6ddc1d28-eec7-4975-81f5-006e451bb237 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė                                              Â

   Baudž. byla Nr. 1A-257-348/2011

Teisėjas Laimutis Vaitkus                                                          (Proceso

Nr. 1-56-100388-2010)

                                                                         Â

                     Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                    Â

                                                            2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: E. J. Grigaravičiaus ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio, sekretoriaujant Vaidai PupÅ¡ytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam R. R., gynėjui advokatui Audriui Banzaičiui,  vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kovų E. B., A. B. ir nuteistojo R. R. apeliacinius skundus dėl 2011 m. sausio 17 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 vieneriems metams.Â

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant du metus be bausmės vykdymo atidėjimÄ prižiÅ«rinčios institucijos sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės atidėjimo laikÄ atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .

Vadovaujantis LR BK 68 str. R. R. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

Iš „BTA“ ADB filialo Lietuvoje, priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. B..

Iš R. R. priteista nukentėjusiajai A. B. 1000 Lt. neturtinės žalos ir E. B. 2000 Lt. neturtinės žalos.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė :

                     R. R. nuteistas už tai, jog vairuodamas kelių transporto

priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2010 m. liepos 31 d., apie 08.10 val., neatsargiai vairuodamas automobilį HONDA CIVIC valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir pažeisdamas KET 9 ir 158 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu Opšrūtai – Paežeriai – Šunskai, nedavė kelio pagrindiniu keliu Pilviškiai – Gižai važiavusiam ir prie sankryžos artėjusiam automobiliui SEAT INCA,

valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuojamam E. B. ko pasekoje su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo

sužalota HONDA CIVIC, valstybiniu numeriu(duomenys neskelbtini), keleivė R. R., patyrusi nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir SEAT INCA,

valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuotojui E. B. nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivei A. B. sukeltas fizinis skausmas.

                     Nukentėjusysis civilinis ieškovas E. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2011-01-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir nustatyti

R. R. įpareigojimÄ atlyginti jam nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ atsakovų R. R. ir "BTA" ADB filialo Lietuvoje, jo naudai turėtas iÅ¡laidas už advokato atstovavimÄ bei ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

                     Skunde nurodo, jog teismas neteisingai R. R. nustatė įpareigojimÄ atlyginti neturtinę žalÄ bei netinkamai iÅ¡sprendė kitus nuosprendžio klausimus. Anot apelianto, teismas neteisingai paskyrė R. R. bausmę, kadangi nuteisdamas jį terminuotu laisvės atėmimu ir Å¡ios paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėdamas 2 metams, be kitų įpareigojimų nustatė ir įpareigojimÄ nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ atlyginti per bausmės atidėjimo laikÄ , t.y. per du metus. Teismas skundžiamame nuosprendį neiÅ¡dėstė jokių motyvų dėl ko įpareigojimÄ atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ nustatė per bausmės atidėjimo laikotarpį, t.y. ženkliai pailgino susitartÄ Å¾alos atlyginimo terminÄ .

Skundo autoriaus nuomone, teismas priimdamas nuosprendį neišsprendė ir jo civilinio ieškinio reikalavimo dėl proceso išlaidų atlyginimo (LR BPK 307str. 6d.3p.), t.y.

nepasisakė dėl prašymo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš atsakovų R. R. ir "BTA" ADB filialo Lietuvoje, jo turėtas

iÅ¡laidas už advokato atstovavimÄ bei ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė A. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti

2011-01-17 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir nustatyti R. R. įpareigojimÄ atlyginti jai nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ

per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o taip pat pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ atsakovų R. R. ir "BTA" ADB filialo Lietuvoje, jos naudai turėtas iÅ¡laidas už advokato atstovavimÄ bei ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis turėtų bÅ«ti pakeistas, kadangi teismas neteisingai R. R. nustatė įpareigojimÄ atlyginti neturtinę žalÄ bei netinkamai iÅ¡sprendė kitus nuosprendžio klausimus. Anot apeliantės, teismo paskirtas įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį

atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , prieÅ¡tarauja susitarimui tarp jos bei R. R., kuriuo pastarasis padarytÄ Å¾alÄ Ä¯sipareigojo atlyginti

per tris mėnesius. Teismas skundžiamame nuosprendį neiÅ¡dėstė jokių motyvų dėl ko įpareigojimÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nustatė per bausmės atidėjimo laikotarpį, t.y. ženkliai pailgino susitartÄ dėl žalos atlyginimo terminÄ

Be to, teismas priimdamas nuosprendį neiÅ¡sprendė jos civilinio ieÅ¡kinio reikalavimo dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo (LR BPK 307str. 6 d. 3 p.), nes neiÅ¡sprendė praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ atsakovų R. R. ir "BTA" ADB filialo Lietuvoje, turėtas iÅ¡laidas už advokato atstovavimÄ bei ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

                     Nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti 2011 m. sausio 17 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendį: panaikinti draudimÄ jam vairuoti kelių transporto priemones 1 vieneriems metams; panaikinti nuosprendžio dalį kuria nuspręsta iÅ¡ jo priteisti 1000 Lt. neturtinės žalos nukentėjusiajai A. B. ir 2000 Lt. neturtinės žalos nukentėjusiajam E. B.; sumažinti neturtinės žalos dydį ir iÅ¡ „BTA" ADB filialo Lietuvoje priteisti nukentėjusiajai A. B. 250 litų neturtinės žalos ir 500 litų nukentėjusiajam E. B. neturtinės žalos.

                     Skunde nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes  neteisingai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - draudimÄ vairuoti transporto priemones. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis suprato padaręs nusikalstamÄ veikÄ , prisipažino, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atskleisti visas įvykio aplinkybes ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, anksčiau neteistas. BÅ«tų atlyginęs ir žalÄ , tačiau jÄ atlygino draudimo kompanija UAB „BTA Draudimas". Dėl nesuprantamų aplinkybių, teismas nustatė, kad jo asmenybė laikytina patenkinama, nuosprendyje nurodė, jog jis nėra pavojinga visuomenei asmenybė. Skundo autoriaus nuomone, remiantis BK 61 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam Å¡velnesnę bausmę nei numatytas bausmės vidurkis. Tačiau teismas skyrė jam papildomÄ bausmę, tai yra uždraudė vairuoti kelių transporto priemones 1 vieneriems metams. Nors pagal LR BK 68 str. 1 d. teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tačiau įstatyme nepasakyta, jog tai yra teismo pareiga. Jis neteistas, niekada ankščiau į eismo įvykį nebuvo pakliuvęs ar jo sukėlęs, Å¡iuo metu turi nuolatinį darbÄ , jo darbas yra tiesiogiai susijęs su motorinių transporto priemonių vairavimu, todėl netekęs specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės, prarastų darbÄ ir negalėtų iÅ¡laikyti savęs.

                     Taip pat skunde nurodo, jog jis savo transporto priemonę su kuria sukėlė autoįvykį buvo apdraudęs draudimo kompanijoje UAB „BTA draudimas" transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartimi galiojusia eismo įvykio metu. LR CK 6.254 straipsnio 1 dalis numato galimybę įstatymų ar sutarties numatytais atvejais apdrausti civilinę atsakomybę, o pagal to paties straipsnio

2 dalį tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ turi atlyginti apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė privalomai draudžiama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ . Pagal šį įstatymÄ nustatytas maksimalus neturtinės žalos atlyginimo dydis - 2.500 eurų, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų. Nagrinėjamu atveju maksimali neturtinės žalos suma kuriÄ turėtų atlyginti UAB „BTA draudimas" yra 8.632,- Lt (2.500,- EUR x 3,4528).

                     Nors teismas tenkindamas nukentėjusiųjų ieÅ¡kinius motyvavo tuo, jog nukentėję neturtinę žalÄ , patyrė dėl iÅ¡kęsto fizinio ir dvasinio skausmo, kÅ«no sužalojimo pasekmėje, vidinės depresijos, dėl iÅ¡ esmės pasikeitusio gyvenimo bÅ«do, tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, apelianto teigimu negautos pajamos nėra neturtinė žala, todėl priteistas neturtinės žalos dydis mažintinas. Anot apelianto taip pat nepagrįsti teismo argumentai apie tai, jog  atsakovu yra padidinto pavojaus Å¡altinio turėtojas t.y. jis, bei draudimo bendrovė. Tačiau regreso teise jis privalės patirtus nuostolius iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ jo. Todėl teismas spręsdamas moralinės žalos atlyginimo klausimÄ daugiau atsižvelgė į Å¡iÄ aplinkybę. Apeliantas pažymi, jog teismas negali nuspėti ar draudimo bendrovė reikÅ¡ regreso tvarka ieÅ¡kinį jam ar ne. Be to, nėra aiÅ¡ku kokiu pagrindu draudimo bendrovė galėtų reikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį, kadangi įvykis pripažintas draudiminiu, todėl visÄ Å¾alÄ privalo atlyginti bÅ«tent draudimo bendrovė.

                     Civilinis

atsakovas „BTA“ ADB filialas Lietuvos atsikirtimu į nuteistojo R. R. bei nukentėjusiųjų civilinių ieškovų E.

B. ir A. B. apeliacinius skundus praÅ¡o apeliacinių skundų dalis, kuriose praÅ¡oma bylinėjimosi iÅ¡laidas bei neturtinę žalÄ priteisti iÅ¡ AAS „BTS“ atmesti kaip nepagrįstus, o kitose dalyse praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.

                     Dėl nuteistojo R. R. apeliacinio skundo nurodo, jog jie neturtinę žalÄ atlygino pagal teisės aktus, t.y. LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimÄ Nr. 122 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokėjimo taisyklių patvirtinimo. Pagal Å¡ias taisykles, draudikas atlygina maksimalia draudimo sumÄ tik visiÅ¡ko netekto darbingumo bei mirties atvejus, todėl patenkinus nuteistojo praÅ¡ymÄ iÅ¡ draudimo bendrovės priteisti neturtinę žalÄ bÅ«tų Å¡iurkščiau pažeistos proceso teisės tenkinti civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ asmens, kuriam civiliniai ieÅ¡kovai pretenzijų dėl neturtinės žalos nereiÅ¡kia.

                     Dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškovų E. B. ir A.

B. apeliacinių skundu nurodo, jog skundų dalis, kuria prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas ne tik iš R. R. bet ir draudimo bendrovės yra nepagrįsta. Kadangi bylinėjimosi išlaidas visuomet atlygina kaltininkas, o ne draudikas.

                     Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti o nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.

Prokuroras prašė nukentėjusiųjų skundus patenkinti dalinai. Nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti dalyje, dėl draudimo vairuoti transporto priemonę vieneriems metams panaikinimo.

Nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai tenkintini dalinai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

         Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė A.

B. ir E. B. civilinio ieÅ¡kinio reikalavimo ir nepripažino proceso iÅ¡laidomis turėtas iÅ¡laidas už advokato atstovavimÄ bei ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ baudžiamojoje byloje po 500 Lt  ir jų nepriteisė.

Vadovaujantis LR BPK 106 str. nuostatomis, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad E. B. 2010-11-30 sumokėjo advokatei E. Gaubienei 500 Lt ( 1 t. b.l. 133). A. B. 2010-11-30 už atstovavimÄ ir dokumento suraÅ¡ymÄ advokatei E. Gaubienei sumokėjo 500 Lt (1 t. b.l. 138). Å ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiesiems.

Nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentai dėl teismo paskirto įpareigojimo per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas turi paskirti nuteistajam vienÄ ar kelis įpareigojimus. Skiriant įpareigojimus, bÅ«tina nustatyti jų vykdymo terminÄ , kuris negali virÅ¡yti bausmės vykdymo atidėjimo laiko. Apylinkės teismas nustatė nuteistajam du metus be bausmės vykdymo atidėjimÄ prižiÅ«rinčios institucijos sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės atidėjimo laikÄ atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Teismo paskirtas įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , neprieÅ¡tarauja įstatymo normoms bei nuteistojo ir nukentėjusiųjų sutarimui padarytÄ Å¾alÄ atlyginti per tris mėnesius.  Ir tuo pačiu neužkerta kelio nuteistajam atlyginti nuostolius per trumpesnį laiko tarpÄ .

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai padaromas naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemonę (iÅ¡skyrus atvejus, kai kaltininkas sukelia eismo įvykį vairuodamas transporto priemonę Å¡ios teisės neturėdamas). Todėl, nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ uždraudimÄ naudotis specialia teise teismas gali skirti kartu su bausme.

Teismų praktikoje pagrįstai atsižvelgiama ir į tai, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas numatytas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse kaip nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus (ATPK 21 straipsnio 4 punktas). Todėl baudžiamojoje byloje neskiriant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, tam tikrais atvejais gali būti sudaromos prielaidos kaltininkui atsidurti geresnėje padėtyje, nei nubaudus jį administracine tvarka.

Apylinkės teismas nustatęs, kad R. R. kraujyje rasta nors ir leistinas tačiau 0,16 promilių alkoholio, laikė, kad nuteistojo atžvilgiu taikytinas LR BK 68 str. uždraudžiant jam vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams. Nuteistojo argumentai, jog  dėl paskirtos poveikio priemonės praras darbÄ , ir negalės iÅ¡laikyti savęs, atsižvelgiant į bylos duomenis, nepagrįsti. Teisė vairuoti transporto priemones nėra pagrįsta nuteistojo  darbine ar profesine veikla (pagal pateiktus dokumentus jis dirba Å«kio darbininku ). Teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ios prevencinės poveikio priemonės paskyrimu gali bÅ«ti sukelti itin neigiami padariniai. Vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė asmuo, kurio darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK

68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iÅ¡ esmės reikÅ¡tų atėmimÄ teisės dirbti šį darbÄ ). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo paskirtoji poveikio priemonė neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis dėl bÅ«tinumo skirti baudžiamojo poveikio priemonę.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Ši materialinės teisės norma nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Ä®statyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, jog nuketėjusiajam E. B. buvo konstatuota dešinės plaštakos V-o delnakaulio

lūžimas, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jo

nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei deÅ¡imt dienų laikotarpiui. A. B. konstatuota kairio sÄ nario srities ir krÅ«tinės lÄ stos

sumuÅ¡imas paremtas tik nukentėjusiosios nusiskundimais, o iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nekvalifikuojamas, įvykusio eismo įvykio metu ji galėjo jausti fizinį skausmÄ . Nukentėjusieji apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl iÅ¡kęsto fizinio ir dvasinio skausmo, kÅ«no sužalojimo pasekmėje, vidinės depresijos, dėl iÅ¡ esmės pasikeitusio gyvenimo bÅ«do.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimÄ , apylinkės teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalÄ padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes; 6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apylinkės teismas konstatavo, kad vienas iÅ¡ kriterijų, reikÅ¡mingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalÄ padariusio asmens kaltė. Todėl teismas spręsdamas moralinės žalos atlyginimo klausimÄ daugiau atsižvelgė į Å¡iÄ aplinkybę ir pagrįstai nustatė, kad Å¡ioje byloje atsakomybė pasireiÅ¡kia kaltinamojo dideliu neatsargumu, nes jis neužtikrino elementarių rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi.

Tenkindamas nukentėjusiųjų praÅ¡ymus, apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į kaltininko finansinę ir turtinę padėti, nes Å¡ie kriterijai turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. IÅ¡tyręs kaltinamojo finansinius Å¡altinius ir turtinę bÅ«klę, turimÄ turtÄ ir lėšas nustatė, kad jis nedirba, likviduotino turto neturi. Be to, teismas atsižvelgė ir į Å¡alies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrÄ pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamų ir kitus ekonominio pobÅ«džio faktorius priteisė iÅ¡ R. R. 1000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios A. B. naudai ir 2000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusio E. B., naudai.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ kyla dviem asmenims: draudikui ir žalÄ padariusiam asmeniui (draudėjui). Å ių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalÄ neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalÄ padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalÄ kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieÅ¡kovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) visiÅ¡kai nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.

Å iuo atveju

atsakovu yra padidinto pavojaus šaltinio turėtojas R. R., bei draudimo bendrovė. Tačiau regreso teise ji

privalės patirtus nuostolius iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ R. R..Â

Kolegijos nuomone, mažinti nukentėjusiesiems skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė atsižvelgiÄ s į visus aukščiau aptartus neturtinės žalos vertinimo kriterijus, t.y. į R. R. kaltės rūšį, jo turtinę padėtį ir, svarbiausia (kaip rodo teismų praktika), į žalos pasekmes bei dėl to patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teismas nuosprendyje iÅ¡samiai ir detaliai iÅ¡nagrinėjo neturtinės žalos dydžio klausimÄ ir su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis kolegija sutinka.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas racionaliai vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6. 250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimÄ padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrÄ , bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vertino visumÄ aplinkybių, tame tarpe ir nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėti nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.

n u t a r ė :

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011m. sausio 17 d. nuosprendį pakeisti.

 Priteisti iÅ¡ R. R. ( a.k. (duomenys neskelbtini) )– 500 Lt. už advokato atstovavimÄ ir dokumentų suraÅ¡ymÄ A. B.(a.k. (duomenys neskelbtini) ).

Priteisti iÅ¡ R. R.( a.k. (duomenys neskelbtini)) – 500 Lt. už advokato atstovavimÄ ir dokumentų suraÅ¡ymÄ E. B. ( a.k. (duomenys neskelbtini)

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Â

Kolegijos pirmininkė                                                                            Svetlana

Jurgaitienė

Teisėjai:                                                                                              Egidijus

Jonas Grigaravičius

                   Â

                                                                                                           Arūnas

Paštuolis