6dd682ec-1f31-4fcc-8d8d-dcebc8b6ffc7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD98CD9E">Nr. I-1251-815/2018</a>Administracinė byla Nr. eI3-3120-815/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01230-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovams advokatams G.

A., A. B. ir L. L., atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra“ atstovėms Å¡ios įstaigos StruktÅ«rinės paramos sistemų valdymo departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus virÅ¡ininkei N. V. ir Å¡io skyriaus vyresniajai teisininkei I. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos praÅ¡ymÄ atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiÅ¡kėja, ir Administracija) kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu:

1) panaikinti VÅ¡Ä® „Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra“ (toliau – ir atsakovė, ir CPVA) 2020 m. kovo 2 d. sprendimÄ Nr. IT01 (toliau – ir 1 Sprendimas) ta apimtimi, kuria Administracijos įgyvendinto projekto atžvilgiu pritaikyta finansinė korekcija;

2) panaikinti CPVA 2020 m. kovo 2 d. sprendimÄ Nr. 2020-SF-2-145 „GrÄ Å¾intinos lėšos“ (toliau – ir 2 Sprendimas);

3) panaikinti CPVA 2020 m. kovo 2 d. sprendimÄ Nr. 2020-SF-2-146 „GrÄ Å¾intinos lėšos“ (toliau – ir 3 Sprendimas).

2. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, jog 2020 m. kovo 2 d. 1 Sprendimu konstatuoti pareiÅ¡kėjos įgyvendinamo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas) įvykdyti pažeidimai bei nustatyta 25 proc. dydžio nuo sutarties vertės finansinė korekcija. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, jog Valstybės kontrolė (toliau – ir VK) atliko auditÄ ir 2019 m. balandžio 30 d. raÅ¡tu CPVA pateikė pastebėjimus EX.2 ir EX.3. 2019 m. liepos 3 d. CPVA buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimÄ Nr. IT01 ir pradėtas pažeidimo tyrimas. Tyrimas pradėtas atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus. Atlikus tyrimÄ buvo priimtas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas, kuriuo konstatuota, jog:

1) pareiÅ¡kėja, Pirkimo sÄ lygų 54 punkte nustačiusi 2-4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to Å«kio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) 3 straipsnio 1 dalį;

2) nėra pagrindo teigti, kad rangovas pakeitė pasiÅ«lymÄ taip, kad jis iÅ¡ neatitinkančio pirkimo sÄ lygas tapo atitinkančiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Å iuo sprendimu nutarta taikyti 5 proc. finansinę korekcijÄ nuo sutarties vertės, t. y. nuo 16.579.562,52 su PVM, kuriÄ sudaro 828 978,13 Eur. Apie priimtas sprendime nurodytas iÅ¡vadas buvo informuota ir VK, papildomi paaiÅ¡kinimai dėl padarytų iÅ¡vadų VK pateikti 2019 m. gruodžio 19 d. darbinio susitikimo VK metu.

Å io susitikimo metu VK iÅ¡reiÅ¡kė nepritarimÄ sprendime pateiktoms iÅ¡vadoms dėl jungtinės veiklos grupės (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rangovas) pasiÅ«lymo vertinimo bei neatitikimų, susijusių su 2016 m. rugsėjo 9 d. pareiÅ¡kėjos su Rangovu sudarytos statybos rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) vykdymu. Susitikimo metu CPVA ir VK sutarė, kad CPVA atliks papildomÄ Projekto patikrÄ vietoje ir patikrins atskiruose pareiÅ¡kėjos dokumentuose nurodytus defektus.

PareiÅ¡kėja Å¡iame susitikime nedalyvavo, kviečiama į jį nebuvo. Apie jo organizavimÄ duomenų neturėjo. 2019 m. gruodžio 19 d. susitikimo metu priimti sprendimai ir (ar) susitikimo protokolas pareiÅ¡kėjai pateiktas nebuvo. VK pateiktas nepritarimas ir jo turinys pareiÅ¡kėjai nepateikti ir nežinomi, galimybė pateikti savo pozicijÄ dėl VK nepritarimo suteikta nebuvo. 2.1. CPVA 2020 m. sausio 6 d. – 2020 m. sausio 8 d. atliko papildomÄ Projekto patikrÄ vietoje, įvertino nustatytus neatitikimus ir 2020 m. sausio 15 d. atnaujino pažeidimo tyrimÄ .

CPVA sprendimas dėl pažeidimo tyrimo atnaujinimo pareiÅ¡kėjai pateiktas nebuvo. CPVA 2020 m. sausio 16 d. raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ apie priimtÄ atnaujintÄ sprendimÄ dėl to pažeidimo Nr. IT01, kuriuo nustatyta ta pati 5 proc. finansinė korekcija. Å iame sprendime CPVA papildomai argumentavo savo pozicijÄ ir atmetė VK argumentus. Antrojo sprendimo iÅ¡vados nesiskyrė nuo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo. Å is paskesnis sprendimas vėl buvo pateiktas VK. 2020 m. vasario 28 d. buvo pateiktas VK sprendimas, kuriuo VK informavo CPVA, jog nesutinka su CPVA paskesniame sprendime padarytomis iÅ¡vadomis, savo vertinimo nekeičia. 2.2.

PareiÅ¡kėja 2020 m. kovo 2 d. gavo nagrinėjamoje byloje skundžiamÄ 1 SprendimÄ , kuriame nurodoma, kad VK sprendimas yra laikomas naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe ir pažeidimo tyrimas yra atnaujinamas. Ginčijamu 1 Sprendimu atsakovė CPVA nutarė ne tik, kad 1) pareiÅ¡kėja, pirkimo sÄ lygose 54 punkte nustačiusi 2–4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to Å«kio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia, pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalį (toliau ir – Pirmasis pažeidimas); bet taip pat ir kad 2) pareiÅ¡kėja, leisdama Rangovui pakeisti pasiÅ«lymÄ (kaip tai supranta VK), pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalį (toliau – ir Antrasis pažeidimas).

Ginčijamu sprendimu finansinė korekcija nustatyta vadovaujantis naujosiomis gairėmis. Pirmojo pažeidimo atžvilgiu pritaikyta ta pati 5 proc. finansinė korekcija, Antrojo pažeidimo atžvilgiu pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija. PareiÅ¡kėja pažymi, jog bendra finansinė korekcija nustatyta ne sumuojant atskirų korekcijų dydžius, o atsižvelgiant į sunkiausio pažeidimo finansinę korekcijÄ , tad pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, t. y. nuo 16.579.562,52 su PVM, kuriÄ sudaro 4.144.890,63 Eur.

Ginčijami Sprendimai, pareiškėjos vertinimu, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Pareiškėjos veiksmai neatitinka pažeidimo sudėties.

3. CPVA, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 297 punktu, pradėjusi pažeidimo tyrimÄ turėjo įvertinti esminį klausimÄ , ar galimai padaryti pažeidimai turi pažeidimo požymių, kurie įtvirtinti 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnio 36 punkte ir tik tuomet spręsti, ar galima taikyti finansines korekcijas. Ginčijamu 1 Sprendimu CPVA nesprendė, ar Pirmasis pažeidimas atitinka Reglamento 2 straipsnio 36 punktÄ numatytÄ pažeidimo turinį, o Antrojo pažeidimo atveju CPVA expressis verbis nurodo, jog pažeidimas Reglamento 2 straipsnio 36 punkto prasme nenustatytas, tačiau finansinė korekcija vis tiek pritaikoma. Norint konstatuoti pažeidimÄ , kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2 straipsnio 36 punktÄ , turi bÅ«ti nustatyti Å¡ie kumuliatyvÅ«s pažeidimo požymiai :

1) Europos SÄ jungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su Europos SÄ jungos teisės taikymu, pažeidimas;

2) pažeidimas kilęs dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo;

3) kai nepagrįstas iÅ¡laidas įtraukus į Europos SÄ jungos biudžetÄ padaroma ar bÅ«tų padaryta žala Europos SÄ jungos biudžetui. 3.1. PareiÅ¡kėjos vertinimu, Reglamento kontekste nepagrįstomis iÅ¡laidomis laikytinos iÅ¡laidos, kurių faktinio panaudojimo gavėjas negali pagrįsti arba negali pateikti iÅ¡laidų pagrįstumui patikrinti bÅ«tinų raÅ¡ytinių dokumentų. Ginčijamu 1 Sprendimu CPVA nenustatė jokių nepagrįstų iÅ¡laidų, taigi vertinti padarytos ar galimai padaromos žalos Lietuvos Respublikos valstybės ar Europos SÄ jungos biudžetams nėra bÅ«tina, tačiau, pareiÅ¡kėjos vertinimu, yra pakankamai aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad žala nekilo.

Pirmojo pažeidimo kontekste pareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas (toliau – ir LApT) nutartimi neteisėtomis vertintos Pirkimo sÄ lygų 54 punkto 2-4 pastabos, kadangi Pirkimo sÄ lygų 53 punkte kvalifikacinė atranka Pirkime nebuvo vykdoma, faktiÅ¡kai nebuvo taikytos, taigi vien formalus pažeidimas nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad visi tinkamas paraiÅ¡kas Pirkime pateikę tiekėjai buvo pakviesti dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedÅ«rose, Pirmasis pažeidimas negalėjo turėti jokios įtakos Europos SÄ jungos ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir atitinkamai pažeidimas neturėjo bÅ«ti nustatomas.

Antrojo pažeidimo kontekste paaiÅ¡kina, kad ji įvertino Rangovo (laimėjusio tiekėjo) pasiÅ«lymÄ mažesne koeficiento reikÅ¡me (t. y. „4“), tačiau galimai netinkamai įvertintas Rangovo pasiÅ«lymas vis tiek buvo pripažintas geriausiu Pirkime. Kitaip tariant, kaip ir nurodoma 1 sprendime, pareiÅ¡kėjos veiksmai neturėjo įtakos Pirkimo rezultatams. Vadinasi, Antrasis pažeidimas negalėjo turėti jokios įtakos Europos SÄ jungos ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir atitinkamai pažeidimas neturėjo bÅ«ti nustatomas.

Atitinkamai 1 Sprendimu net ir formaliai konstatavus galimus VPÄ® pažeidimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡ie pažeidimai atitinka Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodyto pažeidimo požymio „<...> c) Kai nepagrįstas iÅ¡laidas įtraukus į Europos SÄ jungos biudžetÄ padaroma ar bÅ«tų padaryta žala Europos SÄ jungos biudžetui“, nes nepagrįstų iÅ¡laidų apskritai nėra nustatyta. Todėl konstatuotina, kad nesant žalos Lietuvos Respublikos valstybės ar Europos SÄ jungos biudžetams, CPVA Ginčijamu sprendimu privalėjo laikytis PAFT 315 punkto reikalavimo ir pažeidimų nenustatyti. 3.2.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, prieÅ¡ taikant teisinę atsakomybę, t. y. finansinę korekcijÄ , bÅ«tina nustatyti esminius teisės pažeidimo sudėties elementus. Vertinant galimÄ pareiÅ¡kėjos kaltę Pirmojo pažeidimo atžvilgiu bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog 1 Sprendimu galimai konkurencijÄ ribojusia pripažinta Pirkimo sÄ lyga LApT nutartimi buvo pripažinta nesukeliančia teisinių pasekmių ir konstatuota, kad nėra pagrindo spręsti apie Pirkimo nutraukimÄ .

Bendrosios kompetencijos teismo sprendimÄ Ä¯gyvendinantys veiksmai negali tuo pačiu metu lemti pareiÅ¡kėjos kaltės, kuri yra esminis subjektyvinės teisės pažeidimo pusės elementas. Vertinant atsakomybės taikymÄ už AntrÄ jį pažeidimÄ bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad Rangovo pasiÅ«lymas tiek prieÅ¡ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pagrįsti siÅ«lomos prekės (Å¡ilumos siurblio) naudingumo koeficientÄ , tiek pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pagrindu patikslinta prekė (Å¡ilumos siurblys) atitiko Pirkimo sÄ lygas, taigi, kaip CPVA ir nurodė 1 sprendime, nėra teisinio pagrindo konstatuoti galimo VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Nesant teisės pažeidimo objektyviosios pusės, t. y. neteisėtų veiksmų, teisinės atsakomybės taikymas yra negalimas. Tad nekonstatavus pažeidimo Reglamento 2 straipsnio 36 punkto prasme ir pareiÅ¡kėjos veiksmuose nesant visų teisinei atsakomybei bÅ«tinų elementų, 1 Sprendimas nėra teisėtas (t. y. neteisėtai konstatuoti Pirmasis ir Antrasis pažeidimai). Priimant 1 SprendimÄ buvo vadovautasi netaikytinu teisės aktu ir neatsižvelgta į galimų pažeidimų mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ 4.

PAFT 7 priedo 6 punkte nurodyta, jog bÅ«tina vadovautis 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis gairėmis (toliau – ir Senosios Gairės), o ne 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis gairėmis (toliau – ir Naujosios Gairės). Be to, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit, grindžiamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kuriÄ galioja tik paskelbti įstatymai. Vadovaujantis Å¡iuo teisės principu, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas.

PareiÅ¡kėja pažymi, jog nors 1 Sprendimu CPVA nusprendė taikyti NaujÄ sias Gaires, Pirmojo pažeidimo atžvilgiu finansinės korekcijos nustatytos referuojant į Senųjų Gairių 2.1. lentelės 9 ir 11 punktuose numatytas aplinkybes. Vadinasi tiek Pirmojo pažeidimo, tiek Antrojo pažeidimo atžvilgiu nustatant finansines sankcijas CPVA turėjo vadovautis Senosiomis Gairėmis. 4.1. Nustatant galutinę taikytinos finansinės korekcijos sumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes ir palyginti jas su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant gairių lentelę bei kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymÄ .

Vadinasi, Senosios Gairės nevaržo kompetentingos institucijos diskrecijos, atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo principu, taikyti mažesnį finansinės korekcijos dydį negu rekomenduojamas dydis Senosiose Gairėse arba finansinės korekcijos apskritai netaikyti. 4.2. Pirmasis pažeidimas buvo nustatytas dėl Pirkimo sÄ lygos, kuri faktiÅ¡kai nebuvo taikyta, nes tai buvo kvalifikacinės atrankos vertinimo metu vienas iÅ¡ kriterijų, tačiau kvalifikacinė atranka Pirkime nebuvo vykdoma.

Taip pat Å¡ios Pirkimo sÄ lygos atžvilgiu buvo priimta LApT nutartis, kuria konstatuota, jog tai laikytina formaliu pažeidimu, kai konkreti sÄ lyga nelemia jokių teisinių pasekmių. PareiÅ¡kėja praÅ¡o įvertinti tai, jog Pirmojo pažeidimo pagrindÄ sudaranti Pirkimo sÄ lyga buvo nustatyta ne vertinant Pirkime dalyvavusių tiekėjų atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, tačiau dėl pasirinkto Pirkimo bÅ«do (ribotas konkursas) siekiant iÅ¡ minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitikusių tiekėjų atrinkti tuos tiekėjus, kurie yra pasiryžę esminius Sutarties darbus prisiimti savo atsakomybėn, o ne perduoti partneriams.

Savo esme tai yra VPÄ® reglamentuotas ir leistinas pagrindinių darbų iÅ¡skyrimas, o ne kvalifikacijos reikalavimų nustatymas, kuriems buvo taikytinas tuo metu galiojęs Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintos Tiekėjų kvalifikacijos metodinės rekomendacijos. Tad potencialiai dalyvavimu Pirkime susidomėję tiekėjai buvo nevaržomi pasirinkti jiems priimtiniausiÄ tarpusavio bendradarbiavimo su partneriais formÄ , teikti paraiÅ¡kÄ ir net kvalifikacinei atrankai įvykus bÅ«ti pakviestais teikti pasiÅ«lymus.

AukÅ¡tÄ konkurencijos lygį Pirkime įrodo ir tai, kad Pirkime paraiÅ¡kas pateikė net 8 tiekėjai, t. y. maksimalus skaičius tiekėjų kai, vadovaujantis Pirkimo sÄ lygų 53 punktu, kvalifikacinė atranka nėra vykdoma. 1 Sprendime CPVA nepateikė jokių argumentų, kodėl 8 paraiÅ¡kos nėra aukÅ¡ta konkurencija. PareiÅ¡kėja taip pat vertina, jog atsižvelgiant į Pirkimo objekto strateginę reikÅ¡mę Lietuvos valstybei ir didelę sutartinių įsipareigojimų apimtį bei pačiÄ Sutarties vertę, faktiÅ¡kai neįvykusios kvalifikacinės atrankos kriterijaus formuluotė negalėjo turėti lemiamos įtakos tiekėjams priimant sprendimÄ dalyvauti Pirkime. 4.3. 1 Sprendimu Antrojo pažeidimo atžvilgiu CPVA pažeidimo nenustatė ir konstatavo, jog Rangovo pasiÅ«lymas tiek prieÅ¡ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pagrįsti siÅ«lomos prekės naudingumo koeficientÄ , tiek pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pagrindu patikslinta prekė atitiko Pirkimo sÄ lygas, tačiau, VK su tokia iÅ¡vada nesutikus, CPVA pritaikė net 25 proc. finansinę korekcijÄ .

PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, jog net ir nustačius pažeidimÄ pritaikant finansinę korekcijÄ CPVA neatsižvelgė į tai, kad prekė (Å¡ilumos siurblys), kurio atžvilgiu, VK sprendimu, buvo atliktas esminis keitimas, yra verta tik iki 10 000 Eur, kai Sutarties vertė yra 16 579 562,52 Eur su PVM. Vertinant visÄ Pirkimo objektÄ tai yra itin mažareikÅ¡mė suma. Be to, Antrojo pažeidimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas jau buvo patvirtintas ir bendrosios kompetencijos teismų (LApT 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartis).

Antrojo pažeidimo kontekste tiekėjų siÅ«lomos prekės (Å¡ilumos siurbliai) buvo vienas iÅ¡ ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo nustatymo kriterijų. Taigi 1 Sprendimu turėjo bÅ«ti vertinamas ne pasiÅ«lymo (siaurÄ ja prasme) atitikimas nustatytiems techniniams reikalavimams, o ar gautiems pasiÅ«lymams lyginamieji balai buvo skirti laikantis Pirkimo sÄ lygų. Be to, Rangovo pasiÅ«lyta prekė (Å¡ilumos siurblys) prieÅ¡ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pagrįsti jos naudingumo koeficientÄ turėjo bÅ«ti įvertintas svertiniu balu 4,28, tuo tarpu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pagrindu patikslinta prekė (Å¡ilumos siurblys) buvo įvertintas svertiniu balu 4.

Pirkimo laimėtojo pasiÅ«lymas dėl, VK sprendimu, esminio keitimo buvo įvertintas prasčiau negu turėjo bÅ«ti įvertintas, tačiau Å¡is pasiÅ«lymas vis tiek liko geriausiu Pirkimo pasiÅ«lymu. Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu atliktas siÅ«lomos prekės (Å¡ilumos siurblio) patikslinimas nenulėmė Pirkimo laimėtojo. PareiÅ¡kėja taip pat kelia klausimÄ , kodėl už du galimus pažeidimus, kai nei vienas neturėjo įtakos Pirkimo eigai ir rezultatams, yra taikoma 4 144 890,63 Eur vertės finansinė korekcija.

Mano, kad taikytos poveikio priemonės yra neproporcingos ir atitinkamai negali bÅ«ti laikomos tinkamai motyvuotomis, kadangi trÅ«ksta loginio pagrindimo dėl jų dydžio diferencijavimo. Antrojo pažeidimo argumentavimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalies 5. Ginčijamu 1 Sprendimu CPVA padarė kardinaliai prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei buvo nustatytos CPVA 2019 m. gruodžio 12 d. ir 2020 m. sausio 16 d. sprendimuose bei konstatavo, jog pareiÅ¡kėja, leisdama Rangovui pakeisti PasiÅ«lymÄ (kaip tai supranta VK), pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalį.

PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, jog ginčijamame 1 Sprendime CPVA, bandydama motyvuoti Å¡iÄ pozicijÄ , nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir minėtuose sprendimuose, kuriuose nurodyta, jog pažeidimo nebuvo. Susiklostė situacija, kai pirmiausiai yra teigiama, kad pareiÅ¡kėja jokio pažeidimo nepadarė ir pateikiama detali tokios pozicijos argumentacija, tačiau kartu nurodoma, jog galiausiai CPVA daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , o vienintelis to motyvas yra tai, kad VK sprendimu nesutinka su CPVA iÅ¡vadomis.

Toks 1 Sprendimas dalyje dėl Antrojo pažeidimo yra nemotyvuotas jau vien dėl to, kad nėra pateikiami visiÅ¡kai jokie tokio sprendimo argumentai. PrieÅ¡ingai, ginčijamame sprendime yra pateikti argumentai, kuriais remiantis CPVA padarė iÅ¡vadÄ , kad jokio pažeidimo dalyje dėl Pirkimo sÄ lygų 96 punkto taikymo nėra. VK motyvai ginčijamame 1 Sprendime nedetalizuoti. 5.1. 1 Sprendimas dalyje dėl Antrojo pažeidimo yra nemotyvuotas ir naikintinas taip pat todėl, kad jis grindžiamas ne CPVA argumentais, o tik VK sprendimu.

Sprendime nėra nurodyti VK sprendimo motyvai ir argumentai. IÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio galima suprasti, jog remiamasi 2020 m. vasario 28 d. VK sprendimu dėl CPVA Antrojo sprendimo, tačiau pareiÅ¡kėja Å¡io sprendimo turinio nežino, tokio laiÅ¡ko nėra gavusi ir nežino kokiais konkrečiais argumentais remiantis VK daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei CPVA. Ä® ginčijamo 1 Sprendimo turinį Å¡ie VK nesutikimo argumentai nėra perkelti ir neįvardinti. PareiÅ¡kėja negali dėl jų pasisakyti, negali jų įvertinti ir nežino kaip juos paneigti.

Nepaisant to, darytina iÅ¡vada, jog VK sprendimas yra individualus administracinis teisės aktas. Kitokia iÅ¡vada suponuotų tai, jog CPVA 1 SprendimÄ motyvuoja neoficialia ir neįpareigojančia kitos institucijos nuomone ar pasvarstymais. PareiÅ¡kėja pabrėžia, jog CPVA sprendimÄ turi priimti pati savarankiÅ¡kai ir jį motyvuoti taip, kaip nurodyta VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje, o ne remtis kitų institucijų sprendimais. Be to, lieka neaiÅ¡ku, kuo yra grindžiamas ginčijamas 1 Sprendimas – VK sprendimu ar VK pastebėjimu.

Tai du skirtingi VK dokumentai, tačiau ginčijamo sprendimo abstraktumas šiame kontekste lemia tai, jog pareiškėja nežino, kurio dokumento argumentus reiktų paneigti. 5.2. Reziumuojant pareiškėja pažymi, kad ginčijamas 1 Sprendimas Antrojo pažeidimo dalyje neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, nes 1) yra visiškai be motyvų, 2) jame nėra nurodytos visos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis daromos išvados, 3) pateikti argumentai yra prieštaringi, 4) o nurodytos teisės normos yra netaikytinos, o 5) CPVA bandymas remtis VK sprendimu yra formalus, biurokratiškas viešojo administravimo funkcijų vykdymas, kuris negali būti pripažintas teisėtu, 6) motyvų išdėstymas yra neadekvatus, neaiškus ir nepakankamas, o 7) parinkta finansinė korekcija yra neadekvati tariamam pažeidimui.

Dėl Pirkimų sÄ lygų 96 punkto pažeidimo 6. Nepriklausomai nuo nurodytų 1 Sprendimo trÅ«kumų, pareiÅ¡kėjos vertinimu, ji apskritai nepadarė Antrojo pažeidimo ir PirkimÄ vykdė nepažeisdama VPÄ® nuostatų ir principų. 6.1. LApT 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi konstatavo, jog ginčo nutartyje pirmos instancijos teismas atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (toliau – ir LAP), kadangi jas taikant gali bÅ«ti padaryta didesnė žala nei pirkimo procedÅ«rų nestabdymas. Tačiau pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo.

LApT nustatė, jog ginčo atveju „nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad preliminariai ieÅ¡kinys yra pagrįstas. <...> IÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio turinio nėra pakankamai duomenų net prielaidai, kad nagrinėjamu atveju vykdytos pirkimo procedÅ«ros buvo pažeistos“. Nors CPVA ir nedalyvavo minėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo pasisakyta dėl Pirkimų sÄ lygų 96 punkto tariamo pažeidimo, tačiau teismo įsiteisėjusiu sprendimu konstatuotas faktas vis tiek sukelia pasekmes, t. y. teiginiai, jog perkančioji organizacija (pareiÅ¡kėja) leido tiekėjui pakeisti pasiÅ«lymÄ taip, jog jis iÅ¡ ne tinkamo tapo tinkamu, yra net preliminariai nepagrįsti. 6.2.

Atsižvelgdama į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra sudėtingas statinys, priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, kurio vertė virÅ¡ija tarptautinę vieÅ¡ojo pirkimo vertę, pareiÅ¡kėja nutarė PirkimÄ vykdyti riboto konkurso bÅ«du, o pasiÅ«lymus vertinti pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijų. Taip pat siekdama gauti kiek įmanoma geresnius pasiÅ«lymus, numatė Pirkimo sÄ lygose galimybę tiekėjams siÅ«lyti geresnių techninių charakteristikų sprendimus, nei nurodyta Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) techniniame projekte.

Tokiu bÅ«du, tiekėjams buvo sudaryta galimybė teikti arba techninį projektÄ atitinkantį arba geresnį pasiÅ«lymÄ , tokiu bÅ«du gaunant daugiau ekonominio naudingumo balų. Vienas iÅ¡ devynių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, nurodytas Pirkimo sÄ lygų 96 punkto 2.6 eilutėje, yra siÅ«lomo Å¡ilumos siurblio metinio naudingumo koeficientas, kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 4. Tuo atveju, jeigu tiekėjas nesiÅ«lo geresnių nei techniniame projekte nurodytų sprendimų, vertinimui naudojamas naudingumo koeficientas 4. 2016 m. sausio 20 d.

Rangovas pateikė pasiÅ«lymÄ , kuriame nurodė, kad montuos Å¡ilumos siurblį (duomenys neskelbtini), kurio metinis naudingumo koeficientas 4,28. 2016 m. vasario 24 d., po keleto patikslinimų, pareiÅ¡kėja informavo RangovÄ , kad siÅ«lomas Å¡ilumos siurblys gali atlikti techninio projekto specifikacijose numatytas funkcijas tik su papildoma įranga, be to, neteisingai paskaičiuotas metinis naudingumo koeficientas. PareiÅ¡kėja pasiÅ«lė Rangovui patvirtinti, kad laimėjimo atveju bus montuojamas techniniame projekte nurodytas Å¡ilumos siurblys ir jog Rangovo pasiÅ«lymo vertinimui bus naudojamas koeficientas 4.

Rangovas 2016 m. vasario 29 d. patvirtino, kad laimėjimo atveju, atliekant darbus, bus panaudotas techniniame projekte numatytas Å¡ilumos siurblys. Kitam Pirkimo dalyviui pateikus ieÅ¡kinį, 2016 m. birželio 2 d. Rangovas Klaipėdos apygardos teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir Å¡ilumos siurblio (duomenys neskelbtini) gamintojo UAB (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kinimÄ , kuriuo patvirtino, kad pasiÅ«lytas Å¡ilumos siurblys (duomenys neskelbtini) yra lygiavertis, o jo techninės charakteristikos pilnai atitinka techniniame projekte nurodytas charakteristikas.

Å i byla baigėsi ieÅ¡kovui atsiimant ieÅ¡kinį ir nebuvo iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės. Tad Rangovo pasiÅ«lymas, tiek siÅ«lant Å¡ilumos siurblį (duomenys neskelbtini), tiek sutikus montuoti techniniame projekte nurodytÄ Å¡ilumos siurblį, atitiko Pirkimo sÄ lygas ir dėl to nėra teisinio pagrindo svarstyti apie VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ . PareiÅ¡kėja pabrėžia, jog siÅ«lydamas (duomenys neskelbtini) Å¡ilumos siurblį Rangovas teikė geresnį pasiÅ«lymÄ nei to reikėjo pagal Pirkimo sÄ lygas.

Todėl vėlesnis pasiÅ«lymo patikslinimas sumažinant Å¡ilumos siurblio naudingumo koeficientÄ iki techniniame projekte numatytos reikÅ¡mės negali bÅ«ti laikomas pasiÅ«lymo keitimu, kaip tai numato VPÄ® 39 straipsnio 1 dalis. 6.3. Tik VK sprendimo pagrindu Ginčijamu sprendimu yra pripažįstamas VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies pažeidimas ir atitinkamai konstatuojamas Antrasis pažeidimas. Tačiau atsakovės argumentacijoje nėra minima ar atsižvelgiama į aplinkybę, kad Å¡ilumos siurblio naudingumo koeficientas buvo vienas iÅ¡ ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo nustatymo kriterijų, o ne Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodytas imperatyvus reikalavimas Pirkimo objektui.

Atitinkamai 1 Sprendimu neturėjo bÅ«ti vertinamas pasiÅ«lymo (siaurÄ ja prasme) keitimas siekiant atitikti nustatytus techninius reikalavimus. Vadovaujantis VK pateikta pozicija reikėtų daryti nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog neatitikimas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijui savaime nulemia pasiÅ«lymo netinkamumÄ ir paÅ¡alinimÄ iÅ¡ Pirkimo. Be to, Pirkime buvo taikoma fiksuotos kainos kainodara, t. y. laimėjęs tiekėjas už pasiÅ«lyme nurodyta kainÄ Ä¯sipareigojo atlikti visus darbus, kaip jie numatyti Pirkimo techninėje specifikacijoje bei atsižvelgiant į visus Perkančiajai organizacijai pasiÅ«lytus pagerinimus, kurie atitinkamai įvertinami vadovaujantis Pirkimo vertinimo kriterijais.

Net jeigu Rangovas ir būtų nenurodęs jokio šilumos siurblio, priešingai negu spręstina iš pateiktos VK argumentacijos, tokio pasiūlymo nebūtų galima atmesti vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Toks pasiūlymas šilumos siurblio naudingumo koeficiento apimtyje negautų ekonominio naudingumo balų, tačiau būtų įtraukiamas į pasiūlymų eilę. Be to, vykdomo Pirkimo tikslas buvo įsigyti Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) statybos darbus, o ne šilumos siurblį.

Atitinkamai Rangovas siekė pasinaudoti galimybe gauti papildomų ekonominio naudingumo balų už efektyvesnį Å¡ilumos siurblį, todėl ir pasiÅ«lė montuoti (duomenys neskelbtini) Å¡ilumos siurblį. Laikantis VPÄ® 25 straipsnio 8 dalies ir Pirkimo sÄ lygų 12 punkto reikalavimų, Rangovas turėjo teisę kaip lygiavertį siÅ«lyti Å¡ilumos siurblį (duomenys neskelbtini) su papildoma įranga, kuri bÅ«tų pasiekusi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi matuojamÄ naudingumo koeficientÄ . 6.4.

Ginčijamame 1 Sprendime nurodoma jokiais faktiniais įrodymais ar teisiniais argumentais nepagrįsta Valstybės kontrolės pozicija, kad Perkančioji organizacija neva leido vienam tiekėjui pakeisti pasiÅ«lymÄ ir taip pažeidė VPÄ® principus. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuota praktika, VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies nuostatÄ reikia aiÅ¡kinti kaip perkančiųjų organizacijų pareigÄ , o ne teisę kreiptis į tiekėjus su praÅ¡ymu iÅ¡taisyti (paaiÅ¡kinti) pasiÅ«lymo trÅ«kumus.

Taip pat nustatyta, kad jei perkančioji organizacija kreipiasi į vienÄ tiekėjÄ dėl pirmiau nurodyto pobÅ«džio pasiÅ«lymo neaiÅ¡kumo, tai dėl tokio paties ar panaÅ¡aus neaiÅ¡kumo, esant reikalui, turėtų kreiptis ir į jo konkurentus, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas. Nagrinėjamu atveju buvo praÅ¡yta visų tiekėjų paaiÅ¡kinti pasiÅ«lymus dalyje dėl siÅ«lomų Å¡ilumos siurblių naudingumo koeficiento apskaičiavimo. 6.5. PareiÅ¡kėja per se nereikalavo iÅ¡ tiekėjų pateikti jų siÅ«lomų naudoti medžiagų ir įrenginių apibÅ«dinimus, nevertino jų atitikties techniniam projektui, o tik nurodė, kad jos turi atitikti techninį projektÄ .

Savo ruožtu Rangovas, prieÅ¡ įsigydamas medžiagas, gaminius ir įrenginius, privalo gauti projekto vykdymo priežiÅ«rÄ atliekančios įmonės raÅ¡tiÅ¡kÄ pritarimÄ konkrečioms medžiagoms, gaminiams ir įrenginiams. Dėl Rangovo planuojamų įsigyti medžiagų, gaminių ir įrenginių atitikimo techniniam projektui sprendžia projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovas Sutarties vykdymo metu. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, tai yra taip pat esminė aplinkybė, kuri skiria PirkimÄ nuo pirkimų, kuriuose yra iÅ¡samiai vertinamas tiekėjų pasiÅ«lymų atitikimas techninės specifikacijos imperatyviems reikalavimams. 6.6.

Kita vertus, ginčijamame 1 Sprendime nurodyta, jog pareiÅ¡kėja Rangovui vis tik turėjo skirti papildomÄ balÄ už (duomenys neskelbtini) Å¡ilumos siurblį ir tokiu bÅ«du padarė formalų pažeidimÄ . PareiÅ¡kėja akcentuoja, jog nei vienas iÅ¡ tiekėjų neįrodė savo pasiÅ«lymo pagerinti techniniame projekte nurodytų Å¡ilumos siurblio charakteristikų ir nei vienas iÅ¡ tiekėjų už tai negavo papildomų ekonominio naudingumo balų. Kitaip tariant, Rangovo pasiÅ«lymo patikslinimas neturėjo jokios įtakos sudarytai pasiÅ«lymo eilei.

Pirmasis pažeidimas nustatytas netinkamai taikant teismų praktikÄ 7. 1 Sprendime CPVA konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, Pirkimo sÄ lygose nustačiusi 2–4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to Å«kio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia, pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ lygiateisiÅ¡kumo principÄ , 32 straipsnio 2 dalį ir 47 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . PareiÅ¡kėja laikosi nuoseklios pozicijos, kad toks formalus pažeidimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, o 1 Sprendimu CPVA neatsižvelgė į LApT nutartį ir į visas Pirkimo vykdymo metu buvusias aplinkybes. 7.1.

LApT nutartyje buvo įvertinta aplinkybė, ar, kaip konstatuojama ginčijamame 1 Sprendime, pareiÅ¡kėjos nustatytomis Pirkimo sÄ lygomis buvo pažeistas teisės normos. LApT konstatavo, kad nors formalus pažeidimas Pirkimo sÄ lygų 2-4 pastabomis ir buvo atliktas, tačiau atsižvelgiant į Pirkimo aplinkybių visumÄ nėra teisinio pagrindo spręsti dėl atitinkamų teisinių pasekmių. 7.2. 1 Sprendime cituojama LVAT praktika, kuri nagrinėjamoje situacija negali bÅ«ti taikoma, kadangi iÅ¡ esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Tik tais formalių pažeidimų atvejais, kai tiekėjas įrodo, jog buvo suvaržyta jo teisė teikti pasiÅ«lymÄ ir tokiu bÅ«du sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, galima vadovautis LVAT suformuota praktika ir atlikto formalaus pažeidimo pagrindu taikyti finansinę korekcijÄ . 7.3.

CPVA, bandydama pagrįsti, jog Pirmasis pažeidimas tikrai buvo ir yra labai svarbus, cituoja tÄ pačiÄ LApT Nutartį, tiksliau jos motyvuojamÄ jÄ dalį. Tačiau bÅ«tent Å¡iuos teiginius įvertinus LApT ir padarė iÅ¡vadÄ , jog Pirkimo sÄ lygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2–4 pastabų pripažinimas neteisėtomis ir paÅ¡alinimas iÅ¡ pirkimo sÄ lygų atsakovės priimtiems sprendimams neturi įtakos, nepaneigia jų teisėtumo, nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių nei ginčo pirkimo dalyviams, nei apeliantėms. 7.4.

Tiekėjų kvalifikacijos vertinimas pagal 54 punkte nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus pareiÅ¡kėjos buvo nustatytas kaip fakultatyvus minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimas, siekiant atrinkti tinkamiausius tiekėjus pirkimo tikslui pasiekti. Ginčo atveju pirkimo sÄ lygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitiko 8 tiekėjai, todėl kvalifikacinė atranka pagal pirkimo sÄ lygų 54 punktÄ , Å¡io punkto pastabas nebuvo vykdoma, Pirkimo sÄ lygų 54 punkto pastabos konkurse realiai nebuvo pritaikytos.

TeoriÅ¡kai gal ir bÅ«tų galima svarstyti, ar 54 punkto pastabų egzistavimas „neatbaidė“ potencialių dalyvių ta prasme, kad jie neatitiko Å¡ių reikalavimų ir iÅ¡karto nusprendė pirkime nedalyvauti. Tačiau jei potencialus tiekėjas susipažino su pirkimo sÄ lygų 54 punktu ir jo pastabomis, toks tiekėjas matė ir pirkimų sÄ lygų 53 punktÄ , kuriame yra nustatytos sÄ lygos, kada kvalifikacinė atranka pagal 54 punkto sÄ lygas nevykdoma. 7.5. Turi bÅ«ti tiriamas ne hipotetinis poveikis, o ES ar Lietuvos biudžetams padarytas poveikis.

Kaip minėta, LApT konstatavo, jog pirkimo sÄ lygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2–4 pastabų pripažinimas neteisėtomis ir paÅ¡alinimas iÅ¡ pirkimo sÄ lygų 1) atsakovės priimtiems sprendimams neturi įtakos, 2) nepaneigia jų teisėtumo, 3) nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių nei ginčo pirkimo dalyviams, nei pareiÅ¡kėjai. Esant tokiam nustatytam faktui, netaikytų ginčo pastabų egzistavimas neturėjo jokios įtakos ES ir Lietuvos biudžetams ir buvo nepagrįstai yra pripažintas Pirmojo pažeidimo egzistavimas.

LApT Nutartimi pripažinus, kad nėra pagrindo spręsti dėl atitinkamų teisinių pasekmių, pareiÅ¡kėja įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad užbaigus valstybei svarbų ekonominį projektÄ LApT nutarties iÅ¡vados po keleto metų nebus vertinamos retrospektyviai galimo teorinio poveikio tiekėjų konkurencijai aspektu. Tuo tarpu dėl 1 Sprendimo susiklostė situacija, kai nepaisant bendrosios kompetencijos teismų galutinės ir neskundžiamos nutarties iÅ¡vadų, faktiÅ¡kai Pirkime netaikytos pastabos dėl hipotetiÅ¡kai svarstomo konkurencijos apribojimo CPVA ir VK individualiais administraciniais aktais yra taikoma 25 proc. finansinė korekcija.

Jei pareiÅ¡kėja bÅ«tų žinojusi, kad 1 Sprendimu ir VK sprendimu LApT nutartis bus laikoma iÅ¡ esmės teisiÅ¡kai bereikÅ¡me, pareiÅ¡kėja bÅ«tų atnaujinusi Pirkimo sÄ lygas ir skelbusi PirkimÄ iÅ¡ naujo. Ginčijamas 1 Sprendimas peržiÅ«rėtas be teisėto pagrindo 8. Ginčijamame sprendime nurodoma, kad VK sprendimas yra laikomas CPVA naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, dėl kurios vadovaujantis PAFT 323 punkto pažeidimo tyrimas yra atnaujinamas. PAFT 323 punkte nurodoma, jog paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo vertintos pažeidimo tyrimo metu, pažeidimo tyrimas gali bÅ«ti atliekamas iÅ¡ naujo ir atsižvelgiant į jo rezultatus atitinkamai gali bÅ«ti pakeistas sprendimas dėl pažeidimo.

Atnaujintas pažeidimo tyrimas atliekamas ir sprendimas dėl pažeidimo priimamas Å¡iame Taisyklių skirsnyje nustatyta tvarka. VK sprendimas negali bÅ«ti laikomas naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, nes VK atliktas Pirkimo procedÅ«rų vertinimas buvo CPVA žinomas iki priimant ginčijamÄ 1 SprendimÄ ir iÅ¡ esmės liko nepakitęs tiek pirmojo sprendimo (priimtas 2019 m. gruodžio 12 d.), tiek antrojo sprendimo (priimtas 2020 m. sausio 16 d.), tiek ginčijamo 1 Sprendimo priėmimo metu. CPVA nesilaikė PAFT 297 ir 323 punktų reikalavimų, dėl to 1 Sprendimas turi bÅ«ti pripažįstamas priimtu be teisėto pagrindo ir panaikintas. 1 Sprendimu yra konstatuojami dviejų individualių administracinių teisės aktų tarpusavio prieÅ¡taravimai 9.

VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas pagrįstumui nėra įgyvendinamas vien pateikiant blanketinę nuorodÄ Ä¯ subjektÄ , kuris pateikė tam tikrus motyvus. PrieÅ¡ingai, priimdamas individualų administracinį aktÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektas priima sprendimÄ , kuriuo konstatuoja tam tikrų objektyvių duomenų tikrumÄ ir teisinės motyvacijos tinkamumÄ konkrečioje situacijoje. Kaip teigiama LVAT praktikoje, Europos SÄ jungos teisės aktų kontekste yra pateisintina, kad į VK kaip audito institucijos iÅ¡vadas reikia atsižvelgti ir tai net gali sudaryti sÄ lygas pažeidimo tyrimo atnaujinimui (pavyzdžiui, PAFT 323 punktas).

Tačiau VAÄ® ir PAFT kontekste CPVA yra subjektas, kuris turi pats įvertinti ar kitų institucijų argumentai ir nuomonės gali turėti įtakos iÅ¡laidų tinkamumui finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai bei nuspręsti kaip bus atsižvelgiama į tokiÄ kitų institucijų nuomonę bei atitinkamai priimti individualų administracinį aktÄ ir jį motyvuoti. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų CPVA teisės aktais deleguotų funkcijų de facto perdavimÄ kitam subjektui. Ginčijamu 1 Sprendimu iÅ¡ esmės nesutikdama su Antrojo pažeidimo faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu, tačiau VK sprendimo pagrindu vis tik konstatavusi pažeidimÄ , CVPA priėmė individualų administracinį aktÄ , kuriame nurodomi teisiniai motyvai yra prieÅ¡taringi ir tarpusavyje konkuruojantys. 9.1.

Ginčijamame 1 Sprendime remiamasi VK sprendimu ir yra pateikiama nuoroda į IÅ¡laidų deklaravimo ir sÄ skaitų Europos Komisijai rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1K-346 (toliau – ir IÅ¡laidų deklaravimo taisyklės), taip pat Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programÄ , taisykles (toliau – ir Atsakomybių taisyklės).

Å ie teisės aktai nesudaro teisinio pagrindo priimti pareiÅ¡kėjos teises ir pareigas lemiančius individualiuosius administracinius teisės aktus pateikiant tarpusavyje prieÅ¡taraujančius teisinius vertinimus ir motyvacijas arba teisinių motyvų apskritai nepateikti. 9.2. IÅ¡laidų deklaravimo taisyklių nuostatos patvirtina, kad VK priimami sprendimai (pateiktos „rekomendacijos ir pastebėjimai“) yra itin svarbios ir turi reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ Lietuvos Respublikai deklaruojant lėšas Europos Komisijai, nes institucijai (Å¡iuo atveju CPVA) neįgyvendinus VK nurodytų veiksmų, su VK nustatytu neatitikimu (nors įgyvendinančioji institucija ir nesutiktų su tokiu neatitikimu ir laikytų, kad tai nėra neatitikimas, arba, kad nustatytina finansinė korekcija turi bÅ«ti mažesnė nei Valstybės kontrolės siÅ«loma) susijusios iÅ¡laidos negalės bÅ«ti įtrauktos į iÅ¡laidų deklaracijas ir deklaruotos Europos Komisijai.

Konstatuotina, kad ginčijamas 1 Sprendimas yra grindžiamas dviem tarpusavyje prieÅ¡taraujančiais individualiaisiais administraciniais teisės aktais ir dėl to ginčijamas 1 Sprendimas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisėtas. Tuo tarpu VK sprendimo motyvai pareiÅ¡kėjai apskritai nebuvo pateikti. II 1. Atsakovė CPVA atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o skundo dalį, susijusiÄ su Pirmuoju pažeidimu, atmesti kaip nepagrįstÄ , dėl kitų pareiÅ¡kėjos skundo dalių sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.

2. Atsakovė nurodo, jog VK, gavusi tiek CPVA 2019 m. gruodžio 12 d., tiek 2020 m. sausio 16 d. sprendimus ir susipažinusi su CPVA atliktais veiksmais dėl rekomendacijos įgyvendinimo, nepriėmė sprendimo (individualaus administracinio akto), tačiau ir nelaikė, kad rekomendacija yra įgyvendinta, t. y. kad CPVA tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas. CPVA 2020 m. vasario 28 d. kreipėsi į VK dėl jos pozicijos dėl Pirkimo ir atitinkamai Pastebėjimo (VK 2019 m. balandžio 30 d. rašto Nr. SD-(80-9.4.2-E-5152)-259 „Dėl preliminarių pastebėjimų ir rekomendacijų (devynių mokėjimo prašymų detalusis testavimas)“ (toliau – ir VK raštas) priedo pastebėjimas Nr. EX. 2 (toliau – ir Pastebėjimas) ir rekomendacijos įgyvendinimo.

VK 2020 m. vasario 28 d. el. paÅ¡tu informavo CPVA, kad „Dėl vieÅ¡ojo pirkimo AI [aut. pastaba: audito institucijos] vertinimas nesikeičia“. VK iki 2020 m. kovo 2 d. turėjo parengti audito ataskaitÄ ir nuomonę, kurios teikiamos Europos Komisijai. Rengiant audito ataskaitÄ bei nuomonę yra atsižvelgiama į nustatytus pastebėjimus, rekomendacijų įgyvendinimo bÅ«klę, nustatytos klaidos kiekviename tikrintame projekte (atsirinktame mokėjimo praÅ¡yme) dydį. Todėl bet koks CPVA atliktas veiksmas iki audito ataskaitos rengimo gali turėti didelės įtakos bendrai Lietuvos Respublikos klaidai apskaičiuoti.

CPVA, suprasdama tai, 2020 m. vasario 28 d. atnaujino pažeidimo tyrimÄ ir gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ priėmė 1 SprendimÄ , dėl kurio pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ . Apie 1 SprendimÄ VK buvo informuota 2020 m. vasario 28 d. el. paÅ¡tu. VK parengė 2020 m. kovo 2 d. valstybinio audito ataskaitÄ 2014–2020 m. Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sÄ skaitose pateiktos informacijos ir 2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų iÅ¡laidų, kurias Europos Komisijos praÅ¡oma atlyginti, vertinimas (kontrolės ataskaita pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 127 straipsnį) Nr. FAE-219 (toliau – ir VK ataskaita).

Oficialiai CPVA nėra gavusi jokios informacijos dėl rekomendacijos, susijusios su Pastebėjimu, įgyvendinimo. Tačiau VK ataskaitoje paliktas audituojamo subjekto (t. y. CPVA) komentaras, kad „Rekomendacija įgyvendinta 2020-02-28“. Kadangi CPVA negavo nepritarimo dėl sprendimo, kuris iÅ¡ esmės atitinka VK Pastebėjime nurodytus pažeidimus, CPVA daro iÅ¡vadÄ , kad VK tik gavusi sprendimÄ , kuriuo nustatytas Pirmasis ir Antrasis pažeidimai bei pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija, laiko, kad rekomendacija yra įgyvendinta.

Pagal VK ataskaitÄ bendras klaidų lygis virÅ¡ijo leistinÄ 2 proc. klaidų lygį. Skaičiuojant nurodytos bendros klaidos lygį, Projekte 1 Sprendime nustatytas pažeidimas, bendrame nustatytų klaidų lygyje (1,2958) ir CPVA nustatytų klaidų lygyje (0,7716) sudarė 0,225 (VK ataskaitos 173 psl.). CPVA nesutiko ne tik su Pastebėjimu, bet ir didžiÄ ja dalimi kitų pastebėjimų, nurodytų VK ataskaitoje. Tuo atveju, jei VK bÅ«tų priėmusi 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ , kuriame CPVA nustatė PirmÄ jį pažeidimÄ dėl kurio pritaikė 5 proc. finansinę korekcijÄ nuo Sutarties, tenkančios Projektui vertės, tai turėtų tiesioginės įtakos tiek CPVA, tiek bendram Lietuvos klaidų lygio skaičiavimui, todėl finansinės pasekmės Lietuvai bÅ«tų reikÅ¡mingai mažesnės (mažesnis klaidos dydis pritaikytas visumai (esktrapoliuojama), iÅ¡ kurios testuotas vienetas buvo atrinktas).

Kita vertus, tuo atveju, jei CPVA nebÅ«tų pakeitusi 2020 m. sausio 16 d. sprendimo iki 2020 m. kovo 2 d. (kai buvo parengta VK ataskaita), tokių klaidų skaičiavimas bÅ«tų pasikeitęs į didesnę pusę, t. y. nustatyta bendra 2,86 proc. klaida bÅ«tų didesnė ir tai bÅ«tų dar didesnės neigiamos finansinės pasekmės. Detali skaičiavimo metodika CPVA nėra žinoma, jÄ galėtų pateikti ir detaliai paaiÅ¡kinti atliekamus skaičiavimus ir Lietuvos Respublikai kylančias neigiamas finansines pasekmes tik pati VK.

Kaip matyti iÅ¡ VK ataskaitos, pirminis VK raÅ¡te Nr. 2 CPVA vertinimas iÅ¡ 3 buvo pakeistas į 2. Tai atlikta tik dėl to, kad CPVA priėmė sprendimus, įskaitant 1 SprendimÄ , kurie atitiko VK nuomonę, tačiau dalyje atvejų neatitiko CPVA vidinio įsitikinimo dėl atitinkamų pažeidimų nustatymo ir (ar) finansinės korekcijos taikymo. Nepaisant to, kad VK atliktas auditas ir jo metu nustatyti neatitikimai kelia tiesiogines neigiamas pasekmes CPVA, VK nėra pateikusi ne tik su Pastebėjime nurodytais, bet ir su kitais VK ataskaitoje nurodytais, neatitikimais susijusių sprendimų, kaip tai numatyta VK įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje ir kurį (-iuos) CPVA bÅ«tų galėjusi apskusti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) nustatyta tvarka, kaip tai numatyta VK įstatymo 19 straipsnyje.

Dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų (ne)atitikimo pažeidimo požymiams 3. Vadovaujantis PAFT nuostatomis, įgyvendinančioji institucija turi pareigÄ Ä¯vertinti, ar įtariamas pažeidimas turi Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodytų požymių prieÅ¡ registruodama įtarimÄ apie pažeidimÄ , o ne atlikdama pažeidimo tyrimÄ . Nustačius, kad įtariamas pažeidimas pažeidimo požymių, nustatytų Reglamento 2 straipsnio 36 punkte, neturi – tokio pažeidimo neregistruoja ir pažeidimo tyrimo neatlieka.

Reglamento 2 straipsnio 36 dalyje pateikta pažeidimo sÄ vokos apibrėžtis – „pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas SÄ jungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas iÅ¡laidas įtraukus į SÄ jungos biudžetÄ padaroma ar bÅ«tų padaryta žala SÄ jungos biudžetui“. VK raÅ¡te pateiktame Pastebėjime nurodyta informacija leido CPVA spręsti, kad su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų Reglamento 2 straipsnio 36 punkte. 3.1.

PareiÅ¡kėja skunde cituoja Reglamento 132 straipsnio 2 dalį ir „nepagrįstų“ iÅ¡laidų sÄ vokÄ , nurodytÄ â€žpažeidimo“ sÄ vokos apibrėžtyje sieja tik su dokumentų, kuriais pagrindžiamos faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos, pateikimu. Tokia pareiÅ¡kėjos „pažeidimo“ sÄ vokos interpretacija yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja logikai. Jei, laikytis pareiÅ¡kėjos pateikiamos interpretacijos, susidarytų situacija, kai projekto vykdytojams pateikus visus, faktinį iÅ¡laidų patyrimÄ (darbų atlikimÄ , paslaugų suteikimÄ ar prekių pristatymÄ ), įrodančius dokumentus, negalima bÅ«tų pradėti pažeidimo tyrimo dėl vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo (pvz. dėl ribojančių kvalifikacinės atrankos kriterijų).

SÄ voka „nepagrįstos“ turi bÅ«ti ir yra suprantama, kaip netinkamos finansuoti iÅ¡laidos. Be to, Reglamento originalo kalboje (anglų kalba) vartojamas žodis „unjustified“ lietuvių kalboje turi ir reikÅ¡mę „nepateisinamas“, kas reiÅ¡kia, kad praÅ¡omos iÅ¡laidos yra nepateisinamos – patirtos pažeidžiant teisės aktus, o tai reiÅ¡kia netinkamos finansuoti. Be to, registruojant įtarimÄ ir vertinant, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, vertinamas potencialus finansinis poveikis ES biudžetui, t. y. nevertinamas konkretus galimų netinkamų finansuoti iÅ¡laidų dydis, tačiau prielaida, ar tokių netinkamų finansuoti iÅ¡laidų, kurios galėtų atsirasti dėl galimo įtariamo pažeidimo, gali bÅ«ti.

Konkreti netinkamų finansuoti iÅ¡laidų (konkretus ar procentinis dydis) nustatoma atlikus pažeidimo tyrimÄ ir nustačius pažeidimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjos argumentas, kad nepagrįstų iÅ¡laidų apskritai nėra nustatyta, yra nepagrįstas ir neatitinka teisinio reglamentavimo. 3.2. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad vadovaujantis LVAT praktika, prieÅ¡ taikant teisinę atsakomybę, t. y. finansinę korekcijÄ , bÅ«tina nustatyti esminius teisės pažeidimo sudėties elementus ir cituoja LVAT 2016 m. balandžio 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-524-556/2016.

Atsakovė pažymi, jog LVAT sprendė, kad nagrinėtos bylos kontekste nebuvo nustatyta subjektyvinė pusė (kaltė, pasireiÅ¡kusi pareiÅ¡kėjo valia). Ginčo atveju, Pirkimo sÄ lygas nustatė ir Pirkimo procedÅ«rÄ atliko pati pareiÅ¡kėja, todėl jos valia yra ir todėl pripažintina, kad ginčo situacija atitinka tiek objektyvinius, tiek subjektyvinius teisės pažeidimo požymius. PareiÅ¡kėja nurodo, jog vertinant jos kaltę Pirmojo pažeidimo atžvilgiu bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog 1 Sprendimu galimai konkurencijÄ ribojusia pripažinta Pirkimo sÄ lyga LApT nutartimi buvo pripažinta nesukeliančia teisinių pasekmių ir konstatuota, kad nėra pagrindo spręsti apie Pirkimo nutraukimÄ .

Bendrosios kompetencijos teismo sprendimÄ Ä¯gyvendinantys veiksmai negali tuo pačiu metu lemti pareiÅ¡kėjos kaltės, kuri yra esminis subjektyvinės teisės pažeidimo pusės elementas. Toks pareiÅ¡kėjos teiginys yra nepagrįstas ir atmestinas. Pačios pareiÅ¡kėjos cituojamoje LVAT byloje paaiÅ¡kinta, kad vien tik aplinkybė, kad konkreti nuostata nebuvo įgyvendinta, nereiÅ¡kia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ir jis neturi reikÅ¡mės. Be to, vien tik aplinkybė, kad nekilo konkretÅ«s, apčiuopiami padariniai, nereiÅ¡kia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo.

Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali bÅ«ti taikomos, jei nustatyti iÅ¡ pirmo žvilgsnio formalÅ«s teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiÅ¡kų, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalÅ«s pirkimo dokumentų trÅ«kumai faktiÅ¡kai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo vieÅ¡ajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamÄ pasiÅ«lymÄ . Taigi net ir formalÅ«s vieÅ¡ojo pirkimo trÅ«kumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, vieÅ¡umo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus.

Vien tik Å¡ių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindÄ taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trÅ«kumai paprastai negali bÅ«ti laikomi mažareikÅ¡miais. Taigi atsakovei, įvertinus konkretaus pažeidimo aplinkybes ir nustačius viešųjų pirkimų principų pažeidimÄ , atsiranda pagrindas taikyti finansines korekcijas. Nagrinėjamu atveju CPVA nustatė ir laikosi nuomonės, kad pareiÅ¡kėja padarė PirmÄ jį pažeidimÄ . 3.3. PareiÅ¡kėja nurodo, jog Rangovo pasiÅ«lymas tiek prieÅ¡ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pagrįsti siÅ«lomos prekės (Å¡ilumos siurblio) naudingumo koeficientÄ , tiek pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pagrindu patikslinta prekė (Å¡ilumos siurblys) atitiko Pirkimo sÄ lygas, taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Šiuo atveju, nepaisant to, kad CPVA Antrojo pažeidimo savarankiškai nenustatė ir laikosi pozicijos, kad Pirkimo vykdymo metu buvo padaryti formalūs pažeidimai, neturintys finansinio poveikio (nesukuriantys pagrindo taikyti finansines korekcijas), svarbus yra pareiškėjos 2020 m. balandžio 21 d. pranešimas „Dėl skundo trūkumų administracinėje byloje Nr.eI3-3120-815/2020 pašalinimo“, kuriame pareiškėja laikosi pozicijos, kad CPVA ir VK priimti sprendimai turi būti nagrinėjami kartu. Su tokia pareiškėjo pozicija sutinka, todėl ginčo atveju sprendžiant dėl teisės pažeidimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės, turi būti vertinamas ne tik CPVA 1 Sprendimas, bet ir VK raštas bei 2020 m. vasario 28 d. el. paštu pateikta VK pozicija nepritarti CPVA 2020 m. sausio 16 d. sprendimui.

Atsižvelgiant į tai, kad VK Pastebėjime nustatė vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodė taikytinÄ finansinę korekcijÄ (kuriÄ nustačius, nustatoma netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma), daroma iÅ¡vada, kad vertinant CPVA ir VK sprendimus kartu, Antrasis pažeidimas atitinka teisės pažeidimo tiek objektyviÄ jÄ , tiek subjektyviÄ jÄ puses. Dėl 1 Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos vadovaujantis netaikytinu teisės aktu 4. CPVA aiÅ¡kiai nurodė, kad priimdama 1 SprendimÄ dėl konkrečios finansinės korekcijos taikymo, vadovavosi Gairėmis, ir prieÅ¡ingai, į naujas Gaires tik atsižvelgė. 4.1.

Vadovaujantis naujomis Gairėmis ir atsižvelgiant į tai, kad CPVA yra kompetentinga institucija, kuri nustatė pažeidimus, CPVA galėjo ne tik atsižvelgti į naujas Gaires, bet ir jomis vadovautis. 4.2. Skirtingai, nei teigia pareiÅ¡kėja, CPVA, priimdama 1 SprendimÄ ir nustatydama finansinės korekcijos dydį (5 proc.) dėl Pirmojo pažeidimo, įvertino pažeidimo sunkumÄ ir atsižvelgė į proporcingumo principÄ . CPVA Sprendime nurodė, kad ji atsižvelgė į tai, kad Pirkime paraiÅ¡kas dalyvauti teikė 8 tiekėjai (ar jų grupės), visi tiekėjai kaip atitinkantys keliamus kvalifikacijos reikalavimus buvo pakviesti pateikti pasiÅ«lymus, iÅ¡ kurių 1 nors ir atitiko kvalifikacijos reikalavimus tačiau pasiÅ«lymo nepateikė, 2 buvo atmesti dėl to, kad nepratęsė pasiÅ«lymų galiojimo, likę 5 tiekėjai dalyvavo Pirkime ir buvo pasiÅ«lymų eilėje, daroma iÅ¡vada, kad konkurencijos lygis buvo didesnis nei naujose Gairėse minimas minimalus.

Ir pritaikė mažiausiÄ Gairių 2.1 lentelės 9 punkte nurodytÄ finansinės korekcijos dydį, t. y. 5 proc. Be to, Pirmas pažeidimas, CPVA nuomone, nėra ir negali bÅ«ti laikomas formaliu. Dėl Pirmojo pažeidimo nustatymo 5. PareiÅ¡kėja skunde Pirmojo pažeidimo nepadarymÄ iÅ¡ esmės grindžia LApT 2016 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir LApT nutartis) pateiktu vertinimu dėl Pirkimo sÄ lygų 54 punkto kriterijaus Nr. 2-4 pastabų galimų pasekmių. 5.1.

PareiÅ¡kėja pati pripažįsta, kad Pirkimo sÄ lygų 54 punkto kriterijaus Nr. 2-4 pastabos nustatytos pažeidžiant teisės aktus. Tai konstatavo ir LApT. Tad vertinant, kad LApT nutartis yra įsiteisėjusi ir turi res judicata galiÄ , daroma iÅ¡vada, kad aplinkybės, jog pareiÅ¡kėja padarė PirmÄ jį pažeidimÄ Ä¯rodinėti papildomai nereikia. 5.2. LApT sprendė konkrečiÄ situacijÄ , kurioje ieÅ¡kovė prašė teismo pripažinti neteisėtomis ir panaikinti vieÅ¡ojo pirkimo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas) sÄ lygų punktus, kvalifikacinės atrankos kriterijų pastabas; pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 23 d. bei 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimus dėl atsisakymo patikslinti pirkimo sÄ lygas; pripažinti pirkimo sÄ lygas neteisėtomis; nutraukti pirkimo procedÅ«ras.

LApT nustatęs, kad Pirkimo sÄ lygos (tiek kiek tai susiję su Pirmuoju pažeidimu) yra nustatytos pažeidžiant VPÄ® nuostatas, toliau sprendė dėl tokio pažeidimo pasekmių vertinant byloje iÅ¡keltus reikalavimus. CPVA atlikto vertinimo apimtis, lyginant su LApT pasekmių vertinimu, nesutampa, nes CPVA nesprendė, ar turi bÅ«ti nutrauktas Pirkimas, ar turi bÅ«ti panaikintos Pirkimo sÄ lygos, kurios nustatytos pažeidžiant VPÄ® nuostatas ir kt. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad CPVA turėjo atsižvelgti į LApT vertintus aspektus.

CPVA vertino Pirkimo sÄ lygos (Pirmasis pažeidimas) neatitiktį VPÄ® nuostatomis, ir nustačiusi, kad VPÄ® pažeistas ir toks pažeidimas galėjo turėti įtakos Pirkimo rezultatams, t. y. Pirkime galėjo nesudalyvauti tiekėjai, kurie galėjo pasiÅ«lyti Pirkimo objektÄ , bet jiems buvo draudžiama sumuoti pajėgumus. Tokios pozicijos laikosi ir LApT. Nors LApT pasisakė dėl teisės ginčyti neteisėtas Pirkimo sÄ lygas, kartu akivaizdžiai pripažįsta, kad tokių sÄ lygų nustatymas gali atgrasinti potencialius tiekėjus dalyvauti Pirkime. 5.3.

Nustačius faktinių aplinkybių visumÄ â€“ pažeistas teisės aktas (Å¡iuo atveju – VPÄ®) ir aplinkybė, kad tokios Pirkimo sÄ lygos galėjo atgrasinti potencialius tiekėjus dalyvauti Pirkime – nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas formalus pažeidimas. Dėl pažeidimo tyrimo atnaujinimo ir Antrojo pažeidimo nustatymo 6. PareiÅ¡kėja skunde nesutinka, kad buvo padarytas Antrasis pažeidimas. CPVA su tokia pozicija sutinka, o 1 Sprendime aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo sprendimÄ . CPVA detalių argumentų dėl nurodytų motyvų neteiks, nes mano, kad juos privalo pateikti VK, kuri ir nustatė šį pažeidimÄ .

Papildomai CPVA pažymi, kad priimdama sprendimÄ dėl Antrojo pažeidimo nebuvimo rėmėsi ir savo turimų ekspertų, turinčių inžinerinį iÅ¡silavinimÄ , pateiktomis žodinėmis iÅ¡vadomis, kad tiekėjo pirminiame pasiÅ«lyme nurodytas Å¡ilumos siurblys atitinka Pirkimo sÄ lygas. Tuo tarpu VK susitikimų metu negalėjo konkrečiai įvardinti, kurių konkrečių sÄ lygų Tiekėjo pirminiame pasiÅ«lyme nurodytas Å¡ilumos siurblys neatitinka. 6.1. PareiÅ¡kėja nurodo, kad VK sprendimas negali bÅ«ti laikomas naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, nes VK atliktas Pirkimo procedÅ«rų vertinimas buvo CPVA žinomas iki priimant ginčijamÄ 1 SprendimÄ .

PareiÅ¡kėja tokį teiginį iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad nepaaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, dėl kurių, vadovaujantis PAFT 323 punktu, bÅ«tų galima atnaujinti pažeidimo tyrimÄ . Taip pat, pareiÅ¡kėja teigia, kad priimdama ginčijamÄ sprendimÄ CPVA nesilaikė atitinkamai PAFT 297 ir 323 punktų reikalavimų. CPVA pažeidimo tyrimÄ atnaujino ir 1 SprendimÄ priėmė ne todėl, kad atsirado naujų aplinkybių, susijusių su vieÅ¡aisiais pirkimais ar, kad Antruoju sprendimu buvo pritaikyta netinkama finansinė korekcija (5 proc.), bet todėl, kad VK nesutiko su CPVA vertinimu, kad Antrasis pažeidimas neturi bÅ«ti nustatomas ir turi bÅ«ti taikoma 25 proc. finansinė korekcija.

Vadovaujantis IÅ¡laidų deklaravimo taisyklėmis, VK pateiktos rekomendacijos neįgyvendinimas (Å¡iuo atveju – Antrojo pažeidimo ir VK siÅ«lomos finansinės korekcijos nenustatymas) turi įtakos iÅ¡laidų deklaracijų rengimui ir teikimui EK. Be to, iki audito ataskaitos rengimo (iki 2020 m. kovo 2 d.) atlikti veiksmai ir priimti sprendimai (įskaitant CPVA veiksmus bei 1 SprendimÄ ) turėjo įtakos bendros klaidos skaičiavimui (tik todėl, kad CPVA priėmė 1 SprendimÄ bendra nustatyta klaida buvo mažesnė, lyginant su situacija, kai toks Sprendimas nebÅ«tų priimtas), taip pat CPVA, kaip Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje ir kitose Europos SÄ jungos 2014–2020 m. fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos (toliau – ir VKS) dalyvės vertinimui.

Todėl CPVA reikėjo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y., kad Lietuvos Respublika neprarastų dalies jai, kaip valstybei narei, skirtos ES paramos. Detalius skaičiavimus dėl klaidos skaičiavimo metodikos ir kiek konkrečiai Lietuva bÅ«tų praradusi lėšų tuo atveju jei CPVA nebÅ«tų priėmusi 1 Sprendimo, gali pateikti VK. CPVA yra įsitikinusi, kad įvertinus poreikį ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , VK nesutikimas su Antruoju sprendimu, kuriame nustatytas tik Pirmasis pažeidimas ir atitinkamai taikyta 5 proc. finansine korekcija, gali bÅ«ti ir turi bÅ«ti laikomas naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe pagal PAFT 323 punktÄ ir todėl CPVA teisėtai ir pagrįstai atnaujino pažeidimo tyrimÄ .

CPVA supranta, kad pareiÅ¡kėjos įgyvendinamas Projektas yra skirtas vieÅ¡ojo intereso tenkinimui, todėl taip pat yra svarbus ir turi bÅ«ti ginamas. PaaiÅ¡kina, kad prieÅ¡ atnaujindama pažeidimo tyrimÄ ir priimdama SprendimÄ , CPVA, esant dviejų viešųjų interesų konkurencijai, vertino ir sprendė, kurį vieÅ¡Ä jį interesÄ reikia ginti labiau. Å iuo atveju buvo gintas vieÅ¡asis interesas – neprarasti didesnės Lietuvos Respublikai skirtos ES paramos dalies lyginant su pareiÅ¡kėjai nustatyta netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma.

Dėl ydingos situacijos VKS 7. Ginčo situacija susidarė dėl Pirmojo pažeidimo, kurį CPVA, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, nustatė pareiÅ¡kėjai ir dėl Antrojo pažeidimo, kurio CPVA pati nenustatė, ir dėl kurio CPVA Sprendimas priimtas tik dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. VK konstatavo, kad „CPVA neužtikrino, kad bÅ«tų įgyvendintas R. 1303/2013 125 str. 4 d. a p. reikalavimas VI, be kita ko, tikrinti, ar paramos gavėjų deklaruotos iÅ¡laidos atitinka taikytinÄ teisę“.

Toks nurodymas reiÅ¡kia, kad CPVA, kaip VKS dalyvė, netinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, dėl ko kyla neigiamos pasekmės tiek CPVA, tiek Lietuvos Respublikai, nes nustačius, kad CPVA netinkamai patikrino Projekto vykdytojo PirkimÄ bei nurodžius, kad dėl to yra deklaruotų netinkamų finansuoti iÅ¡laidų, tai turi tiesioginės įtakos bendram Lietuvos klaidų lygiui nustatyti (nustačius didesnę klaidÄ ir pritaikius jÄ visai visumai (ekstrapoliuojant) nustatoma daugiau netinkamų finansuoti iÅ¡laidų visose (ne tik Projekto) deklaruotose iÅ¡laidose).

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija bei bendraisiais vieÅ¡ojo administravimo principais, CPVA turėtų turėti teisę apskųsti VK audito metu nustatytus, neva CPVA padarytus, Reglamento pažeidimus. Tokiu atveju, ginčas su pareiÅ¡kėja galimai net nebÅ«tų kilęs. Atsižvelgiant į tai, kad VK nepriėmė sprendimo, kurį CPVA galėtų skųsti, į tai, kad vadovaujantis IÅ¡laidų deklaravimo taisyklėmis VK teikia pritarimÄ dėl rekomendacijų įgyvendinimo ir tik esant tokiam pritarimui gali bÅ«ti deklaruojamos iÅ¡laidos EK, susidaro situacija, kuri, CPVA nuomone, neatitinka teisinės valstybės ir teisės į gynybÄ principų įgyvendinimo, taip pat neatitinka ir nepiktnaudžiavimo valdžia ir gero vieÅ¡ojo administravimo principų.

Su tokia situacija susiduria ne tik CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, tačiau ir visos kitos VKS dalyvės kurių auditus atlieka VK. CPVA žiniomis, VK nėra priėmusi nei vieno sprendimo, kurį atitinkama VKS dalyvė galėtų skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. 7.1. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos Skunde keliamus klausimus, teisės aktų normas bei faktiÅ¡kai susidariusiÄ situacijÄ , CPVA mano, kad Å¡io administracinio ginčo dalykas yra susijęs ir su Å¡iais klausimais: 7.1.1. Ar VK, gavusi CPVA sprendimÄ , kuriame nenustatytas pažeidimas ar taikyta mažesnė nei VK siÅ«lyta finansinė korekcija, ir atsižvelgiant į tai, kad tik įgyvendinančiai institucijai nustatyta iÅ¡imtinė teisė atlikti pažeidimus ir juos nustatyti arba nenustatyti, turi teisę tokiam CPVA sprendimui nepritarti; 7.1.2.

Ar CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, gavusi VK rekomendacijas, kurios nesutampa su CPVA sprendimu, tačiau negavusi VK įstatyme numatyto privalomo pobÅ«džio sprendimo, gali laikyti, jog ji (CPVA) įgyvendino VK rekomendacijas; 7.1.3. Ar VK gavusi CPVA sprendimÄ , kuriame taikyta mažesnė nei VK siÅ«lyta finansinė korekcija, tačiau CPVA nepateikusi VK įstatyme numatyto privalomo pobÅ«džio sprendimo, privalo audito ataskaitoje ir Europos Komisijai teikiamoje nuomonėje nurodyti, kad CPVA teiktas pastebėjimas ir rekomendacija yra laikoma įgyvendinta arba neaktuali.

Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, aukščiau nurodytais klausimais, yra svarbus ne tik Å¡ios administracinės bylos, bet ir vieÅ¡ojo intereso gynimo kontekste. Tai patvirtina argumentai dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo bei siekis užtikrinti teisinį tikrumÄ ne tik pareiÅ¡kėjai, bet ir kitiems paramos gavėjams bei įgyvendinančioms institucijoms. Nes, kaip jau minėta, tokia ydinga situacija yra susidariusi ir kituose panaÅ¡iuose atvejuose, su kuriais susidÅ«rė/susiduria ne tik CPVA, bet ir kitos įgyvendinančios institucijos bei paramos gavėjai (žr. daugiau VK ataskaitos prieduose).

Todėl ginčo iÅ¡sprendimas liečia visÄ VKS ir jos tinkamÄ veikimÄ . III 1. Trečiasis suinteresuotas asmuo VK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

2. PaaiÅ¡kina, jog VKS sudarančiose institucijose (audituojamieji subjektai, tarp jų – ir CPVA) atliekami metiniai 2014–2020 m. ES fondų investicijų VKS veikimo, Europos Komisijai deklaruotų iÅ¡laidų ir sÄ skaitose pateiktos informacijos valstybiniai finansiniai (teisėtumo) auditai, kurių tikslas, įvertinus audito įrodymus parengti ir Europos Komisijai pateikti metinę kontrolės ataskaitÄ , kurioje pateikiamos atlikto audito iÅ¡vados (tarp jų ir iÅ¡vados, susijusios su nustatytais neatitikimais), audito institucijos siÅ«lomi ir VKS institucijų įgyvendinti taisomieji veiksmai nustatytiems neatitikimams Å¡alinti.

Metinėje kontrolės ataskaitoje (pagal Valstybės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 5 dalį – valstybinio audito ataskaitoje) pateikiami audito, atlikto pagal audito strategijÄ , rezultatai: apraÅ¡omas atlikto valstybinio audito mastas, pateikiami pastebėjimai dėl nustatytų VKS veikimo trÅ«kumų ir (jei reikalinga) teikiamos rekomendacijos (ne privalomojo, bet rekomendacinio pobÅ«džio) dėl jo metu nustatytų trÅ«kumų Å¡alinimo (pavyzdžiui, Å¡ios bylos atveju – be kita ko, atsakovei CPVA rekomenduota registruoti įtariamÄ pažeidimÄ dėl finansavimo pareiÅ¡kėjos įgyvendintam projektui)ir pastebėjimų bei rekomendacijų derinimo su audituojamais subjektais metu aptartos jų pačių surinktos rekomendacijų įgyvendinimo priemonės ir terminai.

Atsižvelgiant į tai, tik įgyvendinančiai institucijai (toliau – ir Ä®I) (Å¡iuo atveju – CPVA) priskirta kompetencija neÅ¡aliÅ¡kai ir visapusiÅ¡kai atlikti visus reikiamus įtariamo pažeidimo tyrimo veiksmus ir priimti pagrįstus sprendimus dėl pažeidimo nustatymo (ir atitinkamai dėl pažeidimo kylančių pasekmių projekto vykdytojui) arba nenustatymo, kurie laikytini individualiais administraciniais aktais VAÄ® prasme. Audito institucija ir jos metinėje kontrolės ataskaitoje pateikiama informacija (valstybinio audito rezultatai) pagal esamÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯tariamų pažeidimų tyrimo ir nustatymo procedÅ«rai bei Ä®I priimamam sprendimui negali daryti įtakos ir yra tik vienas iÅ¡ galimų pagrindų Ä®I pradėti ar atnaujinti pažeidimų tyrimų procedÅ«ras.

Taigi audito institucijos rekomendacija atlikti įtariamo pažeidimo tyrimÄ ir, nustačius pažeidimÄ , taikyti atitinkamÄ finansinę korekcijÄ negali bÅ«ti Ä®I priimama besÄ lygiÅ¡kai, t. y. neatliekant įtariamo pažeidimo tyrimo ir pažeidimo nustatymo atveju nepriimant argumentuoto sprendimo dėl pažeidimo ir finansinės korekcijos (bei jos dydžio) taikymo projekto vykdytojui, kaip nustatyta PAFT 25 skirsnyje. Audituojamiems subjektams neįgyvendinus audito institucijos teikiamų rekomendacijų, audito institucija jokių papildomų veiksmų, iÅ¡skyrus rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenÄ ir informacijos perdavimÄ , pavyzdžiui, Europos Komisijai, nesiima ir teisės aktais nėra įpareigota Å¡ių veiksmų imtis audituojamų subjektų (VKS institucijų) ar juo labiau projektų vykdytojų atžvilgiu.

Dėl atlikto ES fondų investicijų audito rezultatų ir ginčijamo 1 Sprendimo pagrįstumo 3. Audito institucija atliko metinį 2014–2020 m. Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos VKS veikimo, sÄ skaitose pateiktos informacijos ir 2018 m. liepos 1 d. –2019 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų iÅ¡laidų, kurias Europos Komisijos praÅ¡oma atlyginti, valstybinį finansinį (teisėtumo) auditÄ (toliau – ir auditas), bei 2020 m. kovo 2 d. parengė VK ataskaitÄ .

Å io audito metu taip pat tikrintas Pirkimas. Audito metu nustatyta, kad :

1) perkančioji organizacija (pareiÅ¡kėja) prašė Rangovo pakeisti pasiÅ«lymÄ taip, kad pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiÅ«lymas tapo atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus;

2) perkančioji organizacija (pareiškėja), pirkimo dokumentuose nustatydama kvalifikacinės atrankos kriterijus, neužtikrino, kad nebūtų dirbtinai ribojama galimybė ūkio subjektų grupei dalyvauti pirkime. Pareiškėjos vykdytame pirkime nustatyti neatitikimai (Pastebėjimas), skirti audituojamam subjektui CPVA, pateikti VK ataskaitoje. CPVA apie audito metu nustatytus neatitikimus pareiškėjos vykdytame pirkime audito institucijos buvo informuota dar iki valstybinio audito ataskaitos parengimo, teikiant preliminarius audito pastebėjimus ir tarpinius audito rezultatus, siekiant įvertinti audituojamo subjekto teikiamus komentarus ir papildomus įrodymus, pastebėjimo aktualumo kontekste. Kartu su pateiktu Pastebėjimu VK CPVA rekomendavo:

1) registruoti įtariamÄ projekto sutarties pažeidimÄ , 2) priimti sprendimÄ , numatytÄ PAFT 314 punkte, 3) patikslinti rengiamas iÅ¡laidų deklaracijas ar metines sÄ skaitas: sumažinti Europos Komisijai deklaruotas iÅ¡laidas netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma. CPVA 2019 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimÄ . VK papraÅ¡ius CPVA nurodyti, kurioje tiekėjo pirminio pasiÅ«lymo dalyje buvo pateikta Å¡ilumos siurblio (duomenys neskelbtini) montavimo darbų sÄ mata, CPVA nurodė, kad pirminiame tiekėjo pasiÅ«lyme, atitinkamose žiniaraščių eilutėse, buvo įvertinti Å¡ilumos siurblys ir jo montavimo darbai.

VK įvertinus CPVA pateiktos informacijos teisingumÄ ir tiekėjo pirminio pasiÅ«lymo siaurÄ ja prasme atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimui pateikti montavimo darbų sÄ matÄ nustatyta, kad pirminiame pasiÅ«lyme tiekėjas nepateikė savo siÅ«lomo geresnio įrenginio – Å¡ilumos siurblio ((duomenys neskelbtini)) – visų siÅ«lomų elementų ir montavimo darbų sÄ matos, vietoje pirkimo dokumentuose pateiktos sÄ matos Å¡ilumos siurbliui ((duomenys neskelbtini)), kuris numatytas techniniame projekte ir siÅ«lomo geresnio įrenginio montavimo darbų kainÄ nurodė sÄ matoje, skirtoje techniniame projekte nustatytam Å¡ilumos siurbliui, taip pat ne toje žiniaraščio vietoje, kaip buvo reikalaujama pirkimo dokumentuose buvo įkainotas ir pats Å¡ilumos siurblys, t. y., nors tiekėjas pirminiu pasiÅ«lymu siÅ«lė įrengti geresnį nei techniniame projekte numatytÄ Å¡ilumos siurblį, jį įkainojo žiniaraščio 28 A lentelėje, skirtoje techniniame projekte numatyto siurblio įkainiui.

Dėl to tikėtina, kad perkančioji organizacija negalėjo įsitikinti, kad siÅ«lomas geresnių techninių savybių siurblys atitiks visas techninio projekto specifikacijose nustatytas funkcijas, prieÅ¡ingai, perkančioji organizacija 2016 m. vasario 24 d. raÅ¡te Rangovui nurodė, kad: „<...> JÅ«sų pasiÅ«lytas Å¡ilumos siurblys (duomenys neskelbtini), kaip atskiras įrenginys, be papildomos įrangos negali atlikti visų techninio projekto specifikacijose numatytų funkcijų. <...>“. VK vertino, kad pareiÅ¡kėja prašė Rangovo pakeisti pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį pasiÅ«lymÄ Ä¯ pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį pasiÅ«lymÄ .

Argumentai dėl CPVA rekomendacijos laikymo neįgyvendinta buvo pristatyti atsakovei 2020 m. vasario 11 d. ir CPVA darbinio susitikimo metu. 3.1. VK atkreipia dėmesį, jog ji dėl Pastebėjimo ir kartu pateiktų rekomendacijų CPVA jokių papildomų veiksmų nesiėmė ir pagal suteiktÄ kompetencijÄ neturėjo teisės tokių veiksmų imtis, tačiau CPVA atnaujino pažeidimo tyrimÄ ir priėmė naujÄ 2020 m. vasario 28 d. sprendimÄ dėl pažeidimo. Juo nustatė pažeidimÄ ir dėl neteisėto pasiÅ«lymo pakeitimo, tačiau vertinimÄ atliko vadovaudamasi tik Å¡ilumos siurblio galingumo vertinimu, Rangovo pateikta informacija ir VK neprivalomojo pobÅ«džio pozicija, neatsižvelgdama į tai, kad pirminis tiekėjo pasiÅ«lymas neatitiko ir kitų, pirmiau nurodytų, pirkimo dokumentų reikalavimų, kurie CPVA buvo pristatyti 2020 m. vasario 11 d. vykusiame CPVA ir audito institucijos susitikime.

VK, įvertinusi CPVA įgyvendintas pateiktos rekomendacijos įgyvendinimo priemones (2020 m. vasario 28 d. sprendimÄ dėl pažeidimo), rekomendacijÄ laikė įgyvendinta – tai atsispindi valstybinio audito ataskaitoje. 3.2. VK įsitikinimu, pažeidimai pareiÅ¡kėjos ginčijamame 1 Sprendime, kuriuo remiantis priimti ir ginčijami sprendimai dėl grÄ Å¾intinų lėšų, nustatyti pagrįstai. Tačiau tik Ä®I (Å¡iuo atveju – CPVA) suteikta kompetencija atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus ir priimti PAFT 314 punkte nustatytus sprendimus.

Atsižvelgdama į tai ir į VK priskirtos kompetencijos ribas, ji atsiliepime nepasisako dėl ginčijamo 1 Sprendimo atitikties VAÄ® reikalavimams. Dėl taikytinų Gairių 4. Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. C(2019) 3452, be kita ko, nurodyta, kad Å¡iose gairėse atsižvelgiama į patirtį, įgytÄ taikant ankstesnes 2013 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2013) 9527 final priimtas gaires, taip pat kad Å¡ios gairės turėtų bÅ«ti taikomos po Å¡io sprendimo priėmimo datos pradėtoms finansinių pataisų procedÅ«roms.

Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad CPVA finansinių pataisų procedÅ«ras pareiÅ¡kėjos atžvilgiu pradėjo jau po 2019 m. gegužės 14 d., VK nuomone, CPVA pagrįstai vadovavosi Å¡iomis Naujomis gairėmis, nustatydama netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų dydį. IV 1. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai advokatai G. A., A. B. ir L. L. prašė skundÄ tenkinti jame nurodytais pagrindais.

2. Teismo posėdyje atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra“ atstovės Å¡ios įstaigos StruktÅ«rinės paramos sistemų valdymo departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus virÅ¡ininkė N. V. ir StruktÅ«rinės paramos sistemų valdymo departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vyresnioji teisininkė I. S. prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja: V Å ioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. PareiÅ¡kėjai atlikus PirkimÄ , ji su Rangovu 2016 m. rugsėjo 9 d. sudarė Sutartį, skirtÄ Projektui įgyvendinti.

2. Pareiškėja ir atsakovė CPVA 2017 m. kovo 30 d. sudarė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

3. VK 2019 m. balandžio 30 d. CPVA pateikė RaÅ¡tÄ , kuriuo informavo, jog ji atlieka iÅ¡laidų, kurios CPVA, vykdant Taisyklių 9 punkto numatytas funkcijas, buvo pripažintos tinkamomis finansuoti ir kurios jau buvo deklaruotos EK, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. VK raÅ¡te taip pat nurodė, jog ji teikia preliminarius pastebėjimus ir rekomendacijas, kad bÅ«tų sudaryta galimybė VKS institucijoms operatyviai Å¡alinti audito metu nustatytus trÅ«kumus ir iÅ¡sakyti savo nuomonę per laikotarpį iki audito pabaigos.

VK informavo, kad ji atliko pagal Projekto įgyvendinimo metu sudarytÄ Sutartį deklaruotų iÅ¡laidų valstybinį finansinį (teisėtumo) auditÄ (kaip tai suprantama pagal VK įstatymo 2 straipsnio 3 dalį) ir pateikė tokio valstybinio audito iÅ¡vadas (kaip tai suprantama pagal VK įstatymo 2 straipsnio 6 dalį) Aptariamo VK raÅ¡to priede VK pateikė PastebėjimÄ , kuriame nurodė: 3.1. VK, tikrindama Pirkimo sÄ lygas, nustatė, kad pareiÅ¡kėja apribojo galimybę Å«kio subjektų grupei dalyvauti Pirkime, nes Pirkimo sÄ lygų 54 punkte nurodytų kvalifikacinės atrankos kriterijuose nustatė 2-4 pastabas.

VK padarė iÅ¡vadÄ , kad paraiÅ¡kÄ teikiant Å«kio subjektų grupei, vykdant kvalifikacinę atrankÄ , vertinti tik vienÄ iÅ¡ partnerių, kurio įsipareigojimų vertės dalis yra didžiausia, ar tiekėjui (Å«kio subjektų grupei) kvalifikacinėje atrankoje neskirti balų, jeigu pasitelkiami subrangovai, yra nepagrįsta. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja, Pirkimo dokumentuose nustatydama kvalifikacinės atrankos kriterijus, galimai neužtikrino, kad nebÅ«tų dirbtinai ribojama galimybė Å«kio subjektų grupei dalyvauti Pirkime. 3.2.

Pirkimo dokumentų 95 punkte nurodyta, kad ekonominio naudingumo vertinimas bus atliekamas pagal vertinimo kriterijus ir jų lyginamuosius svorius, nurodytus Pirkimo sÄ lygų 96 punkte. Pirkimo sÄ lygų 96 punkto 2.6 papunktyje numatytas vienas iÅ¡ ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – siÅ«lomo (siÅ«lomų) Å¡ilumos siurblio (siurblių) metinis naudingumo koeficientas (SPF), kuris pagal standartÄ LST EN 15450:2008 „Pastatų Å¡ildymo sistemos. Å ildymo sistemų su Å¡ilumos siurbliais projektavimas“ turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 4,00 ir turi bÅ«ti skaičiuojamas vadovaujantis projektinėmis eksploatacinėmis sÄ lygomis.

Vertinant Rangovo pasiÅ«lymÄ nustatytÄ , kad pasiÅ«lyto Å¡ilumos siurblio (duomenys neskelbtini) deklaruotas metinis naudingumo koeficientas (SPF) buvo paskaičiuotas ne pagal projektinės eksploatacines sÄ lygas ir Rangovas savo 2015 m. rugsėjo 14 d. pasiÅ«lyme Nr. 15C-0802 (toliau – ir PasiÅ«lymas) nurodė įrenginio Å¡ildymo naudingumo koeficiento (COP), bet ne metinio naudingumo koeficiento (SPF) reikÅ¡mę. PareiÅ¡kėja paprašė patikslinti PasiÅ«lymÄ . Ä®vertinusi Rangovo pateiktus paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kėja nustatė, kad pasiÅ«lytas Å¡ilumos siurblys (duomenys neskelbtini) kaip atskiras įrenginys neatlieka visų prie Pirkimo sÄ lygų pridėto 2015 m.

UAB (duomenys neskelbtini) parengto techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Techninis projektas) specifikacijoje numatytų funkcijų, todėl jam reikalinga papildoma įranga, kurios Tiekėjas nebuvo nurodęs savo pasiÅ«lyme. Nustačiusi neatitikimÄ , pareiÅ¡kėja paprašė RangovÄ pakeisti PasiÅ«lymÄ taip, kad Pirkimo dokumentų neatitinkantis pasiÅ«lymas tapo atitinkantis Pirkimo dokumentų reikalavimus ir buvo paskelbtas laimėjusiu. Rangovui po visų paaiÅ¡kinimų buvo leista vietoje iÅ¡ pradžių siÅ«lyto Å¡ilumos siurblio (duomenys neskelbtini) nurodyti Techniniame projekte pateiktÄ siurblį.

VK padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja, apribodama Å«kio subjektų dalyvavimÄ Pirkime ir leisdama Rangovui pakeisti PasiÅ«lymÄ , nesilaikė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 ir 2 dalių 2 punkto bei 47 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Be to, VK Pastebėjime nurodė, kad „CPVA neužtikrino, kad bÅ«tų įgyvendintas R. 1303/2013 125 str. 4 d. a p. reikalavimas VI, be kita ko, tikrinti, ar paramos gavėjų deklaruotos iÅ¡laidos atitinka taikytinÄ teisę. Remiantis EK FK gairės 9 p. dėl atrankos kriterijų ribojančių Å«kio subjektų grupei dalyvauti pirkime ir 17 p., dėl pasiÅ«lymo keitimo pasiÅ«lymų vertinimo metu, taikytina 25 proc. pirkimo sutarties vertės (15 823 003,02 Eur su PVM17) finansinė korekcija, dėl kurios klaida projekte yra 3 955 750,76 Eur“.

VK taip pat nurodė pateikti komentarus dėl pastebėjimų ir rekomendacijų, nurodant planuojamas rekomendacijų įgyvendinimo priemones ir terminus pagal raÅ¡te pateiktÄ formÄ . VK rekomendavo:

1) registruoti įtariamÄ pažeidimÄ dėl finansavimo Projektui (Rangovo pasiÅ«lymas pakeistas pasiÅ«lymų vertinimo metu, apribota galimybė Å«kio subjektų grupei dalyvauti pirkime, klaida projekte 3 955 750,76 Eur);

2) priimti sprendimÄ , numatytÄ Taisyklių 314 punkte;

3) patikslinti Ä®I rengiamas iÅ¡laidų deklaracijas arba metines sÄ skaitas: sumažinti EK deklaruotas iÅ¡laidas netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma.

4. Atsakovė VK 2019 m. gegužės 16 d. raÅ¡tu Nr. 2019/2-3145 nurodė, jog sutinka su pateiktu Pastebėjimu ir rekomendacija. Atsižvelgdama į rekomendacijos pirmÄ punktÄ (kuriame buvo nurodyta registruoti įtariamÄ PS pažeidimÄ dėl Projekto finansavimo) nurodė, jog registruos įtariamÄ PS pažeidimÄ . Atsakyme nurodyta, jog likusių rekomendacijos punktų įgyvendinimas priklausys nuo pažeidimo tyrimo iÅ¡vados.

5. CPVA 2019 m. liepos 3 d. užregistravo įtarimÄ apie pažeidimÄ Nr. IT01 bei pradėjo pažeidimo tyrimÄ .

6. VK 2019 m. spalio 16 d. CPVA pateikė raÅ¡tÄ Nr. SD-( 80-9.4.2-E-5152)- „Dėl tarpinių audito rezultatų (sukurtų vidaus kontrolės priemonių ir jų veikimo vertinimas, penkių mokėjimo praÅ¡ymų detalusis testavimas)“ (toliau – ir VK raÅ¡tas Nr. 2). Å io raÅ¡to priedo Nr. 3 lentelėje nurodyti tie patys pastebėjimai, kaip ir VK raÅ¡te, t. y. Pastebėjimas ir rekomendacija liko nepakeisti.

7. CPVA 2019 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimÄ Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“. CPVA sprendimu nurodė, jog pareiÅ¡kėja padarė PirmÄ jį pažeidimÄ , Pirkimo sÄ lygose nustačiusi 2-4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to Å«kio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ lygiateisiÅ¡kumo principÄ , 32 straipsnio 3 dalį ir 47 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Tačiau CPVA Å¡iame sprendime nenustatė, jog pareiÅ¡kėja padarė AntrÄ jį pažeidimÄ , nurodydama, jog Rangovo pasiÅ«lyta reikÅ¡mė atitiko Pirkimo sÄ lygose nustatytÄ kokybės ParametrÄ 6, jo pasiÅ«lymas turėjo bÅ«ti įvertintas pagal Pirkimo sÄ lygas, skiriant jam balus pagal ParametrÄ 6, naudojant PasiÅ«lyme nurodytÄ metinio naudingumo koeficiento (SFP) reikÅ¡mę 4,28.

Konstatuota, kad pareiÅ¡kėja nesilaikė savo pačios parengtų ir vieÅ¡ai paskelbtų Pirkimo sÄ lygų. Todėl, atsakovės vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Rangovas, po ilgų susiraÅ¡inėjimų su pareiÅ¡kėja bei po jos neteisėto siÅ«lymo naudoti Techniniame projekte nurodytÄ Å¡ilumos siurblį, pakeitė pasiÅ«lymÄ taip, kad jis iÅ¡ neatitinkančio Pirkimo sÄ lygas tapo atitinkančiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies pažeidimo. CPVA taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Rangovas buvo pripažintas laimėtoju, pareiÅ¡kėjos neteisėti veiksmai pasiÅ«lymų vertinimo metu neturėjo įtakos Pirkimo rezultatams, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimÄ , kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2 straipsnio 36 punktÄ . 8. 2020 m. sausio 16 d.

CPVA priėmė atnaujintÄ sprendimÄ Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“. Sprendime atsakovė nurodė, jog apie priimtÄ 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ buvo informuota pareiÅ¡kėja ir VK. 2019 m. gruodžio 19 d. darbinio susitikimo su VK metu Å¡i iÅ¡reiÅ¡kė nepritarimÄ Sprendime pateiktoms iÅ¡vadoms dėl Tiekėjo pasiÅ«lymo vertinimo bei neatitikimų, susijusių su Sutarties vykdymu. Susitikimo metu susitarta, kad dėl Sutarties vykdymo aspektų CPVA atliks papildomÄ Projekto patikrÄ vietoje ir patikrins atskiruose Projekto vykdytojo dokumentuose nurodytus defektus ir jų priskyrimÄ netinkamam Sutarties vykdymui dėl ko galimai nebuvo laikytasi Sutarties sÄ lygų. 8.1.

CPVA pakartotinai nustatė, jog pareiÅ¡kėja padarė PirmÄ jį pažeidimÄ . 8.2. CPVA taip pat pakartotinai nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad Rangovas buvo pripažintas laimėtoju, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos neteisėti veiksmai pasiÅ«lymų vertinimo metu neturėjo įtakos Pirkimo rezultatams, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimÄ , kaip jis suprantamas pagal Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punktÄ .

9. CPVA 2020 m. vasario 28 d. kreipėsi į VK, prašydama paaiškinti, ar CPVA sprendimas dėl pažeidimo toje dalyje, kiek ji susijusi su tinkamu rangos sutarties vykdymu, yra tinkama, t. y., ar VK pritaria, kad pažeidimo tyrimo metu turi būti pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis būtent CPVA nustatyta netinkamai rangos sutarties metu įvykdytų darbų suma (166 326 Eur) ir kitos korekcijos nėra taikomos. CPVA prašė nurodyti, kaip sprendime dėl pažeidimo turi būti nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma ir kokiu pagrindu.

Be to, CPVA nepasiekė pozicija dėl pirkimo ir taikomos korekcijos, o kadangi Pastebėjimas ir rekomendacija yra pateikti CPVA, Å¡i prašė VK pateikti jos pozicijÄ tiesiogiai. VK 2020 m. vasario 28 d. el. laiÅ¡ku nurodė, jog „audito rekomendacija bus laikoma įgyvendinta, kai veiksmai bus atlikti dėl visų darbų / sprendinių, lemiančių finansuojamo objekto trÅ«kumus. Dėl konkrečių veiksmų, pvz. apimties ir/ar rÅ«Å¡ies (grÄ Å¾inimas / iÅ¡taisymas), sprendžia įgyvendinančioji institucija.

Dėl vieÅ¡ojo pirkimo AI vertinimas nesikeičia.“ 10. CPVA 2020 m. kovo 2 d. priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamÄ 1 SprendimÄ , kuriuo, be kita ko, nustatė PirmÄ jį („Projekto vykdytojas Pirkimo sÄ lygose nustatęs 2-4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to Å«kio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia, pažeidė VPÄ® 3 str. 1 d, nurodytÄ lygiateisiÅ¡kumo principÄ , 32 str. 3 d. ir 47 str. 2 d. 1 p.“) ir AntrÄ jį („Projekto vykdytojas, leisdamas Tiekėjui pakeisti PasiÅ«lymÄ (kaip tai supranta VK), pažeidė VPÄ® 3 str. 1 d. lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus, 39 str. 1 ir 2 d. 2 p. nuostatas“) pažeidimus bei nustatė 25 proc. dydžio nuo sutarties vertės finansinė korekcijÄ .

Dėl Antrojo pažeidimo, CPVA nuomone, turi bÅ«ti taikytina 25 proc. pataisos norma. Gairių 1.3 dalies 4 pastraipoje nurodyta, kad nustačius kelis skirtingus pažeidimus, susijusius su ta pačia pirkimo procedÅ«ra, finansinės korekcijos nėra sudedamos. Tokiais atvejais vertinamas sunkiausias pažeidimas ir taikant Å¡ioje Gairėse nurodytas nuostatas nustatoma vienodo dydžio norma. Todėl CPVA tinkamomis finansuoti iÅ¡laidomis nepripažino 25 proc. nuo Sutarties vertės, tenkančios projektui. 10.1. Atkreiptinas dėmesys, jog CPVA, nustatydama AntrÄ jį pažeidimÄ , konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad Rangovas, po ilgų susiraÅ¡inėjimų su PerkančiÄ ja organizacija (pareiÅ¡kėja) bei po jos neteisėto siÅ«lymo naudoti Techniniame projekte nurodytÄ Å¡ilumos siurblį, pakeitė pasiÅ«lymÄ taip, kad jis iÅ¡ neatitinkančio Pirkimo sÄ lygas tapo atitinkančiu, todėl CPVA vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies pažeidimo bei atsižvelgiant į tai, kad Rangovas buvo pripažintas laimėtoju, darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos neteisėti veiksmai pasiÅ«lymų vertinimo metu neturėjo įtakos Pirkimo rezultatams, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punktÄ .

Tačiau Sprendime nurodyta, jog VK su tokiu vertinimu nesutiko ir vertino, kad aplinkybė, jog iÅ¡ pirminio Rangovo pasiÅ«lymo pareiÅ¡kėja negalėjo įsitikinti, kad Rangovo pasiÅ«lymas atitinka Pirkimo sÄ lygas ir tai parodo pasiÅ«lymų vertinimo metu vykęs susiraÅ¡inėjimas dėl pasiÅ«lymo atitikties Pirkimo sÄ lygoms. Todėl VK manė, kad pareiÅ¡kėja, leidusi pakeisti pirminiame pasiÅ«lyme nurodytÄ siurblį į Techniniame projekte nurodytÄ , Rangovui leido pakeisti pasiÅ«lymÄ taip, kad jis iÅ¡ neatitinkančio Pirkimo sÄ lygas tapo atitinkančiu Pirkimo sÄ lygas ir todėl darė iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du buvo pažeistos VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte bei VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principai. 10.2.

CPVA nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad VK pateikė PastebėjimÄ ir rekomendacijÄ , o vėliau ir nesutikimÄ , vadovaujantis IÅ¡laidų deklaravimo taisyklėmis, daroma iÅ¡vada, kad VK pateiktos rekomendacijos neįgyvendinimas (Å¡iuo atveju – pažeidimo ir VK siÅ«lomos finansinės korekcijos nenustatymas) turi įtakos iÅ¡laidų deklaracijų rengimui ir teikimui Europos Komisijai. 10.3. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, bei siekiant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (neprarasti dalies Lietuvai skirtos Europos SÄ jungos paramos), CPVA konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programÄ , taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 9.3.7 punktais, CPVA, kaip įgyvendinančiajai institucijai pavesta atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus, CPVA turi atlikti pažeidimo tyrimÄ ir nustatyti pažeidimÄ bei finansinę korekcijÄ , kaip tai nurodyta VK Pastebėjime ir rekomendacijoje.

Todėl atsakovė konstatavo, jog pareiÅ¡kėja padarė AntrÄ jį pažeidimÄ . 11. 2020 m. kovo 2 d. buvo priimti skundžiami 2 ir 3 Sprendimai, kuriais buvo nurodyta grÄ Å¾inti lėšas (2 Sprendimu nurodyta grÄ Å¾inti 1 526 291,93 Eur, 3 Sprendimu – 2 416 942,97 Eur). VI 1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti CPVA 1 SprendimÄ , kuriuo buvo nustatyti Pirmasis ir Antrasis pažeidimai, bei atitinkamai panaikinti 2 ir 3 Sprendimus, kuriais buvo susigrÄ Å¾intos Projekto lėšos (žr.

Å¡io teismo sprendimo V skyriaus 10 ir 11 punktus).

2. Apie PirmÄ jį pažeidimÄ ir jam pritaikytÄ finansinę pataisÄ 2.1. Apie PirmÄ jį pažeidimÄ Teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad Pirmasis pažeidimas, t. y. „Projekto vykdytojas Pirkimo sÄ lygose nustatęs 2-4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to Å«kio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia, pažeidė VPÄ® 3 str. 1 d, nurodytÄ lygiateisiÅ¡kumo principÄ , 32 str. 3 d. ir 47 str. 2 d. 1 p.“, yra nustatytas ne tik atsakovės, VK, bet ir bendrosios jurisdikcijos teismo.

Antai, LapT 2016 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog Pirkimo sÄ lygų 54 punkto kriterijaus Nr. 2-4 pastabos nustatytos pažeidžiant teisės aktus. LapT minėtoje nutartyje, be kita ko, nutarė panaikinti Pirkimo sÄ lygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2-4 pastabas, nustatančias, kad „paraiÅ¡kas teikiant Å«kio subjektų grupei, atitinkamas kriterijus bus vertinamas to jungtinės veiklos partnerio, kurio įsipareigojimų vertės dalis yra didžiausia (jei pagal jungtinės veiklos sutartį partnerių įsipareigojimų vertės dalys lygios – vertinamas tas partneris, kurio bendrasis mokumo koeficientas, nurodytas pirkimo sÄ lygų 26.4 p., yra didžiausias); jei paraiÅ¡kÄ teikia Å«kio subjektų grupė, nurodomas įvykdytų sutarčių skaičius to partnerio, kuris atliks ((duomenys neskelbtini)) vandens filtravimo ir paÅ¡ildymo sistemų diegimÄ pagal ketinamÄ Å¡iuo pirkimu sudaryti sutartį; jeigu (duomenys neskelbtini) vandens filtravimo ir paÅ¡ildymo sistemų diegimÄ atliks subrangovai, tiekėjui pagal kriterijų Nr. 4, nebus skiriami balai kvalifikacinėje atrankoje“.

Tačiau pareiÅ¡kėja Å¡ioje administracinėje byloje atkreipia dėmesį, kad LapT minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, jog „Pripažinus aptartas kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2-4 pastabas neteisėtomis, spręstina dėl teisinių pasekmių, kadangi perkančioji organizacija, nepaisant teisme ginčijamų pirkimo sÄ lygų, tęsė pirkimo procedÅ«ras (CPK 179 str. 3 d.). Pažymėtina, kad tiekėjų kvalifikacijos vertinimas pagal 54 punkte nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančiosios organizacijos buvo nustatytas kaip fakultatyvus minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimas, siekiant atrinkti tinkamiausius tiekėjus pirkimo tikslui pasiekti.

Pirkimo sÄ lygų 53 punktas nustato, kad tuo atveju, jei paraiÅ¡kas pateikė 8 ar mažiau tiekėjų arba po kvalifikacijos vertinimo atmetus tiekėjus, kurių kvalifikacija neatitiko nustatytų reikalavimų, liko 8 ar mažiau tiekėjų, pateikti pasiÅ«lymus kviečiami visi likę tiekėjai ir kvalifikacinė atranka nebevykdoma. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė nurodė, kad pirkimo sÄ lygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitiko 8 tiekėjai, todėl kvalifikacinė atranka pagal pirkimo sÄ lygų 54 punktÄ , Å¡io punkto pastabas nebuvo vykdoma.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirkimo sÄ lygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2-4 pastabų pripažinimas neteisėtomis ir paÅ¡alinimas iÅ¡ pirkimo sÄ lygų atsakovės priimtiems sprendimams neturi įtakos, nepaneigia jų teisėtumo, nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių nei ginčo pirkimo dalyviams, nei apeliantėms. Panaikinus pirkimo sÄ lygų 54 punkto ginčo pastabas, kurios ginčo konkurse realiai nebuvo pritaikytos, nėra pagrindo panaikinti nei konkurso sÄ lygų, nei jo rezultatų, ne spręsti dėl konkurso pasekmių.“ PareiÅ¡kėjos nuomone, tai rodo, kad Pirmasis pažeidimas yra formalus, todėl buvo leista vykdyti PirkimÄ , nes Pirmasis pažeidimas, esÄ , jokių padarinių nesukėlė.

Å ioje byloje vertinant, jog LApT nutartis yra įsiteisėjusi ir turi res judicata galiÄ , darytina iÅ¡vada, kad aplinkybės, jog pareiÅ¡kėja padarė PirmÄ jį pažeidimÄ Ä¯rodinėti papildomai nereikia. LApT sprendė konkrečiÄ situacijÄ , kurioje ieÅ¡kovė prašė teismo pripažinti neteisėtomis ir panaikinti vieÅ¡ojo pirkimo (duomenys neskelbtini) sÄ lygų punktus, kvalifikacinės atrankos kriterijų pastabas; pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 23 d. bei 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimus dėl atsisakymo patikslinti pirkimo sÄ lygas; pripažinti pirkimo sÄ lygas neteisėtomis; nutraukti pirkimo procedÅ«ras.

LApT nustatęs, kad Pirkimo sÄ lygos (tiek kiek tai susiję su Pirmuoju pažeidimu) yra nustatytos pažeidžiant VPÄ® nuostatas, toliau sprendė dėl tokio pažeidimo pasekmių vertinant byloje iÅ¡keltus reikalavimus. CPVA atlikto vertinimo apimtis, lyginant su LApT pasekmių vertinimu, nesutampa, nes CPVA nesprendė, ar turi bÅ«ti nutrauktas Pirkimas, ar turi bÅ«ti panaikintos Pirkimo sÄ lygos, kurios nustatytos pažeidžiant VPÄ® nuostatas ir kt. CPVA vertino Pirkimo sÄ lygos (Pirmasis pažeidimas) neatitikimÄ VPÄ® nuostatoms, ir nustačiusi, kad VPÄ® pažeistas ir toks pažeidimas galėjo turėti įtakos Pirkimo rezultatams, t. y.

Pirkime galėjo nesudalyvauti tiekėjai, kurie galėjo pasiÅ«lyti Pirkimo objektÄ , bet jiems buvo draudžiama sumuoti pajėgumus. Nustačius faktinių aplinkybių visumÄ , pažeistÄ teisės aktÄ , t. y. Å¡iuo atveju – VPÄ®, ir aplinkybę, kad tokios Pirkimo sÄ lygos galėjo atgrasinti potencialius tiekėjus dalyvauti Pirkime, nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas formalus pažeidimas. Be to, pabrėžtina, kad „viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiÅ¡kai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobÅ«džio“ (taip nurodoma naujosiose Gairėse, tačiau atsižvelgiant į anksčiau priimtus Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendimus, minimus Å¡iame tekste toliau, todėl jas galima Å¡iuo aspektu taikyti).

Vadinasi, nesutiktina su pareiškėjos pozicija, kad Pirmasis pažeidimas yra formalus, už kurį būtų neskiriama jokia finansinė pataisa. Ypač pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 28 d. sprendime adm. byloje Nr. eA-1096-858/2017 konstatavo, jog: „Šiuo atveju vien tik aplinkybė, kad nebuvo įvertinta, ar kilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, jog neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių.

Pastebėtina, kad net ir formalÅ«s pirkimo dokumentų trÅ«kumai faktiÅ¡kai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo vieÅ¡ajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamÄ pasiÅ«lymÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad skaidrumo, vieÅ¡umo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindÄ taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trÅ«kumai paprastai negali bÅ«ti laikomi mažareikÅ¡miais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013).

PanaÅ¡aus požiÅ«rio laikosi ir ESTT, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius SÄ jungos interesus (žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Airija prieÅ¡ KomisijÄ , C‑199/03, Rink. p. I‑8027, 31 punktÄ , 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ Ministre de l?Intérieur, de l?Outre-mer, del Collectivités territoriales et de l?Immigration prieÅ¡ Chambre del commerce et d?industrie de l?Indre, C-465/10). Taigi, iÅ¡ formuojamos ES ir nacionalinių teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali bÅ«ti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų bÅ«ti laikomas mažareikÅ¡miu.

Be to, teigiant, kad buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys principai, nėra reikalaujama atlikti išsamių ekonominių skaičiavimų. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas, ar nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad netinkama finansuoti pripažintina suma yra akivaizdžiai neproporcinga nurodytam pažeidimui.“ 2.2.

Apie Pirmajam pažeidimui pritaikytÄ finansinę pataisÄ 1 Sprendimu už PirmÄ jį pažeidimÄ nutarta taikyti 5 proc. finansinę pataisÄ nuo sutarties vertės, t. y. nuo 16 579 562,52 su PVM, kuriÄ sudaro 828 978,13 Eur. PareiÅ¡kėjos teigimu, finansinė pataisa (korekcija) už šį pažeidimÄ turėjo bÅ«ti skirta mažesnė ar visai neskirta. Teismas nesutinka su tokiu vertinimu, nes, kaip minėta, nustačius faktinių aplinkybių visumÄ , pažeistÄ teisės aktÄ , t. y. Å¡iuo atveju – VPÄ®, ir aplinkybę, kad tokios Pirkimo sÄ lygos galėjo atgrasinti potencialius tiekėjus dalyvauti Pirkime, nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas formalus pažeidimas.

Be to, pabrėžtina, kad „viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiÅ¡kai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobÅ«džio“. Be to, Å¡iuo atveju nėra aktualu, ar turėjo bÅ«ti taikomos senosios ar naujosios Gairės: Pirmajam pažeidimui yra pritaikyta minimali 5 proc. finansinė pataisa, kokia numatyta Gairėse. Teismo vertinimu, Pirmojo pažeidimo kvalifikavimas ir 5 proc. finansinė pataisa pritaikyta tinkamai, nes iÅ¡ esmės dėl panaÅ¡aus pažeidimo pirkimo sÄ lygose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 28 d. sprendime adm. byloje Nr. eA-1096-858/2017 pritarė CPVA pritaikytai 5 proc. finansinei pataisai.

Minėtame sprendime LVAT pasisakė apie Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakyme Nr. 1K-173 (toliau – ir Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos), taip pat apie jų 26 punkte nurodytÄ reguliavimÄ , kad institucija, nustatydama pažeidimÄ , susijusį su pirkimu ir kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti iÅ¡laidų, vadovaujasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų SÄ jungos iÅ¡laidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principÄ , kai nesilaikyta vieÅ¡ojo pirkimo taisyklių, nustatymo (angl. k.

„Guidelines for determining financial corrections to be made by the Commission to expenditure financed by the Union under shared management, for non-compliance with the rules on public procurement“) bei Finansinių korekcijų taikymo apraÅ¡u (Rekomendacijų 8 priedas): „Vertindama pareiÅ¡kėjui taikytos priemonės teisėtumÄ ir pagrįstumÄ teisėjų kolegija pabrėžia, kad Gairių taikymÄ numato Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktas, įtvirtinantis, kad institucija, nustatydama pažeidimÄ , susijusį su pirkimu ir kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti iÅ¡laidų, vadovaujasi Gairėmis bei Finansinių korekcijų taikymo apraÅ¡u.

Gairės taip pat numato, kad, jeigu valstybės narės nustato pažeidimų, jos turi atlikti reikiamas pataisas. Valstybių narių kompetentingoms institucijoms rekomenduojama taikyti tuos pačius kriterijus ir normas, taisant savo tarnybų nustatytus pažeidimus, nebent jos taiko griežtesnius standartus. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Gairių tikslus ir turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad Gairėse yra nustatytos orientacinės finansinės korekcijos (pataisos) ir jų priede pateiktas nebaigtinis atvejų, kada taikomos finansinės korekcijos, sÄ raÅ¡as.

Å iame kontekste teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog Gairės, kuriomis vadovavosi atsakovas spręsdamas dėl tinkamų finansuoti iÅ¡laidų, negali bÅ«ti laikomomis imperatyviomis ir vienareikÅ¡miÅ¡kai privalomomis. Tai, kad minėtas Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktas numatė, kad institucija, nustatydama pažeidimÄ , susijusį su pirkimu ir kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti iÅ¡laidų, vadovaujasi Gairėmis, nekeičia Gairių teisinio pobÅ«džio.

Tokia iÅ¡vada iÅ¡plaukia iÅ¡ įprastinės žodžio „rekomendacija“ reikÅ¡mės ir teisinėje, ir bendrinėje kalboje. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir sisteminis Gairių turinio vertinimas, taip pat Gairių pobÅ«dis. Teisėjų kolegija pastebi, jog analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo padaręs ir vertindamas apie prieÅ¡ tai galiojusias gaires – Europos Komisijos parengtas Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gaires (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES).

Vertindamas nurodytÄ gairių redakcijÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat akcentavo, jog nustačius VPÄ® pažeidimÄ proporcingas finansinis poveikis apskaičiuojamas vadovaujantis bÅ«tent gairėmis, jose nustatytas rekomenduojamas pataisos dydis, gairės pagal savo pobÅ«dį negali bÅ«ti laikomos imperatyviomis ir vienareikÅ¡miÅ¡kai privalomomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013). Taigi atsakovui taikant Gaires ir sprendžiant dėl netinkamų finansuoti pripažintinų iÅ¡laidų yra paliekama diskrecijos teisė.

Tačiau nors atsakovas turi tam tikrÄ laisvę nustatyti korekcijos dydį, iÅ¡lieka galimybė vertinti, ar parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo adekvatus padarytiems pažeidimams. Todėl vien ta aplinkybė, kad nustatant finansinės korekcijos dydį buvo remiamasi Gairėmis, savaime nelemia priimtų sprendimų neteisėtumo, kadangi teismas turi įvertinti, ar remiantis Gairėmis nustatytas finansinės korekcijos dydis yra adekvatus padarytiems pažeidimams. Kiek tai susiję su pripažintomis netinkamomis finansuoti lėšomis, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Gairių 1.3 punkte nurodyti kriterijai, taikomi sprendžiant, kokiÄ pataisos normÄ taikyti.

Gairėse nustatytos 5, 10, 25 ir 100 % pataisų normos, taikomos sutarties iÅ¡laidoms. Jomis atsižvelgiama į pažeidimo sunkumÄ ir proporcingumo principÄ . Å ios pataisų normos taikomos, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Pažeidimo, susijusio su vieÅ¡ojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, sunkumas ir susijęs finansinis poveikis SÄ jungos biudžetui vertinamas atsižvelgiant į Å¡iuos veiksnius: konkurencijos lygį (Komisija prieÅ¡ ItalijÄ , [2008], Rink. p. I-619. 5 SECAP SpA ir Santorso Soc. prieÅ¡ Comune di Torino, [2008] Rink. p. I-3565;

Komisija prieÅ¡ AirijÄ , [2007], Rink. p. I-9777), skaidrumo ir vienodo požiÅ«rio principus. Kai taisyklių nesilaikymas atgraso galimus konkurso dalyvius arba kai nesilaikant taisyklių sutartis sudaroma ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo bÅ«ti sudaryta – tai ženklas, kad pažeidimas yra sunkus. Kai pažeidimas yra tik formalaus pobÅ«džio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, pataisos nedaromos. Kai nustatomi keli tos pačios konkurso procedÅ«ros pažeidimai, pataisų normos nesudedamos, o pataisos norma (5, 10, 25 arba 100 %) nustatoma pagal sunkiausiÄ pažeidimÄ .

Jeigu tam tikros rūšies pažeidimas ištaisomas, bet valstybė narė nesiima tinkamų taisomųjų priemonių dėl kitų su tos pačios rūšies pažeidimu susijusių konkurso procedūrų, finansinių pataisų normos gali būti padidintos (pvz., iki 10, 25 arba 100 %). 100 % finansinė pataisa gali būti taikoma sunkiausiais atvejais, kai dėl pažeidimo teikiama pirmenybė tam tikram (-iems) konkurso dalyviui (-iams) ar kandidatui (-ams) arba pažeidimas susijęs su sukčiavimu, kurį nustatė kompetentingos teisminės ar administracinės įstaigos.

Vertindama pareiÅ¡kėjo argumentus dėl proporcingumo principo pažeidimo teisėjų kolegija pažymi, kad Gairės už pareiÅ¡kėjo padaryto pobÅ«džio pažeidimus numato 25, 10 ar 5 proc. vienodo dydžio normos taikymÄ , atsižvelgiant į pažeidimo sunkumÄ . PareiÅ¡kėjo padaryti pažeidimai, juos vertinant Gairėse įtvirtintų kriterijų kontekste, nelaikytini sunkiais, pareiÅ¡kėjui buvo pritaikyta mažiausia Gairėse numatyta norma. Å iuo atveju buvo atsižvelgta į tai, kad visi pirkime dalyvavę dalyviai atitiko nurodytÄ reikalavimÄ ir nei vieno dalyvio pasiÅ«lymas Å¡iuo pagrindu nebuvo atmestas, pasiÅ«lymus pateikė trys dalyviai.

Taigi Å¡ios aplinkybės buvo vertintos sprendžiant netinkamų finansuoti iÅ¡laidų apimties.“ Taigi, Å¡ioje byloje taip pat CPVA atsižvelgė, kad visi 8 dalyviai Pirkime atitiko reikalavimus, nė vieno pasiÅ«lymas dėl neteisėtų Pirkimo sÄ lygų nebuvo atmestas, todėl pritaikyta 5 proc. minimali finansinė pataisa yra teisėta bei pagrįsta. 2.3. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad 1 Sprendimas dalyje apie PirmÄ jį pažeidimÄ ir jam pritaikytÄ finansinę pataisÄ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

3. Apie AntrÄ jį pažeidimÄ ir jam pritaikytÄ finansinę pataisÄ 3.1. Apie AntrÄ jį pažeidimÄ Paminėtina, kad atsakovė 1 Sprendime, nusileisdama trečiajam suinteresuotam asmeniui VK, konstatavo Antrojo pažeidimo buvimÄ , t. y. „Projekto vykdytojas, leisdamas Tiekėjui pakeisti PasiÅ«lymÄ (kaip tai supranta VK), pažeidė VPÄ® 3 str. 1 d. lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus, 39 str. 1 ir 2 d. 2 p. nuostatas“. Å iame kontekste paminėtina, kad VK Pastebėjime (žr. Å¡io teismo sprendimo V skyriaus 3.2 punktÄ ) nurodė, jog pirkimo dokumentų 95 punkte nurodyta, kad ekonominio naudingumo vertinimas bus atliekamas pagal vertinimo kriterijus ir jų lyginamuosius svorius, nurodytus Pirkimo sÄ lygų 96 punkte.

Pirkimo sÄ lygų 96 punkto 2.6 papunktyje numatytas vienas iÅ¡ ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – siÅ«lomo (siÅ«lomų) Å¡ilumos siurblio (siurblių) metinis naudingumo koeficientas (SPF), kuris pagal standartÄ LST EN 15450:2008 „Pastatų Å¡ildymo sistemos. Å ildymo sistemų su Å¡ilumos siurbliais projektavimas“ turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 4,00 ir turi bÅ«ti skaičiuojamas vadovaujantis projektinėmis eksploatacinėmis sÄ lygomis. Vertinant Rangovo pasiÅ«lymÄ nustatytÄ , kad pasiÅ«lyto Å¡ilumos siurblio (duomenys neskelbtini) deklaruotas metinis naudingumo koeficientas (SPF) buvo paskaičiuotas ne pagal projektinės eksploatacines sÄ lygas ir Rangovas savo 2015 m. rugsėjo 14 d. pasiÅ«lyme Nr. 15C-0802 nurodė įrenginio Å¡ildymo naudingumo koeficiento (COP), bet ne metinio naudingumo koeficiento (SPF) reikÅ¡mę.

PareiÅ¡kėja paprašė patikslinti PasiÅ«lymÄ . Ä®vertinusi Rangovo pateiktus paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kėja nustatė, kad pasiÅ«lytas Å¡ilumos siurblys (duomenys neskelbtini) kaip atskiras įrenginys neatlieka visų prie Pirkimo sÄ lygų pridėto 2015 m. UAB (duomenys neskelbtini) parengto techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) specifikacijoje numatytų funkcijų, todėl jam reikalinga papildoma įranga, kurios Tiekėjas nebuvo nurodęs savo pasiÅ«lyme. Nustačiusi neatitikimÄ , pareiÅ¡kėja paprašė RangovÄ pakeisti PasiÅ«lymÄ taip, kad Pirkimo dokumentų neatitinkantis pasiÅ«lymas tapo atitinkantis Pirkimo dokumentų reikalavimus ir buvo paskelbtas laimėjusiu.

Rangovui po visų paaiÅ¡kinimų buvo leista vietoje iÅ¡ pradžių siÅ«lyto Å¡ilumos siurblio (duomenys neskelbtini) nurodyti Techniniame projekte pateiktÄ siurblį. VK padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja, apribodama Å«kio subjektų dalyvavimÄ Pirkime ir leisdama Rangovui pakeisti PasiÅ«lymÄ , nesilaikė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 ir 2 dalių 2 punkto bei 47 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Teismo vertinimu, Rangovo pasiÅ«lymas, siÅ«lant Å¡ilumos siurblį (duomenys neskelbtini), neatitiko Pirkimo sÄ lygų, todėl buvo suderintas, atitinkamai pagrįstai buvo konstatuotas Antrasis pažeidimas VPÄ® nuostatų kontekste.

Neaktualus pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimas, jog, siÅ«lydamas (duomenys neskelbtini) Å¡ilumos siurblį, Rangovas teikė geresnį pasiÅ«lymÄ nei to reikėjo pagal Pirkimo sÄ lygas. Vėlesnis pasiÅ«lymo patikslinimas sumažinant Å¡ilumos siurblio naudingumo koeficientÄ iki techniniame projekte numatytos reikÅ¡mės, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirminiame pasiÅ«lyme nurodytas siurblys be techninių korekcijų negalėjo veikti, laikytinas pasiÅ«lymo keitimu, kaip tai numato VPÄ® 39 straipsnio 1 dalis.

Å iame kontekste paminėtina, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad 1 Sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad VAÄ® 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobÅ«džio normos, suponuojančios normos adresatui – vieÅ¡ojo administravimo subjektui – privalomÄ elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., 2012 m. balandžio 2 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015), o reikalavimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui motyvuoti priimamÄ sprendimÄ yra taikomas visose vieÅ¡ojo administravimo srityse (žr. 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1334/2013).

Taip pat laikomasi nuostatos, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009; 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-822-1440/2014; 2014 m. kovo 25 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.).

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14).

Vertinant individualaus administracinio akto atitikimÄ motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali bÅ«ti pripažįstamas visiÅ¡kai nemotyvuotu. VisiÅ¡kas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktÄ , neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais vieÅ¡ojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktÄ , kai kyla ginčas teisme) (pvz., žr. 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015).

Vis dėlto kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, tai yra, bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias konkretaus sprendimo priėmimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-492-1205/2014).

Žvelgiant į ginčijamÄ sprendimÄ matyti, kad jame yra nurodyti teisės aktai, pagrindimas, nulėmęs sprendimo dėl paramos iÅ¡laidų finansavimo priėmimÄ . IÅ¡ skundžiamo akto yra aiÅ¡kus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Skundžiamo akto turinys ir forma objektyviai negalėjo sutrukdyti pareiÅ¡kėjai įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į (galbÅ«t) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ , kÄ iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėja ir padarė pateikdamas skundÄ administraciniam teismui. 3.2.

Apie Antrajam pažeidimui pritaikytÄ finansinę pataisÄ Antrajam pažeidimui buvo pritaikyta 25 proc. finansinė pataisa, iÅ¡ esmės vadovaujantis naujosiomis Gairėmis. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakyme Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 7 priede „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡as“ (toliau – ir ApraÅ¡as) (galiojusiame skundžiamų Sprendimų priėmimo metu) buvo įtvirtinta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimÄ , vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų SÄ jungos iÅ¡laidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principÄ , kai nesilaikyta vieÅ¡ojo pirkimo taisyklių, nustatymo (6 p.), o naujosios Gairės minėto ApraÅ¡o 6 punkte buvo numatytos tik nuo 2020 m. birželio 16 d.

Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal taikytinas senÄ sias Gaires galėtų bÅ«ti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti iÅ¡laidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas (iÅ¡skyrus tarptautinį pirkimÄ ) nekelia tarptautinio susidomėjimo (pvz., vertinama, ar kitose valstybėse narėse esantys Å«kio subjektai siekė pateikti pasiÅ«lymÄ dėl pirkimo, arba, kai apie tai nėra duomenų, vertinama, ar tokie Å«kio subjektai dalyvavo vykdant panaÅ¡ius pirkimus (vadovaujantis turima informacija apie analogiÅ¡kus projektus) ir kt.) (10.1 p.); ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama, ar sudarytos sÄ lygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiÅ«lymÄ , pateiktų pasiÅ«lymų skaičius ir kt.) (10.2 p.); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiÅ«lymų (10.3 p.); ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobÅ«dį ir sunkumÄ , laikantis proporcingumo principo įgyvendinančiosios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė) (10.4 p.).

Įžanginėje senųjų Gairių dalyje nurodyta, kad Gairių 2 skirsnyje apraÅ¡ytos pažeidimų rÅ«Å¡ys yra dažniausiai nustatytos pažeidimų rÅ«Å¡ys. Kiti tame skirsnyje nenurodyti pažeidimai turėtų bÅ«ti taisomi pagal proporcingumo principÄ ir, jei įmanoma, pagal analogijÄ su Å¡iose senosiose Gairėse nustatytomis pažeidimų rÅ«Å¡imis. Senųjų Gairių 2 skirsnio 2.2 punkto „PasiÅ«lymo vertinimas“ 17 eilutėje nurodyta, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija leidžia konkurso dalyviui ir (arba) kandidatui pakeisti savo pasiÅ«lymÄ , kai pasiÅ«lymai vertinami, taikoma 25 proc. pataisa, kuri gali bÅ«ti sumažinta iki 10 arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumÄ .

Taigi, tokio pobÅ«džio pirkimų procedÅ«rų pažeidimas, kai vertinimo etape yra keičiami tiekėjų pasiÅ«lymai, Europos Komisijos yra pripažintas kaip vienas iÅ¡ dažniausiai nustatomų pažeidimų, už kuriuos įprastai taikoma pakankamai ženkli finansinė korekcija (25 proc. nuo pirkimo sutarties kainos), kuri gali bÅ«ti Å¡velninama atsižvelgiant į konkretaus atvejo sunkumÄ Å¡velninančias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, siurblio keitimas pasiÅ«lymo etape negali bÅ«ti laikomas tik formaliu, neužtraukiančiu finansinės pataisos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Å¡is pažeidimas viso pirkimo kontekste pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nėra didelis, kad net atsakovė jį vertino nevienareikÅ¡miÅ¡kai, finansinė korekcija už AntrÄ jį pažeidimÄ turi bÅ«ti 5 proc. nuo finansavimo sumos (žr. panaÅ¡iÄ finansinės pataisos dydžio vertinimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį adm. byloje Nr. eA-1604-520/2020).

4. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, t. y. 1 Sprendimas keistinas už PirmÄ jį ir AntrÄ jį pažeidimus taikant bendrÄ 5 proc. finansinę pataisÄ nuo sutarties vertės, t. y. nuo 16 579 562,52 su PVM, kuriÄ sudaro 828 978,13 Eur, o 2 ir 3 Sprendimai naikintini, įpareigojant atsakovę priimti naujÄ sprendimÄ apie grÄ Å¾intinas lėšas.

5. PareiÅ¡kėja taip pat pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 13 708,10 Eur. Kaip įrodymÄ pareiÅ¡kėja pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo realumÄ patvirtina (duomenys neskelbtini) banko 2020 m. rugsėjo 8 d. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjos atstovas 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti papildomas bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 5 517,60 Eur. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje už teisines paslaugas Serija (duomenys neskelbtini) detalizuojama, jog už Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apeliacinio proceso dokumentų analizę praÅ¡oma atlyginti 720 Eur, už Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apeliacinio proceso dokumentų analizę praÅ¡oma atlyginti 600 Eur, už skundo parengimÄ â€“ 2940 Eur, už skundo derinimÄ 300 Eur.

Mokėjimo tikrumÄ patvirtina 2020 m. gegužės 22 d. mokėjimas (pervedimo paskirtyje nurodoma sÄ skaita Serija (duomenys neskelbtini)).

6. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos.

7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Sprendžiant, ar praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso Å¡alies iÅ¡laidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso Å¡alis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas iÅ¡laidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti ne tik praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo, bet ir iÅ¡laidų paskaičiavimÄ ir pagrindimÄ (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009).

Taigi teismui turi bÅ«ti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, praÅ¡antis, jog jam iÅ¡ kitos Å¡alies bÅ«tų priteistas patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas iÅ¡laidas (LVAT 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-887-552/2017). Atkreiptinas dėmesys, jog už skundo rengimÄ (derinimas Å¡iuo atveju laikytinas sudedamÄ ja „skundo rengimo“ dalimi) praÅ¡oma atlyginti iÅ¡laidas ir 2020 m. rugsėjo 8 d. ir 9 d. praÅ¡ymuose, tačiau rugsėjo 9 d. praÅ¡yme detalizuota, jog už jo rengimÄ atlygintina suma – 2940 Eur (be PVM, su PVM – 3 557,4 Eur).

Skundas teismui pateiktas 2020 m. balandžio 2 d., todėl Å¡iuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1358,6 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, jog už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį taikytinas koeficientas – 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo rengimÄ Å¡iuo atveju bÅ«tų – 3 396,5 Eur. PraÅ¡oma priteisti suma už skundo parengimÄ virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytÄ dydį, todėl mažintina iki 3 300 Eur.

Tačiau pažymėtina, jog 2020 m. balandžio 3 d. sÄ skaitoje faktÅ«roje Serija (duomenys neskelbtini) nurodytos iÅ¡laidos už civilinių bylų analizę Å¡iuo atveju negali bÅ«ti priteistinos, kadangi pareiÅ¡kėja nepagrindė jų sÄ sajumo ir (ar) skirtumo su Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytomis iÅ¡laidomis už teisines konsultacijas, pasiruoÅ¡imÄ posėdžiui ir t. t., t. y. nesiejo jų su paslaugomis, nurodytomis pareiÅ¡kėjos 2020 m. rugsėjo 8 d. praÅ¡yme atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atitinkamai Å¡ios iÅ¡laidos bus vertinamos nagrinėjant minėtame 2020 m. rugsėjo 8 d. praÅ¡yme nurodytas skiltis (pvz., „bylos medžiagos analizė, aktualių bylos klausimų aptarimas su klientu“ ir kt.). Konstatuotina, jog už iÅ¡laidas, nurodytas 2020 m. balandžio 3 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Serija (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės priteistina 3 300 Eur.

8. Minėta, jog 2020 m. rugsėjo 8 d. praÅ¡yme pareiÅ¡kėja praÅ¡o atlyginti 13 708,10 Eur. Pažymėtina, jog praÅ¡yme tarp suteiktų paslaugų nurodyti „skundo rengimas“ ir „skundo derinimas su klientu“. Å ios iÅ¡laidos teismo jau buvo nagrinėtos aukščiau, todėl Å¡iuo atveju laikytina, jog praÅ¡oma atlyginti suma – 10 408,1 (13 708,10 Eur (praÅ¡oma suma) – 3 300 Eur (priteista suma už skundo rengimÄ ir derinimÄ )). PareiÅ¡kėja praÅ¡o atlyginti iÅ¡laidas už, be kita ko, bylos medžiagos analizę, įrodymų rinkimÄ , atsakovės ir teismų dokumentų analizę (Atkreiptinas dėmesys, jog tokios teisinės paslaugos, kaip susipažinimas su įrodymais ar kita bylos medžiaga yra laikomos skundo parengimo proceso sudedamÄ ja dalimi, todėl atskirai nevertinamos).

Rekomendacijų 8.19 punkte reglamentuota, jog už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ taikytinas koeficientas 0,1. Minėta, jog skundas teismui pateiktas 2020 m. balandžio 2 d., todėl Å¡iuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m.

IV ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1358,6 Eur. PareiÅ¡kėja nedetalizavo, kiek truko nurodytos teisinių konsultacijų teikimo paslaugos, tačiau iÅ¡ 2020 m. balandžio 3 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Serija (duomenys neskelbtini) matyti, jog civilinių bylų (susijusių su nagrinėjama byla) analizė truko 22 val. Laikytina, jog Å¡iuo atveju tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja detalizavo teisinių paslaugų teikimo trukmę. Atsižvelgiant į tai, jog už vienÄ teisinių konsultacijų valandÄ taikytinas koeficientas – 0,1 maksimali priteistina suma už valandÄ tokių paslaugų Å¡iuo atveju bÅ«tų 135,86 Eur (0,1 x 1358,6 Eur).

Atitinkamai maksimali priteistina suma už nurodytas paslaugas Å¡iuo atveju bÅ«tų 2 988,92 Eur (135,86 Eur x 22). PareiÅ¡kėja už nurodytas paslaugas praÅ¡o priteisti 1 597,2 Eur (su PVM). Atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį ir įrodymų kiekį teismui nekyla abejonių, jog teisinės konsultacijos nagrinėjamoje byloje galėjo trukti nurodytÄ valandų skaičių, todėl konstatuotina, jog praÅ¡oma atlyginti suma yra teisėta ir pagrįsta, todėl priteistina.

9. PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už praneÅ¡imo dėl skundo trÅ«kumų Å¡alinimo ir atskirojo skundo rengimÄ . Rekomendacijų 8.15 punkte nurodyta, jog už atskirÄ jį skundÄ taikytinas koeficientas – 0,4. Atskirasis skundas pateiktas 2020 m. gegužės 20 d., todėl Å¡iuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1358,6 Eur. Maksimali priteistina suma Å¡iuo atveju bÅ«tų 543,44 Eur (0,4 x 1358,6 Eur).

Teismas, įvertinęs atskirojo skundo apimtį, jame nagrinėjamas teisines problemas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma atlyginti suma neprieÅ¡tarauja Rekomendacijose nurodytai, yra pagrįsta įrodymais, todėl priteistina. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas už praneÅ¡imÄ dėl skundo trÅ«kumų Å¡alinimo. Pažymėtina, jog byloje pareiÅ¡kėja pateikė 2 praneÅ¡imus dėl skundo trÅ«kumų Å¡alinimo (2020 m. balandžio 21 d. ir 2020 m. gegužės 8 d.) tačiau nekonkretizavo, už kurį praneÅ¡imÄ praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidas.

Tikėtina, jog už 2020 m. balandžio 21 d., kadangi 2020 m. gegužės 8 d. praneÅ¡imu iÅ¡ esmės tik pateikiami papildomi duomenys. Pažymėtina, jog Rekomendacijose neįtvirtintas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (8.17 punkte tik nurodytas koeficientas už kitų, nei nurodyta Å¡ių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimÄ (iÅ¡skyrus dokumentus, kuriais Å¡alinami procesinių dokumentų trÅ«kumai), todėl Å¡ios iÅ¡laidos (už skundo trÅ«kumų Å¡alinimÄ ) negali bÅ«ti atlygintinos.

10. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas už pasirengimÄ teismo posėdžiui, atstovavimÄ teismo posėdyje ir praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo rengimÄ . Minėta, jog už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ taikytinas koeficientas – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas).

Posėdis nagrinėjamoje byloje vyko 2020 m. rugsėjo 9 d., prasidėjo 13.32 val., baigėsi 16.01 val., t. y., atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punktÄ , truko 2 val. Å¡iuo atveju aktualus 2020 m. I ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1381 Eur. Å iuo atveju už atstovavimÄ teisme ir pasirengimÄ posėdžiui (kadangi pareiÅ¡kėja nedetalizavo, kiek jis truko) priteistina 276,2 Eur (138 Eur x 2 val.) suma. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o atlyginti iÅ¡laidas už praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ rengimÄ .

Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, jog už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai taikytinas koeficientas – 0,4. Å iuo atveju priteistina suma už minėto praÅ¡ymo rengimÄ â€“ 552,4 Eur (1381 x 0,4 Eur). Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat remiantis Rekomendacijų nuostatomis, įvertinus bylos sudėtingumÄ ir pobÅ«dį bei medžiagos apimtį, iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės priteistina 6 269,24 Eur (4897,2 Eur + 543,44 Eur + 276,2 Eur + 552,4 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

11. PareiÅ¡kėja skunde teismui kėlė 3 reikalavimus: panaikinti 1–3 sprendimus (1 SprendimÄ ta apimtimi, kuria pritaikyta finansinė korekcija). Nagrinėjamoje byloje teismas panaikino 2 ir 3 Sprendimus, t. y. visiÅ¡kai tenkino 66,6 proc. pareiÅ¡kėjos reikalavimų. Tačiau teismas pakeitė 1 SprendimÄ (praÅ¡ymas panaikinti 1 SprendimÄ sudaro 33,4 proc. nuo viso pareiÅ¡kėjos reikalavimo). Atitinkamai Å¡iuo atveju bÅ«tina įvertinti, kokiÄ bÅ«tent dalį (nuo 33,4 proc.) pareiÅ¡kėjos reikalavimo tenkino teismas.

Vertintina, jog pareiÅ¡kėja prašė panaikinti pritaikytÄ finansinę korekcijÄ (kuri sudarė 25 proc.), o teismas šį reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies ir finansinę korekcijÄ sumažino iki 5 proc., t. y. patenkino 80 proc. trečiojo pareiÅ¡kėjos reikalavimo. Atitinkamai procentine iÅ¡raiÅ¡ka patenkinta 26,72 proc. pareiÅ¡kėjos trečiojo reikalavimo. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas buvo patenkintas 93,32 proc. (66,6 proc. (2 ir 3 pareiÅ¡kėjos reikalavimai) + 26,72 proc. (pakeistas 1 reikalavimas dėl 1 Sprendimo panaikinimo dalyje).

Atitinkamai pareiÅ¡kėjai gali bÅ«ti priteistina 93,32 proc. jos praÅ¡omų bylinėjimosi iÅ¡laidų. 93,32 proc. nuo 6 269,24 Eur sudaro 5 850,45 Eur. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat remiantis Rekomendacijų nuostatomis, įvertinus bylos sudėtingumÄ ir pobÅ«dį bei medžiagos apimtį, iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės priteistina 5 850,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 133 straipsniu, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti VÅ¡Ä® „Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimÄ Nr. IT01, už nustatytus pažeidimus taikant 5 proc. finansinę pataisÄ nuo sutarties vertės, t. y. 828 978,13 Eur. Panaikinti VÅ¡Ä® „Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimÄ Nr. 2020-SF-2-145 „GrÄ Å¾intinos lėšos“ bei VÅ¡Ä® „Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimÄ Nr. 2020-SF-2-146 „GrÄ Å¾intinos lėšos“ ir įpareigoti VÅ¡Ä® „Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra“ priimti naujÄ sprendimÄ apie grÄ Å¾intinas lėšas.

Likusioje dalyje praÅ¡ymÄ atmesti. Priteisti pareiÅ¡kėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® „Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra“ 5 850,45 Eur (penkis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų ir keturiasdeÅ¡imt penkis centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Ernestas Spruogis