2022-03-23 Nr. AB-6938-3-61-3-04175-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1650-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04175-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2, 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. D. H. A. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. D. H. A. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja K. D. H. A. H. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir atsakovas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S30969 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 6K-1349 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Skunde pareiškėja nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir kilmės šalyje jai kilo pavojus dėl jos tautinės priklausomybės (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei. Asmeninė jos patirtis, išdėstyta apklausos metu apie persekiojimo veiksmus, jos atžvilgiu sudaro pagrindą suteikti prieglobstį. Dėl savo tautybės ji kilmės šalyje nuolat patyrė persekiojimą ir diskriminaciją, todėl pareiškėja negalėjo jaustis saugi. Nors formaliai (duomenys neskelbtini) vyriausybė deklaruoja, kad (duomenys neskelbtini) yra lygiaverčiai šalies piliečiai, realiai jų teisės nėra nei ginamos nei saugomos, todėl gyventi (duomenys neskelbtini) pareiškėjai, kaip vienišai moteriai, visiškai nesaugu.

2.2. Nagrinėjamu atveju atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas), numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl pareiškėjos baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

2.3. Pareiškėja nesutiko su atsakovo teiginiais, kad ji jai tariamai kylančios grėsmės nesieja su savo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, vien dėl šios priežasties jos pasakojimas nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo. Taip pat nesutiko su teiginiais, kad pareiškėjos paaiškinimas apie pasitraukimo iš kilmės valstybės priežastis buvo nenuoseklus ir prieštaringas, todėl nesudaro pagrindo suteikti jai prieglobstį. Pareiškėja nurodė, kad yra paprasta moteris, užaugusi ne europietiškoje kultūroje, neturinti gyvenimiškos patirties ir išsilavinimo, visa laiką buvusi priklausoma nuo kitų šeimos narių, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jai yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėja, atvykusi ir pasiprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik jai. Atsakovo specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, taigi, būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, priimti sprendimą dėl gauto prašymo.

2.4. Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Padidintą individualią riziką vienareikšmiškai patvirtina tautinė pareiškėjos priklausomybė, nes apie (duomenys neskelbtini) visuomenėje vyraujantį neigiamą požiūrį į (duomenys neskelbtini) visuotinai žinoma. Nors po 2014 m. vykdytų genocido veiksmų, kuriuos atsakovas iš esmės pripažįsta, oficiali vyriausybės pozicija pasikeitė deklaruojant jų lygiateisiškumą, realiai visuomenė yra itin priešiška ir (duomenys neskelbtini) nuolat susiduria su diskriminacija bei persekiojimu iš nevyriausybinių organizacijų bei pavienių asmenų, kurie nebūtinai turi asmeninį konfliktą, tačiau nepakančiai ir neadekvačiai elgiasi (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Tuo tarpu vienišai moteriai, neturinčiai vyriškų giminaičių, savarankiškai išgyventi tokioje aplinkoje visiškai neįmanoma, nes ir pačios visuomenės požiūris yra itin neigiamas.

2.5. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad nors skundžiamame Sprendime atsakovas rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, realiai netaikė šio vertinimo pareiškėjai.

2.6. Pareiškėja nesutiko su atsakovo argumentu, kad ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų. Pareiškėjos nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jos apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjos teigimu, išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvą nulėmė pareiškėjos prielaidos dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) grėsmės visame (duomenys neskelbtini) bei noras pasiekti šeimą, kuri gyvena Vokietijoje.

3.2. Pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys (tą patvirtino ir pati pareiškėja). Pareiškėja gyveno mažame kaimelyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) gubernijos (duomenys neskelbtini) rajone, ir pripažino, kad ten gyventi buvo saugu. Pareiškėja visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), todėl yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Įvertinus jos pasakojimą, atsakovas priėjo prie išvados, kad yra pagrįsta tikėtis, jog, esant poreikiui, ji galėtų (duomenys neskelbtini) saugiai gyventi.

3.3. Įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsakovo nuomone, pareiškėjos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

3.4. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytoja nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

3.5. Atsižvelgdamas į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, Departamentas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.6. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją. Šiuo atveju nei iš pareiškėjos pasakojimo, nei iš kitos Departamento atlikto tyrimo metu surinktos informacijos nebuvo įmanoma identifikuoti, tikėtino pareiškėjos persekiotojo ar tikėtinų motyvų persekioti pareiškėją dėl jos individualių savybių.

3.7. Departamentas nekėlė reikalavimo pareiškėjai teisiškai kvalifikuoti aplinkybes, tačiau pareiga pagrįsti savo prašymą (t. y. pateikti išsamius paaiškinimus) suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tenka būtent pareiškėjai. Tai jokiu būdu nereiškia, kad jai tenka pareiga surinkti kilmės valstybės informaciją, tačiau ji turi pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų. Šiuo atveju pareiškėjos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje, todėl nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai poreikį.

Departamento atlikto tyrimo metu buvo imtasi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertinti jos paaiškinimus ir atsižvelgiant į juos, surinkti aktualią informaciją apie kilmės valstybę. Departamentas neturėjo pareigos rinkti kilmės valstybės informacijos pareiškėjos pageidaujamais skunde nurodytais aspektais, o sprendime pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios pakankamu lygiu pagrįstų prielaidą, jog pareiškėja kilmės valstybėje būtų persekiojama. Skundo teiginiai, kad pareiškėja yra neturinti gyvenimiškos patirties ir išsilavinimo yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo – iš pareiškėjos pagrįstai tikimasi, kad ji išsamiai ir nuosekliai papasakos aplinkybes, susijusias su jos asmenine patirtimi.

Aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas teikia nuoširdžius paaiškinimus (net ir tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojas kilmės valstybėje susiduria su tam tikrais sunkumais), jokiu būdu nereiškia, kad prieglobsčio prašytojui turi būti suteikiamas prieglobstis, kadangi jis suteikiamas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytos sąlygos – šį vertinimą atlieka Departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo paaiškinimus ir kilmės valstybės informaciją. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, Departamentas atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jos politinių įsitikinimų.

Sprendime pagrįstai įvertinta, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies kriterijų.

3.8. Pareiškėja grįsdama savo prieglobsčio prašymą nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), tačiau individualių grėsmių dėl kurių išvyko iš (duomenys neskelbtini) nenurodė ir neįrodinėjo. Pareiškėjos teigimu, ji jautėsi nesaugi dėl bendros situacijos (duomenys neskelbtini), susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių tautiečių persekiojimu. Toks pasakojimas nėra pakankamas tarptautinės apsaugos suteikimui, kadangi nėra siejamas su konkrečių aplinkybių konstatavimu, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijoje 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

3.9. Pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, pavirtinančių, kad pareiškėjai kilmės valstybėje gali būti vykdomas persekiojimas, o tyrimo metu nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimas į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjai keltų realią individualaus persekiojimo riziką, taip pat nenustačius tikėtino persekiotojo, jo tikslų ir motyvų ir, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gyvenantiems (duomenys neskelbtini) grėstų persekiojimui prilygstantys veiksmai, Departamentas, pagrįstai konstatavo, kad nurodytos aplinkybės, privertusios ją išvykti nesuponuoja prielaidos, jog dėl jos individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) jai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

3.10. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Departamentas neįvertino jos padidintos rizikos profilio bei iš vis šiuo aspektu nenagrinėjo jos prašymo. Nors pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus. Pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys (tą patvirtino ir pati pareiškėja). Įvertinus, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleidusi (duomenys neskelbtini), todėl pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra, yra darbingo amžiaus moteris (gim. 1996 m.), yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, pareiškėja galėtų susirasti darbą (duomenys neskelbtini) ir saugiai ten gyventi.

3.11. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl papildomos apsaugos turi būti taip pat vertinamos individualios asmens savybės, dėl kurių žmogaus pagrindinės teisės ir laisvės gali būti pažeidžiamos. Atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjos kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, pati pareiškėja taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjos K. D. H. A. H. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimą, uždraudžiant pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus, taip pat atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį, kitą dalį skundo atmetė.

5. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

5.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės pareigūnai 2021 m. rugpjūčio 1 d. Šetylų kaimo prieigose, kelyje Liudvinava-Šetylos sulaikė 29 asmenų grupę, kurie iš jų žodžių prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais. Tarp šių asmenų buvo pareiškėja, kurios tapatybė nustatyta remiantis (duomenys neskelbtini) piliečio pasu.

5.2. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 28 d. žodžiu pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

5.3. Pirminės apklausos, vykusios 2021 m. rugpjūčio 28 d., metu prieglobsčio prašytoja teigė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gimtoji kalba –(duomenys neskelbtini), netekėjusi, išsilavinimas pagrindinis, paskutinės gyvenamosios vietos kilmės valstybėje adresas: (duomenys neskelbtini), politinei partijai nepriklauso. Apie patirtą persekiojimą arba grėsmę kilmės valstybėje, dėl kurių kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsienietė papasakojo, kad yra (duomenys neskelbtini). Ji teigė, kad (duomenys neskelbtini) jai yra nesaugu, kyla grėsmė jos gyvybei. Nors jai (duomenys neskelbtini) asmeniškai niekas negrasino, tačiau, prieglobsčio prašytojos tvirtinimu, (duomenys neskelbtini) tautai (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė iš (duomenys neskelbtini) teroristinės grupuotės, kuri moteris parduoda į vergiją ir prievartauja, o vyrai nužudomi. Ji teigė, kad jos kelionės tikslas buvo Lietuva, kurioje nori prašyti prieglobsčio. Iš karto prašymo suteikti prieglobstį neprašė, nes nežinojo, kad tai reikia daryti iš karto atvykus. Dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių prieglobsčio prašytoja nurodė, kad 2021 m. liepos 28 d. iš (duomenys neskelbtini) lėktuvu išvyko į Baltarusiją, turėdama vizą. Tris dienas gyveno viešbutyje, o po to automobiliu nuvyko iki Lietuvos sienos, kurią kirto pėsčiomis.

5.4. Departamentas 2021 m. spalio 6 d. atliko papildomą prieglobsčio prašytojos apklausą. Prieglobsčio prašytoja šios apklausos metu patvirtino savo tapatybę. Pareiškėja papasakojo, kad jos paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini)kaimas, (duomenys neskelbtini). regione. Ten gimė ir lankė mokyklą. Ji teigė, kad nei šiame kaime, nei apskritai (duomenys neskelbtini) jokių artimųjų neturi. Prieglobsčio prašytoja taip pat patvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini). Į klausimą, ar dėl etninės priklausomybės jai kilo problemų savo šalyje, nurodė, kad jų nepatyrė. Tačiau pareiškėja nurodė, kad etninės mažumos, kuriai ji priklauso, musulmonai nepriima, jei pagaus, „padarys, ką norės“. Prieglobsčio prašytoja taip pat nurodė, kad dėl išpažįstamos religijos savo kilmės šalyje taip pat neturėjo problemų. Pareiškėja papasakojo apie (duomenys neskelbtini) tikėjimo tradicijas. Prieglobsčio prašytoja apklausos metu taip pat nurodė, kad jokiai politinei partijai nepriklauso. Į klausimą, kas jai gresia grįžus į kilmės šalį, užsienietė nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) grįžti nenori, nes ten nėra jos giminaičių, nenori gyventi viena, vieniša, visi jos giminaičiai yra Vokietijoje, turi leidimus gyventi. Kadangi yra (duomenys neskelbtini), mano, kad kilmės šalyje gali būti užpulta. Išvykti iš šalies, anot jos, ji galvojo apie 2-3 metus. Ji teigė, kad nori susitikti su giminaičiais, būti vėl su jais. Užsienietė nurodė nesvarstanti grįžti į kilmės valstybę savanoriškai. Pareiškėja tvirtino, kad visi jos religijos asmenys (duomenys neskelbtini) neturi laisvės ir apsaugos.

5.5. Departamentas, atlikęs prieglobsčio prašymo tyrimą, 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 21S30969, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti pareiškėjos duomenis į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimo vykdymas pavestas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

5.6. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu privaloma ikiteismine tvarka kreipėsi į Departamentą, tačiau Komisijos sprendimu skundas buvo atmestas. Komisija sprendime, atsakydama į skundo argumentus, kad jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, nurodė, kad pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vietovė (Jarahiya kaimas, Ninevijos gubernija) nėra riziką didinantis veiksnys (tą patvirtino ir pati pareiškėja), ji taip pat pripažino, kad ten gyventi buvo saugu. Komisija pažymėjo ir tai, kad EPPB moterys taip pat priskiriamos padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme, tačiau būtina atsižvelgti į tai, ar, pavyzdžiui, moteris yra seksualinių nusikaltimų auka, moteris yra išsiskyrusi dėl smurto šeimoje, moteris yra pažeidusi moralės kodeksus ar pan. Pati pareiškėja nenurodė, jog jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas EPPB ataskaitoje minimas pažeidimas. Komisijos vertinimu, įvertinus visas šias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėja yra moteris (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus susidurti su padidinta persekiojimo grėsme.

6. Teismas, įvertinęs pareiškėjos Departamente apklausų metu duotus paaiškinimus, priėjo prie išvados, kad baimę grįžti į kilmės valstybę pareiškėja sieja su (duomenys neskelbtini) grėsme dėl savo priklausymo (duomenys neskelbtini) etninei mažumai ir noru susijungti su šeima, kuri yra Vokietijoje.

7. Teismas aptarė Departamento surinktą kilmės šalies informaciją apie (duomenys neskelbtini) etninę religinės grupės kilmę, jos atžvilgiu (duomenys neskelbtini) taikytas represijas, JAV remiamų (duomenys neskelbtini) pajėgų laimėjimus prieš (duomenys neskelbtini) mieste ir jo apylinkėse, susitarimus dėl saugumo (duomenys neskelbtini), spaudimą (duomenys neskelbtini) vyriausybei skirti didesnį dėmesį (duomenys neskelbtini) ir užtikrinti jiems saugų gyvenimą(duomenys neskelbtini) Konstitucijoje įtvirtintą tikėjimo laisvę visiems žmonėms, įskaitant musulmonus, krikščionis, (duomenys neskelbtini) ir kt., (duomenys neskelbtini) bendruomenės pripažinimo religine bendruomene, nuo 2017 m. sumažėjusį (duomenys neskelbtini) aktyvumą.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nekvestionuoja atsakovo surinktos kilmės šalies informacijos.

9. Pasisakydamas dėl pareiškėjos, kaip padidintos rizikos patirti smurtą asmenų grupei priskirtino asmens, teismas nurodė, kad ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Prieglobsčio prašytojos gyvenamoji vieta kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja savo gyvenamojoje vietovėje patyrė (duomenys neskelbtini) kovotojų persekiojimą, buvo pagrobta, prieš ją panaudotas seksualinis smurtas. Priešingai, pareiškėja apklausų metu nurodė, kad jai asmeniškai niekas negrėsė, neturėjo problemų dėl išpažįstamos religijos. Teismo vertinimu, tai, kad prieglobsčio prašytoja yra moteris, taip pat neleidžia daryti išvados, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Pareiškėja nenurodė, kad kilmės valstybėje susidūrė su bent vienu EPPB ataskaitoje minimu pažeidimu (moteris yra seksualinių nusikaltimų auka, moteris yra išsiskyrusi dėl smurto šeimoje, moteris yra pažeidusi moralės kodeksus ar pan.). Teismas sprendė, kad įvertinus padėtį teritorijoje, kurioje pareiškėja gyveno, darytina išvada, jog vien ta aplinkybė, jog ji yra (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių ji gali būti diskriminuojama ar jai gali grėsti persekiojimas bei pavojus dėl beatodairiško smurto.

10. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenis pagrindžia išvadą, kad pareiškėja gali grįžti į kilmės šalį ir apsigyventi (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyveno iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini). Remiantis 2021 m. EPPB ataskaita, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

11. Teismas nurodė, kad Departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjos papasakota istorija tiek apklausų metu Departamente, tiek teismo posėdžio metu nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) jai gresia persekiojimas. Teismas pažymėjo, kad pagrindas prieglobsčiui suteikti siejamas konkrečiai būtent su prieglobsčio prašytojui kylančiais persekiojimo pavojais kilmės valstybėje. Šiuo atveju pareiškėja savo paaiškinimais iš esmės grindžia tik bendrą padėtį kilmės valstybėje dėl visuomenės požiūrio į religines mažumas, nenurodydama jokių konkrečių faktų, kad ji, kaip (duomenys neskelbtini), patyrė sunkumų savo gyvenamojoje vietovėje. Bylos duomenys rodo, kad jos subjektyvios prielaidos dėl galimo persekiojimo kilmės valstybėje yra paremtos išimtinai jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu ir nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Kitų aplinkybių, kurios sąlygotų pavojų jos gyvybei, prieglobsčio prašytoja nenurodė. Iš pareiškėjos apklausų metu nurodytų aplinkybių, kad jos šeima gyvena Vokietijoje, kad ji siekia susijungti su šeima, galima spręsti, kad jos išvykimą iš kilmės valstybės lėmė ne „konvencinės“, o ekonominės priežastys, geresnio gyvenimo siekimas.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad neturi pagrindo spręsti apie pareiškėjos visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę. Taigi, prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Byloje taip pat nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė, todėl pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

13. Teismo vertinimu, Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek Komisija pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos argumentų. Atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjos paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Teismo įsitikinimu, Departamentas, atlikdamas vertinimą, nepažeidė Tvarkos aprašo nuostatų.

14. Teismas pažymėjo, jog 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad Departamentas sprendime nemotyvavo 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jos išsiuntimo dienos laikotarpio. Teismas sutiko, kad nors nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog pareiškėja gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintoje Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka), nustatytus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją būtų proporcinga nustatyti pareiškėjai draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metų laikotarpį nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

15. Teismas sprendė, kad kadangi Departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką keistina, mažinant draudimo atvykti laikotarpį iki 2 metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą Departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

16. Teismas taip pat sprendė, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, keistinas ir Komisijos sprendimas.

III. 17. Pareiškėja K. D. H. A. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą, Sprendimą ir Komisijos sprendimą bei įpareigoti Departamentą pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.

18. Pareiškėja prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgdama į tai, kad nori būti išklausyta tiesiogiai. Pareiškėja pažymi, kad byloje kilęs ginčas iš esmės siejamas tik su pačios pareiškėjos paaiškinimais, todėl esant kardinaliai skirtingiems jos pasisakymo vertinimams būtina teisme išklausyti pareiškėją, kad teismas objektyviai galėtų susidaryti nuomonę apie pasakojimo ir visos istorijos nuoseklumą. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Atsakovas, tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko skubos tvarka, turėdamas tokiu būdu savaime pademonstruotą išankstinę nuomonę dėl prieglobsčio prašymo priežasčių ir visiškai paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

18.2. Pareiškėja negali pati identifikuoti, kokie faktai yra reikšmingi jos prieglobsčio byloje ir kokie įrodymai yra vertinami kaip reikšmingi. Tuo tarpu pareigą informuoti pareiškėją apie procedūras ir teises turi atsakovas. Formalus paaiškinimas, kad pareiškėja turi įstatyme nurodytas teises, nėra pakankamas, kad būtų konstatuotas tinkamas pareigos suteikti informaciją įvykdymas (Tvarkos aprašo 44 p.).

18.3. Atsakovas tinkamai neįvykdė savo pareigos surinkti naujausią aktualią kilmės šalies informaciją. Atsakovas turėjo ištirti ne tik galiojančius teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėja susidurs kilmės valstybėje. Situacija (duomenys neskelbtini) paskutiniu metu nuolat blogėja, o išpuoliai prieš (duomenys neskelbtini) pasidarė kasdienybė – pavyzdžiui apie (duomenys neskelbtini) aukas kryptingai juos užpuolant pranešama 2021 m. rugpjūčio 16 d., 17 d., 30 d., 31 d. 2021 m. spalio 26 (duomenys neskelbtini) atakos metu buvo nužudyta 15 asmenų ir 25 sužeisti.

18.4. Nors formaliai atsakovas skundžiamame Sprendime nurodė, jog remiasi naujausia turima informacija apie pareiškėjos kilmės šalį, visiškai akivaizdu, jog taip nėra – sprendime klaidinančiai nurodoma, kad remiamasi 2021 m. EPPB ataskaita, tačiau nepateikta jokios nuorodos į šį dokumentą. Ši aplinkybė yra itin reikšminga, nes paskutinė EPPB ataskaita apie saugumo situaciją (duomenys neskelbtini) buvo parengta ir paviešinta tik 2020 m. liepos 31 d. (o duomenys surinkti dar anksčiau), kai Lietuvoje dar nebuvo masinio (duomenys neskelbtini) pabėgėlių antplūdžio, todėl šie duomenys niekaip neatspindi realios situacijos, susijusios su pareiškėjos asmenine padėtimi, nes pareiškėja į Lietuvą atvyko tik po metų, kai buvo paskelbta minėta ataskaita.

18.5. Atsakovas nepagrįstai rinkdamas kilmės šalies informaciją nesivadovavo JAV Saugumo departamento 2021 m. birželio 30 d. paskelbta ataskaita, 2021 m. spalio mėn. tarptautinės organizacijos Humanity&Inclusion paskelbta ataskaita, patikrintais duomenimis apie kiekvieną dieną skelbiamas aukas ir būtent (duomenys neskelbtini) padėtį viešai prieinamame puslapyje. Kartu su šiais argumentais pareiškėja pateikė internetinių šaltinių nuorodas.

18.6. Atsakovas visiškai nesurinko aktualios ginčui informacijos, kuri vienareikšmiškai patvirtina, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai ir pirmiausia jie yra nukreipti ne tik į kariaujančių pusių pajėgas, bet būtent siekiant sukelti didesnį efektą – į civilius asmenis, daugiausia (duomenys neskelbtini). Atsakovas rėmėsi pasenusia, nereikšminga ir su pareiškėjo asmenine situacija nesusijusia informacija, todėl padarė esminį procesinį pažeidimą, neleidusį priimti teisingo sprendimo.

18.7. Klausimas, ar kilmės valstybėje yra pakankamai saugu, sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo Tvarkos aprašo normų kontekste (44 p.), turi būti analizuojamas ne tik ir ne tiek pagal tarptautinių organizacijų skelbiamus duomenis, o remiantis faktu, ar kilmės valstybė yra ratifikavusi 1951 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją bei 1984 m. Konvenciją prieš kankinimus. Tik tokiu būdu egzistuoja realus pagrindas tikėtis, jog grąžintas į kilmės šalį prieglobsčio prašytojas nepatirs savo atžvilgiu netinkamo elgesio. Remdamasis pasenusiais duomenimis atsakovas teigia, kad pareiškėjos kilmės šalyje yra pakankamai saugu, nors pačiame (duomenys neskelbtini) pranešama apie susidūrimus „fronto linijoje“, t. y. situacija yra vertinama kaip atviri karo veiksmai.

18.8. Atsakovas rėmėsi EPPB išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau realiai netaikė šio vertinimo pareiškėjai.

18.9. Iš skunde pateiktos informacijos bei pareiškėjos apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

18.10. Pareiškėjos vertinimu, nėra tinkamai išspręstas klausimas dėl papildomos apsaugos taikymo pareiškėjai.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis su šiuo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime pakartoja argumentus nurodytus pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas nurodo šiuos argumentus:

19.1. Pareiškėjos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, užsienietės deklaruojama baimė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

19.2. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojai tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Vertinant pareiškėjos individualias savybes ir tai, kad jos kilmės valstybėje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gubernijoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

19.3. Vadovaujantis Įstatymo 71 straipsniu pareiškėjai tenka pareiga įrodyti jai kylančias grėsmes ir jų realumą. Iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjai buvo užduodami klausimai apie faktinę patirtį, priežastis, nulėmusias išvykimą iš kilmės valstybės, o Departamentas ir teismas teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus duomenis įvertino ir kvalifikavo bei pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus.

19.4. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjos pasakojimas yra nenuoseklus, tačiau jos pasakojimas buvo paremtas bendra nesaugia padėtimi kilmės valstybėje, o ne individualiomis pareiškėjos aplinkybėmis. Tačiau, net ir nustačius, kad pasakojimas yra nuoseklus ir pateikti duomenys tikėtini, tai savaime nesudaro pagrindo suteikti prieglobstį, kadangi prieglobstis yra suteikiamas tik nustačius, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui kyla Įstatymo 86 ar 87 straipsniuose nurodytos grėsmės.

19.5. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, buvo surinkta ir įvertinta tiek informacija pagal pareiškėjos prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjai būtinybės. Pareiškėja nepateikė jokios aktualios ir patikimos kilmės valstybės informacijos, kuri leistų kitaip vertinti padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje.

19.6. Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės ESPA skelbiamos informacijos pareiškėja skunde nepateikė, netgi priešingai – skunde remiasi senesne, 2020 m. spalį paskelbta ESPA ataskaita. Tokio poreikio nepatvirtina ir skunde nurodyta 2021 m. spalio mėn. tarptautinės organizacijos Humanity&Inclusion paskelbta ataskaita bei duomenys apie kiekvieną dieną skelbiamas aukas ir būtent (duomenys neskelbtini) padėtį viešai prieinamame puslapyje (duomenys neskelbtini). Humanity&Inclusion yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra padėti žmonėms su negalia ir pažeidžiamoms gyventojų grupėmis, imtis veiksmų, kad būtų patenkinti jų esminiai poreikiai, pagerintos jų gyvenimo sąlygos ir skatinti pagarbą jų orumui ir pagrindinėms teisėms. Ši organizacija neturi nei tikslo, nei įgaliojimų spręsti, dėl konkrečių asmenų persekiojimo jų kilmės valstybėje arba nustatyti beatodairiško smurto lygį, kuris yra pakankamas, kad asmeniui galėtų būti suteikta papildoma apsauga. Tuo tarpu pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Taigi, 2021 m. ESPA gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini).

19.7. Departamentas neginčija fakto, kad pareiškėjos šalyje vyksta vidaus kariniai konfliktai, tačiau konstatavo, kad vadovaujantis ESPA pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

19.8. Vien tai, jog tam tikra valstybė nėra ratifikavusi EŽTK arba Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, savaime neleidžia daryti išvados, kad tokioje valstybėje nėra gerbiamos jokios žmogaus teisės, o visi be išimties tokios valstybės gyventojai patirs kankinimus ar kitokį žiaurų ir nežmonišką elgesį. Priešingas, pareiškėjos skunde nurodytas aiškinimas, iš esmės reikštų, kad prieglobstis asmeniui turėtų būti suteikiamas be išimties visiems tam tikros valstybės gyventojams, nepriklausomai nuo realios situacijos šioje valstybėje, vadovaujantis vien ta aplinkybe, kad valstybė nėra ratifikavusi tam tikrų konvencijų.

19.9. Priešingai, nei teigiama skunde, Departamentas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjai pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepaisant to, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, įvertino, ar pareiškėja dėl savo asmeninių savybių ((duomenys neskelbtini) moteris) gali susidurti su padidinta rizika dėl beatodairiško smurto. Nors, remiantis ESPA pateikiamais duomenimis, pareiškėja kaip (duomenys neskelbtini) moteris priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau ESPA taip pat nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas ESPA ataskaitoje minimas pažeidimas. Tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini) moteris. Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos. Ji nėra išsituokusi ar našlė, t. y. ji nepriklauso kategorijai vienišų moterų, kurių padėtis (duomenys neskelbtini) visuomenėje yra ypač sudėtinga (dėl visuomenės smerkimo ar ekonominių sunkumų).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjos K. D. H. A. H. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

21. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

22. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių dėl kurių pareiškėja negalėtų savo pasakojimo vertinimą išdėstyti raštiškai. Tokių priežasčių nenurodė ir pati pareiškėja. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodo, kad ji yra moteris (duomenys neskelbtini), atsakovas tyrimą dėl prieglobsčio prašymo atliko su išankstiniu nusistatymu, padarė procedūrinių pažeidimų, vadovavosi neaktualia kilmės šalies informacija, neįvertintas jos kaip pažeidžiamo asmens padėtis.

24. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

25. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios.

26. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

27. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

28. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

29. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

30. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

31. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

32. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

33. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad ji yra (duomenys neskelbtini) moteris ir grįžti į kilmės šalį yra nesaugu, kadangi (duomenys neskelbtini) yra persekiojami ir diskriminuojami, nors pati asmeniškai nesusidūrė su persekiojimu ar diskriminacija, tačiau, anot jos, kyla grėsmė gyvybei dėl (duomenys neskelbtini) teroristinės grupuotės, kuri moteris parduoda į vergiją ir prievartauja, o vyrai yra nužudomi. Taip pat pareiškėja nurodo, kad nori būti kartu su šeima, kuri gyvena Vokietijoje.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėja savo paaiškinimais iš esmės grindžia tik remdamasi bendra padėtimi kilmės valstybėje dėl visuomenės požiūrio į religines mažumas, nenurodydama jokių konkrečių faktų, kad ji, kaip (duomenys neskelbtini), patyrė sunkumų savo gyvenamojoje vietovėje. Atvirkščiai pareiškėja apklausos metu nurodė, kad gyvenamojoje vietovėje ji su persekiojimu ar kitais sunkumais nesusidūrė. Taigi sutiktina, kad pareiškėja savo persekiojimo baime grindžia išimtinai jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu ir nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.

35. Apklausų metu pareiškėja nurodė, kad nenori likti viena, nori būti kartu su šeima, kuri gyvena Vokietijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pasakojimo dalis patvirtina, kad pareiškėjos tikslas išvykti iš kilmės šalies yra asmeninio pobūdžio ir nesuteikia pagrindo tarptautinei apsaugai. LVAT praktikoje nurodoma, kad socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčio suteikimui (žr., pvz., 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017).

36. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje iš esmės nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) vyksta kariniai veiksmai, vis tik tarptautinės apsaugos taikymui pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, turi būti nustatytas tam tikras beatodairiško smurto lygis, kai vien dėl buvimo teritorijoje, kiltų grėsmė pareiškėjos gyvybei ir sveikatai. Departamento pateiktais duomenimis, surinktais pagal 2021 m. EPPB ataskaitą, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pateikta informacija apie karinius veiksmus nepaneigia EPPB nustatyto beatodairiško smurto lygio. Kita vertus pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyta informacija apie karinius veiksmus teikiama tik kartu su apeliaciniu skundu, nebuvo tirta pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kodėl šie duomenys negalėjo būti išdėstyti kartu su skundu pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismo netiriami (ABTĮ 142 str. 3 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo taikyti tarptautinę apsaugą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

37. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad Departamentas, atlikdamas tyrimą turėjo išankstinę nuomonę bei netinkamai išaiškino pareiškėjai jos teises, tokiu būdu nesilaikė nustatytos procedūros reikalavimų. Įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pastebi, kad jie yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėja niekaip savo teiginių nepagrindžia, nedetalizuoja, nenurodo kaip tariami pažeidimai įtakojo prieglobsčio prašytojos prašymo neteisingą išsprendimą. Teisėjų kolegija, išsamiai ir visapusiškai įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė Departamento padarytų procedūrinių pažeidimų, kurie galėjo nulemti neteisingą pareiškėjos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėjimą.

38. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja nenurodė individualių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog ji, būdama (duomenys neskelbtini), savo kilmės šalyje susiduria ar susidurtų (deportacijos atveju) su realia persekiojimo rizika. Pareiškėja taip pat neįvardijo individualių priežasčių, didinančių jos persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas apklausų ir posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog jai asmeniškai niekas nėra grasinęs, ji asmeniškai niekada nesusidūrė su veiksmais, kurie galėtų būti prilyginti persekiojimui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš esmės bendro pobūdžio pareiškėjos teiginiai apie nesaugią (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini) nepaneigia atsakovo vertinimo, jog pareiškėja neatitinka sąlygų prieglobsčiui ar papildomai apsaugai skirti, numatytų Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose.

39. Teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiame Sprendime Departamentas atsižvelgė į pareiškėjos galimybes gyventi saugiai gyvenamojoje vietovėje, veikiančias pajėgas, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), įvertino galimybę laisvai patekti į (duomenys neskelbtini), įvertino aplinkybes, kad pareiškėja turi pasą, kuriame yra išvykimo spaudas, todėl grįžimas tarptautiniais skrydžiais neturėtų sukelti papildomų rūpesčių, įvertino tarptautinių organizacijų teikiamą pagalbą reintegruotis kilmės šalyje, atsižvelgė, kad pareiškėja yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Be kita ko, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja apklausų metu nurodė, kad jai asmeniškai niekas negrėsė, neturėjo problemų dėl išpažįstamos religijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kuris nurodė, kad aplinkybės, jog pareiškėja yra moteris taip pat neleidžia daryti išvados, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Pareiškėja nenurodė, kad kilmės valstybėje susidūrė su bent vienu EPPB ataskaitoje minimu pažeidimu (moteris yra seksualinių nusikaltimų auka, moteris yra išsiskyrusi dėl smurto šeimoje, moteris yra pažeidusi moralės kodeksus ar pan.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, išdėstytus Nutarties 18.8 p., atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad EPPB ataskaitoje nurodytas padidintos rizikos asmenų profilių sąrašas, per se (savaime) nereiškia, kad tokie asmenys yra persekiojami, kadangi ne visi minėto profilio asmenys susiduria su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Tokiais atvejais individualiai turi būti vertinama persekiojimo rizikos tikimybė, atsižvelgiant, be kita ko, į tokias riziką didinančias aplinkybes, kaip kilmės vietovė, turimi asmens dokumentai, lytis. Atsižvelgdama į pareiškėjos individualias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, pareiškėja galėtų saugiai gyventi (duomenys neskelbtini).

40. Vertindama pareiškėjos argumentus dėl EPPB ataskaitos ne aktualumo, teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti minėtuose teisės aktuose (Direktyva 2011/95/ES, kuri įgyvendinta Įstatyme ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše): turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams (žr„ pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3979-624/2021). Be to, Tvarkos aprašo 167 punkte nustatyta, kad, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant visų pirma: Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų; kitų ES valstybių narių; Europos prieglobsčio paramos biuro; Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos; Europos Tarybos; kitų tarptautinių organizacijų; nevyriausybinių organizacijų; kitų šaltinių. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su atsakovo atliktu tyrimu, ypač įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių, kurios, be kita ko, buvo nurodytos EPPB ataskaitoje. Be to, kaip matyti iš Departamento Sprendimo, atsakovas atliko situacijos pareiškėjos kilmės valstybėje vertinimą (vertino situaciją dėl grėsmės būtent pareiškėjai). Šie hipotetinio pobūdžio ir neapibrėžti pareiškėjos argumentai atmetami.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

42. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo savarankiškų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalių, kuriomis pakeistos Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 pastraipos, atitinkamai pakeistas ir Komisijos sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

43. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjos apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. D. H. A. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė