2022-12-21 Nr. AB-31088-3-61-3-03775-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4099-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03775-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2023 m. rugsėjo 22 d.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. birželio 3 d. per informacinę sistemą MIGRIS ji kreipėsi su prašymu į Migracijos departamentą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes yra baigusi medicinos studijas ir ketina dirbti medicinos gydytoja pagal įgytą kvalifikaciją. 2022 m. liepos 21 d. Migracijos departamentas informavo pareiškėją, kad priimtas sprendimas panaikinti laikiną leidimą Nr. 760054147 ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi nuo 2022 m. rugsėjo 17 d. iki 2024 m. rugsėjo 17 d. Pranešime taip pat nurodyta, kad laikiną leidimą bus galima atsiimti gavus pranešimą. Tačiau 2022 m. rugsėjo 2 d. pareiškėja per informacinę sistemą buvo informuota, kad Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 1 d. Sprendimu išduotas laikinas leidimas yra naikinamas, nutraukus darbo sutartį.

3. Pareiškėjos nuomone, toks Migracijos departamento Sprendimas yra neteisėtas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymui dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoms, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra formalaus pobūdžio, pažeidžia pareiškėjos teisėtus interesus ir teises.

4. Pareiškėja nurodė, kad nors 2022 m. rugpjūčio 2 d. ji nutraukė darbo sutartį su darbdave (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. toliau dirba medicinos gydytoja, tai yra turi nuolatini darbą Lietuvoje pagal neterminuotą darbo sutartį, sudarytą su (duomenys neskelbtini). Nauja darbo sutartis su pareiškėja buvo sudaryta 2022 m. rugpjūčio 1 d. Darbdavio pranešimas Sodrai pateiktas dieną prieš įdarbinant.

5. Pareiškėjos teigimu, jos darbdavė (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentui yra pateikusi tarpininkavimo raštą Nr. 20220809-115715 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo ir yra įsipareigojusi įdarbinti užsienietę pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. 2022 m. rugsėjo 1 d. priimant skundžiamą Sprendimą Migracijos departamentas buvo gavęs raštą dėl tarpininkavimo, tačiau jo nevertino ir į jį neatsižvelgė.

6. Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo leisti pakeisti darbdavį, tačiau pareiškėja nebuvo informuota apie pirmiau nurodytą procedūrą ir nežino, dėl kokių priežasčių toks sprendimas nėra priimtas. Pareiškėja nurodo negalinti prisiimti atsakomybės dėl trečiųjų asmenų neatliktų veiksmų.

7. Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. ji gavusi iš Migracijos departamento informaciją apie Sprendimą, nedelsiant informavo darbdavį, kuris tą pačią dieną pateikė tarpininkavimo raštą dėl darbdavio pakeitimo, tačiau jokios informacijos ar sprendimų reaguojant į pateiktą raštą iš atsakovo nebuvo gauta.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2022 m. birželio 3 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo (duomenys neskelbtini) pagrindu. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. 760162470, galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 22 d.

10. Atsakovas nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjos įsidarbinimą ir buvo nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 2 d. buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) ir nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. dirba (duomenys neskelbtini).

11. Atsakovo teigimu, pareiškėjai ginčijamu Sprendimu leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo sutartį su pareiškėja, o Migracijos departamentas nebuvo priėmęs sprendimo leisti pareiškėjai pakeisti darbdavį (pareiškėja pakeitė darbdavį nesilaikydama Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų).

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovas, remdamasis Įstatymo 62 straipsnio 4 dalimi, paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo sutartį su pareiškėja, o Migracijos departamentas nebuvo priėmęs sprendimo leisti pareiškėjai pakeisti darbdavį, pareiškėja negalėjo dirbti pas kitą darbdavį. Pareiškėja iki darbo sutarties nutraukimo su (duomenys neskelbtini) pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostatas Departamentui nepateikė prašymo leisti pakeisti darbdavį, tačiau net jei toks pareiškėjos prašymas Migracijos departamentui ir būtų pateiktas po pareiškėjos darbo sutarties nutraukimo su (duomenys neskelbtini), jis nebūtų tenkinamas, nes pareiškėja neturėtų darbdavio, kuris būtų keičiamas kitu darbdaviu. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas baigtinis sąrašas išimčių, kada užsieniečiui leidimas laikinai gyventi nėra panaikinamas, tačiau pareiškėjai Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos išimtys netaikomos.

13. Departamentas privalėjo taikyti imperatyvias Įstatymo nuostatas ir neturėjo diskrecijos teisės elgtis kitaip.

14. Atsakovo teigimu, ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį. Be to, ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėja atitiks vieną iš Įstatymo įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėja atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje registruotoje (duomenys neskelbtini) (2022 m. birželio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 22 d.

17. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarė darbo sutartį Nr. DS-254, kurios pagrindu pareiškėja priimta dirbti medicinos gydytoja (darbo pradžia 2022 m. rugpjūčio 2 d.). Iš Sodros informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 1 d. duomenų matyti, kad pareiškėja nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nebedirba (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes pareiškėja nutraukė darbo sutartį su darbdaviu; pakeitė darbdavį atsakovui nepateikusi prašymo.

18. Tesimas išanalizavo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 44 straipsnio 6 dalį, 62 straipsnio 4 dalį.

19. Teismas pastebėjo, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėja nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutraukė darbo sutartį su darbdaviu (duomenys neskelbtini) ir nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), t. y. pakeitė darbdavį. Be to, pareiškėja neginčijo, kad ji Įstatymo nustatytu laiku (iki darbo sutarties nutraukimo) nepateikė Migracijos departamentui prašymo leisti pakeisti darbdavį. Įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog tokio leidimo buvo kreiptasi nustatytu laiku, į bylą nepateikta.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai (nauja darbo sutartis su ja buvo sudaryta 2022 m. rugpjūčio 1 d. Darbdavio pranešimas Sodrai pateiktas dieną prieš įdarbinant, t. y. 2022 m. rugpjūčio 1 d., tačiau Migracijos departamentas neišsiaiškinęs šios aplinkybės, panaikino pareiškėjos laikiną leidimą; kad (duomenys neskelbtini) Departamentui yra pateikusi tarpininkavimo raštą ir priimant Sprendimą Departamentas buvo gavęs jį, tačiau šio dokumento departamento pareigūnai nevertino į jį neatsižvelgė; kad Sprendime nurodoma, jog Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo leisti pakeisti darbdavį, tačiau pareiškėja nebuvo informuota apie pirmiau nurodytą procedūrą, pareiškėja negali prisiimti atsakomybės dėl trečiųjų asmenų neatliktų veiksmų) nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo.

21. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju atsakovas panaikino leidimą, nes pareiškėja nutraukė darbo sutartį su pirminiu darbdaviu ((duomenys neskelbtini)) ir atsakovui nepateikė prašymo leisti pakeisti darbdavį, todėl atsakovui nekilo pareigos aiškintis aplinkybių, susijusių su naujuoju darbdaviu. Be to, pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentui yra pateikusi tarpininkavimo raštą, tačiau ši aplinkybė bylos nagrinėjimui turėtų reikšmės tik tuo atveju, jeigu tarpininkavimo raštas būtų pateiktas prieš nutraukiant darbo santykius su darbdaviu ir prašant leisti pakeisti darbdavį. Nors pareiškėjos teigimu ji nebuvo informuota apie pirmiau nurodytą procedūrą – leidimą pakeisti darbdavį, todėl pareiškėja negali prisiimti atsakomybės dėl trečiųjų asmenų neatliktų veiksmų, tačiau būtent pareiškėja, o ne tretieji asmenys, pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, turi pareigą pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Tai, kad pareiškėja nežinojo apie jai Įstatymo nustatytas pareigas, negali būti pagrindu netaikyti jai pasekmių, kylančių dėl tokių pareigų neatlikimo.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, kad Sprendimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra formalus, nurodė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, rinko informaciją (Sodros duomenis) ir nustatė, jog darbdavys su pareiškėja darbo sutartį nutraukė 2022 m. rugpjūčio 2 d., ir tą pačią dieną pareiškėja įsidarbino kitur, tačiau nepateikė prašymo pakeisti darbdavį, todėl vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi. Šios aplinkybės byloje nuginčytos nebuvo. Vadinasi, egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas leidimo panaikinimui (Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis, 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o atsakovo Sprendimas yra motyvuotas.

23. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su Migracijos departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra formalus.

24. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės konstatavo, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

III. 25. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

26. Pareiškėja teigia, kad atsakovas neįvykdė pareigos savalaikiai suteikti reikalingą ir visapusišką informaciją pareiškėjai teikiant prašymą leisti pakeisti darbdavį. Be to, atsakovas suklaidino pareiškėją savo internetiniame puslapyje www.migracija.lt skiltyje „Informacija apie paslaugas“ <„Kitų šalių piliečiams“<„Noriu pakeisti darbdavį“< „Noriu pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį. Ką man daryti?“ paskelbdamas neteisingą informaciją. Pareiškėjos teigimu, prisijungus Migracijos departamento nurodytu internetiniu adresu, nėra prašymo leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį formos. Taigi, pareiškėja neturėjo galimybės pateikti reikiamo prašymo, nes tokio prašymo prie pateiktų formų paprasčiausiai nėra.

27. Pareiškėjos nuomone, vadovaujantis gerojo administravimo bei administracinio teisinio santykio šalių bendradarbiavimo principais, Migracijos departamentas turėjo pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti pareiškėjai, elgtis rūpestingai ir atidžiai, bendradarbiauti, padėti išsiaiškinti situaciją dėl pastebėtų neatitikimų bei klaidinančios informacijos Migracijos departamento internetiniame puslapyje, juos nedelsiant pašalinti ir informuoti pareiškėją.

28. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnio taikymo, teigia, kad sprendime nėra nurodyta administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, t. y dėl kokių priežasčių Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo leisti pakeisti darbdavį.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai Migracijos departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja apeliaciniame skunde pateikia naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodžiusi skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui (dėl klaidinančios informacijos atsakovo internetiniame puslapyje). Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui teiktame skunde pareiškėja nurodė, kad iš viso nežinojo, kokius veiksmus ji turi atlikti, o apeliaciniame skunde teigia, kad bandė tai padaryti, tačiau dėl Migracijos departamento kaltės to nepadarė. Pačiame pareiškėjos pateiktame Migracijos departamento sudarytame darbų sąraše nurodyta, kad nustatytos formos prašymas leisti pakeisti darbdavį yra pildomas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS), t. y. automatiniu būdu sudarytas prašymas yra užpildomas prisijungus prie MIGRIS ir jokių papildomų formų kelti nereikia. Taigi, šie pareiškėjos skundo teiginiai vertintini kritiškai.

31. Migracijos departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. spalio 5 d. pareiškėja pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kuris yra priimtas ir nagrinėjamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2023 m. rugsėjo 22 d., pagrįstumo ir teisėtumo.

33. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja pakeitė darbdavį ir nepateikė Migracijos departamentui prašymo pakeisti darbdavį, konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjos leidimą laikinai gyventi.

34. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Migracijos departamentas turėjo pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti pareiškėjai, elgtis rūpestingai ir atidžiai, bendradarbiauti, padėti išsiaiškinti situaciją dėl pastebėtų neatitikimų bei klaidinančios informacijos Migracijos departamento internetiniame puslapyje, juos nedelsiant pašalinti ir informuoti pareiškėją.

35. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Pareiškėjos apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

37. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

38. Byloje nustatyta, kad pareiškėja atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad ketina dirbti (duomenys neskelbtini) (2022 m. birželio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760162470, galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 22 d. Iš Sodros informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 1 d. duomenų matyti, kad pareiškėja nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nebedirba (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarė darbo sutartį Nr. DS-254, kurios pagrindu pareiškėja priimta dirbti medicinos gydytoja (darbo pradžia 2022 m. rugpjūčio 2 d.). Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 1 d. priėmė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

39. Nagrinėjamai bylai aktualus teisinis reguliavimas yra įtvirtintas Įstatyme, kurio 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją (Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis).

40. Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (pareiškėja pakeitė darbdavį, nesilaikydama Įstatyme nustatytos pareigos pateikti atsakovui prašymą leisti pakeisti darbdavį) ir bylai aktualiu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi.

41. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad ji negalėjo pateikti Migracijos departamentui prašymo leisti pakeisti darbdavį, nes buvo pateikta klaidinga informacija atsakovo internetiniame puslapyje, teisėjų kolegija pažymi, kad šie teiginiai yra nauji, jie nebuvo reiškiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-731-1062/2020), aiškinant minėtą nuostatą, nurodoma, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2406-624/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamos.

42. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjos argumentus dėl atsakovo Sprendimo atitikties VAĮ reikalavimams. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimus, taikytinus administraciniam sprendimui. Nagrinėjamo ginčo kontekste reikšmingos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto nuostatos, nustatančios, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

43. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad atsakovas nurodė Sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes (pateikta informacija apie tai, jog pareiškėja pakeitė darbdavį, tačiau Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo leisti pakeisti darbdavį), aktualias Įstatymo nuostatas, taip pat paaiškinta, jog leidimas laikinai gyventi yra panaikinamas, nes nutraukta sutartis su asmeniu. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus.

44. Dėl pareiškėjos argumento, kad Sprendime nėra paaiškinta, dėl kokių priežasčių Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo leisti pakeisti darbdavį, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Taigi, Migracijos departamentas sprendimą leisti pakeisti darbdavį gali tik po to, kai asmuo pateikia tokį prašymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iki darbdavio pakeitimo nebuvo pateikusi prašymo leisti pakeisti darbdavį pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, todėl Sprendimo priėmimo metu Migracijos departamentas pagrįstai nurodė, kad nebuvo priėmęs sprendimo leisti pakeisti darbdavį.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai (Migracijos departamentas turėjo pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti pareiškėjai, elgtis rūpestingai ir atidžiai, bendradarbiauti, padėti išsiaiškinti situaciją dėl pastebėtų neatitikimų bei klaidinančios informacijos Migracijos departamento internetiniame puslapyje, juos nedelsiant pašalinti ir informuoti pareiškėją) nėra reikšmingi, vertinant Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Kaip minėta, pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį pareiškėja turėjo pareigą laiku kreiptis į atsakovą su prašymu leisti pakeisti darbdavį, tačiau šios pareigos neatliko.

46. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė