimÄ jam per 2 kartus A. G. Z. perdavė 70 000 USD. PirmÄ kartÄ 2006 m. balandžio mėn. A.

G. Z. perdavė 47000 dolerių. Å iÄ pinigų sumÄ jis įnešė į „S C E OU“ sÄ skaitÄ , o iÅ¡ jos pervedė į „T“ sÄ skaitÄ . Gal po mėnesio ar vėliau, jis gavo iÅ¡ A. G. Z. dar 23000 dolerių. Å ie pinigai taip pat buvo pervesti į „T“, berods liepos mėnesį. Jokių raÅ¡ytinių dokumentų, kad gavo pinigus nesurašė. Tik daug vėliau, praÅ¡omas A. G. Z., jis pasirašė jam pateiktÄ ir prie bylos prijungtÄ raÅ¡telį, kad yra gavęs 70000 dolerių iÅ¡ A.

G. Z.. RaÅ¡telį pasirašė, nes tikrai yra gavęs iÅ¡ A. G. Z. tokiÄ sumÄ pinigų. Jei bÅ«tų galvojęs negražinti pinigus, jis tiesiog galėjo tokio raÅ¡telio nepasiraÅ¡yti ir neigti pinigų gavimo faktÄ . Jis iÅ¡ „S“ sÄ skaitos yra pervedęs tÄ pinigų sumÄ A. J. firmai „T“. Savo dalies pagal jų susitarimÄ , t. y. taip pat dėl 70000 JAV dolerių pervedimo, jis neįvykdė, nes jo pinigų dalis jau buvo įmonėje „T“ ir jÄ , pagal susitarimÄ su A. J., Å¡is turėjo pasilikti nuo gautų mokesčių už parduotas dujas.

Jie tarėsi sudaryti raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl akcijų pirkimo ar pinigų perdavimo raÅ¡tu, todėl A. J. kelis kartus vežė pasiraÅ¡yti sutarčių dėl akcijų pirkimo projektus. Tačiau kaskart jose vis buvo įraÅ¡yti klaidingi duomenys, todėl sutarčių jie taip galutinai ir nepasirašė. Jis savo kaltės pasisavinus kaltinime nurodytus pinigus nepripažįsta, nes visus bazės pirkimui gautus pinigus, t. y. 70000 JAV dolerių, iÅ¡ A. G. Z. yra pervedęs A. J. į „T“ sÄ skaitÄ .

Jo nuomone, bÅ«tent A. J. neįvykdė savo įsipareigojimų, nes nei „T“ akcijas perleido, nei bazės nenupirko, nors žadėjo tai padaryti. Jis pripažįsta skolÄ A. G. Z., tačiau Å¡iuo metu jos neturi galimybių sugražinti.Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis yra įmonės „TA“, kuri dirba R., direktorius. Jo vadovaujama įmonė ir M. D. atstovauta įmonė „S C E OU“ buvo sudariusios paskolos sutartį dėl „S“ 200 000 USD paskolos A.

J. įmonei „T“. Sutartis buvo sudaryta tam, kad R. nereikėtų mokėti pinigų pervedimo dujų pirkimui mokesčių. Iš tikrųjų tai nebuvo paskola, nes pinigai įmonei „T“ nebuvo skolinami, o buvo pervedami dalimis dujų pirkimui. Nupirktos už tuos pinigus dujos vėliau per B. bendrovę pasiekdavo „S“, t. y. „T“ už „S“ pervestus pinigus pirko suskystintas dujas R., pardavinėjo jas B. įregistruotoms įmonėms „O“ ir „BXX“, o šios jas parduodavo M.

D. atstovaujamai „S“ arba jo vėliau įkurtai „C B L“. Pinigai dujų pirkimui jo įmonei buvo pervedami pavedimais iÅ¡ „S C E OU“ ir „C B L“ sÄ skaitų bankuose. Kadangi dujos R. pigesnės, jie uždirbdavo iÅ¡ R. perkamų ir B. bei Lietuvai parduodamų dujų kainų skirtumo, kuris siekė 70-80 dolerių už vienÄ tonÄ pateiktų dujų. Pardavus dujas ir B. įmonėms už jas atsiskaičius su „T“, jis paskolos forma gautus iÅ¡ „S C E OU“ ir „C B L“ pinigus sugražindavo į Å¡ių įmonių sÄ skaitas.

Jis nėra gavęs kaltinime nurodytų pinigų sumų. 2005 m. M. D. iniciatyva susitiko su A. G. Z., kuris vadovavo UAB „Z“. Tarpusavio pokalbio metu M. D. pasiÅ«lė steigti bendrÄ verslÄ ir tiekti suskystintas dujas į LietuvÄ per bendrai jų įsteigtÄ lietuviÅ¡kÄ Ä¯monę. Buvo pradėta tartis, jog jie trise galėtų tapti jų visų trijų valdomų įmonių – „T“, „S“ bei „Z“ bendrasavininkiais, akcininkais. Pasitikėdami vieni kitais, pasidalinę jiems priklausiusių įmonių akcijomis, jie bÅ«tų vykdę bendrÄ dujų verslÄ .

Jis, bÅ«damas vieninteliu įmonės „TA“ akcininku, turėjo parduoti jiems lygiomis dalimis po 33 proc. įmonės akcijų, o jie, savo ruožtu, padaryti tÄ patį t.y. parduoti jam po 33 proc. savo įmonių akcijų. Vykdydamas žodinį susitarimÄ ir suprasdamas, jog akcijų perraÅ¡ymas R. užtruks ilgiau, jis pirmasis surašė „T“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo parduoti dalį akcijų M. D. ir A. Z.. Jo įmonės akcijų pirkimo pardavimo sutartis buvo perraÅ¡yta gal kelis kartus.

Tai buvo daroma dėl įsivėlusių klaidų. PrieÅ¡ nuspęsdamas parduoti įmonės akcijas, jis nesigilino, kokia yra akcijų vertė įmonėje „Z“, kuriÄ Ä¯kÅ«rė A. Z., ir kokia akcijų vertė įmonėje „S“, kuriai vadovavo M. D.. Jis tų įmonių akcijų verte nesidomėjo, nes pasitikėjo tais asmenimis, o ir įmonės „TA“ akcijų vertė buvo kritusi, nes įmonė tuo metu jau neturėjo pelno. Kai paskutinį kartÄ su jais buvo pasiraÅ¡yta „TA“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis, jis nei M.

D., nei A. Z. tų sutarčių egzempliorių nepaliko, nes sutartį reikėjo užregistruoti R. Be to, jis laukė, kada ir jie iÅ¡ savo pusės paruoÅ¡ savo įmonių akcijų pirkimo pardavimo sutartis. Jie tokių sutarčių neparengė, nesulaukęs iÅ¡ jų tokių sutarčių ir negavęs jų pasiraÅ¡yti, todėl įmonės „TA“ akcijų pirkimo pardavimo sutarties jis R. registre neberegistravo. Už akcijų pardavimÄ jam jokie pinigai sumokėti nebuvo. A. J. neigė susitarimÄ pirkti mazuto bazę (duomenys neskelbtini) srityje.

Jis parodė, kad dar iki pažinties su A. Z., tarp jo ir M. D. buvo pokalbis apie tai, kad bendram jų verslui bÅ«tų gerai iÅ¡pirkti iÅ¡ B. spirito ir likerio gamyklos jo vadovaujamos „T“ įmonės nuomojamÄ mazuto bazę. Jis paaiÅ¡kino, kad „TA“ nuomojamos mazuto bazės vertė apie 200 000 USD. Tuo metu, kai buvo deramasis su A. G. Z. ir M. D. dėl bendro verslo, jie vėl kalbėjosi visi trys apie tos nuomojamos bazės iÅ¡pirkimÄ . Tiedu susidomėjo tokiu planu, tačiau realių pasiÅ«lymų nebuvo, jokios sutartys pasiraÅ¡ytos nebuvo.

Tai tiesiog buvo tik jų trijų pasvarstymai, kad bÅ«tų gerai bendram verslui privatizuoti tÄ bazę, tačiau jokie pinigai bazės pirkimui į „TA“ sÄ skaitÄ pervesti nebuvo. Tai patvirtina ir bankiniai dokumentai, nes į „TA“ sÄ skaitÄ pinigai buvo pervedami tik dujų pirkimui ir pagal paskolos sutartį tarp įmonės „S“ ir „TA“. Jis neprisimena, kaip ir kur buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis tarp „S“ ir „TA“, tačiau iÅ¡ įmonės „S“ pusės sutartis buvo pasiraÅ¡yta kažkokios tai moters vardu.

Jis pats sutarties pasiraÅ¡yme nedalyvavo, jam jau „S“ vardu pasiraÅ¡ytÄ sutartį pateikė M. D.. Sutarties pasiraÅ¡ymo metu jokie pinigai kaip paskola nebuvo perduoti. Dėl M. D. atstovaujamos įmonės „C B“, jis parodė, kad Å¡i įmonė buvo sukurta tam pačiam suskystintų dujų verslui. JÄ , kaip A. įregistruotÄ Ä¯monę, įkÅ«rė ir atstovavo M. D.. Su Å¡ia įmone jo vadovaujama įmonė „TA“ taip pat turėjo sudarytÄ paskolos sutartį, kuria vadovaujantis įmonei „T“ M.

D. „C B“ vardu siųsdavo pinigus kaip paskolÄ , o jis „T“ vardu pirkdavo dujas R. ir parduodavo jas B. IÅ¡ ten registruotų įmonių „O“ ir „BXX“ įmonės „C B“ vardu dujas pirkdavo M. D. ir jis jas vėliau perparduodavo L. ir L. Jis neigia, kad pats asmeniÅ¡kai, ar į „T“ sÄ skaitÄ bÅ«tų gavęs iÅ¡ M. D. 70 000 USD bÅ«tent bazės pirkimui. Nurodytos pinigų sumos į įmonės sÄ skaita niekada pervesta nebuvo, nes nebuvo susitarimo tokiÄ bazę pirkti.

Jis nėra pažadėjęs M. D. ar A. G. Z. nupirkti bazę. IÅ¡skyrus banko pavedimus kaip paskolÄ pagal sutartį, iÅ¡ įmonės „S“, „C B“ ar „T“ jis jokių pinigų nėra gavęs. Pinigai buvo gaunami tik pagal paskolos sutartį. Jis yra matęs, kaip 2006 m. balandžio mėnesį, vieno jų susitikimo metu, M. D. gavo iÅ¡ A. Z. kažkokiÄ sumÄ pinigų, tačiau kokiÄ sumÄ pinigų, už kÄ ir kokiam tikslui jam A. G. Z. perdavė pinigus, jis nežino. Pinigai buvo įdėti į perlenktÄ popieriaus lapÄ , jų nebuvo didelis pluoÅ¡tas, bet buvo matyti, kad tai buvo doleriai.

Praėjus kuriam laikui, rodos 2007 metais, į jį kreipėsi A. G. Z., kuris paprašė patvirtinti raÅ¡tu, jog matė, kaip jis 2006 metų balandžio mėnesį perdavė M. D. 70000 dolerių. Jis tokį raÅ¡telį pasirašė, nesigilindamas į jo turinį ir esmę bei negalvodamas, kokios dėl to galėtų kilti pasekmės. Pasirašė raÅ¡telį, nes tikrai matė pinigų perdavimo faktÄ . Pats jis niekada nėra gavęs grynųjų pinigų verslui iÅ¡ M. D.. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A.

G. Z. parodė, kad M. D. pažįsta daugiau kaip 20 metų, nors artimi draugai nebuvo. A. J. asmeniÅ¡kai jis nepažinojo, su juo supažindino M. D.. KartÄ nuvykęs į K. restorane sutiko M. D.. Å is papasakojo, kad vykdo didelį verslÄ su naftos produktais, bendravo su įtakingais asmenimis naftos biznio reikalais. Jis suprato, kad M. D. užsiima rimtu verslu, turi reikalų su aukÅ¡tais pareigÅ«nais. M. D. sužinojęs, kad jis turi laisvų pinigų, pasiÅ«lė prisijungti prie dujų verslo. Minėjo, kad pažįsta A.

J., kuris nuomojasi (duomenys neskelbtini) srityje bazę, naudojamÄ dujų tiekimo biznyje. Sakė, kad galima jÄ privatizuoti ir pastatyti fabrikÄ dujų kondensato perdirbimui. Jam sutikus investuoti bei dalyvauti tame versle, neužilgo M. D. supažindino jį su A. J.. A. J. patvirtino, kad turi įmonę (duomenys neskelbtini) srityje, kurioje dirba 12 žmonių, nuomojasi patalpas ir bazę, kuriÄ yra galimybė nupirkti ir vystyti dujų kondensato gamybÄ . A. J., siÅ«lydamas bazę, vėliau atvežė gamyklos brėžinius, aiÅ¡kino, kaip galima bÅ«tų perdirbti dujų kondensatÄ .

A. J. sakė, kad tos bazės kaina bÅ«tų apie 200 000 dolerių ir jie galėtų trise tÄ bazę nusipirkti. Kadangi jis tuo metu turėjo laisvų pinigų, tai sutiko investuoti pinigus į bendrÄ verslÄ . Buvo sutarta, kad su M. D. jie abu nupirks iÅ¡ A. J. įmonės „T“ akcijų. Jis sumokėjo A. J. už akcijas 2000 rub. Kadangi raÅ¡ytinių sutarčių jie nebuvo sudarę, o jis geriau pažinojo M. D., tai nutarė pinigus bazės pirkimui duoti jam asmeniÅ¡kai. 2006 m. balandžio mėn. jis susitiko su M.

D. K., senamiesčio vyninėje. To susitikimo metu dalyvavo ir A. J.. BÅ«tent to susitikimo metu jis ir perdavė M. D. 70 000 dolerių. Tiesiogiai pinigų nesiuntė A. J. į R., kadangi juo dar nepasitikėjo, o M. D. sakė, kad su A. J. bendrauja jau 2-3 metus ir juo pasitiki. 70 000 JAV dolerių, kuriuos jis perdavė M. D. vyninėje, Å¡is neskaičiavo. A. J. matė pinigų perdavimÄ ir suprato, dėl ko jie perduodami, nes tuo metu visi trys prie stalo kalbėjosi apie bazės teritorijos iÅ¡pirkimÄ . Kodėl M.

D. pakeitė parodymus ir teigia, kad jis pinigus jam padavė per du kartus, t. y. pirmÄ kartÄ 47 000 dolerių, o antrÄ â€“ 23000 dolerių, pasakyti negali. Jis visus tuos pinigus jam perdavė susitikimo vyninėje metu per vienÄ kartÄ . A. J. matė tÄ perdavimÄ , todėl vėliau tai patvirtindamas ir pasirašė ant M. D. patvirtinimo. Jis nieko nežinojo apie tai, kad M. D. pinigus dujų pirkimui pagal kažkokiÄ tai paskolos sutartį pervedinėja A. J. įmonei. Jau vėliau, kai pinigai bazės pirkimui buvo perduoti M.

D., praėjus kažkuriam tai laikui, kai bazė nupirkta nebuvo, jis sužinojo, kad M. D. perveda A. J. pinigus dujų užpirkimui pagal kažkokiÄ jų tarpusavio paskolos sutartį. Pagal jų žodinį susitarimÄ pinigai buvo duoti bazės pirkimui ir bÅ«simam bendram dujų verslui, buvo tariamai ruoÅ¡iami dokumentai – „T“ akcijų perleidimo sutartis, kurios projektÄ iÅ¡ R. atveždavo A. J.. Dokumentus A. J. buvo atvežęs gal 3-4 kartus, bet jie vis negalėjo jų pasiraÅ¡yti dėl Å¡iame dokumente rastų netikslumų.

A. J. matyt sÄ moningai darydavo klaidas sutartyje, nes bÅ«davo asmens kodas netikslus, kelios raidės klaidingos. Po paskutinio sutarties parengimo, kuri jau buvo be klaidų, jie visi pasirašė sutartį ir A. J. iÅ¡sivežė jų visų trijų pasiraÅ¡ytas sutartis tariamai įregistruoti R. registre. Tačiau tų dokumentų kopijų jiems jis neperdavė, nes, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, tos sutartys nebuvo įregistruotos. Manydami, kad jau yra „T“ bendrasavininkai, jie su M. D. pasirÅ«pino vizomis, sveikatos pažymėjimais, draudimais iÅ¡vykti į R. ir apžiÅ«rėti tos bazės, tačiau taip ir neiÅ¡vyko.

IlgÄ laikÄ , gal kokį pusmetį, A. J. jam nesakė, kad nėra gavęs iÅ¡ M. D. jo perduotų bazės pirkimui 70000 JAV dolerių, nors jis jau manė esÄ s jų bendros įmonės akcininku. Praėjus kuriam laikui, jis pradėjo pas M. D. reikalauti dokumentų, patvirtinančių bendrÄ verslÄ ir bazės pirkimÄ , arba grÄ Å¾inti pinigus. Tuomet M. D. jam atvežė parodyti dokumentus, kad kažkokia tai firma M. D. pervedė pagal pavedimÄ 150 000 dolerių kaip paskolÄ . Jam parodyti paskolos dokumentai buvo suraÅ¡yti įdomiai, t. y. ne mažiau kaip trim su pusė metų, nors dujų pirkimo „biznyje“, pinigai apsisuka ne mažiau kaip per dvi savaites.

Jiems susitikus su A. J., Å¡is paaiÅ¡kino, kad kitaip nebuvo galima įforminti sandorio, tik kaip tos firmos paskolÄ Ä¯monei „T“. A. G. Z. parodė, kad, jei jis bÅ«tų žinojęs, kad jo M. D. perduoti pinigai bus siunčiami A. J. vadovaujamai įmonei „T“ kaip paskola, jis bÅ«tų jų jiems nedavęs. Prasidėjus tarpusavio konfliktui, jis pareikalavo M. D. sugrÄ Å¾inti gautus pinigus. Å is sakė pinigų neturįs, tačiau raÅ¡tu patvirtino, kad yra gavęs iÅ¡ jo 70000 JAV dolerių bazės pirkimui, o A.

J. jam prisipažino, kad 70000 dolerių iÅ¡ M. D. gavo, tačiau ne kaip A.G. Z. duotus pinigus , o kaip paskolÄ už dujas. Tam, kad jį įtikintų, kad yra rimti verslininkai Lietuvoje, A. J. su M. D. siÅ«lė visiems kartu steigti įmonę naftos produktų atliekų ir nuotekų perdirbimui. A. J. pristatė aukščiausiame lygyje suomių firmos „L“ prezidentÄ . Vyko jo priėmimas pas Lietuvos premjerÄ , susisiekimo ministrÄ , kuriame dalyvavo ir A. J.. Tam reikalui ir buvo įkurta firma „Z“.

Jeigu jo firma bÅ«tų sudariusi sandorius su planuotomis firmomis, bÅ«tų įkurtas viso Pabaltijo nuotekų valymo centras. Paskui A. J., galbÅ«t pasitaręs su M. D., kiek persigalvojo ir pradėjo siÅ«lyti, kad ta įmonė bÅ«tų įsteigta ne su įmone „Z“, bet su „TA“ arba su „S“ įmone. Tačiau suomiai susirinko informacijÄ apie A. J. bei M. D., todėl nutarė dirbti ir verslÄ daryti tik su „Z“ firma, tačiau mirus firmos „L“ prezidentui, sandorio nepavyko sudaryti.

A. G. Z. teisme taip pat parodė, kad iÅ¡ M. D. ir A. J. daugiau nei metus negavo nei akcijų, nei bazės nupirkimo dokumentų, todėl pradėjo iÅ¡ jų reikalauti grÄ Å¾inti pinigus. PrieÅ¡ tai A. J. jam ėmė siÅ«lyti bitumo verslÄ , siÅ«lė pirkti bitumÄ 10000 tonų per metus, minėjo, kad „TA“ sudarė sutartį dėl bitumo už 2,9 mln. dolerių, rodė sutartis dėl dujų pirkimo dideliais kiekiais. Jis aiÅ¡kino, jog M. bitumÄ bÅ«tų galima sandėliuoti ir juo prekiauti.

Po jų pokalbio jis buvo sutaręs žodžiu su trimis įmonėmis, kad galės patiekti bitumÄ iÅ¡ Lietuvos geležinkelių iÅ¡sinuomojo bazę M., tačiau bitumo iÅ¡ A. J. firmos taip ir negavo. Vėliau jis iÅ¡siaiÅ¡kino, jog A. J. niekada to bitumo ir neturėjo, todėl bazės nuomÄ jis nutraukė. Kai jis pradėjo reikalauti A. J. ir M. D. grÄ Å¾inti pinigus, A. J. pradėjo aiÅ¡kinti, kad pagal R. įstatymus negali jam kaip fiziniam asmeniui persiųsti pinigus. Tuomet buvo parengta sutartis, kad A.

J. vadovaujama įmonė „TA“ grÄ Å¾ins atitinkamÄ sumÄ V. K. vadovaujamai firmai „UAB „JDC“, o paskui Å¡i grÄ Å¾ins 70000 JAV dolerių jo firmai. A. J. pažadai liko neįvykdyti.Liudytojas V. K. teisme parodė, kad buvo pažįstamas su M. D. ir A. J., kadangi jo vadovaujama bendrovė dalyvavo bendrame prekybos suskystintomis dujomis versle su M. D. atstovaujamomis bendrovėmis „S“, „C B“, o A. J. tuo metu atstovavo tiekėjus iÅ¡ R. ir B. Jie pasiÅ«lė investuoti pinigus į bazę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) srityje, kad galima bÅ«tų lengviau daryti bendrÄ dujų verslo „biznį“, t. y. gabenti dujas iÅ¡ R. ir jas parduoti Lietuvoje.

SiÅ«lė bazę pirkti tam, kad laikyti joje suskystintas dujas. Å iuo pasiÅ«lymu jis nesusidomėjo, bet vėliau sužinojo, kad bazės pirkimu susidomėjo A. G. Z., investavęs kažkokiÄ tai pinigų sumÄ Ä¯ tÄ bazę. V. K. sprendžiant dujų pristatymo problemas su A. J. ir M. D. ne kartÄ dalyvavo ir A. G. Z.. Å ių susitikimų metu jis ne kartÄ girdėjo, kad buvo kalbama apie M. D. ir A. J. skolÄ A. G. Z.. A. Z. M. D. ir A. J. klausdavo apie savo pinigus. IÅ¡ tų pokalbių jis ir suprato, kad A.

G. Z. yra investavęs pinigus į bazės pirkimÄ , tačiau kokiÄ sumÄ pinigų, jis negirdėjo. Jam iÅ¡ visų pokalbių tapo aiÅ¡ku, kad A. G. Z. pinigus už bazę yra perdavęs M. D., o pastarasis tuos pinigus perdavęs A. J.. A. J. neneigė, kad jie su M. D. yra skolingi A. G. Z. ir tai, jog skola susidarė dėl jo vadovaujamos įmonės kaltės. Jie visi aptarinėjo, kokiu bÅ«du galima bÅ«tų gražinti skolÄ A. G. Z.. Kad jiems bÅ«tų galima pervesti skolÄ iÅ¡ R., kažkuris tai pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti triÅ¡alę sutartį tarp M.

D. atstovaujamo „S“, įmonės „O“ ir jo atstovaujamo „JDC“, kad galima būtų pervesti pinigus iš R. A. G. Z. per šias įmones. Turėjo būti sudaromos dvi trišalės sutartys tarp šių įmonių, kad pinigai pasiektų A. G. Z., buvo parengti šių sutarčių projektai, tačiau sutartys nebuvo pasirašytos ir įgyvendintos, o pinigai A. G. Z. gražinti nebuvo.Liudytoja V. S. teisme parodė, kad dirbant „X“ banko M. skyriuje, jai teko bendrauti su banko klientu M.

D., kuris atstovavo „S“ įmonę. Su juo jÄ supažindino A. J.. M. D. į jÄ kreipdavosi kaip klientas, ji vykdė jo pavedimu pinigų pervedimus, tvarkė atsiskaitymus, tačiau niekada nėra vykdžiusi jokių pervedimų jam praÅ¡ant tai daryti telefonu. Liudytojas S.G. teisme parodė, kad jis konsultavo ir teikė teisinę pagalbÄ R. A. J. ir jo atstovaujamai kompanijai „T“. Jis ne kartÄ yra prašęs patikrinti šios kompanijos parengtų sutarčių turinį. 2005 metais A. J. kreipėsi su praÅ¡ymu patikrinti B.

įmonei priklausančios bazės (duomenys neskelbtini) srityje nuomos sutartį, pagal kuriÄ â€žT“ tÄ bazę nuomojosi ir valdė. Jis tarp savo rengtų dokumentų rado tos nuomos sutarties kopijÄ , kuriÄ ir pateikė A. J..Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė bei įvertino ir byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus.Nuomos sutarties kopijoje nurodyta, kad 2005 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 527 tarp įmonės „B“, atstovaujamos jos direktoriaus J. D. V., ir įmonės „T“ , atstovaujamos A.

J..2009 m. rugsėjo 24 d. dokumentų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad A. J. 2007 m. liepos 9 d. raÅ¡tu patvirtino, kad 2006 m. balandžio mėn. vyninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), matė, jog M. D. gavo iÅ¡ A. G. Z. 70 000 USD, kuriuos turėjo pervesti į OOO „TA“ sÄ skaitÄ mazuto bazės, esančios (duomenys neskelbtini) srityje, pirkimui.IÅ¡ 2010 m. kovo 16 d. dokumentų apžiÅ«ros protokolo matosi, kad M. D. 2007 m. gegužės 25 d. raÅ¡ytame ir pasiraÅ¡ytame patvirtinime nurodyta, jog M.

D. pripažįsta, jog pagal bendrÄ A. G. Z., A. J. ir M. D. susitarimÄ lygiomis dalimis privatizuoti A. J. firmos „TA“ nuomojamÄ jÄ nekilnojamÄ turtÄ â€žP“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) srityje R. F., 2006 m. balandžio mėnesį jis gavo iÅ¡ G. A. Z. 70 000 USD, kuriuos, kartu su savo pinigais, pervedė į A. J. firmos „TA“ sÄ skaitÄ â€“ viso 150 000 USD, o A. J. buvo įsipareigojęs, pridėjęs savo pinigus, iki 2006 m. spalio 1 d. nupirkti minėtÄ objektÄ , tačiau Å¡io įsipareigojimo neįvykdė ir pinigų negrÄ Å¾ino. 2009 m. rugsėjo 23 d. dokumentų pateikimo ir jų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad A.

G. Z. pateikė jo rengimÄ si iÅ¡vykti į R. patvirtinančius dokumentus; 2006-08-28 sartifikatÄ dėl ŽIV tyrimo; patvirtinimÄ , kad 2007-05-25 M. D. paraÅ¡u patvirtino, kad jis pagal bendrÄ A. G. Z., A. J. bei jo susitarimÄ lygiomis dalimis privatizuoti A. J. firmos „TA“ nuomojamÄ jÄ nekilnojamÄ turtÄ â€žP“ kombinato teritorijoje gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) srityje R. F., 2006 m. balandžio mėn. gavo iÅ¡ G. A. Z. 70 000 USD, kuriuos, kartu su savo pinigais, pervedė į A.

J. firmos „TA“ sÄ skaitÄ -viso 150 000 USD. A. J. buvo įsipareigojęs, pridėjęs savo pinigus, iki 2006-10-01 nupirkti minėtÄ objektÄ , tačiau Å¡io įsipareigojimo neįvykdė, pinigų negrÄ Å¾ino. Dėl Å¡ios priežasties jis negali grÄ Å¾inti pinigų A. G. Z.. Å iame patvirtinime yra rankraÅ¡tinis įraÅ¡as apie tai, kad A. J. patvirtina, jog 2006 m. balandžio mėnesį vyninėje matė, kad M. D. paėmė (gavo) iÅ¡ A. G. Z. 70 000 USD, kuriuos turėjo pervesti į OOO „TA“ pirkti mazuto bazę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) srityje. 2007 m. lapkričio 23 d.

Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento rašto Nr. S 2007/(7.7-070)-12-3339 nurodyta, kad 2006 m. balandžio mėnesį vidutinis lito ir JAV dolerio santykis buvo 2,8231 Lt už 1 JAV dolerį. Iš teisinės pagalbos dokumentų matyti, kad liudytojais apklausti M. K. ir J. Š. patvirtino, jog įmonė „S C E OU“ nuo 2006 m. E. jokios veiklos nevykdė, jos dokumentai nebuvo pateikiami, todėl jokių duomenų apie šios įmonės sandorius buhalterijoje nėra.2010 m. kovo 16 d. dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad 2006 m. sausio 19 d.

į įmonės „ S C OU“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „X“, iÅ¡ „MN“ buvo pervesta 830175,41 USD, iÅ¡ kurių dalimis atskirais pavedimais pervesti juridiniams subjektams, nesusijusiems su ikiteisminiu tyrimu. 2006 m. kovo 14 d. į įmonės sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kitos įmonei priklausančios ir Y V banke esančios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 75000 USD. Å ie pinigai iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konvertuojami į kitÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o 2006 m. balandžio 7 d.

į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) patekus dar 35000 USD iÅ¡ juridinio asmens – „C B L“, 2006 m. balandžio 7 d. tarptautiniu pavedimu į įmonės „O T S“ P D NR. 13“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 47000 USD. 2006 m. liepos 3 d. tarptautiniu pavedimu į įmonės „O T S“ P C NR. 13“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 22500 USD. Toliau sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti įvairÅ«s lėšų judėjimai, kurie nėra susiję su ikiteisminio tyrimo medžiaga.IÅ¡ įmonės „S C OU“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Y banko iÅ¡raÅ¡o (valiuta USD) matosi, kad laikotarpyje nuo 2006 m. vasario 24 d. iki 2006 m. kovo 14 d. gautos įvairios įplaukos iÅ¡ juridinių asmenų, nesusijusių su ikiteisminiu tyrimu.

IÅ¡ apžiÅ«rėtų iÅ¡rašų matosi, kad į įmonės sÄ skaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) M. D. kaip fizinio asmens vardu nebuvo įneÅ¡ti grynieji pinigai.IÅ¡ teisinės pagalbos metu iÅ¡ R. gautų dokumentų matosi, kad juose liudytojas A. M. D. nurodo, jog gyvena(duomenys neskelbtini), kombinato FGUK „P-R“ direktoriaus pareigose dirba nuo 2006 m birželio mėnesio, jokios veiklos kombinatas FGUK „P-R“ su RAB „TA‘ nevykdė, nekilnojamojo turto nuomos sutarčių nesudarinėjo, o įmonės įstatai ir R.

F. įstatymai draudžia vykdyti tokios rÅ«Å¡ies veiklÄ su nevalstybinėmis komercinėmis organizacijomis.IÅ¡ teisinės pagalbos metu iÅ¡ R. gautų dokumentų matosi, kad apklaustas liudytoju A. M. D. parodė, jog jis nuo 2006 m. kaip direktorius vadovauja kombinatui FGUK „R-R“, kuris yra (duomenys neskelbtini) mieste, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini). FGUK „P-R“ užsiima veikla, susijusia su materialinių iÅ¡teklių saugojimu. Å iai veiklos formai iÅ¡duota licenzija. Kombinato „P“ teritorijoje nėra spirito gamyklos.

Jis parodė, kad FGUK „P-R“ su įmone „TA“ jokių finansinių – ekonominių santykių neturėjo.BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, vadovaujantis BPK 255 str., 256 str. nuostatomis, nagrinėjime teisme dalyviams buvo praneÅ¡ta ir apie galimybę kvalifikuoti iÅ¡teisintųjų A. J. ir M. D. veikas kaip didelės vertės svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymÄ pagal BK 184 str. 2 d.Papildomai apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡teisintieji kaltais vėl neprisipažino ir iÅ¡ esmės patvirtino tas pačias aplinkybes, apie kurias buvo parodė pirmosios instancijos teisme.

Papildomai apklaustas iÅ¡teisintasis A. J. parodė, kad jis nukentėjusiojo A. G. Z. turto nei įgijo sukčiavimo bÅ«du, nei jo pasisavino. Nesutinka ir su tuo, kad jis nukentėjusiojo pinigus iÅ¡Å¡vaistė. To jis negalėjo padaryti, nes tų pinigų jis negavo. A. G. Z. ir M. D. buvo draugai, vienas kitu pasitikėjo, todėl jis (A. J.) niekaip negalėjo įtakoti, kad A. G. Z. duotų ar neduotų pinigus. Tai, kad jis tuo metu buvo kavinėje, niekaip neįtakojo A. G. Z. ir M. D. veiksmų. Jau anksčiau buvo ne kartÄ parodęs, kad matė, kaip vyninėje A.

G. Z. perdavė pinigus M. D., tačiau tų pinigų tada niekas neskaičiavo ir, jo nuomone, tai negalėjo bÅ«ti tokia didelė pinigų suma, apie kuriÄ nurodoma kaltinime. Papildomai apklaustas iÅ¡teisintasis M. D. parodė, kad vyninėje jam jokie pinigai nebuvo perduoti. Jis ilgai negalėjo suprasti, kodėl A. G. Z. tvirtina apie pinigų perdavimÄ vyninėje, bet po to suprato, kad A. G. Z. ir A. J., bÅ«dami draugais, norėjo paÅ¡alinti jį iÅ¡ verslo. Jis A. G. Z. tikrai pasirašė raÅ¡tÄ apie tai, kad paėmė iÅ¡ nukentėjusiojo 70 000 JAV dolerių, tačiau tÄ raÅ¡tÄ A.

G. Z. davė jam pasiraÅ¡yti tik po metų laiko. Pripažįsta, kad tikrai paėmė tuos pinigus iÅ¡ nukentėjusiojo prieÅ¡ metus laiko iki to raÅ¡to pasiraÅ¡ymo ir tai buvo ne vyninėje. A. G. Z. tikrai žinojo, kad jo duotus pinigus jis (M. D.) pervedė į A. J. firmÄ . Sprendimus jis, A. J. ir A. G. Z. priimdavo bendru sutarimu ir jis tuos susitarimus vykdė. IÅ¡teisintasis parodė, kad jeigu bÅ«tų turėjęs tikslÄ sukčiauti ar nukentėjusiojo pinigus pasisavinti, tai praėjus metams laiko tikrai nebÅ«tų raÅ¡tu patvirtinęs pinigų iÅ¡ A.

G. Z. gavimo. M. D. taip pat parodė, kad A. J. su A. G. Z. supažindino jis A. G. Z. iniciatyva, nes Å¡is jam vis skambindavo ir prašėsi priimamas į „biznį“. Po susipažinimo A. J. ir A. G. Z. tapo gerais draugais, bet po to susipyko. Jis mano, kad A. G. Z. pinigus perdavė ne A. J., o jam, nes jį geriau pažinojo. Didelę pinigų sumÄ vežant Ä® R., atsiranda įvairių problemų, todėl jie trise (jis, A. G. Z. ir A. J.) kartu buvo nutarę, kad A. G. Z. pinigai A. J. bus pervesti „paskolos pavidalu, kad neiÅ¡lįstų mokesčiai“.

Pinigai bÅ«tų grįžę persiraÅ¡ant kitas sutartis. Jis, A. J. ir A. G. Z. buvo susitarė keistis savo valdomų įmonių akcijomis ir bendrai dalyvauti visų tų įmonių veikloje. Kelis kartus ruošėsi trise pasiraÅ¡yti bendro verslo sutartis, bet jas ruoÅ¡davęs ir spausdinęs A. J. vis pridarydavo klaidų, neteisingai paraÅ¡ydavo A. G. Z. pavardę, ir jie tų sutarčių taip ir nepasirašė.BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, prie bylos buvo pridėti ir iÅ¡nagrinėti taip pat iÅ¡teisintojo A.

J. ir jo gynėjo pateikti papildomai dokumentai apie tai, kad A. J. vadovaujama bendrai „TA“ bylinėjosi dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo su I. G., pateiktas Baltarusijos Respublikos Gardino miesto teismo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, iÅ¡ kurio matosi, kad Å¡is teismas, 2009 m. spalio 9 d. iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡ I. G. ir A. G. bendrai „TA“ naudai priteisė 312872 000 rublių žalos atlyginimo (4 t., b.l. 44-50). Teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pagrindo nėra, o prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmestini.Abiejuose apeliaciniuose skunduose praÅ¡oma iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Nors dalies apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų sutampa, prokuroro skunde prašoma abu išteisintuosius pripažinti kaltais dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo pagal BK 25 str. 2 d. ir 183 str. 2 d., tuo tarpu nukentėjusiojo skunde M. D. ir A. J. prašoma pripažinti kaltais dėl sukčiavimo pagal BK 182 str. 2 d. Teisėjų kolegija abiejų apeliantų skundų argumentus atmeta, nes jie nepagrįsti ir paneigti. Kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais kaltinamųjų išteisinimo motyvais.

Pažymėtinai dar ir tai, kad nors M. D. ir A. J. buvo iÅ¡teisinti pagal BK 25 str. 2 d. ir 183 str. 2 d., skundžiamame nuosprendyje teismas, nors ir lakoniÅ¡kai, tačiau iÅ¡dėstė iÅ¡vadas apie tai, kad kaltinamųjų veikose nėra ir kitų nusikalstamų veikų, t. y. sukčiavimo ir svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo sudėčių. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį priėmė iÅ¡ esmės dėl to, kad padarė iÅ¡vadÄ , jog tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai neperėjo į baudžiamuosius.

Å iame nuosprendyje dėstomi iÅ¡teisinimo motyvai pagrįsti, tačiau kolegijos nuomone, kaltinamųjų veikose nėra ir bÅ«tinų konkrečių nusikalstamų veikų sudėčių objektyvių ir subjektyvių požymių.BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi bÅ«ti įrodytas (BPK 44 str. 6 d.). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais.

Abejonės nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-788/2015). Kaltinant asmenį padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat ir kaltinant kelis asmenis bendrininkavimu, kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę.

Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu:

1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule;

4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Å ie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimÄ , bÅ«tina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytÄ veikÄ (pvz., Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012).Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia (pvz., Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia (pvz., Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymÄ ar turtinės teisės įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , siekiant tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės iÅ¡vengimo ar panaikinimo bÅ«das ir gali pasireikÅ¡ti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti. Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi bÅ«ti esminė, t. y. turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymÄ (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).Teisminė praktika dėl BK 182 str. taikymo, taip pat sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, atskyrimo nuo civilinio delikto, įtvirtinta ir kitose kasacinėse nutartyse.

Kasacinėje nutartyje baudžiamojo byloje Nr. 2K-322/2014 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal BK 182 str. dispozicijÄ sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba jos panaikinimas. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali bÅ«ti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių, iÅ¡ kurių viena yra paskola, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus savo tikrÄ jÄ valiÄ .

Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das.

Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtÄ arba dėl jo ketinimų ir tokiu bÅ«du „privertimas“ jį perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–454/2012; 2K-462-2013).Apgaulė gali pasireikÅ¡ti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie pirkėjo asmenybę ar jo turtÄ .

Tačiau apgaulė gali pasireikÅ¡ti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimÄ (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004). Turto savininkas ar valdytojas gali bÅ«ti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais bÅ«dais, tačiau visų jų esmė – apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ arba padaryti problemiÅ¡ku pažeistos teisės atkÅ«rimÄ . Civilinės sutarties sÄ lygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinės teisės priemonėmis (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329-2011; 2K-535-2011).Vienas iÅ¡ apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų bÅ«dų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu.

Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiÅ¡kas sukčiavimo požymis, o tik vienas iÅ¡ apgaulės bÅ«dų, naudojamų siekiant įgyti turtÄ . Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryÅ¡iais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindÄ (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–507/2012).

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena Å¡alis, įgijusi kitos Å¡alies pasitikėjimÄ , įtikina jÄ suteikti atlygintinÄ materialinę pagalbÄ . Kita Å¡alis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtÄ , tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogiÅ¡kÄ materialinį atlygį, tačiau kadangi kita Å¡alis to daryti nesiruoÅ¡ia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis yra apsunkintas. Be to, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 182 str. svarbu, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju bÅ«tų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-851/2001; 2K-387-2008).Pagal BK 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas.

Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas šį turtÄ pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai.Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu.

Å iuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iÅ¡ teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtÄ valdymÄ , t. y. faktiÅ¡kai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino.Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai.

Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu (turtine teise) ar šį turtÄ paimdamas, siekia turtÄ (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ .

Pagal teismų praktikÄ svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl Å¡io turto panaudojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2007, 2K-322/2012, 2K-630/2013 ir kt.).

Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu. Neatlygintinis svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas reiÅ¡kia, jog Å¡is turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant jÄ aiÅ¡kiai neteisingai. Turto iÅ¡Å¡vaistymas gali bÅ«ti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, taip pat dėl neatsargumo.

Esant tiesioginei tyčiai kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, numato, kad jo savininkas ar teisėtas turto valdytojas neteks turto ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai, suvokdamas tokį veikos pavojingumÄ ir numatydamas turtinę žalÄ , kaltininkas, nors ir nenori žalos atsiradimo, tačiau sÄ moningai leidžia jai kilti (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388, 2K-192/2011, 2K-210/2012 ir kt.).Teisėjų kolegija, atmesdama Å¡ioje byloje paduotus prokuroro ir nukentėjusiojo A.

G. Z. apeliacinius skundus, vadovaudamasi jau iÅ¡dėstyta įtvirtinta teismine praktika, o taip pat jau iÅ¡dėstytų iÅ¡nagrinėtų Å¡ioje byloje įrodymų analize. Nukentėjusysis A. G. Z. savo skunde labai plačiai dėsto argumentus dėl, jo nuomone, padaryto sukčiavimo, apeliantas netgi nurodo, kad visi skundžiamo nuosprendžio motyvai faktiÅ¡kai patvirtina, kad M. D. ir A. J. užvaldė jo turtÄ apgaule. Taip pat nurodo apie tai, kad teismas neanalizavo jo ir iÅ¡teisintųjų parodymų, todėl netgi neaiÅ¡ku, kuriais parodymais teismas patikėjo, o kuriais – ne.

Šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas įvertino tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamųjų parodymus, taip pat ir kitus išnagrinėtus įrodymus, o nuosprendyje aiškiai išdėstė tas nustatytas bylos aplinkybes, kurios nekelia abejonių ir kurios netgi neginčijamos apeliaciniuose skunduose. Teismas nustatė, kad dar iki kaltinime nurodytų įvykių tarp M. D. ir A. J. buvo susiklostę verslo santykiai. M. D. atstovaujama įmonė „S C E PB“ vertėsi suskystintų dujų pirkimu R. ir A.

J. vadovaujamos įmonės „T“ ir paskesnės tų dujų perpardavimu Lietuvoje. Nustatyta, kad A. J. įmonė dujas pigiai parduodavo B. įmonėms, o iÅ¡ jų tas dujas perpirkdavo M. D. įmonė. Taip pat nustatyta, kad siekdami iÅ¡vengti mokesčių M. D. ir A. J. buvo sudarę fiktyviÄ paskolos sutart, pagal kuriÄ M. D. įmonė pervesdavo pinigus A. J. įmonei tariamai kaip paskolÄ , o iÅ¡ tikrųjų tai bÅ«davo mokėjimai, skirti dujų pirkimui. Teismas taip pat nustatė, kad tarp iÅ¡teisintųjų M.

D. bei A. J. ir nukentėjusiojo A. G. Z. tikrai buvo sudarytos žodinis susitarimas vykdyti bendrÄ suskystintųjų dujų verslÄ , visiems trims investuojant po 70 000 JAV dolerių bazės dujų laikymui pirkimui. Å io tikslo įgyvendinimui buvo rengiamasi netgi raÅ¡ytiniai susitarimai, nors jie ir nebuvo įregistruoti valstybinėse institucijose. Nors nukentėjusysis skunde nurodo, kad teismas įrodymus tariamai įvertino tik iÅ¡teisintųjų naudai, teismas iÅ¡ tikrųjų patikėjo paties A. G. Z. parodymais.

Nuosprendyje konstatuota, kad A. G. Z., vykdydamas bendrÄ Å¾odinį susitarimÄ , tikrai perdavė M. D. 70 000 JAV dolerių, kurie buvo skirti bazės pirkimui. Šį faktÄ , nepaisant to, kad pinigai buvo perduoti tik pagal žodinį susitarimÄ ir tarpusavio pasitikėjimÄ , pripažino ir iÅ¡teisintieji M. D. ir A. J.. Nukentėjusiojo ir iÅ¡teisintųjų parodymai skiriasi tik dėl nurodytų 70 000 JAV dolerių perdavimo aplinkybių ir dėl to, kad jie buvo pervesti A. J. įmonei. A. G. Z. parodė, kad visÄ pinigų sumÄ â€“ 70000 JAV dolerių, matant A.

J., perdavė M. D. vyninėje. A. J. parodė, kad matė, kaip pinigai M. D. buvo perduoti, tačiau parodė, kad perdavimo metu tie pinigai nebuvo skaičiuojami (tai pripažįsta ir pats A. G. Z. be to, jo nuomone, perduotų pinigų suma negalėjo būti tokia didelė. Tuo tarpu išteisintasis M. D. kategoriškai neigia, kad visus pinigus gavo iš A. G. Z. vyninėje ir A. G. Z. bei A. J. tokius parodymus netgi laiko pastarųjų susitarimu pašalinti jį iš verslo. Tačiau M. D. parodė, kad 70000 JAV dolerių iš A.

G. Z. tikrai gavo, tačiau kitomis aplinkybėmis, t. y. ne vyninėje ir ne iÅ¡ karto, o dalimis per du kartus. IÅ¡teisintųjų parodymai skiriasi ir dėl to, kaip tie A. G. Z. 70000 JAV dolerių buvo perduoti A. J. įmonei. M. D. parodė, kad iÅ¡ A. G. Z. gautus 70000 JAV dolerių perdavė A. J. įmonė pagal tÄ pačiÄ bei anksčiau sudarytÄ fiktyviÄ paskolos sutartį, kuria naudojantis buvo perduodami pinigai suskystintų dujų pirkimui. M. D. taip pat nurodo, kad jo paties 70000 JAV dolerių dalis atskirai A.

J. nebuvo perduota, nes pinigai A. J. įmonei buvo perduoti dar anksčiau. Tačiau pats M. D. pripažįsta, kad ir jo paties, ir A. G. Z. pinigai A. J. įmonei buvo pervesti oficialiai ir konkrečiai nenurodant tikrosios tų pinigų pervedimo paskirties, t. y. dujų bazės pirkimui, nors M. D. įsitikinęs, kad A. J. tai suprato ir žinojo. Tuo tarpu išteisintasis A. J. parodė, kad jo ir M. D. bei A. G. Z. žodinis susitarimas dėl būsimo bendro verslo buvo tik bendro pobūdžio ir tai tebuvo jų ketinimai, kurie nebuvo realizuoti, nes taip ir liko neįgyvendinti kiti tų susitarimų dalykai, visų trijų susitarimo dalyvių įmonių akcijų perleidimas ir pan.

A. J. nurodo, kad visi iÅ¡ M. D. perduodami jo įmonei pinigai, kaip ir anksčiau, buvo skirti dujų pirkimui. Nors jis ir neatmeta galimybės, kad tokiu bÅ«du M. D. galėjo jo įmonei pervesti ir pinigus, gautus iÅ¡ A. G. Z. Kad A. J. faktiÅ¡kai to neneigia ir netgi pripažįsta, pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje. Nukentėjusiojo A. G. Z. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, apelianto nuomone, patvirtinantys M. D. ir A. J. susitarimÄ užvaldyti jo turtÄ apgaule, t. y. sukčiavimo bÅ«du, iÅ¡ esmės grindžiami tik paties apelianto subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

Apeliantas nurodo apie tariamai neskaidriÄ M. D. ir A. J. įmonių veiklÄ , apie bylos duomenis, kad A. J. iÅ¡ tikrųjų nesinuomojo bazės, kuriÄ pagal jų žodinį susitarimÄ , buvo ketinama pirkti, o taip pat iÅ¡teisintųjų elgesiu teisminio nagrinėjimo metu ir baudžiamojo proceso pirmosios instancijos teisme ypatumais, dėl kurių nukentėjusysis netgi kaltina šį teismÄ Å¡aliÅ¡kumu. Å ie apelianto argumentai dar bus aptarti papildomai. Tačiau Å¡ioje byloje duomenų apie tai, kad A. G.

Z. turtas (70000 JAV dolerių) buvo įgytas apgaule ir kad tai padarė M. D., A. J. arba jie abu veikdami kaip bendrininkai, tikrai nėra, ir apie tai padaryta pagrįsta iÅ¡vada jau skundžiamame nuosprendyje. Jame pagrįstai pažymima kad nukentėjusiojo ir iÅ¡teisintųjų žodinio susitarimo metu A. G. Z. perdavė M. D. pinigus be jokių jų grÄ Å¾inimo garantijų, be to, žodinio susitarimo metu nebuvo sutarta dėl jokių sÄ lygų, terminų, baudų ir sankcijų tais atvejais, jei pinigai nebus grÄ Å¾inti ar panaudoti ne tam tikslui, dėl kurio buvo susitarta.

Teismas pagrįstai ypač pažymėjo tÄ aplinkybę, kad abu iÅ¡teisintieji neneigia paties A. G. Z. pinigų perdavimo M. D., taip pat ir tų pinigų sumos, nors, jeigu bÅ«tų turėję tikslÄ tuos pinigus apgaule įgyti arba pasisavinti, turėjo galimybę tų pinigų perdavimÄ neigti. Tokia teismo iÅ¡vada pagrįsta, nes byloje nustatyta, kad praÅ¡omi A. G. Z., N. D. ir A. J. raÅ¡tiÅ¡kus patvirtinimus apie tai, kad A. G. Z. perdavė M. D. bÅ«tent 70000 JAV dolerių, pasirašė praėjus net daugiau negu metams laiko po tų pinigų perdavimo.

Kolegija pažymi dar ir tai, kad bÅ«tent Å¡iuos M. D. ir A. J. raÅ¡tiÅ¡kus patvirtinimus A. G. Z. pridėjo prie savo praÅ¡ymo policijai, praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 10-13). Visos Å¡ios aplinkybės tikrai paneigia nukentėjusiojo versijÄ , kad iÅ¡teisintieji atskirai arba bendrininkaudami dar iki žodinio susitarimo arba jo metu jau turėjo tikslÄ Ä¯gyti A. G. Z. turtÄ apgaule. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kad nukentėjusysis buvo kokiu nors bÅ«du apgautas, taip pat nustatyta, kad žodinio susitarimo metu kaip tik A.

G. Z. rodė iniciatyvÄ ir tai irgi patvirtina ta pati aplinkybė, kad jis pats perdavė M. D. savo pinigus be jokių jų grÄ Å¾inimo garantijų. Kolegijos nuomone, iÅ¡teisintųjų M. D. bei A. J. veikose kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 2 d. ir BK 184 str. 2 d., taip pat nėra. Tokia iÅ¡vada daroma ir dėl jau patartų, ir dėl kitų bylos aplinkybių. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad iÅ¡teisintieji jiems pagal žodinį susitarimÄ pateiktus pinigus pasisavino panaudodami juos ne tam tikslui, dėl kurio buvo susitarta ir tokiu bÅ«du tuos pinigus pavertė savo nuosavybe.

Tačiau išnagrinėti įrodymai šiuos ir kitus prokuroro skunde dėstomus visiškai paneigia. Byloje tikrai nepaneigta, kad M. D., gavęs iš A. G. Z. pinigus, jų nepervedė A. J. įmonei. Nors tiek pinigai ir buvo pervesti paskolos sutarties forma, tai nepaneigia M. D. aiškinimų, kad tie pinigai A. J. įmonei buvo pervesti jų ir nukentėjusiojo žodinio susitarimo įvykdymui. Tačiau tuo pat metu nepaneigti ir A. J. argumentai apie tai, kad jis, gavęs iš M. D. įmonės pervedamus pinigus jo įmonei ir panaudojęs juos dujų pirkimui, tuo metu nesuprato, kad tie pinigai buvo skirti kitam tikslui.

Tyčios pasisavinti tuos pinigus, t. y. paversti juos savo nuosavybe, A. J. neturėjo ir tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Tokiu būdu M. D. ir A. J. veikose nenustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų BK 183 str. 2 d. ir BK 184 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių ir jie abu buvo išteisinti pagrįstai. Prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų argumentus apie tai, kad teismas nepagrįstai įvyko aplinkybes įvertino tik civiliniais neperaugusiais į baudžiamuosius teisinius santykius, teisėjų kolegija taip pat atmeta.

Konstitucinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, jog pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis gali įvardinti tik tas veikas, kurios yra iÅ¡ tikrųjų pavojingos ir kuriomis iÅ¡ tikrųjų daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl Å¡ių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Nusikaltimai – tai tokie teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

KiekvienÄ kartÄ , aki reiki spręsti, ar pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , ne kartÄ yra konstatavęs, kad nustatant teisnius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).Teismas, nagrinėdamas bylas dėl iÅ¡ civilinių sutarčių kilusių santykių, kiekvienų atveju privalo iÅ¡dėstyti aiÅ¡kias ir motyvuotas iÅ¡vadas, kokiomis sÄ lygomis kilę civiliniai santykiai transformavosi į baudžiamuosius teisinius santykius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2A-7-9/2013).

Patikėto ar žinion perduoto turto tvarkymo sÄ lygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniams ar juridiniams asmenims sudarant sandorius, susijusius su materialinėmis vertybėmis, atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, o Å¡alims nesilaikant sandorio (sutarties) sÄ lygų ir nevykdant prievolių, tokie santykiai gali pereiti į baudžiamuosius esant tam tikroms sÄ lygoms; baudžiamosios atsakomybės taikymas iÅ¡ esmės yra kraÅ¡tutinė priemonė.

Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra priešingas teisei (neteisėtas) elgesys, apsunkinantis galimybę kitai šaliai ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba kai tokių teisių įgyvendinimas tampa neįmanomas (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2013, 2K-451/2014).Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad savo išvadas pirmosios instancijos teismas ir šioje byloje pagrindė ir konkrečiais bylos duomenimis, ir vadovaudamasis jau galiojančia teismine praktika.

Nuosprendyje teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas apie tai, kad pagal žodinį susitarimÄ tarp nukentėjusiojo ir iÅ¡teisintųjų iÅ¡ tikrųjų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir netgi paminėjo CK numatytÄ pavedimo sutartį. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iÅ¡teisintieji kokiu nors bÅ«du bÅ«tų bandę apsunkinti žodinio susitarimo įvykdymÄ arba susiklosčius tarpusavio civiliniams teisiniams santykiams bÅ«tų užkirtę keliÄ sÄ moningais neteisėtais veiksmais.

Abu iÅ¡teisintieji pripažįsta, kad A. G. Z. pagal žodinį susitarimÄ pinigus perdavė, o susitarimo įgyvendinti nepavykus, pripažįsta, kad nukentėjusysis A. G. Z. susigrÄ Å¾inti savo pinigų civilinio proceso tvarka net nebandė. Dėl visų Å¡ių aplinkybių teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo susiklostę civilinio teisinio pobÅ«džio teisiniai santykiai į baudžiamuosius santykius neperaugo, baudžiamosios atsakomybės jie neužtraukia ir gali bÅ«ti sprendžiami civilinio proceso tvarka.Teisėjų kolegija, įvertinusi visas jau aptartas bylos aplinkybes, dar kartÄ konstatuoja, kad skundžiamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir priimti naujÄ , apkaltinamÄ jį nuosprendį nėra pagrindo.         Nukentėjusysis A.

G. Z. savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo apie tai jo nuomone teisminio nagrinėjimo metu padarytus baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus, taip pat apie bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo, taip pat prokuroro Å¡aliÅ¡kumÄ . Å ie apelianto argumentai Å¡ioje nutartyje jau buvo iÅ¡dėstyti. Kolegija ir Å¡iuos apelianto skundo argumentus atmeta.Apie tai, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ios bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, juos vertindamas nepažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, Å¡ioje nutartyje jau buvo pasisakyta.

Tai, kad teisminio nagrinėjimo metu teismas tenkino kai kuriuos kaltinamųjų ir jų gynėjų praÅ¡ymus, tyrė jų pateiktus papildomus duomenis, nėra joks BPK pažeidimas ir tai tik dar kartÄ patvirtina bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡samumÄ . Tai, kad įrodymų tyrimo metu buvo iÅ¡tirti ir duomenys iÅ¡ kitos baudžiamosios bylos, taip pat nėra esminis BPK pažeidimas. Å ioje dalyje be to bÅ«tina pažymėti, kad teisme buvo nagrinėti domenys iÅ¡ bylos , iÅ¡ kurios ikiteisiminio tyrimo metu kaip tik ir buvo iÅ¡skirta Å¡i baudžiamoji byla.

Be to, nors duomenys iÅ¡ kitos bylos ir buvo paminėti skundžiamame nuosprendyje, Å¡ie duomenys nebuvo turtintus esminę reikÅ¡mę ir jie nelėmė iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo. Nukentėjusiojo skundo argumentai apie bylÄ nagrinėjusio teismo ir prokuroro Å¡aliÅ¡kumÄ ir tariamÄ palankumÄ kaltininkams, nepagrįsti jokiais duomenimis ir iÅ¡ esmės grindžiami tik subjektyvia apelianto nuomone, kurios susiformavimui, akivaizdu, kad reikÅ¡mės turėjo tik nukentėjusiajam nepalankaus nuosprendžio priėmimas.

Nukentėjusiojo teiginiai apie tariamai buvusius jo pokalbius su teisėju ir prokuroru ne teismo posėdžio metu, tariamus įkalbinėjimus neskųsti teismo priimtos nutarties, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Taip pat nukentėjusysis dėsto tik savo subjektyviÄ nuomonę apie tai, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinimai kaltinamiesiems tariamai galėjo bÅ«ti pakeisti siekiant palengvinti jų iÅ¡teisinimÄ . IÅ¡ byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo ( t. 3, b. l. 129) matosi, kad pakeičiant kaltinamiesiems kaltinimus, nei teismas, nei prokuroras BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Pažymėtina ir tai, jog tas pats posėdžio protokolas patvirtina, kad kaltinimų pakeitimui posėdžio metu neprieÅ¡taravo nei nukentėjusysis, nei jo atstovas. Teisėjų kolegija taip pat ir tai, kad tuo metu galiojančios redakcijos BPK 256 str. 1 d. numatė galimybę, iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuosprendyje palikti ir kaltinamajame akte nurodytas faktines veikos aplinkybes. Tai, kad paskelbiant skundžiamÄ jį nuosprendį teismas, apelianto nuomone, pažeidė BPK 308 str. reikalavimus, kolegijos nuomone, taip pat nėra esminis BPK pažeidimas.Kolegijos nuomone, nukentėjusysis savo teiginius dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo grindžia iÅ¡imtinai tik dėl to, kad teismas, jo nuomone, netinkamai įvertino iÅ¡nagrinėtus įrodymus.

Teismų jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas tiek subjektyviai, tiek objektyviai. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ir bÅ«ti tendencingas. Asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę.

Vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Teismo Å¡aliÅ¡kumas gali bÅ«ti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumÄ iÅ¡spręsti bylÄ palankiai vienai iÅ¡ Å¡alių ar apie proceso organizavimÄ taip, kad procesÄ stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspÅ«dis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. BPK 58 str. pateiktas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali bÅ«ti laikomi neÅ¡aliÅ¡ki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumÄ .

Å ioje byloje teisėjų kolegija nenustatė jokio pirmosios instancijos teismo iÅ¡ankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto dėstomi teiginiai dėl tariamo teismo Å¡aliÅ¡kumo Å¡iuo atveju tėra subjektyvi nukentėjusiojo nuomonė, kurios nepagrindžia konkretÅ«s bylos duomenys. Vien tik tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, ir buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, su kuriuo apeliantas nesutinka, negali bÅ«ti pagrindu spręsti apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ tiek subjektyviÄ ja, tiek objektyviÄ ja prasme.

Patikrinusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija jokių kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų (BPK 369 str. 3 d.) taip pat nenustatė.Priėmęs iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). teismas taip pat pagrįstai nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Be to, nuosprendyje iÅ¡aiÅ¡kinta nukentėjusiojo teisė dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti civilinio proceso tvarka. Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinis ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos tik iÅ¡ kaltinamojo pripažinus jį kaltu.

Å ioje byloje M. D. ir A. J. skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡teisinti, apeliaciniai skundai dėl Å¡io nuosprendžio atmetami, todėl nukentėjusiojo atstovo paslaugų iÅ¡laidos iÅ¡ iÅ¡teisintųjų negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :                      Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir nukentėjusiojo A. G. Z. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                   Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                                                                      Violeta Ražinskaitė                                                                                                                                  Elena Vainienė            Â