N-575-662-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-662/2012

Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00960-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 45.4; 45.4.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarimo L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 21 d. nutarimu L. M. (toliau – ir L. M.) skundą patenkino iš dalies ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) specialisto 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimo (toliau – ir Institucijos Nutarimas) dalį dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje padarymo panaikino ir administracinę bylą dėl to L. M. atžvilgiu nutraukė, o Institucijos dalį dėl administracinės nuobaudos – 100 Lt (vieno šimto litų), baudos paskyrimą už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 5 dalyje padarymą paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nuobauda L. M. paskirta už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 21 d., apie 14 val., Kaune, Islandijos plente Nr. 32, prie prekybos centro „Mega“ vairavo automobilį, nedraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiuodamas zonoje, kur ribojamas greitis iki 20 km/h, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas ir kelio būklę, susidarius aplinkybėms, nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, atsitrenkė į priekyje važiuojantį, stabdantį ir sukantį į kairę automobilį, dėl ko sugadinti abu automobiliai, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 132, 133 ir 238 punktų reikalavimus.

Pažymėjo, jog L. M., prašydamas teismo Institucijos Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, savo kaltės dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo nepripažino. Nurodė, jog administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje buvo įrodinėjamas L. M. ir nukentėjusiosios N. M. paaiškinimais, pareigūno M. P. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis. Akcentavo, jog teisme L. M. laikėsi paaiškinimuose nurodytų teiginių, o nukentėjusioji N. M. pripažino, kad prieš sukdama į kairę, keitė važiavimo kryptį į dešinę ir iš pirmos eismo juostos suko į kairę, kas reiškia, jog ji pripažino, kad jos automobilis susidūrimo metu buvo skersai priešais L.

M. automobilį, ką patvirtina ir abiejų automobilių fotonuotraukos. Pažymėjo ir tai, jog teisme apklausti liudytojais policijos darbuotojai M. P. ir G. P. nurodė, kad pagal susidariusią situaciją eismo įvykis kilo dėl nukentėjusiosios neleistino manevro ir tai grindė automobilių apgadinimo duomenimis. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, ir L. M. inkriminuojamus KET 132 ir 133 punktų pažeidimus, darė išvadą, kad teisinis veiksmų įvertinimas neatitinka realios situacijos, nes KET 132 punktas įpareigoja vairuotoją laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, ko šiuo atveju nebuvo, nes nukentėjusioji pati sukėlė avarinę situaciją, o KET 133 punkto reikalavimai susiję su važiavimo greičio pasirinkimu, atsižvelgiant į važiavimo, matomumo ir gamtines sąlygas, nagrinėjamu atveju taip pat netaikytini, nes byloje nėra duomenų apie tokio elgesio būtinumą.

Darė išvadą, kad pareiškėjo veiksmai pažeidus nurodytų KET punktų reikalavimus, kvalifikuoti nepagrįstai, KET 134 straipsnis jam neinkriminuotas, o nukentėjusiosios veiksmai buvo apspręsti jos pačios padarytų KET pažeidimų (106, 111 punktai), todėl ji yra kalta dėl nagrinėjamo eismo įvykio, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Pridūrė, jog byloje taip pat nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima kalbėti apie L. M. automobilio greitį, o nukentėjusios teiginys, kad jis važiavo virš 50 km/h greičiu kelia abejones įvertinus fotonuotraukose užfiksuotus abiejų automobilių apgadinimus.

Pridūrė, jog visi neaiškumai turi būti aiškinami asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai ir bylą nutraukė. Taip pat konstatavo, jog L. M. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, t. y. už privalomojo civilinės atsakomybės draudimo neturėjimą.

II. N. M., nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 72 – 77), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą dalyje, kurioje administracinė byla L. M. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nutraukta, panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba iš naujo nagrinėti teisme.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ji pripažino, jog susidūrimo metu jos automobilis buvo skersai priešais L. M. automobilį. Mano, jog teismas neteisingai įvertino jos paaiškinimus. Pažymi, jog ji teismui bandė išaiškinti, kad į pirmą eismo juostą pilnai neišvažiavo, jos vairuojamo automobilio galinė dalis buvo antrojoje eismo juostoje, o į pirmą eismo juostą įvažiuoti ji galėjo tik priekiniu dešinės pusės ratu. Atkreipia dėmesį į tai, kad L. M. 2010 m. lapkričio 21 d. pirminiame paaiškinime jokių liudytojų nenurodė, jų duomenų nepateikė, kaltės dėl eismo įvykio nepripažino, tačiau nurodė, kad važiavo 30 km/h greičiu, kai eismo įvykio vietoje leistinas greitis yra 20 km/h, šią aplinkybę jis patvirtino ir teismo posėdžio metu.

Mano, jog L. M., duodamas parodymus, turėjo pagrindo vengti administracinės atsakomybės, nes jis eismo įvykio metu vairavo ne jam priklausantį automobilį, be to, šis automobilis buvo nedraustas. Teigia, jog pagrįstų abejonių kelia ir liudytojų atsiradimas byloje, nes L. M. juos nurodė tik kreipiantis į teismą bei posėdžių metu. Pažymi, jog L. M. prašymu teismo posėdžiuose apklausti liudytojai T. B., V. K., D. A. davė prieštaringus parodymus, juose daugybė neatitikimų, būtent: vertinant atstumą tarp L. M. automobilio ir nukentėjusiosios automobilio sukimo momentu (nuo 10 iki 1 metro), liudytojas D.

A. nurodė, kad buvo autobusų stotelėje, nuo jo eismo įvykis įvyko 5 metrų atstumu, o liudytojas V. K. nurodė, kad jis taip pat buvo autobusų stotelėje, tačiau 50-100 metrų atstumu nuo eismo įvykio vietos. Pažymi ir tai, jog tą aplinkybę, jog į pirmą eismo juostą ji pilnai neišvažiavo, jos vairuojamo automobilio galinė dalis buvo antrojoje eismo juostoje, o į pirmą juostą įvažiuoti ji galėjo tik priekiniu dešinės pusės ratu, patvirtina ne tik jos pirminis paaiškinimas, bet ir jos automobilio apgadinimai, t. y. apgadintas jos automobilio kairės pusės galinio sparno kampas, vieta, ties galine automobilio dalimi.

Mano, jog iš šių apgadinimų akivaizdu, kad L. M. vairuojamas automobilis važiavo paskui jos vairuojamą automobilį, o ne kitoje eismo juostoje. Teigia, jog jei ji būtų sukusi iš pirmos eismo juostos, o L. M. su savo automobiliu būtų buvęs antrojoje eismo juostoje ir, kaip nurodo jis pats, atsilikęs nuo jos 1,5 metro atstumu, tai būtų apgadinta jos automobilio priekinė ar vidurinė dalis, bet tik ne galinė dalis. Tikina, kad jos nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti eismo įvykio schema, o teismas, vertindamas šią schemą, turėjo atsižvelgti į tai, jog kontaktas tarp automobilių buvo stiprus, tačiau jos automobiliui visiškai apsisukti sutrukdė tik šaligatvio bordiūras, kas patvirtina, jog L.

M. automobilis važiavo didesniu nei 30 km/h greičiu. Apibendrina, jog L. M. nesilaikė ne tik KET 132 punkto reikalavimų, bet ir KET 133 punkto reikalavimų, nes įvyko metu važiavimo sąlygos buvo ganėtinai blogos. Taip pat pažymi, jog nei Institucija, nei teismas neapklausė kartu su ja važiavusios G. M., kuri galėtų duoti parodymus, be to, nebuvo išreikalautas vaizdo įrašas iš aikštelės, kurioje įvyko eismo įvykis.

Institucija atsiliepimu į N. M. apeliacinį skundą nurodo, jog palieka dėl apeliacinio skundo reikalavimo spręsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuožiūrai.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismui pagrįstai kilo abejonės, ar L. M., vairuodamas transporto priemonę nagrinėjamoje situacijoje, galėjo ir privalėjo vadovautis KET 132 punkto reikalavimais, idant būtų išvengta eismo įvykio. Sutinka, kad N. M. kaltė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau mano, jog teismas, konstatavęs, jog vertinant įrodymus buvo padaryti netikslumai, vadovaudamasis principu, jog minėti netikslumai ir abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai, teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad L. M. veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Institucijos Nutarimu L. M. administracine tvarka buvo nubaustas už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino L. M. kaltę padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą ir dėl to ginčas byloje nekyla, tačiau bylą jo atžvilgiu dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo nutraukė, nenustačius jo veiksmuose minėto pažeidimo įvykio ir sudėties.

N. M. apeliaciniu skundu su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, jog eismo įvykį sukėlė L. M. veiksmai, t. y. jo KET pažeidimas, o teismas byloje esančius įrodymus įvertino nevisapusiškai.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo 1 000 iki 2 000 Lt.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir būtent šis pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. tarp tokio asmens padaryto KET pažeidimo ir minėtų ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys, kuris yra vienas iš privalomų šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad L. M. veikoje nenustatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad iš byloje esančių įrodymų negalima spręsti, jog L. M. inkriminuoti KET 132 ir 133 punktų pažeidimai nulėmė eismo įvykio kilimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apygardos administracinio teismo pozicijai, jog KET 132 punktą pažeisti galima tik tuomet, kai kita transporto priemonė važiuoja automobilio priekyje, o nagrinėjamu atveju matyti, kad N. M. nevažiavo L. M. priekyje, bet priešingai – ji manevravo ir staigiai, įvažiuodama į jo eismo juostą, užkirto jam kelią. Atkreiptinas dėmesys, jog pirminiame paaiškinime N. M. pati nurodė „įvažiavusi į antrąją eismo juostą“ (b. l. 20), o teismo posėdžio metu nurodė, jog nesuprato „iš kur atsirado kita mašina“ (b. l. 43). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios ir kitos bylos aplinkybės, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloja apie pačios N. M. neatsargų manevravimą, nors tai ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pridurtina, jog tai, kad N. M. darė staigų manevrą patvirtino ir teisme apklausti liudytojai V. K. ir D. A., kurie nebuvo pažįstami su L. M. ir įvykį, kaip nustatyta, matė atsitiktinai (b. l. 49). Tuo tarpu pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog L. M. pasirinko nesaugų greitį KET 133 punkto prasme ir būtent tai lėmė eismo įvykio kilimą byloje taip pat nėra, įtikinamai to neįrodo ir apeliantės nurodoma eismo įvykio schema ar automobilių apgadinimų pobūdis, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra įrodyta, kad ginčo įvykis kilo dėl L. M. inkriminuotų atitinkamų KET punktų pažeidimų.

Pažymėtina ir tai, jog N. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje abejonių kelia liudytojų atsiradimas bei jų duoti parodymai. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokiais jos teiginiais nesutinka, nes apie atsitiktinai eismo įvykį mačiusius liudytojus V. K. ir D. A. paaiškėjo ne teisminio nagrinėjimo metu, kaip nurodo apeliantė, bet buvo žinoma dar L. M. kreipiantis į Instituciją (b. l. 23), be to, policijos pareigūnai teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad po eismo įvykio „du jaunuoliai buvo priėję“ (b. l. 60). Byloje taip pat buvo išaiškinta aplinkybė, kodėl minėtieji liudytojai nebuvo apklausti – L. M. nurodė, kad pareigūnai, motyvuodami tuo, jog eismo įvykio kaltininkas aiškus, šių liudytojų apklausti nematė pagrindo, ką patvirtino ir patys liudytojai (b. l. 34). Pridurtina, jog teisėjų kolegija taip pat nenustatė esminių prieštaravimų liudytojų parodymuose. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kodėl liudytojai nurodė skirtingus atstumus, iš kurių stebėjo įvykį, taip pat buvo išaiškinta teismo posėdžio metu jiems nurodant, jog „eismo įvykio vietoje yra dvi stotelės – viena šalia įvykio, o kita toliau“ (b. l. 50).

Teisėjų kolegija taip pat nemano esant reikalinga papildomai apklausti N. M. nurodomą liudytoją G. M. ar išreikalauti iš aikštelės, kurioje įvykio eismo įvykis, valdytojo vaizdo įrašą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tokio pobūdžio prašymus N. M. galėjo teikti dalyvaudama pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, nors procesinės teisės jai buvo išaiškintos (b. l. 42).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog apeliacinio skundo argumentai negali būti pripažinti pakankamais, kad būtų naikinamas apygardos administracinio teismo nutarimas, kuriuo panaikintas Institucijos Nutarimas dėl nubaudimo. Apygardos administracinio teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

N. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius