2020-09-16 Nr. AB-16823-3-62-3-01810-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1212-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01810-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Potem“) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. kalėjo Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje kankinančiomis, žiauriomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Tvirtino, kad iki 2016 m. liepos 26 d. 1-ojo būrio 3, 4, 6, 8 ir 10 gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota gyvenamojo ploto norma, dėl ko pareiškėjas patyrė diskomfortą, nemigą. Dėl patalpų perpildymo 1-ojo būryje trūko sanitarinių įrenginių (tualetų, praustuvių), norint jais pasinaudoti, teko laukti eilėje. Naudojantis jais, buvo raginama paskubėti, todėl pareiškėjas patyrė nepatogumų, diskomfortą, pažeminimą. 1-ojo būrio prausykloje nebuvo veidrodžių, higienos reikmenų lentynėlių, todėl negalėjo tinkamai prisižiūrėti, neturėjo kur pasidėti asmens higienos priemonių. 1-ame būryje naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas, nes duše nebuvo pertvarų (užuolaidų). Teigė, kad 1-ojo būrio 3, 4, 6, 8 ir 10 gyvenamųjų patalpų dirbtinis apšvietimas netinkamas, nesiekė 200 lx, todėl greitai pavargdavo akys, dėl to pareiškėjas negalėjo skaityti, rašyti, atlikti kasdienių darbų. Šių patalpų elektros instaliacija netvarkinga, iš sienų ir lubų kyšojo elektros laidai, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo saugumas, jis jautė baimę aplinkai, dėl to atsirado nemiga. 1-ojo būrio 3, 4, 6, 8 ir 10 gyvenamųjų patalpų grindys, sienos, lubos buvo netvarkingos, nubyrėjusiais dažais, išdaužytos. 1-ojo ir kitų būrių gyvenamosiose patalpose neveikė ventiliacija, jos buvo vėdinamos tik per langus, todėl patalpose buvo drėgna. Tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK veikiančioje parduotuvėje nebuvo vykdoma prekių kainų kontrolė, joje kainos buvo didesnės nei laisvėje veikiančiose parduotuvėse, nebuvo sudaryta galimybė susigrąžinti depozitą už tarą, todėl pareiškėjas labai išgyveno, nes taip buvo siekiama iš jo pasipelnyti, nepagrįstai praturtėti.

3. Pareiškėjo teigimu, kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė fizinį skausmą, psichologinių, emocinių, dvasinių išgyvenimų, tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 20 000 Eur.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti ir taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2014 m. balandžio 9 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui kalint 1-ojo lokalinio sektoriaus patalpose vienam nuteistajam tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pataisos namai nėra kamerų tipo įstaiga, todėl nuteistieji dienotvarkėje nustatytu metu gali laisvai judėti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus teritorijoje, naudotis sporto aikštelėmis, pasivaikščiojimo kiemų teritorija. 1-ojo sektoriaus būriuose įrengtas dieninis elektros apšveitimas, gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais.

Elektros instaliacija 1-ojo sektoriaus būrių gyvenamosiose patalpose sumontuota paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose ji yra tvarkinga. Gavus pranešimą apie gedimą ar netvarkingą elektros instaliaciją, ji nedelsiant tvarkoma. Pareiškėjas su skundais dėl elektros instaliacijos gedimų į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, remontai atliekami įstaigos lėšomis. Atsakovo atstovas negali pateikti duomenų, kokios būklės ir kada buvo remontuojamos 1-ojo sektoriaus patalpos ginčui aktualiu periodu. 1-ojo būrio tualete buvo 5 klozetai, prausykloje – 5 praustuvės, 2-ojo būrio tualete-prausykloje buvo 1 unitazas ir 1 praustuvė kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje, 4-ojo būrio tualete-prausykloje buvo 3 klozetai ir 3 unitazai bei 10 praustuvių, 7 būrio tualete-prausykloje buvo 7 unitazai ir 7 praustuvės. Prausyklose prie praustuvių sumontuoti veidrodžiai, 1-ojo sektoriaus bendroje dušinėje įrengta 12 dušo purkštukų, pertvarų dušinėje nėra.

Pareiškėjas su skundais dėl veidrodžių, lentynėlių, laukimo eilėse prie sanitarinių įrenginių nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją. 1-ojo sektoriaus 1, 4 ir 7 būrių gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, 2-ame būryje įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Santykinė oro drėgmė patalpose gali padidėti netinkamai vėdinant gyvenamąsias patalpas, t. y. nuteistiesiems tinkamai neatliekant savo budėtojų pareigų. Buitiniai kenkėjai įstaigoje naikinami su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių pagrindu.

Įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, kuri tikrina kainas Pravieniškių PN-AK veikiančiose parduotuvėse ir sulygina jas su kainomis, esančiomis Pravieniškių kaime veikiančioje parduotuvėje. Komisija Pravieniškių PN-AK veikiančias parduotuves tikrina ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, radus pažeidimus surašomos pretenzijos, nurodoma nedelsiant šalinti rastus trūkumus. Tara, kuriai taikomas depozito mokestis, superkama įstaigoje veikiančioje parduotuvėje.

6. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir AUB) „Potem“ su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

8. Atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu sudaryta komisija kainų kontrolę UAB „Pontem“ valdomose parduotuvėse atlieka ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Atlikus patikrinimą pateikiamas patikrinimo aktas. Atsižvelgiant į patikrinimo aktuose nurodytas pastabas, nustatyti trūkumai šalinami nurodytais terminais. Parduotuvėje užstato sistemoje dalyvaujanti tara surenkama iš nuteistųjų jų apsipirkimo momentu. Apsipirkimo metu nuteistasis pardavėjai pateikia priduodamą tarą, kurios vertė atimama iš perkamų prekių vertės. Surinkta užstato sistemoje tara yra saugoma pataisos namų parduotuvės patalpose, kuri vėliau surenkama ir VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ išvežama.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 2 800 Eur.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK kalėjo nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. (išskyrus laikotarpius, kuomet buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, Laisvės atėmimo vietų ligoninę). Įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytą laikotarpį teismas sprendė, jog byloje vertinamasis laikotarpis, už kurį kildinama pareiškėjui padaryta neturtinė žala, yra nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 28 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. pareikšti.

11. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. liepos 21 d. buvo paskirtas gyventi į 1-ojo būrio 12 brigados 4 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 15,52 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,1 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. spalio 18 d. pareiškėjas paskirtas gyventi į 2-ojo būrio 22 brigados 3 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 22,06 kv. m, jame įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,15 kv. m (šių duomenų teismas nevertino, nes pareiškėjas nekėlė pretenzijų dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo jam kalint 2-ajame būryje); nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2017 m. sausio 31 d pareiškėjas paskirtas gyventi į 1-ojo būrio 11 brigados 6 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 26,97 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,37 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. pareiškėjas paskirtas gyventi į 1-ojo būrio 11 brigados 8 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 14,20 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,55 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d pareiškėjas paskirtas gyventi į 1-ojo būrio 14 brigados 10 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 14,29 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,57 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas teigė, jog 1-ojo būrio 12 brigados 4 gyvenamoje patalpoje gyveno 8 nuteistieji ir tik po 2016 m. liepos 26 d. nuteistųjų skaičiaus mažinimo joje buvo įrengtos 5 miegamosios vietos. Kadangi atsakovas šią aplinkybę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, teismas sprendė, jog pareiškėjui kalint 1-ojo būrio 12 brigados 4 miegamajame jam teko 1,94 kv. m gyvenamojo ploto, taip pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą.

12. Pareiškėjas teigė, kad trūko sanitarinių įrenginių. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, pavalgyti baldų, sanitarinių įrenginių trūkumas (klozetų, praustuvių, dušo ragelių), gryno oro, vietos pasivaikščiojimo kiemuose trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis.

13. Nustatęs, kad dušo patalpoje nebuvo įrengta sienelių, vienu metu šioje patalpoje maudėsi 12 asmenų, teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.

14. Atsakovo pateiktoje 2018 m. rugsėjo 18 d. pažymoje Nr. 88-575 nurodyta, kad prausykloje virš praustuvių veidrodžiai sumontuoti, lentynėlių higienos reikmenims laikyti nėra. Kadangi ši pažyma nebuvo pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais (1-ojo būrio prausyklos nuotraukomis ir pan.), teismas pareiškėjo argumentus dėl veidrodžių ir lentynėlių 1-ojo būrio prausykloje nebuvimo laikė pagrįstais.

15. Dėl ventiliacijos trūkumo teismas pažymėjo, jog, kaip nurodė atsakovas, ginčo būrių patalpos vėdinamos per langus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus raštas patvirtino, kad 2018 m. balandžio 6 d. pareiškėjo skundo pagrindu išmatavus mikroklimatą 1-ojo sektoriaus 1 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje, santykinės oro drėgmės pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl oro trūkumo, nepakankamos ventiliacijos ir drėgmės (išskyrus laikotarpį, kai pareiškėjas kalėjo 1-ojo būrio 12 brigados 4 gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo konstatuotas perpildymo faktas) laikė abstrakčiais ir deklaratyviais, todėl juos atmetė.

16. Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl netinkamo 1-ojo būrio 3, 4, 6, 8 ir 10 gyvenamųjų patalpų dirbtinio apšvietimo, techniškai netvarkingų sienų, lubų, grindų ir elektros instaliacijos. Teismas dėl šių nusiskundimų nurodė, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. (Higienos normos HN 76:2010 22 p.). Byloje esantys dokumentai patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl seniai remontuotų, netvarkingų 1-ojo būrio gyvenamųjų patalpų ir inventoriaus, taip pat dėl netvarkingos elektros instaliacijos, netinkamos dirbtinės apšvietos 1-ojo būrio 10 gyvenamojoje patalpoje atlikto patikrinimo metu (2018 m. balandžio 6 d.), tačiau neįrodė, kad visų ginčo patalpų elektros instaliacija ir apšvietimas buvo netinkamas visą byloje vertinamą laikotarpį. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių šių pažeidimų nuolatinį buvimą ginčo patalpose. Atsakovo atstovo duomenimis sugadinta elektros instaliacija ir apšvietimas yra remontuojami, lemputės keičiamos naujomis, todėl teismas darė išvadą, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui kalint ginčo patalpose buvo nepakankama dirbtinė apšvieta bei netvarkinga elektros instaliacija, tačiau visu vertinamuoju laikotarpiu gyvenamosios patalpose nebuvo remontuotos, todėl buvo techniškai netvarkingos.

17. Dėl prekių kainų parduotuvėje ir depozito sistemos nebuvimo teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog komisija nerečiau kaip du kartus per mėnesį tikrina prekių kainas Pravieniškių PN-AK veikiančiose UAB „Pontem“ parduotuvėse ir sulygina su prekių kainomis Pravieniškių kaime esančiose parduotuvėse. Patikrinimų metu surašomi patikrinimo aktai, kurių pagrindu UAB „Pontem“ pateikiami reikalavimai sumažinti parduotuvių produktų ir privalomų būtiniausių reikmenų kainas. Pareiškėjo pretenzijas dėl negalėjimo susigrąžinti sumokėtus pinigus už taros depozitą paneigė į bylą pateikti įrodymai, kurie patvirtino, kad grąžinus užstato sistemoje dalyvaujančią tarą, yra išrašomas nefiskalinis kasos kvitas, kuris kartu su prekių užsakymais ir prekių pirkimo kvitu perduodamas pataisos namų finansų skyriui, tvarkančiam nuteistųjų lėšų paskaitą. Surinkta užstato sistemoje dalyvaujanti tara supakuota maišuose perduodama VšĮ „Užstato sistemos administratorius“, kuri šią tarą išveža iš pataisos namų. Aplinkybę, kad tara, kuri dalyvauja depozito sistemoje, yra priimama, patvirtina ir VšĮ „Bruneros“ raštas. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl kainų ir negalėjimo susigrąžinti depozitą atmetė kaip nepagrįstus.

18. Įvertinęs tai, kad pareiškėjui 328 dienas trūko minimalaus ginamojo ploto, visą ginčo laikotarpį pareiškėjui kalint 1 būryje buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, taip pat byloje nustatyti ir kiti higienos ir buitinio aprūpinimo reikalavimų pažeidimai (techniškai netvarkingos patalpos, netinkama apšvieta, elektros instaliacija ir pan.), teismas priteisė jam 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 19. Atsakovas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

20. Atsakovo vertinimu, teismas iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, ir nevisiškai įvertino pateiktus įrodymus, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas. Atsakovas pažymi, kad pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir, kaip jau buvo pažymėta, per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Byloje nenustatyta, kad pataisos namuose būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys pareiškėjui pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimu kieme ar kitose patalpose. Taigi pareiškėjas turėjo tam tikrą judėjimo laisvę, todėl galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui tenkantį santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži kambario išmatavimai bei pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė.

21. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Pravieniškių PN-AK patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Remontai atliekami įstaigos lėšomis. Informacija apie atliktus patalpų remontus įstaigoje nėra kaupiama. Nuteistieji patys nuolatos gadina pataisos namų gyvenamųjų patalpų inventorių.

22. Atsakovas nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, t. y. dėl elektros instaliacijos ar netinkamo apšvietimo, buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl minėtų aplinkybių nepagrįsti. Be to, teismas pareiškėjo keliamus argumentus dėl netinkamos elektros instaliacijos ir netinkamo apšvietimo turėjo atmesti ar laikyti nepagrįstais, kadangi atsakovas neturėjo duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais į atitinkamas institucijas dėl jo nurodytų pažeidimų.

23. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo konstatuotas kalinimo sąlygų pažeidimas dėl veidrodžių ir lentynėlių nebuvimo prausykloje turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmiais, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

24. Atsakovas sutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės, netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo, per didelių prekių kainų, negalėjimo susigrąžinti depozito yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

25. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas rėmėsi pareiškėjo subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, bloginęs gyvenimo sąlygas, byloje nenustatyta. Atsakovo teigimu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jam neužtikrintomis kalinimo sąlygomis ir patirta neturtine žala, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 328 paras) nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, visą ginčo laikotarpį pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK 1-ajame būryje buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, taip pat byloje nustatyti ir kiti higienos ir buitinio aprūpinimo reikalavimų pažeidimai (techniškai netvarkingos patalpos, netinkama apšvieta, elektros instaliacija ir pan.), dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti teismas priteisė 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

28. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, teigdamas, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas bausmė atliko pataisos namuose, bendrabučio tipo patalpose, o ne kalėjimo tipo įstaigoje, kuriose taikomas skirtingas režimas, skirtingai veikiantis asmenį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) kontekste.

29. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Pažymėtina, kad pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais iš esmės yra priteistas dėl to, jog jis nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. liepos 21 d. (iš viso 328 paras) kalėjo bendrabučio tipo patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas (3,1 kv. m) (pareiškėjui teko 1,94 kv. m gyvenamosios patalpos ploto). Darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas rėmėsi pareiškėjo paaiškinimais, kadangi atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog 1-ojo būrio 12 brigados 4 gyvenamoje patalpoje gyveno 8 nuteistieji ir tik po 2016 m. liepos 26 d. nuteistųjų skaičiaus mažinimo joje buvo įrengtos 5 miegamosios vietos.

31. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, šiuo atveju Pravieniškių PN-AK administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažai jam tekusio ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. liepos 21 d., iš viso 328 paras, jam teko 1,94 kv. m gyvenamosios patalpos ploto. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovas šiuo aspektu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo fakto, tačiau nesutinka su teismo pasirinktu neturtinės žalos kompensavimo būdu.

33. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą bei įvertinęs bylos medžiagą ir aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad liko nepaneigti pareiškėjo argumentai, jog visu vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas gyveno neremontuotose 1-ojo būrio patalpose, tam tikrais laikotarpiais esant netinkamai apšvietai ir techniškai netvarkingai elektros instaliacijai, neaprūpinus 1-ojo būrio prausyklos veidrodžiais ir higienos reikmenų lentynėlėmis bei neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis dušu. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

34. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

35. Vertindama atsakovo atstovo argumentus dėl teismo netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)), jog tuo atveju, jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo atstovo argumentai, jog pareiškėjo kalinimo įstaigos režimo pobūdis šiuo atveju lemia tai, kad už nustatytą teisės pažeidimą pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

36. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

37. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

38. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (328 paras nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, visą ginčo laikotarpį pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK 1-ajame būryje buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, taip pat byloje nustatyti ir kiti higienos ir buitinio aprūpinimo reikalavimų pažeidimai), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 2 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė