6dd10397-7aee-4c93-8082-babeffd6ca35 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Jūratė Jakubonienė                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-766-478/2015Teisėja Inga Liubinienė                                        Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01449-2014-4                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui T.

B., nuteistojo A. V. gynėjai advokatei M. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo,A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 30 MGL dydžio (1129,50 eurų) bauda.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė : A. V. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 21 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), UAB „L.“ kavinės automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus – (duomenys neskelbtini) bÅ«rio vyriausiÄ jį patrulį S. T. ir to paties skyriaus vyriausiÄ jį patrulį M.

C. jų tarnybos metu, pasiÅ«lė 200 litų kyšį, siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veiklos vykdant įgaliojimus, kad jam nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 1,50 promilės girtumas, lenkė kitÄ automobilį pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „šalutinis kelias iÅ¡ kairės“, ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei reikiamų transporto priemonės dokumentų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-06-15 nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios BK 227 straipsnio 2 dalies požymių.Skunde nuteistasis nurodo, jog pirmos instancijos teismas priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ nuosprendį, ir jis naikintinas dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Nuosprendyje konstatuojama, kad jo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodo liudytojų parodymai, kiti faktiniai bylos duomenys.

Apelianto nuomone, teismas, priimdamas nuosprendį, iš esmės rėmėsi išimtinai tik policijos pareigūnų S. T. ir M. C. parodymais, kitų įrodymų (liudytojos D. K. parodymų) objektyviai nevertino, dėl jų nepasisakė arba nepagrįstai savaip interpretavo kaltinimo naudai. Aukščiau minėtų policijos pareigūnų parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir teisme išnagrinėti duomenys. Priešingai, policijos pareigūnų parodymus objektyviai paneigia kiti byloje surinkti duomenys (liudytojos D.

K. parodymai, telemetriniai policijos ekipažo „P.“ duomenys ir kita bylos medžiaga). Teismo nuosprendyje konstatuojama, kad policijos pareigūnas S. T. kavinėje jį atpažino iš rūbų ir veido bruožų, todėl nėra jokio pagrindo netikėti S. T. ir M. C. parodymais, jog prasilenkdami su „Mercedes Benz“ automobiliu, jie gerai matė šį automobilį vairuojantį asmenį ir dėl to jį atpažino. Teismas objektyviai nevertino ir nesistengė nustatyti, ar policijos pareigūnai iš tikrųjų galėjo matyti, kas pažeidimo metu (kai draudžiamoje vietoje vyko lenkimas) vairavo automobilį „Mercedes Benz“.

Telemetriniai policijos ekipažo „P.“ duomenys rodo, kad policijos ekipažo greitis pažeidimo momentu buvo apie 84 km/h, automobilio „Mercedes Benz“ greitis buvo apie 110 km/h. Teismas objektyviai nesiėmė nustatyti, ar tokiais greičiais apsilenkiant automobiliams, iš viso buvo įmanoma matyti, kas vairavo (ar galėjo vairuoti) automobilį „Mercedes Benz“, juo labiau, kaip automobilį vairavęs asmuo buvo apsirengęs.Teismo nuosprendyje taip pat konstatuojama, kad policijos pareigūnų parodymus apie tai, kad vydamiesi automobilį „Mercedes Benz“ iki pat kavinės jo nebuvo išleidę iš akių, patvirtina telemetriniai duomenys.

Apelianto nuomone, atvirkščiai - telemetriniai duomenys kaip tik patvirtina, kad policijos pareigūnai negalėjo vydamiesi matyti automobilio „Mercedes Benz“, juo labiau, kaip konstatuoja teismas savo nuosprendyje, automobilį „Mercedes Benz“ prisivyti kavinės kieme. Iš policijos ekipažo „P.“ telemetrinių duomenų matyti, kad nuo to momento, kai policijos automobilis pradėjo stabdyti, siekiant apsisukti, iki momento, kai policijos automobilis išvystė greitį iki 171 km/h, praėjo didesnis nei 2 minučių tarpas.

Be to, patys policijos pareigÅ«nai teisme nurodė, kad apsisukant praėjo maždaug 30 sekundžių tarpas, kadangi tokį manevrÄ trukdė atlikti kiti važiuojantys automobiliai. Kadangi nuo pažeidimo vietos (kai vyko lenkimas draudžiamoje vietoje) iki kavinės „L.“ yra tik 3 kilometrų atstumas, policijos automobilis „matematiÅ¡kai“ niekaip negalėjo prisivyti automobilio „Mercedes Benz“, kadangi pastarasis važiavo apie 110 km/h greičiu. Taigi, policijos automobiliui atvažiavus iki kavinės „L.“, automobilis „Mercedes Benz“ jau kuris laikas buvo įvažiavęs į kavinės „L.“ kiemÄ , o jis ir jo draugė K.

K. jau buvo kavinėje iki atvykstant policijos automobiliui. Be to, policijos pareigÅ«nai turėjo visas galimybes, pamatę pažeidimÄ , įjungti automobilyje esančiÄ vaizdo fiksavimo aparatÅ«rÄ , kas patvirtintų ar paneigtų jų parodymus apie vijimosi eigÄ , tačiau dėl nesuprantamų priežasčių tokių veiksmų nesiėmė. Teismas savo nuosprendyje Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės nekomentavo ir padarė iÅ¡vadas, naudingas kaltinimui ir neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi policijos pareigÅ«no S. T. parodymais, kad pastarasis į kavinės patalpas įbėgo vos po keliolikos sekundžių, kai į kavinės patalpas įėjo jis ir jo draugė K.

K., kad šiuos jo parodymus patvirtina liudytojos D. K. (barmenės) parodymai. Policijos pareigūnas S. T. iš tikrųjų tiek tarnybiniame pranešime, tiek teisme nurodė, kad į kavinę „L.“ įbėgo iš karto po jo, maždaug po keliolikos sekundžių. Tačiau policijos pareigūno S. T. parodymus kaip tik visiškai ir paneigia liudytoja D. K., kuri duodama parodymus teisme parodė, kad policijos pareigūnas į kavinę įėjo maždaug praėjus 5 minutėms po to, kai į kavinę įėjo jis ir jo draugė K.

K.. Be to, liudytoja D. K. parodė, kad jau buvo priimtas ir užsakymas, o policijos pareigÅ«nas, atėjęs į kavinę, jos dar klausė, ar vyriÅ¡kis (t. y. jis, apeliantas) buvo nuėjęs į tualetÄ . Todėl kyla pagrįstas klausimas, kam policijos pareigÅ«nui S. T. reikėjo užduoti tokį (ir kitus) klausimus, jeigu jis į kavinę įbėgo iÅ¡ karto po jo? Tokiu bÅ«du liudytojos D. K. parodymai visiÅ¡kai paneigia policijos pareigÅ«no S. T. parodymus, kad jis į kavinę įbėgo iÅ¡ karto po jo.

D. K. parodymai patvirtina ir telemetrinius duomenis, kad policijos pareigÅ«nai niekaip negalėjo pasivyti automobilio „Mercedes Benz“ per jų nurodomÄ laiko tarpÄ . Teismas, priimdamas nuosprendį, Å¡iuos liudytojos D. K. teisme duotus parodymus ignoravo ir jų nevertino, dėl jų nepasisakė, o rėmėsi liudytojos D. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (nors pabrėžtina net ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. nurodė, kad iki įeinant policijos pareigÅ«nams į kavinės patalpas, praėjo ne mažesnis nei vienos minutės laiko tarpas).

Tuo bÅ«du, liudytojos D. K. parodymai, kaip ir telemetriniai duomenys įrodo, kad policijos pareigÅ«nai negalėjo matyti, kas vairavo automobilį, kadangi į kavinės teritorijÄ atvyko žymiai vėliau, nei į kavinę atėjo jis su savo drauge. Be to, policijos pareigÅ«nai S. T. ir M. C. teisme ir savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodė, kad jis, apeliantas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, jam suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , prisipažino pažeidęs kelių eismo taisykles ir gailėjosi bei prašė nebausti dėl kyÅ¡io siÅ«lymo.

Å ie policijos pareigÅ«nų parodymai visiÅ¡kai neatitinka tikrovės, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole savo ranka jis aiÅ¡kiai nurodė, kad dalyvaus teismo posėdyje ir aplinkybes paaiÅ¡kins teisme, jokio prisipažinimo protokole savo ranka jis nepatvirtino. Policijos pareigÅ«nai nurodė, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpos filmuojamos, tačiau teismui filmuotas jo „prisipažinimo faktas“ dėl nežinomų priežasčių pateiktas nebuvo.Teismas savo nuosprendyje konstatavo, kad įvykio registravimo duomenys paneigia jo versijÄ , jog jis nežinojo, kad yra įtariamas bandymu papirkti, nes matyti, jog pareigÅ«nas jau po 13 minučių nuo tarnybinio automobilio sustojimo prie kavinės, dar iki neblaivumo nustatymo kaltinamajam, radijo ryÅ¡iu apie tai pranešė budėtojui, ir teismas netiki, kad kaltinamasis, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, to praneÅ¡imo negirdėjo.

Tokių teismo išvadų nepatvirtina byloje surinkta ir teisme išnagrinėta medžiaga. Policijos pareigūnai S. T. ir M. C. teisme nurodė, kad policijos automobilyje, kuomet jis į jį buvo įsodintas, buvo daromas vaizdo įrašas (2014 m. gruodžio 21 d.). Teismui toks įrašas su jame nufilmuota medžiaga kartu su ikiteisminio tyrimo byla nebuvo pateiktas dėl nesuprantamų priežasčių, o tai būtų nenuginčijamas jo kaltės patvirtinimas, kad policijos pareigūnams jis siūlė kyšį.Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek teismas nesiėmė priemonių nustatyti šios nusikalstamos veikos (kyšio davimo) liudytojų, nors policijos pareigūnai nurodo, kad pinigų siūlymo faktas vyko lauke, kavinės kieme.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad tuo metu kavinės kiemo teritorijoje buvo daug automobilių, be to, jis nurodė, kad kavinės kiemo teritorijoje buvo ir žmonių. Tad kyla logiškas klausimas, ar aplamai, matant žmonėms (aplinkiniams), jis iš viso galėjo akivaizdžiai siūlyti kyšį policijos pareigūnams? Todėl, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis nepadarė ir nesiruošė daryti, kadangi nepadarė ir jokio administracinio teisės pažeidimo, dėl kurio galėjo siūlyti kyšį.

Be to, kodėl kyšis nebuvo siūlomas policijos tarnybiniame automobilyje, teismas nepasisakė.Apelianto nuomone, teismui yra nustatyta pareiga ištirti ir įvertinti visus byloje surinktus įrodymus, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti byloje nustatytas ar ginčijamas aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju, apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes akivaizdu, kad teismas nevisapusiškai, nepilnutinai ir neobjektyviai ištyrė ir įvertino visas aplinkybes ir įrodymus, rėmėsi iš esmės vien tiktai policijos pareigūnų parodymais bei kaltinimui naudingais liudytojos D.

K. (kitų jos parodymų, duotų teisme nevertinant ir dėl jų nepasisakant), kurių nepatvirtino kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme iÅ¡tirta bei iÅ¡nagrinėta medžiaga, ir priėmė neobjektyvų ir neteisėtÄ nuosprendį, savo iÅ¡vadomis neatitinkantį faktinėms bylos aplinkybėms.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas.Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus praÅ¡ymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai A. V. pripažino kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai taip pat nepažeisti.Apeliantas ginčija savo kaltę, tvirtindamas, kad byloje padarytos teismo išvados neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė ir įvertino visas aplinkybes ir įrodymus, rėmėsi iš esmės vien tik kaltinimui naudingais parodymais, kitų parodymų nevertindamas. Tačiau pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ . Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį iÅ¡teisinant, todėl vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningÄ , vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumÄ , iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai ir įtikinamai turi iÅ¡plaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.A.

V. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad siekdamas papirkti valstybės tarnautojus jų tarnybos metu, pasiÅ«lė 200 litų kyšį, siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veiklos vykdant įgaliojimus, kad jam nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pagal BK 227 straipsnį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiÅ«lė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus (1 dalis), arba siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus (2 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, Å¡ios veikos baigtumas siejamas su momentu, kai atliekamas bent vienas iÅ¡ alternatyvių veikų: kyÅ¡io davimas, jo pasiÅ«lymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę už papirkimÄ lemia tai, kad kyÅ¡is duodamas už pageidautinÄ kyÅ¡io davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklÄ vykdant įgaliojimus.Å ioje byloje pagrindo netikėti pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis nėra.

Nors nuteistasis A. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, tvirtindamas, jog jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti bei apeliacinės instancijos teismo dar kartÄ patikrinti įrodymai paneigia apelianto teikiamÄ versijÄ . Tokie įrodymai yra liudytojų S. T., M. C. parodymai, tarnybiniai praneÅ¡imai, kita bylos medžiaga, bei iÅ¡ dalies paties nuteistojo A. V. parodymai.Liudytojas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių bÅ«rio vyriausiasis patrulis S. T. parodė, kad einant A.

V. pasakė, kad niekur neis, iÅ¡sitraukė iÅ¡ galinės džinsų kiÅ¡enės „pundÄ â€œ pinigų. Matė, kad virÅ¡uje buvo 200 Lt kupiÅ«ra. A. V. jam pasakė: „imk“. Jis atsakė, kad nereikia, kad pasidėtų tuos pinigus. Tada A. V. jam kaiÅ¡iojo tuos pinigus. Jiedu atėjo iki tarnybinio automobilio, iki bagažinės, nes ten alkotesteris yra. Norėjo pamatuoti girtumÄ , nes buvo matyti, kad vyriÅ¡kis neblaivus. Dar kolega M. C. priėjęs buvo, ir A. V. prie bagažinės tuos pinigėlius kaiÅ¡iojo.

Jie suprato, kad A. V. pinigus siÅ«lė kaip atlygį, kad nebÅ«tų įformintas pažeidimas. Kai pareigÅ«nai neėmė tų pinigų, A. V. juos įsidėjo atgal. Po to kurį laikÄ A. V. atsisakė pÅ«sti į alkotesterį. Jie per racijÄ informavo budėtojÄ apie bandymÄ papirkti, atvyko grupė iÅ¡ Alytaus (t. 2, b. l. 157). Liudytojas Kelių policijos skyriaus vyriausias patrulis M. C. parodė, kad matė, kaip einant link tarnybinio automobilio, A. V. sustojo, iÅ¡ kelnių deÅ¡inės pusės kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė pluoÅ¡tÄ kupiÅ«rų ir atkiÅ¡o S. T. pusėn. KÄ jie kalbėjo, negirdėjo.

Vaizdo kameros tarnybiniame automobilyje neįjungė, nes viskas vyko greitai, ir net jei bÅ«tų įjungęs, kamera pradeda veikti gal po pusės minutės, todėl nebÅ«tų spėta užfiksuoti. Jie priėjo prie tarnybinio automobilio, nes norėjo nustatyti girtumÄ . Jis priėjo prie bagažinės, priėjo S. T. ir A. V., Å¡is vėl iÅ¡sitraukė pluoÅ¡tÄ pinigėlių, siÅ«lė jiems, pasakė: „PraÅ¡au, imkit, ir skirstomės“. Jie informavo budėtojÄ apie bandymÄ papirkti ir atvyko operatyvinė grupė (t. 2, b. l. 160-161).

Å iuos liudytojų parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir paties nuteistojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis parodė, jog džinsinių kelnių kiÅ¡enėje turėjo apie 1000 litų: 200 litų, 100 litų, 50 litų ir 20 litų kupiÅ«romis (t. 1, b. l. 46-47). Be to, liudytojų parodymus patvirtina duomenys iÅ¡ policijos registruojamų įvykių registro ROIK 0114000806141, kad pareigÅ«nas M. C. radijo ryÅ¡iu 2014 m. gruodžio 21 d. 12.09 val. pranešė apie bandymÄ papirkti (t. 1, b. l. 181-183).

Minėti liudytojų parodymai dėl to, kad siekdamas papirkti valstybės tarnautojus jų tarnybos metu, A. V. pasiÅ«lė 200 litų kyšį, siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veiklos vykdant įgaliojimus, kad jam nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra nuoseklÅ«s, tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, vieni kitus papildo, yra pagrįsti byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ie duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl A.

V. padarytos nusikalstamos veikos, todėl teismas pagrįstai laikė Å¡iuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytojai siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantÄ nebÅ«tos nusikalstamos veikos padarymu, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde.Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog kavinės kiemo teritorijoje buvo žmonių, todėl yra nelogiÅ¡ka, jog jis matant aplinkiniams, galėjo akivaizdžiai siÅ«lyti kyšį policijos pareigÅ«nams, tačiau tokie skundo teiginiai aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu yra deklaratyvÅ«s, visiÅ¡kai nepagrįsti, vertintini kaip gynybinė versija ir todėl yra atmetami.

Be to, skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su tuo, ar apeliantas vairavo automobilį, neatsižvelgė į liudytojos D. K. teisme duotus parodymus, kurie, anot jo, paneigė liudytojo S. T. parodymus. Dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, jog skunde apelianto nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su nagrinėjama byla ir joje pateiktu kaltinimu apeliantui, bet su administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje A. V. yra nubaustas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-05-26 nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, 1241 straipsnio 3, 8 dalis, ir teismo nutarimas įsiteisėjęs. Ä®siteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės nėra kvestionuojamos ir nėra įrodinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas A.

V. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose nustatytų nuostatų, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu. Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raÅ¡tas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam A. V., iÅ¡laidas iki 2015 m. spalio 27 d. sudaro 61,72 Eur (t. 2, b. l. 25). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. V. nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

Nuteistojo A. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė             JÅ«ratė Jakubonienė Teisėjai             ArÅ«nas PaÅ¡tuolis              Algerdas UrbÅ¡ys