6dcdf05d-c215-4f88-ac3d-ea9de93eeda7 · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                Administracinė byla Nr. ATP-562-519/2013                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02402-2013-8                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                            45.4.; 45.4.4.; 79.1.

                                                                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS    N U T A R T I S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        2013 m. spalio 29 d.        Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas PoÅ¡kus, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal S. Č. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimo, kuriuo nutarta S. Č., padariusiai:Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ ir skirti jai administracinę nuobaudÄ â€“ 1000 (vieno tÅ«kstančio) litų baudÄ ;Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ ir skirti jai administracinę nuobaudÄ â€“ 3000 (trijų tÅ«kstančių) litų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo bÅ«du griežtesnei nuobaudai apimant Å¡velnesnę nuobaudÄ ir galutinę nuobaudÄ S. Č. paskirti 3000 (trijų tÅ«kstančių) litų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims metams). Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patikslinta Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimo rezoliucinės dalies 1 pastraipos 1 dalis ir ji iÅ¡dėstyta taip:„Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ ir skirti jai administracinę nuobaudÄ â€“ 100 (vieno Å¡imto) litų baudÄ â€œ.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė:              S. Č. nubausta už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 2 d., apie 16.20 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, važiuodama kliudė stovėjusį automobilį, jį apgadino ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.              Apeliaciniu skundu S. Č. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡ naujo tirti įgaliotai institucijai.

Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes jis priimtas nepaÅ¡alinus byloje esančių prieÅ¡taravimų ir nenustačius visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių.              Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto iki dviejų Å¡imtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių litų.

Taigi, anot S. Č., teismas, skirdamas jai nuobaudÄ , netinkamai pritaikė įstatymÄ . Pažymi, kad teisę vairuoti transporto priemonę tuo metu, kai neva sukėlė eismo įvykį, ji turėjo. Esant tokioms aplinkybėms, teigia, kad teismas nepagrįstai paskyrė jai 1000 Lt baudÄ .              Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, visiÅ¡kai rėmėsi E. S., D. J. ir A. J. parodymais, o kitų liudytojų, t. y. J. B., V. S., B. D., A.

B., kuriuos liudyti kvietė ji (S. Č.), parodymų teismas net neaptarė, juos atmetė, motyvuodamas tuo, kad nei vienas iš jų eismo įvykio nematė, o apie eismo įvykį sužinojo tik iš jos (S. Č.) ir jos sutuoktinio T. Č. pasakojimų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nesiremti jos sutuoktinio T. Č. ir jos „mamos“ B. D. parodymais, nes jie neva yra suinteresuoti nurodyti jai naudingas aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad B. D. nėra jos mama, - ji yra kaimynė, o jos mama yra A.

B.. Mano, jog Å¡i aplinkybė rodo, kad teismas nebuvo atidus nagrinėdamas jos administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir elgėsi Å¡aliÅ¡kai. Teigia, kad Å iaulių apylinkės teismas visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, jog E. S. yra nukentėjusiosios D. J. sÅ«naus A. J. merginos, su kuria jis Å¡iuo metu draugauja, tėvo kaimynas, todėl galbÅ«t yra suinteresuotas padėti nukentėjusiajai ir jos sÅ«nui. Teismas, pasak apeliantės, neatsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiosios D. J. parodymai, duoti apklausos policijoje metu ir teismo posėdžio metu, iÅ¡ esmės skiriasi dėl eismo įvykio laiko ir aplinkybių, ypač dėl liudytojo, tariamai mačiusio eismo įvykį.

             S. Č. pažymi, kad apklausiama policijos pareigÅ«nų, D. J. nurodė, jog 2013 m. rugpjūčio 2 d., apie 18 val., jos sÅ«nus A. J. pastatė automobilį „Ford Focus“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Automobilis nebuvo sugadintas. Apie 19 val., atėjusi prie jai priklausančio automobilio, ji pamatė, kad apgadintas deÅ¡inėje pusėje priekinis bamperis, o dar už valandos ji rado ant automobilio anonimo paliktÄ baltos spalvos raÅ¡telį, kuriame buvo užraÅ¡ytas jos transporto priemonę apgadinusio automobilio modelis ir valstybinis numeris – „Opel Astra“, (duomenys neskelbtini) Pastebi, kad pagal pareigÅ«no bei pačios nukentėjusiosios pirminiuose parodymuose nurodytas aplinkybes, ant baltos spalvos lapelio jokie kiti duomenys užraÅ¡yti nebuvo.

Anot apeliantės, neaiÅ¡ku, kodėl Å¡is baltos lapelis nebuvo paimtas policijos pareigÅ«nų.             Skunde S. Č. taip pat pažymi, kad teismo posėdžio metu D. J. nurodė visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes. D. J. teigė, kad 2013 m. rugpjūčio 2 d., apie 14 val., jos sÅ«nus turėjo važiuoti į bankÄ sumokėti už studijas. SÅ«nus grįžo gal už valandos ar pusantros. Automobilį jis paliko prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje.

Apie 18 val., susiruoÅ¡us važiuoti į giminių susitikimÄ , ji pamatė, kad yra apgadintas automobilio priekinis bamperis bei iÅ¡kritęs priekyje kvadrato formos dangtelis. D. J. teigė, kad prie automobilio buvo paliktas lapelis su užraÅ¡u „AÅ¡ mačiau, kas sugadino JÅ«sų automobilį“ ir telefono numeriu. Jos sÅ«nus paskambino iÅ¡ jos telefono ant lapelio nurodytu telefono numeriu. Atsiliepęs vyras prisistatė, kas esÄ s, kur gyvena, ir nurodė matęs, kas apgadino D. J. automobilį. Nuvažiavus pas šį vyriÅ¡kį, jis papasakojo matęs, kaip kitas automobilis apgadino jai priklausantį automobilį, ir pasakė, kad užsirašė to automobilio numerį.

Grįžusi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ji iÅ¡kvietė policijÄ ir policijos pareigÅ«nams nurodė visÄ turimÄ informacijÄ .             Apeliantės įsitikinimu, Å iaulių apylinkės teismas visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusiosios parodymai iÅ¡ esmės keitėsi. D. J. skirtingai nurodė savo veiksmų sekÄ , kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu. Nukentėjusioji prieÅ¡taravo pati sau. Vienu atveju ji teigė, kad ant automobilio paliktame lapelyje buvo nurodyti jos automobilį apgadinusio automobilio modelis ir jo valstybiniai numeriai (tai patvirtino ir policijos pareigÅ«nas V.

B.), kitu atveju D. J. jau nurodė, kad lapelyje buvo užraÅ¡as „mačiau, kas sugadino jÅ«sų automobilį“ ir užraÅ¡ytas telefono numeris (Å¡iÄ aplinkybę patvirtino A. J.). Nukentėjusioji, duodama parodymus teismo posėdyje, teigė, kad policijos pareigÅ«nams nurodė visÄ turimÄ informacijÄ , tačiau, pasak apeliantės, kyla pagrįstas klausimas, kodėl ji neinformavo policijos pareigÅ«nų apie tai, kad yra liudytojas, matęs eismo įvykį.             Skunde apeliantė taip pat teigia, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. jos atstovei advokatei R.

Roščenkovienei susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla, E. S. parodymų byloje nebuvo. Å is liudytojas buvo apklaustas tik 2013 m. rugpjūčio 9 d., t. y. tik po to, kai ji (S. Č.), jos atstovė advokatė R. Roščenkovienė, jos sutuoktinis T. Č. ir (duomenys neskelbtini) ekspertas V. S., nuvyko apžiÅ«rėti D. J. automobilio. Be to, byloje nebuvo nukentėjusiosios automobilio apžiÅ«ros akto, todėl jie nuvyko prie Å¡io automobilio, turėdami tikslÄ Ä¯vertinti automobilio apgadinimus.             Teismas, S. Č. vertinimu, nepagrįstai neanalizavo ir neaptarė labai reikÅ¡mingos aplinkybės: kad liudytojas E. S. teisme aiÅ¡kino, jog jis su sÅ«naus pagalba ant automobilio „Ford Focus“ stiklo paliko geltonos spalvos lapelį su užraÅ¡u „AÅ¡ mačiau, kas apgadino jÅ«sų automobilį“ bei apačioje raÅ¡telio nurodė savo telefono numerį.

Mano, kad turint tikslÄ patikrinti liudytojo E. S. ir nukentėjusiosios D. J. bei jos sÅ«naus A. J. parodymų teisingumÄ , bÅ«tų tikslinga kreiptis į mobiliojo ryÅ¡io operatorių, kurio paslaugomis naudojasi nukentėjusioji, su praÅ¡ymu pateikti skambučių iÅ¡klotinę. IÅ¡ tokios iÅ¡klotinės bÅ«tų galima nustatyti, ar iÅ¡ nukentėjusiosios telefono numerio tikrai buvo skambinta liudytojui E. S.. Apeliantės įsitikinimu, vien dėl Å¡ios priežasties byla turi bÅ«ti grÄ Å¾inta tirti institucijai, suraÅ¡iusiai protokolÄ .

Mano, kad jeigu nukentėjusioji bÅ«tų žinojusi, jog yra liudytojas, matęs įvykį, ji tikrai bÅ«tų savo pirminiuose parodymuose atvykusiems pareigÅ«nams apie jį nurodžiusi. Teigia, kad policijos pareigÅ«nai turėjo apklausti minėtÄ liudytojÄ iÅ¡ karto, o ne laukti savaitę, kol jis pats ateis ir liudys taip, kaip nori nukentėjusioji.             Apeliantės manymu, teismas, kaip įrodymu, nepagrįstai rėmėsi ir vaistų pirkimo kvitu, kurį pateikė liudytojas E. S..

Teigia, kad ant vaistų pirkimo kvito nėra nurodytas pirkėjas, o papraÅ¡ius vaistinės darbuotojų, gauti tokį kvitÄ nėra sudėtinga.             Be to, S. Č. įsitikinimu, byla turi bÅ«ti grÄ Å¾inta institucijai, suraÅ¡iusiai administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , dar ir dėl tos priežasties, kad, jos manymu, yra bÅ«tina atlikti liudytojo E. S. parodymų patikrinimÄ vietoje, ar jis, sėdėdamas automobilyje kitoje aikÅ¡telės pusėje, bÅ«damas invalidas ir negalėdamas iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos, turėjo galimybę per visÄ eilę stovinčių maÅ¡inų pamatyti jos automobilio judėjimo trajektorijÄ ir, juo labiau, jos automobilio markę bei numerį.

Juolab, kad teisme jis nurodė visiÅ¡kai nelogiÅ¡kÄ , tikrovės neatitinkančiÄ jos (S. Č.) automobilio judėjimo aikÅ¡telėje ir iÅ¡važiavimo iÅ¡ aikÅ¡telės trajektorijÄ . Teigia, kad pagal aikÅ¡telėje stovinčių automobilių gausÄ judėti tokia trajektorija buvo tiesiog neįmanoma.             Pirmosios instancijos teismas, apeliantės teigimu, nepagrįstai nusprendė, kad ta aplinkybė, jog D. J. ir A. J. pirminiuose paaiÅ¡kinimuose policijoje nurodė netikslų galimo automobilio pastatymo aikÅ¡telėje laikÄ , nelaikytina esminiu nenuoseklumu, nes minėti liudytojai, pamatę apgadintÄ automobilį, buvo stresinėje situacijoje ir galėjo neprisiminti tikslaus laiko.

Pasak S. Č., teismas nepagrįstai neatsižvelgė į visiÅ¡kai nesuinteresuotos bylos eiga ir baigtimi parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjos J. B. parodymus, kad jÄ (S. Č.) įsidėmėjo dėl tos priežasties, jog ji ilgai rinkosi naktines užuolaidas, ir, kad pagalbon kvietėsi bÅ«tent jÄ . Pažymi, kad jai (S. Č.) buvo iÅ¡duotas kasos čekis, patvirtinantis, kad parduotuvėje ji lankėsi apie 13 val. Mano, kad Å¡iai aplinkybei patvirtinti nesudėtinga bÅ«tų patikslinti parduotuvėje esančios kasos duomenis.

Nurodo, kad pardavėjos liudijimas teisme atitinka jos pirminius parodymus, duotus policijoje. Mano, kad Å iaulių apylinkės teismas, savo iniciatyva nustatydamas konkrečiÄ eismo įvykio vietÄ ir laikÄ , virÅ¡ijo savo kompetencijÄ .             Apeliantė pažymi, kad eismo įvykio vieta ir laikas yra esminiai kriterijai aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes ir nustatant dėl eismo įvykio kaltÄ asmenį. Dėl tos priežasties Å¡ios aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos remiantis objektyviais, nenuginčijamais įrodymais, o ne vienintelio liudytojo, kuris yra suinteresuotas padėti nukentėjusiajai, parodymais.

Mano, kad Å iaulių apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius prieÅ¡taravimus, turėjo grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo tirti, o ne savavaliÅ¡kai keisti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes.             Be to, apeliantės teigimu, Å iaulių apylinkės teismas nevertino to, kad eismo įvykio vietoje nebuvo rasta jokių nuolaužų, automobilio detalių. Kadangi D. J. nurodė, kad iÅ¡krito jos automobilio priekiniame bamperyje buvęs kvadrato formos dangtelis, mano, jog eismo įvykio vietoje turėjo bÅ«ti rastas Å¡is dangtelis ar jo lūženos, taip pat ir glaisto, dažų liekanų, nukritusių nuo jos (S. Č.) automobilio.

Apeliantė nurodo, kad jos automobilis „Opel Astra“ prieš savaitę buvo tvarkytas autoservise, kur buvo uždėtas nemažas sluoksnis glaisto, kuris po įvykio ištrupėjo ir turėjo likti įvykio vietoje, tačiau automobilių susidūrimo pėdsakai eismo įvykio schemoje nebuvo užfiksuoti.              S. Č. taip pat nurodo, kad aplinkybę, jog D. J. deklaruoja, kad eismo įvykio vietoje nebuvo jokių lūženų, patvirtino ir policijos pareigūnas V. B.. Pasak apeliantės, šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiosios D.

J. keliamos eismo įvykio kilimo versijos, tačiau teismas visas abejones vertino nukentėjusiosios, o ne jos (S. Č.) naudai. Teigia, kad tokiu bÅ«du buvo pažeista Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija bei nukrypta nuo teismų praktikoje formuojamos taisyklės, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. S. Č. nurodo, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota tik tuomet, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.             Įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliantės įsitikinimu darytina iÅ¡vada, kad Å iaulių apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas neiÅ¡tyrus visų aplinkybių, reikÅ¡mingų objektyvios tiesos nustatymui, ir nepaÅ¡alinus byloje esančių prieÅ¡taravimų.

Dėl tos priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jos (S. Č.) atstovės advokatės R. Roščenkovienės praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti bylÄ pareigÅ«nui, įgaliotam suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , tam, kad minėti prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti.              Apeliacinis skundas netenkintinas.              ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.             Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. Č. administracinės nuobaudos paskirtos už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymÄ .

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo 1000 Lt iki 2000 Lt.             ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, - užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 metų iki 5 metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 metų iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudÄ nuo 4000 Lt iki 5000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

             Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad S. Č. kaltė dėl ginčijamų jai inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta visiÅ¡kai. Tai, jog vairuodama automobilį apeliantė nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, apgadino svetimÄ turtÄ ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, patvirtina byloje esantys duomenys.              Kaip matyti iÅ¡ liudytojo E. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, įvykio dienÄ sÅ«nus jį nuvežė pas gydytojÄ , kad jam iÅ¡raÅ¡ytų vaistus.

Po to jie atvažiavo į prekybos centrÄ , jo sÅ«nus nuėjo į kirpyklÄ , o jis – į vaistinę nusipirkti vaistų. Grįžęs į automobilį ir jame sėdėdamas matė, kaip į automobilį atėjo moteris. IÅ¡ vienos pusės moters automobilio stovėjo didelis džipas, iÅ¡ kitos pusės – lyg mažesnis džipas. Vietos buvo labai mažai. Moteris automobiliu iÅ¡suko iÅ¡ stovėjimo vietos, staigiai susuko vairÄ Ä¯ deÅ¡inę ir užkabino automobilį „Ford Focus“.

Šį automobilį nuo smÅ«gio net kilstelėjo. Automobilis „Ford Focus“ stovėjo tiesiai už moters automobilio. Moteris deÅ¡ine puse kliudė deÅ¡inį sparnÄ . Po įvykio moteris nenustojo, iÅ¡ savo automobilio neiÅ¡lipo. Kadangi ji grįžo ir pravažiavo pro automobilį, kuriame sėdėjo jis, todėl jis užsirašė automobilio markę ir numerį. Matė, kad už automobilio vairo sėdėjo moteris Å¡viesiais plaukais. Po įvykio praėjus maždaug 15 minučių, atėjo jo sÅ«nus ir jis savo sÅ«nui papasakojo, kas atsitiko.

Jie dar apie 10 minučių laukė, galvodami, kad galbÅ«t ateis apgadinto automobilio savininkas, tačiau jo sÅ«nus skubėjo, todėl parašė raÅ¡telį ir priklijavo prie to automobilio lango. RaÅ¡telyje parašė, kad jis (E. S.) matė, kas apgadino automobilį ir nurodė telefono numerį. Po poros valandų jam paskambino vaikinas, po to pas jį atvyko vaikinas, nukentėjusioji ir mergina. Jis suprato, kad vaikinas draugauja su jo kaimyno dukra. Jis (E. S.) buvo iÅ¡kviestas į policijÄ apklausai.

Taip pat nurodė, kad vaistus jis pirko 2013 m. rugpjūčio 2 d. 16.03 val. – Å¡iÄ aplinkybę patvirtina receptinių vaistų knygelėje esantis kvitas. Pažymėjo, kad įvykis įvyko praėjus 10-15 minučių po to, kai jis nusipirko vaistus (55-56 b. l.). Netikėti Å¡iais liudytojo parodymais nėra pagrindo – juos patvirtina kiti byloje surinkti, iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai.              IÅ¡ E. S. 2013 m. rugpjūčio 9 d. paaiÅ¡kinime užfiksuotų duomenų matyti, kad jis nurodė jame nurodytos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės: kad 2013 m. rugpjūčio 2 d., apie 16 val., sėdėdamas sÅ«naus automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje, adresu: (duomenys neskelbtini), matė, kaip automobilis „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiuodamas iÅ¡ aikÅ¡telės, kliudė stovintį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį „Opel Astra“ vairavo moteris, ji buvo viena. Moteris iÅ¡važiavusi iÅ¡ aikÅ¡telės apsisuko, dar kartÄ pravažiavo pro sugadintÄ automobilį ir nuvažiavo nesustodama. Jo sÅ«nui grįžus iÅ¡ kirpyklos, jie ant lapelio užrašė, kad matė, kas sugadino automobilį ir šį lapelį priklijavo ant automobilio „Ford Focus“ stiklo (25 b. l.).

Liudytojo E. S. parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios D. J. bei liudytojų A. J. ir V. B. parodymai.              IÅ¡ nukentėjusiosios D. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 2 d., apie 14 val., jos sÅ«nus turėjo vykti į bankÄ susimokėti už studijas, o vėliau kvitÄ nuvežti į universitetÄ . SÅ«nus iÅ¡važiavo jos vardu registruotu automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). SÅ«nus kartu su savo drauge minėtu automobiliu grįžo po valandos ar pusantros.

TÄ dienÄ ji turėjo vykti į giminės susitikimÄ , todėl kartu su sÅ«numi iÅ¡ namų išėjo prieÅ¡ 18 val. Jos automobilis stovėjo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje. Priėjusi prie automobilio, ji pamatė, kad automobiliui iÅ¡ keleivio pusės nubrėžtas Å¡onas, bamperis, nebebuvo kvadratinės automobilio detalės. Nors ji Å¡ios detalės ieÅ¡kojo, jos nerado. SÅ«nus ant automobilio lango rado raÅ¡telį, kuriame buvo paraÅ¡yta, kad žmogus matė, kas apgadino jos (D.

J.) automobilį, lapelyje buvo nurodytas to žmogaus telefono numeris. SÅ«nui paskambinus raÅ¡telyje nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs vyriÅ¡kis prisistatė E. ir pasakė savo adresÄ (duomenys neskelbtini). Ji (D. J.) savo automobiliu nebevažiavo, paprašė, kad jÄ ir sÅ«nų į (duomenys neskelbtini) nuvežtų kaimynė. (duomenys neskelbtini) ji susitiko su raÅ¡telį paraÅ¡iusiu žmogumi, kuris jai papasakojo, kad sėdėdamas automobilyje, stovėjusiame aikÅ¡telėje, ir laukdamas iÅ¡ kirpyklos grįžtančio sÅ«naus, matė, kas apgadino jos automobilį ir nurodė to automobilio numerį.

VyriÅ¡kis jai pasakė, kad automobilį vairavo moteris, kuri, atsitrenkusi į jos (D. J.) automobilį, nuvažiavo aikÅ¡tele, po to grįžo atgal, tačiau iÅ¡ savo automobilio neiÅ¡lipo. Grįžusi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į namus, ji (D. J.) iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Manė, kad jai užteks užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ , atvykusiems policijos pareigÅ«nams nurodė automobilio numerį, po to laukė, kol bus iÅ¡kviesta į policijÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybių, tačiau jos niekas nekvietė.

Atsakydama į advokatės R. Roščenkovienės klausimus, D. J. paaiÅ¡kino, kad policijos pareigÅ«nams ji žmogaus, pasakiusio, kas apgadino jos automobilį, nenurodė manydama, kad dėl įvykio dar bus kviečiama į policijÄ . Taip pat nurodė, kad nuolaužų prie jos automobilio nebuvo, automobilis buvo nubrauktas tamsia spalva (52-54 b. l.).             Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2013 m. rugpjūčio 2 d., apie 15-16 val., grįžo į namus, automobilį pasistatė maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini).

Kadangi mamÄ jis turėjo vežti į giminės susitikimÄ , apie 17 val. nuėjo prie automobilio. Jo mama pastebėjo, kad automobilis „Ford Focus“ apgadintas, o jis rado prie automobilio lango priklijuotÄ lapelį, kuriame buvo nurodytas telefono numeris ir tai, kad žmogus matė, kas apgadino automobilį. Jis mamos telefonu paskambino nurodytu numeriu ir atsiliepusiam žmogui pasakius, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), jų kaimynė jį, jo mamÄ ir jo draugę savo automobiliu nuvežė į (duomenys neskelbtini).

Žmogus, pas kurį jie atvyko, prisistatė E. ir pasakė, kad automobilį apgadino moteris, bandydama iÅ¡siparkuoti iÅ¡ vietos. Taip pat nurodė, kad minėta moteris nuvažiavo, apsisuko, pravažiavo ir nenustojusi nuvažiavo. Automobilį aikÅ¡telėje jis (A. J.) buvo palikęs neapgadintÄ (54 b. l.).              Kaip liudytojas teisme apklaustas policijos pareigÅ«nas V. B. patvirtino, kad 2013 m. rugpjūčio 2 d. iÅ¡ budėtojų dalies buvo gautas iÅ¡kvietimas. Jis vyko kartu su kolega Ž.

S., įformino įvykį, nubraižė eismo įvykio schemÄ , nufotografavo. Ä®vykis buvo pačioje aikÅ¡telėje, jie rado apgadintÄ automobilį. Automobilio savininkė atėjo kartu su sÅ«numi, ji turėjo duomenis asmens, galėjusio apgadinti automobilį. Jie Å¡iuos duomenis nusirašė. Kiek pamena, jiems parodė paprastÄ baltÄ lapelį, kuriame buvo nurodyti valstybiniai numeriai ir telefono numeris. Nuolaužų įvykio vietoje nebuvo, nukritusių detalių jie nerado (54 b. l.).              Minėtus liudytojo V.

B. parodymus patvirtina ir vyresniojo patrulio Ž. S. tarnybinis praneÅ¡imas dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio 2 d. jam dirbant kartu su patruliu V. B., apie 19.34 val. iÅ¡ Å iaulių AVPK budinčiojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje vairuotoja rado apgadintÄ savo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus į minėtÄ vietÄ , atėjusi automobilio savininkė D. J. pasakė, kad atėjusi rado apgadintÄ automobilį ir už valytuvo užkiÅ¡tÄ lapelį su užraÅ¡u „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (7 b. l.). Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad  S. Č. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), įskaitant ir apeliantės nurodytų liudytojų J.

B., V. S., B. D., A. B. parodymus, ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ . Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantė, nurodydama, kad teismas J. B., V. S., B. D. ir A. B. parodymų net neaptarė, kartu, prieÅ¡taraudama Å¡iam teiginiui, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas minėtų liudytojų parodymus atmetė motyvuodamas tuo, kad nė vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų eismo įvykio nematė, apie jį sužinojo tik iÅ¡ jos (S. Č.) ir jos sutuoktinio pasakojimų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų J.

B., V. S., B. D. ir A. B. parodymus visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu, sprendžiant S. Č. kaltės klausimÄ , Å¡ių liudytojų parodymais nebuvo remiamasi. Tai, kad liudytoja J. B. teisme nurodė, jog S. Č. parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ lankėsi po 13 val., nepaneigia, kad S. Č. negalėjo sukelti eismo įvykio Å¡ioje byloje nustatytoje vietoje ir nustatytu laiku. Duomenų, patvirtinančių apeliantės skundo argumentÄ , kad jos bylÄ nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nepatvirtina jokie bylos duomenys.

Šios aplinkybės nepatvirtina ir tai, kad teismas skundžiamo nutarimo 3 lape neteisingai nurodė, jog liudytoja B. D. yra S. Č. mama, nors iš tikrųjų ji yra S. Č. kaimynė. Ši teismo klaida laikytina rašymo apsirikimu, neturinčiu reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, juolab, kad nutarimo 2 lape dėstant liudytojos B. D. parodymus, teisingai nurodyta, kad B. D. parodė, jog ji yra S. Č. kaimynė. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų abejoti liudytojo E. S. parodymų teisingumu ir būtų pagrindas teigti, kad jis buvo suinteresuotas padėti nukentėjusiajai bei jos sūnui.

Kaip jau minėta anksčiau, netikėti E. S. parodymais nėra pagrindo dėl to, kad juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, tarp jų – apeliantės skunde minimas E. S. pateiktoje receptinių vaistų knygelėje esantis vaistų pirkimo kvitas (50 b. l.). S. Č. skundo argumentas, kad tokį kvitÄ papraÅ¡ius vaistinės darbuotojų gauti yra nesudėtinga, negali bÅ«ti vertinamas kitaip, kaip tik niekuo nepagrįstas, deklaratyvus pastarosios pamÄ stymas. Tai, kad liudytojas E. S. nurodė supratęs, jog nukentėjusiosios sÅ«nus draugauja su jo kaimyno dukra, Å¡io liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi taipogi nepatvirtina.

Tuo labiau, kad apie Å¡iÄ draugystę E. S. sužinojo tik tuomet, kai minėti asmenys pas jį atvyko jau po įvykio, kam priklauso apgadintas automobilis, E. S. nei pažeidėjos, nei nukentėjusiosios anksčiau nepažinojo. Kartu pastebėtina, kad pati apeliantė skunde nurodė, jog E. S. galbÅ«t yra suinteresuotas padėti nukentėjusiajai ir jos sÅ«nui, t. y. šį argumentÄ pateikė tik kaip prielaidÄ . Tai, kad E. S. buvo apklaustas ne iÅ¡ karto po įvykio, reikÅ¡mės vertinant jo parodymų teisingumÄ neturi, be to, įstatymas nenustato termino, per kurį asmuo byloje turi bÅ«ti apklaustas kaip liudytojas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su S. Č. skundo teiginiu, kad nukentėjusioji D.

J. savo paaiÅ¡kinime (5 b. l.) ir teismo posėdyje (52-53 b. l.) nevisiÅ¡kai tiksliai nurodė laikÄ , kada jos sÅ«nus pastatė automobilį stovėjimo aikÅ¡telėje ir kada jį rado apgadintÄ , tačiau sprendžia, kad tai nėra pagrindas netikėti nukentėjusiosios parodymais. Pirma, D. J. parodymus dėl įvykio aplinkybių patvirtina kiti anksčiau aptarti byloje esantys įrodymai, antra, tikslus įvykio laikas ir vieta nustatyti pirmosios instancijos teisme iÅ¡tyrus ir įvertinus surinktų įrodymų visumÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentas, kad teismas savavališkai pakeitė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, taip pat negali būti pripažįstamas teisingu. Analogiškai vertintini ir apeliantės skundo argumentai dėl nukentėjusiosios nurodyto ant automobilio rasto lapelio buvusio užrašo. Kaip jau minėta, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai A. J., E. S., V. B. patvirtino, kad ant lapelio buvo užrašytas įvykį mačiusio asmens telefono numeris ir būtent paskambinus šiam asmeniui bei pas jį nuvykus, o po to ir jį apklausus, buvo nustatytas automobilis, kurį vairavęs asmuo padarė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos.

Be to, kaip jau minėta, teismo posėdžio metu, atsakydama į advokatės R. Roščenkovienės klausimus, D. J. paaiÅ¡kino, kad policijos pareigÅ«nams ji žmogaus, pasakiusio, kas apgadino jos automobilį, nenurodė manydama, kad dėl įvykio dar bus kviečiama į policijÄ . S. Č. skunde nurodytos aplinkybės, kad policijos pareigÅ«nai lapelio su užraÅ¡ytais duomenims nepaėmė, jos advokatei susipažįstant su byla, joje dar nebuvo liudytojo E. S. paaiÅ¡kinimo ir nukentėjusiosios automobilio techninės apžiÅ«ros akto, pastarosios kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus nepaneigia.

Kartu pastebėtina, kad su bylos medžiaga advokatė galėjo susipažinti ir vėliau bei, kad ši teisė jai būtų buvusi apribota, byloje duomenų nėra. Apeliantės kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus nepaneigia ir jos nurodyta aplinkybė, kad įvykio vietoje nebuvo rasta nuolaužų, automobilio detalių. Atkreipiamas dėmesys, kad teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. J. nurodė, kad jos automobilis buvo nubrauktas tamsia spalva, prie jos automobilio nuolaužų nebuvo.

Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir byloje prie transporto priemonės techninės apžiūros aktų esančios fotonuotraukos (16-20 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad objektyviam bylos išnagrinėjimui ir S. Č. kaltės dėl inkriminuotų ATPK pažeidimų klausimui išspręsti pakako byloje surinktų įrodymų visumos, todėl apeliantės skundo argumentų dėl būtinumo išreikalauti skambučių išklotines siekiant patikrinti nukentėjusiosios D. J. ir liudytojų A.

J. bei E. S. parodymų teisingumÄ , atlikti liudytojo E. S. parodymų patikrinimÄ vietoje, siekiant nustatyti, ar jis galėjo matyti įvykį, apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta teisingais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino S. Č. atstovės advokatės R. Roščenkovienės praÅ¡ymo grÄ Å¾inti bylÄ pareigÅ«nui, įgaliotam suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Atsakant į S. Č. skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad teisę vairuoti transporto priemonę tuo metu, kai ji neva sukėlė eismo įvykį, ji turėjo, ir už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, jai paskyrė neteisingÄ nuobaudÄ , atkreipiamas dėmesys, kad šį raÅ¡ymo apsirikimÄ teismas iÅ¡taisė 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi (67 b. l.).

IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad apeliantei nuobaudos už atskirus teisės pažeidimus, taip pat galutinė subendrinta nuobauda paskirtos nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir nėra aiÅ¡kiai per griežtos.Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir jį naikinti apeliantės skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimÄ nepakeistÄ , S. Č. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                              Gražvydas Poškus