Legislator Case Law & Legislation
6dcfb59f-7448-4533-a993-0d63dea07894 AI generated

6dcfb59f-7448-4533-a993-0d63dea07894 · Kauno apygardos teismas

Case Number 6dcfb59f-7448-4533-a993-0d63dea07894
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-60-91/2014 pagal ieÅ¡kovės V. B. ieÅ¡kinį atsakovams E. B., General Logistics Sp.z.o.o. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „General Logistics LT“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 11–19, t. I) praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia atsakovų E. B. ir General Logistics Sp.z.o.o. 2011 m. kovo 30 d. sudarytÄ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restitucijÄ â€“ įpareigoti sutarties Å¡alis grÄ Å¾inti viena kitai visa, kÄ yra gavusios pagal sutartį.

Legislator headnote

AI generated

6dcfb59f-7448-4533-a993-0d63dea07894 · Kauno apygardos teismas: Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių egzistavo susitarimas ateityje įkurti tarptautinę kompanijÄ , kuriÄ turėjo sudaryti UAB „General Logistics LT“, General Logistics Pl ir General Logistics RUS, o atsakovas E. B. turėjo įsigyti 25 procentus tarptautinės kompanijos akcijų. Ginčijamo sandorio sudarymas buvo vienas iÅ¡ abiejų Å¡alių aptarto tarptautinio verslo planų etapų, kas leido pagrįstai manyti, kad Å¡alys veikia siekdamos abipusių tikslų. Teismas nustatė, kad atsakovas E. B. savo pažadų dėl bendro verslo neįvykdė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-2211-260/2014,Proceso Nr. 2-28-3-03994-2013-6,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 21.4; 75.6.1; 114.11; 121.14;121.21; KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-60-91/2014 pagal ieÅ¡kovės V. B. ieÅ¡kinį atsakovams E. B., General Logistics Sp.z.o.o. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „General Logistics LT“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 11–19, t. I) praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia atsakovų E. B. ir General Logistics Sp.z.o.o. 2011 m. kovo 30 d. sudarytÄ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restitucijÄ â€“ įpareigoti sutarties Å¡alis grÄ Å¾inti viena kitai visa, kÄ yra gavusios pagal sutartį.

Nurodė, kad ginčijama sutartimi atsakovas E. B. perleido General Logistics Sp.z.o.o. 100 vnt. UAB „General Logistics LT“ akcijų, kurios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė sutuoktiniams V. ir E. B., neturėdamas ieškovės sutikimo, be jos žinios, taip pat ieškovei vėliau šio sandorio nepatvirtinus. Tokiu būdu buvo sumažintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas ir pažeistos ieškovės teisės. Ginčijama sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia.

Ginčijamos sutarties Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, kadangi akcijų kaina pagal ginčijamÄ sutartį buvo gerokai mažesnė, nei kad akcijos realiai buvo vertos. Pagal sutartį akcijos buvo parduotos už 20 000 Lt, kai realiai jų vertė buvo mažiausiai 280 688 Lt.Atsakovas E. B. atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 109–112, t. I) su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti, nurodė, kad jis buvo vienintelis UAB „General Logistics LT“ steigėjas, nuo pat įmonės įsteigimo dienos jis vienintelis rÅ«pinosi įmonės reikalais.

Nors ieÅ¡kovei buvo žinoma, kad atsakovas yra įsteigęs įmonę, tačiau ji niekuomet nesidomėjo bendrovės veikla, atsakovo, kaip įmonės akcininko, priimamais sprendimais, kurie visad bÅ«davo įforminami kaip vienintelio akcininko sprendimai. Sudarant ginčijamÄ sutartį atsakovas veikė sÄ Å¾iningai, neturėdamas tikslo suklaidinti kitÄ sutarties Å¡alį, kadangi sutarties sudarymo dienÄ atsakovas buvo įsitikinęs, kad perleidžiamos akcijos jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovės General Logistics Sp.z.o.o. direktoriui buvo žinoma, kad atsakovas E. B. turi sutuoktinę, tačiau sutarties sudarymo metu į tai atsakovės atstovas nekreipė dėmesio.

Ginčo sutartis buvo sudaryta siekiant sukurti įmonių grupę, vienijančiÄ kelias įmones, užsiimančias krovinių ekspedijavimo veikla. Sudarius ginčijamÄ sutartį atsakovui buvo žadama, kad jis įgis 25 procentus motininės bendrovės General Logistics Sp.z.o.o. akcijų, dėl ko ginčijama sutartimi akcijos buvo perleistos už žymiai mažesnę kainÄ , nei kad buvo jų reali vertė, tačiau General Logistics Sp.z.o.o. vadovas J. C. savo pažadų netesėjo.Atsakovas General Logistics Sp.z.o.o. atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 1–9, t.

II) su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad sudarant sutartį atsakovas, remdamasis tiek sutarties nuostatomis, tiek ikisutartiniais tarpusavio pasitikėjimu grįstais Å¡alių santykiais, buvo įsitikinęs, jog E. B. yra pilnateisis parduodamų akcijų savininkas, jo teisė disponuoti akcijomis nėra apribota, o jei kokių nors apribojimų ir yra, tai jis turi visus reikalingus įgaliojimus. Atsakovas nurodė, kad buvo planuojama įsteigti bendrÄ tarptautinę kompanijÄ , kurios dalį akcijų turėjo įsigyti ir atsakovas E. B., todėl sudarant ginčijamÄ sutartį nebuvo pagrindo nepasitikėti atsakovu, pirkėjas manė, kad abi sandorio Å¡alis sieja bendri interesai toliau vystyti verslÄ .

Be to, po sandorio sudarymo niekas jokių pretenzijų dėl jo nereiÅ¡kė, kas taip pat sudarė pagrindÄ atsakovui manyti, kad jis yra teisėtas akcijų įgijėjas. Juridinių asmenų registre UAB „General Logistics LT“ vieninteliu įmonės akcininku buvo nurodytas E. B., todėl Å¡iam tvirtinant savo teises sudaryti ginčijamÄ sandorį, atsakovas neturėjo objektyvios galimybės sužinoti, kad parduodamos akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Argumentai dėl per mažos akcijų kainos nepagrįsti, kadangi ginčijamos sutarties sudarymo metu įmonės skolos gerokai virÅ¡ijo pusę įmonės turimo turto vertės, todėl įmonė buvo nemoki ir jai grėsė bankrotas.

Visas įmonės gerbÅ«vis yra sukurtas jau po ginčijamo sandorio sudarymo, todėl nepagrįstai teigiama, kad sutartyje nurodyta akcijų kaina yra pernelyg maža. Sutartyje nurodyta akcijų kaina atitiko sutarties Å¡alių valiÄ , buvo pagrįsta ir teisinga. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekiama tik susigrÄ Å¾inti stabiliÄ ir pelningai veikiančiÄ Ä¯monę. Trečiasis asmuo UAB „General Logistics LT“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 31–37, t. II) su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime į ieškinį nurodė argumentus, analogiškus atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. atsiliepime į ieškinį nurodytiems argumentams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 23d. sprendimu (b.l. 56–72, t. IV) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui General Logistics Sp.z.o.o. 14 374,04 Lt ir trečiajam asmeniui UAB „General Logistics LT“ 20 570 Lt bylinėjimosi išlaidas, valstybei 106,64 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovui E. B. gyvenant santuokoje atsakovas E. B. 2009 m. kovo 20 d. įgijo 100 vnt. UAB „General Logistics LT“ (buvęs pavadinimas UAB „Panlog“) akcijų, kas sudaro 100 procentų įmonės akcijų, kurias 2011 m. kovo 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta tarp E.B. ir General Logistics Sp.z.o.o., atstovaujamo direktoriaus J. C.,E. B. pardavė atsakovui General Logistics Sp.z.o.o.už 20 000 Lt. Teismas, remdamasis tarp Å¡alių susiklosčiusiais ikisutartiniais santykiais, vadovaudamasis sudarytos sutarties sÄ lygomis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė veikė kartu ir visÄ laikÄ bendravo, žinojo bei skatino dėl ginčijamo sandorio sudarymo, į Juridinių asmenų registre nurodytus duomenis apie tai, kad atsakovas E. B. yra trečiojo asmens vienintelis akcininkas, sprendė, kad atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. atstovas J.

C., sudarydamas ieÅ¡kovės ginčijamÄ sandorį, galėjo bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, kad E. B. yra pilnateisis parduodamų akcijų savininkas, kad jo teisė disponuoti Å¡iomis akcijomis nėra apribota, o jei kokių nors apribojimų ir yra, jis yra gavęs visus reikalingus įgaliojimusiÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismas, remdamasis Å¡alių sudarytos sutarties nuostatomis, kuriose nurodyta, jog pardavėjas sutartimi patvirtina savo teisę į akcijas, taip pat savo įgaliojimus sudaryti tokiÄ sutartį, sprendė, kad pirkėjas neturėjo pagrindo abejoti pardavėjo sÄ Å¾iningumu ar pardavėjo teiginių atitikimu tikrosioms faktinėms aplinkybėms.

Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių egzistavo susitarimas ateityje įkurti tarptautinę kompanijÄ , kuriÄ turėjo sudaryti UAB „General Logistics LT“, General Logistics Pl ir General Logistics RUS, o atsakovas E. B. turėjo įsigyti 25 procentus tarptautinės kompanijos akcijų. Ginčijamo sandorio sudarymas buvo vienas iÅ¡ abiejų Å¡alių aptarto tarptautinio verslo planų etapų, kas leido pagrįstai manyti, kad Å¡alys veikia siekdamos abipusių tikslų. Teismas nustatė, kad atsakovas E. B. savo pažadų dėl bendro verslo neįvykdė.

Teismas nepagrįstomis laikė ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, jog ji apie ginčo sutartį nežinojo. Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 1 d. 16 val. 19 min. tuometinė UAB „General Logistics LT“ direktoriaus pavaduotoja A. B., byloje dalyvaujančių ieÅ¡kovės ir atsakovo marti, iÅ¡ tarnybinio kompiuterio iÅ¡siuntė sutartiestekstÄ lietuvių ir anglų kalbomis į UAB „Hertransus“ tarnybinį kompiuterį, kurio naudotojais buvo ieÅ¡kovė ir atsakovas E. B.. Teismas nustatė, kad persiųsti sutarties tekstai yra identiÅ¡ki ginčijamos sutarties tekstui.

Nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ginčijama sutartis buvo rengiama iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės ir atsakovo E. B. Å¡eimos narių pastangomis ir jie tarpusavyje buvo vienas kitÄ informavę apie bÅ«simÄ akcijų perleidimÄ . Teismas, nustatęs Å¡ias aplinkybes, nepagrįstomis laikė ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad ji apie ginčo sutartį sužinojo tik 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Teismas, spręsdamas dėl to, kad ieÅ¡kovei apie ginčijamÄ sandorį buvo žinoma dar iki jo sudarymo, rėmėsi ir duomenimis apie tai, kad UAB „Hertransus“, kurios komercijos direktorė yra ieÅ¡kovė, kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl pakankamai mažos ginčijamos pinigų sumos, ir pripažino, kad jei ieÅ¡kovė nebÅ«tų žinojusi apie ginčijamÄ sandorį, ji nebÅ«tų ryžusis kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl jai pačiai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios bendrovės galimai nusikalstamų veiksmų.

Teismas sprendė, kad ginčijama sutartis nėra niekinė, o nuginčijama. Teismas atmetė argumentus dėl atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. nesÄ Å¾iningumo nustatant per maÅ¾Ä akcijų kainÄ . Teismas, remdamasis trečiojo asmens balanso duomenimis 2011 m. kovo 31 d., iÅ¡ kurių matyti, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu įmonės skolos gerokai virÅ¡ijo pusę įmonės turimo turto, sprendė, kad įmonė buvo nemoki irjai grėsė bankrotas. Teismaspažymėjo, kad ieÅ¡kovė nenurodė, iÅ¡ko susideda jos nurodyta akcijų vertė, todėl, įvertinęs visas aplinkybes, sprendė, kad sutartyjenurodyta akcijų kaina yra teisinga ir pagrįsta.

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia ne apginti pažeistÄ savo teisę, bet susigrÄ Å¾inti įmonę, kurios finansinė padėtis Å¡iuo metu yra kur kas geresnė, nei kadakcijų perleidimo metu. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė, nesÄ Å¾iningai naudodamasi savo teisėmis, yra suinteresuota neteisėtai susigrÄ Å¾inti stabiliai veikiančiÄ pelningÄ bendrovę, kadangi UAB „Hertransus“, kurios akcininkas yra atsakovas E. B., o ieÅ¡kovė – komercijos direktorė, yra ant bankroto ribos.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pripažino, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo E. B. veiksmuose yra piktnaudžiavimo jų subjektinėmis teisėmis požymių. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu (b.l. 1–20, t. V) ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį prašė pripažinti niekiniu, kadangi ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.Teismas nepagrįstai sprendė, kad General Logistics Sp.z.o.o. vadovas turėjo pagrindÄ manyti, jog E. B. yra visateisis parduodamų akcijų savininkas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad General Logistics Sp.z.o.o. vardu ginčijamÄ sutartį pasirašė direktorius J.

C., kuris ginčo sandorio sudarymo metu buvo ir UAB „General Logistics LT“ direktorius, ir kuris sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į jam Akcinių bendrovių įstatyme numatytas pareigas, negalėjo nežinoti, kam priklauso ginčijamu sandoriu perleistos UAB „General Logistics LT“ akcijos. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad J. C. paskyrimas trečiojo asmens direktoriumi atsakovui galėjo sukelti pasitikėjimÄ E. B.. Asmens paskyrimas juridinio asmens direktoriumi neturi nieko bendra su pasitikėjimu jį direktoriumi paskyrusiu asmeniu, o taip pat tai nereiÅ¡kia, kad ginčo akcijų pirkėjas dėl to neturėjo aiÅ¡kintis, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamas turtas priklauso pardavėjui.Teismo argumentas, jog bendrovės vadovas, sudarydamas ginčo sandorį, nežinojo irnegalėjo žinoti, kam ir kokianuosavybės forma priklausė ginčo sandoriu įgyjamos akcijos, kaip ir argumentas, kad pakyrimas direktoriumi sukėlė pasitikėjimÄ E. B., yra nepagrįstas, neteisėtas, akivaizdžiai patvirtinantis ne atsakovo neva pagrįstÄ Ä¯sitikinimÄ , kad E. B. yra pilnateisis parduodamų akcijų savininkas ar pasitikėjimÄ juo, bet prieÅ¡ingai – atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ bei įstatymų ir teismų praktikos nustatytos pirkėjo pareigos įsitikinti, kam nuosavybės teise priklauso parduodamos akcijos, nevykdymÄ ir jos ignoravimÄ , kas akivaizdžiai suponuoja atsakovo suinteresuotumÄ Ä¯gyti ginčo sandoriu trečiojo asmens akcijas apie tai nežinant ieÅ¡kovei.Nepagrįsta ir neteisėtateismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė dalyvavo trečiojo asmensveikloje ir visÄ laikÄ veikė kartu, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.

IeÅ¡kovė nebuvo trečiojo asmens darbuotoja, o faktas, kad ieÅ¡kovė derino draudimo sutarčių sudarymÄ Ä¯monių grupei, į kuriÄ Ä¯eina ir trečiasis asmuo, dar nepatvirtina fakto apie ieÅ¡kovėsdalyvavimÄ Å¡ios įmonės veikloje. PrieÅ¡ingai, J. C. patvirtino, kad visus sprendimus priimdavo vyriÅ¡koje kompanijoje.Be to, net ir neva ieÅ¡kovės galimas dalyvavimas trečiojo asmens veikloje, neatleidžia ginčo akcijų pirkėjo nuo pareigos iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokianuosavybės teisės forma priklausė ginčo sandoriu įgyjamos trečiojo asmens akcijos.Nepagrįstas teismo argumentas, kad dėl ikisutartinių Å¡alis siejusių santykių, t. y. kartu planuojamo kurti bendro tarptautinio verslo, atsakovasgalėjo pasitikėti E. B..

Teismasneteisingai vertino Å¡alis siejusius ikisutartinius santykius, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, kad akcijas iÅ¡ pradžių buvo numatyta perleisti, o ne parduoti, dėl ko akcijų perleidimo schemos pakeitimas J. C. iniciatyva jas pardavinėjant, buvo netikėtas atsakovui E. B.. Atsakovas siekė nesÄ Å¾iningai įgyti trečiojo asmens akcijas.Teismo nurodyta nuostata, kad jam nepavyko nustatyti, ar E. B. turėjo rimtų ketinimų bendradarbiauti su atsakovu, ar piktnaudžiaudamas savo teisėmis siekė tik pasipelnyti, rodo, kad teismas priėmė sprendimÄ iÅ¡samiai neiÅ¡tyręs ir neiÅ¡nagrinėjęs bylos bei joje esančių įrodymų, tokiu bÅ«du teismas pažeidė procesinės teisės normas, kas sÄ lygojo netinkamÄ materialinėsteisės normų pritaikymÄ byloje.Teismas sprendime nepasisakė ir nevertino atsakovo E. B. nurodytų aplinkybių, susijusių su pardavėjo pareigos įvykdymu bei jo sÄ Å¾iningumu.

PrieÅ¡ingai nei nustatė teismas, atsakovas E. B. nepažeidė pareigos atskleisti ginčo akcijų pirkėjui duomenų apie tai, kokia nuosavybės teisės forma ginčo akcijos priklauso E. B., kadangi J. C. buvo žinoma apie E. B. santuokÄ su ieÅ¡kove, tai, kad trečiojo asmens veikloje dalyvauja ieÅ¡kovės giminaičiai, kas, prieÅ¡ingai nei nustatė teismas, leido daryti iÅ¡vadÄ , kad tai yra Å¡eimos verslas. E. B., pasiraÅ¡ydamas ginčo sutartį, veikė sÄ Å¾iningai ir neturėjo jokio tikslo suklaidintikitÄ sandorio Å¡alį, kadangi pats buvo įsitikinęs dėl jam nuosavybės teise priklausančių trečiojo asmens akcijų.

Tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovo E. B. veiksmuose jokių apgaulės požymių nebuvo, atsakovas E. B., pasiraÅ¡ydamas ginčo sutartį, neturėjo jokio tikslo suklaidinti kitÄ ginčo sutarties Å¡alį, neatliko jokių sÄ moningų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip apgaulė, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino.Teismas nepagrįstai sprendė, kad remdamasis Registrų centro duomenimis atsakovas General Logistics Sp.z.o.o. neturėjo objektyvios galimybės nustatyti, kad ginčo sutartimi perleistos akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ginčo sandorio sudarymui bÅ«tų domėjęsis Registrų centro duomenimis.Teismas nepagrįstai remdamasis aplinkybe, kad ieÅ¡kovės giminaičiai dirbo UAB „General Logistics LT“ pripažino, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma apie sudaromÄ ginčo sutartį.

IeÅ¡kovė nurodė, kad nei iÅ¡ A. B., nei iÅ¡ A. V. nebuvo gavusi jokių žinių apie ginčo sandorį, tačiau teismas netenkino ieÅ¡kovėspraÅ¡ymo iÅ¡kviesti apklausti Å¡iuos asmenisliudytojais ir tokiu bÅ«du užkirto ieÅ¡kovei galimybę įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.Teismas nepagrįstai rėmėsi antstolio A. A. faktinių aplinkybių konstatavimo 2013 m. spalio 31 d. protokolu, kadangi jame nurodomas el. laiÅ¡kas fiksuotas 2013 m. spalio 31 d. 10.45 val. kompiuteryje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu iÅ¡ UAB „Abakas“ 2014 m. kovo 20 d. specialisto iÅ¡vados matyti, kad tik 2014 m. sausio 27 d. buvo gauta užduotis atlikti tyrimÄ bei atkurti iÅ¡trintus el. laiÅ¡kus, tarp jų irantstolio A.

A. minimÄ laiÅ¡kÄ . Nustačius Å¡ių dokumentų nepatikimumÄ , jie nepripažintini įrodymaisir jais nesivadovautina priimant sprendimÄ , o kitų įrodymų, kurie patvirtintų ginčijamos sutartiesprojekto siuntimÄ ieÅ¡kovei, bylojenėra.Teismas, vertindamas ieÅ¡kovėsteiginius dėl nežinojimo apie ginčo sandorį, nevertino ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovės pateikto antstolės A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame konstatuota, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ A. B. 2011 m. kovo 1 d. siųsto elektroninio laiÅ¡ko nėra gavusi.

Be to, ieÅ¡kovėsnežinojimÄ apie sudarytÄ sandorį patvirtina jos paraÅ¡o ant sutartiesnebuvimas, 2012 m. spalio 4 d. laiÅ¡kas su priedais, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė rÅ«pinosi trečiojo asmens draudimo sutarčių sudarymu, nors jei ieÅ¡kovei bÅ«tų žinoma apie ginčo sutartį, ji nebÅ«tų to dariusi, taip pat aplinkybė, kad ieÅ¡kovėnėra iÅ¡davusi įgaliojimų ar sutikimų sutuoktiniui tokiems sandoriams sudaryti.Jei teismas nuspręstų remtis antstolio A. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir UAB „Abakas“ iÅ¡vada, bÅ«tina įvertinti, kad jie nepatvirtina ieÅ¡kovėsžinojimo apie ginčo sutartį, kadangi kyla abejonių dėl eksperto iÅ¡vados teisingumo, teisėtumo irpatikimumo, nes iÅ¡vadÄ surašęs asmuo nėra supažindintassu atsakomybe Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka už melagingos iÅ¡vados davimÄ , kas leidžia pagrįstai abejoti iÅ¡vadoje minimo laiÅ¡ko egzistavimu.

Be to, net ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovei prieÅ¡ mėnesį buvo siųstas laiÅ¡kas, nepatvirtina ieÅ¡kovėsžinojimo apie ginčijamÄ sutartį, kadangi Å¡is laiÅ¡kas gali patvirtinti tik ieÅ¡kovės žinojimÄ apie galimusplanus perleisti ginčo akcijas, tačiau nepatvirtina ir negali patvirtinti žinojimo apie konkretų sandorį ir jo sÄ lygas fakto.Teismas netinkamai įvertino 2013 m. gegužės 22 d. UAB „Hertransus“ skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«rai dėl galimai daromos nusikalstamos veikos.

Nurodytas skundas pasiraÅ¡ytas ne ieÅ¡kovės, bet E. B., todėl ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti nežinoma apie skundÄ . Teismas nepagrįstai sprendė, kad skundas nukreiptas prieÅ¡ trečiÄ jį asmenį, kadangi UAB „Hertransus“ į prokuratÅ«rÄ kreipėsi ne dėl trečiojo asmens, bet dėl konkretaus fizinio asmens nusikalstamų veiksmų. Net ir darant prielaidÄ , kad ieÅ¡kovei buvo žinoma apie nurodytÄ skundÄ , tai nepatvirtina fakto, kad ji žinojo apie ginčo sutartį.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2011 m. kovo 1 d. ieÅ¡kovei atsiųstas akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektas yra identiÅ¡kas ginčijamai sutarčiai, kadangi skiriasi sutartyse nurodyta sudarymo data, taip pat projekte nėra nurodyta akcijų kaina.

Sutarčių identiÅ¡kumas niekaip nėra susijęs su tuo, kas rengė ginčo sutartį, todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ginčo sutartį parengė A. B.. Teismas aplinkybės dėl sutarties parengimo nenustatinėjo. Aplinkybė, kad A. B. siuntė akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektÄ el. laiÅ¡ku, nepatvirtina nei fakto, kad sutartis buvo rengiama iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimos narių pastangomis ir jie tarpusavyje vienas kitÄ informavo apie ginčo sandorio sudarymÄ , nei fakto, kad ginčo sutartį parengė A.

B.. Aplinkybė, kad A. B. organizavo sutarties vertimÄ Ä¯ anglų kalbÄ , nepatvirtina fakto, kad ji rengė sutarties projektÄ .Teismasnepagrįstai sprendė, kad kaina nėra esminė akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygÄ , kadangi remiantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis akcininko, ketinančio perleisti akcijas, praneÅ¡ime bendrovei turi bÅ«ti privalomai nurodyti du dalykai, t. y. perleidžiamų akcijų skaičius ir kaina, todėl tai yra esminiai kriterijai, lemiantys kitų akcininkų sprendimÄ dėl parduodamų akcijų, o be to, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projekte kainai buvo palikta tuščia vieta, kas rodo, kad sutarties Å¡alys kainai suteikė esminę reikÅ¡mę, dėl kainos Å¡alys nebuvo galutinai sutarę, kas leidžia manyti, kad tik Å¡alims nustačius kainÄ sutartis iÅ¡ viso galėjo bÅ«ti sudaryta.

Jei ieÅ¡kovei bÅ«tų žinoma apie sandorį, ji už neįpratai maÅ¾Ä kainÄ akcijų nebÅ«tų pardavusi. Sudarydamas ginčo sutartį E. B. neturėjo tikslo pasitraukti iÅ¡ trečiojo asmens vykdytos veiklos, o tik siekė Å¡ioje veikloje dalyvauti kaip atsakovo, kaip motininės bendrovės, bendraturtis, kÄ patvirtina ir aplinkybė, kad įmonės akcijos buvo parduotos už ženkliai mažesnę kainÄ nei yra tikroji jų vertė. Joks normaliai atidus ir protingas asmuo nebÅ«tų pardavęs jam priklausančių akcijų už aiÅ¡kiai mažesnę kainÄ nei tikroji jų vertė, jei tam nebÅ«tų bÅ«tinybės.Teismas, priimdamas sprendimÄ , neįvertino Å¡ių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių: atsakovo paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi, kadangi jis vienu atveju teigė, kad E. B. yra vienintelis ginčo akcijų savininkas, kad jis vienasmeniÅ¡kai priiminėjo visus sprendimus, tai teigė, kad ir ieÅ¡kovė dalyvavo trečiojo asmens veikloje.

Atsakovo pažadai perleisti 25 procentus akcijų taip pat vertintini kaipjo nesÄ Å¾iningumas ir apgaulė, kadangi nei atsakovas, nei jo atstovas J. C. nėra irniekada nebuvo General Logistics Sp.z.o.o. vienintelis akcininkas, turintisteisę laisvai spręsti, kam ir kokiomis sÄ lygomis perleisti dalį atsakovo akcijų. Atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ rodo ir maža ginčo akcijų kaina. Atsakovas neįrodė, kad įmonė buvo nuostolinga ir jos akcijos buvo nieko vertos, Å¡iÄ aplinkybę paneigia akcijų įsigijimas už didesnę nei nominali akcijų vertė, o taip pat aplinkybės, kad jau 2011 metų I ketvirtį įmonės pelnas siekė 115 538 Lt, o nuosavaskapitalas net 280 688 Lt sumÄ .

Teismasneturėtų vadovautis atsakovo pateiktais įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, nesjie neatitinka Juridinių asmenų registrui pateiktų įmonės finansinių duomenų. Teismas nevertino fakto, kad bÅ«tent atsakovasbuvo suinteresuotas nuslėpti nuo ieÅ¡kovės ginčo sandorio sudarymo faktÄ , kad įmonės akcijas įsigytų už neprotingai maÅ¾Ä kainÄ . Teismas neįvertino ir fakto, kad atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukÅ¡tesni atidumo irrÅ«pestingumo kriterijai, kad jis yra sudaręsir daugiau akcijų perleidimo sandorių, todėl jam turėjo bÅ«ti žinoma pareiga prieÅ¡ sudarant sandorį iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokianuosavybės teisės forma perleidžiami vertybiniai popieriai priklausė pardavėjui.Teismasnepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės argumentus dėl per mažos akcijų kainos remdamasis tuo, kad ieÅ¡kovė nenurodė, kas sudaro akcijų kainÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad akcijų kaina nustatomapagal jų buhalterinę vertę, kad turi bÅ«ti vertinami ne tik buvusieji ir esami įmonėsveiklos rezultatai, bet ir įmonės know-how, sutartys su tiekėjais, įmonės ateities pinigų srautai ir pan.Teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nemokus, kadangi byloje nėra pateikti tai patvirtinantys įrodymai, duomenys apie pradelstus trečiojo asmens mokėjimus. Nesant duomenų apie trečiojo asmens nemokumÄ ar sunkiÄ finansinę padėtį, nepagrįstas teismo argumentas, kad ginčo akcijų vertė yra 20 000 Lt.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo neturėjo jokios savo gerovės, o neva viskasbuvo sukurta jau po ginčo sutarties sudarymo dienos.

Teismo iÅ¡vada grindžiama 2013 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, kurie, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, patvirtina, kad trečiojo asmens įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, apie sunkiÄ trečiojo asmens padėtį patvirtino ir jo direktorius. Teismo nuostata, kad trečiasis asmuo yra stabiliai veikianti pelninga įmonė yra nepagrįsta.Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį tik siekia susigrÄ Å¾inti pelningai veikiančiÄ Ä¯monę, yra nepagrįsta, kadangi teismas nepagrįstai, remdamasis tik duomenimis iÅ¡ internetinės erdvės, nors byloje yra pateikti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, vertino UAB „Hertransus“ finansinę padėtį.

Byloje esantys įrodymai patvirtina gerÄ UAB „Hertransus“ finansinę padėtį, todėl teismo argumentai, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas siekia susigrÄ Å¾inti trečiÄ jį asmenį gelbėdami savo verslÄ , yra nepagrįsti.Teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens ir UAB „Hertransus“ buveinės sutampa, kadangi trečiasis asmuo savo veiklÄ vykdė adresu (duomenys neskelbtini), o ne atsakovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini).Teismo iÅ¡vada, kad ginčo sutarties pasiraÅ¡ymas atsakovui buvo neaktualus, o sutartį sudaryti skatino A.

B., yra nelogiÅ¡ka ir nepagrįsta, kadangi, jei atsakovui nebÅ«tų aktualus akcijų įsigijimas, jis nebÅ«tų pasirašęs ginčo sutarties.Teismas nepagrįstai byloje rėmėsi UAB „Abakas“ iÅ¡vada kaip neginčijamų aplinkybių užtikrinimu bei konstatavo, kad jokių įrodymų, paneigiančių iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta. IeÅ¡kovė kėlė ne tik ekspertizės akto įforminimo klausimus, bet ir pateikė įrodymus – antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , paneigiančius iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes.

Teismas ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų nevertino ir vadovavosi iÅ¡imtinai tik atsakovo pateiktais įrodymais.Teismas nepagrįstai atsakovui ir trečiajam asmeniui iÅ¡ viso priteisė 34 944,04 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi byloje esantys duomenyspatvirtina, kad minėti byloje dalyvavę asmenys buvo apmokėję pateiktas sÄ skaitas tik 22 648,84 Lt sumai, kuriÄ ir prašė priteisti minėtų asmenų atstovas byloje. Be to, nurodyta bylinėjimosi iÅ¡laidų suma neatitinka Rekomendacijosenurodyto maksimalaus dydžio, protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, todėl privalėjo bÅ«ti mažinama.

Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovÄ ir trečiÄ jį asmenį atstovavo taspats asmuo, byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, nelogiÅ¡ka, kad trečiasis asmuo patyrė didesnes iÅ¡laidas nei kad atsakovas. Teismasneįvertino aplinkybės, kad minėtų asmenų atstovas parengė du atsiliepimus į ieÅ¡kinį, kurių argumentacija yravienoda, sutampa ir su atsiliepimais pateikti priedai. Kitos sumos nurodytos taip pat nepagrįstai didelės, todėl turėjo bÅ«ti mažinamos. UžsusipažinimÄ su byla bylinėjimosi iÅ¡laidos atskirai nepriteistinos, nes su byla atstovas susipažino jau rengdamas procesinius dokumentus.

Taip pat teismas neįvertino nepagrįstai didelių atsakovo atstovo vykimo įteismo posėdį iÅ¡laidų, kurios siekia net 637,30 Lt ir nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Teismasneįvertino tikslios byloje posėdžių trukmės, todėl nėra aiÅ¡kus iÅ¡laidų už atstovavimÄ teismo posėdžiuose dydis. Be to, nėra aiÅ¡ku, kam konkrečiai priteistosbylinėjimosi iÅ¡laidos, todėl ieÅ¡kovė realiai neturėtų galimybės įvykdyti teismo sprendimo. Atsakovas E. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 35–41, t.

V) su apeliaciniu skundu sutiko, prašė jį tenkinti, priteisti jam iÅ¡ atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, iÅ¡vadas padarė remdamasis nevisapusiÅ¡ku, nepilnutiniu ir neobjektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Teismas nepagrįstai netenkino apeliantės ir atsakovo E. B. praÅ¡ymų, susijusių su įrodymais, tokiu bÅ«du apribodamas jų galimybes įrodinėti savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Teismas, neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad apeliantei buvo žinoma apie ginčijamÄ sandorį. Teismas netinkamai vertino ginčo sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ , nepagrįstai neatsižvelgė į ginčo sandorio sudarymo aplinkybes ir J. C. vengimÄ tinkamai įvykdyti savo pažadus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad J. C. siÅ«lė E. B. 100 000 Eur už pasitraukimÄ iÅ¡ vykdomos veiklos. Atsakovas General Logistics Sp.z.o.o. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 42–51, t.

V) su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi teismas nuosekliai iÅ¡nagrinėjo visus byloje pateiktus argumentus ir atliko visų bylos dalyvių pateiktų įrodymų vertinimÄ . Apeliantės nurodyti argumentai dėl akcijų mainų yra nepagrįsti, kadangi jie neatitinka nei tikrojo Å¡alių susitarimo, nei protingumo principo.

Atsakovas E. B. ir J. C. turėjo bendrų verslo planų, tačiau buvo planuojama juos įgyvendinti per akcijų pirkimÄ -pardavimÄ , o ne akcijų mainus. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog J. C., kaip UAB „General Logistics LT“ vadovui, turėjo bÅ«ti žinoma, kad akcijos priklauso B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kadangi apeliantės teisės į akcijas vieÅ¡uose registruose nebuvo deklaruotos. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad sudarant ginčijamÄ sandorį atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, kadangi atsakovas pagrįstai buvo įsitikinęs, kad E. B. yra pilnateisis parduodamų akcijų savininkas, kÄ jis patvirtino ir sudarytoje ginčo sutartyje, o prieÅ¡ingai, bÅ«tent atsakovas E. B. neatskleidė akcijų pirkėjui aplinkybės, kad parduodamos akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Vien tai, kad atsakovui buvo žinoma, jog akcijų pardavėjas yra vedęs, nesudaro pagrindo pripažinti, kad akcijų pardavėjas tinkamai įvykdė savo pareigÄ informuoti kitÄ sandorio Å¡alį dėl parduodamų akcijų nuosavybės teisės. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad apeliantei buvo žinoma apie sudaromÄ sandorį, tačiau nei ji, nei jos sutuoktinis atsakovui neatskleidė reikÅ¡mingų sandoriui aplinkybių. Teismas, tinkamai įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , apimtį ir advokato darbo bei laiko sÄ naudas, turėjo teisę nukrypti nuo rekomenduojamų maksimalių iÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginti ir pagrįstai priteisė atsakovui ir trečiajam asmeniui jų turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Trečiasis asmuo UAB „General Logistics LT“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 53–60, t. V) su skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodė, kad apeliantės argumentai dėl per mažos akcijų kainos yra nepagrįsti, kadangi apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytÄ akcijų vertę. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ji nežinojo apie sudaromÄ ginčo sandorį, kadangi bylos duomenys apie apeliantei ir atsakovui E. B. siųstÄ sutarties projektÄ , kreipimÄ si į prokuratÅ«rÄ dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ kad apeliantei apie ginčijamÄ sandorį buvo žinoma, kadangi ji trečiojo asmens atžvilgiu elgėsi ne kaip Å¡ios įmonės savininkė.

Kiti atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti argumentai iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ki atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytiems argumentams. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės V.

B. ieÅ¡kinys atsakovams E. B. ir įmonei General Logistics Sp.z.o.o. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo UAB „General Logistics LT“. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jįargumentus, bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kuriÄ , kaip sudarytÄ neturint sutuoktinio įgaliojimo ir vienam iÅ¡ sutuoktinių nedalyvaujant, ieÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančia.

Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, tačiau ieÅ¡kovė, nesutikdama su teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, netinkamu procesinių ir materialinės teisės normų taikymu, skundžiÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Dėl naujų įrodymų priėmimo Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų iÅ¡taisymas (revisio prioris instantiae). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl bÅ«tent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus, kuriuos praÅ¡o priimti nurodydama, jog jų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme. Apeliantė pateikė teismui įrodymus, kurie, jos teigimu, patvirtintų trečiojo asmens veiklos laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėnesio iki 2014 m. vasario 28 d. vykdymo vietÄ , taip pat trečiojo asmens finansinę padėtį ginčo sandorio sudarymo metu bei ginčo sutartimi perleistų akcijų vertę. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės pateiktais įrodymais, nesutinka su jos nurodyta aplinkybe, kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė atsirado tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens finansine padėtimi ginčo sutarties sudarymo metu, taip pat akcijų vertė buvo įrodinėjimo dalykas byloje, todėl apeliantė visus įrodymus, kuriais grindė tiek trečiojo asmens gerÄ finansinę bÅ«klę, tiek ir akcijų vertę, turėjo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vien ta aplinkybė, kad teismas apeliantės pateiktus įrodymus vertino kitaip, nei kad ji pageidavo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ atsirado bÅ«tinybė pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius apeliantės nurodytas aplinkybes.

Apeliantės pateikti įrodymai apie trečiojo asmens veiklos vykdymo vietÄ laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėnesio iki 2014 m. vasario 28 d. neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, be to, teismas skundžiamame sprendime pasisakė ne dėl trečiojo asmens ir UAB „Hertransus“ veiklos vykdymo vietos, bet dėl Å¡ių įmonių buveinių registracijos vietos. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija atsisako priimti naujai pateikiamus įrodymus. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

CPK322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Å alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti suteikta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).Apeliantė, remdamasi bÅ«tinybe apklausti byloje liudytojus, o taip pat skirti ekspertizę siekiant įvertinti byloje esančių įrodymų pagrįstumÄ , praÅ¡o bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad apeliantės praÅ¡omi byloje apklausti liudytojai yra jos artimi giminaičiai, dėl ko jų, esančių suinteresuotais apeliantei palankia bylos baigtimi, parodymai galėtų bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantei tikėtinai buvo žinoma apie planuojamÄ sudaryti ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sprendžia, kad Å¡ių liudytojų parodymai neturėtų esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl praÅ¡ymas dėl jų apklausos netenkinamas.

Teisėjų kolegija netenkina ir apeliantės praÅ¡ymo dėl ekspertizės byloje skyrimo siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti byloje esančios iÅ¡vados pagrįstumÄ bei iÅ¡vadÄ parengusio asmens apklausos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas UAB „Abakas“ pateiktÄ iÅ¡vadÄ vertino tik kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ , neturintį didesnės įrodomosios galios nurodęs, kad iÅ¡vada pateikta atlikus ne teismo paskirtÄ ekspertizę, t. y. jÄ vertino kartu su visais byloje esančiais įrodymais ir jų kontekste.

Vien tai, kad teismas remdamasis nurodytoje iÅ¡vadoje esančiais duomenimis bei byloje esančių įrodymų visuma padarė apeliantei nepagrįstas iÅ¡vadas nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas netinkami įvertino byloje esančius įrodymus ar kad iÅ¡kilo bÅ«tinybė iÅ¡ naujo skiriant ekspertizę įvertinti tam tikras bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Netenkinant pirmiau nurodytų apeliantės praÅ¡ymų,taip pat teismui nenustačius jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų žodinio proceso bÅ«tinybę nagrinėjamu atveju, teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ ir jos pateiktÄ apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl tinkamo įrodymų vertinimo Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡samia ir gausiai suformuota kasacinio teismo praktika dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, pažymi, kad remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-585/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas iÅ¡vadÄ dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su ginčo akcijų pirkimo-pardavimo sutartiessudarymu, remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika pasisakė dėl apeliantės nurodyto akcijų pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo pagrindo buvimo ir pagrįstai sprendė, kad byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog yra pagrindas pripažinti negaliojančia ginčijamÄ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylÄ nagrinėjęs teismas, netenkindamas apeliantės reikalavimo pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo jų aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimais suformuotos kasacinio teismo praktikos. Dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. kovo 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „General Logistics LT“, atstovaujamos akcininko E. B., ir General Logistics Sp.z.o.o., atstovaujamo direktoriaus J.

C., E. B. pardavė General Logistics Sp.z.o.o. už 20 000 Lt sumÄ 100 paprastųjų vardinių UAB „General Logistics LT“ akcijų (b.l. 24–25, t. I). Apeliantė, remdamasi CK 3.96 straipsnio 2 dalimi ir tuo, kad nurodyta sutartis buvo sudaryta neturint jos sutikimo, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti minėtÄ sutartį negaliojančia.CK 3.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti galimybę pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriems sudaryti buvo bÅ«tinas raÅ¡ytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo bÅ«ti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (CK 3.92 str. 4 d.), nepriklausomai nuo to, ar kita sandorio Å¡alis yra sÄ Å¾ininga ar nesÄ Å¾ininga, iÅ¡skyrus atvejus, kai vienas sutuoktinis arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigÅ«nams suteikė neteisingų duomenų.

Tokiais atvejais sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik tada, kai kita sandorio Å¡alis yra nesÄ Å¾ininga. Minėtos nuostatos taikytinos pripažįstant negaliojančiais sandorius, numatytus CK 3.92 straipsnio 4 dalyje, t. y. sandorius, susijusius su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į jÄ suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo, kurie gali bÅ«ti sudaryti tik abiejų sutuoktinių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių turi kito sutuoktinio iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ sudaryti tokį sandorį.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo, ginčijamame sprendime nurodė, kad pirmiau paminėtas CK nuostatas pažeidžiantis sandoris negali bÅ«ti laikomas niekiniu, o tik gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.

Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kadangi remiantis CK 1.78 straipsnio 1 dalimi niekiniu laikomas sandoris, kuris, vadovaujantis įstatymais, negalioja nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Be to, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Kadangi pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas sandoris, sudarytas pažeidžiant CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatas, ne tik kad gali būti patvirtintas, bet jis negalioja tik tuo atveju, jei yra teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu, tai toks sandorisnelaikytinas niekiniu, o tik gali būti pripažintas negaliojančiu.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčijamas sandoris yra ne niekinis, o nuginčijamas, kadangi apeliantė ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovės pateiktame ieÅ¡kinyje be kita ko yra nurodyta, jog akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinė, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė dėl ginčijamo sandorio pobÅ«džio.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė V.

B. ir atsakovas E. B. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) (b.l. 23, t. I). Minėtų asmenų santuokos sudarymo metu atsakovas E. B., įsteigus UAB „Panlog“ (dabartinis pavadinimas UAB „General Logistics LT“), 2009 m. kovo 20 d. įsigijo 100 vnt. vardinių paprastųjų Å¡ios įmonės akcijų, kurios ginčijama sutartimi perleistos General Logistics Sp.z.o.o. (b.l. 32–35, t. I). Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu preziumuojama, kad UAB „General Logistics LT“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, įgytų V.

B. ir E. B. santuokos metu atsakovo E. B. vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje įrodymų, paneigiančių įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymÄ nagrinėjamu atveju, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms ir byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodytos akcijos yra asmeninė vieno iÅ¡ sutuoktinių B. nuosavybė, pripažintina, kad sandorį dėl jų perdavimo trečiajam asmeniui turėjo sudaryti arba abu sutuoktiniai kartu, arba vienas iÅ¡ jų turėdamas kito sutuoktinio iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ ginčijamos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, ji sudaryta tik vieno iÅ¡ sutuoktinių, t. y. atsakovo E. B., tačiau byloje įrodymų, kad jis minėto sandorio sudarymui bÅ«tų turėjęs raÅ¡ytinį apeliantės įgaliojimÄ , nėra. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantė remiantis CK nuostatomis per nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ bÅ«tų patvirtinusi ginčijamÄ sandorį. CK 3.92 straipsnio6 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ tais atvejais, kai CK 3.92 straipsnio 4 dalyje numatyti sandoriai sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo, sutikimo nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį.

Jei per vienÄ mėnesį sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje itin daug dėmesio skyrė aplinkybei, žinojo apeliantė apie sudaromÄ sandorį ar ne, nustatyti, tačiau minėta aplinkybė neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant, ar ginčijamas sandoris yra sudarytas turint apeliantės sutikimÄ ar ne. Vien ta aplinkybė, kad sutuoktinis žinojo apie be jo įgaliojimo sudaromÄ sandorį, nesudaro pagrindo per sepripažinti, jog jis, neginčydamas ar nereikÅ¡damas jokių pretenzijų dėl Å¡io sandorio, patvirtino sandorį teisės aktų nustatyta tvarka.

Sandorio patvirtinimas turi bÅ«ti konkretus, su apibrėžtu dalyku, iÅ¡ patvirtinimo turinio turi bÅ«ti akivaizdžiai aiÅ¡ku, koks sandoris yra patvirtinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2006). Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi nurodytas sÄ lygas atitinkantį patvirtinimÄ dėl ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl bet kokie pirmosios instancijos teismo vertinimai, ar apeliantė žinojo apie sudaromÄ sandorį ir jam galimai pritarė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka patvirtino ginčijamÄ sandorį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ginčijamas sandoris sudarytas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus ir remiantis CK 3.92 straipsnio 4 dalimi apeliantė turi teisę jį, kaip galimai pažeidžiantį jos teises ir teisėtus interesus, ginčyti.Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė pripažinęs, kad ginčijama akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta E. B. panaudojus apgaulę atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. atžvilgiu, apeliantei žinant apie sudaromÄ sandorį, o taip pat nenustatęs kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos ir neteisėtos.Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant panaÅ¡ias į nagrinėjamÄ bylÄ savo pobÅ«džiu bylas yra pripažįstama, kad sudarant CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatytus sandorius, jų sudarymui numatyti ypatingi reikalavimai suponuoja papildomas pareigas vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alims: pirkėjui – pareigÄ prieÅ¡ sudarant sandorį iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiami vertybiniai popieriai priklauso pardavėjui; pardavėjui – pareigÄ atskleisti Å¡iÄ informacijÄ (CK 6.163 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2013).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas E. B. pažeidė savokaip pardavėjo pareigÄ ir neatskleidė pirkėjui informacijos, kad parduodamos akcijos yra bendroji jungtinė jo ir jo sutuoktinės nuosavybė. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirkėjas pagrįstai galėjo pasitikėti atsakovu E. B. ir neabejoti dėl jo pateiktos sudarant sutartį informacijos tikrumo. Apeliaciniame skunde ginčijamos Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados teigiant, jog bÅ«tent pirkėjas netinkamai įvykdė savo pareigas ir prieÅ¡ sudarant sandorį neiÅ¡siaiÅ¡kino, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiami vertybiniai popieriai priklauso pardavėjui.Teismų praktikoje pripažįstama, kad kilus ginčui dėl reikÅ¡mingos sandoriui informacijos atskleidimo tinkamumo, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, jog ji buvo atskleista tinkamai (CK 6.321 straipsnio 1, 3, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005).

Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga nurodyti perleidžiamų vertybinių popierių nuosavybę tenka pardavėjui, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas konkrečiai to teiraujasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013). Esant nurodytai formuojamai tokiai kasacinio teismo praktikai, teisėjų kolegija iÅ¡samiai nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirkėjo pareigos prieÅ¡ sudarant sandorį iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiami vertybiniai popieriai priklauso pardavėjui, tinkamu įvykdymu, kadangi pareiga atskleisti tokiÄ informacijÄ pirkėjui pripažįstama bÅ«tent pardavėjui.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. vadovas ginčo sandorio sudarymo metu turėjo pagrindÄ pasitikėti kita sandorio Å¡alimi, t. y. atsakovu E. B. ir manyti, kad sutartyje nurodytos nuostatos dėl E. B. teisės sudaryti ginčijamÄ sandorį atitinka faktinę padėtį ir yra teisingos. Å alių sudarytoje akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje akcijų pardavėjas pareiÅ¡kė ir garantavo pirkėjui, kad jis turi jokiais apribojimais nesuvaržytÄ nuosavybės teisę į perkamas akcijas, jos nėra įkeistos ir jų atžvilgiu nėra jokių kitų suvaržymų, draudimų, trečiųjų asmenų pretenzijų ar ginčų dėl jų teismuose, perkamos akcijos yra visiÅ¡kai apmokėtos, taip pat kad pardavėjas turi absoliučiÄ ir neapribotÄ teisę, įgaliojimus ir kompetencijÄ pasiraÅ¡yti sutartį bei vykdyti visus sutartyje numatytus įsipareigojimus (sutarties 1 punktas) (b.l. 24–25, t.

I). Pardavėjui ginčijamoje sutartyje patvirtinus savo teisę sudaryti ginčo sutartį, pirkėjas papildomų veiksmų šioms aplinkybėms išsiaiškinti neturėjo pagrindo imtis. Ginčijamos sutarties šalis siejanti ilgalaikė pažintis ir draugystė, bendri verslo ateities planai, E. B. sprendimas trečiojo asmens vadovu paskirti J. C., pagrįstai leido teismui spręsti, kad šalis siejo tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai, dėl ko J. C., sudarydamas ginčo sutartį, pagrįstai galėjo tikėti atsakovo E. B. pateiktų duomenų tikrumu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , tinkamai įvertino Å¡alis siejusius ikisutartinius santykius ir pagrįstai pripažino, kad jie buvo pagrįsti tarpusavio Å¡alių abipusiu pasitikėjimu. Nurodytos iÅ¡vados nepaneigia ir apeliantės nurodytas argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo sutartimi akcijas iÅ¡ pradžių buvo numatyta perleisti, o ne parduoti, ir tik J. C. pakeitė akcijų perleidimo schemÄ .

NurodytÄ apeliacinio skundo argumentÄ paneigia atsakovo E. B. atsiliepime iÅ¡dėstytos aplinkybės apie tai, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl trečiojo asmens akcijų pirkimo–pardavimo, kadangi perleidus Å¡ias akcijas atsakovas E. B. turėjo įgyti atsakovo akcijų. Taigi ginčijamo sandorio Å¡alis patvirtino, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl trečiojo asmens akcijų perleidimo sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, o kieno iniciatyva Å¡is susitarimas buvo pasiektas, neturi esminės reikÅ¡mės. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog J.

C., bÅ«damas trečiojo asmens vadovu, turėjo pareigÄ Å¾inoti, kam nuosavybės teise priklauso ginčo akcijos. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad vieninteliu trečiojo asmens akcininku buvo nurodytas tik atsakovas E. B., kad jis nesiėmė jokių priemonių ir neatliko jokių veiksmų, iki Å¡iam bÅ«nant trečiojo asmens akcininku, kuriais bÅ«tų iÅ¡vieÅ¡inama informacija apie akcijų priklausymÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o esant nurodytoms aplinkybėms J.

C. negalėjo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad ginčo akcijos gali bÅ«ti asmeninė atsakovo nuosavybė, kadangi, net ir galiojant įstatyminei sutuoktinių bendro turto, įgyto santuokos metu prezumpcijai, yra galimas turto įgijimas asmeninėn sutuoktinio nuosavybėn. Pripažintina, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog J. C., bÅ«damas trečiojo asmens vadovu, turėjo pareigÄ ir/ar galimybę žinoti, jog trečiojo asmens akcijos, perleistos ginčo sutartimi, yra bendroji jungtinė sutuoktinių B. nuosavybė.Kaip jau buvo nurodyta, kilus ginčui dėl to, ar ginčijamos sutarties sudarymo metu pirkėjui buvo atskleista visa informacija apie perleidžiamas akcijas, pareiga įrodyti, kad visÄ sutarties sudarymui reikÅ¡mingÄ informacijÄ , taip pat duomenis apie tai, kam nuosavybės teise priklauso ginčijama sutartimi perleistos akcijos, tenka pardavėjui, t. y.

Å¡iuo atveju atsakovui E. B.. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas E. B. netinkamai įvykdė Å¡iÄ nurodytÄ jam priskirtÄ pareigÄ . Apeliantės manymu, jos sutuoktinis tinkamai akcijų pardavėjui atskleidė informacijÄ apie akcijų priklausymÄ , kadangi pirkėjui buvo žinoma, jog E. B. yra susituokęs su apeliante, kad trečiojo asmens veikloje dalyvauja apeliantės giminaičiai, dėl ko atsakovasGeneral Logistics Sp.z.o.o. pagrįstai galėjo manyti, kad trečiojo asmens veikla yra Å¡eimos verslas ir ginčo akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas E. B. savo pareigÄ atskleisti sutarties sudarymui reikÅ¡mingÄ informacijÄ Ä¯vykdė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pagrįstai nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. vadovui buvo žinoma apie apeliantės ir atsakovo E. B. santuokÄ , nereiÅ¡kia, kad E. B. laikomas tinkamai įvykdęs pareigÄ atskleisti reikÅ¡mingas sandorio sudarymui aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013).

Nors preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau galimi atvejai, kai turtas, įgytas santuokos metu, gali priklausyti asmeninės nuosavybės teise vienam iÅ¡ sutuoktinių, todėl vien žinojimas apie B. santuokÄ savaime neleidžia pripažinti, kad atsakovui General Logistics Sp.z.o.o. turėjo bÅ«ti žinoma, kad jos B. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Å ios aplinkybės nepatvirtina ir tai, kad, kaip nurodė apeliantė, trečiojo asmens veikla buvo Å¡eimos verslas, kadangi Å¡eimos nariai gali dirbti ir toje įmonėje, kurios akcijos nuosavybės teise priklauso vienam iÅ¡ sutuoktinių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, teigdama, jog atsakovas E. B. tinkamai įvykdė savo pareigÄ atskleisti kam nuosavybės teise priklausė ginčo sutartimi perleistos akcijos, kadangi atsakovui General Logistics Sp.z.o.o. remiantis aplinkybių visuma turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tuo pačiu nurodė, kad atsakovas E. B. buvo įsitikinęs, jog akcijos yra jo asmeninė nuosavybė. Nurodytas apeliacinio skundo argumentų prieÅ¡taravimas bei apeliantės ir atsakovo V.

B. parodymų prieÅ¡taringumas teisėjų kolegijai tik sustiprina pozicijÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sudarant ginčo sutartį atsakovas E. B. visos reikÅ¡mingos sandorio sudarymui informacijos tinkamai pirkėjui neatskleidė. Teisėjų kolegija tuo pačiu pažymi, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog E. B. bÅ«tų turėjęs pagrindÄ manyti, jog ginčo akcijos jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Nurodytos aplinkybės, kad jis visus sprendimus priimdavo vienasmeniÅ¡kai, kad jis buvo įmonės steigėjas, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas E. B., įsigydamas trečiojo asmens akcijas, buvo iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ jas įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Pagal įstatymų nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o byloje įrodymų, kurie nagrinėjamu atveju leistų manyti prieÅ¡ingai apie ginčo sutartimi perleistas akcijas, byloje nėra.

PrieÅ¡ingai, apeliantės nurodytos aplinkybės, kad trečiojo asmens veikla buvo Å¡eimos verslas, sudaro pagrindÄ spręsti, kad atsakovui E. B. buvo žinoma, kad akcijos yra ne jo asmeninė, bet bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovo E. B. pozicija nagrinėjamoje byloje, kai jis, sutikdamas su apeliantės pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir nurodydamas ieÅ¡kinio pagrįstumui bÅ«tinas aplinkybes, leidžia pagrįstai abejoti atsakovo nurodytų aplinkybių teisingumu, kadangi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tiek apeliantė, tiek ir atsakovas E. B. yra suinteresuoti ginčo akcijų atgavimu.

Atsakovas E. B. nurodė, kad jam apie tai, jog akcijos yra ne jo asmeninė, o bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės nuosavybė, tapo žinoma tik tuo metu, kai iÅ¡kilo apeliantės ir jo santuokos nutraukimo klausimas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo aplinkybes, jog jokių duomenų apie santuokos nutraukimÄ ar klausimo dėl santuokos nutraukimo iÅ¡kėlimÄ byloje nėra, kas tik sustiprinÄ Ä¯sitikinimÄ dėl atsakovo E. B. nurodytų aplinkybių neatitikimo faktinėms aplinkybėms ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad aplinkybė dėl akcijų priklausymo nuosavybės teise buvo nutylėta sÄ moningai.

Remiantis CK 1.6 straipsniu įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Atsakovas E. B. neįrodė, kad jis tinkamai įvykdė pareigÄ informuoti pirkėjÄ apie tai, kad sutartimi perleidžiamos trečiojo asmens akcijos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė jam ir jo sutuoktinei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sudarant ginčo sutartį buvo panaudota apgaulė, kadangi teismų praktikoje apgaule laikoma irreikÅ¡mingų sandorio aplinkybių nepraneÅ¡imas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, apie jas turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta kitai Å¡aliai (CK 1.91 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2006).Aplinkybes dėl pardavėjo apgaulės panaudojimo sudarant ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutartį sustiprina ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apie ginčijamos sutarties sudarymÄ buvo žinoma apeliantei.

Nors apeliantė ginčija Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumÄ , byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nesutikti su Å¡ia iÅ¡vada nėra pagrindo. Bylos aplinkybių visuma, aplinkybės, kad trečiojo asmens veikla, kaip kad nurodė apeliantė, buvo Å¡eimos verslas, kad apeliantė rÅ«pinosi trečiojo asmens transporto priemonių draudimu, kas sudaro pagrindÄ spręsti, kad ir ji savo veiksmais prisidėdavo prie trečiojo asmens veiklos, kad sutarties vertimu iÅ¡ lietuvių į anglų kalbÄ rÅ«pinosi apeliantės marti, kad sutartis buvo sudaryta siekiant plėtoti ir vykdyti tarptautinį krovinių pervežimo verslÄ , pagrįstai leidžia spręsti, kad labiau yra tikėtina aplinkybė, kad apeliantei buvo žinoma apie planuojamÄ sudaryti trečiojo asmens akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, nei kad ne.

Tuo pačiu teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vien tik aplinkybės, jog sutarties projektas buvo siųstas atsakovui E. B., kad apeliantės brolis ir jos marti buvo trečiojo asmens darbuotojai, sudarė pagrindÄ spręsti, kad apeliantei buvo žinoma apie ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymÄ , kadangi Å¡ios teismo nustatytos aplinkybės per se nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliantei buvo žinoma apie ginčo sutarties sudarymÄ .

Tačiau net ir sutinkant su Å¡iais apeliantės nurodytais argumentais, nėra pagrindo pripažinti, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo padaryti kitokios iÅ¡vados Å¡iuo klausimu, nei kad padarė pirmosios instancijos teismas.Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta panaudojant apgaulę, ji gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia tik įrodžius atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. nesÄ Å¾iningumÄ sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.

Apeliantė atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. nesÄ Å¾iningumÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad pagal sutartį ginčo akcijos buvo parduotos už mažesnę kainÄ nei kad yra tikroji jų reali vertė. Pagal ginčo sutartį trečiojo asmens akcijos atsakovui buvo perleistos už 20 000 Lt sumÄ , kai tuo tarpu, apeliantės teigimu, Å¡ios akcijos buvo vertosmažiausiai 280 688 Lt. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl sutarties Å¡alių laisvės susitarti dėl parduodamų akcijų kainos, pažymi, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog tokios kainos nustatymas neatitiko tikrosios sandorį sudariusių Å¡alių valios.

Kaip jau buvo minėta, sandoris buvo sudarytas siekiant ateityje vykdyti bendrus verslo planus, kuriuose turėjo dalyvauti abu atsakovai, todėl pripažintina, kad bÅ«tent jie susitarė dėl akcijų kainos, kuriÄ manė esant teisingÄ . Tiek apeliantės, tiek atsakovo E. B. nurodytos aplinkybės, kad nei vienas protingas asmuo nebÅ«tų akcijų pardavęs už tokiÄ maÅ¾Ä kainÄ , jei nebÅ«tų buvę susitarimo dėl bendrų verslo ateities planų, tik patvirtina faktÄ , kad Å¡alys susitarė bÅ«tent dėl tokios akcijų kainos, kuri nurodyta sutartyje.

Aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta tokia akcijų kaina, neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant, ar akcijų kaina, nustatyta Å¡alių susitarimu, yra pagrįsta ar ne, kadangi ji nustatyta Å¡alių susitarimu, o tai, kad galimi kiti sutarties Å¡alių susitarimai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo įgyvendinti, nesudaro pagrindo per se pripažinti, kad pirkėjas, susitaręs su pardavėju dėl akcijų kainos, veikė nesÄ Å¾iningai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantė neįrodė, jog ginčo sutartimi perleistų trečiojo asmens akcijų vertė buvo didesnė nei kad Å¡alys susitarė sutartyje dėl jų kainos.

Visų pirma, apeliantė byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad įmonės akcijų vertė yra didesnė nei kad 20 000 Lt. Visų antra, nominali akcijų vertė yra tik 10 000 Lt, todėl nesant byloje įrodymų, kurie patvirtintų didesnę nei kad nominali akcijų vertė, pripažintina, kad Å¡alių susitarta akcijų kaina yra protinga ir teisinga. Visų trečia, ginčo sutartimi buvo parduodama ne įmonė, o akcijos, todėl vertinant jų kainÄ , apeliantės argumentai, kad turi bÅ«ti vertinamos įmonės sutartys su klientais, įmonės ateities pinigų srautai, know-how negali bÅ«ti laikomi savaime teisingais.

Pažymėtina, kad apeliantė, nurodydama kriterijus, remiantis kuriais bÅ«tų galima nustatyti akcijų vertę, Å¡ių aplinkybių ir Å¡ių kriterijų taikymo ginčo atveju neįrodinėjo, nepateikė jokių duomenų apie įmonės turimÄ know-how, sutarčių su klientais bei įmonės ateities pinigų srautų prognozės. PrieÅ¡ingai, apeliantė, nors ir nurodydama, į kÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama nustatant akcijų vertę, ja laikė sutarties sudarymo metu įmonės nuosavo kapitalo sumÄ , nurodytÄ finansiniuose įmonės dokumentuose.

Tačiau akcijos balansinė vertė, savaime negali bÅ«ti laikoma akcijos rinkos verte, įmonės akcijų vertė negali bÅ«ti automatiÅ¡kai lyginama su įmonės turimu kapitalu.Apeliantėsteigimu, bÅ«tent atsakovas General Logistics Sp.z.o.o. buvo suinteresuotas nuslėpti nuo apeliantės ginčo sandorio sudarymo faktÄ , kad akcijas įsigytų už mažesnę nei jų tikroji vertė kainÄ . Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nesÄ Å¾iningais įvardijo abi ginčo sandorio Å¡alis, t. y. tiek savo sutuoktinį E. B., tiek ir atsakovÄ General Logistics Sp.z.o.o., todėl apeliantės pozicijos keitimasis bylos nagrinėjimo teisme metu pagrįstai kelia abejonių apeliantės nurodytų aplinkybių teisingumu.

Pažymėtina, kad atsakovas E. B. patvirtino, jog Å¡alys buvo susitarusios dėl tokios akcijų kainos, todėl pripažinti, kad sutartyje nurodyta akcijų kaina neatitiko sutarties Å¡alių valios ar buvo pernelyg maža, nėra pagrindo.Atsakovo nesÄ Å¾iningumo nepatvirtina ir ta aplinkybė, kad J. C. nėra vienintelis atsakovo akcininkas, kas, apeliantės teigimu, sudaro pagrindÄ spręsti, kad J. C. pažadai perleisti atsakovui E. B. 25 procentus atsakovės akcijų yra nesÄ Å¾iningi, apgaulingi. Tačiau vien Å¡i aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad J.

C. objektyviai negalėjo perleisti atsakovui E. B. atsakovo akcijų, t. y. kad akcijų perleidimo sandoris neįvyko bÅ«tent dėl atsakovo vadovo J. C. nesÄ Å¾iningų veiksmų. Duomenų byloje apie J. C. atsisakymÄ vykdyti Å¡alių susitarimÄ dėl bendrų verslo planų nėra, o be to, nėra konkrečių įrodymų, kad J. C. bÅ«tų apgavęs atsakovÄ E. B. dėl atsakovės akcijų perleidimo ateityje. Visuma bylos aplinkybių nepatvirtina apeliantės argumento, kad sudarydamas ginčo sutartį atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, prieÅ¡ingai, ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pardavėjas netinkamai vykdydamas jam priklausančias pareigas neatskleidė bylos sudarymui reikÅ¡mingų aplinkybių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nuodytus argumentus, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, kad nėra pagrindo remiantis apeliacinio skundo argumentas panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegijai pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo sandoris buvo sudarytas panaudojant apgaulę (tinkamai neatskleidžiant sandoriui reikÅ¡mingos informacijos), tačiau nesant įrodyto kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumo fakto, nėra pagrindo pripažinti ginčijamÄ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo Apeliaciniame skunde keliamas ir tinkamo bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovui General Logistics Sp.z.o.o. ir trečiajam asmeniui priteisė iÅ¡ apeliantės 34 944,04 Lt sumÄ , kadangi byloje esantys duomenys nepatvirtina tokios bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, iÅ¡laidos yra nepagrįstai didelės, o pagal teismo sprendimÄ apeliantei net nėra žinoma, kaip ji galėtų teismo sprendimÄ Ä¯vykdyti, nes nėra nurodyta, kokiam bylos dalyviui kokia suma priteista iÅ¡ apeliantės.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai suformulavo teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kadangi joje konkrečiai nurodyta, kad iÅ¡ apeliantės atsakovui General Logistics Sp.z.o.o. priteista 14 374,04 Lt, o trečiajam asmeniui 20 570 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Taigi teismas konkrečiai yra nurodęs, kokia bylinėjimosi iÅ¡laidų suma konkrečiai kuriam iÅ¡ prieÅ¡ingÄ byloje suinteresuotumÄ turinčių asmenų priteistÄ iÅ¡ apeliantės. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su kitais apeliacinio skundo argumentais dėl per didelių priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad trečiÄ jį asmenį ir atsakovÄ General Logistics Sp.z.o.o. byloje atstovavę advokatų kontoros Židonis, Pocius ir partneriai LAW Group advokatai iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme iÅ¡ esmės pabaigos pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 43–44, t.

IV), kuriame prašė priteisti trečiajam asmeniui iš apeliantės 16 000 Lt bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui - 6 648,40 Lt bylinėjimosi išlaidas, taigi, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, iš viso prašė priteisti iš jos 22 648,84 Lt bylinėjimosi išlaidas. Duomenų apie tai, kad būtų pateikti papildomi prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apeliantės byloje nėra, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės trečiojo asmens ir atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. naudai 34 944,04 Lt bylinėjimosi išlaidas, t. y. net daugiau, nei kad prašė byloje dalyvavę asmenys.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo jį byloje atstovavusiam advokatui yra sumokėjęs iš viso 16 000 Lt (b.l. 46–47, t. IV), o atsakovas General Logistics Sp.z.o.o. – 7 966,30 Lt, t. y. net daugiau, nei kad prašoma priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų.Tačiau teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, mano, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas be pagrindo nukrypo nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų.

Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byla yra didelės apimties, sudėtinga, tačiau Å¡ių savo iÅ¡vadų neargumentavo. Teisėjų kolegijos manymu, nei bylos nagrinėjimo pobÅ«dis, nei vykusių byloje teismo posėdžių skaičius, nei bylos apimtis ar ta aplinkybė, kad Å¡alis atstovavusių advokatų buveinė yra Vilniaus miste, nesudarė pagrindo teismui nukrypti nuo rekomenduojamų maksimalių bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžių.Teisėjų kolegija, įvertinusi 2013 m. gruodžio 20 d. trečiajam asmeniui pateiktoje apmokėti sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytus atliktus darbus, sprendžia, kad maksimali pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 7 240 Lt, kadangi, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, bylinėjimosi iÅ¡laidos atskirai už susipažinimÄ su bylos dokumentais ir bylos dokumentų teisinę analizę nepriteistinos.

Apeliacinio skundo argumentas, kad atsiliepimÄ rengė tas pats advokatas, nesudaro pagrindo mažinti už atsiliepimų parengimÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų sumas, todėl trečiajam asmeniui priteistina iÅ¡ apeliantės nurodyta pagal paminėtÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už suteiktas teisines paslaugas maksimali galima priteisti suma – 7 240 Lt.Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovui apmokėjimui pateiktas sÄ skaitas už teisines paslaugas ir jose nurodytas iÅ¡laidas (b.l. 48, 50, 52, t.

IV), sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti atsakovui iÅ¡ apeliantės iÅ¡laidas, susijusias su jį atstovavusio advokato kelionės iÅ¡laidomis, kadangi Å¡ios iÅ¡laidos nėra pagrįstos jokiais įrodymais, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovo negalėjo atstovauti teisinį iÅ¡silavinimÄ turtintis asmuo, kurio buveinė sutaptų su bylos nagrinėjimo vieta. Atsižvelgiant į tai, sÄ skaitose nurodytos sumos už advokato kelionės iÅ¡laidas, kaip nepagrįstos, atsakovui nepriteistinos iÅ¡ apeliantės. Pagal pateiktas sÄ skaitas už atsakovo atstovavimÄ teismo posėdžiuose atsakovas yra sumokėjęs advokatui 1 095 Eur (3 780,82 Lt), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžiai byloje truko iÅ¡ viso 9 val., maksimali už atstovavimÄ teismo posėdžiuose priteistina suma yra 1 350 Lt.

Teismui pateiktų dokumentų vertimo iÅ¡laidos - 180,24 Lt. Asižvelgiant į tai, iÅ¡ viso iÅ¡ apeliantės atsakovui General Logistics Sp.z.o.o. priteistina 1 530,24 Lt pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliantės apeliacinio skundo dėl ginčo esmės, t. y. dėl materialaus apeliantės pareikÅ¡to reikalavimo, apeliantei nepriteistinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundÄ (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Apeliantė prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių jos turėtas iÅ¡laidas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliantė teismui nepateikė, dėl ko jos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinamas.Trečiojo asmens ir atsakovo atstovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo trečiojo asmens naudai. Nurodė, kad už trečiojo asmens ir atsakovo atsiliepimų parengimÄ trečiasis asmuo yra sumokėjęs atstovui iÅ¡ viso 6 534 Lt ir Å¡iÄ sumÄ praÅ¡o priteisti trečiajam asmeniui iÅ¡ apeliantės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal Rekomendacijas maksimali priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ yra 1 500 Lt, sprendžia, kad praÅ¡ymas gali bÅ«ti tenkinamas tik iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ apeliantės trečiajam asmeniui iÅ¡ viso 3 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kadangi nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ virÅ¡yti maksimaliÄ rekomenduotinÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ .

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:„Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1 530,24 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt litų dvideÅ¡imt keturis centus) atsakovui General Logistisc SP.

Z. O. O, juridinio asmens kodas 100915481; registruota adresu 97-300 Piotrkovv Trybunalski, Zawila 22, Lenkija, ir7 240 Lt (septynis tÅ«kstančius du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų) trečiajam asmeniui UAB „General Logistisc LT“ juridinio asmens kodas 302317970, buveinė adresas Liepynų kaimas, LT-68126, Marijampolės savivaldybė, turėtų iÅ¡laidų už pasinaudojimÄ advokato pagalba ruoÅ¡iant procesinius dokumentus teismui ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose.“LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ V.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB „General Logistisc LT“ juridinio asmens kodas 302317970, buveinė adresas Liepynų kaimas, LT-68126, Marijampolės savivaldybė, 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                        Žibutė Budžienė Raimondas Buzelis Leonas Jachimavičius