6dcf5831-7e75-42cd-9c6c-dec71d806ea0 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

                Civilinė byla Nr. e2-25-341/2017                 Proceso Nr.2-52-3-03800-2016-2                   Procesinio sprendimo kategorija                2.6.5.1.; 2.6.1.2.; 2.6.1.4; 3.2.6.6.1.                              VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 10 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Petro metalai" ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Tolmetika" dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo,n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Tolmetika" 9582,00 Eur skolos, 740,31 Eur metinių palÅ«kanų, 8,05 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio padavimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2015-05-26 tarp UAB „Petro metalai" (toliau - IeÅ¡kovas), atstovaujamos vyr. buhalterės R. K., ir UAB „Tolmetika" (toliau - Atsakovas), atstovaujamos UAB „Amberdit" atstovės D. M., buvo pasiraÅ¡ytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas (toliau - Aktas), kuriuo Atsakovas pripažino ir patvirtino savo skolÄ (105 718,73 Lt sumoje) IeÅ¡kovui.

AktÄ parengė ir IeÅ¡kovui pateikė Atsakovo atstovas. Å iai dienai Atsakovo skola sudaro 9582 Eur. Å alys nebuvo sudarę ir pasirašę jokios sutarties. Faktinis ir teisinis ieÅ¡kinio pagrindas. Pasak ieÅ¡kovo, nagrinėjamu atveju, yra nenuginčytas Aktas, kurį parengė pats Atsakovas ir patvirtino savo skolÄ IeÅ¡kovui; tai yra įrodymas, patvirtinantis, jog Å alys buvo susitarusios dėl Akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Kaip nurodo ieÅ¡kovas, sutinkamai su LR CK 1.63 ir 6. 65 str., Aktas laikytinas sandoriu; remiantis CK 1. 63 str. 1 d., asmenys, sudarydami sandorius, siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, todėl Aktai struktÅ«riÅ¡kai iÅ¡ esmės savo turiniu yra sandoris: vienos Å¡alies pareiÅ¡kimas kitai Å¡aliai apie esamus ir neįvykdytus kreditorinius reikalavimus ir prieÅ¡ingai; tai atitinka prievolės įvykdymo patvirtinimÄ -pakvitavimÄ ir sukelia atitinkamas pasekmes, nurodytas CK 6.65 str., o prievolės įvykdymas-pakvitavimas pagal CK 6.65 str. ir yra sandoris, kuriuo patvirtinamas skolos grÄ Å¾inimas (įvykdymas) ir kuris sukuria, pakeičia arba panaikina tam tikras teises ir pareigas.

Lietuvos A. T. nutartyse (200-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1326/2000; 2000-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1321/2000; 2000-11-20 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1214/2000) taip pat teigiama, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai laikytini sandoriais, kurie gali būti nuginčyti CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Kasacinio teismo praktikoje dėl tarpusavio atsiskaitymo aktų reikšmės pasisakyta ne vienoje nutartyje, kur nurodoma, jog tokie aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio;

Å¡alis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu bÅ«du nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus. Kaip ieÅ¡kinyje nurodo ieÅ¡kovas, Inventorizacijos taisyklės numato, kad įmonės kasmet turėtų suderinti tarpusavio skolų sumas ir įforminti tai suderinimo aktu. Suderinimo akto gavėjas, patvirtinęs akte nurodytÄ sumÄ arba nurodęs nesutapimo priežastis, vienÄ akto egzempliorių turėtų grÄ Å¾inti pateikėjui, o kitÄ pasilikti. LAT civilinėse bylose Nr. 3K-3-538/2004 ir Nr. 3K-3-572/2008 iÅ¡aiÅ¡kino, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas yra įrodymas, patvirtinantis, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio.

Å alių tarpusavio užskaitos aktai yra įrodymai, patvirtinantys, jog Å¡alys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; Å¡alis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu bÅ«du nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus. Teigia, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ IeÅ¡kovui teismine tvarka reikalauti, jog Atsakovas savo piniginę prievolę, sumokėti skolÄ , įvykdytų natÅ«ra. Atsižvelgiant į tai, daro iÅ¡vadÄ , jog Atsakovas turi bÅ«ti teismine tvarka įpareigotai sumokėti IeÅ¡kovui 9582 Eur dydžio skolÄ .

Pažymi ieÅ¡kovas, jog IeÅ¡kovas kilusį ginÄÄ siekė iÅ¡spręsti ikiteisminiu keliu: IeÅ¡kovas ne kartÄ Å¾odžiu ragino AtsakovÄ sumokėti skolÄ ; Atsakovas vis žadėjo, tačiau realiai jokių veiksmų nesiėmė; 2016-08-17 Atsakovui elektroniniu paÅ¡tu (tolmetika@gmail.com) ir registruotu paÅ¡tu (Gėlių g. 2C, Avižieniai, LT-14184 Vilniaus r. LT-14184; Technikos g. 18A, Kaunas LT-51211) buvo iÅ¡siųsta pretenzija, kuria Atsakovas buvo raginamas sumokėti skolÄ bei palÅ«kanas ir taip iÅ¡vengti teisminio ginčo, tačiau į elektroninį laiÅ¡kÄ Atsakovas neatsakė, o korespondencija buvo neįteikta.

Dėl metinių palÅ«kanų priteisimo. IeÅ¡kovas remiasi LR CK 6.261 str., kuriame nustatyta, kad palÅ«kanos yra minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ . PalÅ«kanos gali bÅ«ti nustatytos Å¡alių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės). Å alys gali raÅ¡tu susitarti dėl palÅ«kanų dydžio, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams.

RaÅ¡ytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytÄ palÅ«kanų dydį (LR CK 6.37 str.). Taigi galimi du palÅ«kanų nustatymo Å¡altiniai - įstatymas ir susitarimas. Piniginės prievolės įvykdymo terminÄ praleidusiam skolininkui taikomų palÅ«kanų dydį nustato LR CK 6.210 str., kuriame įtvirtinta, jog „1. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. 2 d.

Kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio". PalÅ«kanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatoma kas kita (LR CK 6.258 str. 7 d.), ir iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos. Nagrinėjamu atveju, dienos skaičiuojamos imtinai nuo 2015-05-27 (sekanti diena po Akto pasiraÅ¡ymo) iki 2016-09-07 (kreipimosi į teismÄ diena).

Kaip nurodo ieÅ¡kinyje, atsižvelgiant į nurodytÄ , IeÅ¡kovui iÅ¡ Atsakovo priteistinos 740,31 Eur metinių palÅ«kanų (9582 Eur * 6 proc. / 365 d. * 470 d.). Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. Nurodo, jog kreditorius turi teisę be metinių palÅ«kanų teismo praÅ¡yti priteisti metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Tai yra procesinės palÅ«kanos (LR CK 6.37 str., 6.210 str.). Pastarųjų palÅ«kanų paskirtis - skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieÅ¡koti bÅ«dų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki Å¡io kreipimosi į teismÄ ir taip iÅ¡vengti prievolės jas mokėti.

I. V. LR CK 6.37 str. 2 d. bei LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 4 d. ir 5 d., nuostatomis, iš A. I. naudai taip pat yra priteistinos pastarajame įstatyme nustatyto dydžio palūkanos (8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu).

Kadangi refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palÅ«kanų norma Å¡iuo metu yra 0.05 procento, padidinus 8 procentiniais punktais, Atsakovo mokėtinų procesinių metinių palÅ«kanų norma yra 8.05 procentai (palÅ«kanų norma www.lb.lt). IeÅ¡kovas praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių CPK numatytais atvejais.Atsakovui apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ bei ieÅ¡kovo reikalavimus praneÅ¡ta tinkamai, tačiau jis per nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priimti sprendimÄ už akių tenkintinas ((duomenys neskelbtini) str., 142 str. 4 d. ir 262 str. 2 d.).IeÅ¡kinys atmestinas.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas.

Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Ä®rodinėjimo pareigÄ galima apibrėžti kaip bÅ«tinybę Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiÅ¡kia Å¡alies pareigÄ nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus.

Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-439/2008, Nr. 3K-3-427/2008).IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinį dėl skolos fakto grindžia 2015-05-26 Tarpusavio skolų suderinimo aktu, kuris pasiraÅ¡ytas UAB „Amberdit“ atstovės D. M. ir ieÅ¡kovo vyr. buhalterės R. K.. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ minėto įrodymo negalima nustatyti Å¡alis siejusių tarpusavio sutartinių santykių pobÅ«džio, todėl nenustatytinas sutartinių teisių ir pareigų turinys.

Pažymėtina, kad dėl tokio pobÅ«džio dokumentų (aktų), kasacinis teismas laikosi praktikos, kad Tarpusavio skolų suderinimo aktas nors ir yra įrodymas, patvirtinantis, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio, tačiau Å¡alis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu ar iÅ¡ viso su aktu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu bÅ«du nuginčyti tokį aktÄ ar jame nurodytus skaičiavimus (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-1326/2000, Nr. 3K-3-1321/2000, Nr. 3K-3-1214/2000).

Tačiau pastebėtina, jog kasacinio teismo praktikoje skolų suderinimo aktas nelaikomas sandoriu. Atitinkamai, jį nebÅ«tina pripažinti negaliojančiu (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-572/2008). Teismų praktikoje laikoma, kad jei skolų suderinimo aktai fiksuoja neatitinkančiÄ tikrovės skolÄ , tokie suderinimo aktai negali sukelti Å¡alims teisinių pasekmių. Aktai dėl tarpusavio skolų yra iÅ¡vestiniai dokumentai, nes suraÅ¡omi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobÅ«džio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti Å¡alių susitarimÄ dėl įsipareigojimų dydžio.

Todėl faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-538/2004, Nr. 3K-3-572/2008). Tiesioginių įrodymų apie piniginių lėšų perdavimÄ atsakovui ir jo skolos susidarymo aplinkybių į bylÄ ieÅ¡kovas nepateikė. Byloje dėl Å¡alis siejusių tarpusavio sutartinių santykių teismas sprendžia iÅ¡ esmės tik pagal jų paaiÅ¡kinimus. Å alių paaiÅ¡kinimai yra įrodinėjimo priemonė ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Teismas laiko, kad Å¡iuo atveju tarpusavio skolų suderinimo aktas yra iÅ¡vestinis dokumentas, kuris turėjo ir galėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas kitų pirminių duomenų pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas turi įrodyti, koks sandoris buvo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, tačiau, kaip minėta, tokių aplinkybių ieÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose nenurodė, o nurodė tik suderinimo akto suraÅ¡ymo aplinkybes, taip pat ieÅ¡kovas nepateikė jokių kitokių buhalterinės apskaitos dokumentų, įrodančių atsakovo skolÄ ; ieÅ¡kovas neįrodė, jog turi reikalavimo teisę, nes teismui nepateikti jokie pirminiai dokumentai, ar tokie pinigai apskritai buvo perduoti atsakovui arba kokiu pagrindu minėta suma susidarė, todėl nėra galimybių nagrinėjamu atveju spręsti dėl ieÅ¡kovo reikalavimų atsakovui pagrįstumo ir (arba) teisėtumo.

Vertindamas įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė skolos atsiradimo aplinkybių, jog tarp jo ir atsakovo buvo sutartiniai santykiai ar kokie kitokie santykiai, iÅ¡ kurių galėjo atsirasti nurodoma skola. Ä®statymas iÅ¡ anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų virÅ¡enybės prieÅ¡ kitus. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas.

Å is principas reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos A.

T. nutartys Nr. 3K-3-206/2010, Nr. 3K-3-35/2011). Nagrinėjamu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ((duomenys neskelbtini) str.). IeÅ¡kovas Å¡ios pareigos neįvykdė ir pateiktais įrodymais nepagrindė ieÅ¡kovo nurodomos skolos ir teisinių pagrindų, kurių pagrindu atsakovas privalėtų sumokėti ieÅ¡kovui jo nurodomÄ skolÄ . Kadangi ieÅ¡kovas nepagrindė savo skolos reikalavimo teisinio pagrindo ir neįrodė skolos fakto tarp jo ir atsakovo, juolab, kad abi Å¡alys yra juridiniai asmenys, todėl ieÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ atsakovo sudarytame skolos suderinimo akte fiksuotos skolos, tuo pagrindu ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 12, 178 straipsnis, CK 1.138 straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų teismas nepasisako.Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas, tai iÅ¡ jo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. paÅ¡to iÅ¡laidos, valstybei, t. y. 8,83 Eur (CPK 96 str.).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti valstybei iÅ¡ UAB „Petro metalai" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 8,83 Eur (aÅ¡tuoni eurai 83 ct) turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų.Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus rajono apylinkės teismui turi teisę paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo peržiÅ«rėjimo (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka.IeÅ¡kovas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos iÅ¡siųsti Å¡alims.

         Teisėjas                                                                                   Marius Rapolas Žukas                       Â