6dd37b93-30f6-4aab-976b-294d4e1f0bae · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-8951-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-03501-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas T. M. skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad nuo 2016 m. birželio 25 d. iki 2016 m. liepos 27 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktais nustatytų minimalaus ploto reikalavimų: 6-7 kv. m. ploto kamerose buvo laikomi 2-3 asmenys.

Kameros buvo nehigieniÅ¡kos, jose buvo drėgna, buvo pelėsio, trÅ«ko privatumo. Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų teigia patyręs psichologinį sukrėtimÄ , nepatogumų, emocinę depresijÄ , t. y. neturtinę žalÄ , kurios atlyginimÄ praÅ¡o priteisti.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7–13). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2016 m. liepos 27 d. LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Asmenys, esantys kamerose, privalo bÅ«ti stebimi, siekiant užtikrinti jų elgesio kontrolę, įgyvendinant vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

IÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , turimus resursus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele. Atsakovo atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.Teismas konstatuoja: nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 25 d. iki 2016 m. liepos 27 d.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

PareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo atsakovo atstovo pateiktais duomenimis abejoti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu 2016 m. birželio 25 d. iki 2016 m. liepos 27 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 109, 209, 216, 252 ir 2-ojoje sekcijoje. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiais nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 1 d. ir nuo 2016 m. liepos 6 d. iki 2016 m. liepos 13 d. (b. l. 7).

IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 12 parų buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko apie 3,4 kv. m. kameros ploto. Ä®vertinus aplinkybę, kad tenkantį plotÄ papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sÄ lygomis jis turėjo praleisti didžiÄ jÄ dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punktÄ .

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kitais pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais pareiÅ¡kėjui teko nuo 4,38 iki 9,57 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai Å¡iuo aspektu nebuvo pažeisti.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad kamerose jam nebuvo užtikrinamas privatumas.

Šis pareiškėjo nurodytas pažeidimas iš esmės sietinas su per mažu kamerų plotu, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu vertintini kaip neatsiejamai susiję su nustatytais pažeidimais dėl teisės aktais nustatyto minimalaus Lukiškių TI-K kamerų ploto neužtikrinimo. Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo drėgna ir buvo pelėsio. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908, 16 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietų kamerų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; 17 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Å¡ios higienos normos 39 punktÄ ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akto (b. l. 24–26) matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K 2-ojoje sekcijoje (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2016 m. liepos 27 d.) buvo sudaryta galimybė patalpÄ vėdinti per atidaromÄ langÄ , santykinė oro drėgmė – 50,7 – 51,1 proc., pelėsių patalpoje nebuvo nustatyta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu bÅ«tų reiÅ¡kęs skundus dėl laikymo sÄ lygų kitose kamerose.

Todėl teismas, įvertinęs pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus, pareiÅ¡kėjo teiginius dėl drėgmės ir pelėsio kamerose atmeta kaip neįrodytus.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameros LukiÅ¡kių TI-K buvo nehigieniÅ¡kos. IÅ¡ pateiktų į bylÄ Vilniaus VSC patikrinimo aktų matyti, kad pareiÅ¡kėjo laikymo metu kamerose, kuriose jis buvo laikomas, higienos normų pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 24–26). Byloje nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar Vilniaus VSC su skundais dėl higienos normų pažeidimų, teismas vertina tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo teiginius kaip abstrakčius ir neįrodytus.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjui teko mažas plotas, kamerų plotÄ papildomai mažino jose esantys baldai.

Nors pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore, tačiau likusį paros laikÄ , iÅ¡ viso 12 parų per jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl suėmimo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013). Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus.

Tačiau pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 500 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, LVAT 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2348-624/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 104 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 13 parų), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 90 Eur sumos priteisimas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo T.

M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 90 Eur (devyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . LikusiÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                Marius Bajoras