2020-02-05 Nr. AB-2448-3-63-3-01700-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-111-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01700-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovui A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Gargždų švara“ (toliau – ir VšĮ „Gargždų švara“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo A. M. (toliau – ir atsakovas) priteisti 92,57 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ buvo įsteigta VšĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kuriuose numatyta, kad vietinė rinkliava skaičiuojama Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę naudojimo paskirtį. Vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis, kurie patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovas buvo nekilnojamojo turto objekto – sodo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas.

3. Atsakovas A. M. su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas teigė, jog už jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą – sodo pastatą, jis pageidauja vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį ir mano, jog yra galimybė įvertinti konkretų jo perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino visiškai. Priteisė pareiškėjui VšĮ „Gargždų švara“ iš atsakovo A. M. 92,57 Eur vietinės rinkliavos. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtą.

5. Aptaręs aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nuo 2012 m. gegužės 10 d. atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto – sodo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Pagal išrašą minėto sodo pastato paskirtis – kita (sodų), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas sodo paskirties pastatams taikomas tarifas. Pažymoje apie skolą nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ginčo sodo pastatas apmokestintas 92,57 Eur vietine rinkliava.

6. Byloje esantys 2016 m. vasario 9 d., 2016 m. gegužės 13 d., 2017 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. lapkričio 10 d. raštai patvirtina, jog atsakovas siekė deklaruoti nulinį komunalinių atliekų kiekį, tačiau 2017 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. GŠ-(1.5)-663 bei 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. GŠ-(1.5)-735 jo prašymai buvo netenkinti. Iš nurodytų sprendimų turinio matyti, jog juose buvo nurodyta jų apskundimo tvarka, tačiau atsakovas jų neginčijo.

7. Esant nustatytai aplinkybei, jog atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nėra įvykdęs, teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 92,57 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumą.

8. Dėl pareiškėjo prašymo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad prašymas raštu su turėtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nepateiktas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktas nenagrinėtu.

III. 9. Atsakovas A. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti pareiškėją skaičiuojant vietinę rinkliavą atsakovui remtis pateiktos deklaracijos duomenimis.

10. Apeliaciniame skunde atsakovas pažymi, kad ginčo laikotarpiu sodo pastate negyveno, nevykdė veiklos, komunalinės atliekos nebuvo renkamos ir išvežamos. Pareiškėjas pats tvarkė atliekas, nupjautą žolę ir nukritusius obuolius supūdydamas vietoje. Atliekų tvarkymo sistema atsakovas nesinaudojo ir pareiškėjas šiam faktui neprieštarauja. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas nevertino jo pateiktos deklaracijos, o teismas nenagrinėjo vietinės rinkliavos apskaičiavimo pagal atsakovo pateiktą deklaraciją teisėtumo klausimo. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą.

11. Pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ pateiktame atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Pareiškėjas pažymi, kad pagal teisės aktų reikalavimus atsakovas negali būti komunalinių atliekų tvarkytojas, todėl jo teiginiai, kad visas atliekas tvarkė pats, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl argumento, kad pirmosios instancijos teismas nevertino vietinės rinkliavos apskaičiavimo pagal pateiktą deklaraciją teisėtumo, pareiškėjas akcentuoja, jog atsakovas ginčo laikotarpiu sodo name negyveno, nesinaudojo individualiu konteineriu, todėl neatitiko punkto reikalavimų ir jam negalėjo būti taikomas vietinės rinkliavos administravimo parametras – pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Be to, nulinė komunalinių atliekų deklaracija negalima.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 92,57 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. priteisimo pagal pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą iš atsakovo A. M.

14. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino visiškai. Priteisė pareiškėjui VšĮ „Gargždų švara“ iš atsakovo A. M. 92,57 Eur vietinės rinkliavos. Atsakovas apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka, iš esmės argumentuodamas tuo, jog ginčo laikotarpiu sodo pastate negyveno, nevykdė veiklos, komunalinės atliekos nebuvo renkamos ir išvežamos. Atsakovas taip pat nurodo, jog pareiškėjas nevertino jo pateiktos deklaracijos, o teismas nenagrinėjo vietinės rinkliavos apskaičiavimo pagal atsakovo pateiktą deklaraciją teisėtumo klausimo.

15. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Iš į bylą pateiktų atsakovo 2016 m. vasario 9 d., 2016 m. gegužės 13 d., 2017 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. lapkričio 10 d. raštų matyti, jog jis siekė deklaruoti nulinį komunalinių atliekų kiekį, tačiau pareiškėjas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. GŠ-(1.5)-663 atsakovo prašymo dėl nulinio komunalinių atliekų kiekio deklaravimo netenkino. Atsakovui buvo išaiškinta minėto administracinio sprendimo apskundimo tvarka, tačiau atsakovas jo neginčijo. Taigi šioje byloje nėra vertinamas (ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino) pareiškėjo sprendimo netenkinti atsakovo prašymo dėl nulinio komunalinių atliekų kiekio deklaravimo teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Byloje vertinama aplinkybė, ar atsakovas laikytinas komunalinių atliekų turėtoju Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo prasme ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

18. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nuo 2012 m. gegužės 10 d. atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto – sodo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Pažymoje apie skolą nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ginčo sodo pastatas apmokestintas 92,57 Eur vietine rinkliava. Atsakovas A. M. nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog ginčo sodo pastatu faktiškai niekas nesinaudojo ar kad jis nėra pritaikytas eksploatacijai.

19. Susipažinusi su atsakovo, kuriam šiuo atveju tenka įrodinėjimo našta, argumentais, pateiktais paaiškinimais (ABTĮ 57 str. 6 d.), teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai duomenų (pateikta įrodymų), jog aktualiu laikotarpiu ginčo nekilnojamojo turto objektas nebuvo naudojamas, juo disponuojant (plačiąja prasme) komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas pripažintinas atliekų turėtoju ir atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme. Atsakovas su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų priešingai vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

20. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius