2025-09-10 Nr. AB-13904-3-61-3-09615-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-328-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09615-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui E. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. K.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. G. (toliau – ir atsakovas) 346,91 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 18,73 Eur delspinigių.

2. Pareiškėjas, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybė tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), nurodė, kad jam nustatyta tvarka pavesta administruoti rinkliavą Vilniaus miesto savivaldybėje. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Be to, vadovaujantis Nuostatų 8 punktu, rinkliavos mokėtojais yra laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Tvirtino, kad vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo siunčiami pranešimai, tačiau įsiskolinimas nebuvo padengtas.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad vadovaujantis Nuostatų 86 punktu, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 99 straipsniu bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciniame puslapyje skelbiamą delspinigių normą, kuri už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,03 proc., atsakovui taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudarė 18,73 Eur.

5. Atsakovas E. G. atsiliepime nurodė, jog nesutinka su prašoma priteisti 365,64 Eur suma už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Jo teigimu, už šį laikotarpį mokėtina rinkliavos suma sudaro tik 88,46 Eur. Prašė pripažinti esant Rinkliavos permoką bendrai 273,30 Eur sumai.

6. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo versijos dėl pareiškime nurodyto jam priklausančių dviejų nekilnojamojo turto objektų (toliau – ir NTO) bendro ploto 251,20 kv. m (210,7 kv. m. ir 40,49 kv. m.) nurodant jį kaip gyvenamą bei jo naudojamą, t. y. kaip 100 proc. apmokestinamą vietine rinkliava neatitinka tikrovės ir faktinių aplinkybių. Pažymėjo, kad adresu (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise priklauso sodo paskirties namo 36,98 kv. m. bendro ploto patalpos, tačiau pareiškėjas, žinodamas tokią informaciją, vis tiek skaičiuoja rinkliavą nuo didesnio ploto (40,49 kv. m.).

7. Atsakovas paaiškino, kad žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 421,41 kv. m.,) 1/2 dalies nuosavybės teise jam priklauso nuo 2022 m. lapkričio 30 d., t. y. jam priklauso nebaigto statyti 1/2 pastato dalis, kuri buvo įsigyta kaip investicija, baiminantis infliacijos (pinigų nuvertėjimo) turint tikslą ateityje statinį baigti statyti (tęsti statybas). Statinys nuo pat jo įsigijimo yra negyvenamas, nenaudojamas, nes nebaigtas statyti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas tokią informaciją žinojo ir atliekų surinkimo minėtam objektui nevykdė, rinkliavos neskaičiavo. Rinkliava nebuvo mokama, nes pareiškėjas jokių suformuotų mokestinių pranešimų dėl rinkliavos sumokėjimo negavo. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas prašyme nutylėjo, jog vietinė rinkliava neskaičiuojama tiems NTO savininkams, kurie turimais objektais nesinaudoja, negyvena arba negali jais naudotis pagal paskirtį dėl vienokių ar kitokių priežasčių.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti, kaip apskaičiuoti rinkliavos dydžiai yra tik deklaratyvūs ir nepagrįsti, o nustatyta rinkliavos skaičiavimo metodika ir taikymas prieštarauja įstatyminėms nuostatoms, bei neatitinka pareiškėjo rekomenduojamoje internetinėje rinkliavos skaičiuoklėje pagal NTO bendrus plotus ir patalpų paskirtį suformuotų mokestinių dydžių.

9. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą į atsakovo atsiliepimą, kuriame tvirtino, kad atsakovui prievolė mokėti rinkliavą susidarė dėl to, kad jis Vilniaus mieste valdo NTO ir patenka į rinkliavos mokėtojų apibrėžimą.

10. Pareiškėjas nesutiko su atsakovu, kad adresu (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta, jam nuosavybės teise priklauso sodo paskirties namas – 36,98 kv. m bendro ploto patalpos, tačiau rinkliava skaičiuojama nuo didesnio ploto (40,49 kv. m.). Pareiškėjas nurodė, kad NTO bendras plotas yra 80,98 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – žemės sklypas su statiniais, įregistravimo pagrindas: 2009 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, rinkliava atsakovui yra skaičiuojama už 1/2 ploto, t. y. už 40,49 kv. m., todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovui rinkliava buvo skaičiuojama netinkamai. Rinkliava buvo apskaičiuota vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir pagrįstai už 1/2 ploto.

11. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl lengvatų rinkliavai skaičiuoti taikymo, todėl nebuvo galimybės patikrinti ir nustatyti, ar objekte komunalinės atliekos nesusidaro, o tai lemia prievolę atsakovui mokėti vietinę rinkliavą. Be to, iš atsakovo pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, kad jis nėra atliekų turėtojas, nes pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. Nr. 10-403 „Dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 7.1. papunktį, ne tik remonto metu, bet ir vykdant statybos darbus statybvietėje turi būti išrūšiuotos ir atskirai laikinai laikomos susidarančios: komunalinės atliekos − maisto likučiai, tekstilės gaminiai, kitos buitinės ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Vien aplinkybė, jog pastatas nėra visiškai įrengtas, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad šiame pastate nesusidaro komunalinės atliekos. Priešingai, Nuostatai aiškiai nustato procedūras, kuriomis remiantis gali būti įrodytas patalpų nenaudojimo faktas. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas turėjo teisę kreiptis į jį ir deklaruoti nesinaudojimo patalpomis faktą. Tokiu atveju būtų atsiradusi galimybė kontroliuoti ir(ar) prižiūrėti atliekų susidarymą, tvarkymą nurodyto NTO vietoje, tačiau atsakovo neveikimas, nesudarė galimybės patikrinti ir nustatyti, ar nurodytas NTO buvo naudojamas, ar ne.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą trečiajam suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 str. 7 d.).

II. 13. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovo E. G. 49,60 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

14. Šioje administracinėje byloje Nr. eI-11436-428/2025 pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas iš atsakovo priteisti 346,91 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., bei 18,73 Eur delspinigių, susijusių su nekilnojamojo turto objektais, esančiais (duomenys neskelbtini).

15. Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog administracinėje byloje Nr. eI-3780-561/2024 pareiškėjas SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ taip pat kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. G. 274,91 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 14,85 Eur delspinigių už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Toje byloje 2024 m. kovo 7 d. buvo gautas pareiškėjo pareiškimas dėl prašymo atsisakymo, kadangi atsakovas sumokėjo visą prašomą priteisti skolą ir delspinigius, už nesumokėtą vietinę rinkliavą. Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimas buvo priimtas, o byla nutraukta.

16. Atsižvelgęs į išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eI-3780-561/2024 ir nagrinėjamos bylos prašymų esmę, faktines aplinkybes bei šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimai abiejose bylose kyla iš tų pačių teisinių santykių ir siekia to paties teisinio rezultato, t. y., skirtingose bylose pateikti reikalavimai iš esmės sutampa. Nors bylose ginčijami skirtingų laikotarpių rinkliavos apskaičiavimai, tačiau matyti, kad anksčiau nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės taip pat apima dalį laikotarpio, aktualaus šioje byloje.

17. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. eI-3780-561/2024 jau buvo išspręstas šalių ginčas dėl vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., kuri atsakovo buvo visiškai apmokėta, todėl laikytina, kad šioje byloje pareiškėjo reikalavimas už minėtą laikotarpį iš esmės dubliuojasi su jau išspręstu ginču. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje aktualus lieka tik tas vietinės rinkliavos laikotarpis, kuris nebuvo apimtas anksčiau išnagrinėto ginčo – t. y. nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. Atsakovui kyla pareiga sumokėti vietinę rinkliavą būtent už šį laikotarpį, kadangi nėra pagrindo spręsti, jog už šį laikotarpį rinkliava būtų jau sumokėta ar ginčas dėl jos būtų išspręstas kita tvarka. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų mokėjimo pranešimų, už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. atsakovui apskaičiuota 47,06 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma bei 2,54 Eur delspinigių, iš viso – 49,60 Eur.

18. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies – atsakovui kyla pareiga sumokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d., kuri sudaro 49,60 Eur.

III. 19. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą arba bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

20. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1. Teismas nesivadovavo Rinkliavų įstatymo ir ABTĮ nuostatomis, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika ir priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas selektyviai vertindamas įrodymus, neatskleidė bylos esmės, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių.

20.2. Teismas išnagrinėjo bylą, ir priėmė sprendimą nepatikrinęs ginčytinos informacijos dėl atsakovo valdomo turto ploto, adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurį jis apmokestintas vietine rinkliava. Teismas nepaisė Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-68-1045/2019 atsakovui nustatytos naudojimosi turtu tvarkos (šis teismo sprendimo nuorašas yra byloje, buvo pateiktas su priedais prie atsiliepimo). Regionų administracinis teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu valdė ne 36,98 kv. m plotą, o 3,51 kv. m didesnes – 40,49 kv. m bendro ploto patalpas, nors pagal galiojantį apylinkės teismo sprendimą nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausė tik 36,98 kv. m bendro ploto patalpų. Negana to į bylą pateiktame 2023 m. lapkričio 21 d. NTR išraše, juridinių faktų skirsnyje yra žyma 7.2 , kad galioja 2019 m. balandžio 12 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-68-1045/2019 nustatyta naudojimosi turtu tvarka. Tačiau Regionų administracinis teismas nutarė nepaisyti įsiteisėjusio Vilniaus apylinkės teismo sprendimo, suteikdamas galimybę pareiškėjui skaičiuoti rinkliavą iš atsakovo už plotą, kurio jis neturi.

20.3. Pareiškėjas nevykdė įstatyminės pareigos ir neinformavo atsakovo apie esamą prievolę mokėti rinkliavą.

20.4. Teismas nenagrinėjo bylos iš esmės, motyvuodamas tuo, kad administracinėje byloje Nr. eI-3780-561/2024 jau buvo neva išspręstas šalių ginčas dėl vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., kuri atsakovo buvo visiškai apmokėta, todėl laikė, kad šioje byloje pareiškėjo reikalavimas už minėtą laikotarpį iš esmės dubliuojasi su jau išspręstu ginču. Tačiau realiai ginčas nebuvo išspręstas, kadangi byla nebuvo nagrinėta iš esmės, bet nutraukta pačiam pareiškėjui paprašius. Atsakovas nesutinka su tokiu teismo vertinimu, kad jeigu jis sumokėjo antstoliais grasinančiam pareiškėjui jo reikalaujamas sumas, tai nereiškia, kad atsakovas sutinka su visais pareiškėjo nurodytais rinkliavos dydžiais.

20.5. Atsakovas yra pareiškėjui į sąskaitą pervedęs 361,76 Eur, kai reikalavime nurodyta įsiskolinimo suma yra 346,91 Eur. Teismo vertinimu, atsakovas privalo mokėti daugiau, nei pats pareiškėjas reikalauja, todėl nepagrįstai priteisė atsakovui papildomai sumokėti pareiškėjui dar 49,60 Eur.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti kitą, abiem šalims proporcingai teisingą sprendimą.

22. G. K. nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir jį palaiko visa apimtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo 346,91 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 18,73 Eur delspinigių pagrįstumo.

24. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 49,60 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsakovo įsitikinimu, teismas nesivadovavo aktulių teisės aktų normomis, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi, prašydamas priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą, susidariusią už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir delspinigius.

27. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2353 redakcija) 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šią mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva). Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1253-968/2021, 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-197-525/2025).

29. Šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas prašymą dėl nuo 2018 m. gegužės 1 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo teismui pateikė 2023 m. lapkričio 27 d., todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2023 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2023 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d.

30. Taigi pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai neįvertino mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties ir tenkino pareiškėjo prašymą priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

31. Administracinėje byloje Nr. eI-3780-561/2024 pareiškėjas SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ taip pat kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. G. 274,91 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 14,85 Eur delspinigių už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), ir už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje 2024 m. kovo 7 d. buvo gautas pareiškėjo pareiškimas dėl prašymo atsisakymo, kadangi atsakovas sumokėjo visą prašomą priteisti skolą ir delspinigius, už nesumokėtą vietinę rinkliavą. Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimas buvo priimtas, o byla nutraukta.

32. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eI-3780-561/2024 bei nagrinėjamos administracinės bylos prašymų turinį, faktines bylos aplinkybes, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymai iš esmės yra pateikti dėl tapačių teisinių santykių ir jais siekiama iš esmės tapačių teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjo pateikti reikalavimai skirtingose bylose dengia vienas kitą. Nors ginčai bylose yra dėl skirtingais laikotarpiais apskaičiuotos vietinės rinkliavos, tačiau matyti, jog išnagrinėtos administracinės bylos aplinkybės, be kita ko, patenka į nagrinėjamai administracinei bylai aktualų ginčo laikotarpį.

33. Remiantis Lietuvos teismų informacinė sistemos Liteko duomenimis administracinėje byloje Nr. eI-3780-561/2024 buvo išspręstas šalių ginčas dėl vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., kuri atsakovo buvo visiškai apmokėta.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje aktualus lieka vietinės rinkliavos laikotarpis, kuris nebuvo apimtas anksčiau išnagrinėto ginčo ir kuriam netaikoma senatis – t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

35. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. apskaičiavo atsakovui mokėtiną 23,16 Eur sumą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 1,25 Eur delspinigių.

36. Atsakovas tiek atsiliepime į pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad rinkliavą ir delspinigius yra apmokėjęs.

37. Atsakovas kartu su atsiliepimu pirmosios instancijos teismui pateikė banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovas 2023 m. sausio 16 d. ir 2024 m. vasario 23 d. atliko mokėjimus į Vilniaus miesto savivaldybės banko sąskaitą.

38. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nevertino dėl jų nepasisakė.

39. Atsakovui nuo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosavybės teise priklauso ½ pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas į bylą teikė įrodymus apie tai, kad statinys yra negyvenamas, nenaudojamas, kadangi yra nebaigtas statyti, netinkamas naudoti pagal nurodytą paskirtį (gyvenamoji), statinys faktiškai yra statybvietė ir komunalinių atliekų negeneruoja, jame nėra nei langų nei durų, neapšiltintas, nešildomas, jame nėra nei geriamo vandens šaltinio, nei nuotekų surinkimo. Tai, kad statinys (negyvenamas) nebaigtas statyti yra nurodyta nekilnojamojo turto registro išraše. Anot atsakovo, pareiškėjas ne kartą šią informaciją tikrino, todėl atliekų surinkimo šiam objektui niekada nevykdė ir rinkliavos neskaičiavo (Nuostatų 72.1, 72.2 p.), nes jokių suformuotų mokestinių pranešimų dėl rinkliavos sumokėjimo atsakovas negavo iki pat 2023 lapkričio mėnesio.

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodytų aplinkybių dėl objekto neapmokestinimo, ar atleidimo nuo rinkliavos mokėjimo nevertino.

41. Atsakovas teismui taip pat teikė įrodymus dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) nenaudojimo (pvz., elektros energijos tiekėjo pažyma). Tačiau jų teismas taip pat nevertino ir dėl jų taip pat nepasisakė.

42. Teismas išnagrinėjo bylą, ir priėmė sprendimą nepatikrinęs ginčytinos informacijos dėl atsakovo valdomo turto ploto, esančio (duomenys neskelbtini).

43. Taigi, šioje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl bylos proceso šalių pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų.

44. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją, apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis (aplinkybes), kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

45. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 2 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo E. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Dalia Višinskienė