6ddad4e4-d29c-4021-9f36-db02e7e44916 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-764-406/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00142-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 16.4;16.6; 74.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 9 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D. S.,jos atstovui advokatui R. M.,atsakovo atstovei J.R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.S. skundÄ atsakovui Alytaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, grÄ Å¾inimo į vidaus tarnybÄ ir kompensacijos už priverstinį pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 52-TE-26 jai paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos, grÄ Å¾inti į iki atleidimo eitas pareigas bei priteisti kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. 52-TE-26, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 52-6-IS-5, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 2 d. 4 p., jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, konstatavus, jog 2012 m. lapkričio 19 d. buvo tarnyboje neblaivi, todėl padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ . Su paskirta tarnybine nuobauda kategoriÅ¡kai nesutinka. Nusižengimo tyrimas buvo atliktas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai, teisingai nenustačius faktinių aplinkybių, tarnybinio nusižengimo ji nepadarė, tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai.

Nurodo, kad 2012 m. lapkričio 18 d. susirgo jos dukra J. M. S., todėl tÄ pačiÄ dienÄ ji informavo savo tiesioginį vadovÄ Varėnos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus virÅ¡ininkÄ S D., jog 2012 m. lapkričio 19 d. neateis į darbÄ , prižiÅ«rės sergančiÄ dukrÄ ir vyks pas gydytojÄ Ä¯ poliklinikÄ . 2012 m. lapkričio 19 d. į tarnybÄ nėjo, bet kartu su dukra apie 13 – 13 val. 30 min. nuvyko į Varėnos rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centrÄ , kur gydytoja R.

P. užpildė reikiamus dokumentus. Apie 14 val. min. grįžusi į namus jautėsi prastai, todėl iÅ¡gėrė degtinės su pipirais, suvartojo tabletę nuo perÅ¡alimo ir į gerklę įsipurÅ¡kusi purÅ¡kalo „Miramele“, nuvyko į Policijos komisariatÄ , galvodama, jog dar kartÄ informuos tiesioginį virÅ¡ininkÄ apie jai iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ bei perduos seifo raktus savo kolegei D.A. Apie 15 val. 30 min. policijos komisariato kieme Å¡iÄ bendradarbę sutiko, atidavė seifo raktus, trumpai pakalbėjo ir tuo metu buvo paÅ¡aukta S. D. užeiti pas virÅ¡ininkÄ .

Vėl pradėjus stipriai perÅ¡tėti gerklei, tris-keturis kartus pasipurÅ¡kė tirpalo „Miramele“ ir nuėjo pas virÅ¡ininkÄ Ä¯ kabinetÄ , kur jai buvo nurodyta pasitikrinti 2neblaivumÄ . Alkotesterio rezultatai jÄ labai nustebino, nes alkoholio buvo vartojusi nedaug, tačiau rezultato neginčijo, alkotesterio kvite pasirašė. PareiÅ¡kėja pažymi, jog tarnybinio tyrimo metu nebuvo pareikalauta jos paaiÅ¡kinimo, taip grubiai pažeidžiant jos teisę į gynybÄ bei tyrimo procedÅ«rÄ , tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada nemotyvuota, įtakota Policijos komisariato virÅ¡ininko ir suraÅ¡yta jos nedarbingumo metu.

Mano, kad iÅ¡ vidaus tarnybos atleista nepagrįstai, nes į tarnybÄ atvyko jau turėdama nedarbingumo pažymėjimÄ , o VSDFV informacija apie tai, kad nedarbingumo pažymėjimas iÅ¡duotas ir elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡ytas tik 16 val. 36 min. yra klaidingas, kadangi tÄ dienÄ buvo sutrikusi elektroninių nedarbingumo pažymėjimų iÅ¡davimo sistema, todėl nedarbingumo pažymėjimas nebuvo iÅ¡duotas iÅ¡ karto po vizito.Atsakovo atstovė nurodė, jog su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka. PareiÅ¡kėja neteisingai nurodo faktines aplinkybes, teigdama, kad pas gydytojÄ gydymo įstaigoje lankėsi 2012 m. lapkričio 19 d. 13-1330val.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nedarbingumo pažymėjimas D. S. buvo iÅ¡duotas tik 16 val. 36 min., taigi po to, kai jai 15 val. 43 min. virÅ¡ininko G. M. kabinete buvo nustatytas 2.06 promilės neblaivumas alkoholio matuokliu „Lion alkometer 500“ ir po to, kai ji buvo nuÅ¡alinta nuo tarnybos dėl neblaivumo. Pažymi, kad neblaivumo patikrinimo metu pareiÅ¡kėja nurodė nevartojusi alkoholinių gėrimų ar vaistų, kurių sudėtyje yra etanolio, apie tai, kad jai yra iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, neinformavo, nors tokiÄ realiÄ galimybę turėjo, o po neblaivumo patikrinimo procedÅ«ros pateikti paaiÅ¡kinimÄ Â atsisakė.

D. S. apie pradėtÄ tarnybinį patikrinimÄ buvo informuota pasiraÅ¡ytinai 2012 m. lapkričio 26 d., apie galimybę pateikti paaiÅ¡kinimÄ ji buvo praÅ¡yta ir telefonu, tačiau tokia teise nepasinaudojo, taigi teigti, jog tokiu bÅ«du buvo pažeista jos teisė į gynybÄ nėra jokio pagrindo. Teigia, jog esant Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 2-10, 13, 14 (jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos) ir 17 p. iÅ¡vardintiems pagrindams, pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos kitÄ dienÄ po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigÅ«nas nebegali tęsti tarnybos.

Esant Å¡iems pagrindams pareigÅ«nÄ galima atleisti ir nedarbingumo ar atostogų metu. Ä®vertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktus objektyvius duomenis, nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį bei visus jo sudėties elementus, buvo padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad tyrėja D. S. tarnybos metu buvo neblaivi. Toks jos elgesys priskirtinas Å¡iurkščių tarnybos drausmės pažeidimų kategorijai, už kurį numatyta griežčiausia tarnybinė nuobauda. PraÅ¡o skundÄ atmeti kaip nepagrįstÄ .Skundas nepagrįstas ir atmestinas.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 15 d.

įsakymo Nr. 52-TE-26 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei D. S. ir atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ (b. l. 52, tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 42), kuriuo pareiÅ¡kėja buvo atleista iÅ¡ vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu įsakymu statutiniam valstybės tarnautojui D.S. (Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai), vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu bei atsižvelgiant į Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 52-6IS-5, paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos nuo 2013 m. sausio 15 d.

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog sprendžiant ginÄÄ dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikÅ¡mę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi bÅ«ti iÅ¡tirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikÅ¡mingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi bÅ«ti nustatyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ .

Tarnybinį tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamÄ tarnybinio nusižengimo faktÄ , tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiÅ¡kinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje iÅ¡vadoje suformuluoti atitinkamas iÅ¡vadas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, 3teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamÄ ja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013).

Tad sprendžiant klausimÄ , ar skundžiamu įsakymu pareiÅ¡kėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai, bÅ«tina analizuoti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atlikusios Komisijos tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados pagrįstumÄ .PareigÅ«nų atsakomybę už vidaus tarnybos tvarkos pažeidimus ar pareigÅ«no pareigų neatlikimÄ arba netinkamÄ atlikimÄ , padarytÄ prieÅ¡ingais teisei kaltais pareigÅ«no veiksmais ar neveikimu reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas), o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau - Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik esant tarnybinio nusižengimo sudėčiai – neteisėtai veikai, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltei, jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, skiriant nuobaudÄ atsižvelgiama į tarnybinio nusižengimo pobÅ«dį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, kitas aplinkybes (Statuto 26 str. 1 d., Tvarkos 3 p.).

Prie tarnybinių nusižengimų yra priskiriami Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimai ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas prieÅ¡ingais teisei kaltais pareigÅ«no veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 str. 6 p.). Statuto 26 str. 1 d. 6 p. numatyta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos gali bÅ«ti skiriama tik už tuos tarnybinius nusižengimus, kurie nurodyti Å¡io Statuto 26 straipsnio 2 dalyje, tarp jų už buvimÄ darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų (Statuto 26 str. 2 d. 4 p.).

Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad esant Å¡io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose iÅ¡vardytiems atleidimo pagrindams, pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos kitÄ dienÄ po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigÅ«nas nebegali tęsti tarnybos. Esant Å¡iems pagrindams, pareigÅ«nÄ galima atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.

Taigi pareigÅ«nas, kuriam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos (Statuto 26 str. 2 d. 4 p.) gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ tarnybos pagal 53 straipsnio 1 dalies 14 punktÄ laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.Statutas tarnybinių nusižengimų pagal sunkumÄ nediferencijuoja. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad pareiÅ¡kėja padarė vienÄ Å¡iurkščiausių pažeidimų. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io Ä®statymo <...>, 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, <...> taikomi be iÅ¡lygų.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje yra pateikta Å¡iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo sÄ voka – tai nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Aptariamo įstatymo 6 straipsnio 1-10 dalyse yra pateiktas nebaigtinis Å¡iurkščių tarnybinių nusižengimų sÄ raÅ¡as, kuriam, be kita ko, priskirtas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumÄ ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetÄ (VTÄ® 29 str. 6 d.7 p.).

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 52-V-26 patvirtintų Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 17 punkte nustatyta, kad apskrities VPK ir jo struktūriniuose padaliniuose darbuotojams draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, toksines ar narkotines medžiagas, būti neblaiviems arba apsvaigusiems nuo toksinių, narkotinių ar medicininių preparatų (b.l. 66, 67). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. liepos 22 d.

įsakymu Nr. 52-V-162 patvirtinto Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento 181 punkte (b.l. 68, 78). Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukÅ¡ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai. Statutinio 4valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje neblaiviam neabejotinai kenkia statutinės įstaigos įvaizdžiui, jos reputacijai, menkina jos autoritetÄ .Pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos Å¡alių taisyklę, kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTÄ® 23 str.2 d.6 p., 57 str. 4 d.,72 str.).

Administracinėje teisenoje teismui pavestas aktyvus vaidmuo, o tai reiÅ¡kia, kad teismas, prireikus, gali pasiÅ«lyti proceso Å¡alims ir dalyviams pateikti papildomų įrodymų arba iÅ¡reikalauti reikiamus dokumentus savo iniciatyva (ABTÄ® 57 str.4 d., 68 str.1 d. 2, 4, 6 p., 80 str.1 ,3 d., 81 str.)Pagal valstybės tarnybos teisinių santykių srityje suformuotÄ Vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡ta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui.

Valstybės tarnautojas yra tarnybos teisinių santykių silpnesnioji Å¡alis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrÅ«s, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, bÅ«tent darbdaviu esantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui, atleisti jį iÅ¡ pareigų, perkelti į kitas pareigas, ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2712/2012 ir kt.).Nagrinėjamo ginčo atveju bÅ«tent atsakovas, kuris ginčijamu įsakymu skyrė pareiÅ¡kėjai tarnybinę nuobaudÄ už tai, kad ji 2011 m. lapkričio 19 d. buvo tarnyboje neblaivi, turi įrodyti Å¡ias aplinkybes.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ (ABTÄ® 136 str.) konstatuoja, kad atsakovas Å¡ias aplinkybes įrodė. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, byloje esančių įrodymų nuoseklumas, logiÅ¡kumas, atitinkamų bylai reikÅ¡mingų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų, jų Å¡altinių vertinimas leistinumo, pakankamumo ir patikimumo aspektais dėl tarnybinio nusižengimo fakto nustatymo, paÅ¡alinus nustatytus prieÅ¡taravimus, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja tarnybos metu buvo neblaivi.

IÅ¡ pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų nustatyta, kad vada pradėti tarnybinį patikrinimÄ dėl pareiÅ¡kėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo Varėnos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus virÅ¡ininko S. D. 2012 m. lapkričio 19 d. tarnybinis praneÅ¡imas Alytaus apskrities virÅ¡ininkui Č. M., kuriame nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 19 d. apie 15 val. 30 min., įtarus, jog D. S. yra neblaivi ir patikrinus alkoholio matuokliu, jai buvo nustatytas 2.06 promilių girtumo laipsnis (b. l. 52, tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 13).PareiÅ¡kėja teigia, kad tarnybinį patikrinimÄ atliekantis pareigÅ«nas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo tarnybinio nusižengimo faktÄ , tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiÅ¡kinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje iÅ¡vadoje suformuluoti atitinkamas iÅ¡vadas.

Vienu iÅ¡ procedÅ«rinių pažeidimų pareiÅ¡kėja nurodo tai, kad pareigÅ«nas nelaukdamas jos ligos pabaigos ir paaiÅ¡kinimo dėl įvykio aplinkybių, taip neužtikrinant jos teisės į gynybÄ , surašė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , tokiu bÅ«du grubiai pažeidžiant tyrimo procedÅ«rÄ . PareiÅ¡kėjos nuomone, tai esminis ir Å¡iurkÅ¡tus tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas, turėjęs lemiamos įtakos jos teisėms ir vien dėl to ginčijamas įsakymas naikintinas.Å iuo aspektu bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. lapkričio 26 d. pareiÅ¡kėjai buvo įteiktas 2012 m. lapkričio 22d. praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. 52-P23-92, kuriame ji buvo informuota apie galimai jos padaryto pažeidimo laikÄ , vietÄ , esmę, galimai pažeistų teisės aktų nuostatas. (b. l. 52, tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 24).

Be kita ko, Å¡iame praneÅ¡ime pareiÅ¡kėjai buvo nurodyta pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo iki 2012 m. lapkričio 29 d., taip pat dėl paaiÅ¡kinimo teikimo tyrėjo N. N. ji buvo informuota ir telefonu (b. l. 52, tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 33). Taigi apie galimybę paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, jas paneigiant ar patvirtinant, ji buvo informuota. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų, Å¡ia teise ji nepasinaudojo. Teismo nuomone, naudotis galimybe teikti paaiÅ¡kinimus, įrodymus yra tikrinamo pareigÅ«no teisė, o ne pareiga (2013 m. kovo 12 d.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A146-395/2013).Kilus ginčui teisme, aplinkybės, kad tikrinamas pareigÅ«nas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nesinaudojo savo teisėmis, kuriomis naudodamasis galėtų save ginti nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo, vertinamos įrodymų visumos kontekste. 5Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja teigė, jog praneÅ¡imo įteikimo dienÄ paaiÅ¡kinimo nepateikė dėl stresinės bÅ«senos, o vėliau ji negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės teikti paaiÅ¡kinimus dėl ligos.

Tokie pareiÅ¡kėjos argumentai nepripažintini pagrįstais. Tai, kad pareiÅ¡kėja neįgyvendino teisės pateikti paaiÅ¡kinimÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokiu bÅ«du jai buvo užkirstas kelias aplamai jį pateikti. Ginčo, jog pareiÅ¡kėja teikė (ar siekė pateikti) paaiÅ¡kinimÄ , tačiau jis nebuvo priimtas ir įvertintas, byloje nėra. Pažymėtina, kad liudytojai S.D. ir V. R. (b.l.

84) patvirtino, jog pareiÅ¡kėjai pateikti paaiÅ¡kinimÄ buvo siÅ«lyta dar 2012 m. lapkričio 19 d., tačiau tokia teise ji nesinaudojo, jokių paaiÅ¡kinimų, susijusių su reikÅ¡mingų aplinkybių, paneigiančių jos padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , neteikė. Taigi akivaizdu, jog ne tik byloje nustatytos aplinkybės patvirtina apie pareiÅ¡kėjai sudarytÄ galimybę pasiaiÅ¡kinti, bet ir jos užimamos pareigos (pareiÅ¡kėja ilgametė tyrėja) leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad ji turėjo realiÄ galimybę tinkamai suvokti apie savo teisę pasiaiÅ¡kinti atsakovui dėl įvykio aplinkybių dar iki to, kai jai oficialiai buvo įteiktas 2012 m. lapkričio 26 d. praneÅ¡imas.Vertinant Å¡iuos pareiÅ¡kėjos argumentus dėl tariamai padaryto procedÅ«ros pažeidimo, bÅ«tina pažymėti ir tai, kad tokio pobÅ«džio pažeidimai nepripažinti esminiais, sudarančiais pagrindÄ pripažinti pareigÅ«no atleidimÄ iÅ¡ tarnybos neteisėtu.

Ne kiekvienas formalios procedÅ«ros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtÄ administracinį aktÄ neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedÅ«ros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi bÅ«ti vertinama procedÅ«ros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui yra tikimybė, kad dėl Å¡io pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio mėn. 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438 - 624/2008).

Akcentuotina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pareiÅ¡kėja taip pat turėjo galimybę pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus ir kitokius duomenis, kuriais grindė savo argumentus, tai reiÅ¡kia, kad jai buvo sudarytos sÄ lygos paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«ros metu tariamai padarytÄ formalų pažeidimÄ (LVAT 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1539/2012).Ta aplinkybė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir užbaigtas pareiÅ¡kėjos laikinojo nedarbingumo metu, taip pat nelaikytina esminiu procedÅ«riniu pažeidimu, dėl kurio pareigÅ«nės atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos imperatyviai privalo bÅ«ti pripažintas neteisėtu.

PareiÅ¡kėja buvo informuota apie atliekamÄ patikrinimÄ , jai buvo suteikta galimybė pateikti savo paaiÅ¡kinimus ar įgalioti kitÄ asmenį jį atstovauti tarnybinio patikrinimo procese. To pareiÅ¡kėja nepadarė, o įvertinant faktÄ , kad tuo metu pareigÅ«nė gydėsi ambulatoriÅ¡kai, jos sveikatos bÅ«klė nepripažintina svarbia ir objektyvia kliÅ«timi tinkamai ginti savo teises. (2012 m. rugpjūčio 30 d. Administracinė byla Nr. A552 -2737/2012).Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog buvimo tarnybos (darbo) metu neblaiviam faktas gali bÅ«ti įrodinėjamas visais faktiniais duomenimis (ABTÄ® 57 str. 1, 2 d.).

Medicininio patikrinimo duomenys yra tik vienas iÅ¡ galimų įrodymų, kuriais gali bÅ«ti įrodinėjama, kad pareigÅ«nas tarnybos (darbo) metu buvo neblaivus. Ä®rodymus teismas vertina pagal ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklę, kurios esmė ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes surinkti įrodymai ginčo atveju yra pakankami konstatuoti faktÄ , kad 2012 m. lapkričio 19 d. pareiÅ¡kėja buvo darbe neblaivi. Pažymėtina, kad dėl neblaivumo fakto iÅ¡ esmės ginčo ir nėra, pareiÅ¡kėja pripažįsta, kad 2012 m. lapkričio 19 d. ji vartojo alkoholinius gėrimus bei vaistus, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio, kad jos sutikimu buvo tikrinama alkoholio matuokliu. Esminė aplinkybė, kuriÄ nurodo pareiÅ¡kėja ir kuria ji grindžia savo reikalavimus yra ta, kad tikrinant jos neblaivumÄ policijos komisariate Varėnos pirminiame sveikatos priežiÅ«ros centre jai jau buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas susirgusios nepilnametės dukros slaugai.

Taigi pagal pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, tuo momentu, kai buvo vykdoma neblaivumo patikrinimo procedÅ«ra, ji teisės aktais nustatytų tarnybinių pareigų neatliko, taigi ir tarnybinio nusižengimo nepadarė. Beje, pareiÅ¡kėja, siekdama patvirtinti faktÄ , kad į tarnybÄ atvyko jau turėdama nedarbingumo pažymėjimÄ , nurodo, kad iki Å¡io momento tarnyboje nebuvo, nes buvo atleista tiesioginio virÅ¡ininko. Dėl Å¡ios aplinkybės byloje surinkti įrodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡taringi. Pabrėžtina, kad tokiÄ savo versijÄ dėl tarnybinio 6nusižengimo, už kurį jai skirta tarnybinė nuobauda, nebuvimo D.

S. nurodė tik skunde teismui, teigdama, kad 2012 m. lapkričio 18 d. susirgo jos dukra, kad rytojaus dienÄ ji informavo tiesioginį virÅ¡ininkÄ S.D. neatvyksianti į darbÄ ir su sergančia dukra vyksianti į poliklinikÄ , kad lapkričio 19 d. 13 -13 val. 30 min. nuvyko į sveikatos priežiÅ«ros centrÄ , o į policijos komisariatÄ iki pietų atvykusi nebuvo ir atėjo tik apie 15 val.30 min. tikslu pakartotinai informuoti virÅ¡ininkÄ apie turimÄ nedarbingumo pažymėjimÄ bei perduoti seifo raktus kolegei.

Tuo tarpu raÅ¡ytiniais įrodymais nustatytos aplinkybės ir liudytojų S.D., V.L., A.K., A.J. parodymai esmingai skiriasi nuo pareiÅ¡kėjos pateiktos įvykių versijos. Å iais parodymais nepatvirtinamas pareiÅ¡kėjos neblaivumo tarnyboje faktas (jis neginčijamai nustatytas kitais aptartais įrodymais), tačiau jais paneigiamas pareiÅ¡kėjo pateiktos versijos logiÅ¡kumas, nuoseklumas, patikimumas ir objektyvumas. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos D. S. teismo posėdžio metu teikti paaiÅ¡kinimai, vertinant juos visų byloje surinktų įrodymų kontekste, nėra nuoseklÅ«s, tikslÅ«s, ir esmingai prieÅ¡taringi tiek jos pačios skunde teismui nurodytoms aplinkybėms, tiek ir bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytų pa aiÅ¡kinimams, todėl negali bÅ«ti pripažinti patikimais ir objektyviais.

Tarnybinio patikrinimo metu ir teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 19 d. pareiÅ¡kėjai buvo darbo diena, Å¡ios aplinkybės ji neginčija. Nors pareiÅ¡kėja teigia buvusi savo tiesioginio virÅ¡ininko atleista nuo tarnybos dėl dukros ligos ir nebuvusi darbe, tačiau Å¡ios aplinkybės paneigtos liudytojo S. D. parodymais (b.l. 84). PareiÅ¡kėja nurodė 2012 m. lapkričio 19 d. iki pietų nebuvusi darbe ir į komisariatÄ atvykusi tik po vizito pas gydytojÄ , apie 15 val. 30 min., tačiau liudytojai patvirtino prieÅ¡ingas aplinkybes.

PareiÅ¡kėjos tiesioginis vadovas liudytojas S. D.teismo apklaustas liudytoju nurodė, kad jo sutikimu pareiÅ¡kėja buvo atleista nuo darbo vienai valandai nuo 8 iki 9 val., tačiau 830 val. jis sutiko pareiÅ¡kėjÄ tarnybinėse patalpose. Pažymėtina, kad pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisykles ( 14 punktas) darbuotojai, norėdami iÅ¡vykti asmeniniais tikslais (iki 1 val.) turi gauti tiesioginio vadovo sutikimÄ . Å iuo atveju praÅ¡ymas neraÅ¡omas. Visais kitais atvejais darbuotojai struktÅ«rinio padalinio vadovui pateikia raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ iÅ¡vykti iÅ¡ darbo dėl asmeninių priežasčių (b.l. 66-67).

Tai, kad pareiÅ¡kėja buvo darbe, patvirtino ir liudytojai V. L., A.K., A.J.. Minėti liudytojai yra pareiÅ¡kėjos bendradarbiai, jų santykiai su pareiÅ¡kėja nekonfliktiÅ¡ki, darbiniai, todėl netikėti ar vertinti jų parodymus kaip nepatikimus, neobjektyvius, nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjos ir liudytojos D.A. paaiÅ¡kinimai, jog Å¡ie pareigÅ«nai yra lojalÅ«s komisariato vadovybei, todėl jÄ nepagrįstai apkalba, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti, todėl vertintini kaip pareiÅ¡kėjos gynybos versija, siekiant iÅ¡vengti tarnybinės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjos buvimÄ darbe patvirtina ir jos pačios 2012 m. lapkričio 19 d. paruoÅ¡tas užklausimas Varėnos rajono apylinkės teismui dėl nuosprendžio kopijos (b.l.89), jo registravimas siunčiamų dokumentų registre (b.l. 65).

PareiÅ¡kėja teigia šį raÅ¡tÄ parengusi dar 2012 m. lapkričio 16 d., tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigia jos pačios ranka padarytas įraÅ¡as apie dokumento parengimo datÄ . Kaip jau minėta, prieÅ¡taringi ir pačios pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai. Savo skunde teismui (b.l.

5) ji pabrėžė virÅ¡ininko kabinete nurodžiusi (ir ne vienÄ kartÄ ) turinti nedarbingumo pažymėjimÄ , tuo tarpu teismo posėdžio metu nurodė dėl stresinės bÅ«senos Å¡ios aplinkybės nesakiusi. VisiÅ¡kai akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjai turint nedarbingumo pažymėjimÄ , jai ne tik kad nebuvo jokių kliūčių, bet ji buvo asmeniÅ¡kai suinteresuota tikrinimo metu apie tai informuoti policijos vadovybę, kuri nedelsiant bÅ«tų patikrinusi minėtus faktus, nustatant ne tik nedarbingumo pažymėjimo iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjai, bet ir jos lankymosi pirminės sveikatos priežiÅ«ros faktus.

Nežinodami apie pareiÅ¡kėjos lankymÄ si sveikatos priežiÅ«ros centre, policijos komisariato pareigÅ«nai neturėjo galimybės realiai patikrinti Å¡ios aplinkybės. Minėta, kad paaiÅ¡kinimo pateikimas yra tikrinamo pareigÅ«no teisė, o ne pareiga, tačiau nepasinaudojimas teise nurodyti tikrintojui bÅ«tent sau palankius, tarnybinį pažeidimÄ paneigiančius faktus, kai tokie iÅ¡ tiesų objektyviai egzistuoja, praÅ¡ant juos iÅ¡tirti bei įvertinti, teismui sudaro pagrindÄ pagrįstai abejoti dėl aplinkybės, susijusios su jos vizitu pirminės sveikatos priežiÅ«ros centre dar iki neblaivumo procedÅ«ros atlikimo, atitikties tikrovei.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėja teigia atvykusi į policijos komisariatÄ tikslu perduoti seifo raktÄ , kad šį raktÄ perdavusi savo kolegei D. 7A., tuo tarpu iÅ¡ bylos medžiagos (b.l.

84) matyti, kad seifo raktas buvo rastas pareiÅ¡kėjos darbo kabinete ant darbo stalo. Liudytoja D. A. yra pareiÅ¡kėjos draugė, jos parodymai, iÅ¡ dalies patvirtinantys pareiÅ¡kėjos versijÄ , netikslÅ«s, nelogiÅ¡ki bei prieÅ¡taringi, todėl byloje surinktų objektyvių įrodymų kontekste teismui kelia abejones ir nepripažintini patikimais ir objektyviais. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje padaryta iÅ¡vada grindžiama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjai nedarbingumo pažymėjimas buvo iÅ¡duotas ir elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡ytas 2012 m. lapkričio 19 d. 16:36 val. (tarnybinio patikrinimo medžiaga, b.l. 32), t. y. jau po to, kai pareiÅ¡kėjai buvo nustatytas neblaivumas.

Minėta, kad pareiškėja šios aplinkybės nepripažįsta, teigdama, kad gydymo įstaigoje lankėsi iki neblaivumo nustatymo, o nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas pavėluotai tik dėl sutrikusios elektroninių pažymėjimų išdavimo – tvarkymo sistemos. Tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. gegužės 28 d. raštas Nr. I-8533 (b.l.

92) į atsakovo pateiktÄ 2013 m. gegužės 30 d. užklausimÄ (b.l.

90) patvirtina, kad 2013 m. lapkričio 19 d. elektroninių pažymėjimų tvarkymo sistemos (EPTS) sutrikimų registruota nebuvo, o gydymo įstaigoje sistema veikė normaliai. Iš minėtame rašte ir 2013 m. liepos 12 d. rašte Nr. (14.5)I-4693 (b.l. 114) pateiktos informacijos taip pat matyti, kad 2013 m. lapkričio 19 d. laikotarpiu nuo 12 val. iki 16 val. buvo išduota 16 nedarbingumo pažymėjimų, o laikotarpiu nuo 15 val. 45 min. 12 nedarbingumo pažymėjimų. Šiuose raštuose nurodyti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo laikai ir tarpai tarp jų neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad nedarbingumo pažymėjimai 2013 m. lapkričio 19 d. buvo išduodami nepertraukiamai ir reguliariai, be trikdžių.

Šias aplinkybes taip pat pagrindžia ir Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro teismui pateikta informacija (b.l. 111). Duomenų, kad 2013 m. lapkričio 19 d. buvo pačios gydymo įstaigos informacinių sistemų sutrikimų, nėra. Liudytojų L. L. ir R. P. parodymai (b.l. 105, 106) nepripažintini patikimais ir objektyviais, nes prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir objektyviais pripažintiems įrodymams, be to, jos yra pirminio sveikatos priežiūros centro darbuotojos, taigi asmeniškai suinteresuotos teikti tokius paaiškinimus, kurie negalėtų sukelti joms pačioms jokių teisinių pasekmių, nes priešingu atveju, pripažinimas aplinkybės dėl pareiškėjos lankymosi gydymo įstaigoje laiko bei jos būsenos, joms galimai užtrauktų drausminę ar dar griežtesnę atsakomybę.

Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant dėl Å¡ių liudytojų parodymų vertinimo, teismui pagrįstas abejones taip pat kelia tiek liudytojos R.P. gebėjimas tiksliai prisiminti pareiÅ¡kėjos lankymosi pirminiame sveikatos priežiÅ«ros centre tiklsų laikÄ , tiek ir liudytojos L. L. gebėjimas prisiminti asmeniÅ¡kai nepažįstamos pareiÅ¡kėjos jai atneÅ¡tų dokumentų tikslų laikÄ (b.l. 105). Darytina iÅ¡vada, jog nustatytų ir objektyviais pripažintų įrodymų visetas paneigia pirminio sveikatos priežiÅ«ros centro darbuotojų abejotinus parodymus, pačios pareiÅ¡kėjos versijÄ bei jos gynybos pozicijÄ ir pagrindžia tas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios buvo konstatuotos tarnybinio patikrinimo medžiagoje.Minėta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismo vertinimu, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados turinys, kiti pirmiau minėti raÅ¡ytiniai įrodymai, objektyviais bei patikimais vertinti liudytojų parodymai yra pakankami konstatuoti faktÄ , kad 2012 m. lapkričio 19 d. pareiÅ¡kėja atvyko į darbÄ ir buvo neblaivi.Vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, suteikta diskrecijos teisė skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų už pareigÅ«no buvimÄ darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio.

Darytina iÅ¡vada, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas, pasinaudodamas diskrecijos teise už Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytÄ tarnybinį nusižengimÄ skirti pareigÅ«nui tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, į minėtose teisės normose nurodytas aplinkybes atsižvelgė ir reagavo principingai. PareiÅ¡kėja darbo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tokie pažeidimai netoleruojami, todėl tai suteikė vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui pagrindÄ nebepasitikėti pareiÅ¡kėja ir skirti jai griežčiausiÄ Statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatytÄ tarnybinę nuobaudÄ . 8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                 Gintaras Čekanauskas